Kapitalo pasirašymas
Paskutinį kartą atnaujinta 2023 m. sausio 1 d.
ECB kapitalą (dabar jis yra 10 825 007 069,61 euro) sudaro visų ES valstybių narių nacionalinių centrinių bankų (NCB) įnašai.
Kiekvieno NCB dalis šiame kapitale apskaičiuojama naudojant raktą, kuris kiekvienai šaliai nustatomas pagal jos gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, palyginti su Europos Sąjungos bendru gyventojų skaičiumi ir BVP. Abu veiksniai yra vienodai svarbūs. ECB šias dalis koreguoja kas penkerius metus ir dažniau, jeigu pasikeičia NCB, kurie moka įnašus į ECB kapitalą, skaičius. Įnašus moka ES valstybių narių NCB. Dalys koreguojamos remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis. Paskutinis koregavimas atliktas 2020 m. vasario 1 d., Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES.
Euro zonos nacionaliniai centriniai bankai
Euro zonos NCB visiškai apmokėtas pasirašytas ECB kapitalas sudaro 8 875 217 621,22 euro ir yra paskirstytas taip:
| Nacionalinis centrinis bankas | Kapitalo raktas,% 1 | Apmokėtasis kapitalas (€) |
|---|---|---|
| 1 Nuo 1999 m. sausio 1 d., prasidėjus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajam etapui, kapitalo raktas buvo keistas aštuonis kartus: keturis kartus koreguotas pagal kas penkerius metus vykdomą planą (2004 m. sausio 1 d., 2009 m. sausio 1 d., 2014 m. sausio 1 d. ir 2019 m. sausio 1 d.) ir papildomai – 2004 m. gegužės 1 d. (į ES įstojus Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai), 2007 m. sausio 1 d. (į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai), 2013 m. liepos 1 d. (į ES įstojus Kroatijai) ir 2020 m. vasario 1 d. (iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei). 2 Hrvatska narodna banka prisijungė prie Eurosistemos po to, kai Kroatija įstojo į euro zoną 2023 m. sausio 1 d. Todėl tą dieną Hrvatska narodna banka apmokėjo likusią savo pasirašyto kapitalo dalį ECB. 3 Dėl Bank of England pasitraukimo iš Europos centrinių bankų sistemos padidėjusios pasirašytos euro zonos NCB kapitalo dalys (t. y. prieš Kroatijos prisijungimą prie euro zonos) padalintos į dvi metines įmokas (žr. 2020 m. sausio 30 d. ECB interneto svetainėje paskelbtą ECB pranešimą spaudai). Pirmoji metinė įmoka sumokėta 2021 m. gruodžio 29 d., antroji – 2022 m. gruodžio 28 d. |
||
| Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique (Belgija) | 2,9630 | 320 744 959,47 |
| Deutsche Bundesbank (Vokietija) | 21,4394 | 2 320 816 565,68 |
| Eesti Pank (Estija) | 0,2291 | 24 800 091,20 |
| Banc Ceannais na hÉireann / Central Bank of Ireland (Airija) | 1,3772 | 149 081 997,36 |
| Bank of Greece (Graikija) | 2,0117 | 217 766 667,22 |
| Banco de España (Ispanija) | 9,6981 | 1 049 820 010,62 |
| Banque de France (Prancūzija) | 16,6108 | 1 798 120 274,32 |
| Hrvatska narodna banka (Kroatija)2 | 0,6595 | 71 390 921,62 |
| Banca d'Italia (Italija) | 13,8165 | 1 495 637 101,77 |
| Central Bank of Cyprus (Kipras) | 0,1750 | 18 943 762,37 |
| Latvijas Banka (Latvija) | 0,3169 | 34 304 447,40 |
| Lietuvos bankas (Lietuva) | 0,4707 | 50 953 308,28 |
| Banque centrale du Luxembourg (Liuksemburgas) | 0,2679 | 29 000 193,94 |
| Bank Ċentrali ta' Malta / Central Bank of Malta (Malta) | 0,0853 | 9 233 731,03 |
| De Nederlandsche Bank (Nyderlandai) | 4,7662 | 515 941 486,95 |
| Oesterreichische Nationalbank (Austrija) | 2,3804 | 257 678 468,28 |
| Banco de Portugal (Portugalija) | 1,9035 | 206 054 009,57 |
| Banka Slovenije (Slovėnija) | 0,3916 | 42 390 727,68 |
