DUK apie skaitmeninį eurą

1 klausimas. Kodėl Europai reikalingas skaitmeninis euras?

Vykstant skaitmenizacijai, keičiasi ir tai, kaip vykdome mokėjimus. Grynaisiais pinigais atsiskaitoma vis rečiau, o koronaviruso (COVID-19) pandemija dar labiau paspartino perėjimą prie pirkimo internetu ir skaitmeninių mokėjimų. Skaitmeninis euras būtų elektroninės formos grynieji pinigai, skirti naudoti skaitmeniniame pasaulyje. Kartu su fiziniais banknotais ir monetomis vartotojai galėtų naudotis ir skaitmeniniais centrinio banko pinigais.

Skaitmeninis euras palengvintų žmonių gyvenimą, nes suteiktų naujų galimybių, kurių šiuo metu neturime – būtų galima naudotis visoje euro zonoje visuotinai priimama skaitmenine mokėjimo priemone ir ja atsiskaityti už pirkinius parduotuvėse, internetu arba tarpusavyje. Kaip ir grynieji pinigai, skaitmeninis euras būtų nerizikinga, plačiai prieinama, nesudėtinga naudoti priemonė, o pagrindinės jo paslaugos būtų nemokamos.

Be to, skaitmeninis euras sustiprintų Europos strateginį savarankiškumą ir piniginį suverenumą, nes padidėtų visos Europos mokėjimų ekosistemos veiksmingumas ir atsparumas galimiems kibernetiniams išpuoliams ar techniniams sutrikimams, pavyzdžiui, nutrūkus energijos tiekimui, ir būtų skatinamos inovacijos.

2 klausimas. Kaip skaitmeninis euras prisidėtų prie Europos strateginio savarankiškumo?

Skaitmeninis euras būtų visoje euro zonoje veikiantis europinis ir Europos valdomas mokėjimo sprendimas, todėl galėtų padėti sumažinti Europos priklausomybę nuo privačių ne Europos mokėjimo paslaugų teikėjų ir kartu atsverti jų dominavimą rinkoje. Be to, įvedus skaitmeninį eurą, Europos mokėjimų aplinka taptų konkurencingesnė ir novatoriškesnė.

Sėkmingai veikiantis skaitmeninis euras apskritai padėtų Europai užimti pasaulinės lyderės pozicijas skaitmeninių finansų ir centrinių bankų skaitmeninių valiutų srityje.

3 klausimas. Ar skaitmeninis euras pakeistų grynuosius pinigus?

Ne. Skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus, o ne juos pakeistų. Skaitmeninis euras cirkuliuotų kartu su grynaisiais pinigais ir padėtų patenkinti vis didėjantį vartotojų poreikį sparčiai ir saugiai atsiskaityti skaitmeninėmis priemonėmis. Grynaisiais pinigais ir kitomis šiuo metu naudojamomis privačiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis euro zonoje būtų galima naudotis ir toliau.

4 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų alternatyvi valiuta Eurosistemoje?

Ne. Skaitmeninis euras būtų dar vienas būdas Europoje atsiskaityti euru – mūsų bendrąja valiuta. Į grynuosius eurus jis būtų keičiamas santykiu 1:1. Skaitmeninis euras patenkintų vis dažniau skaitmeniniams mokėjimams pirmenybę teikiančių gyventojų poreikius.

5 klausimas. Koks projekto etapas šiuo metu vykdomas ir kaip jame dalyvauja Europos teisėkūros institucijos?

2023 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė teisės akto projektą dėl galimo skaitmeninio euro. Teisės akto tikslas – užtikrinti, kad būsimas skaitmeninis euras suteiktų žmonėms ir verslo subjektams papildomą galimybę atsiskaityti skaitmeniniu būdu bet kurioje euro zonos šalyje naudojant visuotinai pripažįstamą, pigią, saugią ir atsparią viešųjų pinigų priemonę.

Skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas baigsis 2023 m. rudenį. Jei ECB valdančioji taryba patvirtins kitą skaitmeninio euro projekto etapą, ECB toliau plėtos ir testuos galimus skaitmeniniam eurui sukurti reikalingus techninius sprendimus ir verslo susitarimus. Eurosistema atliks visas skaitmeninio euro modelio korekcijas, kurių prireiks atsižvelgiant į teisės akto svarstymo rezultatus.

