Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

DUK apie skaitmeninį eurą

1 klausimas. Ar skaitmeninis euras pakeistų grynuosius pinigus?

Ne, skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus, o ne juos pakeistų. Euro zonoje grynieji pinigai ir toliau būtų naudojami. Skaitmeniniai eurai cirkuliuotų kartu su grynaisiais ir taip būtų patenkinamas vis didėjantis vartotojų poreikis sparčiai ir saugiai atsiskaityti skaitmeninėmis priemonėmis.

2 klausimas. Kokių padarinių skaitmeninio euro išleidimas turėtų bankų sektoriui?

Dėl skaitmeninio euro finansų sektorius neturėtų patirti neigiamų padarinių. Todėl sieksime užtikrinti, kad i) skaitmeninis euras būtų naudojamas daugiausia kaip mokėjimo priemonė ir netaptų finansinio investavimo priemone, ii) skaitmeninio euro tvarkymo paslaugas teiktų prižiūrimi tarpininkai.

3 klausimas. Kodėl skaitmeninis euras būtų geriau už stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas ir kriptoturtą?

Skaitmeniniai eurai būtų centrinio banko leidžiami pinigai. Tai reiškia, kad jie būtų užtikrinti centrinio banko ir būtų skirti tenkinti žmonių poreikius: jie būtų nerizikingi ir būtų laikomasi privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų. Centriniai bankai įpareigoti išlaikyti pinigų vertę, kad ir kokie tie pinigai būtų – fiziniai ar skaitmeniniai.

Stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų stabilumas ir patikimumas galiausiai priklauso nuo jas į apyvartą leidžiančio subjekto ir nuo to, kiek patikimas ir įgyvendinamas yra jo įsipareigojimas bėgant laikui išlaikyti tokios valiutos vertę. Be to, valiutą leidžiantys privatūs subjektai asmens duomenis gali panaudoti komerciniais tikslais.

Neįmanoma tiksliai nustatyti, kas yra atsakingas už kriptoturtą, todėl nebūtų įmanoma užtikrinti, kad jūsų pretenzijos būtų įvykdytos.

4 klausimas. Ar skaitmeninis euras bus kuriamas paskirstytųjų duomenų technologijos (angl. distributed ledger technology, DLT), pavyzdžiui, blokų grandinės (angl. blockchain), pagrindu?

Eurosistema eksperimentuoja su įvairiais skaitmeninio euro kūrimo metodais ir technologijomis. Nagrinėjami ir centralizuoti, ir decentralizuoti sprendiniai, pavyzdžiui, DLT, bet joks sprendimas dar nepriimtas.

5 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų alternatyvi valiuta Eurosistemoje?

Ne. Skaitmeninis euras būtų tik dar vienas būdas Europoje atlikti mokėjimus eurais – mūsų bendrąja valiuta. Į grynuosius eurus jis būtų keičiamas santykiu vienas už vieną. Skaitmeninis euras tenkintų vis labiau prie skaitmeninių atsiskaitymų linkstančios visuomenės poreikius.

6 klausimas. Kodėl manote, kad vartotojai norėtų naudoti skaitmeninį eurą?

Skaitmeninis euras būtų skaitmeninė mokėjimo priemonė, kuri būtų tokia pat saugi, paprasta naudoti ir pigi, kokie šiuo metu yra grynieji pinigai. Žmonės, kurie jį naudotų elementariems atsiskaitymams, nepatirtų jokių papildomų išlaidų, be to, jis galėtų būti naudojamas visoje euro zonoje.

Pasaulyje, kuriame žmonės vis dažniau mokėjimus atlieka elektroninėmis priemonėmis ir kuriame skaitmeninių mokėjimų rinka nuolat auga, skaitmeninis euras visiems – namų ūkiams, mažoms įmonėms ir didėlėms bendrovėms – suteiktų dar vieną galimybę atlikti mokėjimus centrinio banko pinigais.

Pinigų gavėjams, pavyzdžiui, prekeiviams ir mažoms įmonėms, skaitmeninis euras suteiktų dar vieną, papildomą būdą gauti mokėjimus iš savo klientų.

Be to, skaitmeninis euras galėtų atlikti ir kitas pažangias funkcijas, pavyzdžiui, automatinių mokėjimų arba tam tikros formos skaitmeninės tapatybės panaudojimo.

7 klausimas. Kas būtų, jeigu kuris nors ne euro zonos centrinis bankas anksčiau negu Eurosistema išleistų savo skaitmeninę valiutą?

Visi didieji centriniai bankai svarsto galimybę leisti centrinio banko skaitmeninę valiutą, tačiau tai nėra lenktynės ar varžybos. G 20 grupės lygmeniu visuotinai sutariama, kad būtina bendradarbiauti centrinių bankų skaitmeninės valiutos tarptautinio naudojimo klausimu.

Be to, visapusiškas pasirengimas ir saugumas yra svarbiau už greitį – mums reikalinga sistema, kuri būtų tinkama kiekvienam ir būtų patikima nuo pat pirmos dienos. Centriniai bankai ir šiame procese dalyvaujantys prižiūrimi tarpininkai skaitmeniniam eurui turi sukurti tam tikrą infrastruktūrą.

Eurosistema bendradarbiauja su kitais centriniais bankais, kad suprastų skaitmeninės valiutos išleidimo poveikį jų šalių ekonomikai. Mums visiems naudinga dalytis mintimis ir patirtimi.

