Žvilgsnis į praėjusius metus

2018 m. euro zonos ekonomika toliau augo, tačiau lėtesniu tempu. Augimas, 2017 m. sudaręs 2,5 %, 2018 m. sumažėjo iki 1,8 % dėl įvairių tais metais pasireiškusių nepalankių veiksnių. Gerokai sumažėjusi pasaulinė prekyba ir tam tikri veiksniai, būdingi atskiroms šalims bei sektoriams, darė neigiamą įtaką visų pirma išorės sektoriui ir gamybai.

Vidaus ekonomikos augimas, skatinamas vis labiau atsigaunančios darbo rinkos, ir toliau buvo palyginti stabilus. Nuo 2013 m. vidurio, kai buvo užfiksuotas žemiausias lygis, dirbančių asmenų skaičius išaugo 10 mln., o nedarbo lygis gruodžio mėn. buvo sumažėjęs iki 7,8 % – tai žemiausias lygis nuo 2008 m. spalio mėn. Sparti darbo rinkos raida lėmė stabilų ir plataus masto darbo užmokesčio augimą – 2018 m. paskutinį ketvirtį jis pakilo 2,2 %. Dėl didėjančio užimtumo ir kylančio darbo užmokesčio augo vartojimo išlaidos.

Palyginti su ankstesniais metais, 2018 m. bendroji infliacija vidutiniškai padidėjo iki 1,7 %, tai daugiausia lėmė pakilusios energijos kainos. Grynosios infliacijos rodikliai per metus iš esmės nepakito. Vis dėlto vidaus paklausos, darbo rinkos ir darbo užmokesčio augimo perspektyvos suteikė pagrindą manyti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau artės prie mūsų siekiamo lygio.

Atsižvelgdama į tai, 2018 m. birželio mėn. Valdančioji taryba numatė nuo rugsėjo mėn. sumažinti pagal turto pirkimo programą (TPP) vykdomų grynųjų pirkimų sumą iki 15 mlrd. eurų per mėnesį, o gruodžio mėn. grynuosius pirkimus užbaigti, jeigu gaunami duomenys patvirtins vidutinės trukmės infliacijos perspektyvą. Valdančioji taryba taip pat paskelbė mananti, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis dar bent 2019 m. vasarą[1], tačiau bet kokiu atveju tol, kol to reikės, siekiant užtikrinti, kad infliacijos raida ir toliau būtų tvari ir atitiktų lūkesčius.

Gruodžio mėn. Valdančioji taryba peržiūrėjo ekonomikos perspektyvą ir priėjo prie išvados, kad birželio mėn. vertinimai iš esmės pasitvirtino. Tuo remiantis buvo užbaigti grynieji turto pirkimai pagal TPP ir patvirtintos išplėstos ateities gairės dėl palūkanų normų raidos. Valdančioji taryba taip pat patvirtino, kad vis dar reikia reikšmingo skatinimo pinigų politikos priemonėmis, kad vidaus kainų spaudimas toliau didėtų ir vidutiniu laikotarpiu bendroji infliacija judėtų norima linkme.

Tokį skatinimą teiktų ateities gairės dėl pagrindinių palūkanų normų ir lėšų, gautų iš pagal TPP įsigyto didelio kiekio turto išpirkimo suėjus terminui, reinvestavimas. Valdančioji taryba nurodė, kad lėšos bus toliau reinvestuojamos dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai pagrindinės palūkanų normos padidės, ir bet kuriuo atveju tol, kol bus reikalinga norint palaikyti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Valdančioji taryba taip pat patvirtino, jog ji bet kuriuo atveju yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tolesnę tvarią infliacijos raidą mūsų siekiamo infliacijos lygio link.

Tebesitęsiantis vidaus atsigavimas ir įgyvendintos mikroprudencinės bei makroprudencinės priežiūros priemonės taip pat padėjo stiprinti finansų sektoriaus atsparumą 2018 m. Svarbių įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 14,2 %. Per 2018 m. pirmus tris ketvirčius neveiksnių paskolų suma sumažėjo 94 mlrd. eurų, o bendras euro zonos svarbių įstaigų neveiksnių paskolų rodiklis, praėjusiais metais sudaręs 5,2 %, sumažėjo iki 4,2 %.

Dėl kai kuriose finansų ir nekilnojamojo turto rinkų dalyse prisiimamos rizikos pasirodė tam tikrų neryškių turto pervertinimo ženklų su gana nemažais skirtumais atskirose šalyse, o rizika nebankiniame finansų sektoriuje tebedidėjo. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, euro zonos šalyse buvo įgyvendintos makroprudencinės priemonės, skirtos sisteminei rizikai mažinti: 2018 m. ECB įvertino 103 nacionalinių institucijų pranešimus dėl makroprudencinės politikos sprendimų.

2018 m. ECB kūrė naują pinigų rinkos orientacinę palūkanų normą ir taip toliau palaikė lyginamųjų indeksų reformą euro zonoje. 2018 m. birželio mėn. ECB paskelbė euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) skaičiavimo metodiką, kuri per dvi viešas konsultacijas sulaukė didelio palaikymo. €STR grindžiama maždaug 32 bankų teikiamais duomenimis apie sandorius, kurių apimtis vidutiniškai sudaro 32 mlrd. eurų per dieną. 2018 m. rugsėjo mėn. privačiojo sektoriaus darbo grupė dėl euro nerizikingų palūkanų normų rekomendavo €STR kaip EONIA galinčią pakeisti alternatyvą. €STR bus galima taikyti nuo 2019 m. spalio mėn., Eurosistemoje atlikus išsamų vidinį testavimą.

2018 m. didelė pažanga padaryta ir mokėjimų eurais srityje. Lapkričio mėn. Eurosistema pradėjo naudoti TARGET momentinių mokėjimų vykdymo (TIPS) paslaugą. Ji suteikia galimybę atlikti momentinius mokėjimus bet kuriuo paros metu greičiau nei per dešimt sekundžių.

Gruodžio mėn. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 2018 m. parama eurui išaugo – eurą palankiai vertino 75 % respondentų. ECB ir toliau dėjo pastangas ieškodamas būdų, kaip užmegzti ryšius su euro zonos piliečiais ir užtikrinti didesnę atskaitomybę bei skaidrumą, ne tik bendradarbiaudamas su Europos Parlamentu, bet ir plėtodamas „Jaunimo dialogų“ iniciatyvą ir skatindamas lankytis ECB interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir Lankytojų centre.

Kalbant apie ateinančius metus, pažymėtina, kad vis dar būtinas stiprus skatinimas pinigų politikos priemonėmis, kad vidaus kainų spaudimas vidutiniu laikotarpiu toliau didėtų. Nemažėjant neapibrėžtumui, susijusiam su geopolitiniais veiksniais, protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu, pinigų politiką euro zonoje ir toliau būtina vykdyti kantriai, apdairiai ir atkakliai.

Frankfurtas prie Maino, 2019 m. balandžio mėn.

Mario Draghi
Pirmininkas


Praėję metai skaičiais


1 Ekonomikos augimo tempas ir toliau viršijo potencialųjį, o kainų spaudimas tebestiprėjo ir apėmė vis daugiau sektorių

2017 m. augusi ypač sparčiu tempu, euro zonos ekonomika augo ir 2018 m., nors ir šiek tiek lėčiau, nes išorės paklausa sumažėjo, o kai kurie atskiroms šalims bei sektoriams būdingi veiksniai slopino augimą. Be to, išliko vidaus paklausą lemiantys veiksniai. Toliau gerėjančios sąlygos darbo rinkose skatino privatų vartojimą, o verslo investicijoms ir toliau teigiamą įtaką darė palankios finansavimo sąlygos ir gerėjantys balansai. Vidaus sąnaudų spaudimas tebestiprėjo ir apėmė vis daugiau sektorių dėl tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir didėjančios įtampos darbo rinkose. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli. Tačiau, vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad grynoji infliacija, skatinama ECB pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti.


1.1 Mažiau subalansuotas pasaulinis augimas

Pasaulinis augimo tempas buvo artimas ilgalaikiam vidurkiui

2018 m. pirmus tris ketvirčius pasaulinė ekonomika ir toliau augo stabiliu tempu (3,6 %), panašiu į praėjusių metų augimo tempą ir artimą ilgojo laikotarpio vidurkiui (žr. 1 pav.). Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, daugumoje šalių ekonominis aktyvumas tapo netolygesnis ir mažiau subalansuotas. Nors JAV ekonomika tebeaugo, kai kuriose šalyse, tarp jų Japonijoje ir kai kuriose besivystančios ekonomikos šalyse, ypač Turkijoje ir Argentinoje, augimas buvo mažesnis. Antrąjį pusmetį augimas sulėtėjo ir Kinijoje. Vertinant skirtingas augimo sudedamąsias dalis, pažymėtina, kad pramoninės gamybos augimas ir pasaulinė prekyba sumažėjo, o privatus vartojimas ir toliau tvirtai didėjo.

1 pav.

Pasaulio BVP augimas

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

Šaltiniai: Haver Analytics, nacionaliniai šaltiniai ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: regioniniai agreguoti rodikliai skaičiuojami naudojant BVP duomenis, pakoreguotus pagal perkamosios galios paritetą. Brūkšninė linija rodo ilgalaikį vidurkį (1999 m. kovo mėn.–2018 m. rugsėjo mėn.).

Daugumoje šalių nedarbo lygis buvo žemiausias po krizės

Prasidėjus devintiems iš eilės ekonomikos augimo metams, nedarbo lygis tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios ekonomikos šalyse ir toliau mažėjo, o daugumoje šalių buvo žemiausio lygio po krizės. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje, jis net pasiekė istoriškai žemiausią lygį. Keliose išsivysčiusiose šalyse darbo jėgos trūkumas tapo akivaizdus, ypač trūksta specialistų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Vis dažniau pastebima, kad pasaulio mastu nepanaudotų pajėgumų mažėjimas darbo rinkoje ir gamyboje palaipsniui, nors ir lėtai, lemia spartesnį darbo užmokesčio augimą bei didesnę grynąją infliaciją. 2018 m. EBPO šalyse grynoji infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, padidėjo 2,1 %. Nors antrąjį pusmetį daugiausia dėl mažesnių naftos kainų bendroji infliacija sumažėjo, metinė bendroji infliacija padidėjo ir sudarė 2,6 % (žr. 2 pav.).

2 pav.

Infliacijos lygis EBPO šalyse

(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

Šaltiniai: Haver Analytics, EBPO ir ECB ekspertų skaičiavimai.

Pasaulinei paklausai ir toliau esant didelei, o atsargoms – ribotoms, 2018 m. pasiūlos pokyčiai buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs naftos kainas. Geriau, nei tikėtasi, 22 OPEC naftą išgaunančioms šalims ir ne OPEC šalims laikantis susitarimo sumažinti gamybą, pirmąjį pusmetį naftos kainos pamažu kilo – nuo 67 JAV dolerių už barelį iki 79 JAV dolerių už barelį. Iki rudens pradžios naftos kainos svyravo nuo 70 iki 86 JAV dolerių už barelį, tačiau po to sumažėjo ir metų pabaigoje pasiekė 52 JAV dolerius už barelį. Tai, kad spalio pradžioje naftos kaina pakilo net iki 86 JAV dolerių už barelį, susiję su nuogąstavimais, jog, JAV vėl pradėjus taikyti sankcijas, Irano naftos eksportas gali staigiai sumažėti. Vis dėlto gruodžio pabaigoje naftos kainos krito – tai lėmė mažiau palankios paklausos perspektyvos ir nerimas dėl per didelės pasiūlos JAV, kai kurioms OPEC šalims narėms ir Rusijos Federacijai padidinus naftos gavybą. Be to, sankcijos Irano Islamo Respublikai tam tikrais atvejais nebuvo taikomos. Ne naftos žaliavų kainos JAV doleriais 2018 m. apskritai sumažėjo[2]. 2018 m. pirmąjį pusmetį maisto produktų ir metalų kainos iš esmės nesikeitė. Esant gausiai maisto produktų pasiūlai ir susirūpinimui dėl JAV tarifų ir tikimybės, kad šalys, kurioms šie tarifai turės įtakos, imsis atsakomųjų veiksmų, antrąjį pusmetį maisto produktų kainos mažėjo. Metalų kainos sumažėjo prasidėjus vasarai dėl sumažėjusios paklausos iš Kinijos ir susirūpinimo dėl galimo tolesnio įtampos pasaulinėje prekyboje didėjimo.

Euro nominalusis efektyvusis kursas padidėjo

Nuo 2018 m. pradžios euro nominalusis efektyvusis kursas padidėjo (žr. 3 pav.). Pagal abipusę prekybą euro kursas sumažėjo daugelio kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Euro kursas ypač sumažėjo JAV dolerio, Japonijos jenos ir, nors ir mažiau, Šveicarijos franko atžvilgiu. Tačiau euro kursas gerokai pakilo daugelio besiformuojančių rinkos šalių valiutų, ypač Kinijos juanio ir dėl vidaus neramumų Turkijos liros bei Argentinos peso, atžvilgiu.

3 pav.

Euro kursas

(dienos duomenys; 2015 m. sausio 1 d. = 100)

Šaltiniai: Bloomberg, HWWI, ECB ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: nominalusis efektyvusis kursas 38 pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu.

Neapibrėžtumas dėl prekybos prastino pasaulio ekonomikos perspektyvas

Nors pasaulio ekonomika toliau augo stabiliu tempu, rizika ir neapibrėžtumas vis labiau prastino ekonomikos perspektyvas. Neapibrėžtumas dėl prekybos ypač padidėjo dėl JAV administracijos veiksmų ir jos partnerių atsako. Įtampa pasiekė aukščiausią tašką, kai vasarą JAV administracija paskelbė, kad pradeda taikyti tarifus 250 mlrd. JAV dolerių vertės iš Kinijos importuotoms prekėms. Savo ruožtu Kinija pranešė, kad taikys tarifus 110 mlrd. JAV dolerių vertės iš JAV importuotoms prekėms. Be to, abejonės dėl Brexito taip pat neigiamai veikė prekybos perspektyvas. Nors tarifų padidėjimo pasaulinis poveikis ir toliau turėtų būti ribotas, šie protekcionistiniai grasinimai gali sumažinti pasitikėjimą, sutrikdyti pasaulines vertės grandines ir neigiamai paveikti investicijas, o dėl to gali didėti rizika, kad pasaulio ekonomikos perspektyvos prastės. Jau metų pabaigoje buvo ženklų, kad neapibrėžtumas dėl prekybos pradėjo daryti poveikį verslui. Jei paaštrės prekybiniai ginčai, tai gali turėti reikšmingą poveikį pasauliniam augimui.


1.2 Nors ir lėčiau, ekonomika vis dar auga

2017 m. ekonomika augo ypač sparčiai, tačiau 2018 m. euro zonos realusis BVP augo lėčiau ir sudarė 1,8 % (žr. 4 pav.). Nors tai daugiausia lėmė silpnėjanti pasaulinė prekyba, kiti – daugiau laikini – veiksniai taip pat turėjo įtakos. 2018 m. pirmąjį pusmetį daugelio šalių gamybos apimčiai neigiamą poveikį darė su oro sąlygomis susiję sutrikimai ir streikai, ypač transporto sektoriuje. Rugsėjo 1 d. pradėjus taikyti pasaulinę suderintą lengvųjų automobilių bandymų procedūrą, antrąjį pusmetį (ypač trečiąjį ketvirtį) automobilių gamyba buvo reikšmingai sutrikdyta. Be to, ekonomika, ko gero, augo lėčiau ir dėl didėjančio politinio neapibrėžtumo, ypač dėl galimai augančio protekcionizmo.

4 pav.

Euro zonos realusis BVP

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: 2018 m. ketvirtojo ketvirčio metinis BVP augimas yra išankstinis įvertis, o paskutiniai sudedamųjų dalių duomenys – 2018 m. trečiojo ketvirčio.

Ekonomika ir toliau tvirtai augo

Vis dėlto ekonomika ir toliau tvirtai augo, tam įtakos turėjo gera darbo rinkos padėtis bei nuosekliai didėjančios pajamos ir pelnas. Vangesnė išorės paklausa ir didesnis neapibrėžtumas dėl jos kol kas turi nedidelį poveikį vidaus paklausai.

2018 m. vidutinis metinis privačiojo vartojimo euro zonoje augimo tempas sudarė maždaug 1,3 % – tai lėmė didesnės darbo pajamos ir palankios finansavimo sąlygos. Dėl nuo 2017 m. vidurio pamažu kylančių naftos kainų realiųjų disponuojamųjų pajamų augimas reikšmingai nesulėtėjo. Ekonomikai toliau augant, mokesčių ir pervedimų poveikis 2018 m. tapo šiek tiek labiau neigiamas. Ekonominio pakilimo laikotarpiu fiskalinės savaiminės stabilizavimo priemonės paprastai slopina realiųjų disponuojamųjų pajamų augimą.

Didėjanti vidaus paklausa, palankios finansavimo sąlygos ir kylantis įmonių pelningumas 2018 m. vis dar skatino verslo investicijas euro zonoje. Investicijos taip pat augo ir su pajėgumų suvaržymais susiduriančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto sektoriuje. Tačiau vangesnė išorės aplinka ir padidėjęs neapibrėžtumas pasaulio rinkose, pirmiausia dėl prekybos politikos, įmonių – ypač daugiau ryšių su užsienio rinkomis turinčių įmonių – investicijas ribojo. Ateityje dėl mažiau palankios išorės aplinkos, menkesnės galutinės paklausos ir tikėtino laipsniško finansavimo sąlygų griežtėjimo verslo investicijos turėtų sumažėti.

Atsigaunant euro zonos būsto rinkoms prasti investicijų į statybą (tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties) rodikliai toliau gerėjo. Tai susiję su didėjančia vidaus paklausa, kurią skatino kylančios realiosios pajamos, mažų palūkanų normų aplinka ir palankios skolinimo sąlygos. Vis dėlto 2018 m. dėl įtampos darbo rinkoje susidariusių kliūčių statybų sektorius, atrodo, augo lėčiau.

2018 m. išorės aplinka mažiau prisidėjo prie euro zonos ekonomikos augimo – gerokai mažiau nei 2017 m. Dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir prekybos santykių įtampos blėstanti užsienio paklausa, ypač Azijos šalių ir investicinių prekių paklausa, slopino euro zonos eksportą į šį regioną, todėl grynosios prekybos įtaka BVP augimui sumenko. Labiausiai eksporto į Jungtinę Karalystę ir Kiniją augimą slopino besikeičianti tarptautinė aplinka. Eksportą į JAV, tikėtina, skatino lūkesčiai dėl galimo JAV administracijos sprendimo taikyti tarifus importui iš ES. Dėl palankios regiono ekonominės raidos prekybos euro zonoje apimties augimas iš pradžių nekito, tačiau 2018 m. antrąjį pusmetį jis gerokai sumažėjo, nes prekyba investicinėmis prekėmis ir transporto priemonėmis sulėtėjo dėl su prekyba susijusio neapibrėžtumo ir naujų transporto priemonių išmetamų teršalų standartų. Neigiamą poveikį galėjo turėti ir anksčiau padidėjęs euro kursas.

2018 m. tebeaugo daugelio ekonomikos sektorių gamybos apimtis (žr. 5 pav.). Visa bendroji pridėtinė vertė toliau didėjo (maždaug 2 %). Vis dėlto toks augimo tempas buvo šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais, tačiau panašus kaip 2015 ir 2016 m. Tiek pramonės (neįskaitant statybos), tiek ir paslaugų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė 2018 m. padidėjo maždaug 2 %. Nors vis dar mažesnė negu iki krizės, statybos sektoriuje sukurta pridėtinė vertė toliau didėjo (maždaug 4 %). Tai tik patvirtina, kad statybų sektorius vis labiau atsigauna po užsitęsusio nuosmukio ar lėto augimo laikotarpio, prasidėjusio 2008 m. finansų krizės pradžioje.

5 pav.

Euro zonos realioji bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominę veiklą

(indeksas: 2010 m. I ketv. = 100)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2018 m. trečiojo ketvirčio.

Padėtis euro zonos darbo rinkose toliau gerėjo, tačiau užimtumo pagal amžių struktūra pasikeitė

Situacija euro zonos darbo rinkose 2018 m. toliau gerėjo; nuo 2013 m., kai buvo fiksuotas žemiausias lygis, dirbančiųjų skaičius išaugo apie 10 mln.

Situacija euro zonos darbo rinkose 2018 m. toliau gerėjo (žr. 6 pav.). Nedarbo lygis toliau mažėjo ir gruodžio mėn. sudarė 7,8 % (žemiausias nuo 2008 m. spalio mėn.). Nuo 2013 m. antrojo pusmečio mažėjo įvairių amžiaus grupių tiek vyrų, tiek moterų nedarbo lygis. Euro zonos šalyse nedarbo lygis ir toliau reikšmingai skiriasi. Iki ketvirtojo ketvirčio euro zonos dirbančiųjų skaičius buvo 1,3 % didesnis nei 2017 m. atitinkamu laikotarpiu, arba 6,7 % didesnis nei 2013 m. antrąjį ketvirtį, kai paskutinį kartą buvo fiksuotas mažiausias dirbančiųjų skaičius. Ekonomikos atsigavimo laikotarpiu dirbančiųjų skaičius išaugo apie 10 mln. Taigi užimtumo lygis viršijo aukščiausią prieškrizinį lygį, fiksuotą 2008 m. pirmąjį ketvirtį. Toliau didėjant darbo jėgos pasiūlai užimtumas ekonomikos atsigavimo laikotarpiu didėjo daug šalių ir sektorių.

6 pav.

Darbo rinkos rodikliai

(procentais, palyginti su darbo jėga; augimo tempas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu; dėl sezoniškumo pakoreguota)

Šaltinis: Eurostatas.
Pastabos: paskutiniai duomenys – 2018 m. ketvirtojo ketvirčio. 2018 m. ketvirtojo ketvirčio užimtumo augimas yra išankstinis įvertis.

Užimtumo augimo veiksnių analizė ekonomikos atsigavimo laikotarpiu rodo, kad augimui didžiausią įtaką turėjo didėjęs vyresnių asmenų užimtumas[3]. Maždaug tris ketvirtadalius bendro užimtumo padidėjimo lėmė išaugęs 55–74 m. amžiaus gyventojų užimtumas. Vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo lygis ekonomikos atsigavimo laikotarpiu pirmiausia kilo dėl didėjančio šios grupės aktyvumo lygio. Manoma, kad tai daugiausia susiję su anksčiau įgyvendintų pensijų reformų poveikiu ir kylančiu šios grupės išsilavinimo lygiu. Reikšmingai padidėjusi vyresnio amžiaus darbuotojų dalis gali paskatinti radikalius ekonominius pokyčius – vartojimo, taupymo ir investavimo tendencijų kaitą bei darbo užmokesčio ir našumo raidą[4]. Ekonomikos atsigavimo laikotarpiu maždaug trečdalį užimtumo padidėjimo lėmė dalį darbo dienos dirbantys darbuotojai. Tai glaudžiai susiję su moterų ir vyresnio amžiaus žmonių darbo pasiūlos augimo ir užimtumo paslaugų sektoriuje didėjimo tendencija ilguoju laikotarpiu[5]. Žvelgiant į ateities perspektyvas, pasakytina, kad dėl darbo jėgos trūkumo kai kuriose šalyse ir tam tikruose sektoriuose, tikėtina, šios ilgai vyraujančios tendencijos ims nykti.

Valdžios sektoriaus deficitas toliau mažėja, tačiau vis dar yra reikšmingų skirtumų tarp šalių

Euro zonos šalių valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo daugiausia dėl gerėjančių ciklo sąlygų

2018 m. euro zonos šalių valdžios sektoriaus deficito rodiklis toliau mažėjo ir sudarė 0,6 % BVP. Toks lygis nebuvo dažnai fiksuotas nuo ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sukūrimo 1999 m. (žr. 7 pav.). Kaip ir pastaruosius keletą metų, deficito mažėjimą daugiausia lėmė palanki ciklinė ekonomikos padėtis ir mažėjančios palūkanų išlaidos, nes paskolos, kurių skolos tvarkymo išlaidos yra didelės, tebebuvo refinansuojamos naujomis paskolomis mažesnėmis palūkanų normomis. Fiskalinės politikos pozicija euro zonoje[6] 2018 m. iš esmės buvo neutrali, nors euro zonos bendras rodiklis slepia reikšmingus skirtumus tarp šalių (keliose šalyse netikėtai gautos pajamos atsvėrė prociklinį fiskalinės politikos laisvėjimą pažeidžiamose šalyse).

7 pav.

Valdžios sektoriaus balansas ir fiskalinė padėtis

(procentais, palyginti su BVP)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.

Didėjant ekonominiam aktyvumui mažėjantis valdžios sektoriaus deficitas prisidėjo prie bendrosios skolos ir BVP santykio mažėjimo – 2018 m. jis sudarė 84,8 % (2017 m. – 86,6 %). Nors prognozuojama, kad skolos rodiklis ateinančiais metais mažės, vertėtų nepamišti, jog jis vis dar yra reikšmingai didesnis, nei tik sukūrus EPS. Didelis įsiskolinimas yra vienas iš šalių pažeidžiamumo veiksnių, ypač šalių, kuriose potenciali gamybos apimtis auga vangiai ir kurios susiduria su vis didesniais demografiniais iššūkiais (žr. 1 intarpą). Jei ekonominis aktyvumas sumažėtų ar padidėtų palūkanų išlaidos, tokios šalys turėtų ribotas galimybes koreguoti fiskalinę politiką. Todėl, esant palankioms ekonominėms sąlygoms, pažeidžiamoms šalims patartina kaupti fiskalinius rezervus.

1 intarpas
Visuomenės senėjimas ir jo fiskalinis poveikis

Visuomenės senėjimas – iššūkis euro zonos viešųjų finansų tvarumui. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir šeimoms susilaukiant mažiau vaikų, visuomenės vis labiau sensta. Tokius demografinius pokyčius puikiai atspindi išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas, t. y. 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus santykis. Eurostatas prognozuoja, kad šis koeficientas, 2016 m. sudaręs 31 %, 2070 m. visoje euro zonoje padidės iki 52 %. Sparčiausiai jis didės per ateinančius du dešimtmečius, kūdikių bumo kartai artėjant prie pensinio amžiaus. Nors visuomenės senėjimas taip pat gali turėti didelį neigiamą makroekonominį poveikį, pavyzdžiui, darbo našumui, darbo jėgai ir realiajai pusiausvyros palūkanų normai, šiame intarpe daugiausia dėmesio skiriama jo fiskaliniam poveikiui.

Ateinančiais dešimtmečiais visuomenės senėjimas darys didelę įtaką viešiesiems finansams. Euro zonoje dėl visuomenės senėjimo patiriamos valstybės išlaidos, 2016 m. sudariusios ketvirtadalį BVP, jau yra padidintos pagal tarptautinius standartus. Remiantis 2018 m. pranešimu apie visuomenės senėjimą, šios išlaidos iki 2040 m. turėtų padidėti iki 28 % BVP, o iki 2070 m. šiek tiek sumažėti – iki 27 % BVP (žr. A pav.)[7]. Tačiau tokios bendro pobūdžio prognozės neparodo šalims būdingų ryškių skirtumų. 2016–2070 m. numatomi dėl visuomenės senėjimo patiriamų išlaidų pokyčiai svyruoja nuo 12,9 procentinio punkto, palyginti su BVP, padidėjimo (Liuksemburge) iki 6,4 procentinio punkto, palyginti su BVP, sumažėjimo (Graikijoje)[8]. Jei didėjančių su senėjimu susijusių išlaidų problema nebus sprendžiama, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais jos išaugs iki didelių sumų, o tai jau vidutiniu laikotarpiu darys neigiamą poveikį fiskaliniam tvarumui, ypač tose šalyse, kur valstybės skolos lygis jau yra aukštas (žr. B pav.). Vis dėlto prognozuojama, kad keliose šalyse, ypač Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje, su senėjimu susijusios išlaidos iki 2070 m. sumažės (žr. A pav.).

A pav.

Bendrosios dėl visuomenės senėjimo patiriamos išlaidos euro zonos šalyse

(procentais, palyginti su BVP)

Šaltinis: 2018 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą.

B pav.

Su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir dabartinis skolos lygis skirtingose šalyse

(x ašis: 2017 m. valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis; y ašis: visų dėl visuomenės senėjimo patiriamų išlaidų pokytis procentais, palyginti su BVP 2016–2040 m.)

Šaltiniai: 2018 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą ir Eurostatas.
Pastaba: Graikija neįtraukta, nes 2017 m. šios valstybės skolos rodiklis sudarė 176,1 % BVP, o bendrosios dėl visuomenės senėjimo patiriamos išlaidos sumažėjo 4,6 % BVP.

Dėl visuomenės senėjimo patiriamos valstybės išlaidos visų pirma apima pensijų bei sveikatos ir ilgalaikės priežiūros išlaidas. Augant pensijų gavėjų skaičiui, o darbingo amžiaus žmonių skaičiui, atvirkščiai, mažėjant, didės pensijų sistemų, o kartu ir bendrų fiskalinių balansų deficitas, jei nebus pakoreguoti tam tikri parametrai. Be to, tikėtina, kad per ateinančius dešimtmečius sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemos taps vis didesne našta viešųjų finansų atžvilgiu, nes jų teikiamos paslaugos yra daugiausia finansuojamos pačių valstybių. Gyventojų senėjimo įtaką viešosioms pajamoms įvertinti sudėtingiau, nes jo poveikis įvairioms mokestinėms bazėms (pavyzdžiui, vartojimui, darbo pajamoms ir kapitalui) yra iš dalies subalansuotas ir laikui bėgant turėtų kisti.

Siekiant pavaizduoti dėl visuomenės senėjimo patiriamų išlaidų prognozių neapibrėžtumą, pranešime apie visuomenės senėjimą pateikiamos kelios jautrumo nepalankiems pokyčiams analizės ir rizikų scenarijai, kurie iš tiesų rodo ateityje didėsiantį sąnaudų spaudimą (žr. C pav.). Vienas iš rizikos scenarijų rodo, kad didės sveikatos ir ilgalaikės priežiūros išlaidos, kadangi brangesnė medicinos įranga bus naudojama dažniau, o pragyvenimo lygis – gerės. Tokiu atveju bendrosios su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos, palyginti su pagrindiniu 2070 m. prognozių laikotarpio pabaigos baziniu scenarijumi, didės daugiau nei dvigubai. Lėčiau, nei numatyta pagrindinėse prognozėse, kylantis bendras gamybos veiksnių našumas (BGVN) taip pat reikštų ir kur kas didesnes išlaidas ilguoju laikotarpiu.

C pav.

Su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų euro zonoje scenarijai

(procentais, palyginti su BVP)

Šaltinis: 2018 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą.
Pastabos: pagal BVGN rizikos scenarijų numatoma, kad iki 2070 m. BVGN ims augti lėčiau (augimas sudarys 0,8 % vietoj 1 %). Pagal VSDG parengtą rizikos scenarijų numatoma, kad tiek pajamų elastingumas sveikatos priežiūros išlaidų atžvilgiu (dėl dažniau naudojamos brangios medicininės įrangos), tiek ir ilgalaikės priežiūros išlaidos (dėl didesnės kompensacijos gaunantiesiems ilgalaikės priežiūros paslaugas ir gerėjančio pragyvenimo lygio) bus didesni.

Siekdamos spręsti ateities problemas dėl su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų, dauguma euro zonos šalių pastaraisiais metais įgyvendino pensijų reformas, kai kuriais atvejais dar ir sveikatos bei ilgalaikės priežiūros sistemų reformas. Tokios reformos visų pirma rodo valstybės skolos krizės keliamą šalių susirūpinimą dėl fiskalinio tvarumo. Šalyse, kuriose vykdomos makroekonominės koregavimo programos, įgyvendintos ypač reikšmingos pensijų reformos. Nors šios reformos padėjo joms iš dalies sumažinti pensijų tvarumui kylančią riziką, reformų įgyvendinimo tempas pastaruoju metu sulėtėjo, o kai kur jų buvo apskritai atsisakyta arba gali būti atsisakyta.

Žvelgiant į ateitį, pažymėtina, kad šalys, kurių valstybės skolos lygis jau yra aukštas, pirmiausia turi užkirsti kelią būsimoms demografinėms problemoms. Siekdamos sumažinti galimas išlaidas, skiriamas socialinei apsaugos sistemai, fiskalinio rezervo nedidinančios šalys turėtų imtis tolesnių reformų ir vengti sprendimų jų atsisakyti. Kalbant apie konkrečius politikos veiksmus, pabrėžtina, kad skirtingose šalyse reikalingos skirtingos reformos, atitinkančios tiek jų dabartinę padėtį, tiek ir visuomenės poreikius. Kai kurioms šalims reikia reformų, susijusių su pensiniais įsipareigojimais ir privačiojo sektoriaus pensijų teikimo skatinimu. Kitoms šalims labiau reikia keisti pensinį amžių pagal gyvenimo trukmę, išlaikant santykinį pensijų išmokų dydį, o dar kitos šalys turėtų rinktis reformą dėl didesnių įnašų, nors tai ir gali tapti sunkia našta jaunesnėms kartoms. Skirtingos reformos gali būti derinamos tarpusavyje ir įgyvendinamos kartu. Rengiant pensijų reformas, svarbu atsižvelgti ir į galimą jų poveikį darbo jėgos ir ekonomikos pasiūlos pusei, nes spartesnis augimas yra būtinas siekiant pagerinti socialinę apsaugą. Idealiu atveju be pensijų reformų reikalingos dar ir darbo rinkos reformos, ypač skatinančios vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje. Galiausiai, svarbus fiskalinės politikos formuotojų uždavinys – išvengti fiskaliniam tvarumui galinčio pakenkti neapibrėžtumo dėl reformų atsisakymo rizikos.

Labiausiai pažeidžiamų šalių atitiktis SAP yra prasčiausia

Taigi susirūpinimą kelia tai, jog labiausiai pažeidžiamų šalių atitiktis Stabilumo ir augimo pakto (SAP) reikalavimams yra prasčiausia. Iš tiesų, remiantis Europos Komisijos prognozėmis, dauguma šalių, kurių biudžeto būklė kol kas nėra tvari, 2018 m. nevykdė savo įsipareigojimų pagal SAP. Iš septynių euro zonos šalių, kurios, Komisijos vertinimu, 2018 m. rizikuoja nukrypti nuo SAP prevencinės dalies, keturių šalių – Belgijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos – skolos santykis yra didesnis kaip 90 % BVP. Be to, prognozuojama, kad Ispanija, kuriai vienintelei 2018 m. taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP), ištaisys perviršinio deficito padėtį iki nurodyto 2018 m. termino. Vis dėlto tai užgožia faktą, kad, priešingai, nei rekomenduota, šios šalies struktūrinis deficitas yra didelis ir toliau auga. Europos Komisijos vertinimu, remiantis 2019 m. biudžeto planais tik dešimt šalių ketina laikytis SAP reikalavimų, tačiau ypač didelį nerimą kelią tai, kad tarp jų nėra šalių, kurių skolos santykis didelis.

Reformos euro zonoje toliau įgyvendinamos vangiai

Rekomendacijos įgyvendinamos vangiai; nė viena 2017 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija nebuvo visiškai įgyvendinta

Konkrečiai šaliai skirta rekomendacija – tai tam tikrai šaliai skirta politikos rekomendacija, kaip spartinti ekonomikos augimą kartu užtikrinant viešųjų finansų tvarumą. Konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas tvirtina Europos Vadovų Taryba. Kaip ir praėjusiais metais, Komisija padarė išvadą, kad įgyvendinant didžiąją dalį 2017 m. euro zonos šalims teiktų rekomendacijų dėl reformų (daugiau nei 90 %) padaryta tik „tam tikra“ arba „ribota“ pažanga. Nė viena konkrečiai šaliai skirta rekomendacija nebuvo visiškai įgyvendinta (žr. 8 pav.)[9].

8 pav.

Konkrečioms euro zonos šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas

Šaltinis: Europos Komisijos šalių ataskaitomis pagrįsti ECB skaičiavimai.
Pastabos: paveiksle pateikta informacija apie konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą tam tikrais metais, pagrįsta Europos Komisijos vertinimu, pateiktu konkrečios šalies ataskaitoje, paskelbtoje kitais metais. „Visiškai įgyvendinta“ reiškia, kad valstybė narė pritaikė visas priemones, kuriomis tinkamai įgyvendinama konkrečiai šaliai skirta rekomendacija; „reikšminga pažanga“ – valstybė narė priėmė priemones konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai įgyvendinti, dauguma jų įgyvendintos; „tam tikra pažanga“ – valstybė narė priėmė priemones, tačiau konkrečiai šaliai skirta rekomendacija įgyvendinta tik iš dalies, ir (arba) priėmė priemones konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai įgyvendinti, tačiau reikia dar daug pastangų visiškai įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją, nes tik kelios iš priimtų priemonių įgyvendintos; „ribota pažanga“ – valstybė narė paskelbė apie kai kurias priemones, tačiau konkrečiai šaliai skirta rekomendacija įgyvendinta tik iš dalies; ir (arba) valstybė narė pateikė teisėkūros procedūra priimtus aktus, tačiau nepateikė jokios išsamesnės informacijos dėl jų įgyvendinimo; „pažangos nepadaryta“ – valstybė narė nei tinkamai paskelbė, nei pritaikė priemonių, kad būtų įgyvendinta konkrečiai šaliai skirta rekomendacija. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl SAP įgyvendinimo neįtrauktos.

Tinkamai parengtos struktūrinės reformos galėtų būti itin naudingos euro zonos piliečiams, skatindamos spartesnį ir labiau integracinį užimtumo ir pajamų augimą. Neseniai atlikta Eurosistemos analizė parodė, kad yra daug galimybių įgyvendinti reformas, kurios ne tik didintų atsparumą, bet ir skatintų ilgalaikį ekonomikos augimą bei socialinį teisingumą[10]. Puikus to pavyzdys – reformos dėl nesąžiningo, nepagrįstos ekonominės naudos siekimo, ypač reformos, kurios didina konkurenciją produktų rinkoje ir gerina viešųjų institucijų veiklos kokybę. Švietimą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi remianti politika gerina ne tik ilgalaikę ekonomikos augimo perspektyvą, bet ir teikia daugiau galimybių įsidarbinti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.


1.3 Infliacija didėja

Bendroji infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2018 m. euro zonoje vidutiniškai padidėjo iki 1,7 % (prieš metus sudarė 1,5 %). Šį padidėjimą daugiausia lėmė didesnis energijos kainų poveikis ir, nors ir mažesniu mastu, maisto produktų kainų poveikis. Grynosios infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, poveikis, atvirkščiai, iš esmės nepakito. Šis infliacijos rodiklis ir toliau buvo nedidelis – visus metus svyravo apie 1 % (žr. 9 pav.).

9 pav.

Infliacija pagal SVKI ir jos sudedamųjų dalių poveikis

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.

Bendrosios infliacijos pagal SVKI raidai per metus didelę įtaką darė ir energijos kainų pokyčiai. Kylančios žalios naftos kainos lėmė tai, kad nuo balandžio iki liepos mėn. energijos kainos labai pakilo ir, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, tokios buvo ir po to (2018 m. spalio mėn. pasiekusios aukščiausią tašką sudarė beveik 11 %). Taigi, pakilusių energijos kainų poveikis bendrajai infliacijai padidėjo nuo 0,2 procentinio punkto (2018 m. pirmąjį ketvirtį) iki atitinkamai 0,9 ir 0,8 procentinio punkto (2018 m. paskutinius du ketvirčius). Neperdirbtų maisto produktų kainų pokyčiai prisidėjo prie metinio infliacijos augimo, kadangi vasaros mėnesiais dėl oro sąlygų labai pakilo vaisių ir daržovių kainos, tačiau paskutiniais metų mėnesiais šis infliacijos poveikis pradėjo nykti. Dėl šios priežasties neperdirbtų maisto produktų kainų poveikis bendrajai infliacijai padidėjo nuo nulio (2018 m. pirmąjį ketvirtį) iki daugiau nei 0,2 procentinio punkto (2018 m. rugsėjo mėn.) – 2018 m. paskutinį ketvirtį šiek tiek sumažėjo.

Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, tebebuvo nedidelė

Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, palyginti su 2017 m., nepakito ir, kaip ir kiti grynosios infliacijos rodikliai, visus metus svyravo[11]. Tačiau, neįskaitant labiau kintančių sudedamųjų dalių, susijusių su drabužiais ir kelionėmis, infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, išaugo.

Abiejų pagrindinių infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sudedamųjų dalių, t. y. pramonės prekių, neįskaitant energijos, ir paslaugų kainų augimo pokyčiai buvo vangūs. Pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainos šiek tiek svyravo: iki rugsėjo mėn. kainų augimas šiek tiek lėtėjo, o vėliau pradėjo spartėti ir 2018 m. sudarė 0,4 %, kaip ir 2017 m. Vertinant skirtingų kainodaros grandinės etapų kainų spaudimo rodiklius, tiek vartojimo prekių, neįskaitant maisto produktų, gamintojų pardavimo šalies viduje kainų, tiek ir vartojimo prekių, neįskaitant maisto produktų, importo kainų metinis pokytis per 2018 m. padidėjo. Padidėjusias importo kainas iš esmės nulėmė blėstantis efektas po 2017 m. euro kurso sustiprėjimo, o gamintojų kainas, tikėtina, – didėjusios sąnaudų kainos ir mažmeninės prekybos apimtis. Paslaugų kainų augimo tendencijos 2018 m. iš esmės nesikeitė ir sudarė 1,3 % (tebebuvo gerokai mažesnės už savo ilgalaikį vidurkį). 2018 m. paskutinį ketvirtį paslaugų kainų metinis pokytis truputį padidėjo, tačiau jį daugiausia lėmė bazės efektas, nes tuo pačiu metu 2017 m. paslaugų kainos kilo vangiau. Apskritai nemažą įtaką augančioms paslaugų kainoms turinčios darbo sąnaudos kol kas neatspindi spartaus darbo užmokesčio augimo paspartėjimo.

Atlygio vienam samdomajam darbuotojui metinis augimas didėjo toliau

Vidaus sąnaudų spaudimas, kuris matuojamas atsižvelgiant į BVP defliatoriaus augimą, 2018 m. pirmus tris ketvirčius nepakito ir buvo šiek tiek didesnis nei 2017 m. antrąją pusę (žr. 10 pav.). Nuo 2016 m. vidurio, kai pasiekė žemą tašką, atlygio vienam samdomajam darbuotojui metinis augimas didėjo toliau ir 2018 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2,5 %, viršydamas ilgalaikį 2,1 % vidurkį (nuo 1999 m.). Darbo užmokesčio augimą paskatino gerėjančios darbo rinkos sąlygos (žr. 1.2 skyrių) ir mažėjanti veiksnių, anksčiau slopinusių darbo užmokesčio augimą, įtaka. Šie veiksniai apima anksčiau stebėtą mažos infliacijos poveikį per oficialias bei neoficialias indeksavimo schemas ir finansų krizės metu kai kuriose šalyse įgyvendintų darbo rinkos reformų poveikį. Vyraujant palankioms paklausos tendencijoms, spartesnis darbo užmokesčio kilimas lemia didesnes vienetines darbo sąnaudas, kurių poveikį vidaus sąnaudų spaudimui (matuojamam kaip bendrasis likutinis perteklius) mažino per pastaruosius ketvirčius vangesnė pelno raida, o tai iš dalies lėmė neigiamas poveikis, susijęs su dėl didesnių naftos kainų prastėjančiomis prekybos sąlygomis[12].

10 pav.

BVP defliatoriaus išskaidymas

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.

Ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai 2018 m., palyginti su 2017 m., buvo didesni. Infliacijos lūkesčiai po 5 m. pagal ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausą nepakito ir kelis ketvirčius sudarė 1,9 % – šiek tiek daugiau nei 2017 m. Rinka pagrįstiems ilgalaikiams infliacijos lūkesčių rodikliams, tokiems kaip 5 m. su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų norma po 5 m., buvo būdingas kintamumas – metų pabaigoje jie mažėjo, bet vidutiniškai iš esmės nepakito, palyginti su 2017 m.


1.4 Paskolos ir pinigų kiekis didėjo dėl palankių finansavimo sąlygų

2018 m. euro zonos finansų rinkų augimą lėmė neapibrėžtumas dėl pasaulio ir euro zonos ekonomikos perspektyvų bei dėl politinių veiksnių – ypač dėl Brexito, protekcionizmo prekyboje ir neapibrėžtumo dėl Italijos vyriausybės politikos krypties valstybės finansų klausimu – atsiradęs nenoras prisiimti rizikos. Pinigų rinkos palūkanų normos ir ilgesnės trukmės obligacijų pajamingumas tebebuvo nedidelis – tai iš dalies lėmė ECB toliau vykdoma skatinamoji pinigų politika. Finansavimo sąlygos buvo palankios verslo investicijoms, o privatųjį vartojimą skatino didėjantis namų ūkių turtas. Pinigų kiekis augo lėčiau, o paskolos privačiajam sektoriui ir toliau didėjo.

Euro zonos šalių vyriausybės obligacijų pajamingumas kito nereikšmingai

Nors metų pabaigoje šiek tiek padidėjo, euro zonos šalių vyriausybės obligacijų pajamingumas 2018 m. iš esmės nepakito (žr. 11 pav.). Tai daugiausia susiję su tuo, kad JAV nuosekliai atsisakoma skatinamosios pinigų politikos, o Italijos obligacijų pajamingumo skirtumai didėjo (iki šiol tai neturėjo didelio poveikio kitų euro zonos šalių vyriausybės obligacijų rinkoms). 2018 m. gruodžio 31 d. pagal BVP pakoreguotas euro zonos šalių 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo vidurkis sudarė 1,01 % ir, palyginti su vidutiniu 2017 m. fiksuotu lygiu, iš esmės nepakito. Vis dar esant neapibrėžtumo dėl fiskalinės politikos, euro zonos šalių 10 m. vyriausybės obligacijų ir 10 m. Vokietijos Bund obligacijų pajamingumo skirtumai šiek tiek padidėjo.

11 pav.

10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas euro zonoje, JAV ir Vokietijoje

(metinės palūkanų normos, procentais; dienos duomenys)

Šaltiniai: Bloomberg, Thomson Reuters Datastream ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: euro zonos duomenys – pagal BVP pakoreguotas 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo vidurkis. Paskutiniai duomenys – 2018 m. gruodžio 31 d.

Euro zonos akcijų kainos reikšmingai sumažėjo

Dėl padidėjusios įtampos pasaulio rinkose, politinio neapibrėžtumo Italijoje ir nuoseklaus pinigų politikos normalizavimo išsivysčiusiose šalyse euro zonos akcijų kainos 2018 m. krito (žr. 12 pav.). Kalbant konkrečiau, euro zonoje ne finansų bendrovių akcijų kainų bendras indeksas 2018 m. sumažėjo 12,6 %, o bankų akcijų kainų indeksas – 33,3 %. Ne finansų bendrovių akcijų kainų kaita JAV buvo menkesnė nei euro zonoje. Tai lėmė iš dalies dėl prociklinio fiskalinio skatinimo sparčiau auganti makroekonomika.

12 pav.

Euro zonos ir JAV akcijų rinkų indeksai

(indeksas: 2017 m. sausio 1 d. = 100)

Šaltinis: Thomson Reuters Datastream.
Pastabos: euro zonos – EURO STOXX bankų indeksas ir Datastream rinkos ne finansų bendrovių indeksas; JAV – S&P bankų indeksas ir Datastream rinkos ne finansų bendrovių indeksas. Paskutiniai duomenys – 2018 m. gruodžio 31 d.

Finansavimo sąlygos buvo palankios verslo investicijoms

Apskritai palankios ne finansų bendrovių finansavimo sąlygos 2018 m. tebebuvo palankios verslo investicijoms, nors ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis srautai šiek tiek sumenko (žr. 13 pav.). Tai daugiausia susiję su menkesniais „kitų“ finansavimo šaltinių, įskaitant bendrovių tarpusavio paskolas ir prekybos kreditą, srautais. Grynasis biržinių ir nebiržinių akcijų bei kitos nuosavybės išleidimas sumažėjo dėl specifinių veiksnių ir sąlyginai didelės finansavimo nuosavu kapitalu kainos. Nepaisant bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumų didėjimo 2018 m., skolos vertybinių popierių išleidimą toliau skatino 2016 m. birželio mėn. pradėta vykdyti bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP) (žr. 3 intarpą). Be to, bankų paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2018 m. toliau didėjo. Gerėjančius paskolų augimo rodiklius lemia nuo 2014 m. vidurio gerokai sumažėjusios bankų paskolų palūkanų normos euro zonoje (žr. 2.1 skirsnį). Ši tendencija buvo stebima ir 2018 m. Tam didelį poveikį turėjo ECB nestandartinės pinigų politikos priemonės, dėl kurių banko paskolų pasiūla ir paklausa iš esmės padidėjo. Be to, bankai padarė pažangą rengdami savo konsoliduotąjį balansą, nors neveiksnių paskolų lygis kai kuriose šalyse tebebuvo aukštas.

13 pav.

Grynieji euro zonos ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis srautai

(metiniai srautai; mlrd. eurų)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB.
Pastabos: „kitos paskolos“ – tai paskolos iš ne pinigų finansų įstaigų (kitų finansų įstaigų, draudimo bendrovių ir pensijų fondų) ir iš likusio pasaulio. PFĮ ir ne PFĮ paskolos yra pakoreguotos dėl paskolų pardavimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais. „Kita“ – tai skirtumas tarp bendro skaičiaus ir paveiksle pateiktų priemonių. Tai apima bendrovių tarpusavio paskolas ir prekybos kreditą. Paskutiniai duomenys – 2018 m. trečiojo ketvirčio.

Namų ūkių turtas skatino privatųjį vartojimą

Kalbant apie namų ūkius, pasakytina, kad jų grynasis turtas 2018 m. pirmus tris ketvirčius išaugo, o tai skatino privatųjį vartojimą. Kylančios būsto kainos lėmė reikšmingą namų ūkių turimo nekilnojamojo turto perkainojimo prieaugį. Tačiau dėl sumažėjusių akcijų kainų namų ūkių turimo finansinio turto vertė sumenko. Istoriniu požiūriu paskolų namų ūkiams būstui įsigyti metinis augimo tempas tebebuvo mažas, tačiau paskolų suteikta daugiau[13]. Bendrasis namų ūkių įsiskolinimas, matuojamas procentais, palyginti su namų ūkių nominaliosiomis bendrosiomis disponuojamosiomis pajamomis, viršijo vidutinį prieškrizinį lygį.

Paskolų augimas vis daugiau skatino P3 augimą

Toliau gerėjo paskolų privačiajam sektoriui augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. PFĮ paskolų privačiajam sektoriui metinis augimo tempas (pakoreguotas dėl paskolų pardavimo, pakeitimo vertybiniais popieriais ir tariamų lėšų sujungimo) padidėjo ir 2018 m. gruodžio mėn. sudarė 3,4 % (2017 m. gruodžio mėn. – 2,9 %) (žr. 14 pav.). Paskolų augimas buvo vienas svarbiausių pinigų kiekio augimą skatinusių veiksnių (žr. mėlynus stulpelius 15 pav.). Nepaisant to, pinigų kiekio augimas, palyginti su nuo 2015 m. vidurio stebėtu stabiliu (maždaug 5 %) tempu, sulėtėjo (žr. 14 pav.). Metinis P3 augimo tempas 2018 m. gruodžio mėn. sudarė 4,1 % (2017 m. pabaigoje – 4,6 %). Sumažinus Eurosistemos grynųjų turto pirkimų apimtį (2017 m. balandžio mėn. pirkimų suma sumažėjo nuo 80 mlrd. iki 60 mlrd., 2018 m. sausio mėn. – iki 30 mlrd., o spalio mėn. – iki 15 mlrd. eurų, o gruodžio mėn. grynieji turto pirkimai buvo nebevykdomi), TPP įtaka P3 augimui sumenko (žr. raudonus stulpelius 15 pav.). Euro zonos PFĮ, neįskaitant Eurosistemos, vykdomi vyriausybės obligacijų pardavimai slopino P3 augimą (žr. šviesiai žalius stulpelius 15 pav.). Nepaisant didėjančių palūkanų normų ir ne euro zonos turto skirtumų, 2018 m. spalio mėn. grynojo išorės turto grynasis poveikis tapo teigiamas (žr. geltonus stulpelius 15 pav.).

14 pav.

P3 ir paskolos privačiajam sektoriui

(metiniai pokyčiai, procentais)

Šaltinis: ECB.

15 pav.

P3 ir jo sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais; dėl sezoniškumo ir kalendoriškai pakoreguota)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: kreditas privačiajam sektoriui apima PFĮ paskolas privačiajam sektoriui ir PFĮ turimus vertybinius popierius, kuriuos išleido euro zonos privatusis ne PFĮ sektorius. Taigi jis apima Eurosistemos turimus ne PFĮ skolos vertybinius popierius, įsigytus pagal BSPP. Paskutiniai duomenys – 2018 m. gruodžio mėn.

P3 augimą palaikė vienos nakties indėliai

Kadangi dėl labai mažų palūkanų normų ir plokščios pajamingumo kreivės likvidžių indėlių laikymo alternatyviosios sąnaudos buvo mažos, P3 augimą toliau palaikė jo likvidžiausios sudedamosios dalys. P1 augimo tempas, kurį lėmė sparčiau didėję namų ūkių ir ne finansų bendrovių turimi vienos nakties indėliai, taip pat sumažėjo ir 2018 m. gruodžio mėn. sudarė 6,6 % (2017 m. gruodžio mėn. – 8,7 %).


2 Pinigų politika: kantrybė, apdairumas ir atkaklumas tebėra svarbiausia

Remiantis reikšminga pažanga, padaryta siekiant užtikrinti tvarią infliacijos raidą, taip pat stipria euro zonos ekonomika ir stabiliais infliacijos lūkesčiais, 2018 m. mėnesinių grynųjų turto pirkimų pagal turto pirkimo programą (TPP) apimtis palaipsniui mažėjo, o metų pabaigoje grynieji pirkimai pasibaigė. Vis dėlto ir toliau reikėjo kantriai ir atkakliai vykdyti apdairią pinigų politiką ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Toks skatinimas buvo užtikrintas likusiais grynaisiais turto pirkimais, dideliu įsigyto turto kiekiu ir susijusiu reinvestavimu, taip pat ir ateities gairėmis dėl pagrindinių ECB palūkanų normų, kurios tebebuvo istoriškai žemo lygio. 2018 m. pabaigoje pinigų politikos turtas sudarė 72 % Eurosistemos balanso. Balanso dydis pasiekė istoriškai aukštą lygį, t. y. 4,7 trln. eurų. Riziką, susijusią su dideliu balansu, toliau mažino ECB rizikos valdymo sistema.


2.1 Grynųjų turto pirkimų apimties mažinimas išlaikant aukšto lygio skatinamąją pinigų politiką

Ekonomika augo vis sparčiau ir apėmė daugelį šalių bei sektorių, todėl nuo 2018 m. pradžios grynųjų mėnesinių pirkimų pagal TPP apimtis buvo sumažinta

2017 m. pabaigoje euro zonos ekonomika augo vis sparčiau ir apėmė daugelį šalių bei sektorių. Augimui teigiamą poveikį darė didelė išorės paklausa, auganti vidaus paklausa, padidėjęs užimtumas, augantis namų ūkių turtas ir įmonių pelningumas, taip pat labai palankios finansavimo sąlygos. Pagrindiniai kainų kilimą lemiantys veiksniai ir toliau buvo prislopę, tačiau, nuosekliai mažėjant ekonomikos sąstingiui, buvo pagrindo tvirtesniam įsitikinimui, kad infliacijos raida vėl tapo tvari. Atsižvelgdama į tai, 2017 m. spalio mėn. Valdančioji taryba paskelbė ketinanti nuo 2018 m. pradžios mažinti mėnesinių pirkimų pagal TPP apimtį.

Todėl nuo 2018 m. sausio mėn. grynųjų turto pirkimų pagal TPP apimtis buvo sumažinta nuo 60 mlrd. iki 30 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba prognozavo, kad turto pirkimai už naują sumą bus vykdomi iki 2018 m. rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija tvariai artėja prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Aukšto lygio skatinamąją pinigų politiką ir toliau palaikė mažos pagrindinės pinigų politikos palūkanų normos, vykdomi grynieji turto pirkimai ir gautų lėšų reinvestavimas

Kartu ekonomikos perspektyva ir infliacijos raida vis dar priklausė nuo skatinimo Valdančiosios tarybos politikos priemonėmis. Skatinamoji pinigų politika buvo užtikrinta vykdomais grynaisiais turto pirkimais. Be to, pagrindinių refinansavimo operacijų, ribinio skolinimosi galimybės bei indėlių galimybės palūkanų normos nepakito ir atitinkamai sudarė 0,00 %, 0,25 % ir −0,40 % (žr. 16 pav.). Skatinimas pinigų politikos priemonėmis buvo užtikrintas ir Valdančiosios tarybos ateities gairėmis: buvo tikimasi, kad pagrindinės pinigų politikos palūkanų normos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomi grynieji turto pirkimai. Be to, lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketino reinvestuoti dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynieji turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga.

16 pav.

Pagrindinės ECB palūkanų normos

(metinės palūkanų normos, procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2018 m. gruodžio 31 d.

Nepaisant to, kad 2017 m. fiksuotas labai spartus augimas dėl mažėjančios eksporto paklausos šiek tiek sulėtėjo, vidaus paklausa tebebuvo didelė, skatindama plataus masto euro zonos ekonomikos augimą 2018 m. pirmąjį pusmetį. Nors išryškėjo didesnių finansų rinkos svyravimų rizika ir neapibrėžtumas, susijęs su pasauliniais veiksniais, įskaitant protekcionizmą, su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės buvo subalansuota.

Aukštas pajėgumų panaudojimo lygis, įtampa darbo rinkoje ir sparčiau kylantis darbo užmokestis prisidėjo prie toliau didėjančio vidaus kainų spaudimo. Palyginti su anksčiau pasiektu žemiausiu lygiu, grynosios infliacijos rodikliai gerėjo, tačiau iš esmės tebebuvo nedideli. 2018 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės atitiko laipsnišką infliacijos raidą mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio link vidutiniu laikotarpiu. Su infliacijos perspektyva susijęs neapibrėžtumas reikšmingai mažėjo, o defliacijos rizika išnyko.

Pasitikėjimas tvaria infliacijos raida

2018 m. birželio mėn. posėdyje Valdančioji taryba įvertino, kad padaryta didelė pažanga siekiant užtikrinti tvarią infliacijos raidą. Stipri euro zonos ekonomika ir stabilūs infliacijos lūkesčiai leido pagrįstai tikėtis, kad infliacija toliau tvariai artės prie siekiamo lygio, net ir palaipsniui mažinant ir ilgainiui baigus grynuosius turto pirkimus.

Esant tokioms aplinkybėms, Valdančioji taryba birželio mėn. posėdyje nusprendė patvirtinti, kad Eurosistema tęs grynąjį turto pirkimą pagal TPP už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą iki 2018 m. rugsėjo pabaigos. Buvo prognozuojama, kad, atsižvelgiant į gaunamus duomenis, kurie patvirtina vidutinės trukmės infliacijos perspektyvą, po 2018 m. rugsėjo mėn. grynieji turto pirkimai bus vykdomi už mažesnę – 15 mlrd. eurų per mėnesį – sumą laikotarpiu nuo spalio iki gruodžio mėn. Po gruodžio mėn. grynuosius turto pirkimus buvo numatyta baigti.

Peržiūrėjus komunikaciją politikos klausimais išlaikytas skatinimas pinigų politikos priemonėmis

Kartu, atsižvelgiant į vyraujantį neapibrėžtumą, kantrybė, apdairumas bei atkaklumas ir toliau buvo svarbūs, nes pagrindiniai kainų kilimą lemiantys veiksniai vis dar priklausė nuo labai aukšto skatinamosios pinigų politikos lygio. Taigi kaip priemonė, kuria siekiama toliau užtikrinti, kad infliacija tvariai artėtų prie Valdančiosios tarybos siekiamo lygio, buvo pateiktos patikimos ir veiksmingos ateities gairės dėl kitų politikos priemonių taikymo:

  • Valdančioji taryba praplėtė ateities gaires dėl būsimos pinigų politikos palūkanų normų raidos: buvo tikimasi, kad pagrindinės pinigų politikos palūkanų normos nesikeis dar bent 2019 m. vasarą, tačiau bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Gaires papildžius aiškiu, data pagrįstu ir nuo ekonomikos būklės priklausančiu elementu, užtikrintas didesnis būsimos pinigų politikos palūkanų normų raidos aiškumas ir taip labiau įtvirtinti pinigų politikos palūkanų normų lūkesčiai siekiant palaikyti finansines sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad infliacija ir toliau artėtų prie siekiamo lygio. Ateities gairių nuo ekonomikos būklės priklausantis elementas, aiškiai susiejantis pirmą pinigų politikos palūkanų normos padidinimą su tvaria infliacijos raida, atitiko ateities perspektyvomis grindžiamą bei į vidutinį laikotarpį orientuotą pinigų politikos strategiją ir pabrėžė Valdančiosios tarybos įsipareigojimo siekti kainų stabilumo patikimumą. Kartu praplėstomis ateities gairėmis dėl palūkanų normų išlaikytas tinkamas politikos lankstumas.
  • Be to, dar kartą buvo patvirtintos ateities gairės dėl lėšų, gautų iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, reinvestavimo. Reinvestavimo laikotarpis tęstųsi dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynieji turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga siekiant palaikyti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Atsižvelgiant į vis dar vyraujantį neapibrėžtumą ir tik pamažu didėjančią grynąją infliaciją, reikėjo ir toliau kantriai ir atkakliai vykdyti apdairią pinigų politiką. Net jei grynieji srautai pagal TPP artėtų prie pabaigos, pinigų politika turėtų išlikti itin skatinamojo pobūdžio. Birželio mėn. sprendimu pradėtas perėjimas nuo grynųjų turto pirkimų prie pinigų politikos palūkanų normų ir ateities gairių dėl jų galimos būsimos raidos, taip siekiant nustatyti pinigų politikos pobūdį. Apskritai komunikacija turėjo būti kruopščiai apgalvota – viena vertus, numatomas grynųjų turto pirkimų nutraukimas iki 2018 m. pabaigos, antra vertus, pabrėžiamas įsipareigojimas toliau palaikyti skatinamąją pinigų politiką tol, kol bus reikalinga.

Rudenį gauti nauji duomenys buvo prastesni, nei tikėtasi, ir tai susiję su vangesne išorės paklausa ir tam tikrais atskiroms šalims ir sektoriams būdingais veiksniais. Nors kai kurių iš šių veiksnių poveikis galėjo sumažėti, kiti veiksniai rodė, kad augimo tempas turėtų šiek tiek sulėtėti. Kita vertus, euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatino didelė vidaus paklausa, kartu stiprindama spaudimą infliacijai po truputį didėti. Esant aukštam pajėgumų panaudojimo lygiui ir didėjant įtampai darbo rinkoje, o dėl to kylant darbo užmokesčiui, vidaus sąnaudų spaudimas toliau stiprėjo ir apėmė vis daugiau sektorių. Apskritai su ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika ir toliau buvo laikoma iš esmės subalansuota. Tačiau dėl geopolitinių veiksnių, protekcionizmo grėsmės, besiformuojančių rinkų pažeidžiamumo ir finansų rinkos svyravimų, labiau išryškėjusių vasarą ir vis dar matomų metų pabaigoje, rizikų balansas darėsi mažiau palankus.

TPP pasibaigė, tačiau reikėjo palaikyti itin skatinamojo pobūdžio pinigų politiką

Gruodžio mėn., remdamasi gaunama informacija, Valdančioji taryba peržiūrėjo ekonomikos perspektyvą ir priėjo prie išvados, kad bendras vertinimas iš esmės patvirtino birželio mėn. pateiktą perspektyvą. Didelė vidaus paklausa ir toliau leido pagrįstai tikėtis, kad infliacija toliau tvariai artėjo prie ECB siekiamo lygio, o tokia raida tęsis net ir po to, kai pasibaigs grynieji turto pirkimai. Atsižvelgdama į tai, Valdančioji taryba nusprendė, kad, kaip anksčiau prognozuota, 2018 m. gruodžio mėn. tikslinga baigti grynuosius turto pirkimus pagal TPP. Kad infliacija ir toliau didėtų, vis dar reikėjo kantriai ir atkakliai vykdyti apdairią pinigų politiką. Todėl buvo praplėstos ateities gairės dėl reinvestavimo. Valdančioji taryba ketino toliau reinvestuoti visas lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį. Reinvestavimo laikotarpio susiejimas su palūkanų normų pakilimu patvirtino, kad pagrindinės ECB palūkanų normos ir ateities gairės dėl tikėtinos jų kaitos ir toliau bus pagrindinė priemonė pinigų politikos pozicijai koreguoti. Ateities gairės dėl pagrindinių ECB palūkanų normų ir didelio įsigyto turto kiekio reinvestavimas užtikrins reikiamą skatinamosios pinigų politikos lygį, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Politikos priemonėmis toliau užtikrinamos labai palankios finansavimo sąlygos ir skatinamas ekonomikos augimas

Sklandus grynųjų turto pirkimų įgyvendinimas

Buvo toliau sklandžiai įgyvendinama TPP – ir pagal viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP), ir pagal privačiojo sektoriaus pirkimo programas, kurios apima turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), bendrovių sektoriaus pirkimo programą (BSPP) ir trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą (POPP3). Mėnesinė grynųjų pirkimų apimtis vidutiniškai atitiko Valdančiosios tarybos nustatytus mėnesio tikslus ir sausio–rugsėjo mėn. sudarė 30 mlrd. eurų per mėnesį, o spalio–gruodžio mėn. – 15 mlrd. eurų per mėnesį (žr. 17 pav.). Rugpjūčio mėn. dėl sezoninių rinkos likvidumo svyravimų grynųjų pirkimų apimtis nesiekė tikslinės mėnesio sumos, tačiau tai kompensavo šiek tiek didesnė pirkimų apimtis kitais mėnesiais. Atskirų šalių lygmeniu skirtingų programų portfelius sudarančių skolos vertybinių popierių išpirkimas sukėlė didelius bendrųjų mėnesinių pirkimų svyravimus. Apskritai grynųjų mėnesinių pirkimų apimtis nuo nustatytos apimties santykinai skyrėsi nedaug. Pagal VSPP turimų vertybinių popierių kiekis metų pabaigoje iš esmės atitiko numatomą paskirstymą šalims pagal kapitalo pasirašymo raktą. VSPP įgyvendinimas neturėjo neigiamo poveikio euro zonos vyriausybių obligacijų rinkos likvidumo sąlygoms (žr. 2 intarpą). Tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (TITRO) (žr. 2.2 skirsnį) buvo vienas iš veiksnių, lėmusių palankias finansavimo sąlygas, kurios toliau palaiko tvarią infliacijos raidą.

17 pav.

Mėnesinis grynasis turto pirkimas ir išpirkimas pagal TPP 2018 m.

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: mėnesiniai grynieji pirkimai apskaitine verte; mėnesinės faktinės išpirkimo vertės. Pagrindines sumas, kurios gaunamos, kai išperkami pagal VSPP įsigyti vertybiniai popieriai, Eurosistema lanksčiai ir laiku reinvestuoja – jeigu įmanoma, tą mėnesį, kai sueina jų terminas, arba per paskesnius du mėnesius, jeigu tai pagrįsta atsižvelgiant į rinkos likvidumo sąlygas.

2 intarpas
Euro zonos vyriausybių obligacijų rinkos likvidumas ir viešojo sektoriaus pirkimo programos vykdymas

Euro zonos vyriausybių obligacijų rinkų likvidumas yra svarbus perduodant ECB pinigų politikos poveikį. Kalbant konkrečiai, likvidi rinka skatina ryšį tarp ECB pinigų politikos sprendimų, pajamingumo kreivės, finansinio turto kainų apskritai ir finansavimosi sąnaudų bei kapitalo paskirstymo ekonomikoje. Pradėjus įgyvendinti ECB VSPP, pagal kurią Eurosistema įsigijo reikšmingą dalį euro zonos vyriausybių obligacijų, poreikis atidžiai stebėti vyriausybių obligacijų rinkų likvidumą išaugo. Dėl to šiame intarpe aprašomi du ECB reguliariai stebimi rinkos likvidumo rodikliai. Šie rodikliai rodo, kad, įgyvendinus VSPP ir pasikeitus mėnesinių pirkimų apimčiai, likvidumo sąlygos vyriausybių obligacijų rinkose reikšmingai nepakito.

Likvidi rinka paprastai apibrėžiama kaip rinka, kurioje standartinio sandorio įvykdymas daro tik ribotą poveikį kainoms. Kitais žodžiais tariant, likvidi rinka turi „gilias“ pavedimų knygas, kurios, įvykdžius sandorį, yra vėl sparčiai užpildomos. Todėl kainos pokyčiai po sandorio yra minimalūs ir laikini. Savaime suprantama, jeigu būtų manoma, kad įvykdytas prekybos sandoris pateikia naujos informacijos apie turto, kuriuo prekiaujama, pamatinę vertę, būtų atitinkamai koreguojamos kotiruojamosios pardavimo ir pirkimo kainos, bet tokia pavedimų knyga, sudaryta remiantis nauju kainų lygiu, vis tiek tebebūtų „gili“.

Rinkos likvidumo rodikliai paprastai yra pagrįsti vienu ar keliais sandorių kainos, rinkos gylio ir (arba) atsparumo aspektais. Paprasčiausias rodiklis yra kotiruojamųjų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas, kuris suteikia informacijos apie tai, kiek brangus gali būti sandoris. Informatyvesnius rodiklius galima sudaryti pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo informaciją derinant, pavyzdžiui, su pavedimų knygos „gyliu“ – juo matuojamas sandorių, kuriuos rinka gali tam tikru momentu nesunkiai absorbuoti, skaičius. Rinkos gylio matai paprastai yra grindžiami iš ribinių pavedimų knygų[14] gauta informacija, kuri apima norimų sudaryti sandorių skaičių ir kainą realiuoju laiku. Atsparumas yra susijęs su rinkos dinamika, pavyzdžiui, per kiek laiko pavedimų knygos vėl užpildomos įvykdžius sandorį, t. y. šiuo rodikliu dėmesys skiriamas rinkos likvidumo laiko dimensijai.

Šiame intarpe euro zonos vyriausybių obligacijų rinkos likvidumas analizuojamas remiantis pavedimų knygos likvidumo rodikliu[15] ir sandorių vykdymu pagrįstu likvidumo rodikliu[16]. Nors šie rodikliai yra pagrįsti skirtingais rinkos duomenų rinkiniais (pirmasis – ribinių pavedimų knygomis, o antrasis – kotiruojamosiomis kainomis), jais daugiausia dėmesio skiriama likvidumo sąnaudų ir gylio dimensijoms.

Tiek pavedimų knygos likvidumo rodiklis, tiek sandorių vykdymu pagrįstas likvidumo rodiklis rodo, kad likvidumo padėtis euro zonos vyriausybių obligacijų rinkose nuo VSPP vykdymo pradžios nepablogėjo (žr. A pav.). Nors abiem rodikliams nagrinėjamu laikotarpiu buvo būdingas kintamumas, stabilaus didėjimo požymių nepastebėta, nepaisant laikui bėgant didėjusio pagal VSPP supirktų obligacijų skaičiaus. Lygiai taip pat šie rodikliai bendru atveju nerodė reikšmingos mėnesinių VSPP pirkimų pokyčių įtakos, nors agreguoti rodikliai gali neparodyti skirtumų įvairiose šalyse.

A pav.

Euro zonos vyriausybių obligacijų rinkos likvidumas nuo VSPP vykdymo pradžios

(indeksas: 100 = 2015 m. kovo 9 d.)

Šaltiniai: Bloomberg, EuroMTS Ltd ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: šių rodiklių didėjimas (mažėjimas) reiškia likvidumo padėties blogėjimą (gerėjimą). Paveiksle parodytas rodiklių 5 d. slenkamasis vidurkis. Pavedimų knygos rodiklis – tai bendras pagal BVP pakoreguotas euro zonos šalių 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo vidurkis; įvykdytais sandoriais pagrįstas rodiklis – tai pagal VSPP prekiaujamų vyriausybės obligacijų svertinis vidurkis pagal apyvartą. Jie iki 100 normalizuoti 2015 m. kovo 9 d., kai prasidėjo pirkimai pagal VSPP. Vertikalios linijos reiškia šiuos turto pirkimų pagal VSPP apimties pokyčius: 1) programos pradžia, kai per mėnesį perkama už 60 mlrd. eurų (2015 m. kovo 9 d.); 2) grynieji pirkimai per mėnesį padidinami iki 80 mlrd. eurų (2016 m. balandžio 1 d.); 3) grynieji pirkimai per mėnesį sumažinami iki 60 mlrd. eurų (2017 m. balandžio 3 d.); 4) grynieji pirkimai per mėnesį sumažinami iki 30 mlrd. eurų (2018 m. sausio 2 d.); ir 5) grynieji pirkimai per mėnesį sumažinami iki 15 mlrd. eurų (2018 m. spalio 1 d.). Paskutiniai duomenys – 2018 m. gruodžio 21 d. Didesnės kaip 600 vertės sumažintos 4 kartus.

Iš A pav. matyti, kad šie likvidumo rodikliai turi tendenciją padidėti vykstant politiniams ir ekonominiams įvykiams, susijusiems su numatomu rinkos likvidumo mažėjimu. Pavyzdžiui, rodikliai padidėjo „Bund tantrum“[17] laikotarpiu (kurio pradžia – 2015 m. balandžio 28 d.) ir įvykus Jungtinės Karalystės referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje (2016 m. birželio 23 d.). Prezidento rinkimai JAV (2016 m. lapkričio 8 d.) ir Prancūzijoje (2017 m. balandžio 23 d.) taip pat prisidėjo prie šių rodiklių padidėjimo. Nelikvidumo rodikliai labiausiai buvo padidėję politinės įtampos laikotarpiu, kai buvo formuojama nauja Italijos vyriausybė (nuo 2018 m. gegužės 28 d.) – tada likvidumas sumažėjo, ypač Italijos rinkoje. Šie padidėjimai daugiausia susiję su tam tikrose šalyse fiksuotais likvidumo sumažėjimais; jų poveikis kitoms rinkoms buvo ribotas. Be to, likvidumas paprastai sumažėja vasarą ir metų pabaigoje, bet pateiktame paveiksle tai taip aiškiai neatsispindi dėl pasirinktos didelės skalės. Galiausiai, įvykdytais sandoriais pagrįsto rodiklio raida yra panaši į pavedimų knygos rodiklio raidą, tačiau atrodo, kad jis atspindi daugiau vadinamojo triukšmo. Jį sumažinti galėtų patikimomis svertinėmis metodikomis ar apibendrintu didelės imties rodikliu pagrįstas sudėtinis rodiklis.

Labai palankios bankų finansavimosi sąlygos turėjo įtakos įmonėms ir namų ūkiams

Vis dar mažas bankų finansavimosi sąnaudas ir toliau lėmė skatinamoji pinigų politika ir geresni bankų balansai. Nepaisant 2018 m. antrąjį pusmetį padidėjusių finansavimosi sąnaudų įvairiose euro zonos šalyse skirtumų, šios sąnaudos tebebuvo gerokai mažesnės negu prieš 2014 m. birželio mėn., kai ECB patvirtino skatinamąsias kredito priemones (žr. 18 pav.). Labai palankios bankų finansavimosi sąlygos paveikė visą ekonomiką, įmonių ir namų ūkių skolinimosi sąlygos ir toliau buvo patrauklios visoje euro zonoje. Bankų paskolų ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams palūkanų normos vis dar buvo artimos istoriškai žemiausiems lygiams. Nuo 2014 m. birželio pradžios iki 2018 m. gruodžio mėn. jos nukrito atitinkamai maždaug 130 ir 110 bazinių punktų, o tai gerokai daugiau negu rinkos orientacinių normų pokytis (žr. 19 pav.).

18 pav.

Bendra bankų finansavimosi skolintomis lėšomis kaina

(bendra indėlių ir neužtikrinto finansavimo rinkoje skolintomis lėšomis kaina; procentais per metus)

Šaltiniai: ECB, Markit iBoxx ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: bendra indėlių kaina – tai pagal atitinkamus indėlių likučius apskaičiuotas svertinis naujų indėlių palūkanų normų už vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius ir įspėjamojo laikotarpio indėlius vidurkis.

19 pav.

Paskolų ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams sudėtinės palūkanų normos

(metinės palūkanų normos, procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: paskolų sudėtinės palūkanų normos apskaičiuotos agreguojant trumpalaikes ir ilgalaikes normas, taikant naujų sandorių sumų 24 mėn. slenkamąjį vidurkį.

Ne finansų bendrovių finansavimosi rinkoje sąnaudos taip pat tebebuvo labai palankios – tai lėmė obligacijų pajamingumo skirtumus mažinantis pagal BSPP vykdomų grynųjų pirkimų poveikis (žr. 3 intarpą). Vis dėlto dėl didėjančio neapibrėžtumo, susijusio su euro zonos ir pasaulio ekonomikos augimo perspektyva, investicinio reitingo ne finansų bendrovių išleistų obligacijų pajamingumo skirtumai, palyginti su po krizės buvusiu žemiausiu lygiu, visus 2018 m. nuolat pamažu didėjo.

Privačiajam sektoriui teikiamų kreditų srautams ir toliau teigiamą įtaką darė labai palankios finansavimo sąlygos. Bankų paskolų ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams augimas toliau pamažu spartėjo ir tokia tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios (žr. 1.4 skirsnį). BSPP tebeskatino grynąjį ne finansų bendrovių skolos vertybinių popierių išleidimą, nors, palyginti su praėjusiais metais, apimtis šiek tiek sumažėjo (žr. 3 intarpą). Remiantis ECB statistiniais duomenimis apie vertybinių popierių emisijas[18], grynosios naujos emisijos eurais 2018 m. pirmus vienuolika mėnesių sudarė 56 mlrd. eurų (tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 91 mlrd. eurų). Grynosios naujos emisijos kitomis valiutomis 2018 m. pirmus vienuolika mėnesių sudarė −3 mlrd. eurų (tuo pačiu laikotarpiu prieš metus sudarė −7 mlrd. eurų). Tokie rezultatai dėsningi, nes BSPP skatina euro zonos ne finansų bendroves skolintis eurais, o skolas kitomis valiutomis grąžinti.