Abu procesai – teisėkūros ir skaitmeninio euro modelio kūrimo – bus vykdomi lygiagrečiai, kad Eurosistema galėtų išleisti skaitmeninį eurą greitai, jeigu ir kai tik tai bus galima. Valdančioji taryba nuspręs, ar išleisti skaitmeninį eurą, tik po to, kai bus priimtas teisės aktas.

ECB yra pasirengęs vykstant teisėkūros procesui suteikti reikiamą pagalbą ir dalytis techninėmis žiniomis.

6 klausimas. Kas dalyvauja skaitmeninio euro projekte?

ECB kartu su euro zonos nacionaliniais centriniais bankais turi užtikrinti, kad skaitmeninis euras atitiktų vartotojų poreikius. Dėl to Eurosistema glaudžiai bendradarbiauja ir palaiko reguliarius ryšius su politikos formuotojais, teisės aktų leidėjais, rinkos dalyviais ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Neįkainojamos yra ir tikslinės grupės – forumai, skirti gyventojų nuomonėms ir pageidavimams tiesiogiai išklausyti.

Dalis šio bendradarbiavimo vyksta i) Rinkos patariamojoje grupėje – jos ekspertai teikia pastabas dėl paties skaitmeninio euro ir jo platinimo modelio, ir ii) Mažmeninių mokėjimų eurais taryboje – joje vyksta institucijų dialogas dėl mažmeninių mokėjimų ir sprendimai dėl pasirinkto skaitmeninio euro modelio įvertinami sektoriaus požiūriu. Be to, ECB reguliariai dalyvauja Euro grupės susitikimuose su euro zonos šalių finansų ministrais ir pristato naujausią informaciją apie projektą Europos politikos formuotojams Europos Parlamente. Siekdamas išklausyti Europos pilietinės visuomenės organizacijų nuomonės, ECB taip pat organizuoja joms skirtus seminarus.

7 klausimas. Kas galėtų naudotis skaitmeniniu euru?

Kaip nurodyta Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte ir vadovaujantis Europos ekonominės erdvės susitarimu, skaitmeniniu euru galėtų naudotis euro zonoje gyvenantys ar veiklą vykdantys asmenys. Anksčiau kurioje nors euro zonos šalyje gyvenę arba veiklą vykdę asmenys iš esmės irgi turėtų galimybę naudotis sąskaita skaitmeniniais eurais.

Ne euro zonos prekybininkai, turintys sąskaitą euro zonos mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, taip pat galėtų priimti mokėjimus skaitmeniniais eurais.

Vėliau, jei bus priimti atitinkami teisės aktų pakeitimai, skaitmeniniu euru galbūt taip pat galės naudotis Europos ekonominės erdvės^[1] ir (arba) kai kurių trečiųjų šalių vartotojai ir prekybininkai.

8 klausimas. Kodėl žmonės turėtų norėti naudoti skaitmeninį eurą?

Skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti už bet kurias prekes ar paslaugas, bet kuriuo metu ir bet kurioje euro zonos šalyje. Tai būtų visuotinai pripažįstama skaitmeninė mokėjimo priemonė, kuria vartotojai galėtų naudotis nemokamai, atsiskaitydami už pirkinius parduotuvėse, internetu arba tarpusavyje. Žmonės turėtų galimybę atsiskaityti skaitmeniniu būdu, tačiau vis tiek naudoti viešąją mokėjimo priemonę.

Skaitmeniniame amžiuje skaitmeninis euras pasižymėtų gryniesiems pinigams būdingais ypatumais, pavyzdžiui, aukštu privatumo lygiu ir naudojimosi paprastumu. Jis taip pat užtikrintų aukščiausio lygio skaitmeninių mokėjimų privatumą: Eurosistema prieigos prie naudotojų asmens duomenų neturėtų ir tokių duomenų nekauptų. Mokėjimų skaitmeniniu euru neprisijungus prie interneto privatumas būtų dar didesnis, nes apie tokius mokėjimus žinotų tik mokėtojas ir gavėjas.

Skaitmeninis euras būtų saugus, jį būtų paprasta naudoti ir jį įvedus būtų skatinama skaitmeninė finansinė įtrauktis užtikrinant, kad nė vienas neliktų nuošalyje. Skaitmeninis euras būtų pritaikytas pagal neįgaliųjų ir asmenų, negalinčių naudotis banko sąskaita arba neturinčių skaitmeninių ar finansinių įgūdžių, poreikius.