| Národná banka Slovenska (Slovakija) | 0,9314 | 100 824 115,85 |
| Suomen Pankki – Finlands Bank (Suomija) | 1,4939 | 161 714 780,61 |
| Iš viso 3 | 81,9881 | 8 875 217 621,22 |
Ne euro zonos nacionaliniai centriniai bankai
Septyni ES priklausantys ne euro zonos NCB turi iš dalies padengti ECB veiklos išlaidas, susijusias su jų dalyvavimu Europos centrinių bankų sistemoje, apmokėdami nedidelę procentinę dalį savo dalies ECB pasirašytajame kapitale. Nuo 2010 m. gruodžio 29 d. šie įnašai sudaro 3,75 % visos jų dalies pasirašytajame kapitale. Ne euro zonos NCB apmokėtas ECB kapitalas yra 73 117 104,33 euro. Jį sudaro:
| Nacionalinis centrinis bankas | Kapitalo raktas (%) | Apmokėtasis kapitalas (€) | ||
|---|---|---|---|---|
| 4 Dėl apvalinimo pateiktų skaičių sumos gali nesutapti su nurodytomis bendromis sumomis. | ||||
| Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) (Bulgarija) | 0,9832 | 3 991 180,11 | ||
| Česká národní banka (Čekija) | 1,8794 | 7 629 194,36 | ||
| Danmarks Nationalbank (Danija) | 1,7591 | 7 140 851,23 | ||
| Magyar Nemzeti Bank (Vengrija) | 1,5488 | 6 287 164,11 | ||
| Narodowy Bank Polski (Lenkija) | 6,0335 | 24 492 255,06 | ||
| Banca Naţională a României (Rumunija) | 2,8289 | 11 483 573,44 | ||
| Sveriges Riksbank (Švedija) | 2,9790 | 12 092 886,02 | ||
| Iš viso 4 | 18,0119 | 73 117 104,33 | ||
Ne euro zonos NCB neturi teisės gauti jokios skirstytino ECB pelno dalies ir nėra įpareigoti padengti jokių ECB nuostolių.
Eurosistemos kapitalo raktas
Eurosistemos kapitalo raktas yra kapitalo raktas, naudojamas, pavyzdžiui, vykdant daugumą pirkimų pagal kai kurias ECB pirkimo programas, nes jis apima tik euro zonos nacionalinius centrinius bankus.
| Šalis | Eurosistemos raktas 2023 m. sausio 1 d. | Eurosistemos raktas 2020 m. vasario 1 d. |
|---|---|---|
| % | % | |
| 5 Dėl apvalinimo skaičių sumos gali nesutapti su nurodytomis bendromis sumomis. | ||
| Belgija | 3,6139 | 3,6432 |
| Bulgarija | ||
| Čekija | ||
| Danija | ||
| Vokietija | 26,1494 | 26,3615 |
| Estija | 0,2794 | 0,2817 |
| Airija | 1,6798 | 1,6934 |
| Graikija | 2,4536 | 2,4735 |
| Ispanija | 11,8287 | 11,9246 |
| Prancūzija | 20,2600 | 20,4243 |
| Kroatija | 0,8044 | |
| Italija | 16,8518 | 16,9885 |
| Kipras | 0,2134 | 0,2152 |
| Latvija | 0,3865 | 0,3897 |
| Lietuva | 0,5741 | 0,5788 |
| Liuksemburgas | 0,3268 | 0,3294 |
| Vengrija | ||
| Malta | 0,1040 | 0,1049 |
| Nyderlandai | 5,8133 | 5,8604 |
| Austrija | 2,9033 | 2,9269 |
| Lenkija | ||
| Portugalija | 2,3217 | 2,3405 |
| Rumunija | ||
| Slovėnija | 0,4776 | 0,4815 |
| Slovakija | 1,1360 | 1,1452 |
| Suomija | 1,8221 | 1,8369 |
| Švedija | ||
| Iš viso 5 | 100,0000 | 100,0000 |
ECB grynojo pelno ir nuostolio paskirstymas
ECB grynasis pelnas (nuostolis) paskirstomas euro zonos NCB pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 33 straipsnį:
33.1. ECB grynasis pelnas pervedamas tokia tvarka:
- suma, kurią turi nustatyti Valdančioji taryba ir kuri negali viršyti 20 % grynojo pelno, pervedama į bendrą atsargų fondą, kuriam taikoma riba, lygi 100 % kapitalo;
- likęs grynasis pelnas paskirstomas ECB dalininkams proporcingai jų apmokėtoms dalims.
33.2. Jeigu ECB patiria nuostolį, trūkumą galima kompensuoti iš ECB bendrojo atsargų fondo ir, prireikus, Valdančiosios tarybos sprendimu iš atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamų proporcingai ir neviršijant sumų, kokios paskirstytos nacionaliniams centriniams bankams pagal 32.5 straipsnį.