Dėl mažų pinigų politikos palūkanų normų ir TPP išaugo skolinimo apimtis ir buvo švelninamos bankų naujoms paskoloms taikomos sąlygos

Bankai, kaip ir anksčiau, nurodė, kad dėl ECB pinigų politikos priemonių buvo švelninami reikalavimai paskolų gavėjams ir bendros naujoms paskoloms taikomos sąlygos. Remiantis euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų duomenimis, dėl vykdomos TPP toliau buvo lengvinamos bankų naujoms paskoloms įmonėms ir namų ūkiams taikomos bendros sąlygos. Be to, ECB pinigų politikos priemonės darė teigiamą poveikį bankų skolinimo apimčiai. Mažos palūkanų normos ir euro zonos ekonomikos augimas toliau skatino kredito paklausą (žr. 1.4 skirsnį). Remiantis naujausios įmonių apklausos apie galimybes gauti finansavimą (SAFE)[19] duomenimis, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybės ir sąlygos gauti išorės finansavimą 2018 m. dar pagerėjo, tam įtakos turėjo aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis ir geresnės MVĮ finansavimosi sąlygos (žr. 3 intarpą).

3 intarpas
Bendrovių sektoriaus pirkimo programos poveikis euro zonos ne finansų bendrovių finansavimui

Bendrovių sektoriaus pirkimo programa, kuri sudaro ECB turto pirkimo programos dalį, siekiama sušvelninti euro zonos realiosios ekonomikos finansavimo sąlygas. Šiame intarpe apibendrinta ECB atlikta analizė rodo, kad įgyvendinant BSPP gerokai palengvėjo euro zonos nebankinių bendrovių finansavimo sąlygos, nes BSPP padėjo sumažinti bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumus ir pagerinti pasiūlos sąlygas pirminėje bendrovių obligacijų rinkoje. Be to, dėl BSPP galimai padidėjo bankų suteiktų kreditų ne finansų bendrovėms, kurios nesiskolina bendrovių obligacijų rinkoje, apimtis[20].

BSPP – TPP dalis

BSPP sudaro Eurosistemos vykdomi euro zonoje įsisteigusių nebankinių bendrovių (ne finansų bendrovių ir draudimo bendrovių) išleistų investicinio reitingo obligacijų eurais pirkimai. Programa paskelbta 2016 m. kovo 10 d., o pirkimai prasidėjo 2016 m. birželio 8 d. Nuo tada Eurosistema ne finansų bendrovių išleistų skolos vertybinių popierių įsigijo tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkose. Tie vertybiniai popieriai turėjo būti tinkami kaip įkaitas Eurosistemos refinansavimo operacijoms ir būti išreikšti eurais. 2018 m. gruodžio mėn. užbaigus pagal TPP vykdomus grynuosius turto pirkimus, Eurosistemos turimos bendrovių obligacijos sudarė 178 mlrd. eurų, t. y. šiek tiek mažiau negu 7 % viso turto, įsigyto pagal TPP.

Poveikis ne finansų bendrovių finansavimo sąnaudoms: mažėjantys bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumai

Nuo 2016 m. kovo mėn., kai BSPP buvo paskelbta, iki 2017 m. pabaigos bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumai nuosekliai mažėjo, tačiau 2018 m. vėl pamažu didėjo (žr. A pav.). Ekonometrinė analizė[21] rodo, kad BSPP reikalavimus atitinkančių obligacijų atveju stabilų bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumų mažėjimą nuo 2016 m. vidurio iki 2017 m. pabaigos daugiausia lėmė BSPP. Savo ruožtu pirkimams tinkamų bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumų mažėjimas sukėlė portfelio perbalansavimo efektą, kuris lėmė ir bendrovių obligacijų, kurios neatitinka pirkimo pagal BSPP reikalavimų[22], pajamingumo skirtumų sumažėjimą. 2018 m. su pasauliniais ir vidaus veiksniais susijęs euro zonos neapibrėžtumas gerokai atsvėrė BSPP poveikį ir prisidėjo prie laipsniško kredito rizikos, taigi ir bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumų, didėjimo. 2018 m. pabaigoje nutraukus grynuosius turto pirkimus pagal BSPP ir dėl to išnykus paklausos spaudimui, kredito rizikos priedai ir bendrovių obligacijų vertinimas (angl. valuation) grįžo į prieš programos paskelbimą fiksuotą lygį.

A pav.

Investicinio reitingo bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumai ir „obligacijų priemokos perviršis“ euro zonoje

(mėnesiniai duomenys; procentiniais punktais)

Šaltiniai: Merrill Lynch indeksai ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: obligacijų priemokos perviršis (OPP) – tai bendrovės kredito maržos nuokrypis nuo įvertintos emitento įsipareigojimų neįvykdymo rizikos. Pateiktos eilutės apima tik investicinio reitingo obligacijas. Vertikalios linijos rodo Valdančiosios tarybos posėdžius, įvykusius 2016 m. kovo 10 d. ir 2016 m. birželio 2 d. Žr. De Santis, R. A., „Credit spreads, economic activity and fragmentation“, Working Paper Series, No 1930, ECB, July 2016. Paskutiniai duomenys – 2018 m. gruodžio mėn.

Poveikis ne finansų bendrovių skolos vertybinių popierių išleidimui

BSPP taip pat padėjo pagerinti pasiūlos sąlygas pirminėse bendrovių obligacijų rinkose, ypač kalbant apie tinkamus emitentus. 2016 m. kovo mėn., kai buvo paskelbta BSPP ir sumažėjo bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumai, paspartėjo grynasis ne finansų bendrovių skolos vertybinių popierių išleidimas. Nuo tada tempas tebėra spartesnis negu ankstesniais metais. Be to, išleistos naujos BSPP reikalavimus atitinkančios obligacijos buvo ilgesnio išpirkimo termino, todėl gerokai pailgėjo ne finansų bendrovių išleistų pirmaeilių neužtikrintų investicinio reitingo obligacijų vidutinis likutinis terminas. Pagaliau empiriniai duomenys rodo, kad BSPP tebeskatino ne finansų bendroves išleisti naujas tinkamas obligacijas eurais, o ne kitomis valiutomis. Mažų pajamingumų aplinka ir maži obligacijų pajamingumo skirtumai, atrodo, skatino ir žemesnio reitingo emitentus leisti skolos vertybinius popierius.

Poveikis ne finansų bendrovių finansavimo struktūrai

Pastaruosius pustrečių metų didėjanti ne finansų bendrovių išleidžiamų obligacijų apimtis bent iš pradžių rodo, kad kai kurios įmonės pereina nuo paskolų prie finansavimo rinkoje skolintomis lėšomis[23]. ECB analizė (2015 m. pabaiga–2017 m. vidurys) rodo, kad dauguma tirtų euro zonos ne finansų bendrovių, kurios leido BSPP reikalavimus atitinkančias obligacijas, didino obligacijų dalį visų skolinių įsipareigojimų atžvilgiu ir mažino ilgalaikių paskolų dalį.

Šiuos rezultatus patvirtina euro zonos ne finansų bendrovių suvestinės finansinės ataskaitos. Nuo BSPP paskelbimo iki 2017 m. vidurio euro zonos įmonių paimtų naujų banko paskolų dalis, palyginti su grynąja jų išleistų naujų skolos vertybinių popierių suma, kasmet mažėjo. Taigi euro zonos ne finansų bendrovių finansavimo struktūra pasikeitė – pereita prie skolos priemonių. Nepaisant to, nuo 2016 m. vidurio grynasis bankų paskolų ne finansų bendrovių sektoriui srautas buvo teigiamas ir augo netgi sparčiau. Nuo 2017 m. vidurio laikinoji bankų paskolų pakeitimo skolos vertybiniais popieriais tendencija pamažu keitėsi ir iki 2018 m. pabaigos sąlyginė euro zonos ne finansų bendrovių paimtų naujų banko paskolų dalis vėl didėjo.

Poveikis bankų paskolų pasiūlai

Galiausiai, susiejant duomenis su apklausos duomenimis, panašu, kad BSPP galėjo prisidėti prie to, kad atsirado laisvų bankų lėšų, kurios buvo panaudotos didesniam skolinimui BSPP reikalavimų neatitinkančioms (daugiausia mažesnėms) įmonėms[24]. Apklausos apie įmonių galimybes gauti finansavimą rezultatai rodo, kad mažųjų ir vidutinių įmonių, nurodžiusių, kad bankai buvo labiau linkę teikti kreditus (bankų noras skolinti didėja nuo 2014 m.), procentinis skirtumas 2016 m. pirmąjį pusmetį, kai pradėta vykdyti BSPP, dar šiek tiek padidėjo. Šis poveikis akivaizdžiausias Prancūzijoje, kur įmonės lėmė didžiąją dalį didesnės obligacijų išleidimo apimties nuo BSPP paskelbimo.

Nuo 2014 m. taikomos pinigų politikos priemonės gerokai prisidėjo prie geresnių euro zonos ekonominės veiklos rezultatų

Nuo 2014 m. taikomas aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis reikšmingai prisidėjo prie geresnių euro zonos ekonominės veiklos rezultatų. Taip užtikrinama, kad infliacija artės prie Valdančiosios tarybos siekiamo lygio. Privatųjį vartojimą skatino vis dar didėjantis – taip pat ir dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų – užimtumas ir augantis namų ūkių turtas. Dėl palankių finansavimo sąlygų, augančio įmonių pelningumo ir didelės paklausos didėjo verslo investicijos. Toliau augo investicijos į būstą. Atsižvelgiant į visas nuo 2014 m. vidurio taikytas pinigų politikos priemones, apytikriais skaičiavimais, 2016–2020 m. bendras poveikis euro zonos realiojo BVP augimui ir infliacijai euro zonoje abiem atvejais sudaro iš viso po maždaug 1,9 procentinio punkto[25].


2.2 Eurosistemos balanso raida baigiant grynuosius turto pirkimus

Nuo 2007–2008 m. prasidėjusios pasaulio finansų krizės Eurosistema taikė įvairias standartines ir nestandartines pinigų politikos priemones, kurios ilgainiui darė tiesioginę įtaką Eurosistemos balanso dydžiui ir sudėčiai. Nestandartinės priemonės – tai turtu užtikrintos skolinimo operacijos, kurių pradinis grąžinimo terminas yra iki ketverių metų, teikiant finansavimą sandorių šalims, ir privačiųjų bei viešųjų subjektų išleisto turto pirkimas pagal TPP, siekiant padidinti pinigų politikos poveikį ir pagerinti finansavimo sąlygas euro zonoje. Dėl taikomų nestandartinių pinigų politikos priemonių Eurosistemos balansas 2018 m. toliau didėjo – palyginti su 2017 m. pabaiga, jis išaugo 0,2 trln. eurų ir 2018 m. pabaigoje pasiekė rekordinį dydį – 4,7 trln. eurų.

2018 m. Eurosistemos balansas didėjo ir dėl TPP, nors ir lėčiau nei ankstesniais metais, nes buvo mažinama mėnesinių grynųjų turto pirkimų apimtis (žr. 2.1 skirsnį). 2018 m. pabaigoje su pinigų politika susiję straipsniai balanso turto dalyje sudarė 3,4 trln. eurų, arba 72 % (2017 m. pabaigoje – 70 %) viso Eurosistemos turto. Tai paskolos euro zonos kredito įstaigoms – jos sudarė 16 % (2017 m. pabaigoje – 17 %) viso turto, ir pinigų politikos tikslais įsigytas turtas – maždaug 56 % (2017 m. pabaigoje – 53 %) viso turto (žr. 20 pav.). Kitą finansinį turtą daugiausia sudarė i) Eurosistemos turima užsienio valiuta ir auksas; ii) ne pinigų politikos portfeliai eurais ir iii) likvidumo pagalba kritiniu atveju, kurią kai kurie Eurosistemos NCB teikia mokioms finansų įstaigoms, susiduriančioms su laikinomis likvidumo problemomis. Kitam finansiniam turtui taikomi vidiniai Eurosistemos atskaitomybės reikalavimai ir apribojimai, nustatyti pagal piniginio finansavimo draudimą, ir reikalavimas, kad šio turto valdymas nesikirstų su pinigų politika. Šie reikalavimai ir apribojimai išdėstyti įvairiuose teisiniuose dokumentuose[26].

Kalbant apie įsipareigojimų dalį, pasakytina, kad nuo 2018 m. taikyta skatinamoji pinigų politika didžiausią poveikį turėjo sandorių šalių laikomoms atsargoms ir naudojimuisi indėlių galimybe – šie įsipareigojimai iš esmės nepakito (2 trln. eurų) ir 2018 m. pabaigoje sudarė 39 % (2017 m. pabaigoje – 42 %) visų įsipareigojimų. Apyvartoje esantys banknotai didėjo pagal istorinę augimo tendenciją, bet, palyginti su 2017 m. pabaiga, santykinai nepakito ir sudarė 26 % visų įsipareigojimų. Kiti įsipareigojimai, įskaitant kapitalo ir perkainojimo sąskaitas, sudarė 34 % (2017 m. pabaigoje – 32 %). Vis dėlto absoliučiaisiais dydžiais jų suma išaugo 0,2 trln. eurų (žr. 20 pav.).

20 pav.

Konsoliduotojo Eurosistemos balanso raida

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: teigiami skaičiai rodo turtą, neigiami – įsipareigojimus. Perteklinio likvidumo linija pateikta kaip teigiamas skaičius, nors ji reiškia toliau išvardytų įsipareigojimų straipsnių – privalomųjų atsargų pertekliaus einamosiose sąskaitose ir naudojimosi indėlių galimybe – sumą.

Vidutinė TPP portfelio trukmė ir pasiskirstymas pagal turtą bei jurisdikciją

2018 m. pabaigoje pagal TPP turimi vertybiniai popieriai sudarė 2,6 trln. eurų

2018 m. mėnesinių grynųjų turto pirkimų apimtis buvo sumažinta nuo 30 mlrd. eurų (sausio mėn.) iki 15 mlrd. eurų (spalio mėn.). Metų pabaigoje pagal TPP turimi vertybiniai popieriai[27] sudarė 2,6 trln. eurų[28].

Pagal TUVPPP turimi vertybiniai popieriai sudarė 1 % (28 mlrd. eurų), pagal POPP3 – 10 % (262 mlrd. eurų), pagal BSPP – 7 % (178 mlrd. eurų) visų pagal TPP įsigytų vertybinių popierių. Kalbant apie privačiojo sektoriaus pirkimo programas, pasakytina, kad 2018 m. didžiausią įtaką TPP portfelio augimui darė BSPP, pagal kurią vykdomi grynieji pirkimai sudarė 48 mlrd. eurų. Pirkimai pagal BSPP vykdomi atsižvelgiant į ribinį lyginamąjį dydį, kuris proporcingai susijęs su visomis tinkamomis neišpirktomis emisijomis. Tai rodo, kad dėl rinkos kapitalizacijos kiekvienai jurisdikcijai, kuriai taikomas ribinis lyginamasis dydis, suteikiami korekciniai koeficientai. Rinkos kapitalizacija lemia kiekvienos jurisdikcijos, kurioje išleisti vertybiniai popieriai, svorį lyginamajame indekse.

VSPP sudarė 82 % visų pagal TPP įsigytų vertybinių popierių

2018 m. pabaigoje VSPP sudarė didžiausią TPP dalį – 2,1 trln. eurų, arba 82 % (2017 m. pabaigoje – 83 %) visų pagal TPP turimų vertybinių popierių. Pagal VSPP jurisdikcijoms skiriama pirkimų dalis nustatoma pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą. Neviršydami individualių paskirtų kvotų, ECB ir euro zonos NCB gali laisvai rinktis, ką pirkti: centrinės, regiono ir vietos valdžios vertybinius popierius, tam tikrų institucijų, įsteigtų pagal atitinkamą jurisdikciją, išleistus vertybinius popierius ir, jei būtina, viršvalstybinių institucijų išleistus vertybinius popierius. 2018 m. pabaigoje pagal VSPP turimų vertybinių popierių vidutinis svertinis terminas buvo 7,4 metų (2017 m. pabaigoje – 7,7 metų), su tam tikra variacija tarp jurisdikcijų[29].

Suėjus pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo terminui, už išpirktą turtą gautos lėšos yra reinvestuojamos. Reinvesticijos pagal privačiojo sektoriaus pirkimo programas 2018 m. sudarė 30,9 mlrd. eurų, pagal VSPP – 116,7 mlrd. eurų[30]. Siekdama palaikyti obligacijų ir atpirkimo sandorių rinkos likvidumą[31], Eurosistema toliau skolino pagal VSPP ir BSPP įsigytą turtą[32].

Eurosistemos refinansavimo operacijų pokyčiai

Nuo 2017 m. pabaigos Eurosistemos refinansavimo operacijų likutinė suma sumažėjo 30,6 mlrd. eurų ir 2018 m. pabaigoje sudarė 733,4 mlrd. eurų. Tai daugiausia susiję su savanorišku pasiskolintų 4,5 mlrd. eurų grąžinimu ir pasibaigusiu TITRO I operacijos (8,9 mlrd. eurų) terminu, savanorišku pagal TITRO II įsigytų 17,8 mlrd. eurų grąžinimu. Eurosistemos refinansavimo operacijų vidutinis svertinis terminas sutrumpėjo nuo maždaug 2,7 metų (2017 m. pabaigoje) iki maždaug 1,8 metų (2018 m. pabaigoje). Vidutinė svertinė TITRO II palūkanų norma sudarė −0,3650 % (suapvalinta).


2.3 TPP rizikos valdymo sąranga mažinama finansinė rizika siekiant pinigų politikos tikslo

Rizikos efektyvumas yra pagrindinis Eurosistemos rizikos valdymo funkcijos principas

Pinigų politikos požiūriu turto pirkimai vykdomi laikantis trijų pagrindinių principų. Pirma, turto pirkimai turėtų būti veiksminga priemonė, padedanti siekti ECB pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą. Antra, turto pirkimai turėtų būti proporcingi politikos tikslams ir turėtų būti vengiama rinkos iškraipymų. Trečia, kai politikos tikslus pasiekti galima keliais būdais, pasirinktas būdas turėtų būti veiksmingas ir operaciniu, ir rizikos požiūriais. Tokiomis aplinkybėmis Eurosistemos vykdoma rizikos valdymo funkcija siekiama rizikos efektyvumo, t. y. politikos tikslų siekiama taip, kad Eurosistemai kiltų mažiausia rizika[33].

Vienakrypčiams turto pirkimams būtinos specialios rizikos valdymo sąrangos

Visos pinigų politikos priemonės, įskaitant vienakrypčius turto pirkimus, neatsiejamai susijusios su rizikomis, kurias valdo ir kontroliuoja Eurosistema. Tai kredito, rinkos, likvidumo, operacinė ir teisinė rizikos. Kad būtų apribota finansinė rizika, vienakrypčiams turto pirkimams reikia specialių rizikos valdymo sąrangų, kurios priklauso nuo konkrečių politikos tikslų ir nuo atitinkamos rūšies turto savybių bei rizikos profilio. Kiekvieną iš šių sąrangų sudaro tinkamumo kriterijai, kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūros, kainų nustatymo sąrangos, lyginamieji indeksai ir ribos. Taikant rizikos kontrolės sąrangas, ne tik mažinama finansinė rizika, bet ir padedama sėkmingai siekti politikos tikslų, kai turto pirkimai vykdomi orientuojantis į diversifikuotą neutralų poveikį rinkai darantį turto paskirstymą. Toliau aprašomos rizikos valdymo sąrangos, kuriomis reguliuojamas TPP įgyvendinimas. Pagrindiniai sistemų elementai apibendrinami 1 lentelėje. Rizikos valdymo sistemos toliau bus taikomos visą reinvestavimo laikotarpį tol, kol pagal TPP turimi vertybiniai popieriai yra įtraukti į Eurosistemos balansą.

1 lentelė

Pagrindiniai TPP rizikos valdymo sąrangų elementai

Šaltinis: ECB.Pastaba: CQS – kredito kokybės žingsnis vadovaujantis Eurosistemos suderinta reitingų skale (žr. Eurosistemos kredito vertinimo sistemą).

Vienakrypčiams turto pirkimams taikomi tinkamumo reikalavimai

Tinkamumo kriterijai taikomi visoms turto klasėms

Vienakrypčiams turto pirkimams tinkamas tik antrinę rinką turintis turtas, kuris priimamas kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms. Įkaito tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms kriterijai yra nurodyti pinigų politikos priemonių bendroje sąrangoje. Be kita ko, tinkamas turtas turi atitikti 3 kredito kokybės žingsnio (CQS 3) pagal suderintą Eurosistemos reitingų skalę kriterijus, pavyzdžiui, turėti bent vieną kredito reitingą[34], suteiktą išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (ECAI), kuri Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) yra pripažinta kaip tinkama. Be to, turtas turi būti išreikštas eurais, jis turi būti išleistas euro zonoje ir apmokėtas. Turtu užtikrintų vertybinių popierių (TUVP) atveju turto užtikrinimą generuojančių paskolų skolininkai daugiausia turi būti registruoti euro zonoje.

Centrinės valdžios institucijų išleistam arba garantuotam turtui minimali CQS 3 riba gali būti netaikoma, jeigu atitinkamai jurisdikcijai taikoma ES / TVF programa ir, Valdančiosios tarybos sprendimu, ji laikosi šios programos sąlygų. Prekybai tinkamas turtas, kuriam netaikoma minimali kredito kokybės riba, turi atitikti papildomus reikalavimus. Pavyzdžiui, pirkimų negalima vykdyti peržiūrint šią programą, o juos toliau vykdyti galima tik gavus teigiamą įvertinimą. TUVPPP ir POPP3 atveju toks turtas privalo turėti didžiausią galimą reitingą atitinkamoje jurisdikcijoje ir atitikti kitus reikalavimus siekiant sumažinti padidėjusią riziką.

Be pirmiau nurodytų tinkamumo kriterijų, atsižvelgiant į programą, taikomi specialūs tinkamumo kriterijai. Pavyzdžiui, VSPP ir BSPP yra nustatyti minimalaus ir maksimalaus termino apribojimai[35]. Pirkimo pagal BSPP reikalavimų neatitinka kredito įstaigos arba emitentų, kurių patronuojančioji įmonė yra kredito įstaiga, išleistas turtas. Be to, pagal BSPP ir POPP3 negalima pirkti turto, kurį išleido veiklą nutraukiantys subjektai ir turto valdymo bendrovės. Pagal POPP3 turtas turi būti tinkamas kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms ir atitikti būtinas sąlygas, kad būtų priimamas kaip nuosavo naudojimo įkaitas, t. y. jį kaip įkaitą gali naudoti išleidžiančioji kredito įstaiga[36]. Be to, nuo 2019 m. sausio mėn. negali būti parduodamos sąlyginės perleidžiamosios padengtosios obligacijos. Galiausiai, būtina paisyti taisyklių, kuriomis draudžiamas valdžios institucijų piniginis finansavimas, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnio 1 dalyje.

Kredito rizikos vertinimas ir išsamus patikrinimas

Kredito rizika vertinama ir išsamaus patikrinimo procedūros atliekamos nuolat

Kalbant apie privačiojo sektoriaus pirkimo programas, pažymėtina, kad Eurosistema nuolat atlieka reikiamus pirkimams tinkamo turto kredito rizikos vertinimus ir išsamaus patikrinimo procedūras. Stebėsena atliekama taikant tam tikrus rizikos rodiklius. Šie vertinimai ir procedūros atliekamos laikantis proporcingumo principo, kai rizikingesnis turtas yra nuodugniau nagrinėjamas. Prireikus gali būti taikomos papildomos rizikos valdymo priemonės, taip pat atsižvelgiant į proporcingumo principą, visų pirma pirkimų apribojimai ar sustabdymas, o ypatingais atvejais – net turto, kurį turi įvertinti Valdančioji taryba atskirai, pardavimas.

Kainų nustatymo sąrangos

Kainų nustatymo sąrangos užtikrina, kad pirkimai būtų vykdomi rinkos kainomis

TPP kainų nustatymo sąrangos užtikrina, kad pirkimai būtų vykdomi rinkos kainomis. Taip siekiama sumažinti rinkos iškraipymą ir užtikrinti rizikos efektyvumą. Šiomis sąrangomis atsižvelgiama į esamas rinkos kainas, tokių kainų kokybę ir tikrąsias vertes. Be to, siekiant įvertinti, ar sandorių kainos, už kurias buvo įvykdyti pirkimai, atitiko rinkos kainas sandorių metu, atliekami ex post kainų patikrinimai.

Pagal privačiojo sektoriaus pirkimo programas leidžiami turto pirkimai, kurių pajamingumas yra neigiamas, bet ne mažesnis negu indėlių galimybės palūkanų norma. Pirkimai, kurių pajamingumas yra mažesnis negu indėlių galimybės palūkanų norma, leidžiami tik pagal viešojo sektoriaus pirkimo programą ir tik tiek, kiek būtina[37].

Lyginamieji indeksai

Lyginamieji indeksai naudojami siekiant užtikrinti diversifikavimą

Lyginamieji indeksai taikomi siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytas diversifikuotas portfelis, ir sumažinti kylančią riziką. Privačiojo sektoriaus pirkimo programoms taikomi lyginamieji indeksai yra apskaičiuoti pagal pirkimams tinkamo turto rinkos kapitalizaciją, t. y. nominaliąja tinkamo turto, atitinkančio rizikos reikalavimus, suma. VSPP atveju pirkimai vykdomi pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą, nustatant šaliai skiriamą pirkimų dalį.

Ribos

Emisijos ir emitento ribos yra veiksminga priemonė rizikos koncentracijai riboti

Vykdant TPP taikomos nustatytos ribojimo (limitų) sąrangos. Kalibruojant emisijų ir emitentų ribas[38], atsižvelgiama į politikos, operacinius, teisinius ir rizikos valdymo aspektus. Ribos nustatomos pagal turto klasę, išskiriant viešojo ir privačiojo sektorių turtą.

VSPP emisijos ir emitento ribos taikomos siekiant užtikrinti rinkos veikimą ir kainų formavimąsi, riboti rizikos koncentraciją ir užtikrinti, kad Eurosistema netaptų dominuojančiu euro zonos vyriausybių kreditoriumi. VSPP nustatyta emisijos riba yra 33 % visos emisijos sumos, kiekvienu konkrečiu atveju patikrinus, ar dėl to Eurosistema neįgytų blokuojančios mažumos pagal kolektyvinių veiksmų sąlygas (CAC)[39]. Kitais atvejais emisijos ribos yra 25 %. Nustatyta emitento riba yra 33 % atitinkamos viešosios institucijos išleisto tinkamo turto sumos.

Privačiojo sektoriaus pirkimo programoms nustatyta didesnė emisijos riba, t. y. 70 %[40]. Pagal BSPP tam tikrais atvejais taikomos mažesnės emisijos ribos, pavyzdžiui, valstybės įmonių išleistam turtui, kuriam taikomas principas kaip pagal VSPP. Be šių emisijų ribų, POPP3 ir BSPP taikomos emitentų ribos. Ypač BSPP atveju, siekiant užtikrinti diversifikuotą pirkimų paskirstymą, tos emitentų ribos nustatomos remiantis paskirstymu pagal lyginamąjį indeksą, kuris apskaičiuojamas pagal emitento grupės rinkos kapitalizaciją. Be to, mažesnės ribos prireikus gali būti taikomos remiantis kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų rezultatais, kaip paaiškinta pirmiau.


3 Euro zonos finansų sektorius: bankų atsparumo didinimas augant rizikoms

2018 m. didėjo rizikos, su kuriomis susiduria euro zonos finansų sektorius. Viena vertus, keli veiksniai, įskaitant augančią ekonomiką ir didėjantį bankų sektoriaus atsparumą, prisidėjo prie finansinio stabilumo palaikymo. Kita vertus, lėtesnio augimo rizika, ypač dėl padidėjusio protekcionizmo prekyboje ir politinio bei pinigų politikos neapibrėžtumo, 2018 m. finansiniam stabilumui darė neigiamą įtaką. Prisiimama didelė rizika finansų ir nekilnojamojo turto rinkose tebedidino turto kainų pažeidžiamumą, o rizika besiplečiančiame nebankiniame finansų sektoriuje augo toliau. Esant tokioms sąlygoms, euro zonos šalys, pasikonsultavusios su ECB, įgyvendino nemažai makroprudencinių priemonių, skirtų sisteminei rizikai mažinti bei atsparumui jai didinti. Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba taikė mikroprudencines priemones ir toliau prisidėjo prie stabilaus Europos bankų sektoriaus ir vienodų visų euro zonos bankų veiklos sąlygų. Nuo pasaulinės finansų krizės pradžios praėjus dešimtmečiui, beveik baigtos įgyvendinti pagrindinės reglamentavimo reformos, kuriomis prisidėta kuriant atsparesnį finansų sektorių. Tačiau, nors ir padaryta didelė pažanga, dar reikia nemažai nuveikti. 2018 m. ECB ir toliau dalyvavo diskusijose dėl bankų sąjungos bei kapitalo rinkų sąjungos kūrimo užbaigimo ir pabrėžė priemonių, skirtų rizikai nebankiniame finansų sektoriuje mažinti, plėtojimo svarbą.


3.1 Finansinio stabilumo aplinka 2018 m.

2018 m. finansinio stabilumo aplinka buvo sudėtingesnė, tai matyti iš sisteminės įtampos rodiklių (žr. 21 pav.). 2018 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad kai kurie veiksniai, tarp jų ir tebeauganti ekonomika (žr. 1 skyrių) bei didesnis bankų atsparumas, prisidėjo prie finansinio stabilumo. Tačiau su didele rizika susijusi veikla kai kuriuose finansų rinkos segmentuose paskatino pasaulinių rizikos priedų mažėjimą. Stiprėjantis protekcionizmas ir vėl padidėjusi įtampa besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse sukėlė rinkos svyravimų. Europos Sąjungoje didėjant neapibrėžtumui dėl Brexito ir įtampai Italijos obligacijų rinkose, auga ir politinis bei pinigų politikos neapibrėžtumas.

21 pav.

Rizikos finansiniam stabilumui ir sudėtiniai sisteminės įtampos euro zonos finansų rinkose rodikliai

(2011 m. sausio mėn.–2018 m. spalio mėn.)

Šaltiniai: Bloomberg, Eurostatas, ECB ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: daugiau apie rizikos finansiniam stabilumui rodiklį (FSRI) žr. specialųjį straipsnį A, Financial Stability Review, ECB, May 2018. FSRI skalė rodo nuokrypį nuo istorinio vidurkio, išreikšto istorinio standartinio nuokrypio kartotiniais. Sudėtinis sisteminės įtampos finansų rinkose rodiklis (CISS) normalizuotas iki intervalo tarp 0 ir 1. FSRI: ketvirtinis rodiklis; CISS: savaitinis rodiklis, dviejų savaičių slenkamasis vidurkis.

Keturios pagrindinės rizikos finansiniam stabilumui

Kas pusmetį skelbiamoje ECB Finansinio stabilumo apžvalgoje išskirtos ir aptartos keturios rizikos euro zonos finansiniam stabilumui per dvejus metus.

Staigaus turto kainų sumažėjimo rizika

Nenuoseklaus pasaulinių rizikos priedų didėjimo tikimybė yra pirma iš pagrindinių artimiausių kelerių metų rizikų, gresiančių finansiniam stabilumui. Svarbiausios nenuoseklų pasaulinių rizikos priedų didėjimą galinčios sukelti priežastys yra susijusios tiek su vidaus, tiek ir su išorės veiksniais, pavyzdžiui, nenuoseklia rinkos reakcija į politinį ir pinigų politikos neapibrėžtumą, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse vyraujančia įtampa, galinčia turėti neigiamą poveikį ir išsivysčiusios ekonomikos šalims, bei staigiai pasikeitusiomis JAV makrofinansinėmis perspektyvomis. Didelės turto kainos ir didelė finansinio turto kainų koreliacija taip pat gali paskatinti galimą pasaulinių rizikos priedų didėjimą.

Su skolos tvarumu susijusi rizika

Antra rizika susijusi su skolos tvarumu. Įtampos euro zonos vyriausybių obligacijų rinkose rodikliai 2018 m. viduryje šiek tiek padidėjo dėl politinių įvykių Italijoje. Tačiau jie didėjo palyginti lėtai ir jų įtaka kitoms euro zonos šalims buvo nedidelė. Euro zonos vyriausybių įsiskolinimas tebebuvo didelis, o skolos rodiklis pastaraisiais metais keliose labai įsiskolinusiose šalyse augo toliau. Be to, kai kuriose šalyse privačiojo sektoriaus įsiskolinimo lygis, palyginti tiek su praeityje buvusiais, tiek ir su tarptautiniais lygiais, tebebuvo aukštas ir viršijo paprastai su skolos perviršiu siejamą ribą, nors skolos raidai ir toliau teigiamą įtaką darė stiprus ciklinis euro zonos ekonomikos impulsas bei labai palankios finansavimo sąlygos.

1 iliustracija

Pagrindinės rizikos euro zonos finansiniam stabilumui

Šaltinis: ECB.
Pastaba: 2018 m. lapkričio 29 d. finansinio stabilumo vertinimas.

2018 m. euro zonos nekilnojamojo turto rinkos augo sparčiau. Dinamiška būsto kainų raida ir toliau rodo, kad kainos euro zonos būsto rinkose yra pervertintos, nepaisant kai kurių reikšmingų skirtumų atskirose šalyse. Kainos komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkose pastaraisiais metais kilo gerokai sparčiau, palyginti su nuomos kainomis. Taigi, aukščiausios klasės komercinės paskirties nekilnojamojo turto pelningumas mažėjo ir per šį ciklą pasiekė žemiausią lygį. Toks pelningumo mažėjimas gali reikšti, kad kainos komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkose galimai yra pervertintos. Tačiau taip pat pabrėžtina, kad atsiranda pirmų ženklų, rodančių, jog artėja brandesnio ciklo etapas.

Ribota bankų tarpininkavimo veikla

Trečia rizika yra susijusi su prastomis euro zonos bankų pelningumo perspektyvomis ir galimu bankų tarpininkavimo veiklos ribotumu. Euro zonos bankų pelningumas stabilizavosi – bendra nuosavybės grąža 2018 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6,9 %. Bankų mokumo būklė iš esmės nesikeitė ir 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje svarbių euro zonos įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (angl. Common Equity Tier 1) rodikliai sudarė 14,2 % (praėjusiais metais – 14,3 %).

Euro zonos bankų akcijų kainos 2018 m. nukrito maždaug 30 %. Tai lėmė išaugęs politinis neapibrėžtumas ir susirūpinimas dėl išorės perspektyvų. Sumažėjusios akcijų kainos lėmė sumažėjusius kai kuriuos rodiklius – 2018 m. pabaigoje bendras didžiausių į sąrašą įtrauktų bankų akcijų kainos ir apskaitinės vertės santykis sudarė 0,6.

Euro zonos bankų neveiksnių paskolų vertė toliau nuolat krito ir per pirmus tris ketvirčius sumažėjo 94 mlrd. eurų, euro zonos bendras svarbių įstaigų neveiksnių paskolų rodiklis sudarė 4,2 % (prieš metus – 5,2 %). Daugumoje šalių, kuriose daug tokių paskolų, jų vertė mažėjo dar sparčiau arba tokiu pačiu tempu kaip ir anksčiau. Išnagrinėjus tam tikrus veiksnius, lėmusius šio laikotarpio kai kurių neveiksnių paskolų rodiklių pokyčius, matyti, kad jų vertės mažėjimas daugiausia buvo susijęs su tokių paskolų atkūrimu, likvidavimu ir nurašymu. Aktyvesnė antrinė sumažėjusios vertės finansinio turto rinka taip pat svariai prisidėjo prie sumažėjusios neveiksnių paskolų vertės. Palyginti su kitomis šalimis, paskolos dažniausiai buvo parduodamos Italijoje ir Ispanijoje. Nepaisant padidėjusio sandorių skaičiaus, likvidumui antrinėse neveiksnių paskolų rinkose vis dar neigiamą poveikį daro kelių rūšių rinkos nepakankamumas. Neveiksnių paskolų sandorių platformos galėtų padėti įveikti rinkos trūkumus, nes jomis būtų prisidedama kuriant skaidresnes neveiksnių paskolų rinkas, skatinant aktyvesnį investuotojų dalyvavimą ir sprendžiant koordinavimo klausimus[41].

Likvidumo rizika investicinių fondų sektoriuje

Ketvirta rizika yra susijusi su galima įtampa dėl likvidumo investicinių fondų sektoriuje. Per pastarąjį dešimtmetį visas euro zonos investicinių fondų sektoriaus turtas išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 5,7 trln. eurų (2008 m. pabaigoje) iki 13,8 trln. eurų (2018 m. birželio mėn.). Investicinių fondų sektoriui priklauso beveik 20 % viso euro zonos finansų sektoriaus turto, o šiems fondams priklausantis rizikingas turtas 2018 m. toliau didėjo. Tačiau sumažėjo jų grynųjų pinigų atsargos ir dėl to padidėjo šio sektoriaus pažeidžiamumas galimiems sukrėtimams pasaulio finansų rinkose. Taigi, jeigu investuotojai vykdys didelio masto išpirkimą, fondams gali tekti likviduoti santykinai didelę jų portfelių dalį, o tai gali sumažinti rinkos kainas. Nors esamos ES taisyklės suteikia tvirtą pagrindą su investuotojų apsauga susijusiam ir fondams būdingam pažeidžiamumui mažinti, auga susirūpinimas dėl ciklinės rizikos, susijusios su didesnės likvidumo rizikos prisiėmimu ir didėjančiu viso sektoriaus poveikiu rinkai.

Apibendrinat galima teigti, kad visos keturios rizikos yra aiškiai susijusios tarpusavyje ir, joms pasireiškus, papildytų viena kitos poveikį.


3.2 ECB makroprudencinės politikos vykdymo funkcija

Makroprudencinės politikos priemonės sisteminei rizikai mažinti

Sisteminės rizikos formavimosi finansų sistemoje klausimas sprendžiamas įgyvendinant makroprudencinę politiką ir ECB šioje srityje buvo patikėtas svarbus vaidmuo bei konkrečios galios (žr. BPM reglamentą). ECB paskirta užduotis – vertinti šalių, veikiančių pagal ECB Bankų priežiūros tarnybos reikalavimus, nacionalinių institucijų taikomas ES teisės aktuose nustatytas makroprudencines priemones, o prireikus – šias bankų sektoriuje taikomas priemones papildyti. Atsižvelgdamos į rizikos, su kuria 2018 m. susidūrė euro zona, aplinką, nacionalinės institucijos, pasikonsultavusios su ECB, įgyvendino nemažai makroprudencinių priemonių, skirtų sisteminei rizikai mažinti bei atsparumui šiai rizikai didinti ir užtikrinančių, kad finansinės paslaugos realiajai ekonomikai ir toliau būtų teikiamos veiksmingai[42].

Tęstinės makroprudencinės priemonės finansiniam stabilumui palaikyti

Makroprudencinės politikos pozicijų tinkamumo vertinimas

2018 m. ECB ir toliau dėjo daug pastangų makroprudencinės politikos srityje, svariai prisidėdamas prie finansinio stabilumo palaikymo. Jis dėjo daug analitinių pastangų ir užtikrino pagrindą reguliariems bendriems ECB ir euro zonos nacionalinių institucijų atliekamiems rizikos vertinimams ir jų vykdomam politikos koordinavimui. Be to, ECB ir nacionalinės institucijos toliau dalyvavo plataus masto atvirose diskusijose dėl makroprudencinių priemonių taikymo ir metodų, skirtų skirtingų rūšių sisteminei rizikai vertinti, kūrimo. Tai pagerino tolesnį sisteminės rizikos ir makroprudencinės politikos priemonių tinkamumo visoje euro zonoje vertinimo procesą ir metodus.