Siekiant užtikrinti, kad skaitmeniniu euru būtų galima naudotis ir jis veiktų visoje euro zonoje, Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte numatoma, kad prekybininkai skaitmeninį eurą privalėtų priimti, o prižiūrimi tarpininkai – privalėtų jį platinti.

9 klausimas. Kuo skaitmeninis euras būtų naudingas prekybininkams?

Skaitmeninis euras būtų visoje euro zonoje pripažįstamas visai Europai skirtas sprendimas. Tai galėtų būti paprastesnė ir pigesnė alternatyva dabartinei fragmentiškai mokėjimų aplinkai, kurioje veikia prekybininkai. Įvedus skaitmeninį eurą, prekybininkai galėtų užimti tvirtesnes derybines pozicijas derėdamiesi dėl sąlygų su mokėjimo sprendimų teikėjais ir sumažinti savo sąnaudas. Tada sąnaudų sumažėjimo poveikį būtų galima perkelti vartotojams.

Įvedus skaitmeninį eurą, prekybininkai gautų naudos ir dėl didesnės apyvartos. Tai ypač aktualu pirkimams internetu, nes tikimybė, kad klientai atsisakys pirkinio, kai mokėjimo priemonė yra jiems žinoma, yra mažesnė. Be to, skaitmeninis euras leistų prekybininkams apmokėjimą gauti iš karto, be papildomų išlaidų.

10 klausimas. Kuo skaitmeninis euras būtų naudingas tarpininkams?

Pagrindinis vaidmuo platinant skaitmeninį eurą tektų prižiūrimiems tarpininkams. Fiziniai asmenys, prekybininkai ir verslo subjektai visais klausimais dėl skaitmeninio euro pirmiausia kreiptųsi į juos ir jie teiktų visas galutiniams vartotojams skirtas paslaugas.

Kitaip negu dauguma privačių inovacijų, kurios paprastai būna orientuotos į konkrečias vidaus rinkas, skaitmeninis euras leistų tarpininkams iš karto aprėpti visą euro zoną. Taigi skaitmeniniu euru tarpininkai galėtų naudotis kaip platforma tolesnėms inovacijoms ir konkurencijai augančiose e. prekybos ir skaitmeninių mokėjimų rinkose skatinti visoje euro zonoje.

Skaitmeninis euras tarpininkams taip pat suteiktų papildomų verslo galimybių. Pavyzdžiui, Eurosistema siūlo, kad tuo atveju, jei ne euro zonos prekybininkai norėtų naudotis skaitmeniniu euru, jie turėtų atsidaryti sąskaitą euro zonos mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje.

Be to, atlygio už skaitmeninį eurą modelis, dabar numatytas Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte, suteikia tarpininkams ekonominių paskatų, panašių į suteikiamas kitomis skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis. Šiuo atžvilgiu skaitmeninis euras taip pat atveria galimybių tarpininkams investuoti į papildomas pridėtinės vertės klientams teikiančias paslaugas.

11 klausimas. Ar žmonėms reikėtų mokėti už naudojimąsi skaitmeniniu euru?

Skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, todėl žmonėms, kurie norėtų juo naudotis, pagrindinės jo paslaugos nieko nekainuotų.

Tačiau prižiūrimi tarpininkai, įskaitant bankus, remdamiesi pagrindinėmis skaitmeninio euro funkcijomis, galėtų toliau plėtoti savo platformas ir sprendimus. Šie tarpininkai vėliau galėtų už tam tikrą užmokestį savo klientams siūlyti ir kitas pridėtinės vertės suteikiančias paslaugas.

12 klausimas. Kaip skaitmeninis euras veiktų?

Naudodamiesi skaitmeniniu euru žmonės galėtų atlikti saugius momentinius mokėjimus atsiskaitydami už pirkinius fizinėse ir internetinėse parduotuvėse bei tarpusavyje bet kurioje euro zonos šalyje ir nepriklausomai nuo to, koks mokėjimo paslaugų teikėjas tvarko jų sąskaitą. Šiuo metu ECB svarsto, kaip tai galėtų veikti praktiškai.

