Pirmasis keitimas (2002 m.)

Grynųjų pinigų keitimas 2002 m. buvo svarbus įvykis Europos istorijoje ir reikšmingas techninis pasiekimas. Tų metų sausio 1 d. eurų banknotai ir monetos buvo įvesti dvylikoje šalių, kurių bendras gyventojų skaičius sudarė 308 milijonų. Tai buvo didžiausias pasaulyje pinigų keitimo procesas, kuriame dalyvavo bankų sektorius, saugaus transportavimo bendrovės, mažmenininkai, grynųjų pinigų automatų gamintojai ir, be abejo, plačioji visuomenė.

Prieš keitimą buvo atliktas didelis parengiamasis darbas. 2001 m. rugsėjo mėn. grynieji pinigai pradėti teikti bankams ir mažmenininkams, siekiant išvengti kliūčių šioje tiekimo grandinėje. Tai atlikus visi sektoriai buvo aprūpinti grynaisiais eurais jau pirmomis 2002 m. dienomis. Iki sausio 3 d. 96 % grynųjų pinigų išdavimo automatų euro zonoje buvo naudojami eurų banknotai. Praėjus savaitei po euro įvedimo, daugiau nei pusė visų grynųjų pinigų operacijų buvo vykdoma eurais.

Pasibaigus dviejų valiutų apyvartos laikotarpiui, keliose šalyse trukusiam net du mėnesius (jo metu mokėjimus buvo galima atlikti grynaisiais eurais ir nacionaline valiuta), 2002 m. kovo 1 d. eurai tapo vienintele teisėta atsiskaitymo priemone euro zonoje. Iki to laiko iš apyvartos buvo išimta daugiau negu 6 milijardai banknotų ir beveik 30 milijardų nacionalinių monetų.

Gamyba

Eurų banknotų spausdinimas

ECB koordinavo ir stebėjo banknotų gamybą 15 vietų, kur į šį procesą buvo įtraukta apie 40 skirtingų žaliavų tiekėjų. Bendra kokybės valdymo sistema garantavo identišką visų banknotų standartą.

Nors atskiros šalys buvo (ir tebėra) atsakingos už eurų monetas, ECB veikė kaip nešališkas monetų kokybės vertintojas, siekdamas užtikrinti, kad monetas būtų galima naudoti prekybos automatuose visoje euro zonoje.

Eurų banknotus pradėta gaminti 1999 m. liepos mėn. penkiolikoje banknotų spaustuvių visoje Europos Sąjungoje. Iki 2002 m. sausio 1 d. dvylikoje šalių buvo atspausdintos pradinės banknotų atsargos – 14,89 mlrd. eurų banknotų, įskaitant ir logistines atsargas. Sudėjus šiuos banknotus (jų bendra nominali vertė sudarė apie 633 mlrd. eurų) į vieną juostą, ją 2,5 karto būtų buvę galima nutiesti iki mėnulio ir atgal.

Vėliau ECB valdančioji taryba patvirtino sprendimą pagaminti dar 1,91 mlrd. banknotų. Šio pagrindinio atsargų fondo tikslas buvo apsidrausti nuo rizikos, kad laiku gali būti nepagamintos privalomos pradinės ir logistinės atsargos. Taigi, fondas padėjo užtikrinti sklandų grynųjų pinigų keitimą. Po to, kai pagrindinis atsargų fondas jau buvo atlikęs savo užduotį, jame likę banknotai buvo pervesti į Eurosistemos strategines atsargas, kurios buvo kaupiamos po grynųjų pinigų pakeitimo tam atvejui, jei netikėtai išaugtų banknotų paklausa.

Šešiolikoje Europos kalyklų iš 250 000 tonų metalo buvo nukalta apytikriai 52 mlrd. monetų, kurių bendra vertė sudarė 15,75 mlrd. eurų.

Pradinės gamybos duomenys

1 lentelėje parodyti 1999–2001 m. pagamintų pradinių atsargų kiekis grynųjų pinigų keitimui 2002 m. 2 lentelėje parodyti pagaminti kiekiai, suskirstyti pagal nominalus. Kiekvienas nacionalinis centrinis bankas turėjo nuspręsti, kur spausdinti pradines banknotų atsargas, reikalingas toje šalyje, o kiekviena valstybė narė turėjo pati nusistatyti reikalavimus monetoms. Eurų banknotų ir monetų gamybos statistika.

1 lentelė

Šalis Iki 2002 m. sausio 1 d. kiekvienai šaliai pagaminta eurų banknotų (mln.)
Belgija 550
Vokietija 4 783
Graikija 617
Ispanija 1 924
Prancūzija 2 265
Airija 294
Italija 2 440
Liuksemburgas 46
Nyderlandai 659
Austrija 550
Portugalija 537
Suomija 225
IŠ VISO pirmajam keitimui 14 890

2 lentelė

Nominalas Iki 2002 m. sausio 1 d. pagaminta banknotų (mln.)
5 € 3 155
10 € 3 221
20 € 3 406
50 € 3 283
100 € 1 231
200 € 223
500 € 371
IŠ VISO pirmajam keitimui 14 890