Aktyvesnis visuomenės informavimas makroprudencinės politikos klausimais

ECB ir toliau siekė platesnio visuomenės informavimo makroprudencinės politikos klausimais, didindamas skaidrumą ECB šioje srityje atliekamo darbo ir pasirinktos pozicijos atžvilgiu. Be skelbiamų kalbų, pranešimų spaudai ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, teminių straipsnių, ECB toliau du kartus per metus leido makroprudencinį biuletenį, kuris yra svarbi komunikacijos priemonė, siekiant išaiškinti ECB makroprudencinės politikos sistemą, sprendimų priėmimo procesą ir analizės bei vertinimo pažangą šioje srityje. ECB savo svetainėje tebeskelbė makroprudencinių priemonių, šiuo metu taikomų šalyse, veikiančiose pagal ECB Bankų priežiūros tarnybos reikalavimus, apžvalgą.

Makroprudencinės politikos sprendimai 2018 m.

2018 m. ECB įvertino 103 makroprudencinės politikos sprendimus

Įgyvendindamas savo teisinius įgaliojimus, 2018 m. ECB vertino euro zonos nacionalinių institucijų pranešimus dėl 103 makroprudencinių sprendimų, susijusių su priemonėmis ciklinei ir struktūrinei sisteminei rizikai mažinti ir kitomis priemonėmis, nurodytomis Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) 458 straipsnyje. Dauguma pranešimų buvo susiję su anticiklinio kapitalo rezervo ir pasaulinės sisteminės svarbos ir kitų sistemiškai svarbių kredito įstaigų (G-SII ir O-SII) nustatymu bei šių įstaigų kapitalo rezervų kalibravimu. ECB valdančioji taryba neprieštaravo nė vienam makroprudencinės politikos sprendimui, apie kuriuos 2018 m. pranešė nacionalinės institucijos.

Tarp vertintų sprendimų – anticiklinio kapitalo rezervo lygio nustatymas ir priemonės struktūrinei sisteminei rizikai mažinti

Kiekvieną ketvirtį visos 19 euro zonos šalių vertina ciklinę sisteminę riziką ir, atsižvelgusios į vertinimo rezultatus, nustato anticiklinio kapitalo rezervo lygį. 2018 m. anticiklinio kapitalo rezervo lygį padidino keturios šalys. Národná banka Slovenska nusprendė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. padidinti anticiklinio rezervo normą nuo 0,5 % iki 1,25 %, o nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. – iki 1,5 %, nurodydamas, kad Slovakija yra viena iš ES šalių, kur kreditas tiek įmonių, tiek namų ūkių sektoriuose auga sparčiausiai. Lietuvos bankas nusprendė padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą nuo 0,5 % (2018 m. gruodžio 31 d.) iki 1 % (2019 m. birželio 30 d.). Šiuo atveju anticiklinio kapitalo rezervo didinimas buvo siejamas ne su pernelyg didele cikline rizika, o su pasikeitusiais banko principais dėl anticiklinio kapitalo rezervo lygio nustatymo (šiuo metu esant nedidelei rizikai, nustatytas teigiamas jo lygis). Central Bank of Ireland nusprendė nuo 2019 m. liepos 1 d. nustatyti 1 % anticiklinio kapitalo rezervo normą, siekdamas sukaupti pakankamą rezervą ciklo pradžioje, kad galėtų veiksmingai skatinti atsparumą, atsižvelgdamas į santykinį Airijos makrofinansinės aplinkos jautrumą išorės pokyčiams. Galiausiai Prancūzijos Aukščiausioji finansinio stabilumo taryba pirmą kartą nustatė teigiamą anticiklinio kapitalo rezervo lygį – nuo 2019 m. liepos 1 d. nustatydama 0,25 % normą, taip siekdama padidinti bankų atsparumą ciklinei rizikai esant palankioms makroekonominėms sąlygoms ir tebespartėjant finansiniam ciklui.

Kalbant apie makroprudencines priemones, skirtas struktūrinei sisteminei rizikai mažinti, pažymėtina, kad ECB įvertino nacionalinių institucijų sprendimus dėl 106 O­SII[43] kapitalo rezervo, taip pat 3 priimtus sprendimus dėl sisteminės rizikos rezervo. Įvertinusi priemones, nurodytas KKR 458 straipsnyje, Prancūzijos Aukščiausioji finansinio stabilumo taryba nusprendė sugriežtinti didelių pozicijų ribas, taikomas labai įsiskolinusioms didelėms nefinansinėms šalies bendrovėms, taip mažindama riziką, kylančią dėl spartesnio finansinio ciklo ir toliau didėjančio tokių bendrovių įsiskolinimo. Be to, Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique pasiūlė pradėti taikyti dviejų dalių priemonę su nekilnojamuoju turtu susijusiai rizikai mažinti. Ši priemonė susideda iš bendro papildomo 5 procentinių punktų rizikos koeficiento, nustatomo vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą taikančių bankų mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms vidaus nekilnojamuoju turtu, ir papildomo rizikos rodiklio pagal kiekvieno banko, taikančio IRB metodą, būsto paskolų portfelio rizikos pobūdį. Ši priemonė skirta bankų, taikančių IRB metodą, atsparumui makroprudencinei rizikai, kylančiai dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje ir didėjančio paskolų gavėjų pažeidžiamumo, didinti.

Bendradarbiavimas su Europos sisteminės rizikos valdyba

Nuolatinis bendradarbiavimas su ESRV ir jai teikiama pagalba

ECB ir toliau teikė analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę pagalbą Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) sekretoriatui, vykdančiam kasdienę ESRV veiklą. ESRV yra atsakinga už ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą ir sisteminės rizikos prevenciją bei mažinimą.

ECB reguliariai bendradarbiavo su ESRV potencialių sisteminių rizikų nustatymo ir jų stebėsenos klausimais ir teikė pagalbą atliekant ESRV tyrimus. Pavyzdžiui, ECB bendradarbiavo su ESRV Aukšto lygio saugaus turto darbo grupe, suburta nagrinėti praktiniams aspektams, susijusiems su vyriausybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais (SBBS). Paskelbtoje dviejų dalių ataskaitoje pateiktos svarbiausios darbo grupės išvados ir jas pagrindžianti techninė analizė. Be to, ECB prisidėjo prie leidžiamų su SBBS susijusių darbo straipsnių.

Kalbant apie ES nebankinį finansų sektorių, pažymėtina, kad ECB prisidėjo sudarant trečiąjį „EU Shadow Banking Monitor“ numerį, kuriame pateikiama sektoriaus pokyčių apžvalga, ypač daug dėmesio skiriant galimos rizikos finansiniam stabilumui vertinimui. Ne bankininkystės srityje ECB taip pat prisidėjo prie 2018 m. lapkričio mėn. paskelbtos ESRV ataskaitos „Macroprudential provisions, measures and instruments for insurance“. Šia ataskaita makroprudenciniu atžvilgiu prisidedama prie tebevykstančių diskusijų dėl direktyvos „Mokumas II“ ir ja numatytos draudėjų bei perdraudėjų reguliavimo sistemos stiprinimo.

ECB kartu su ESRV pirmininkavo ekspertų grupei, kurios tikslas – atsakyti į ES Tarybos užklausą, susijusią su tuo, kad ESRV plėtoja „makroprudencinius metodus, skirtus užkirsti kelią neveiksnių paskolų problemoms visos sistemos mastu, atsižvelgdama į priemonių, skirtų neveiksnių paskolų apimčiai mažinti, procikliškus padarinius ir galimą jų įtaką finansiniam stabilumui“. Paskelbtoje ataskaitoje nurodytos neveiksnių paskolų augimo visoje sistemoje priežastys, patvirtinančios, kad dabartinio makroprudencinių priemonių rinkinio iš esmės keisti nereikia, tačiau reikėtų apsvarstyti galimus jo patobulinimus.

ECB taip pat pirmininkavo darbo grupei, rengusiai ESRV nepalankių sąlygų scenarijus, rengiantis Europos bankininkystės institucijos 2018 m. visos ES mastu vykdytam bankų testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2018 m. koordinuotam draudimo rinkos testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat teikė svarbią techninę pagalbą bei padėjo kuriant reikiamus modelius. Be to, 2018 m. gruodžio mėn. ECB surengė kasmetinį praktinį seminarą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tema.

Galiausiai ECB toliau prisidėjo prie ESRV vykdytos didelės apimties duomenų, gautų pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamentą, analizės. Tai padėjo pereiti prie kasdienio duomenų rinkimo, tvarkymo ir analizės. Pažanga duomenų analizės srityje padeda ESRV, jos patariamiesiems komitetams ir jiems pavaldžioms struktūroms laiku vykdyti visapusišką išvestinių finansinių priemonių rinkų stebėseną.

Daugiau informacijos apie ESRV pateikta ESRV svetainėje ir metinėse ataskaitose.


3.3 Mikroprudencinė veikla kiekvieno banko patikimumui užtikrinti

2018 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau prisidėjo prie stabilaus Europos bankų sektoriaus ir vienodų visų euro zonos bankų veiklos sąlygų. Nors per pastaruosius metus euro zonos bankai padidino savo atsparumą, jie vis dar susiduria su rimtais iššūkiais.

Vienas iš didžiausių iššūkių euro zonos bankams – nepakankamas pelningumas

Vienas iš didžiausių iššūkių euro zonos bankams – nepakankamas pelningumas. Nors bendra padėtis pagerėjo, jie ir toliau yra raginami pakoreguoti savo veiklos modelius. Bankai vis dar turi ieškoti būtų tvariam pelningumo lygiui užtikrinti ekonominio ciklo metu. 2018 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba parengė ir paskelbė veiklos modelių ir pelningumo teminę peržiūrą. Iš pateiktų rezultatų matyti, kad skirtingų bankų situacija labai skiriasi. Taip pat matyti, kad bankų strateginio vadovavimo sugebėjimai yra svarbus veiksnys, turintis įtakos jų pelningumui. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau stebės situaciją ir vertins bankų veiklos modelius.

Vienas iš veiklos prioritetų – išspręsti neveiksnių paskolų problemą

Be pelningumo, seniai įsigytas turtas, pavyzdžiui, neveiksnios paskolos vis dar kelia problemų euro zonos bankų sektoriui. Neveiksnios paskolos neleidžia didėti bankų pelnui, jie tampa mažiau atsparūs ir sumažinamos jų galimybės finansuoti ekonomiką. Nors šią problemą pirmiausia turi išspręsti patys neveiksnių paskolų paveikti bankai, ši problema taip pat yra vienas iš svarbiausių ES institucijų (ES veiksmų planas, kaip išspręsti neveiksnių paskolų problemą Europoje), o ypač ECB Bankų priežiūros tarnybos, veiklos prioritetų. Jau 2017 m. kovo mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba išleido kokybinį rekomendacinį dokumentą bankams apie neveiksnias paskolas. 2018 m. kovo mėn. šis dokumentas papildytas priedu, kuriame pateikiami ECB priežiūriniai lūkesčiai dėl atidėjinių naujoms neveiksnioms paskoloms dengti sudarymo. 2018 m. liepos mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė apie tolesnius žingsnius neveiksnių paskolų sankaupų klausimui spręsti.

Patobulintos taikomos priežiūros priemonės ir metodai

Visus metus ECB Bankų priežiūros tarnyba tobulino taikomus metodus ir priemones. 2018 m. kovo mėn. įvykus viešoms konsultacijoms, 2018 m. lapkričio mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė bankams skirtus vadovus dėl vidaus kapitalo ir likvidumo valdymo (banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo (VKPVP) ir vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesų (VLPVP). Po viešos konsultacijos ECB Bankų priežiūros tarnyba 2018 m. lapkričio mėn. taip pat paviešino vidaus modelių vadovo pirmąjį skyrių. Tai siejama su tebevykstančia tiksline vidaus modelių peržiūra. Be to, ji paskelbė paraiškų gauti licenciją vertinimo vadovus, į kuriuos įtrauktos ir finansinių technologijų kredito įstaigos. 2018 m. rugsėjo mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė dar vieną vadovą, jame daugiausia dėmesio skiriama patikrinimams vietoje ir vidaus modelių analizei. Vadove paaiškinta, kaip tokie patikrinimai yra atliekami. Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba prisidėjo prie Europos bankininkystės institucijos koordinuoto Europos bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (žr. 4 intarpą).

2018 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat prisidėjo sprendžiant vieno didelio euro zonos banko žlugimo atvejį. Šis atvejis parodė, kad reikia suderinti taisykles, kuriomis vadovaujamasi priimant sprendimus bankų žlugimo atveju. Nors ECB neturi pinigų plovimo prevencijos įgaliojimų, šis atvejis taip pat parodė, kad reikia labiau suderinto požiūrio į šį klausimą Europos lygmeniu.

Išsamesnė informacija apie ECB Bankų priežiūros tarnybą pateikta jos interneto svetainėje ir 2018 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitoje.

4 intarpas
2018 m. ES mastu vykdytas bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Bendra 2018 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis struktūra ir ECB dalyvavimas

ECB dalyvavo tiek rengiantis Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuojamam 2018 m. ES masto testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, tiek jį vykdant. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslas – įvertinti finansų įstaigų atsparumą ir pažeidžiamumą taikant bazinį ir nepalankųjį scenarijus. Be to, į testavimo rezultatus atsižvelgiama priimant priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) sprendimus kiekvienam dalyvaujančiam bankui (tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu atžvilgiu). Atlikdamas parengiamąjį darbą, ECB dalyvavo rengiant bazinį ir nepalankųjį scenarijus. Pastarasis scenarijus parengtas kartu su ESRV ir EBI, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis (NKI). Kartu su NKI ECB aktyviai dalyvavo rengiant metodines pastabas EBI testavimui nepalankiausiomis sąlygomis. Pagrindinis iššūkis rengiant 2018 m. metodiką – 9-ojo Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (9-asis TFAS) apskaitos principo, turėjusio poveikio kredito ir rinkos rizikų bei grynųjų palūkanų pajamų apskaičiavimui, įgyvendinimas. Pasinaudodamas vaisingu bendradarbiavimu su EBI ir NKI ekspertais, ECB taip pat parengė testavimui nepalankiausiomis sąlygomis taikytus oficialius kredito rizikos lyginamuosius indeksus. Juos bankai turėtų taikyti, kai nėra tinkamų kredito rizikos modelių.

2018 m. sausio 31 d. pradėjus ES masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ECB buvo atsakingas už jo tiesiogiai prižiūrimų bankų testavimo kokybės užtikrinimo procesą. Pradėjus taikyti 9-ąjį TFAS, 2018 m., palyginti su 2017 m., testavimas buvo pratęstas, kad bankai turėtų daugiau laiko pateikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis duomenis. Kokybės užtikrinimo proceso, kurį ECB vykdė kartu su NKI, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad bankai teisingai taikytų EBI parengtą bendrą metodiką. Procese dalyvavo per 200 ECB darbuotojų. ECB mikroprudencinės priežiūros funkcinės srities jungtinės priežiūros grupės nariai buvo atsakingi už išsamią bankų pateiktų prognozių analizę atsižvelgiant į konkrečių bankų ypatybes. Jiems taip pat buvo pavestas tiesioginis bendravimas su bankais. Horizontaliosios „iš apačios į viršų“ grupės buvo atsakingos už bankų atitikties metodiniams reikalavimams vertinimą ir už kiekvieno konkretaus banko rezultatų nuoseklumo ir patikimumo tikrinimą atliekant tarpusavio lyginamąją analizę. ECB makroprudencinės funkcijos „iš viršaus į apačią“ grupės tikrino bankų pateiktus duomenis taikydamos „iš viršaus į apačią“ modelius. Šį darbą padėjo atlikti specialus projektų valdymo biuras, taip pat infrastruktūros grupės ir šalių koordinatoriai, palengvinę bendravimą su nacionalinėmis institucijomis.

Iš 48 bankų, kuriuos apėmė EBI koordinuotas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, 33 bankus tiesiogiai prižiūri ECB Bankų priežiūros tarnyba, jų turtas sudaro 70 % viso euro zonos bankų turto. 2018 m. lapkričio 2 d. EBI paskelbė visų 48 bankų individualius testavimo rezultatus ir išsamius 2017 m. pabaigos balansus bei duomenis apie pozicijas. Be 33 ECB prižiūrimų bankų, įtrauktų į EBI imtį, ECB taip pat atliko 54 tiesiogiai prižiūrimų bankų, nepatekusių į minėtą imtį, SREP testavimą nepalankiausiomis sąlygomis[44]. Šis testavimas pagrįstas ta pačia metodika ir scenarijais kaip ir ES mastu vykdytas bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, tačiau taikyti paprastesni metodai ir supaprastintas ataskaitų teikimas siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas proporcingumo principas.

2018 m. pradžioje ECB taip pat testavo keturis tiesiogiai prižiūrimus Graikijos bankus. Buvo taikyta ta pati metodika, scenarijai ir kokybės užtikrinimo metodas kaip ir per EBI vykdytą ES masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, tačiau buvo testuojama sparčiau, siekiant testavimą užbaigti iki Graikijai skirtos trečiosios Europos stabilumo mechanizmo finansinės paramos programos pabaigos.

Scenarijai

2018 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankusis scenarijus buvo pagrįstas nuosekliu makrofinansinių sukrėtimų, kurie galėtų pasireikšti kilus krizei, rinkiniu. Euro zonos atveju scenarijus apėmė bendrą BVP sumažėjimą 2,4 %, bendrą nekilnojamojo turto kainų smukimą 17 % ir staigų akcijų kainų kritimą 31 %.

Scenarijuje atsižvelgta į pagrindines sistemines rizikas, nustatytas testavimo pradžioje. Tarp šių rizikų: i) staigus ir didelis rizikos priedų perkainojimas pasaulio finansų rinkose; ii) viešojo ir privačiojo sektorių skolos tvarumo problemos; iii) neigiamas grįžtamasis ryšys tarp mažo bankų pelningumo ir nedidelio nominaliojo BVP augimo; iv) nebankinio finansų sektoriaus likvidumo rizika, kurios poveikis gali persiduoti visai finansų sistemai.

Siekdamas išvengti didelio laiko tarpo tarp 2018 m. pradžioje pradėto EBI testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir jo rezultatų paskelbimo, ECB atliko papildomas jautrumo šiais metais padidėjusioms rizikoms, pavyzdžiui, rizikai, kad euro zonos bankams svarbiausiose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse staigiai prasidės sunkmečio laikotarpis ar kad įtampa valstybės skolos vertybinių popierių rinkose dar labiau padidės, analizes. Jų rezultatai paskelbti 2018 m. lapkričio mėn. išleistoje Finansinio stabilumo apžvalgoje (FSA).

2018 m. EBI testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai ir pagrindiniai veiksniai

Taikant nepalankųjį scenarijų, 33 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) rodiklis (darant prielaidą, kad nustatyti kapitalo reikalavimai vykdomi visu mastu) sumažėtų 3,8 procentinio punkto, t. y. bendras CET 1 rodiklis sumažėtų nuo 13,7 % (2017 m. pabaigoje) iki 9,9 % (2020 m. pabaigoje). Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 9-ojo TFAS taikymo pirmą kartą poveikis lėmė 0,3 procentinio punkto šio sumažėjimo. Taigi kapitalo rodiklis sumažėja 0,5 procentinio punkto daugiau negu pagal 2016 m. testavimo rezultatus.

Vienas pagrindinių kapitalo rodiklio sumažėjimą pagal nepalankųjį makroekonominį scenarijų lėmusių veiksnių buvo kredito vertės sumažėjimas, kurį iš esmės galima paaiškinti tuo, kad, atliekant pastarąjį testavimą, buvo taikytas pesimistiškesnis makroekonominis scenarijus nei 2016 m. ir pradėtas taikyti 9-asis TFAS (ypač į ateitį orientuotas atidėjinių nuostoliams sudarymo modelis). Neveiksnių paskolų lygis per 2018 m. testavimą buvo ne toks svarbus kaip 2016 m., nes bankų balansai pagerėjo. Antras veiksnys – finansavimo kainų skirtumų sukeltas sukrėtimas, paveikęs bankų rinkos riziką, kurį iš dalies atsvėrė teigiamas ilgalaikių palūkanų normų poveikis. Trečias testavimo rezultatus lėmęs veiksnys – rinkos kainų ir likvidumo sukrėtimų poveikis tikrąja verte įvertintiems portfeliams. Visiško šių portfelių perkainojimo poveikis buvo didžiausias pasaulinės sisteminės svarbos bankams (PSSB). Tačiau patirtus nuostolius jie iš esmės kompensavo didelėmis klientų pajamomis. Nepalankiausių sąlygų poveikis likvidumo rezervui ir modelio neapibrėžtumui taip pat buvo aktualesnis PSSB negu kitiems bankams. Dar vienas testavimo rezultatus lėmęs veiksnys – didelis spaudimas grynosioms paslaugų ir komisinių pajamoms.

Didesniam kapitalo rodiklio sumažėjimui poveikį turėjo ir taikyta rizikai jautresnė metodika. Tai tik iš dalies atsvėrė geresnės turto kokybės (ji ypač pagerėjo sėkmingai sumažinus neveiksnių paskolų apimtį) poveikis ir pagal scenarijų sparčiau padidėjusios ilgalaikės palūkanų normos.

Nepaisant didesnio kapitalo rodiklio sumažėjimo, bendras CET 1 rodiklis buvo didesnis negu 2016 m., kai buvo atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis (atitinkamai 9,9 % ir 8,8 %). Tai lėmė nuolatinės bankų pastangos spręsti seniai įsigyto turto problemą ir pastaruosius keletą metų nuosekliai kauptas kapitalas. Rezultatai patvirtino, kad testuotų bankų atsparumas makroekonominiams sukrėtimams padidėjo. Tačiau testavimas kartu atskleidė atskirų bankų pažeidžiamumą ir suteikė kitų svarbių įžvalgų apie bankų gebėjimus vykdyti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir valdyti riziką. Priežiūros institucijos stebės bankų pažangą šioje srityje.

Naujausioje FSA paskelbtų papildomų paveikumo rizikoms analizių rezultatai rodo, kad, išsipildžius papildomoms rizikoms, CET 1 rodiklis sumažėtų maždaug 0,3 procentinio punkto (iki 0,7 procentinio punkto), o kapitalas sumažėtų 3,8 procentinio punkto.


3.4 ECB vaidmuo stiprinant bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą

Po krizės įgyvendinus reguliavimo reformas sukurtas atsparesnis finansų sektorius, tačiau reikalingos tolesnės pastangos

Praėjus dešimčiai metų nuo pasaulinės finansų krizės pradžios, pagrindinės reguliavimo reformos, padėjusios kurti atsparesnį finansų sektorių, yra beveik baigtos. Nors per pastarąjį dešimtmetį padaryta reikšminga pažanga, vis dar reikia įveikti nemažai teisinių ir institucinių uždavinių, kol Europos bankai galės veikti iš tikrųjų integruotoje sistemoje, o finansinių paslaugų vartotojai galės naudotis labiau integruotos bendrosios bankų rinkos teikiamomis galimybėmis. Reikia ir toliau stengtis plėtoti kapitalo rinkas, tuo pat metu stiprinant nebankinio finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemą.

Bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas

2018 m. ECB toliau dalyvavo tebevykstančiose diskusijose dėl bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos kūrimo užbaigimo. Jos abi prisideda prie geresnio ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veikimo. Sukūrus Bendro pertvarkymo fondo (BPF) kraštutinio finansavimo priemonę ir Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS), bus sudarytos palankesnės sąlygos pasiekti gilesnę finansinę integraciją ir bus užtikrinta patikimesnė bankų sąjunga. Labiau integravus finansų rinkas, padidės kredito paskirstymo veiksmingumas, bus palengvintas privačiojo sektoriaus rizikos pasidalijimas ir užtikrinta didesnė realiosios ekonomikos finansavimo šaltinių įvairovė.

Tolesnė pažanga kuriant bankų sąjungą

2018 m. birželio mėn. 27 ES valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai susitarė dėl pirmojo sprendimų dėl EPS reformos rinkinio, įskaitant bankų sąjungos sukūrimą. Jie susitarė, kad Europos stabilumo mechanizmas turėtų tapti BPF finansinio stabilumo stiprinimo priemone. 2018 m. gruodžio mėn. sutarta dėl kraštutinio finansavimo priemonės principų. Be to, ES vadovai nusprendė, kad pirmiausia turėtų sutarti dėl EIGS politinių derybų eigos. 2018 m. gruodžio mėn. jie sutarė įsteigti aukšto lygio darbo grupę, kuri toliau kurtų EIGS.

BPF finansinio stabilumo stiprinimo priemonė

Remdamas ES forumus, kuriuose kuriama BPF kraštutinio finansavimo priemonė, ECB pateikė teisinę nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo. Visų pirma ECB nurodė, kad kraštutinio finansavimo priemonė turėtų būti taikoma visoms galimoms BPV priemonėms, įskaitant mokumo ir likvidumo paramą pertvarkomoms įstaigoms. Be to, sprendimai dėl išmokų pagal finansinio stabilumo stiprinimo priemonę turėtų būti priimami greitai ir neturėtų būti delsiama priimti ir vykdyti BPV sprendimus dėl pertvarkymo.

Rizika jau pakankamai sumažinta, kad būtų pradėtos politinės diskusijos dėl EIGS

Be to, ECB mano, jog rizika jau pakankamai sumažinta, kad būtų pradėtos politinės diskusijos dėl EIGS. Svarbu, kad šiuo atžvilgiu būtų kuo tiksliau laikomasi 2016 m. birželio mėn. veiksmų plano. ECB įsitikinęs, kad EIGS įgyvendinimo sąlygos turėtų būti proporcingos rizikos pasidalijimui pradiniame EIGS etape. ECB taip pat paaiškino, kad, svarstant skirtingus pirmo EIGS etapo modelius, tinkamiau būtų įsteigti centralizuotą fondą, siekiant užtikrinti, kad sistemai būtų suteiktas patikimas finansavimas, o valdymo sistema leistų greitai ir bendrai priimti sprendimus Europos lygmeniu.

ECB ir toliau teikė technines konsultacijas dėl EIGS. Visų pirma jis pateikė bankų sąjungos stiprinimo ad hoc darbo grupei atnaujintą EIGS pajėgumo kiekybinę analizę[45]. Iš šios analizės matyti, kad visiškai finansuojamo Europos indėlių garantijų fondo pakaktų išmokoms padengti labai didelio sukrėtimo atveju. Taip pat Europos indėlių garantijų sistemoje nebūtų nepateisinamo sistemingo kryžminio subsidijavimo, kuomet kai kurios bankų sistemos sistemingai mokėtų mažesnius įnašus, negu turėtų naudos iš fondo, net ir atsižvelgiant į sukrėtimus konkrečioje šalyje.

ECB dalyvavo diskusijose dėl rizikos mažinimo priemonių

Be to, ECB dalyvavo diskusijose dėl rizikos mažinimo priemonių. Kaip nurodyta 2016 m. birželio mėn. Tarybos išvadose, siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą, turi būti imtasi tolesnių veiksmų finansų sektoriuje mažinant rizikas ir jomis dalijantis. Kad būtų didinamas bankų sistemos ir visos bankų sąjungos atsparumas, ECB, kaip centrinis bankas ir bankų priežiūros institucija, yra tiesiogiai suinteresuotas tolesniu rizikos mažinimu. 2018 m. ECB kartu su Europos Komisija ir Bendra pertvarkymo valdyba parengė bendrą stebėsenos ataskaitą dėl rizikos mažinimo, joje pateikiamas atnaujintas vertinimas, kaip kinta rizikos bankų sąjungoje. 2018 m. gegužės mėn. kalbėdamas Europos universiteto institute, ECB Pirmininkas aiškino, kad diskusijoms būdinga rizikos mažinimo ir rizikos pasidalijimo dichotomija daugeliu atžvilgių yra dirbtinė. Esant tinkamai politinei sistemai, šie du tikslai turi abipusį stiprinamąjį poveikį.

ECB aktyviai remia kapitalo rinkų sąjungos projektą

ECB nuo pradžių aktyviai remia kapitalo rinkų sąjungos projektą. Kaip teigiama 2018 m. lapkričio mėn. ECB Finansinio stabilumo apžvalgoje, reikia siekti pažangos įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungos projektą, nes visavertė kapitalo rinkų sąjunga gali paskatinti ekonomikos augimą ir atlikti labai svarbų vaidmenį stiprinant ES finansinę struktūrą bei priežiūros režimą; šiuo atveju, siekiant sukurti visavertę kapitalo rinkų sąjungą, svarbesnis vaidmuo turėtų tekti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Taigi labai svarbu įgyvendinti Komisijos kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane pateiktas įvairias teisėkūros iniciatyvas. Be to, 2018 m. gegužės mėn. ECB ataskaitoje „Finansinė integracija Europoje“ pabrėžtos ECB mokslinių tyrimų metu nustatytos tolesnės kryptys, dėl kurių kapitalo rinkų sąjungos projektas rizikos pasidalijimo teikiamos naudos atžvilgiu būtų dar efektyvesnis. Šios kryptys orientuotos į pensijų reformų ir institucinių investicijų vertę, finansinio raštingumo skatinimo vertę ir tolesnės pažangos, siekiant geriau suderinti Europos nemokumo sistemas, vertę.

Poreikis plėtoti priemones rizikai nebankiniame finansų sektoriuje mažinti

Kaip matyti iš Komisijos kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plano, nebankiniam finansų sektoriui greičiausiai teks vis svarbesnis vaidmuo finansuojant euro zonos ekonomiką. Šis pokytis atveria daug galimybių labiau diversifikuoti finansų sistemą, tačiau, keičiantis finansinio tarpininkavimo veiklai ir pereinant nuo bankų prie nebankinių finansų įstaigų, esamos rizikos gali migruoti ir gali atsirasti naujos rizikos. Todėl 2018 m. ECB pabrėžė, kad svarbu plėtoti priemones rizikoms nebankiniame finansų sektoriuje mažinti. Pavyzdžiui, ES teisės aktų leidėjai turėtų pasiūlyti makroprudencines priemones, skirtas sisteminei rizikai, susijusiai su likvidumo neatitikimu ir finansinio sverto naudojimu investiciniuose fonduose, valdyti.


4 Sklandus rinkos infrastruktūros veikimas ir mokėjimai

Eurosistema atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant, valdant ir prižiūrint rinkos infrastruktūrą, kuria užtikrinamas laisvas mokėjimų, vertybinių popierių ir užtikrinimo priemonių srautas visoje Europoje. Nuo euro įvedimo 1999 m. ji labai prisidėjo prie didelės vertės mokėjimų, finansinių priemonių apdorojimo po sandorio sudarymo paslaugų, o pastaruoju metu – momentinių mažmeninių mokėjimų paslaugų infrastruktūros pertvarkymo ir konsolidavimo. Be to, Eurosistema stebi skaitmeninės transformacijos proceso raidą siekdama užtikrinti, kad būtų palaikytas finansų rinkų infrastruktūrų saugumas ir efektyvumas.


4.1 TARGET paslaugos

Eurosistemos TARGET paslaugas sudaro trys dalys: TARGET2 – realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistema, skirta mokėjimo operacijoms eurais, susijusioms su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, taip pat tarpbankinėms ir komercinėms operacijoms; TARGET2-Securities (T2S) – bendra Europos vertybinių popierių atsiskaitymo platforma; TARGET momentinių mokėjimų vykdymo (TIPS) paslauga, leidžianti mokėjimo paslaugų teikėjams pasiūlyti klientams realaus laiko lėšų pervedimus ištisą parą be poilsio ir švenčių dienų. Naudojantis visomis trimis paslaugomis atsiskaitoma centrinio banko pinigais – taip atsiskaitant už sandorius pašalinama kredito rizika.

Daugiau kaip 1 700 bankų TARGET2 naudoja operacijoms eurais savo arba klientų vardu inicijuoti. Per TARGET2 galima pasiekti daugiau nei 52 000 bankų (įskaitant jų skyrius ir patronuojamąsias įmones) visame pasaulyje. 2018 m. sistemoje TARGET2 apdoroti vidutiniškai 346 834 mokėjimai per dieną, jų vidutinė vertė – 1,7 trln. eurų per dieną.

Dėl Danijos kronos naudojamasi T2S funkcine galimybe atsiskaityti įvairiomis valiutomis

Praėjus vieniems metams po paskutinio perėjimo prie T2S etapo, labai svarbus įvykis buvo Danijos kronos prijungimas prie atsiskaitymų platformos, kadangi T2S vienalaikio vertybinių popierių ir piniginių lėšų pateikimo atsiskaitymui pirmą kartą leista naudoti kitą nei euras valiutą, taip pasinaudojant platformos funkcine galimybe atsiskaityti įvairiomis valiutomis. 2018 m. T2S platformoje apdoroti vidutiniškai 572 172 sandoriai per dieną, jų vidutinė vertė – 925,69 mlrd. eurų per dieną.

2018 m. lapkričio mėn. Eurosistema pradėjo naudoti TIPS paslaugą, kuria užtikrinamas galutinis ir neatšaukiamas momentinių mokėjimų eurais vykdymas bet kuriuo paros metu bet kurią metų dieną per mažiau nei dešimt sekundžių. TIPS paslauga buvo sukurta siekiant palengvinti momentinių mokėjimų pasiekiamumą visoje Europoje. Ji pagrįsta SEPA momentinių kredito pervedimų (SCT Inst) schema – momentiniams mokėjimams visoje Europoje atlikti skirta schema, kuria jau naudojasi daugiau kaip 2 000 mokėjimo paslaugų teikėjų šešiolikoje šalių. Be to, TIPS paslauga buvo sukurta kaip TARGET2 papildomas funkcionalumas, todėl jau užtikrinamas platus dalyvių, kuriuos TIPS gali paveikti, tinklas visoje Europoje.

2018 m. lapkričio mėn. pradėjus naudoti TIPS, asmenys ir įmonės gali vykdyti momentinius mokėjimus ir vieni kitiems siųsti pinigus greičiau nei per dešimt sekundžių

TIPS gali būti užtikrinamas didelis pasiekiamumas ir mastas, nes bus naudojamasi sukurtu TARGET2 dalyvių ir adresuojamųjų BIC tinklu. Lanksčios sąveikos su TIPS galimybės leidžia skirtingiems naudotojams jungtis prie platformos naudojant skirtingas funkcijas.


4.2 Finansų infrastruktūros saugumo ir efektyvumo užtikrinimas per visą skaitmeninės transformacijos procesą

Vykstant tolesnei Europos integracijai, finansų rinkos infrastruktūra ir mokėjimai yra veikiami visapusiškos finansų sektoriaus ir plačiosios visuomenės skaitmeninės transformacijos proceso. Eurosistema kaip katalizatorius ėmėsi šio dvigubo iššūkio ir skatina integraciją ir inovacijas. Be to, vykdydama priežiūros įgaliojimus, Eurosistema skatina rinkos infrastruktūros ir mokėjimų saugumą bei efektyvumą.

Mokėjimų srityje Eurosistema nuolat skatina Europos integracijos ir inovacijų procesą. Perėjimo prie SEPA (bendros mokėjimų eurais erdvės) vertinimas rodo, kad euro kredito pervedimų ir tiesioginio debeto standartizavimo procesas sėkmingai įgyvendintas, o jo poveikis mokėjimams – teigiamas. Tačiau „IBAN diskriminacija“, t. y. praktika, kai lėšų gavėjas atsisako priimti tiesioginio debeto mokėjimus iš kitos šalies mokėjimo sąskaitų, dar visiškai nepanaikinta. Be to, reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sukurti SEPA tiesioginiam debetui skirti elektroninių sutikimų sprendimai, o SEPA mokėjimo kortelių sąranga dar turi būti sukurta. ECB ragina Europos mokėjimo kortelių schemų valdytojus skatinti sąveikumą ir visišką prieinamumą visoje Europoje, taip sudarant sąlygas bet kurią kortelę naudoti bet kuriame terminale.

Remiant Mažmeninių mokėjimų eurais tarybai (MMET) – aukšto lygio forumui, kuriam pirmininkauja ECB, skatinančiam integruotos, novatoriškos ir konkurencingos mažmeninių mokėjimų eurais rinkos Europos Sąjungoje plėtrą, – buvo toliau standartizuojamos kortelės, kartu skatinant mažmeninių mokėjimų inovacijas, susijusias su momentiniais mokėjimais, mobiliuosius fizinių asmenų tarpusavio mokėjimus ir mažmeninių mokėjimo paslaugų prieinamumą.

Mokėjimo inicijavimo paslaugų (internetinių paslaugų, kurias teikiant vartotojo vardu, turint jo sutikimą ir patvirtinus mokėjimo autentiškumą, prisijungiama prie vartotojo mokėjimo sąskaitos, kad būtų inicijuotas lėšų pervedimas) srityje MMET apsisprendė dėl bendrų techninių, operacinių ir veiklos reikalavimų efektyviam mokėjimo inicijavimo paslaugų teikimui visoje Europoje užtikrinti. Elektroninių sąskaitų srityje MMET daugiausia dėmesio skyrė ISO 20022 pagrįsto mokėjimo prašymo (angl. request-to-pay) pranešimo patvirtinimui ir tolesniam derinimui tarp elektroninės sąskaitos pateikimo ir apmokėjimo paslaugų teikėjų.

Vertybinių popierių srityje Eurosistema toliau skatino T2S ir poprekybinį derinimą, poprekybinio derinimo stebėsenos sistemą pritaikydama taip, kad būtų atsižvelgta į užbaigtą perėjimą prie T2S. T2S derinimo standartus atitinka 85 % T2S rinkų, tačiau reikia toliau dirbti rinkos lygmeniu, kad būtų didinama T2S emitento įvykio standartų atitiktis.

Užstato valdymo srityje ECB kartu su pagrindinėmis Europos finansų rinkos suinteresuotosiomis šalimis parengė pirmą suderintų veiklos procesų ir darbo srautų, pagrįstų ISO 20022 užstato valdymo pranešimais, rinkinį. Kalbant konkrečiau, 2018 m. paskelbta trišalio užstato valdymo derinimo ataskaita ir bendrovių veiksmų derinimo ataskaita, o ECB tikisi rinkos dalyvių palaikymo įgyvendinant šiose ataskaitose išdėstytus derinimo pasiūlymus, visų pirma dėl naujosios Eurosistemos užstato valdymo sistemos (EUVS) sukūrimo.

Nauji tyrimai, susiję su galimu DLT panaudojimu finansų rinkų infrastruktūroms

FinTech srityje atlikti išsamesni ir platesni paskirstytųjų duomenų technologijos (DLT) poveikio Europos finansų rinkos infrastruktūrai tyrimai. 2018 m. toliau vykdyta bendra ECB ir Japonijos banko mokslinių tyrimų programa siekiant įvertinti galimą DLT panaudojimą finansų rinkų infrastruktūroms: baigtas antrasis projekto „Stella“ etapas. Analizuotas iš tikrųjų naujas būdas pasiekti duomenų bazių sąveikumą, kuriam nereikia jokios duomenų bazių sąsajos ar institucinių susitarimų.

Siekdama užtikrinti finansų rinkų infrastruktūrų ir mokėjimų saugumą bei efektyvumą, Eurosistema nustato priežiūros tikslus specialiuose priežiūros reglamentuose, standartuose, gairėse ir rekomendacijose, taip pat vykdo priežiūros užduotis, be kita ko, renka atitinkamą informaciją, vertina ją atsižvelgdama į priežiūros tikslus ir prireikus skatina pokyčius. 2018 m., sugriežtinus pranešimo apie didelius incidentus procedūras, taikomas mokėjimo paslaugų teikėjams[46], mokėjimo sistemoms ir mokėjimo schemoms, Eurosistemos vykdoma priežiūra dar labiau sustiprinta.