Svarstome skaitmeninio euro, kuris atitiktų mūsų piliečių poreikius, išleidimo galimybę ir ketiname remtis Europoje jau egzistuojančiomis mokėjimų galimybėmis, atsižvelgdami į autonomijos ir suverenumo principus.

8 klausimas. Kada skaitmeninis euras galėtų būti išleistas?

Prieš priimdami sprendimą, ar išleisti skaitmeninį eurą, turime nuspręsti, kaip jis galėtų atrodyti, ir patikrinti, ar jis gebėtų tenkinti galutinių naudotojų poreikius. Skaitmeninis euras galėtų būti išleistas tik atlikus tam tikrus veiksmus.

Per kelis ateinančius mėnesius ECB valdančioji taryba priims sprendimą, ar pradėti oficialiai svarstyti galimybę išleisti skaitmeninį eurą. Tuomet reikės nuspręsti, kokį modelį pasirinkti ir kokius naudojimo reikalavimus nustatyti. Taip pat reikės išanalizuoti, kokiomis sąlygomis finansų tarpininkai galėtų teikti skaitmeniniu euru grindžiamas klientų aptarnavimo paslaugas. Manome, kad tokiai analizei prireiks maždaug dvejų metų.

Tuomet Valdančioji taryba priims sprendimą, ar pereiti prie kito etapo – pradėti kurti integruotas paslaugas bei atlikti skaitmeninio euro testavimus ir galbūt išbandyti jo veikimą realioje aplinkoje.

Šį klausimą laikome prioritetiniu, tačiau, kad išvengtume klaidų, negalime skubėti. Prieš priimant bet kokį sprendimą būtina atidžiai įvertinti galimą skaitmeninio euro poveikį. Skaitmeninį eurą išleisime tik įsitikinę, kad jam pasirodžius apyvartoje finansų sistemos efektyvumas padidės ir kad bus galima išvengti nebūtinos rizikos.

9 klausimas. Kodėl siūlote riboti „pirmos pakopos“ indėlius? Kiek mažos turėtų būti „antros pakopos“ indėlių palūkanų normos?

Šiuo metu analizuojame, kokią riziką skaitmeninio euro įvedimas galėtų kelti finansiniam stabilumui ir pinigų politikos poveikio perdavimui.

Jeigu skaitmeninis euras būtų įvestas, jis būtų naudojamas kaip dar viena mokėjimo priemonė, o ne kaip finansinio investavimo forma. Eurosistema analizuoja, kokį modelį pasirinkti, kad žmonės nelaikytų didelių skaitmeninio euro sumų kaip nerizikingos investicijos arba kad neatsisakytų banko indėlių ir jų nepakeistų skaitmeniu euru. Vienas iš galimų sprendimo būdų – riboti tiesiogiai centriniame banke laikomas sumas, kitas būdas – taikyti pakopinio atlygio tvarką.

Jeigu už laikomas skaitmeninio euro sumas būtų mokamas atlygis, atlygis už fizinių asmenų turimas ir mažmeniniams atsiskaitymams naudojamas sumas (t. y. „pirmos pakopos“) būtų nulinis arba teigiamas, todėl niekada nebūtų mažesnis negu atlygis už grynuosius pinigus. Atlygis už „antros pakopos“ indėlius turėtų būti tam tikra suma mažesnis negu atlygis už saugiomis laikomas lėšas, taip siekiant užtikrinti, kad skaitmeninis euras netaptų tam tikra investavimo forma, turint omenyje, kad centrinių bankų pinigai yra saugiausi ir stabiliausi.

Sprendimo dėl pakopinio atlygio ar galimo laikomų sumų ribojimo dar nepriėmėme, tad tęsdami analizę galime svarstyti ir kitokius variantus.

10 klausimas. Kokie duomenys būtų tvarkomi atliekant mokėjimus skaitmeniniais eurais? Ar galėsite sekti žmonių mokėjimo įpročius ir pateiksite šią informaciją valdžios įstaigoms ir kitoms viešosioms institucijoms?

Eurosistema nėra niekaip suinteresuota kaupti fizinių asmenų mokėjimų duomenis, sekti jų mokėjimo įpročius ar teikti tokius duomenis valdžios įstaigoms ar kitoms viešosioms institucijoms.

Atlikdami mokėjimus skaitmeniniais eurais žmonės neprivalėtų teikti savo duomenų tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai tai būtų būtina neteisėtos veiklos prevencijos tikslais.

Kad būtų išsaugotas mokėjimų konfidencialumas, reikėtų apsaugoti įvairius duomenis: naudotojo tapatybę, duomenis apie konkretų mokėjimą (pvz., sumą) ir su sandoriu susijusius metaduomenis (pvz., sandoriui naudoto įrenginio IP adresą).

Pirmą kartą naudodamiesi skaitmeninio euro paslaugomis naudotojai tikriausiai turės atskleisti savo tapatybę, tačiau jų mokėjimams vis tiek galės būti užtikrintas tam tikras privatumas.

Didelį privatumą bus galima užtikrinti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, duomenys apie naudotojų tapatybę galėtų būti saugomi atskirai nuo mokėjimo duomenų ir juos, laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų, galėtų gauti tik finansinės žvalgybos padaliniai, kai, įtarus, jog buvo padaryta nusikalstama veikla, jiems reikėtų nustatyti mokėtojo ir pinigų gavėjo tapatybes.