Remdamasi nuolatine sukčiavimo mokėjimo kortelėmis stebėsena, 2018 m. Eurosistema paskelbė penktąją ataskaitą apie sukčiavimus mokėjimo kortelėmis. Iš ataskaitos matyti, kad tendencija pasikeitė: šiek tiek sumažėjo sukčiavimų, susijusių su SEPA šalyse išduotomis kortelėmis, atvejų ir reikšmingai sumažėjo sukčiavimų, panaudojant korteles bankomatuose atvejų. Tačiau sukčiavimas internete tebeauga (nors ir lėčiau, nei auga nuotoliniu būdu kortelėmis atliktų operacijų skaičius) ir sudaro beveik tris ketvirtadalius visų sukčiavimų kortelėmis atvejų.

Kalbant apie vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, pažymėtina, kad ECB kartu su kitais euro zonos centriniais bankais dalyvauja išduodant centriniams vertybinių popierių depozitoriumams (CVPD) veiklos leidimus ir vykdant reguliarią peržiūrą bei stebėseną pagal CVPD reglamentą kaip eurų emisijos centrinis bankas. 2018 m. Eurosistema pateikė nuomonę dėl penkių CVPD veiklos leidimų ir nuomonę dėl vieno CVPD veiklos leidimo teikti papildomas bankinio tipo paslaugas.

2018 m. pradėtas pirmasis išsamus veikiančios T2S vertinimas pagal CPMI ir IOSCO finansų rinkų infrastruktūrų principus. Vertinimą atlieka Eurosistema, konsultuodamasi su T2S bendradarbiavimo susitarimu, kuris apima CVPD, kurie naudojasi T2S paslaugomis, priežiūros institucijas, valiutų, kuriomis atsiskaitoma T2S, emisijos centrinius bankus ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.

Labai svarbu ir skubu priimti peržiūrėtą PSŠ priežiūros sistemą

Kalbant apie pagrindines sandorio šalis (PSŠ), pabrėžtina, kad Eurosistema toliau prisidėjo prie priežiūros institucijų kolegijų, įsteigtų pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR), veiklos. Didėjant PSŠ vaidmeniui, stiprėja finansų sistemos atsparumas, tačiau kartu kaupiasi likvidumo rizika, ir tai gali paveikti pinigų rinką bei sklandų mokėjimo sistemų darbą ir gali prireikti centrinio banko likvidumo paramos, ypač išskirtinėmis aplinkybėmis. Eurosistemai reikalinga atitinkama sistema šiai rizikai stebėti, vertinti ir prireikus valdyti tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse. Tai ypač svarbu todėl, kad reikšminga tarpuskaitos eurais dalis atliekama Jungtinėje Karalystėje. Todėl tebėra labai svarbu kuo skubiau priimti peržiūrėtą PSŠ priežiūros sistemą.


5 Pastangos skatinti rinkų veikimą ir finansinės paslaugos kitoms institucijoms

Reaguodamas į augantį susirūpinimą dėl vienos nakties skolinimo eurais palūkanų normų rodiklio (EONIA) tolesnio taikymo, 2017 m. ECB pradėjo kurti naują orientacinę palūkanų normą – euro trumpalaikio skolinimosi normą (€STR), pagrįstą tik pinigų rinkos statistinės atskaitomybės (PRSA) duomenimis. €STR metodika, paskelbta 2018 m. birželio mėn., sulaukė didelio palaikymo per dvi viešas konsultacijas, vėliau darbo grupės dėl euro nerizikingų palūkanų normų buvo rekomenduota kaip EONIA galinti pakeisti alternatyva. Todėl €STR turėtų tapti viena pagrindinių orientacinių normų euro zonos rinkose.

ECB yra atsakingas už įvairių finansinių operacijų administravimą ES vardu. Be to, jis atlieka bendrą Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sistemos koordinatoriaus vaidmenį.

Siekiant skatinti didmeninės prekybos užsienio valiutomis rinkos vientisumą ir efektyvų veikimą, sukurtas gerosios praktikos principų rinkinys (žr. 5 intarpą šio skirsnio pabaigoje).


5.1 €STR – nauja euro zonos pinigų rinkų vienos nakties orientacinė norma

Reaguodamas į neapibrėžtumą, ECB skelbs savo vienos nakties palūkanų normą €STR

Euro zonos finansų rinka visada rėmėsi tokiomis orientacinėmis normomis kaip EONIA[47]. EONIA yra plačiai naudojama kaip orientacinė norma sudarant įvairius išvestinių finansinių priemonių sandorius, pavyzdžiui, palūkanų normų apsikeitimo sandorius, taip pat kaip būdas nustatyti būsimus mokėjimus kai kuriems galiojantiems sandoriams. EONIA taip pat plačiai naudojama nustatant finansinių produktų vertę (diskontuojant būsimus pinigų srautus), todėl šis indeksas labai svarbus rinkų veikimui. Be to, tokie lyginamieji indeksai kaip EONIA yra svarbūs centriniams bankams, nes jie parodo, kaip centrinio banko vykdoma pinigų politika veikia įvairius rinkos segmentus ir kaip toks poveikis perduodamas kitoms ekonomikos sritims.

Ateityje naudoti EONIA bus draudžiama – skubiai reikia rasti alternatyvą

Ateityje naudoti EONIA indeksą tokį, koks jis yra dabar, bus draudžiama, nes jis neatitinka ES lyginamųjų indeksų reglamento reikalavimų. Po konsultacijų su duomenis teikiančiais bankais Europos pinigų rinkų institutas (EMMI), EONIA administratorius, 2018 m. vasario mėn. paskelbė, kad nebus daroma jokių EONIA metodikos pakeitimų. Tai reiškia, kad sklandžiam visų rinkų, priklausančių nuo patikimos vienos nakties palūkanų normos, veikimui užtikrinti reikia skubiai rasti EONIA galinčią pakeisti alternatyvą.

Atsižvelgdamas į neapibrėžtumą, susijusį su EONIA, ECB 2017 m. rugsėjo mėn. pranešė skelbsiantis savo vienos nakties palūkanų normą – euro trumpalaikio skolinimosi normą (€STR), pagrįstą tik sandorių duomenimis, kurie Eurosistemai lengvai prieinami iš dienos pinigų rinkos statistinės atskaitomybės. Duomenų rinkimas, taip siekiant padėti Eurosistemai įgyvendinti pinigų politiką, pradėtas 2016 m. liepos mėn. remiantis Pinigų rinkos statistinės atskaitomybės reglamentu. 50 didžiausių (pagal balanso dydį) euro zonos bankų kiekvieną darbo dieną iki 7.00 val. (Vidurio Europos laiku) teikia duomenis apie visus praėjusios darbo dienos sandorius, vykusius užstatu neužtikrintų ir užtikrintų priemonių pinigų rinkose, užsienio valiutos apsikeitimo sandorių rinkoje bei vienos nakties indeksų apsikeitimo sandorių (VNIAS) rinkoje.

€STR turės visas rinkos dalyviams reikalingas savybes

ECB ėmėsi €STR sudarymo aiškiai siekdamas, kad šis indeksas turėtų visas rinkos dalyviams reikalingas savybes. Todėl ECB siekia vadovautis geriausia lyginamųjų indeksų sudarymo patirtimi, įtvirtinta IOSCO principais, ir stengiasi užtikrinti kuo skaidresnę palūkanų normos struktūrą, kurios kūrimui teigiamą įtaką turėjo anksčiau vykusios dvi viešos konsultacijos. 2017 m. lapkričio mėn. pradėta pirmoji vieša konsultacija buvo skirta €STR taikymo srities ir jos „pagrindinio intereso“ klausimams, o 2018 m. kovo mėn. pradėta antroji vieša konsultacija apėmė konkrečius palūkanų normos apskaičiavimo būdus. Galutinė €STR metodika paskelbta 2018 m. birželio mėn.

€STR bus siekiama ištaisyti kai kuriuos dabartinės EONIA metodikos trūkumus

Be to, €STR struktūra siekiama ištaisyti kai kuriuos dabartinės EONIA metodikos trūkumus, tačiau ji turėtų ir toliau būti gana paprasta ir panaši į rinkos dalyviams įprastą struktūrą. Kaip ir EONIA, €STR yra neužtikrintų sandorių palūkanų norma, o tai reiškia, kad jos vertė atspindi tik pačių lėšų kainą ir jai neturi įtakos kitos aplinkybės, pavyzdžiui, įkaitas. Be to, kaip ir EONIA, €STR yra vienos nakties palūkanų norma, o šis terminas yra pagrindinis daugumai neužtikrintų priemonių rinkos sandorių. Tačiau esama reikšmingų EONIA ir €STR skirtumų. EONIA yra tarpbankinio skolinimo palūkanų norma, o €STR apima pinigų rinkos statistinės atskaitomybės atskaitingųjų agentų skolinimosi ne tik iš kitų bankų, bet ir iš kitų finansų bendrovių, kaip antai pensijų fondų, draudikų ir turto valdytojų, veiklą, taip atsižvelgiant į tai, kad tik tarpbankinės rinkos veiklos svarba euro didmeninėje įkaitu neužtikrintų sandorių pinigų rinkoje sumažėjo. Be to, EONIA apskaičiuojama remiantis savanoriškai duomenis teikiančių bankų grupe, ši laikui bėgant sumažėjo, o €STR apskaičiuojama remiantis statistinės atskaitomybės duomenimis, juos teikia gerokai didesnis ir mažiau kintantis atskaitingųjų agentų skaičius. Todėl sudaromų sandorių, apie kuriuos teikiami duomenys, apimtis yra didesnė negu apimtis, pagal kurią apskaičiuojama EONIA. €STR apskaičiuojama pagal sandorius, kurių bendra dienos apimtis vidutiniškai sudaro 32 mlrd. eurų (svyruoja nuo 16,5 mlrd. iki 44,1 mlrd. eurų). Duomenis kasdien teikia maždaug 32 bankai. Be to, €STR būdingas mažesnis kintamumas negu EONIA (žr. 22 pav.).

22 pav.

Pre-€STR ir EONIA – indeksams apskaičiuoti naudojamų sandorių apimtis ir palūkanų normos

(kairioji diagrama: mlrd. eurų; dešinioji diagrama: procentai; 2017 m. kovo 15 d.–2018 m. rugsėjo 18 d.)

Šaltiniai: EMMI ir ECB.
Pastaba: pre-€STR – duomenys, kuriuos ECB atnaujina kartą per atsargų laikymo laikotarpį ir kurie apskaičiuojami turimiems PRSA duomenims taikant €STR metodiką.

Yra du esminiai EONIA ir €STR skirtumai, į kuriuos rinkos dalyviai turėtų atkreipti dėmesį ir kuriems turėtų pasirengti. Pirma, atsižvelgiant į skirtingą EONIA ir €STR taikymo sritį, ypač į tai, kad €STR yra skolinimosi palūkanų norma, o EONIA (atskaitingojo agento atžvilgiu) – skolinimo palūkanų norma, šiuo metu EONIA ir €STR skirtumas yra maždaug 9 baziniai punktai. Antra, atsižvelgiant į PRSA duomenų teikimo ciklą, kuris baigiasi kitos darbo dienos 7.00 val., €STR galima paskelbti tik kitą darbo dieną po tinkamų sandorių sudarymo dienos, o EONIA skelbiamas tą pačią darbo dieną. Tai reiškia, kad visi naudotojai, kurie šiuo metu yra tikri, kad vienos nakties lyginamasis indeksas bus paskelbtas tą pačią dieną, turėtų parengti techninius ir procedūrinius pakeitimus, būtinus prisitaikyti prie €STR skelbimo laiko.

€STR bus galima taikyti nuo 2019 m. spalio mėn.

€STR bus galima naudoti ne anksčiau kaip 2019 m. spalio mėn., atlikus išsamų sistemų ir procedūrų vidaus testavimą Eurosistemos lygmeniu. ECB pre-€STR buvusius duomenis atnaujina kartą per atsargų laikymo laikotarpį. Šie duomenys turi padėti plačiajai visuomenei suprasti, kaip €STR atrodytų ir veiktų, jeigu jau būtų sudaryta ir skelbiama viešai. Jie apima kasdienius skaičiavimus nuo 2017 m. kovo mėn. – tai palengvins €STR taikymą, kai tik ji bus skelbiama oficialiai.

2018 m. rugsėjo mėn. privačiojo sektoriaus darbo grupė dėl euro nerizikingų palūkanų normų, sudaryta remiant ECB, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, Belgijos finansinių paslaugų ir rinkų institucijai ir Europos Komisijai, rekomendavo €STR kaip EONIA galinčią pakeisti palūkanų normą ir kaip palūkanų normą, kuri gali būti taikoma kaip alternatyvus lyginamasis indeksas sutartyse, kuriose šiuo metu nurodyta euro tarpbankinio skolinimo palūkanų norma (EURIBOR). Ši rekomendacija buvo pateikta po viešų konsultacijų dėl galimų alternatyvų, įskaitant tiek užtikrintų, tiek neužtikrintų sandorių palūkanų normas. Konsultacijų metu sulaukta nemažai atsakymų, taip pat gautas i) patvirtinimas dėl analizės kokybės ir ii) aiškios gairės dėl priimtiniausios nerizikingos palūkanų normos. €STR vertinta kaip tinkamiausia būsima euro nerizikinga palūkanų norma, labiausiai dėl to, kad atspindi neužtikrintų sandorių palūkanų normas, taip pat dėl sudarymo metodikos ir mažo kintamumo ir dėl to, kad ją administruos ECB, t. y. ES institucija.

€STR, kaip euro nerizikingos palūkanų normos, rekomendavimas yra pirmas sudėtingo EONIA pakeitimo proceso etapas. 2018 m. gruodžio mėn. darbo grupė paskelbė ataskaitą apie galimus perėjimo nuo EONIA variantus. Galimi perėjimo būdai nustatomi atsakant į keturis pagrindinius klausimus: i) ar EONIA ir €STR bus skelbiamos kartu, ar €STR pakeis EONIA pasibaigus Lyginamųjų indeksų reglamente nustatytam pereinamajam laikotarpiui; ii) ar EONIA ir €STR bus nepriklausomos palūkanų normos, ar EONIA metodika bus plėtojama ir, pasibaigus Lyginamųjų indeksų reglamente nustatytam pereinamajam laikotarpiui, taps priklausoma nuo €STR; iii) ar EONIA ir €STR skirtumas gali užtikrinti sklandų perėjimą; iv) ar EONIA VNIAS ir €STR VNIAS diskontavimo kreivės gali kartu egzistuoti tuo pačiu metu. Ataskaitoje rekomenduojama, kad EMMI, kaip EONIA administratorius, dabartinę EONIA metodiką turėtų plėtoti taip, kad šis indeksas nebūtų nustatomas grupės bankų, o būtų apskaičiuojamas kaip fiksuotas skirtumas, palyginti su €STR, ribotą laiką iki tol, kol EONIA naudojimas bus nutrauktas. Tai užtikrintų stabilią platformą, kuri palengvintų laipsnišką ir sklandų perėjimą prie €STR.

Svarbu, kad visi EONIA naudotojai pradėtų planuoti perėjimą

Toliau itin svarbu, kad visi EONIA naudotojai pradėtų planuoti perėjimą. Prieš pradedant oficialiai skelbti €STR, jau dabar galima daug ką padaryti, pavyzdžiui: i) didinti informuotumą apie su EONIA susietų produktų keliamas rizikas vidaus lygmeniu; ii) pradėti pasirengimą peržiūrint esamą sutarčių skaičių ir įvertinant perėjimo nuo EONIA poveikį; iii) numatyti lėšas galimiems vidaus sistemų ir vertinimo modelių pakeitimams, ypač kalbant apie tarpuskaitą; ir iv) aktyviai bendrauti tiesiogiai su klientais, dalyvauti atitinkamuose forumuose, kaip antai sektoriaus darbo grupėse ir apskritojo stalo diskusijose, teikti atsakymus į viešų konsultacijų klausimus. Sėkmingas perėjimas priklauso nuo kiekvienos šalies pasirengimo, todėl svarbu, kad visi naudotojai būtų informuoti ir kuo daugiau suinteresuotųjų šalių aktyviai dalyvautų diskusijose ir konsultacijose.


5.2 Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

ECB administruoja operacijas pagal VTFPP ir EFPSP

ECB yra atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę (VTFPP)[48] ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFPSP)[49]. 2018 m. pagal VTFPP ECB atliko paskolų palūkanų mokėjimus. 2018 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 1,7 mlrd. eurų. Be to, 2018 m. ECB atliko įvairius mokėjimus ir paskolų palūkanų mokėjimus pagal EFPSP. 2018 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 46,8 mlrd. eurų.

ECB atlieka mokėjimus, susijusius su EFSF ir ESM bei susitarimu dėl paskolos programos

Be to, ECB yra atsakingas už mokėjimų, vykdomų atliekant tam tikras operacijas, susijusias su Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF)[50] ir Europos stabilumo mechanizmu (ESM)[51], administravimą. 2018 m. ECB atliko įvairius paskolų palūkanų ir rinkliavų mokėjimus, susijusius su EFSF. ECB taip pat atliko ESM narių įnašų ir įvairius palūkanų bei atlygių mokėjimus, susijusius su paskolomis, suteiktomis pagal šį mechanizmą.

Galiausiai ECB yra atsakingas už visus mokėjimus, susijusius su susitarimu dėl paskolos programos Graikijai[52]. 2018 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 52,9 mlrd. eurų.


5.3 Eurosistemos atsargų valdymo paslaugos

Eurosistema teikia paslaugas pagal EAVP sistemą

2018 m. ir toliau buvo siūlomas išsamus finansinių paslaugų rinkinys pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų (EAVP) sistemą, sukurtą 2005 m. klientų atsargoms eurais valdyti. Nemažai Eurosistemos NCB (toliau – Eurosistemos paslaugų teikėjai) pagal rinkos standartus atitinkančias suderintas taisykles siūlo išsamų paslaugų rinkinį euro zonai nepriklausantiems centriniams bankams, pinigų institucijoms ir vyriausybių agentūroms, taip pat tarptautinėms organizacijoms. ECB atlieka bendrą koordinatoriaus vaidmenį, skatindamas sklandų sistemos veikimą ir ataskaitų Valdančiajai tarybai teikimą.

EAVP besinaudojančių klientų skaičius 2018 m. pabaigoje buvo 277, 2017 m. pabaigoje – 278. Kalbant apie teikiamų paslaugų apimtį, pasakytina, kad tuo pačiu laikotarpiu visas bendras EAVP sistemos valdomas turtas (pinigai ir vertybiniai popieriai) padidėjo apie 10 %.

Siekiant įtraukti keletą operacinių pakeitimų, paaiškinti kai kuriuos aspektus ir atsižvelgti į pasiūlymus, pateiktus 2017 m. vykdytoje EAVP klientų apklausoje, 2018 m. pakeista EAVP teisinė bazė. Siekiant išvengti tolesnių teisės akto pakeitimų, visi EAVP teisinės bazės pakeitimai įtvirtinti naujose ECB gairėse dėl Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų teikimo eurais euro zonoje nesantiems centriniams bankams ir šalims bei tarptautinėms organizacijoms (Gairės ECB/2018/14 (nauja redakcija)).

5 intarpas
Visuotinis valiutų rinkos dalyvių elgesio kodeksas

Visuotinis valiutų rinkos dalyvių elgesio kodeksas – tai gerosios praktikos principų rinkinys, skirtas didmeninės prekybos užsienio valiutomis rinkos vientisumui ir efektyviam veikimui skatinti. Kodeksas paskelbtas 2017 m. gegužės mėn., reaguojant į po kelių netinkamo elgesio skandalų sumažėjusį pasitikėjimą prekybos užsienio valiutomis rinka. Toks netinkamas elgesys visų pirma buvo manipuliacijos užsienio valiutos lyginamaisiais indeksais, tokiais kaip 16.00 val. Londono laiku nustatomas WMR valiutos kursas. Kodeksas parengtas precedento neturinčiomis bendromis centrinių bankų (įskaitant ECB) ir rinkos dalyvių iš didžiųjų prekybos užsienio valiutomis centrų visame pasaulyje pastangomis, o jas rėmė Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Kodekso tikslas – skatinti patikimą, sąžiningą, likvidžią, atvirą ir tinkamai skaidrią prekybos užsienio valiutomis rinką visame pasaulyje, nustatant principus, o ne taisykles. Kodekse nustatyti 55 principai, kuriais dėmesys sutelkiamas į skaidrumą, sąžiningumą ir rizikos mažinimą šešiose pagrindinėse srityse: etikos, valdymo, vykdymo, keitimosi informacija, rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo, patvirtinimo ir atsiskaitymo.

Visuotinis valiutų rinkos dalyvių elgesio kodeksas nuo ankstesnių sektoriaus kodeksų skiriasi daugeliu aspektų, susijusių su jo principų laikymosi ir valdymo sistemomis bei periodine peržiūra. Pirma, tai pirmasis elgesio kodeksas, kurį kartu parengė visas prekybos užsienio valiutomis sektorius (centriniai bankai, parduodantys ir perkantys subjektai, nebankiniai likvidumo teikėjai, elektroninės prekybos platformų operatoriai ir kiti subjektai, teikiantys tarpininkavimo, vykdymo ir atsiskaitymo paslaugas), o tai įrodo tvirtą įvairių pagrindinių prekybos užsienio valiutomis rinkos dalyvių įsipareigojimą. Antra, kitaip nei ankstesni įvairių rinkos asociacijų ar vietos užsienio valiutų komitetų parengti elgesio kodeksai, Visuotinis valiutų rinkos dalyvių elgesio kodeksas taikomas pasauliniu mastu visiems didmeninės prekybos užsienio valiutomis rinkos dalyviams. Tai apima ir parduodančias institucijas (bankus), ir tam tikrus rinkos infrastruktūros teikėjus ir valiutą perkančiąsias organizacijas (turto valdytojus, bendroves ir kt.). Trečia, į Kodeksą įtrauktas proporcingumo principas, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp pagarbos įvairioms jurisdikcijoms būdingiems skirtumams (tiek rinkos struktūros, tiek reglamentavimo atžvilgiu) ir tokios pasaulinės iniciatyvos nuoseklumo užtikrinimo. Ketvirta, kadangi anksčiau organizacijoms nereikėjo skelbti savo įsipareigojimų laikytis elgesio kodekso, parengtas ir prie Visuotinio valiutų rinkos dalyvių elgesio kodekso pridėtas Įsipareigojimo pareiškimas, kad institucijos galėtų viešai paskelbti savo įsipareigojimą laikytis Kodekso. Siekiant didesnio skaidrumo, rinkos dalyvių įsipareigojimo pareiškimai viešai skelbiami Pasaulinėje viešųjų registrų rodyklėje. Galiausiai, Kodeksą bendrai valdo ir tvarko Visuotinis užsienio valiutų komitetas (VUVK) – forumas, vienijantis didžiuosius prekybos užsienio valiutomis centrus ir užsienio valiutų komitetus. VUVK reguliariai vertina, ar dėl naujos informacijos ar rinkos pokyčių Kodeksą reikia atnaujinti arba papildyti. Pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio mėn. VUVK atnaujino Kodeksą ir išsamiau paaiškino prekybą „paskutinio žvilgsnio“ (angl. last look) lange – ši praktika naudojama elektroninėje prekyboje, kai rinkos dalyvis, gavęs prašymą sudaryti sandorį, turi paskutinę galimybę priimti arba atmesti prašymą už kotiruotą kainą. VUVK taip pat prižiūrės rečiau atliekamą išsamesnę Kodekso peržiūrą.

Europos centrinių bankų sistemą (ECBS) sudarantys atskiri centriniai bankai, kurie kartu atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje valiutų rinkoje, remia Visuotinį valiutų rinkos dalyvių elgesio kodeksą savo jurisdikcijose. Kalbant konkrečiau, ECBS centriniai bankai tikisi, kad nuolatinės jų prekybos užsienio valiutomis sandorių šalys laikysis Visuotinio valiutų rinkos dalyvių elgesio kodekso ir pasirašys Įsipareigojimo pareiškimą. Didžioji dauguma ECB prekybos užsienio valiutomis sandorių šalių tai jau padarė. Įsipareigojimo pareiškimo pasirašymas taip pat yra būtina sąlyga rinkos dalyviams norint tapti ECB užsienio valiutų kontaktinės grupės – ECB ir viso sektoriaus rinkos profesionalų, dalyvaujančių didmeninės prekybos užsienio valiutomis rinkoje, diskusijų forumo – nariais.

ECBS centriniai bankai ne tik ragina rinkos dalyvius priimti Kodeksą, bet ir patys ėmėsi iniciatyvos jį pasirašydami. ECBS centriniai bankai peržiūrėjo savo vidaus praktiką, atliko trūkumų analizę pagal taikytinus Kodekso principus, prireikus pakoregavo savo vidaus procedūras ir pradėjo reguliarius darbuotojų mokymus. ECB atliko savo vertinimą ir 2017 m. lapkričio 29 d. paskelbė savo Įsipareigojimo pareiškimą. Tą pačią dieną 14 kitų ECBS centrinių bankų taip pat paskelbė savo Įsipareigojimo pareiškimus. Kiti ECBS centriniai bankai tai padarė 2018 m. Gerai veikiančios finansų rinkos yra svarbios centriniams bankams užtikrinant sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą realiajai ekonomikai, o per ją – ir visiems piliečiams.

Didelė dalis rinkos dalyvių visame pasaulyje viešai išreiškė įsipareigojimą laikytis Kodekso. Iki 2018 m. spalio mėn. daugiau kaip 400 institucijų buvo pasirašiusios prie Kodekso pridėtą Įsipareigojimo pareiškimą. Daugiau kaip pusė jų – bankai, apie 10 % sudaro centriniai bankai ir šiek tiek mažiau negu 10 % yra tik perkantys valiutą rinkos dalyviai (žr. A pav.). ECBS centriniai bankai ir toliau mėgins koordinuotai susisiekti su įvairiais rinkos dalyviais bei jų asociacijomis ir didinti informuotumą apie Kodeksą, ragins plačiai laikytis Kodekso principų ir skatins patikimas prekybos užsienio valiutomis rinkas. Tuo tikslu ECB vadovauja VUVK tik perkančiųjų valiutą informavimo darbo grupei, kuri siekia rasti būdų, kad perkančiųjų bendruomenei priklausančios įmonės lengviau įsitrauktų į su Kodeksu susijusią veiklą ir įsipareigotų jo laikytis.

A pav.

Įsipareigojimo pareiškimų suskirstymas pagal rinkos dalyvius

(procentais, 2018 m. spalio mėn.)

Šaltiniai: VUVK ir ECB skaičiavimai.


6 Daugiau banknotų, mažiau padirbtų pinigų

ECB ir euro zonos NCB yra atsakingi už eurų banknotų išleidimą euro zonoje ir pasitikėjimo šia valiuta palaikymą. Eurų banknotų apyvartoje skaičius bei vertė didėjo nuo jų įvedimo 2002 m. ir sparčiau, nei pastaraisiais metais augo ekonomika. Dėl įvairių veiksnių, tarp jų ir patobulintų apsaugos priemonių, panaudotų naujosios serijos „Europa“ banknotuose, bendradarbiavimo su teisėsauga ir informavimui bei mokymams skirtų pastangų Europos ir nacionaliniu lygiu padirbtų pinigų skaičius dar sumažėjo ir yra labai nedidelis. Naujieji 100 ir 200 eurų banknotai su naujomis inovatyviomis apsaugos priemonėmis apyvartoje pasirodys 2019 m. gegužės 28 d. Tai paskutiniai serijos „Europa“ banknotai.


6.1 Stabiliai didėjanti banknotų apyvarta

Eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė nuolat didėja

2018 m. eurų banknotų apyvartoje skaičius ir jų vertė išaugo atitinkamai apie 5,6 % ir 5,2 %. Metų pabaigoje apyvartoje buvo 22,6 mlrd. eurų banknotų, jų bendra vertė – 1 231 mlrd. eurų (žr. 23 ir 24 pav.). 2018 m. sparčiausiai daugėjo 100 eurų banknotų – jų metinis augimo tempas sudarė 6,9 %. 2018 m. pabaigoje bendra 100 eurų banknotų apyvartoje vertė sudarė 280 mlrd. eurų, o tai prilygsta bendrai visų nominalų eurų banknotų, buvusių apyvartoje 2002 m. gegužės mėn., vertei. Toliau dinamiškai didėjo 50 eurų banknotų skaičius (6,3 %).

23 pav.

Eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: mlrd.)

Šaltinis: ECB.

24 pav.

Eurų banknotų apyvartoje vertė pagal nominalą

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.

Trečdalis apyvartoje esančių eurų banknotų (vertine išraiška) yra ne euro zonoje

Apskaičiuota, kad apytiksliai trečdalis apyvartoje esančių eurų banknotų (vertine išraiška) yra ne euro zonoje. Daugiausia šių banknotų ir didžiųjų nominalų yra kaimyninėse šalyse. Jie naudojami kaip kaupimo priemonė ir atsiskaitymams už sandorius tarptautinėse rinkose.

Eurų banknotų gamybą bendrai vykdo euro zonos NCB, 2018 m. jie kartu pagamino apie 4 mlrd. banknotų.

2018 m. bendras eurų monetų apyvartoje skaičius padidėjo 3,7 % – iki 130,7 mlrd. metų pabaigoje. Monetų apyvartoje vertė sudarė 29,0 mlrd. eurų – 3,6 % daugiau negu 2017 m. pabaigoje.

2018 m. euro zonos NCB patikrino 31 mlrd. banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai; po patikrinimo iš apyvartos išimta apie 5 mlrd. banknotų. Eurosistema ir toliau stengėsi padėti banknotų įrangos gamintojams užtikrinti, kad jų aparatai atitiktų ECB keliamus reikalavimus eurų banknotų autentiškumui ir tinkamumui apyvartai, prieš juos pakartotinai išleidžiant į apyvartą, tikrinti. 2018 m. kredito įstaigos ir kiti profesionalieji grynųjų pinigų tvarkytojai, naudodami tokius aparatus, patikrino 37 mlrd. eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. Eurosistemos apklausos dėl kredito įstaigų teikiamų grynųjų pinigų paslaugų ir atsiskaitymo grynaisiais pinigais galimybių rezultatai pateikti 6 intarpe.

6 intarpas
Eurosistemos apklausa dėl kredito įstaigų teikiamų grynųjų pinigų paslaugų ir atsiskaitymo grynaisiais pinigais galimybių

Nepaisant to, kad vis daugėja elektroninių mokėjimų, grynųjų pinigų paklausa 2018 m. toliau augo. Pastaruoju metu vykstančiose diskusijose apie grynuosius pinigus dažnai teigiama, kad apsirūpinimas grynaisiais pinigais ir jų tvarkymas yra brangus ir kredito įstaigos mažina grynųjų pinigų paslaugų pasiūlą. Toliau vykdydamas 2016 m. atliktą namų ūkių grynųjų pinigų naudojimo tyrimą, 2018 m. ECB ir 19 Eurosistemos NCB apklausė 87 kredito įstaigas, 55 profesionaliųjų grynųjų pinigų tvarkytojų (arba grynųjų pinigų pervežimo) įmones ir 157 verslo įmones (pvz., parduotuves, mažmenininkus, restoranus), norėdamas sužinoti, kaip grynųjų pinigų cikle dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai vertina grynuosius pinigus (žr. A iliustraciją) ir kaip būtų galima padidinti grynųjų pinigų infrastruktūros efektyvumą. Apklausos duomenys surinkti vykdant interviu su suinteresuotaisiais subjektais. Todėl apklausos rezultatai yra kokybiniai, o žemiau pateiktus skaičius reikėtų vertinti atsargiai.

A iliustracija

Grynųjų pinigų ciklas euro zonoje

Šaltinis: ECB.

Kredito įstaigų teikiamos grynųjų pinigų paslaugos

Nors visos kredito įstaigos teigia, kad jų teikiamoms grynųjų pinigų paslaugoms reikia daug išteklių ir jos brangiai kainuoja, 75 % jų nurodė, kad šios paslaugos yra svarbios arba labai svarbios, 20 % laikėsi neutralios pozicijos ir tik 5 % manė, kad šios paslaugos jiems yra nesvarbios. Siekdami mažinti sąnaudas, bankai toliau automatizuoja grynųjų pinigų valdymo procesus ir plėtoja savitarnos galimybes. Tradicinius bankomatus (paprastus grynųjų pinigų išdavimo aparatus) palaipsniui keičia daugiafunkciniais bankomatais, ypač grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo aparatais, kuriuose galima įnešti į banko sąskaitą grynuosius pinigus. Ši tendencija, kurią palaiko ir technologinės inovacijos, tęsis ir ateinančiais metais. Remiantis apklausos duomenimis, vertinama, kad šiuo metu maždaug 75 % visų klientų išimamų eurų banknotų išimama per savitarną, o per kasas ir per savitarną klientų įnešamų į banko sąskaitas banknotų skaičius pasiskirstęs vienodai (žr. A pav.).

A pav.

Kredito įstaigų teikiamų su banknotais susijusių paslaugų automatizavimo lygis

(procentais)

Šaltinis: 2018 m. Eurosistemos NCB atlikta kredito įstaigų apklausa.

Siekdamos sąnaudų efektyvumo, kredito įstaigos atidžiai analizuoja, ar vietos, kuriose įrengti bankomatai, yra ekonomiškai gyvybingos ir retai naudojamus bankomatus paprastai iškelia arba jų nebenaudoja. Bankomatų tinklo mažėjimą lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, bankų susijungimai ir tarpbankinio bendradarbiavimo modeliai, kai klientai gali nemokamai naudotis kitų įstaigų bankomatais. Šiuo metu bankomatų tinklo mažėjimas stebimas Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Portugalijoje. Italijoje, Graikijoje ir Kipre, atvirkščiai, bankomatų tinklas plečiamas. B paveiksle pateikiami bankų vidutinio laikotarpio bankomatų tinklų veiklos planai, kurie rodo, kad dabartinės skirtingos tendencijos gali tęstis ir ateinančiais metais. Vienas iš veiksmingų būdų pasiūlyti piliečiams išsigryninti nedideles sumas yra grynųjų pinigų išmokėjimo sistemos, kai mažmenininkai išmoka grynuosius pinigus klientams, pastariesiems atsiskaitant mokėjimo kortelėmis už prekes ar paslaugas. Grynųjų pinigų išmokėjimo sistemos šiuo metu taikomos 11 euro zonos šalių, nors kai kuriose iš jų ir labai ribotai, ir vertinamos kaip papildomos paslaugos, kurias mažmenininkai gali teikti savo klientams.

B pav.

Numatoma bankų bankomatų tinklo raida euro zonoje

(bankai, procentais)

Šaltinis: 2018 m. Eurosistemos NCB atlikta kredito įstaigų apklausa.
Pastaba: paveiksle pateikiami 81 kredito įstaigos, įsikūrusios 17 euro zonos šalių (išskyrus Austriją ir Suomiją), atsakymai į klausimą: „kokie jūsų planai dėl bankomatų tinklo per ateinančius 5–7 metus?“

Grynųjų pinigų pervežimo mažmenininkams, komerciniams grynųjų pinigų centrams ir NCB bei vidaus grynųjų pinigų (ypač monetų) valdymo paslaugos dažnai perkamos iš profesionaliųjų grynųjų pinigų tvarkytojų. C paveiksle pateikiama pagrindinių grynųjų pinigų tvarkymo paslaugų pirkimo iš išorės paslaugų teikėjų apžvalga. Ateinančias metais didelių pokyčių nenumatoma, o tai leidžia manyti, kad bankai jau dabar grynuosius pinigus tvarko efektyviai.

C pav.

Bankų su grynaisiais pinigais susijusių paslaugų pirkimo iš išorės paslaugų teikėjų mastas

(procentais)

Šaltinis: 2018 m. Eurosistemos NCB atlikta kredito įstaigų apklausa.
Pastaba: remiantis 85 kredito įstaigų, įsikūrusių 18 euro zonos šalių (išskyrus Austriją), atsakymais.

Monetų tvarkymo procesas galėtų būti efektyvesnis, nes vertinama, kad monetų pervežimas reikalingas daug darbo, o monetų tvarkymo aparatų funkcionavimo efektyvumas yra mažesnis nei banknotų tvarkymo aparatų. Kredito įstaigų teigimu, pagerinti grynųjų pinigų tvarkymo efektyvumą galima suteikus daugiau lankstumo privalomai tikrinant monetas ir nustojus naudoti 1 ir 2 euro centų monetas. Kredito įstaigos nurodė, kad monetų pasiūlą taip pat būtų galima pagerinti, jei NCB ir monetas į apyvartą išleidžiančios institucijos pakoreguotų savo didmenines grynųjų pinigų pasiūlos paslaugas ir teiktų daugiau su grynaisiais pinigais susijusių paslaugų ten, kur jų reikia mažmenininkams.

Atsiskaitymo grynaisiais pinigais mažmeninėje prekyboje galimybės

Mažmeninės prekybos įmonių įvairovė didelė, todėl sunku gauti reprezentatyvius kokybinius apklausos rezultatus. Vis dėlto apklausa parodo mažmenininkų nuomonę euro zonos mastu, nes apklaustos įvairaus dydžio ir sektorių įmonės. Mažmenininkų manymu, mokėjimo operacijų patikimumas ir klientų teikiama pirmenybė atsiskaitymo būdams yra svarbiausi kriterijai vertinant mokėjimo priemones. Mažiau svarbūs kriterijai – mokėjimo operacijos sparta, bendrosios su mokėjimais susijusios sąnaudos ir saugumo aspektai. Vertinant pagal šiuos kriterijus, grynieji pinigai įvertinti gerai, ypač mažesnių mažmenininkų, kurių vidaus grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudos paprastai yra mažesnės nei elektroninių mokėjimų įkainiai, ir šalyse, kuriose bankų teikiamų su grynaisiais pinigais susijusių paslaugų įkainiai maži arba apskritai netaikomi (žr. D pav.).

D pav.

Mažmenininkų kriterijai, pagal kuriuos priimamos mokėjimo priemonės

Šaltinis: 2018 m. Eurosistemos NCB atlikta mažmenininkų apklausa.
Pastaba: paveiksle nurodytas įvertinimų vidurkis nuo 1 (geriausias įvertinimas) iki 5 (blogiausias įvertinimas).

Mažmenininkai pasiūlė keletą būdų, kaip padidinti grynųjų pinigų ciklo efektyvumą: sumažinti bankų taikomus grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą įkainius, greičiau (iš karto) įskaityti grynuosius pinigus į banko sąskaitas ir paskirstyti daugiau 5 eurų banknotų per bankomatus, siekiant sumažinti jų poreikį grąžai. Be to, mažmenininkai išreiškė norą, kad komercinis grynųjų pinigų tvarkymo verslas būtų konkurencingesnis. Kai kuriose valstybėse narėse mažmenininkai taip pat ragino NCB labiau įsitraukti į aprūpinimo monetomis procesą, įskaitant galimybę tiesiogiai naudotis NCB teikiamomis su monetomis susijusiomis paslaugomis. Vienas iš dažnai minėtų būdų sumažinti sąnaudas – 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymas, bendrą mokėtiną sumą suapvalinant penkių centų tikslumu.

Apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dauguma kredito įstaigų planuoja ir toliau teikti įvairias su grynaisiais pinigais susijusias paslaugas ir plėtoti savitarnos galimybes. Nepaisant to, ateityje ECB ir Eurosistemos NCB atidžiau stebės grynųjų pinigų ciklą ir bankų teikiamas su grynaisiais pinigais susijusias paslaugas, kadangi daugiau nei trečdalis apklaustų kredito įstaigų planuoja mažinti savo bankomatų tinklą. Nors apklausos rezultatai nekelia susirūpinimo dėl galimybių atsiskaityti grynaisiais pinigais mažmeninės prekybos sektoriuje, įvertinant besivystančią mokėjimų rinką, svarbu užtikrinti, kad gryniesiems pinigams nebūtų sudarytos nepalankios sąlygos, jie ir toliau būtų plačiai priimami mokėjimams ir jų, kaip teisėtos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės, vaidmuo nesumažėtų.


6.2 Padirbtų eurų banknotų skaičius ir toliau buvo nedidelis ir tebemažėjo

2018 m. padirbtų eurų banknotų skaičius sumažėjo – iš apyvartos išimta maždaug 563 000 padirbtų banknotų. Tai susiję su įvairiais veiksniais, įskaitant patobulintų apsaugos priemonių panaudojimą naujosios serijos „Europa“ banknotuose, bendradarbiavimą su teisėsauga ir informavimą bei organizuotus mokymus Europos ir nacionaliniu lygiu. Padirbtų banknotų skaičius, palyginti su tikrų eurų banknotų apyvartoje skaičiumi, dar sumažėjo ir yra labai nedidelis. Iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų skaičiaus ilgalaikiai pokyčiai pavaizduoti 25 paveiksle. Dažniausiai buvo padirbinėjami 20 ir 50 eurų banknotai, 2018 m. jie sudarė daugiau nei 80 % visų iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų. Padirbtų 20 eurų banknotų dalis 2018 m. dar sumažėjo.

25 pav.

Padirbtų banknotų skaičius, tenkantis milijonui tikrų eurų banknotų apyvartoje

(milijonui tenkančios dalys)

Šaltinis: ECB.

ECB ir toliau pataria visuomenei išlikti budriai ir prisiminti tikrinimo metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“

Nepaisant galinčio suklaidinti sumažėjusio padirbtų pinigų išėmimo iš apyvartos skaičiaus, ECB ir toliau pataria visuomenei saugotis galimos apgaulės, banknotus tikrinti taikant metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“, taip pat rekomenduoja patikrinti daugiau nei vieną banknotų apsaugos priemonę. Profesionaliesiems grynųjų pinigų tvarkytojams nuolat organizuojami mokymai ir Europoje, ir už jos ribų, rengiama ir atnaujinama informacinė medžiaga, padedanti Eurosistemai kovoti su padirbinėjimu. Siekdamas kovoti su grynųjų pinigų padirbinėjimu, ECB nuolat organizuoja mokymus grynųjų pinigų tvarkytojams tiek Europoje, tiek ir už jos ribų, rengia ir atnaujina informacinę medžiagą, bendradarbiauja su Europolu, Interpolu ir Europos Komisija.


6.3 Pristatyti 100 ir 200 eurų banknotai, turintys patobulintas apsaugos priemones

Naujieji 100 ir 200 eurų banknotai su patobulintomis apsaugos priemonėmis buvo pristatyti 2018 m. rugsėjo 17 d. Paskutiniai serijos „Europa“ banknotų nominalai – 100 ir 200 eurų – apyvartoje pasirodys 2019 m. gegužės 28 d. Į apyvartą jau išleisti šios serijos 5, 10, 20 ir 50 eurų banknotai. Tuo baigiamas keletą metų trukęs pasiruošimo ir bendradarbiavimo Eurosistemoje procesas.

Baigta leisti antroji eurų banknotų serija

Dėl susirūpinimo, kad 500 eurų nominalo banknotai gali skatinti neteisėtą veiklą, ECB valdančioji taryba nusprendė neįtraukti šio nominalo į seriją „Europa“. Atsižvelgiant į tarptautinį euro vaidmenį ir didelį pasitikėjimą eurų banknotais, 500 eurų banknotai išliks teisėta mokėjimo priemonė, todėl jais ir toliau bus galima naudotis kaip atsiskaitymo ir kaupimo priemone. Eurų banknotai savo vertės niekada nepraras, juos bus galima pasikeisti neribotą laiką bet kuriame euro zonos NCB.

ECB ir euro zonos NCB vykdo informacinę kampaniją, kuria siekiama visuomenei ir profesionaliesiems grynųjų pinigų tvarkytojams padėti pasirengti naujųjų 100 ir 200 eurų banknotų pasirodymui apyvartoje. Kaip ir kitų nominalų eurų banknotus, naujuosius banknotus nesudėtinga patikrinti taikant tikrinimo metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“, bet šių dviejų didžiųjų nominalų banknotuose taip pat panaudotos naujos, inovatyvios apsaugos priemonės. Pagal dažniausiai naudojamo nominalo vertę 100 eurų banknotams tenka antroji vieta po 50 eurų banknotų, o pagal apyvartoje esančių banknotų skaičių – trečioji vieta (po 50 ir 20 eurų banknotų, bet 100 eurų banknotų apyvartoje daugiau nei 5 ir 10 eurų banknotų). Eurosistema padeda banknotų tvarkymo aparatų ir autentiškumo tikrinimo įrenginių gamintojams bei savininkams pasirengti naujų banknotų pasirodymui apyvartoje. Eurosistema padeda jiems įrangos testavimo klausimais, suteikia galimybę skolintis neišleistus į apyvartą „Europa“ serijos banknotus iš NCB ir skelbia sąrašą banknotų tvarkymo aparatų, kurie buvo pripažinti tinkamais serijos „Europa“ banknotams tvarkyti.


7 Statistika

ECB kartu su NCB ir NKI (su pastarosiomis – dėl su Bendruoju priežiūros mechanizmu (BPM) susijusių uždavinių) plėtoja, renka, rengia ir platina įvairaus pobūdžio statistiką, reikalingą įgyvendinant euro zonos pinigų politiką, ECB priežiūros funkcijas, finansinio stabilumo ir įvairius kitus ECBS ir ESRV uždavinius. Šią statistiką taip pat naudoja viešosios institucijos, finansų rinkų dalyviai, žiniasklaida ir plačioji visuomenė. Taip ji prisideda įgyvendinant ECB skaidrumo tikslą. ECBS ėmė dar glaudžiau bendradarbiauti su Europos statistikos sistema, ypač svarstant klausimus ir siūlant iniciatyvas dėl globalizacijos ir tarptautinių bendrovių veiklos vertinimo. 2018 m. ECBS toliau sklandžiai ir laiku teikė įprastus euro zonos statistinius duomenis. Ji taip pat dėjo reikšmingas pastangas siekdama atitikti naujus aukštos kokybės bei išsamesnių statistinių duomenų reikalavimus šalies, sektoriaus ir priemonės lygmenimis.


7.1 Nauja ir išplėsta euro zonos statistika

Aiški tendencija siekti išsamesnių duomenų, kad būtų galima atlikti greitą ir lanksčią analizę

ECBS ir jo Statistikos komiteto strategija dėl duomenų rinkimo iš bankų siekiama kiek įmanoma labiau standartizuoti ir integruoti esamas ECBS statistikos sistemas įvairiose srityse ir šalyse. Ji pagrįsta aiškiomis ir suderintomis sąvokomis, apibrėžimais ir reikalavimais ir ja skatinama standartizuoti duomenis, kadangi tai padeda automatizuoti duomenų apdorojimą ir gerinti duomenų kokybę. Kita svarbi šios strategijos dalis – perėjimas prie išsamesnių duomenų rinkimo. Tai leistų lanksčiau ir tinkamu laiku vykdyti naujus renkamiems duomenims taikomus reikalavimus, sumažinant ad hoc prašymų būtinybę. Pagrindiniai šios strategijos tikslai – didinti atskaitomybės efektyvumą ir mažinti bankams tenkančią naštą.

Vienu iš šio strateginio požiūrio elementų – ECBS Integruota atskaitomybės sistema (IReF) – siekiama integruoti bankų statistinės atskaitomybės reikalavimus į vieno rinkinio lygmenį, apimantį visus ECBS duomenų poreikius ir reikalavimus. IReF taip pat apimtų transformavimo taisykles, kad būtų galima parengti reikalingus ir tam tikrus reikalavimus atitinkančius agreguotus duomenis, pradedant nuo integruoto rinkinio lygmens. Kitas elementas – Bankų integruotas atskaitomybės žodynas (BIRD) – yra įvadinis duomenų lygmuo, kuriuo siekiama padėti atskaitingiesiems agentams efektyviai organizuoti jų vidaus sistemose saugomą informaciją. Jį papildytų transformavimo taisyklės, kurias bankai taiko atskaitomybės reikalavimams įvykdyti. Įgyvendinus IReF, bankai galės naudoti tą patį transformavimo taisyklių rinkinį visose euro zonos šalyse. Daugiau informacijos apie ECBS ir bankų sektoriaus bendradarbiavimą pateikta 7 intarpe.

7 intarpas
Bendradarbiavimas rengiant ECBS statistiką

ECBS sprendimus priimantiems asmenims, vykdantiems pinigų politiką ir makroprudencinę bei mikroprudencinę priežiūrą, reikalingi aukštos kokybės statistiniai duomenys. Didelę šių duomenų dalį teikia bankų sektorius. Todėl svarbu, jog bankai gerai suvoktų savo atskaitomybės įsipareigojimus, kad galėtų užtikrinti aukštą duomenų, teikiamų ECBS, kokybę.

Duomenų kokybė taip pat pagerės, jei bus standartizuoti atskaitomybės reikalavimai ir užkirstas kelias pakartotinėms užklausoms. Atsižvelgdamas į tai, ECBS Statistikos komitetas nusprendė pradėti dialogą su bankų sektoriumi, kad galėtų keistis nuomonėmis apie naujas ir jau vykdomas iniciatyvas ECBS statistikos srityje. Dialogo su bankų sektoriumi posėdžiai ECBS statistikos klausimais vyks ECB, paprastai kartą per metus. Pirmasis toks posėdis įvyko 2018 m. kovo 16 d. Vadovaujantis skaidrumo principu, ECB interneto svetainėje skelbiama posėdžių darbotvarkė, santrauka ir pristatymų skaidrės.

Posėdžio dalyviai pirmiausia apsikeitė nuomonėmis dėl vidutinio laikotarpio perspektyvų, susijusių su atskaitomybės reikalavimų suderinimu, pasinaudojant Integruota atskaitomybės sistema (IReF). Bankų sektoriaus atstovai išreiškė palaikymą IReF bei norą standartizuoti ne tik ECBS statistikos, bet ir priežiūros tikslais renkamų duomenų atskaitomybės reikalavimus bei konkrečius atskirų valstybių ar už ECBS ribų taikomus reikalavimus.

Bankų sektoriaus atstovai taip pat pareiškė remiantys Bankų integruoto atskaitomybės žodyno (BIRD) iniciatyvą. Šiame žodyne aprašomi duomenys, kurie turi būti imami iš bankų vidinių IT sistemų, norint parengti ECBS reikalingas ataskaitas, ir pateikiami priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimai. Taip gerinama teikiamų duomenų kokybė. Siekdamas užtikrinti nuolatinę pažangą, ECBS paskatino komercinius bankus jungtis prie BIRD iniciatyvos. ECB taip pat rengia Bankų skiltį Mūsų statistika interneto svetainėje – iš čia bankų bendruomenės atstovai gali lengvai atsisiųsti reikiamus statistinius duomenis.

Įvykus posėdžiui, bankų sektorius ir ECBS tebetęsia tarpusavio dialogą. Atsižvelgusi į išsakytas nuomones, Europos bankininkystės federacija neseniai paskelbė integruotus atskaitomybės principus, kur pakartojo remianti IReF ir BIRD iniciatyvas.

Įgyvendindamas šią strategiją, 2018 m. ECB Bendrosios statistikos direktoratas pateikė esminius išsamius duomenų rinkinius, kurie suteikia galimybę atlikti lanksčią ir išsamią daugiakriterinę analizę. Vienas iš tinkamų pavyzdžių yra išsamių kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimas pagal AnaCredit sistemą, pradėtas 2018 m. AnaCredit yra iniciatyva laiku rinkti išsamią ir suderintą informaciją apie atskiras kredito įstaigų suteiktas paskolas įmonėms bei kitiems juridiniams asmenims ir pateikti ją vartotojams pagal atitinkamas konfidencialumo taisykles. Šios sistemos duomenų modelis suteikia galimybę sparčiai gauti neribotus išsamių duomenų derinius, todėl vartotojai gali lanksčiau atlikti analizę įvairiose centrinės bankininkystės ir bankų priežiūros srityse, o tai didina tokios analizės vertę ir suteikia galimybę gautus duomenis palyginti su agreguotais statistiniais duomenimis, taip prisidedant prie duomenų kokybės užtikrinimo. Kai visi euro zonos nacionaliniai centriniai bankai pradės teikti visus duomenis į AnaCredit, kas mėnesį tikimasi surinkti duomenų apie maždaug 50 mln. priemonių.

Didelė pažanga padaryta ir turimų vertybinių popierių statistikos (SHSG) atžvilgiu. Turimų vertybinių popierių statistikos duomenų rinkinys yra labai išsamus; duomenis galima išskaidyti iki atskirų tam tikrų bankų grupių (investuotojų) narių ir turimo vertybinio popieriaus lygmens. Tarp kitų dalykų tai suteikia galimybę tinkamai ir lanksčiai nustatyti finansų rinkų riziką ir poveikio išplitimą. Duomenų apie atskirų bankų grupių turimus atskirus vertybinius popierius rinkimas išplėstas įtraukiant daugiau bankų grupių ir daugiau požymių. Nuo 2018 m. trečiojo ketvirčio patobulinta atskaitomybė apima visas bankų grupes, kurias tiesiogiai prižiūri ECB. Be to, nauji požymiai pateikiami pagal AnaCredit sąvokas, kad duomenis apie paskolas ir vertybinius popierius galima būtų derinti ir analizuoti bendrai ir suderintai. Tiek AnaCredit, tiek turimų vertybinių popierių statistikos išsamių duomenų rinkiniai yra pagrįsti registrų sistema, kurioje kaupiama detali, tiksli ir nuolat atnaujinama informacija apie institucinius vienetus (Finansų įstaigų ir kontroliuojamųjų įmonių duomenų registre (RIAD)) ir finansines priemones (centralizuotoje vertybinių popierių duomenų bazėje (CSDB)). Abiejuose registruose saugomų duomenų apimtis 2018 m. buvo gerokai išplėsta.

Per pastaruosius metus, kaip ir numatyta, padidintas ECBS RIAD – bendro duomenų rinkinio, kuriame saugomi ataskaitiniai duomenys apie teisinius ir kitus statistinius institucinius vienetus – pajėgumas, taip siekiant padėti verslo procesams visoje Eurosistemoje ir prisidėti prie ECBS ir BPM vykdomų uždavinių. Be to, 2018 m. birželio mėn. ECB paskelbė gaires dėl institucijų ir susijusių įmonių duomenų registro (Gairės ECB/2018/16), skirto padėti geriau koordinuoti NCB vykdomas užduotis, susijusias su ataskaitinių duomenų teikimu RIAD registrui. 2018 m. ECB inicijavo Reglamento dėl pinigų rinkos statistikos dalinį pakeitimą (Reglamentas ECB/2014/48). Iš dalies pakeistas reglamentas užtikrins, kad būtų įtraukti sandoriai su visomis finansinėmis sandorio šalimis, padidins Juridinių asmenų identifikatoriaus (LEI) naudojimą ir sustiprins atskaitingųjų agentų įsipareigojimus atitikti aukštus standartus, kurie skirti informacijos vientisumui apsaugoti. Po dviejų viešųjų konsultacijų 2018 m. birželio 28 d. ECB paskelbė euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) apskaičiavimo metodiką (žr. 5.1 skirsnį). €STR bus pradėta skelbti nuo 2019 m. spalio mėn. O ECB pradėjo skelbti duomenis (vadinamuosius pre-€STR), kuriuos rinkos dalyviai gali panaudoti, kad įvertintų, ar naujoji palūkanų norma yra tinkama prieš pradedant ją skelbti, ir pakoreguotų savo procesus ir procedūras, siekiant sklandaus perėjimo prie šios normos. Pre-€STR duomenys apima kasdienius istorinius laiko eilutės duomenis nuo 2017 m. kovo 15 d.

Makroekonominė statistika plėtojama, kad ir toliau būtų tinkama jos tikslui

Siekiant užtikrinti tinkamumą jai keliamam tikslui ir patenkinti vartotojų poreikius besikeičiančiame pasaulyje, ECB makroekonominė statistika taip pat yra nuolat plėtojama. 2018 m. vasario 17 d. paskelbtas naujas ECB reglamentas dėl pensijų fondų statistinės atskaitomybės reikalavimų (Reglamentas ECB/2018/2). Juo siekiama didinti skaidrumą ir duomenų palyginamumą šiame sparčiai augančiame finansų segmente. Šiuo Reglamentu bus pašalinti nuo 2011 m. birželio mėn. skelbiamų dabartinių nesuderintų ir nedetalių ketvirtinių pensijų fondų statistinių duomenų trūkumai, ypač dėl nepakankamos duomenų kokybės ribotas sandorių duomenų skelbimas.

2018 m. iš dalies pakeistos ECB gairės dėl pinigų ir finansų statistikos (Gairės ECB/2018/17). Jose dabar nustatyta ECB teikti tolesnius duomenis, jei NCB juos turi. Šie duomenys – tai mėnesiniai duomenys apie pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų koregavimą, kad būtų atsižvelgta į veiklą, susijusią su paskolų pardavimu ir pakeitimu vertybiniais popieriais, menamas lėšų sujungimas, PFĮ pozicijos Bendros pertvarkymo valdybos atžvilgiu, PFĮ kapitalo ir atsargų išskaidymas į subkategorijas bei duomenys, pagal kuriuos investicinių fondų statistikoje identifikuojamos kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai.

ECB gairės dėl išorės sektoriaus statistikos taip pat buvo iš dalies pakeistos (Gairės ECB/2018/19), atsižvelgiant į naujus analitinius reikalavimus pinigų politikos ir finansinio stabilumo srityje, taip pat siekiant palaikyti tolesnę ketvirtinio mokėjimų balanso bei tarptautinės investicijų pozicijos statistikos ir nacionalinių (įskaitant sektorių) sąskaitų integraciją. Pagrindiniai pakeitimai susiję su papildomomis sektorių ir geografinėmis detalėmis. Šie duomenys bus teikiami nuo 2021 m. kovo mėn.

Makroekonominei statistikai daug naudos įvairiais būdais gali suteikti sukurtos naujos išsamios duomenų bazės. Makroduomenų ir išsamių duomenų susiejimas gali pagerinti statistikos kokybę, suteikti naujų statistinių duomenų ir pagerinti analitinį lankstumą. Šiame kontekste ECB toliau vykdė savo projektą, skirtą mikroduomenims (namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimui) ir makroduomenims (sektorių sąskaitoms) apie namų ūkių turtą ir įsipareigojimus susieti. Juo siekiama pateikti makroekonominę informaciją apie turto ir skolos pasiskirstymą namų ūkių sektoriuje ir taip suteikti naujos ir vertingos informacijos ekonominei analizei.

Bendra artimiausio laiko integruotų įvairių rinkos segmentų mikroduomenų analizė suteikia galimybę analizuoti sudėtingesnes, nenumatytas ir greitai besikeičiančias rinkos elgsenos tendencijas artimiausiu laiku. Siekdamas greitesnės pažangos šioje srityje, ECB dar labiau padidino savo pastangas ir ėmėsi vadovaujamojo vaidmens standartizuojant duomenis pasauliniu lygmeniu, pavyzdžiui, kuriant šiuo metu jau veikiančią Pasaulinio juridinių asmenų identifikatoriaus sistemą, kurią reikia išplėtoti iki visos apimties, ir rengiant ISO standartus. Galiausiai, tolesnės pastangos standartizuojant duomenis rinkose pagerins renkamų duomenų kokybę ir sumažins visų subjektų veiklos išlaidas ir riziką.


7.2 Didesnis skaidrumas ir komunikacija

2018 m. ECB toliau didino savo skaidrumą, užtikrindamas, kad jo statistika būtų prieinamesnė, patogesnė ir interaktyvesnė išorės profesionaliems vartotojams ir visuomenei. Pagal ECB iniciatyvą teikti pirmenybę mobiliesiems įrenginiams patobulinti visų statistikos pranešimų spaudai internetiniai formatai, kad statistika būtų lengviau pasiekiama ir ja būtų galima dalytis socialiniuose tinkluose. Nors ECB statistika pateikiama per jo patobulintą statistinę sistemą, Statistinių duomenų saugyklą, svetainėje „Mūsų statistika“ pateikiami iš naujo išdėstyti ir vizualizuoti euro zonos bei atitinkami nacionaliniai statistiniai duomenys. Profesionalūs vartotojai, pavyzdžiu, žurnalistai, gali pritaikyti šias vizualizacijas savo naujienų sklaidos kanaluose ar svetainėse, vartodami norimą ES kalbą.

Priežiūrinė bankų statistika taip pat buvo plėtojama, reaguojant į rinkos ir reguliavimo aplinkos pokyčius bei iš vartotojų gautus prašymus ir atsiliepimus. ECB renka ir skelbia ketvirtinę priežiūrinę bankų statistiką apie įstaigas, kurias tiesiogiai prižiūri ECB. Šie duomenys apima informaciją apie balanso sudėtį, pelningumą, kapitalo pakankamumą, svertą, finansavimą ir likvidumą. Nuo 2018 m. trečiojo ketvirčio duomenys išplėsti ir įtrauktos valdžios sektoriaus pozicijos, turto išskaidymas pagal tikrosios vertės hierarchiją ir vidaus reitingais pagrįsti kredito rizikos parametrai. Be to, 2018 m. ECB pirmą kartą paskelbė atskirą 3 ramsčio informaciją apie ECB prižiūrimų pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) ir kitos sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) (75 įstaigų) pagal riziką įvertintą turtą pagal rizikos tipą ir pagal skaičiavimo metodą bei tris 118 svarbių įstaigų mokumo ir sverto rodiklius. Šis naujas skaidrumo lygis suteikia galimybę suinteresuotiesiems subjektams prasmingai palyginti prudencinius rodiklius. 2018 m. ECB sustiprino komunikaciją su bankų sektoriumi priežiūros duomenų kokybės patikros klausimu. Bankų sektoriaus atstovai buvo kviečiami dalyvauti diskusijose dėl papildomo BPM duomenų kokybės tikrinimo tobulinimo. Siekiant skaidrumo, pirmasis atliktų patikrų sąrašas paskelbtas ECB ir NKI interneto svetainėse.

Be to, ECB buvo kas dvejus metus Bamberge, Vokietijoje, rengiamos „Europos statistikos suinteresuotųjų subjektų konferencijos 2018“ vienas iš organizatorių. Ši konferencija suteikia galimybę Europos statistika besidomintiems mokslo, švietimo, statistikos rengėjų ir plačiosios visuomenės atstovams bendrauti ir aptarti statistikos metodiką. ECB taip pat pažymėjo ECBS statistikos dvidešimtmetį, surengdamas Devintąją ECB statistikos konferenciją „ECBS statistikai – 20 metų. O kas toliau?“ (žr. 8 intarpą).

8 intarpas
ECBS statistikai – 20 metų. O kas toliau?

ECBS statistikos funkcija per pastaruosius 20 metų reikšmingai pasikeitė. ECBS statistikos laiko juostoje išskirti pagrindiniai etapai, pavyzdžiui, išplėstos ECBS funkcijos ir užduotys, 2010 m. įsteigus ESRV, o 2013 m. – BPM. Kiti reikšmingi pokyčiai – euro zonos plėtra, perėjimas nuo agreguotų duomenų prie paskirstomosios informacijos rinkimo, daugiafunkcinių bei išsamių duomenų rinkimas ir sparčiai besivystanti pagrindinė statistikos infrastruktūra (referencinių duomenų bazės ir standartai), leidžianti integruoti duomenis.

Tačiau trys pagrindiniai principai metams bėgant nesikeitė ir ateityje tebebus labai svarbūs.

Pirma, teikiami duomenys turi būti aukštos kokybės. Politikos sprendimai priimami remiantis statistiniais duomenimis, o ECB ir toliau vykdo savo įsipareigojimą palaikyti visuomenės pasitikėjimą rengiama statistika, institucijomis ir statistika grįstais politikos sprendimais.

Antra, bendradarbiavimas yra pagrindinė statistikos rengimo dalis, savo svarbos neprarasianti ir ateityje. Norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, būtina bendradarbiauti, tiek su bankų sektoriumi ir Europos statistikos sistema, tiek Eurosistemos ir BPM bei tarptautiniu lygiu.

Trečia, ECBS statistika turi būti aktuali. ECBS visuomet siekė neatsilikti šiuo aspektu ir privalės palaikyti tempą ir ateityje vis sparčiau besikeičiančiame pasaulyje. Naujosios technologijos padės plačiau ir efektyviau panaudoti didelį surinktų duomenų kiekį. Didelės apimties duomenys taps vis prieinamesni, o statistika tobulės dėl naujovių duomenų mokslo, mašinų mokymosi ir dirbtinio intelekto srityse.

Strateginis ateities tikslas – integruoti įvairius duomenų šaltinius, siekiant sudaryti išsamų ir nuoseklų finansų sistemos vaizdą. Tam reikės efektyviau standartizuoti duomenis Europos ir pasauliniu lygiais, o ECB tam skiriamas pastangas skatins ir ateityje. ECB neseniai prisijungus prie Tarptautinio keitimosi patirtimi dėl statistinių išsamių duomenų tvarkymo tinklo (INEXDA), bus galima paprasčiau dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais su kitais centriniais bankais bei tarptautinėmis organizacijomis ir spręsti naujas su mikroduomenų valdymu susijusias problemas.

Galiausiai, finansų statistikai sudėtingėjant, komunikacija su visuomene taps vis svarbesnė (žr. 7.2 skirsnį).

ECB pažymėjo ECBS statistikos dvidešimtmetį 2018 m. liepos 11 d. Frankfurte surengtoje Devintojoje ECB statistikos konferencijoje „ECBS statistikai – 20 metų. O kas toliau?“. Konferencijoje statistikai, politikos formuotojai ir akademikai aptarė, kaip bėgant metams didėjo statistikos darbų apimtis, ir išreiškė savo nuomonę dėl ECBS statistikos ateities.


8 ECB mokslinių tyrimų prioritetai

Siekdamas užtikrinti tvirtus analitinius pagrindus problemoms, su kuriomis susiduria ECB politikos formuotojai, spręsti, ECB reguliariai peržiūri ir patikslina mokslinių tyrimų prioritetus. Visos ECBS tyrėjų bendradarbiavimas palaikomas trijų mokslinių tyrimų grupių ir dviejų tyrėjų tinklų veikla. Esant neigiamoms pinigų politikos palūkanų normoms, nestandartinių pinigų politikos priemonių poveikis ir pinigų politikos, finansinio stabilumo bei realiųjų ekonomikos sektorių sąveika ir 2018 m. buvo mokslinių tyrimų prioritetinės kryptys. Tyrimais įvertinta, kaip nestandartinės priemonės padeda atsverti neigiamų finansinių sukrėtimų ekonomines pasekmes, sumažinant rinkos neapibrėžtumą ir suteikiant daugiau galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti bankų finansavimu. Įgyvendinus makroprudencinės politikos sistemą, buvo sudaryta nauja mokslinių tyrimų darbo grupė pinigų politikos ir makroprudencinės politikos sąveikai bei jų optimaliam koordinavimui tirti. Kitos prioritetinės kryptys – finansinių veiksnių įtaka įmonių ir namų ūkių elgesiui euro zonoje, kainų ir darbo užmokesčio nustatymo dinamika bei institucinių ir politikos priemonių, kuriomis stiprinama EPS, kūrimas. Naujausioje ECB visos euro zonos modelio versijoje ir toliau plėtojamuose daugiašaliuose modeliuose, taikomuose prognozėms ir pinigų politikos analizei, yra atsižvelgta į finansinės trinties įtaką pinigų politikos ir ekonominių sukrėtimų plitimui[53].


8.1 ECBS mokslinių tyrimų grupių veikla ir PRISMA projektas

Siekdami dar labiau sustiprinti ECBS tyrėjų bendradarbiavimą, 2016 m. ECBS tyrimų departamentų vadovai nusprendė įkurti tris mokslinių tyrimų grupes. Šių grupių tikslas – koordinuoti prioritetinių sričių mokslinius tyrimus, rengiant seminarus ir bendrus tyrimų projektus (žr. 2 iliustraciją).

2 iliustracija

ECBS mokslinių tyrimų grupės

Šaltinis: ECB.
Pastaba: ECBS mokslinių tyrimų grupių struktūra tokia, kokią 2016 m. nustatė ECBS tyrimų departamentų vadovai.

Moksliniai tyrimai koordinuojami per trijų ECBS mokslinių tyrimų grupių veiklą

2018 m. mokslinių tyrimų grupės surengė keletą seminarų, juose tyrėjų grupės nagrinėjo tokius klausimus, kaip optimali pinigų politika esant neapibrėžtumui, finansų rinkos trūkumai ir tarptautinė poveikių (angl. international spillovers) sklaida. Kalbant apie finansinį stabilumą, pažymėtina, kad viename seminare buvo aptarta bankų kapitalo ir likvidumo reikalavimų reikšmė bankų elgesiui bei pinigų rinkoms. Kitas mokslinių tyrimų seminaras buvo skirtas mikroekonominiams veiksniams, darantiems įtaką našumo augimui, tokiems kaip finansinių trikdžių įtaka, netinkamas kredito paskirstymas ir gamybos organizavimas, išsamiau nagrinėti. Preliminarūs rezultatai parodė, kad, siekiant geriau suprasti bendro našumo augimą, svarbu atsižvelgti į mažų įmonių vaidmenį.

Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo grupė toliau įgyvendino trečią tyrimo etapą

Iš Eurosistemos ir ECBS tyrėjų tinklų Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo grupė toliau įgyvendino trečią namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo etapą, o jo rezultatus planuojama paskelbti 2019 m. Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo grupė, be kita ko, tyrė namų ūkių skirtumų reikšmę pinigų politikos poveikiui. Pavyzdžiui, kiekybiškai įvertintas pinigų politikos poveikis atskirų namų ūkių vartojimui atsižvelgiant į jų užimtumą ir portfelių struktūrą. Išvada, jog pinigų politika neproporcingai veikia mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių užimtumą, reiškia, kad dėl skatinamosios pinigų politikos euro zonoje sumažėjo pajamų ir vartojimo nelygybė. Toliau tyrinėjamos tokios temos kaip neapibrėžtumo poveikis namų ūkių sprendimams, namų ūkių finansinis nestabilumas, turto pasiskirstymo tarp didžiausias pajamas gaunančiųjų vertinimas. Apklausos duomenis taip pat plačiai naudojo ir išorės tyrėjai.

Sukurtas naujas tyrėjų tinklas, skirtas naudojant mikroduomenis kainų nustatymui mažmeninės prekybos sektoriuje nagrinėti

PRISMA (2018 m. sukurtas naujas ECBS tyrėjų tinklas, įgaliotas Valdančiosios tarybos) skirtas atskirų įmonių ir mažmeninės prekybos sektoriaus kainų nustatymo politikai, naudojant kainų mikroduomenų rinkinius, nagrinėti. Tyrėjai nagrinės ryšį tarp kainų nustatymo ir bendros infliacijos dinamikos. Visų pirma bus tiriama, ar kainų nustatymo politika pasikeitė mažos infliacijos laikotarpiu ir ar jai turi įtakos pinigų politika, ekonominio ciklo fazė ir ekonomiką veikiantys makroekonominiai šokai.

Įgyvendinus makroprudencinės politikos gaires, pinigų ir makroprudencinės politikos sąveikos analizei atlikti buvo suburta nauja tyrimų darbo grupė. Ji dėmesį pirmiausia skiria įvairaus pobūdžio poveikiui, kurį viena kitai daro minėtos politikos, įskaitant pinigų politikos poveikį finansiniam stabilumui ir makroprudencinės politikos priemonių įtaką realiajai ekonomikai. Darbo grupė taip pat tyrinėja, kaip, atsižvelgiant į minėtas sąveikas, optimaliausiai koordinuoti šias politikos sritis.


8.2 Konferencijos ir leidiniai

Sintros forumas ir metinė mokslinių tyrimų konferencija padėjo palaikyti dialogą su akademine bendruomene ir politikos institucijomis

Siekdamas palaikyti aktyvų dialogą su akademinės bendruomenės ir kitų politikos institucijų ekonomistais, 2018 m. ECB surengė kelis aukšto lygio mokslinių tyrimų renginius, pavyzdžiui, Centrinės bankininkystės forumą Sintroje ir ECB antrąją metinę mokslinių tyrimų konferenciją. Pirmoje konferencijoje dėmesys buvo sutelktas į mažos infliacijos raidos, kuri buvo būdinga daugeliui po krizės atsigaunančių išsivysčiusių šalių, ištakas ir padarinius, įskaitant kainų ir darbo užmokesčio nustatymą bei infliacijos lūkesčių įtaką. Per 2018 m. metinę mokslinių tyrimų konferenciją pristatyti novatoriški moksliniai tyrimai tokiomis temomis kaip turto rinkų vaidmuo pinigų politikos sklaidai, hipotekos rinkos, konkurencingumo finansų ir prekių rinkose raida, globalizacija. Kitos svarbios konferencijos buvo susijusios su struktūrinėmis reformomis euro zonoje, pasauline prekyba, darbo rinkomis ir skaitmeninimu, pinigų ir makroprudencine politikomis[54].

Dauguma ECB mokslinių tyrimų paskelbta moksliniuose žurnaluose ir darbo straipsniuose

Dauguma ECB mokslinių tyrimų paskelbta moksliniuose žurnaluose ir darbo straipsniuose. 2018 m. ECB darbo straipsnių serijoje išspausdinti 98 ECB ekspertų parengti darbai. Be to, labiau į politiką orientuoti analitiniai tyrimai paskelbti ECB nereguliarių straipsnių, statistikos straipsnių ir diskusijoms skirtų straipsnių serijose. Šis kokybiškų mokslinių tyrimų fondas sudarė sąlygas aktyviau skelbti ECB mokslinių tyrimų išvadas didesnei visuomenės daliai – 2018 m. ECB mokslinių tyrimų biuletenyje paskelbta 12 straipsnių[55].


9 Teisinė veikla ir pareigos

Šiame skyriuje apžvelgiamos į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją patenkančios bylos, susijusios su ECB, ataskaitos apie ECB nuomones ir atvejus, kai nebuvo vykdomas reikalavimas konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų, susijusių su jo kompetencijos sritimis, taip pat piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymasis.


9.1 Su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

Bendrasis Teismas atmetė ieškinį ECB dėl žalos atlyginimo byloje dėl Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimo 2012 m.

2018 m. kovo mėn. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau – Bendrasis Teismas) atmetė pensininkų asociacijos (ESTAMEDE), kuriai taikoma privatinė teisė, ECB pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo byloje T-124/17. ESTAMEDE nariai yra Graikijos inžinierių ir viešųjų darbų rangovų pensijų fondo naudos gavėjai. Buvo siekiama tariamai pensijų fondo ir jo naudos gavėjų, o ne pačios asociacijos patirtos žalos atlyginimo, susijusio su įvertinimu mažesne nei rinkos verte, kuris turėjo įtakos tam tikroms Graikijos vyriausybės obligacijoms 2012 m. iš dalies restruktūrizuojant Graikijos valstybės skolą. Ieškinyje pareikšti kaltinimai ECB pažeidus ne vieną ES įstatymą ir principus, taip pat ir pagrindines teises, saugomas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, pavyzdžiui, teisę į nuosavybę. Savo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną, neišnagrinėjęs bylos esmės, ir taip panaikino visą ECB atsakomybę dėl žalos atlyginimo. Bendrasis Teismas pareiškė, kad ieškovas neturėjo pagrindo pateikti ieškinio Bendrajam Teismui ir ieškinys neatitiko ieškinio priimtinumo formaliųjų sąlygų.

Bendrasis Teismas atmetė ieškinį ECB dėl žalos atlyginimo byloje dėl 2013 m. taikytų pertvarkymo priemonių Kipre

2018 m. liepos mėn. Bendrasis Teismas taip pat atmetė Kipro bankų, kuriems 2013 m. taikytos pertvarkymo priemonės, indėlininkų, akcininkų ir skolos vertybinių popierių turėtojų be kitų ir ECB pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo (bylos T-680/13 ir T-786/14). Remtasi 2016 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) priimtais sprendimais dėl panašių dviejų apeliacinių skundų (Mallis[56] ir Ledra[57] bylos). Ieškovai teigė, kad ECB ir kiti atsakovai nustatė atitinkamas pertvarkymo priemones remdamiesi, be kita ko, savo dalyvavimu Euro grupės susitikimuose bei vaidmeniu derantis dėl Kipro susitarimo memorandumo ir jį priimant bei ECB valdančiosios tarybos sprendimų, susijusių su likvidumo pagalba kritiniu atveju. Bendrasis Teismas nustatė, kad ECB ir kiti atsakovai nepažeidė teisės į nuosavybę, teisėtų lūkesčių ar lygiateisiškumo principų. Dėl šių sprendimų Teisingumo Teismui buvo pateikti apeliaciniai skundai.

Teisingumo Teismas, apsvarstęs pateiktus klausimus dėl prejudicinio sprendimo, nerado jokio veiksnio, kuris turėtų įtakos VSPP pagrįstumui

2018 m. gruodžio mėn. Teisingumo Teismas, apsvarstęs Vokietijos federalinio konstitucinio teismo pateiktus klausimus dėl prejudicinio sprendimo byloje C-493/17 (Weiss), nerado jokio veiksnio, kuris turėtų įtakos ECB viešojo sektoriaus pirkimo programos (VSPP), pagal kurią buvo perkama antrinėse rinkose, pagrįstumui. Pirma, VSPP patenka į pinigų politikos sritį ir jai taikomas proporcingumo principas. VSPP konkretus tikslas gali būti siejamas su pagrindiniu Sąjungos pinigų politikos tikslu, kurio specifika kiekybiniu požiūriu, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau būtų mažesnė kaip 2 %, bet jam artimo lygio, nebuvo iškraipyta dėl akivaizdžios vertinimo klaidos ar peržengė sistemos, kuri patvirtinta Sutartimis, ribas. Be to, ECB įvertino įvairius interesus, kad būtų išvengta akivaizdžiai neproporcingų VSPP tikslui trūkumų, galinčių atsirasti vykdant programą. Kalbant apie rizikas, kurias NCB gali sukelti didelis kiekis turto pirkimų pagal VSPP, pažymėtina, kad ECB nusprendė nesilaikyti bendros taisyklės dėl nuostolių dalijimosi. Antra, VSPP yra suderinama su piniginio finansavimo draudimu. Tai, kad pagal VSPP makroekonominiu lygmeniu galima numatyti, jog nemažas obligacijų skaičius bus nupirktas antrinėse rinkose, nesuteikia teisės bet kuriam privačiam subjektui de facto veikti kaip Eurosistemos tarpininkui tiesioginiam obligacijų pirkimui iš viešųjų institucijų ir valstybių narių organų. Be to, numatymas makroekonominiu lygiu nesumažina valstybėms narėms paskatos vykdyti patikimą biudžeto politiką dėl programos laikinumo ir sąlygiškumo bei apsaugos priemonių, ribojančių VSPP poveikį toms paskatoms. Teisingumo Teismas taip pat teigė, kad piniginio finansavimo draudimas neužkerta kelio laikyti obligacijų ar įsigyti jų su neigiamu pajamingumu iki jų termino pabaigos. Remdamasis šiuo prejudiciniu sprendimu, Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas nuspręs dėl konstitucinių skundų, kurie netiesiogiai užginčija VSPP.


9.2 ECB nuomonės ir reikalavimų nesilaikymo atvejai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį, su ECB turi būti konsultuojamasi dėl bet kokių siūlomų ES ar nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje. Be to, ECB nuomonės dėl siūlomų ES teisės aktų projektų skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2018 m. ECB priėmė 16 nuomonių dėl siūlomų Sąjungos teisės aktų ir 42 nuomones dėl nacionalinių teisės aktų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis, projektų.

ECB priėmė nuomones dėl siūlomų ES teisės aktų

ES lygmeniu ECB priėmė nuomones dėl siūlomų teisės aktų, susijusių su makroprudencinės ir mikroprudencinės priežiūros klausimais, tarp jų – dėl Europos sisteminės rizikos valdybos[58], Europos bankininkystės institucijos[59] ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos[60] reformų, neveiksnių pozicijų ir padengtųjų obligacijų kapitalo vertinimo[61], investicinėms įmonėms taikomos riziką ribojančios tvarkos[62] ir Europos bankininkystės institucijos vaidmens, siekiant užkirsti kelią finansų sistemos panaudojimui pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, stiprinimo[63]. ECB priėmė nuomones dėl kitų siūlomų Sąjungos teisės aktų, turinčių įtakos finansų rinkoms, tarp jų – dėl padengtųjų obligacijų rinkų[64], kredito administratorių, kredito pirkėjų ir užstato realizavimo reguliavimo[65], mokesčių, taikomų už tarptautinius mokėjimus ir valiutos keitimą[66], ir dėl teisės, taikytinos nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims[67]. ECB taip pat pateikė nuomones dėl sistemos, kuria reglamentuojamas EPS valdymas, tarp jų – dėl fiskalinės atsakomybės stiprinimo ir vidutinio laikotarpio biudžeto gairių valstybėse narėse[68] ir pasiūlymo dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės[69] ir Europos valiutos fondo įsteigimo[70]. Be to, ECB pateikė nuomones dėl Europos verslo statistikos[71] ir ES mokymo programos „Pericles IV“, skirtos pinigų apsaugai nuo padirbinėjimo[72].

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinės teisės aktų projektų, susijusių su NCB

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinės teisės aktų projektų, susijusių su NCB, tarp jų – dėl Kipro centrinio banko valdymo ir finansinės nepriklausomybės[73], Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) institucinio nepriklausomumo[74], Hrvatska nardodna banka valstybinio audito[75], su Banca Naţională a României valdybos nariais ir darbuotojais susijusios atsakomybės tvarkos[76], Magyar Nemzeti Bank privalomųjų atsargų reikalavimų[77], dėl pavedimo NCB įvairių uždavinių, susijusių su tarpbankinių mokesčių, atliekant mokėjimo operacijas mokėjimo kortelėmis, mokėjimo priežiūra[78], ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumu ir apsauga[79], finansų sektoriaus tinklo ir informacinių sistemų saugumu[80], pakeitimo vertybiniais popieriais veikla[81], padengtųjų obligacijų išleidimu[82], Šveicarijos frankais išreikštų paskolų konvertavimo į eurais išreikštas paskolas procedūromis[83], su finansinių priemonių rinkomis susijusia kredito įstaigų veikla [84], kredito įstaigų pagrindine informacija apie mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketą investuotojams[85], įgaliojimais atlikti tyrimus ir imtis vykdymo užtikrinimo priemonių dėl kredito ir finansų įstaigų pateiktos melagingos ir klaidinančios informacijos[86], uždaviniais, susijusiais su tam tikrų taupomųjų sąskaitų reglamentavimu[87], bendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis dėl lėšų gražinimo iš valstybių, kuriose taikomi maži mokesčiai[88], banko sąskaitų ir finansinių sandorių centrinio registro tvarkymu[89] ir nacionaline draudimo išmokų duomenų baze[90]. Daugumoje minėtų nuomonių buvo vertinamas naujų uždavinių pavedimo NCB atitiktis piniginio finansavimo draudimui, pagal Sutarties 123 straipsnį, atsižvelgiant į valstybės uždaviniams atlikti teikiamą centrinio banko finansavimą.

ECB taip pat priėmė nuomones dėl su kredito ir finansų įstaigų makroprudencine ir mikroprudencine priežiūra susijusių nacionalinės teisės aktų projektų, tarp jų – dėl ECB ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) glaudesnio bendradarbiavimo nustatymo[91], Italijos „popolari“ ir kooperatinių bankų reformos[92], makroprudencinių priemonių Ispanijoje[93], centrinio banko makroprudencinių įgaliojimų ir kredito institucijų valdymo Bulgarijoje[94] makroprudencinių priemonių, siekiant pašalinti disbalansus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje, ir abipusio makroprudencinių priemonių pritaikymo Liuksemburge[95], Vengrijoje pradėto taikyti tarpbankinio finansavimo rodiklio[96], hipotekos paskolų amortizacijos reikalavimų Švedijoje[97], sistemiškai svarbių kredito įstaigų vadovų fiksuotojo atlygio Nyderlanduose[98], priežiūros duomenų perdavimo statistikos tikslais Vokietijoje[99], Lenkijos finansinės priežiūros tarnybos pertvarkymo[100] ir Maltos finansinių paslaugų priežiūros tarnybos finansavimosi šaltinių bei valdymo[101].

ECB priėmė nuomones dėl kitų nacionalinės teisės aktų projektų, turinčių įtakos kredito ir finansų įstaigoms, tarp jų – dėl pradelstųjų hipotekos paskolų pertvarkymo sistemos ir kredito sutarčių turėtojų veiklos priežiūros Airijoje[102], padengtųjų obligacijų teisinės sistemos Čekijoje ir Slovakijoje[103], pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos Kipre[104], Šveicarijos frankais išreikštų paskolų konvertavimo į eurais išreikštas paskolas Slovėnijoje[105], tam tikrų taupomųjų sąskaitų Prancūzijoje atlygio nustatymo formulės[106], Suomijos finansų sektoriaus įsipareigojimų būti pasirengus nenumatytiems atvejams (nepaprastoms situacijoms)[107].

ECB nuomonės dėl nacionalinės teisės aktų, susijusių su informacija ir ypatingos svarbos rinkos infrastruktūros objektų kibernetiniu saugumu bei rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūra, poveikio

Atsižvelgdamas į didėjančią kibernetinio saugumo klausimų svarbą, ECB pateikė nuomones kelioms valstybėms narėms dėl nacionalinės teisės aktų, susijusių su informacija ir ypatingos svarbos rinkos infrastruktūros objektų kibernetiniu saugumu bei rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūra, poveikio[108]. Be to, ECB pateikė nuomonę dėl naujų mokėjimų eurais apvalinimo taisyklių Belgijoje[109].

Aiškūs, svarbūs ir (arba) pasikartojantys atvejai, kai nebuvo konsultuojamasi su ECB dėl ES teisės aktų

Užregistruotas vienas atvejis, kai nebuvo laikomasi reikalavimo konsultuotis su ECB dėl Sąjungos teisės aktų projektų. Su ECB nebuvo konsultuojamasi dėl pasiūlymo, susijusio su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl teisės, taikytinos nustatant reikalavimų perleidimo tretiesiems asmenims pasekmes. Dėl šio atvejo ECB, atsižvelgdamas į pasiūlymo dėl teisės, taikytinos nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, trūkumus, pateikė nuomonę savo iniciatyva[110]. Šis nesikonsultavimo atvejis laikomas „aiškiu ir svarbiu“ atveju, kai nebuvo laikomasi reikalavimo konsultuotis su ECB. Du nesikonsultavimo atvejai 2017 m. kartu su 2018 m. nustatytu atveju laikomi „aiškiais ir besikartojančiais“.

Atvejai, kai nebuvo konsultuojamasi su ECB dėl nacionalinių teisės aktų

2018 m. nustatytas vienas horizontalusis klausimas, susijęs su nacionaliniais teisės aktais, kuriais įgyvendinama 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti. Tam tikroms valstybėms narėms pasinaudojus teise veikti savo nuožiūra perkeliant Direktyvą į nacionalinę teisę, ECB šiuo metu vertina, kokios įtakos tai turėjo ECB patariamojo balso teisei, kiek ji susijusi su NCB, mokėjimo ir atsiskaitymo sistemoms ir (arba) su kredito įstaigų riziką ribojančia priežiūra susijusiems ECB uždaviniams. Iki šiol dėl šio klausimo ECB pateikė vieną laišką nacionalinei institucijai dėl nesikonsultavimo su ECB (Kiprui). Be to, dėl Vyriausybės nepaprastojo potvarkio dėl bankų turto mokesčio įvedimo su ECB nesikonsultavo ir rumunų valdžios institucijos.


9.3 Piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymasis

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 271 straipsnio d punktą, ECB patikėta užduotis stebėti, kaip ES šalių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) ir ECB laikosi draudimų, numatytų pagal Sutarties 123 ir 124 straipsnius bei Tarybos reglamentus (EB) Nr. 3603/93 ir Nr. 3604/93. Pagal 123 straipsnį, lėšų pereikvojimas sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybės vyriausybėms bei ES institucijoms ar organams Europos Centriniame Banke ir nacionaliniuose centriniuose bankuose yra draudžiami, taip pat draudžiama Europos Centriniam Bankui ar nacionaliniams centriniams bankams pirminėje rinkoje pirkti šių institucijų išleistas skolos priemones. Pagal 124 straipsnį, draudžiamos bet kokios rizikos ribojimo nuostatomis pagrįstos priemonės, suteikiančios vyriausybėms ir ES institucijoms ar organams privilegiją naudotis finansų įstaigomis. Kartu su Valdančiąja taryba Europos Komisija stebi, kaip valstybės narės laikosi pirmiau minėtų nuostatų.

ECB taip pat stebi, kaip ES centriniai bankai antrinėje rinkoje perka vidaus viešojo sektoriaus, kitų valstybių narių viešojo sektoriaus ar ES institucijų ir organų išleistas skolos priemones. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 preambulę, viešojo sektoriaus skolos priemonių pirkimas antrinėje rinkoje neturi pažeisti Sutarties 123 straipsnyje nustatyto tikslo. Tokie pirkimai neturi tapti netiesioginio viešojo sektoriaus piniginio finansavimo forma.

2018 m. vykdyta stebėsena patvirtino, kad Sutarties 123 ir 124 straipsnių nuostatų ir atitinkamų Tarybos reglamentų iš esmės buvo laikomasi.

Stebėsena atskleidė, kad 2018 m. daugelis ES NCB buvo įgyvendinę atlyginimo už viešojo sektoriaus indėlius politiką, visiškai atitinkančią nustatytas viršutines atlyginimo ribas. Vis dėlto keli NCB turi užtikrinti, kad atlyginimo už viešojo sektoriaus indėlius dydis neviršytų viršutinės ribos.

ECB 2016 metų ataskaitoje nurodyta, kad Magyar Nemzeti Bank inicijuotas turto valdymo bendrovės MARK Zrt. įkūrimas ir finansavimas pažeidžia piniginio finansavimo draudimą. Šį pažeidimą būtina ištaisyti. Magyar Nemzeti Bank užbaigus taisomąjį procesą, procedūra buvo formaliai baigta.

Atsižvelgdamas į ECB metų ataskaitose, išleistose nuo 2014 m., išreikštą susirūpinimą, ECB toliau stebėjo kelias Magyar Nemzeti Bank 2014 ir 2015 m. pradėtas programas. 2018 m. Magyar Nemzeti Bank toliau ėmėsi veiksmų sumažinti ECB susirūpinimą ir 2018 m. užbaigė Vengrijos meno kūrinių ir kultūrinio turto pirkimo programą. Nepaisant to, atsižvelgdamas į programų skaičių, apimtį ir dydį, ECB toliau atidžiai stebės šias operacijas, siekdamas užtikrinti piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymąsi. Be to, ECB toliau stebės Magyar Nemzeti Bank dalyvavimą Budapešto vertybinių popierių biržos veikloje, nes susirūpinimą vis dar kelia tai, kad 2015 m. lapkričio mėn. Magyar Nemzeti Bank įsigijo kontrolinį Budapešto vertybinių popierių biržos akcijų paketą.

Central Bank of Ireland 2018 m. inicijuotas su Airijos bankų pertvarkymo korporacija (IBRC) susijusio turto mažinimas (parduodant ilgalaikius kintamosios palūkanų normos vekselius) yra reikšmingas žingsnis būtino visiško disponavimo šiuo turtu link. Platesnio užmojo pardavimo grafikas toliau mažintų vis dar didelį susirūpinimą dėl piniginio finansavimo.


10 Svarbiausi klausimai Europos ir tarptautinėje darbotvarkėje

2018 m. ECB palaikė glaudų dialogą su įvairiais Europos forumais ir institucijomis, įskaitant Europos Vadovų Tarybą, ECOFIN tarybą, Euro grupę, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją. Ekonomikos perspektyvos, EPS stiprinimas ir su ES fiskalinio ir ekonominio valdymo sistema susiję klausimai buvo vienos iš temų, svarstytų Europos Vadovų Tarybos, Euro grupės ir ECOFIN tarybos susitikimuose, kuriuose dalyvavo Europos Centrinio Banko Pirmininkas ir kiti Vykdomosios valdybos nariai.


10.1 EPS stiprinimas

2018 m. ECB dalyvavo diskusijose dėl EPS stiprinimo, teikė technines konsultacijas su jo kompetencija ir patirtimi susijusiose srityse. ES forumų diskusijose dėmesys buvo skiriamas trim pagrindiniams klausimams: bankų sąjungos kūrimo užbaigimui, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reformai ir euro zonos priemonės, skirtos makroekonominiam stabilumui užtikrinti, sukūrimui. Daugiausia prie šios diskusijos prisidėjo 2017 m. gegužės mėn. Europos Komisijos paskelbtas diskusijoms skirtas dokumentas ir su juo susiję pasiūlymai bei 2018 m. birželio mėn. Meseberge pasirašytas Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas.

Palaipsniui baigiamas bankų sąjungos kūrimas

Pirma, kalbant apie bankų sąjungą[111], pažymėtina, kad baigiamas rengti reguliavimo paketas, į kurį įtrauktos direktyvos ir reglamentai, kuriuose nustatomas finansinio sverto koeficientas, siekiant užkirsti kelią bankams pernelyg didinti finansinį svertą, stiprinami rizikai jautraus kapitalo reikalavimai bankams, prekiaujantiems vertybiniais popieriais bei išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir padidinamas nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumas tarptautiniuose sisteminės svarbos bankuose. Taip pat sutarta dėl naujų reikalavimų, susijusių su minimalia nuostolių padengimo suma naujų neveiksnių pozicijų bankų balansuose atveju. Birželio ir gruodžio mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimuose nutarta, kad ESM taps Bendro pertvarkymo fondo kraštutine finansavimo priemone pertvarkomiems bankams. Europos valstybių vadovų nuomone, būtina toliau vykdyti Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS) techninius darbus. Šiuo tikslu sukurta aukšto lygio darbo grupė 2019 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai pateiks ataskaitą apie atliktus darbus. Eilės tvarka laikantis visų 2016 m. parengto veiksmų plano punktų, pradėtas rengti planas, skirtas politinėms deryboms dėl EIGS pradėti. Be to, padedant Europos bankų priežiūros institucijoms, euro zonos bankai ir toliau gerino balansus, mažino finansinį svertą ir neveiksnių paskolų lygį. Galiausiai, ir toliau daroma pažanga kuriant Europos kapitalo rinkų sąjungą pagal 2015 m. Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą.

Antra, atsižvelgdamas į diskusijas dėl ESM reformos, ECB pateikė nuomonę, kurioje pritariama ESM įtraukimui į ES teisinę sistemą, jo prevencinės finansinės paramos priemonių tobulinimui sukuriant tinkamas sąlygas ir jo valdysenos peržiūrėjimui, siekiant užtikrinti greitą ir patikimą sprendimų priėmimą, kuris būtų pagrįstas aukštos kokybės nepriklausomų ekspertų konsultacijomis.

Trečia, ir toliau vyko techninis darbas dėl euro zonos fiskalinės politikos stabilizavimo priemonės bei kitų galimų biudžetinių priemonių kūrimo ir įgyvendinimo laikotarpio. Kaip ir 2015 m. penkių pirmininkų pranešime, ECB palankiai įvertino šį darbą ir pabrėžė, kad bet kokia euro zonos lygmens fiskalinės politikos priemonė turėtų skatinti visuminę paklausą, ypač visos euro zonos recesijos atveju, bet kartu nepakenkti paskatoms vykdyti patikimą nacionalinę ekonominę ir fiskalinę politiką. ECB taip pat pateikė nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymo sukurti Europos investicijų stabilizavimo priemonę (EISP). Gruodžio mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo metu Euro grupei pavesta sukurti biudžetinę priemonę euro zonos ir VKM II dalyvaujančių valstybių narių (pastarosios galės dalyvauti savanoriškai) konvergencijai bei konkurencingumui didinti, šią priemonę traktuojant kaip daugiametės finansinės programos dalį. Be to, ES forumuose buvo diskutuojama tokiais klausimais kaip Komisijos pasiūlymas dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamento.

Diskusijose daug dėmesio buvo skiriama ESM reformai ir stabilizavimo priemonei

Kalbant apie struktūrinius ekonominius klausimus, pažymėtina, kad Europos Komisija pasiūlė parengti Reformų rėmimo programą, skirtą struktūrinių reformų įgyvendinimui remti pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. ES taip pat sutiko padidinti jau vykdomos Struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą, jos bendrą biudžetą 2017–2020 m. padidinant iki 222,8 mln. eurų.

Vykstant diskusijoms dėl EPS stiprinimo, ECB nuolat pabrėžė, kad visapusiškas biudžeto taisyklių įgyvendinimas ir veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas tebėra būtinas siekiant sustiprinti euro zonos atsparumą ir suteikti valstybėms narėms pasitikėjimo, reikalingo norint imtis tolesnių veiksmų integracijos link. Pažanga šiuo atžvilgiu kol kas nepakankama.


10.2 Atskaitomybė

ECB atskaitomybė yra būtina jo nepriklausomumo sąlyga. ECB yra nepriklausoma institucija, galinti savo nuožiūra taikyti turimas priemones, kad įvykdytų savo uždavinius ir įsipareigojimus. Nepriklausomumas ECB demokratiškai suteiktas ratifikavus ES sutartis, pagal kurias jam taip pat suteikti aiškiai apibrėžti įgaliojimai, už kurių vykdymą ECB atskaitingas visuomenei. Atskaitomybė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdoma teisminė kontrolė užtikrina, kad nepriklausomumas nevirstų savivale ir ECB veiktų laikydamasis savo įgaliojimų.

ECB atskaitingas Europos Parlamentui

Sutartyse nustatyta, kad ECB pirmiausia atskaitingas Europos Parlamentui – demokratiškai išrinktai institucijai, atstovaujančiai ES piliečiams. 2018 m. ECB Pirmininkas dalyvavo keturiuose reguliariai rengiamuose Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto klausymuose[112]. Jis taip pat dalyvavo Europos Parlamento plenariniame posėdyje dėl ECB metų ataskaitos. ECB paskelbė savo atsakymą į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl Europos Centrinio Banko 2016 m. metinės ataskaitos[113]. Be to, ECB savo atskaitomybės įsipareigojimus vykdo reguliariai teikdamas ataskaitas ir atsakydamas į Europos Parlamento narių raštu teikiamus klausimus. 2018 m. ECB Pirmininkas gavo 36 laiškus; atsakymai į juose pateiktus klausimus paskelbti ECB interneto svetainėje[114]. Dauguma Parlamento narių klausimų buvo dėl ECB nestandartinių pinigų politikos priemonių įgyvendinimo, ekonominių ir finansinių sąlygų bei ECB ir ES institucinių klausimų. Be to, ECB atskaitingas Europos Parlamentui ir ES Tarybai už bankų priežiūros veiklą[115].

ECB aktyviai dalyvavo diskusijose dėl centrinių bankų nepriklausomumo ir atskaitomybės

ECB toliau tęsė pastarųjų metų diskusijas dėl centrinių bankų nepriklausomumo ir atskaitomybės. Šiomis temomis 2018 m. Vykdomosios valdybos nariai skaitė keletą pranešimų[116]. Ekonomikos biuletenio straipsnyje nagrinėta ECB atskaitomybės praktikos raida[117]. Be kita ko, straipsnyje pateikta naujų kiekybinių ir kokybinių duomenų apie ECB ir Europos Parlamento bendravimo intensyvėjimą ir kaitą krizės metu dažnumo, formato ir turinio požiūriu.

Remiantis 2018 m. atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis[118], euro populiarumas pasiekė visų laikų aukščiausią lygį (75 % 340 milijonų euro zonos piliečių remia bendrąją valiutą). Tai geriausias rezultatas nuo euro įvedimo.


10.3 Brexito pasekmės

Su Brexitu susijusi rizika finansiniam stabilumui išsamiau vertinama lapkričio mėn. ECB FSA

Nors ECB ir nedalyvauja derybose dėl Brexito, jis toliau stebi ir vertina su Brexitu susijusius procesus, vadovaudamasis jam suteiktais įgaliojimais. 2018 m. lapkričio mėn. ECB Finansinio stabilumo apžvalgoje aptartas galimas Brexito poveikis euro zonos finansiniam stabilumui. Atlikus analizę padaryta išvada, kad Brexito keliama rizika euro zonos finansiniam stabilumui yra ribota. Taip yra daugiausia dėl to, kad privatusis sektorius turi įvairių priemonių galimai rizikai mažinti. Perėjimas prie naujos tvarkos po Brexito pareikalaus vienkartinių prisitaikymui skirtų išlaidų ir gali sukelti sutrikimų kai kuriuose rinkos segmentuose, jei šiam perėjimui nebus tinkamai pasirengta. Tačiau rizika, kad euro zonos realioji ekonomika po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES neteks prieigos prie finansinių paslaugų, yra gana ribota. Ta pati analizė rodo, kad bendra euro zonos bankų sektoriui kylanti rizika taip pat yra nedidelė. Tačiau Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES be susitarimo ir be pereinamojo laikotarpio (angl. cliff-edge) gali lemti platesnio masto bei ryškesnį, palyginti su 2018 m., rinkų vertinamos rizikos perkainojimą ir staigiai išaugusias rizikos premijas bei padidėjusius svyravimus.

2018 m. balandžio mėn. ECB ir Bank of England įkūrė jungtinę techninę darbo grupę, kuri įgaliota valdyti rizikas finansinių paslaugų srityje laikotarpiu prieš ir po 2019 m. kovo 30 d. Ši grupė 2018 m. spalio mėn. pateikė naujausius savo rezultatus Europos Komisijai ir Jungtinės Karalystės Iždo departamentui.

2018 m. vasario mėn. Europos Parlamente vykusiame klausyme ECB Pirmininkas pabrėžė, kad svarbu daryti pažangą rengiant kertinius ES teisės aktus finansų srityje, pavyzdžiui, ERIR II, dar iki įvykstant Brexitui, kad būtų pasirengta visiems galimiems nenumatytiems atvejams, įskaitant Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES be jokio susitarimo.

Europos bankų priežiūros srityje ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos daug dėmesio skyrė priežiūrinių lūkesčių dėl su Brexitu susijusių klausimų komunikavimui ir įgyvendinimui, taip pat tarptautinių bankų, perkeliančių veiklą iš Jungtinės Karalystės į euro zoną, Brexito planų ir prašymų išduoti licencijas bei euro zonos bankų, vykdančių svarbią veiklą Jungtinėje Karalystėje, Brexito planų vertinimui. Daugiau informacijos rasite 2018 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitoje.

Iki paskutinės šiai ataskaitai panaudotų duomenų pateikimo datos susitarimas dėl išstojimo nepasiektas.


10.4 Tarptautiniai ryšiai

G20

Pagrindiniai klausimai – prekyba, finansinės sąlygos ir pasaulio finansų sistemos kūrimas ateityje

Ekonomikai toliau augant, tačiau didėjant rizikai, kad pasaulinės perspektyvos prastės, G20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai 2018 m. aptarė įtampos dėl prekybos santykių pasekmes pasaulio ekonomikai, pabrėždami poreikį aktyviau palaikyti dialogą ir imtis veiksmų siekiant sumažinti rizikas. G20 nariai taip pat apžvelgė griežtesnių pasaulinių finansinių sąlygų pasekmes, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims. G20 šalys ir toliau stebėjo pastangas, dedamas sparčiam, tvariam, integraciniam ir subalansuotam pasauliniam augimui skatinti, ir apžvelgė pažangą, padarytą bendrai siekiant, kad iki 2018 m. augimas sudarytų 2 %. Esant šioms aplinkybėms, įgyvendintos priemonės prisidėjo prie didesnio nei 2 % pasaulio ekonomikos augimo, tačiau tai įvyko vėliau, nei iš pradžių buvo numatyta. Finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai atnaujino įsipareigojimą palaikyti stabilius valiutų kursus ir įgyvendinti finansų sektoriaus reformas. Argentinai pirmininkaujant G20 šalių grupei, daug dėmesio buvo skiriama infrastruktūros finansavimui gerinti ir ateities darbams. G20 šalys ir toliau stengėsi spręsti tarptautinius mokesčių klausimus ir svarstė tokių technologinių inovacijų, kaip kriptoturtas, naudą ir galimas rizikas. Buvo dar kartą patvirtintas G20 šalių įsipareigojimas ir toliau stiprinti pasaulinį finansinio saugumo tinklą, kurio centre – stiprus, kvotų pagrindu veikiantis ir pakankamai išteklių turintis TVF, ir pasaulio finansų struktūrą. Atsižvelgiant į tai, G20 šalių aukšto rango asmenų grupė pasaulio finansų valdymo klausimams paskelbė ataskaitą Kaip padaryti pasaulio finansų sistemą naudingą visiems.

Politikos klausimai, susiję su TVF ir tarptautine finansų struktūra

ECB ir toliau aktyviai dalyvavo diskusijose TVF ir kituose forumuose dėl tarptautinės pinigų bei finansų sistemos, skatindamas bendrą Europos poziciją centrinės bankininkystės srityje[119]. TVF aptarė ar pradėjo svarbią TVF vykdomos stebėsenos ir skolinimo politikos peržiūrą. 2018 m. vasario mėn. TVF pateikė svarbius politikos, susijusios su sąlygų politika pinigų sąjungose, patikslinimus. 2018 m. balandžio mėn. užbaigta tarpinė TVF stebėsenos peržiūra, o 2018 m. gruodžio mėn. TVF nepriklausomas vertinimo biuras pateikė rekomendacijas dėl TVF vykdomos finansų stebėsenos. Be to, TVF pradėjo vykdyti jo remiamų programų kūrimo ir sąlygų peržiūrą bei šalių, galinčių patekti į rinką, skolų tvarumo sistemos peržiūrą. Be to, 2018 m. tebevyko darbai, susiję su 15-ąja TVF kvotų peržiūra.

Pirmoji euro zonos finansų sektoriaus įvertinimo programa (FSĮP) baigta 2018 m.

2018 m. liepos mėn. TVF baigė vykdyti Pirmąją euro zonos finansų sektoriaus įvertinimo programą (FSĮP) – visapusišką vertinimą, į kurį įtrauktos kelios Europos institucijos, įskaitant ECB (ir centrinės bankininkystės, ir priežiūros srityse). TVF pabrėžė, kad sukūrus BPM gerokai pagerėjo euro zonos bankų priežiūros kokybė. Nors didelių euro zonos bankų atsparumas padidėjo, pažeidžiamumas, susijęs su kredito ir rinkos rizika, vis dar yra. Vertinimas taip pat suteiks reikalingos informacijos ir palengvins FSĮP vykdymą euro zonos valstybėse narėse. 2018 m. liepos mėn. užbaigta TVF konsultacija dėl euro zonos politikos parodė, kad euro zonos plėtra tebėra sparti, nors ir įgauna nuosaikesnį tempą. Be to, kai kurioms valstybėms narėms vis dar itin svarbu sukaupti pakankamus rezervus ir įgyvendinti struktūrines reformas. 2018 m. spalio mėn. vykusiuose metiniuose susitikimuose Balyje TVF pristatė Balio FinTech darbotvarkę – aptartos FinTech plėtros galimybės, rizikos ir galimas poveikis finansų sektoriui.

Tarptautinis centrinių bankų bendradarbiavimas

ECB pasirengęs dalytis patirtimi visame pasaulyje

Atsižvelgdamas į išteklių ribotumą bei į jam tenkantį svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir savo kaip Europos institucijos vaidmenį, ECB ir toliau palankiai vertino ne ES valstybių centrinių bankų norą keistis patirtimi.

ECB geografiškai plėtė savo bendradarbiavimo veiklą, pasirašydamas susitarimo memorandumą su Pietų Afrikos Respublikos rezervų banku. Remiantis sudarytais dvišaliais susitarimo memorandumais, toliau buvo plėtojami ryšiai su pagrindiniais Azijos ir Lotynų Amerikos centriniais bankais. Siekdamas plėsti bendradarbiavimo veiklą, ECB stiprino bendradarbiavimą su regioninėmis organizacijomis. Eurosistemos lygmens diskusijos buvo tęsiamos susitikimuose su aukšto lygio Eurosistemos atstovais ir jų kolegomis iš Lotynų Amerikos.

ECB ir toliau atlieka savo kaip Europos institucijos vaidmenį dalyvaudamas tikslinėse diskusijose su centriniais bankais šalyse, turinčiose perspektyvų įstoti į ES. Regioniniai seminarai yra pagrindinė platforma diskusijoms, rengiamoms ECB kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiaujant su ES šalių NCB. ECB taip pat prisideda prie ES NCB vykdomos tikslinės bendradarbiavimo veiklos, naudingos trečiųjų šalių centriniams bankams.


11 Platesnis visuomenės informavimas

Pastaraisiais metais centrinių bankų komunikacija tapo esmine pinigų politikos dalimi ir netgi atskira šios politikos priemone. Aiškiai išsakydamas savo ketinimus ir informuodamas (ypač finansų rinkas ir ekspertus) apie vykdomą politiką, ECB sėkmingai padidino savo politikos veiksmingumą. 2018 m. ECB toliau dėjo daug pastangų siekdamas išplėsti savo auditoriją. ECB tikslas – naudojantis naujomis platformomis ir formatais bendrauti su didesne visuomenės dalimi, ją išgirsti. Kitaip nei bendraujant su rinkų atstovais ir ekspertais, tokio pobūdžio komunikacija dažnai siejama su klausimais apie tai, ką ir kodėl veikia ECB, kuo ši veikla yra svarbi kiekvienam žmogui ar bendruomenėms. Plėsdamas savo auditoriją ir įsitraukdamas į nuoširdų abipusį dialogą, ECB siekia artimiau supažindinti visuomenę su savo užduotimis ir vykdoma politika, taip pat didinti pasitikėjimą ECB, kaip institucija.

Dėmesys jaunimui

Ryšys su Europos jaunimu ECB yra ypač svarbus. Siekdamas jį stiprinti, ECB pradėjo vykdyti naują programą „Atgal į mokyklą“ – ECB darbuotojai skatinami lankytis mokyklose, ypač tose, kurias jie patys yra baigę, ir kalbėtis su mokiniais apie Europą bei eurą, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, dalytis asmeninėmis įžvalgomis apie tai, ką reiškia dirbti ES institucijoje. 2018 m. prie šios iniciatyvos prisijungė 77 darbuotojai, taip parodydami dirbančiųjų ECB norą paaiškinti visuomenei euro įvedimo naudą, priartinti ES prie jos piliečių ir atiduoti duoklę savo bendruomenėms.

ECB darbuotojai grįžta į mokyklas

„Jaunimo dialoguose“ ECB atstovai atsako į jaunimo pateiktus klausimus

Be to, 2018 m. ECB praplėtė savo „Jaunimo dialogų“ iniciatyvą. Tai inovatyvios platformos, leidžiančios mokiniams, studentams ir jauniems specialistams įsitraukti į realų dialogą su ECB vadovais. Pavyzdžiui, sausio mėn. ECB pradėjo bendradarbiauti su „Debating Europe“ idėjos plėtotojais, kad jauni žmonės galėtų užmegzti dialogą su ECB Pirmininku Mario Draghi. Naudodami saitažodį #AskDraghi, jaunieji europiečiai tiesiogiai ECB gali teikti klausimus įvairiomis temomis, pavyzdžiui, apie jaunimo nedarbą ar virtualiąsias valiutas. Iš viso sulaukta apie 280 klausimų iš visos Europos. Į penkis dažniausiai pasikartojusius klausimus Pirmininkas M. Draghi atsakė ECB svetainėje skelbtame interviu, kuris sulaukė plataus žiniasklaidos dėmesio.

Daugelis centrinių bankų politikos aspektų yra sudėtingi ir juos dažnai būna sunku suprasti nebūnant šios srities ekspertais. Tačiau ECB yra pasiryžęs pagerinti savo teikiamos informacijos prieinamumą ir patrauklumą, todėl šia linkme ėmėsi naujų ir inovatyvių veiksmų. Vienas iš pavyzdžių – pastangos didinti ECB centrinės bankininkystės forumo Sintroje pasiekiamumą, čia vykusias svarbias bei įžvalgias diskusijas paversti įdomiomis bei suprantamomis jauniems žmonėms. ECB paprašė Simono Clarko – žymaus „YouTube“ įrašų kūrėjo, neseniai įgijusio daktaro laipsnį, – savo socialinių tinklų paskyrose pravesti paskaitą, skirtą jauniesiems ekonomistams. Per išskirtinius „užkulisių“ epizodus ir atvirus interviu su ekonomistais jis atskleidė naują požiūrį į centrinių bankų forumą, perteikdamas jo turinį jaunimui suprantamesne ir patrauklesne kalba. Jo „YouTube“ įrašas jau buvo peržiūrėtas daugiau nei 30 000 kartų.

ECB plečia skaitmeninę informavimo veiklą

Skaitmeninė erdvė yra kertinė vieta, kurioje ECB gali visuomenei, ypač jaunimui, teikti savo naujienas ir informaciją. 2018 m. lapkričio mėn. ECB pradėjo naudoti oficialią „Instagram“ paskyrą, kuria siekiama vaizdais pristatyti gyvenimišką ECB pusę, taip supažindinant visuomenę su šios institucijos darbuotojais ir darbo ECB kasdienybe. Ši „Instagram“ paskyra atlieka ir švietimo funkciją, siųsdama žinutes per socialinius tinklus. ECB „Twitter“ paskyrą seka daugiau nei 457 000 sekėjų. Be to, ECB plėtojo savo interneto svetainę, kurią šiuo metu sudaro daugiau kaip 160 000 puslapių, dauguma jų yra pasiekiami 23 kalbomis. Kartu su kitomis ES institucijomis taip pat buvo sukurta speciali dalis #EUROat20, skirta bendrosios valiutos 20-mečiui paminėti.

Prisidėdamas prie ECB siekio didinti savo auditoriją ir inicijuoti diskusijas apie ECB politikos poveikį vietos bendruomenėms ir įmonėms visoje euro zonoje, Vykdomosios valdybos narys Benoît Cœuré spalio mėn. lankėsi Prancūzijos kaimo vietovėse, kur susitiko su vietos politikais, gamyklų darbuotojais bei mokiniais, paaiškino jiems naujausius ECB pinigų politikos sprendimus, išklausė gyventojus ir atsakė į jų klausimus, įskaitant kritiką.

Verslininkų ir darbuotojų supažindinimo su ECB politika pavyzdys – Benoît Cœuré apsilankymas „Vorwerk/Semco“ gamykloje Klua, Prancūzijoje, 2018 m. lapkričio 3 d.

Galiausiai ECB lankytojų centrą pirmaisiais jo veiklos metais aplankė 20 743 lankytojai. Šis centras yra įsikūręs ECB pagrindiniame pastate Frankfurte, lankytojai čia gali susipažinti su ECB uždaviniais, istorija bei misija, padiskutuoti su ECB atstovais.


12 Tinkamas valdymas, organizacinė kompetencija, atsparumas ir aplinkosauginis veiksmingumas

ECB strateginiai prioritetai – stiprinti savo, kaip pasaulinio lygio institucijos, reputaciją, įkvėpti, ugdyti ir įtraukti čia dirbančius žmones. 2018 m. šie prioritetai skatino ECB i) kelti savo organizacinę kompetenciją per įvairesnę ir įvairiapusiškesnę kultūrą, didesnį sąžiningumą, skaidrumą ir atskaitomybę ES piliečiams; ii) didinti atsparumą technologinėms grėsmėms stiprinant pajėgumą apsaugoti ECB ir finansų ekosistemą nuo kibernetinių išpuolių ir iii) užtikrinti tvirtą aplinkosauginį veiksmingumą nuolat mažinant ECB ekologinį pėdsaką.


12.1 Kompetencijos didinimas pasitelkus įvairovę ir įsitraukimą

ECB požiūriu, įvairovė ir įsitraukimas yra kelias į pažangą: iš skirtingų žmonių suburtos komandos pasižymi didesne nuomonių įvairove, o tai padeda priimant sprendimus ir prisideda prie geresnių rezultatų. Įvairovės ir įsitraukimo skatinimas komandose yra būtinas, norint užtikrinti, kad ECB pasiektų geriausių įmanomų rezultatų tiek savo darbuotojų, tiek ir visos ES atžvilgiu. Todėl įvairovė, pagarba, etiška kultūra ir darbuotojų gerovė yra ECB strateginiai tikslai.

Įvairovė ir įsitraukimas yra pagrindiniai organizacinę veiklą gerinantys veiksniai

2018 m. ECB toliau skatino įvairovę ir įsitraukimą – pagrindinius organizacinę veiklą gerinančius veiksnius. Šios pastangos buvo grindžiamos pagarba, teisingumu, įsitraukimu ir lygiomis darbuotojų galimybėmis nepriklausomai nuo jų lyties, tautybės, religijos, seksualinės orientacijos, etninės kilmės, amžiaus, kultūrinių ypatumų ar negalios. ECB yra sudaryti įvairūs lygių galimybių tinklai, bendradarbiaujantys su už žmogiškuosius išteklius atsakingais darbuotojais ir siekiantys patenkinti visus su lygiomis galimybėmis susijusius poreikius. ECBS / BPM lygmeniu ECB dalijasi gerąja praktika įvairovės ir įsitraukimo srityse su NCB ir NKI. Puikus to pavyzdys – trečiasis metinis ECBS ir BPM lygių galimybių tinklo susitikimas Romoje 2018 m. spalio mėn.

Tarp 2018 m. ECB parengtos išsamios programos veiklų – Tarptautinės kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dienos (IDAHOT) proga iškelta vaivorykštės spalvų vėliava, surengti praktiniai įtraukios lyderystės seminarai ECB vadovams, paminėta Tarptautinės rasinės diskriminacijos panaikinimo diena, suorganizuoti pranešėjų renginiai LGBT+ ir lyčių lygybės temomis.

ECB tebesiekia didinti moterų, užimančių vadovaujamas pareigas, skaičių. Siekdama išlyginti lyčių pusiausvyrą, ECB vykdomoji valdyba nustatė tikslus laikotarpiui iki 2019 m. pabaigos ir papildė juos plačiu priemonių, padėsiančių juos įgyvendinti, rinkiniu. Šios priemonės apima moterų lyderystės mokymo programą, išplėstas lankstaus darbo galimybes, ypač daug dėmesio skiriant įtraukios vadovų lyderystės skatinimui, ir lygių galimybių ambasadorius, siekiančius didesnės lyčių pusiausvyros visose ECB veiklos srityse.

2018 m. pabaigoje moterys užėmė 29 % vadovų lygmens (tikslas laikotarpiu iki 2019 m. pabaigos – 35 %) ir 22 % aukštesniojo lygio vadybinės pozicijos (2019 m. tikslas – 28 %) (žr. 2 lentelę). Moterys ECB sudaro 44 % visų darbuotojų.

2 lentelė

ECB lyčių lygių galimybių tikslai ir įdarbintų moterų dalis

Šaltinis: ECB.
Pastabos: lyčių pasiskirstymas ECB – dirbančiųjų pasiskirstymas tiek pagal neterminuotas, tiek terminuotas darbo sutartis. 2019 m. sausio 1 d. duomenys.

ECB tikslas – pritraukti daugiau į darbo vietas kandidatuojančių moterų

Atsižvelgdama į kylančius iššūkius, 2018 m. ECB vykdomoji valdyba patvirtino papildomas priemones lyčių lygioms galimybėms didinti. Nuspręsta, kad kiekvienos ECB veiklos srities aukštesniojo lygio vadovų grupėje turi būti bent viena moteris ir kad mažiausiai trečdalį vadybines pozicijas užimančių asmenų turi sudaryti moterys. Be to, siekiant pritraukti daugiau moterų, pakoreguota ECB darbuotojų atrankos tvarka, pavyzdžiui, nuspręsta aktyviau įtraukti įdarbinimo agentūras, kurių tikslas – ieškoti potencialių kandidačių į darbo vietas. Jei darbuotojų atrankos metu nepritraukiamas pakankamas moterų skaičius, tokia atranka gali būti sustabdyta ir pradėta iš naujo. Taip pat svarbu paminėti, kad darbuotojų atrankos komisijose viso ECB mastu dalyvaus daugiau moterų. Taip siekiama kovoti su galimu šališkumu ir užtikrinti didesnę lyčių lygybę priimant įvairius sprendimus.


12.2 Sąžiningumo didinimas ir valdymo standartų gerinimas

Padedamas Etikos ir Audito komitetų, ECB siekia užtikrinti aukščiausio lygio sąžiningumo ir valdymo standartų laikymąsi.

Bendrajame elgesio kodekse – išsamios etikos taisyklės

Patariant Audito komitetui, Valdančioji taryba paprašė Etikos komiteto parengti Bendrąjį elgesio kodeksą aukšto lygio ECB pareigūnams. Nauju kodeksu pirmą kartą nustatomos išsamios etikos taisyklės Valdančiosios tarybos, Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos nariams. Be to, ECB išorės komunikacijos principai taikomi ir Valdančiosios tarybos bei Priežiūros valdybos nariams. ECB bendrosios tarybos nariai ir kiti aukšto lygio ECB organai, tokie kaip Audito komitetas, Etikos komitetas ir Administracinė peržiūros valdyba, įsipareigoja laikytis bendrųjų principų. Į Bendrąjį elgesio kodeksą įtraukti pagrindiniai ECB principai ir vertybės, jame taip pat atsižvelgiama į ECB kaip centrinio banko, bankų priežiūros ir ES institucijos specifiką ir ECB suinteresuotųjų subjektų siūlymus dėl sąžiningumo, atskaitomybės ir skaidrumo.

Vadovaujantis ECB išorės auditoriaus rekomendacija, darbuotojų metinė privačių finansinių operacijų atitikties patikra, kuri apima atsitiktinai pasirinktą darbuotojų grupę, buvo papildyta ad hoc atitikties patikra – dėmesys skiriamas arba konkrečiai darbuotojų grupei, arba konkrečioms operacijoms.

2018 m. ECB Audito komitetas įvertino pagrindinius ECB (įskaitant centrinę bankininkystę ir bankų priežiūrą) ir Eurosistemos bendrojo valdymo aspektus. Audito komitetas ypač daug dėmesio skyrė tinkamam Eurosistemos finansinės rizikos valdymo sistemos veikimui, pažangai, padarytai derinant veiksmų planus kibernetinei rizikai sumažinti, ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama padidinti BPM efektyvumą.

Vykdydamas savo įsipareigojimą siekti atvirumo ir skaidrumo, ECB nusprendė sudaryti Viešą dokumentų registrą. Šis registras bus nuosekliai tobulinamas ir pildomas, kad visuomenei ir rinkoms būtų suteikta patogi ir struktūruota prieiga prie dokumentų, susijusių su ECB politika, veikla ir sprendimais.


12.3 Kibernetinis atsparumas

Dalijimasis informacija yra būtinas tinkamam finansinės ekosistemos, įskaitant centrinių bankų ir ECB, veikimui. Todėl itin svarbu apsaugoti duomenų vientisumą bei konfidencialumą ir užtikrinti IT sistemų prieinamumą. Kadangi IT sistemos tapo vis labiau susietos bei sudėtingos ir augo duomenų kiekis skaitmeninėse platformose bei tinkluose, didėjo kibernetinių atakų ir galimų kibernetinių incidentų skaičius[120]. Kibernetinės atakos prieš finansų subjektus ir jų paslaugų teikėjus kelia rimtą susirūpinimą, kadangi jos daro neigiamą poveikį vartotojams bei įmonėms ir gali kelti sisteminę riziką, turėti įtakos finansiniam stabilumui ir netgi mažinti ekonomikos augimą.

ECB pagerino savo paties gynybos pajėgumą, sukurdamas valdymo sistemas ir patobulindamas apsaugos kontrolės priemones su technologijų (įskaitant jų projektavimą, kūrimą ir eksploatavimą), procesų, mokymų ir testavimo pagalba. Be to, bendradarbiaudamas su finansų ekosistemos partneriais, ECB skatina visos sistemos atsparumą. Kibernetinis atsparumas yra gebėjimas numatyti kibernetines atakas ir kitus svarbius aplinkos pokyčius, prie jų prisitaikyti, atlaikyti ir sustabdyti kibernetinius incidentus ir sparčiai atsigauti jiems įvykus.

ECB sukūrė skaitmeninio saugumo ir kibernetinio atsparumo valdymo sistemą, kurioje aprašyti paties ECB skaitmeninio saugumo bei kibernetinio atsparumo valdymo ir organizaciniai reikalavimai, išaiškinti vaidmenys ir atsakomybė. Kibernetinė rizika yra operacinė rizika, todėl jai taikoma bendra operacinės rizikos valdymo sistema. Skaitmeninio saugumo ir kibernetinio atsparumo sistema papildo sistemas, kurios taikomos ECB valdant nefinansinę riziką, ir didina skaitmeninio saugumo, kibernetinės rizikos bei kibernetinio atsparumo supratimą ir suvokimą. ECB reagavimo ir veiklos atkūrimo gebėjimai įvykus kibernetinei atakai prieš jo organizaciją bus toliau stiprinami 2019 m., tobulinant veiklos tęstinumo planus ir testuojant esamas incidentų ir krizių valdymo sistemas.

Saugumas apima informacijos apie grėsmes rinkimą ir analizę bei apsaugos priemonių įgyvendinimą, taip pat aptikimo ir reagavimo gebėjimų didinimą. Veiksmingai apsaugai gyvybiškai svarbu pranešimas apie incidentus, bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija. ECB sukurtas naujas Kibernetinio saugumo valdymo komitetas (KSVK) palengvina dalijimąsi informacija, politikos suderinimą ir darbinio lygio bendradarbiavimą, siekiant didinti ECB ir Europos finansų sektoriaus kibernetinį atsparumą. ECB skatina dalijimąsi informacija ECBS ir dalyvauja Operacinio saugumo situacijų supratimo (OSSA) dalijimosi informacija tinkle, kurio narės šiuo metu yra 33 įstaigos iš įvairių pasaulio šalių.

Kadangi kibernetinės atakos nuolat kinta, būtina užtikrinti, kad asmenims būtų nuolat teikiama naujausia informacija apie naujas grėsmes saugumui ir galimas atsakomąsias priemones. ECB būtina užtikrinti aukštą darbuotojų supratimo apie IT saugumą lygį, siekiant apsaugoti tiek vartotojus, tiek informacinius išteklius. Darbuotojams rengiami mokymai, taip gerinant jų IT saugumo įgūdžius ir kompetenciją. 2019 m. bus pradėtas privalomas mokymas internetu. Nuolat atliekamas elgsenos ir IT sistemų bei procesų testavimas.

Visą sistemą apimančio atsparumo skatinimas

ECB daugiausia dėmesio skiria kibernetiniam atsparumui per reguliavimo priemones, kaip jo finansų rinkų infrastruktūrų operacinės rizikos valdymo sistemos daliai, siekdamas užtikrinti atitinkamų standartų įgyvendinimą euro zonoje ir skatindamas suderinimą tarptautiniu lygmeniu. Laikydamasi šio požiūrio, Eurosistema sukūrė finansų rinkų infrastruktūrų kibernetinio atsparumo strategiją ir rinkinį priemonių, kuriomis užtikrinamas atskirų finansų rinkų infrastruktūrų atsparumas, sektoriaus atsparumas ir strateginio reguliavimo institucijos bei sektoriaus įsitraukimas.

Siekdama užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi CPMI ir IOSCO parengtų „Gairių dėl finansų rinkų infrastruktūrų kibernetinio atsparumo“, Eurosistema parengė „Finansų rinkų infrastruktūrų kibernetinio atsparumo priežiūros lūkesčius“ (KAPL). Trys pagrindiniai KAPL tikslai:

  • išsamiai pristatyti, kaip įgyvendinti gaires, užtikrinant, kad finansų rinkų infrastruktūros galėtų skatinti naujoves ir didinti kibernetinį atsparumą per gana ilgą laiko tarpą;
  • nustatyti aiškius lūkesčius dėl prižiūrimų finansų rinkų infrastruktūrų vertinimo;
  • sukurti pagrindą prasmingoms diskusijoms tarp finansų rinkų infrastruktūrų ir jų priežiūros institucijų.

2018 m. gegužės mėn. ECB pradėjo taikyti Europinę grėsmių tyrimo taikant etiško grėsmių imitavimo metodus sistemą (TIBER-EU), kurią Eurosistema parengė kaip priemonę, suteikiančią finansų rinkų infrastruktūrų operatoriams galimybę padidinti jų kibernetinį atsparumą. TIBER-EU yra pirma bendra europinė sistema, padedanti atlikti kontroliuojamą, iš anksto sutartą, informacija pagrįstą raudonųjų komandų vykdomą svarbiausių veikiančių gamybos sistemų testavimą, pagrįstą tikrų atakų rengėjų taktika ir procedūromis. Šia sistema siekiama užtikrinti testavimo standartizavimą ir abipusį pripažinimą visoje ES ir išvengti poreikio vykdyti atskirus finansų rinkų infrastruktūrų testus kiekvienoje ES valstybėje.

Kaip dalį pastangų didinti finansų sektoriaus operacinį atsparumą, Eurosistema pagal savo priežiūros įgaliojimus vykdo visą rinką apimančias komunikacijos krizės metu pratybas. 2018 m. Eurosistema surengė UNITAS komunikacijos krizės metu teorinio modeliavimo pratybas. Dalyviams – pagrindinėms euro zonos mokėjimų sistemoms, centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, pagrindinėms sandorio šalims, paslaugų teikėjams, rinkos infrastruktūros ir sistemų priežiūros institucijos funkcijas atliekantiems centriniams bankams, buvo pateiktas kibernetinės atakos prieš finansų rinkų infrastruktūras, keliančios grėsmę jų duomenų vientisumui, scenarijus. Pratybos buvo vykdomos diskusijos tarp rinkos dalyvių forma, sudarant jiems sąlygas teikti pastabas ir padaryti išvadas remiantis scenarijumi, nustatyti galimas bendro darbo sritis, siekiant toliau gerinti didesnės sektoriaus dalies kibernetinį atsparumą.

Suprasdama poreikį turėti forumą, kuris sutelktų rinkos dalyvius, kompetentingas institucijas ir kibernetinio saugumo ekspertus Europos lygmeniu, Eurosistema įkūrė Europos finansų infrastruktūros kibernetinio atsparumo valdybą (EKAV). EKAV tikslas – didinti finansų rinkų infrastruktūrų ir jų svarbiausių paslaugų teikėjų, taip pat ir platesnio ES finansų sektoriaus kibernetinį atsparumą, taikant tarptautinius standartus. Tai bus pasiekta skatinant pasitikėjimą bei bendradarbiavimą ir palengvinant bendras iniciatyvas – tiek tarp rinkos dalyvių, tiek tarp rinkos dalyvių ir valdžios institucijų.

Bankų IT rizikos priežiūra

ECB vykdoma bankų IT rizikos priežiūra apima kibernetinį ir operacinį atsparumą. Kibernetinei rizikai reikia skirti ypač daug dėmesio, kadangi bankai tampa vis labiau susiję, didėja jų priklausomybė nuo IT ir, atsižvelgti į tai, kaip sparčiai ryžtingi atakų rengėjai gali rasti pažeidžiamų vietų ir jas panaudoti.

2018 m. ECB įgyvendino EBI Gaires dėl informacinių ir ryšių technologijų rizikos vertinimo pagal SREP (EBA/GL/2017/05). Jos suteikė galimybę nuosekliai ir išsamiai įvertinti IT rizikos situaciją visose prižiūrimose reikšmingose euro zonos kredito įstaigose, todėl atskiruose bankuose imtasi konkrečių tolesnių veiksmų ir nustatyta klausimų, kuriuos reikia spręsti platesniu mastu. Kalbant plačiau, pažymėtina, kad ECB pabrėžė, jog bankai turi ir toliau būti budrūs dėl įvairių rūšių IT rizikos ir neapriboti savo veiklos tik tam tikromis IT rizikos sritimis.

ECB reikšmingai prisidėjo prie EBI Gairių dėl informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymo, jos buvo paskelbtos konsultacijoms 2018 m. gruodžio mėn. Jomis tikimasi suderinti IT rizikos valdymo reikalavimus visuose Europos bankuose ir skatinti vienodesnes veiklos sąlygas. Be to, IT rizikos priežiūra ECB ir toliau apima jungtinių priežiūros grupių vykdomą kasdienę priežiūrą, įsibrovimo ir tikslinius patikrinimus vietoje, siekiant konkrečių IT rizikos tikslų bei informavimą apie kibernetines atakas per ECB informavimo apie kibernetinius incidentus sistemą.

Toliau aktyviai bendradarbiaujama visame pasaulyje, o ypač Europos lygmeniu, kad būtų didinamas finansų ekosistemos kibernetinis atsparumas.


12.4 ECB ekologinio pėdsako mažinimas

ECB siekia gerinti savo aplinkos apsaugos veiksmingumo rodiklius

Kaip viena iš Europos institucijų, ECB suvokia savo pareigą prisidėti prie aplinkos apsaugos ir spręsti su klimato kaita susijusius iššūkius, taip rūpindamasis visuomenės ir ateities kartų gerove. 2007 m. patvirtinęs pirmąją aplinkosaugos politiką, ECB siekia pagerinti savo aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius ir kuo labiau sumažinti anglies pėdsaką. Nuo 2010 m. ECB yra įregistruotas Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS), o aplinkosaugos vadybos sistema taikoma visuose trijuose pastatuose, kuriuose įsikūrę ECB darbuotojai Frankfurte – pagrindiniame pastate Sonnemannstrasse gatvėje, Japan Center ir Eurotower.

Aplinkos apsauga yra neatskiriama ECB veiklos vykdymo strategijos dalis, ja grindžiama jo kasdienė veikla ir procesai. Daugiau kaip 50 ECB atstovų ir aplinkos apsauga besirūpinančių darbuotojų bei darbuotojų grupių siekia kuo labiau sumažinti savo ekologinį pėdsaką. ECB ugdo darbuotojų sąmoningumą, įgyvendina veiksmingumo didinimo priemones ir bendradarbiauja su suinteresuotaisiais subjektais, kad kartu įgyvendintų ECB aplinkos apsaugos tikslus. Jis pradėjo taikyti universalią bendradarbiavimo internetu priemonę, leidžiančią susisiekti su kolegomis nuotoliniu būdu. Taip ne tik skatinamas bendravimas internetu, bet ir leidžiama, kiek įmanoma, sumažinti kelionių darbo reikalais skaičių, mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį. Be to, ECB dar labiau optimizavo pagrindinio pastato apšvietimo sistemą – tai leido sumažinti apšvietimo intensyvumą tam tikrose patalpose ir sutaupyti energijos. Vietoj vienkartinių puodelių bendrosiose erdvėse naudojami daugkartinio naudojimo puodeliai. Taip gerokai sumažinama atliekų.

2018 m. dalyvauta įgyvendinant įvairias ekologinį sąmoningumą didinančias iniciatyvas

2018 m. ECB dalyvavo keliose tarptautinėse kampanijose, skatinančiose rūpinimąsi aplinkos apsauga. Kartu su Frankfurto bendrija 2018 m. ECB prisijungė prie Pasaulio gamtos fondo koordinuojamos globalios iniciatyvos „Žemės valanda“, taip rodydamas susirūpinimą planetos ateitimi ir įkvėpdamas imtis veiksmų dėl klimato kaitos. ECB ir 183 kitų verslo įmonių bei institucijų, įsikūrusių Frankfurte, išjungė visas, išskyrus būtinąsias, šviesas. Prie akcijos buvo kviečiami prisijungti ir ECB darbuotojai. Jie raginami toliau ieškoti būdų rūpintis aplinkos apsauga. Be to, ECB šeštą kartą dalyvavo Europos judumo savaitės (angl. European Mobility Week) renginyje. Siekiant paskatinti ECB darbuotojus rinktis ekologiškesnius sprendimus kasdien keliaujant į darbą ir iš jo, pavyzdžiui, patikrinta dviračių sauga ir suorganizuotos komandinės varžybos bei viktorinos apie judumą ir klimato kaitą. Darbuotojams taip pat suteikta informacijos apie ekologišką judumą ECB.

Be to, ECB poveikį aplinkai padeda mažinti ir išorės paslaugų teikėjai. Į tvarumo kriterijus atsižvelgta, tarkime, renkantis valymo paslaugų teikėjus. Taikant šiuos kriterijus, kasdienėje veikloje imta naudoti įvairias aplinkai nekenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, perdirbtą popierių, naudojamą WC. Valymo paslaugas ECB teikianti įmonė naudoja naujoviškas, nepavojingas bei biologiškai skaidžias valymo priemones ir taiko tik mechanines giluminio valymo procedūras. Siekiant sumažinti vandens vartojimą ir sutaupyti jo plaunant grindis, optimizuota ir vandens dozavimo tvarka.

Bendradarbiavimas siekiant geresnės aplinkos apsaugos

Siekdamas didesnio poveikio, ECB glaudžiai bendradarbiauja su NCB ir kitomis Europos institucijomis bei organais. Kartu jie dalijasi gerąja patirtimi, aptaria ir nagrinėja naujus sprendimus bendroms problemoms spręsti, keičiasi informacija apie aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius. Europos institucijos bei organai tinklalapyje EMAS Europos institucijose nagrinėja praktinę naudą, kurią gauna EMAS įregistruotos organizacijos, ir dalijasi gerąja patirtimi bei išteklių taupymo būdais. Taigi tarpinstitucinis bendradarbiavimas – tai dar vienas svarbus veiksnys, padedantis įgyvendinti ECB aplinkosaugos įsipareigojimus.

Informaciją apie aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius ir įgyvendintas priemones ECB skelbia savo interneto svetainės tinklalapyje ECB ir aplinkos apsauga.


Finansinės ataskaitos

https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/annrep/ecb.annualaccounts2018~cd3eabaa40.lt.pdf


Eurosistemos konsoliduotas balansas 2018 m. gruodžio 31 d.

https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/ecb.eurosystembalancesheet2018~5b51d1aefe.lt.pdf


Statistika (tik anglų k.)

https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/annrep/ecb.ar_annex2018_statistical_section~7ddac28291.en.pdf

© Europos Centrinis Bankas, 2019 m.

Adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0
Svetainė www.ecb.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Šiame leidinyje paskutiniai duomenys – 2019 m. vasario 8 d. (išskyrus 2018 m. gruodžio mėn. nedarbo lygio duomenis), paskutiniai statistikos duomenys – 2019 m. kovo 14 d.

Dėl terminų ir santrumpų žr. ECB glosarijų (anglų k.).

HTML ISBN 978-92-899-3449-7, ISSN 1830-2971, skaitmeninio objekto identifikatorius 10.2866/402, ES katalogo numeris QB-AA-19-001-LT-Q


[1]2019 m. kovo mėn. Valdančioji taryba paskelbė šiuo metu mananti, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar bent iki 2019 m. pabaigos, tačiau bet kokiu atveju tol, kol to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.
[2]Hamburgo tarptautinės ekonomikos instituto (HWWI) duomenys.
[3]Daugiau apie užimtumo pagal amžių struktūrą žr. intarpą „Su euro zonos užimtumo augimu susiję struktūriniai pokyčiai ekonomikos atsigavimo metu“, Economic Bulletin, Issue 8, ECB, 2018.
[4]Žr. straipsnio „Labour supply and employment growth“, Economic Bulletin, Issue 1, ECB, 2018, 1 intarpą.
[5]Žr. straipsnį „Labour supply and employment growth“, Economic Bulletin, Issue 1, ECB, 2018.
[6]Fiskalinė padėtis parodo ekonomikos fiskalinio skatinimo kryptį ir mastą, apimančius daugiau nei automatinę viešųjų finansų kaitą dėl ekonomikos ciklo. Ji vertinama kaip pagal ciklą patikslintas pirminio balanso rodiklis atėmus valstybės paramos finansų sektoriui įtaką. Daugiau apie euro zonos fiskalinės politikos sąvoką žr. straipsnyje „The euro area fiscal stance“, Economic Bulletin, Issue 4, ECB, 2016.
[7]Žr. „The 2018 Ageing Report: Economic & Budgetary Projections for the 28 EU Member States (2016‑2070)“, European Commission, 25 May 2018. 2018 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą yra naujausias kas trejus metus Ekonominės politikos komiteto Visuomenės senėjimo darbo grupės (VSDG) rengiamas dokumentas.
[8]Kalbant apie Graikiją, pasakytina, kad numatomą su senėjimu susijusių išlaidų sumažėjimą daugiausia lemia neseniai įgyvendintos pensijų reformos. Tačiau geresnės perspektyvos taptų prastesnės, jei teismo sprendimu anksčiau įgyvendintos pensijų reformos būtų atšauktos.
[9]Nors dažnai reikia laiko pamatyti reformų poveikį, remiantis Komisijos daugiamečiu vertinimu, pasakytina, kad reformų įgyvendinimas pastaraisiais metais tapo vangesnis. Tai gali būti susiję su keletu veiksnių, pavyzdžiui, jaučiamas nuovargis įgyvendinant reformas ir slopstantis suvokimas dėl reformų skubos, o kai kurių įgyvendinamų reformų užmojai yra labai dideli.
[10]Žr. Masuch, K., Anderton, R., Setzer, R. and Benalal, N. (editors), „Structural policies in the euro area“, Occasional Paper Series, No 210, ECB, June 2018.
[11]Šių euro zonos rodiklių analizę žr. straipsnyje „Measures of underlying inflation for the euro area“, Economic Bulletin, Issue 4, ECB, 2018.
[12]Žr. intarpą „The role of wages in the pick-up of inflation”, Economic Bulletin, Issue 5, ECB, 2018.
[13]Žr. intarpą „Developments in mortgage loan origination in the euro area“, Economic Bulletin, Issue 5, ECB, 2018.
[14]Ribinių pavedimų knyga yra prekybos sistema, pagal kurią rinkos dalyvių pateikiami pavedimai pirkti ar parduoti rikiuojami į eilę ir apdorojami iš anksto nustatyta tvarka.
[15]Pavedimų knygos likvidumo rodiklis yra pagrįstas duomenimis apie prašomų ir siūlomų kainų skirtumus bei kotiruojamuosius kiekius, gautus iš ribinių pavedimų knygų. Tam tikros obligacijos rodiklis apskaičiuojamas kaip pavedimų knygoje esančių penkių geriausių tiek pirkti, tiek parduoti kotiruojamųjų kainų suma, padalyta iš atitinkamų kotiruojamųjų kiekių sumos.
[16]Įvykdytais sandoriais pagrįstam likvidumo rodikliui naudojama informacija, gaunama iš VSPP sandoriams kotiruojamųjų kainų. Tam tikros obligacijos rodiklis apibrėžiamas kaip dviejų geriausių nebiržinėje rinkoje gautų kotiruojamųjų kainų skirtumas, padalytas iš obligacijos termino. Vertinamos tik tos kotiruojamosios kainos, pagal kurias sudaromi faktiniai sandoriai.
[17]„Bund tantrum“ – tai laikotarpis, kai Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumas staigiai išaugo, t. y. 10 m. pajamingumas per maždaug šešias savaites padidėjo 82 baziniais punktais (nuo 0,16 % iki 0,98 %).
[18]Vertybinių popierių emisijų statistiką rengia ECB remdamasis euro zonos nacionalinių centrinių bankų pateiktais mėnesiniais duomenimis. Tai duomenys apie skolos vertybinių popierių ir biržinių akcijų likučius, emisijas, išpirkimą ir augimo tempus. Duomenys suskirstyti pagal emitento šalį ir sektorių, priemonės rūšį, pradinį terminą, atkarpos rūšį ir išraiškos valiutą. Paskutiniai duomenys – 2018 m. lapkričio mėn.
[21]Daugiau apie taikomą ekonometrinę metodiką žr. straipsnio „The impact of the corporate sector purchase programme on corporate bond markets and the financing of euro area non-financial corporations“, Economic Bulletin, Issue 3, ECB, 2018, 61 išnašą.
[22]Pavyzdžiui, bankų išleistos obligacijos, didelio pajamingumo obligacijos ir obligacijos su reikalavimų neatitinkančia atkarpos struktūra. Mažesnis Eurosistemos įsigytų obligacijų pajamingumas ir jo skirtumai skatina investuotojus savo portfelius perorientuoti į turtą, kuriam būdingas panašus rizikos profilis, bet didesnė tikėtina grąža.
[23]Žr. Grosse-Rueschkamp, B., Steffen, S. and Streitz, D., „Cutting out the middleman – The ECB as corporate bond investor“, SSRN, October 2017, and Arce, O., Gimeno, R. and Mayordomo, S., „Making room for the needy: The credit-reallocation effects of the ECB’s corporate QE“, Working Papers, No 1743, Banco de España, 2017.
[24]Literatūroje pateikiama ekonometrinių duomenų, rodančių, kad bankų, kurių portfelius sudaro didelė BSPP reikalavimus atitinkančių paskolų gavėjų dalis, skolinimo apimtis didėja sparčiau negu bankų, turinčių mažiau tokių paskolų gavėjų; žr. Grosse-Rueschkamp, Steffen and Streitz, op. cit. Taip pat esama ekonometrinių duomenų apie Ispanijoje maždaug tuo metu, kai buvo paskelbta BSPP, išaugusį skolinimą BSPP reikalavimų neatitinkančioms įmonėms; žr. Arce, Gimeno and Mayordomo, op. cit.
[25]Daugiau apie TPP poveikį euro zonai žr. straipsnį „Taking stock of the Eurosystem’s asset purchase programme after the end of net asset purchases“, Economic Bulletin, ECB, 2019 (bus paskelbta netrukus).
[26]Piniginio finansavimo draudimas nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnyje. Apie ne pinigų politikos turto apribojimus žr. ECB gaires dėl nacionalinių centrinių bankų vidaus turto ir įsipareigojimų valdymo operacijų (ECB/2014/9), 2014 m. lapkričio 19 d. susitarimą dėl grynojo finansinio turto ir 2017 m. gegužės 17 d. susitarimą dėl likvidumo pagalbos kritiniu atveju.
[27]Pagal TPP turimi vertybiniai popieriai vertinami amortizuota savikaina.
[28]ECB kas savaitę skelbia informaciją apie pagal TPP turimų vertybinių popierių kaitą. Pirminėse bei antrinėse rinkose įsigytų vertybinių popierių pasiskirstymą pagal TUVPPP, POPP3 ir BSPP ECB skelbia kas mėnesį. Kalbant apie BSPP, pasakytina, kad ECB skelbia visų turimų vertybinių popierių sąrašą, įskaitant emitentų vardus, išpirkimo datas bei obligacijų atkarpos dydžius, ir suvestinius turimų vertybinių popierių duomenis, paskirstytus pagal rizikos šalį, reitingą ir sektorių. Kalbant apie VSPP, pažymėtina, kad ECB teikia duomenis apie vertybinių popierių pasiskirstymą pagal šalį emitentę, įskaitant vidutinį svertinį terminą (viršvalstybinių emitentų turimi vertybiniai popieriai skelbiami bendru lygiu).
[29]Eurosistema siekia neutralų poveikį rinkai darančio turto paskirstymo ir perka visų reikalavimus atitinkančių terminų vertybinius popierius visose jurisdikcijose tokiu būdu, kuris parodo euro zonos vyriausybių obligacijų rinkos sudėtį.
[30]ECB skelbia tikėtinas mėnesines TPP išpirkimo sumas per 12 mėn. slenkamąjį laikotarpį.
[31]ECB kas mėnesį skelbia Eurosistemos agreguotą mėnesinį pagal VSPP skolinimo programą suteiktų paskolų balanso vidurkį ir agreguotą pagal PSPP skolinimo programą gauto grynųjų pinigų įkaito mėnesinį vidurkį.
[32]Apie vertybinių popierių skolinimą pagal POPP3 ir TUVPPP žr. Bendroji pagal TPP įsigytų vertybinių popierių skolinimo sąranga.
[34]TUVP privalo turėti bent du ECAI suteiktus kredito reitingus. TUVP, kurių vertinimas yra žemesnis negu 2 kredito kokybės žingsnis, turi atitikti tokius papildomus reikalavimus: i) nėra neveiksnių paskolų, kuriomis būtų užtikrintas TUVP emisijos metu arba kurios būtų įtrauktos TUVP galiojimo laikotarpiu; ii) pinigų srautą kuriantis turtas, kuriuo būtų užtikrintas TUVP, negali būti struktūrizuotas, sindikuotas arba su finansiniu svertu; iii) turi būti vykdomi aptarnavimo tęstinumo reikalavimai.
[35]VSPP atveju minimalus likutinis terminas yra vieni metai, o maksimalus – 30 metų. BSPP atveju minimalus likutinis terminas yra šeši mėnesiai, o maksimalus – 30 metų.
[36]Žr. 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) 138 straipsnio 3 dalies b punktą (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).
[37]2017 m. sausio 19 d. Valdančioji taryba nusprendė, kad turtą, kurio pajamingumas iki išpirkimo termino yra mažesnis negu indėlių galimybės palūkanų norma, leidžiama pirkti tik pagal VSPP, ir patvirtino, kad pagal POPP3, TUVPPP ir BSPP tokie pirkimai nenumatyti. Daugiau informacijos žr. ECB interneto svetainėje.
[38]Emitento riba reiškia didžiausią emitento vertybinių popierių dalį, kurią Eurosistema galėtų turėti.
[39]Viršvalstybinėms obligacijoms taikoma 50 % emisijos ir emitento riba.
[40]TUVP ir padengtosioms obligacijoms (jie gali būti perkami netaikant minimalaus kredito kokybės reikalavimo) taikoma didžiausia riba yra 30 %.
[41]Žr. Fell, J., Grodzicki, M., Krušec, D., Martin, R. and O’Brien, E., „Overcoming non-performing loan market failures with transaction platforms“, Financial Stability Review, ECB, November 2017.
[42]Nacionalinės institucijos yra įgaliotos pradėti taikyti ir įgyvendinti ES teisės aktuose nustatytas makroprudencines priemones, bet, prieš priimdamos sprendimus dėl šių priemonių taikymo, pirmiausia turi apie tai informuoti ECB. Vertindamas numatytas priemones, ECB gali nepritarti priimtiems sprendimams ir, jei reikia, taikyti griežtesnes priemones už tas, kurias pasirinko nacionalinės institucijos, siekdamos sumažinti riziką finansiniam stabilumui (žr. BPM reglamento 5 straipsnį ir Europos Centrinio Banko darbo reglamento 13h straipsnį (Sprendimas ECB/2014/1)).
[43]Žr. „ECB floor methodology for setting the capital buffer for an identified Other Systemically Important Institution (O-SII)“, „Macroprudential Bulletin“, Issue 3, ECB, June 2017.
[44]Žr. pranešimą spaudai „ECB 2018 stress test analysis shows improved capital basis of significant euro area banks“, ECB Banking Supervision, 1 February 2019.
[45]Dėl išsamesnės informacijos žr. Carmassi, J., Dobkowitz, S., Evrard, J., Parisi, L., Silva, A. and Wedow, M., „Completing the Banking Union with a European Deposit Insurance Scheme: who is afraid of cross-subsidisation?“, Occasional Paper Series, No 208, ECB, April 2018.
[46]Remiantis EBI gairėmis dėl pranešimo apie didelius incidentus pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 (MPD 2) (EBA/GL/2017/10).
[47]EONIA yra indeksas, rodantis neužtikrintų priemonių tarpbankinėje rinkoje taikomą vienos nakties skolinimo eurais vidutinę palūkanų normą, šiuos duomenis teikia konkrečiai grupei priklausantys bankai. Šis indeksas apskaičiuojamas kiekvieną dieną remiantis bankų grupės teikiamais duomenimis, o jį administruoja EMMI.
[48]Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 141 straipsnio 2 dalį, ECBS statuto 17 straipsnį, 21 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį ir 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 332/2002 9 straipsnį.
[49]Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 2 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį, ECBS statuto 17 ir 21 straipsnius ir 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 407/2010 8 straipsnį.
[50]Pagal ECBS statuto 17 ir 21 straipsnius (kartu su EFSF pagrindų susitarimo 3 straipsnio 5 dalimi).
[51]Pagal ECBS statuto 17 ir 21 straipsnius (kartu su ESM susitarimo dėl finansinės pagalbos programos bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 12 dalies 1 punktu).
[52]Atsižvelgiant į susitarimą dėl paskolos programos tarp valstybių narių, kurių valiuta yra euro (išskyrus Graikiją ir Vokietiją), ir Kreditanstalt für Wiederaufbau (veikiant viešųjų interesų labui, laikantis Vokietijos Federacinės Respublikos nurodymų ir turint jos garantiją), paskolos davėjų, ir Graikijos, paskolos gavėjos, ir Bank of Greece, paskolos gavėjos tarpininko, ir pagal ECBS statuto 17 straipsnį ir 21 straipsnio 2 dalį ir 2010 m. gegužės 10 d. Sprendimo ECB/2010/4 2 straipsnį.
[53]Daugiau išsamesnės informacijos apie ECB mokslinių tyrimų veiklą, įskaitant informaciją apie mokslinių tyrimų renginius, leidinius ir tinklus žr. ECB interneto svetainėje.
[54]Visi su Sintroje vykusiu forumu susiję straipsniai, diskusijos ir kalbos pateikti elektroninėje knygoje, o visų sesijų vaizdo įrašai – ECB „YouTube“ kanale.
[55]ECB mokslinių tyrimų biuletenis – internetinė platforma, skirta svarbių tyrimų rezultatų sklaidai didesnei auditorijai. Šis leidinys skelbiamas ECB interneto svetainėje.
[56]Sujungtos bylos C-105/15 P–C-109/15 P.
[57]Sujungtos bylos C-8/15 P–C-10/15 P.
[58]Žr. CON/2018/12.
[59]Žr. CON/2018/19.
[60]Žr. CON/2018/26.
[62]Žr. CON/2018/36.
[63]Žr. CON/2018/55.
[64]Žr. CON/2018/37.
[65]Žr. CON/2018/54.
[66]Žr. CON/2018/38.
[67]Žr. CON/2018/33.
[68]Žr. CON/2018/25.
[69]Žr. CON/2018/51.
[70]Žr. CON/2018/20.
[71]Žr. CON/2018/1.
[72]Žr. CON/2018/35.
[73]Žr. CON/2018/23.
[74]Žr. CON/2018/53.
[76]Žr. CON/2018/56.
[77]Žr. CON/2018/48.
[79]Žr. CON/2018/15.
[80]Žr. CON/2018/27.
[81]Žr. CON/2018/16.
[82]Žr. CON/2018/18.
[83]Žr. CON/2018/21.
[84]Žr. CON/2018/2 ir CON/2018/3.
[85]Žr. CON/2018/5.
[86]Žr. CON/2018/24.
[87]Žr. CON/2018/28.
[88]Žr. CON/2018/8.
[89]Žr. CON/2018/4 ir CON/2018/57.
[90]Žr. CON/2018/43.
[91]Žr. CON/2018/49.
[92]Žr. CON/2018/42.
[93]Žr. CON/2018/58.
[94]Žr. CON/2018/52.
[95]Žr. CON/2018/9 ir CON/2018/34.
[96]Žr. CON/2018/7.
[97]Žr. CON/2018/30.
[98]Žr. CON/2018/44.
[99]Žr. CON/2018/40.
[100]Žr. CON/2018/50.
[101]Žr. CON/2018/6.
[102]Žr. CON/2018/31.
[103]Žr. CON/2018/18 ir CON/2018/39.
[104]Žr. CON/2018/16.
[105]Žr. CON/2018/21.
[106]Žr. CON/2018/28.
[107]Žr. CON/2018/46.
[109]Žr. CON/2018/41.
[110]Žr. CON/2018/33.
[111]Išsamesnė informacija apie pažangą kuriant bankų sąjungą, kapitalo rinkų sąjungą ir ECB nuomonę pateikta šios Metų ataskaitos 3.4 skirsnyje.
[112]Įvadiniai pranešimai skelbiami ECB interneto svetainėje.
[113]Atsakymas į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl Europos Centrinio Banko 2017 m. metinės ataskaitos, bus paskelbtas tą pačią dieną kaip ir ši Metų ataskaita.
[114]ECB Pirmininko atsakymai į Parlamento narių užduodamus klausimus skelbiami specialiame ECB interneto svetainės skyriuje.
[115]Daugiau informacijos pateikta ECB priežiūros veiklos 2018 metų ataskaitoje.
[116]2018 m. spalio 26 d. Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique skaitytas ECB Pirmininko Mario Draghi pranešimas apie centrinių bankų nepriklausomumą ir 2018 m. gegužės 25 d. Sveriges Riksbank Vykdomosios valdybos nario Benoît Cœuré skaitytas pranešimas apie centrinę bankininkystę sudėtingais laikais. Taip pat paminėtinas 2017 m. rugsėjo 4 d. ECB teisės konferencijoje Vykdomosios valdybos nario Yves Mersch skaitytas pranešimas „Atskaitomybės ir suvereniteto derinimas Europos Sąjungoje: ECB patirtis“ ir 2017 m. kovo 28 d. Transparency International EU reginyje „Two sides of the same coin? Independence and accountability of the European Central Bank“ skaitytas Benoît Cœuré pranešimas apie nepriklausomumą ir atskaitomybę kintančiame pasaulyje.
[117]Žr., pavyzdžiui, straipsnyje „The evolution of the ECB’s accountability practices during the crisis“, Economic Bulletin, Issue 5, ECB, 2018.
[118]Žr. QA15.1 klausimą, Standartinė Eurobarometro apklausa 90, 90.3 banga, Europos Komisija, 2018 m. gruodžio mėn.
[119]2018 m. ECB paskelbė du straipsnius, parengtus Tarptautinių ryšių komiteto (IRC) darbo grupės, skirtos su TVF susijusiems klausimams spręsti. Plačiau apie IRC darbo grupės veiklą TVF klausimais žr. „Strengthening the Global Financial Safety Net – Moving relations between the IMF and Regional Financing Arrangements forward“, Occasional Paper Series, No 207, ECB, March 2018, ir „A quantitative analysis of the size of IMF resources“, Occasional Paper Series, No 213, ECB, October 2018.
[120]„Kibernetinis incidentas“ ir kitų terminų apibrėžimai pateikti Finansinio stabilumo tarybos Kibernetiniame žodyne.