Pavyzdžiui, Eurosistema galėtų sukurti specialią skaitmeninio euro programėlę, kuria visi galėtų naudotis vienodomis sąlygomis. Tarpininkai, įskaitant bankus, taip pat galėtų integruoti skaitmeninio euro paslaugas į jau veikiančias ir klientams jau pažįstamas savo programėles. Bet kuriuo atveju, asmenys, neturintys galimybės naudotis banko sąskaita ar skaitmeniniais įrenginiais, skaitmeniniu euru irgi galėtų atsiskaityti naudodamiesi fizine kortele viešųjų tarpininkų įmonėse, pavyzdžiui, pašto skyriuose.

Atsižvelgiant į prisijungimo prie interneto galimybių ribotumą, tam tikros skaitmeninio euro funkcijos veiktų tiek internetu, tiek neprisijungus prie interneto. Kai mokėjimai skaitmeniniu euru būtų atliekami neprisijungus prie interneto, mokėjimo informaciją turėtų tik mokėtojas ir gavėjas, tad toks mokėjimas pasižymėtų didžiausiu galimu privatumo lygiu.

13 klausimas. Kiek privatumo suteiktų skaitmeninis euras?

Privatumas – vienas svarbiausių skaitmeninio euro modelio ypatumų. Eurosistema neturi komercinio intereso rinkti žmonių asmeninius mokėjimų duomenis ar jais dalytis su trečiosiomis šalimis. Taigi Eurosistema nesiektų peržiūrėti ar kaupti naudotojų privačios informacijos.

Atlikdami mokėjimus skaitmeniniu euru žmonės savo duomenų neturėtų teikti tretiesiems asmenims, nebent tai būtų reikalaujama pagal Europos reglamentus neteisėtos veiklos prevencijos tikslais.

Taip pat reikėtų paminėti, kad skaitmeninio euro funkcijos, kurios veiktų neprisijungus prie interneto, užtikrintų dar didesnį privatumą, nes mokėjimo informacija būtų žinoma tik mokėtojui ir gavėjui.

14 klausimas. Kaip ECB užtikrintų, kad skaitmeninis euras būtų įtraukus?

Skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, kaip banknotai ir monetos, tik skaitmeninės formos.

Naudojimasis pagrindinėmis skaitmeninio euro paslaugomis atsiskaitant per mobiliąją programėlę ar fizine kortele jį naudoti pageidaujantiems žmonėms būtų nemokamas. Atsižvelgiant į prisijungimo prie interneto galimybių ribotumą, tam tikros skaitmeninio euro funkcijos veiktų ir neprisijungus prie interneto.

Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte nustatyta, kad skaitmeninį eurą platinančios kredito įstaigos privalėtų suteikti pagrindines mokėjimo skaitmeniniu euru paslaugas, jei klientas dėl jų kreiptųsi.

Siekiant užtikrinti, kad visi, įskaitant neįgaliuosius, funkcinių sutrikimų ar ribotus skaitmeninius įgūdžius turinčius asmenis ir vyresnio amžiaus asmenis, galėtų atsiskaityti skaitmeniniu euru, kiekvienoje euro zonos šalyje bus paskirti viešieji subjektai, pavyzdžiui, pašto skyriai. Šie subjektai dėl skaitmeninės finansinės atskirties pažeidžiamiems asmenims teiktų nemokamą pagalbą ir padėtų naudotis skaitmeninio euro paslaugomis, pavyzdžiui, teiktų asmeninę pagalbą ir specialią pagalbą, jei jos prireiktų atidarant sąskaitą skaitmeniniais eurais ir naudojantis bet kuriomis skaitmeninio euro paslaugomis. Pagrindinėmis skaitmeninio euro paslaugomis nemokamai galėtų naudotis ir banko sąskaitos neturintys asmenys.

Be to, ypač daug dėmesio bus skiriama pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojų arba tarptautinės apsaugos gavėjų, pastovios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų arba trečiųjų šalių piliečių, kuriems nebuvo suteiktas leidimas gyventi tam tikroje šalyje, bet kurių neįmanoma išsiųsti iš tos šalies dėl teisinių ar faktinių priežasčių, įtraukčiai.

Kuriant skaitmeninį eurą būtų užtikrinama, kad jis atitiktų visų poreikius ir niekas neliktų nuošalyje.

15 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų programuojami pinigai?

Skaitmeninis euras niekada nebūtų programuojami pinigai.

Programuojamais pinigais vadinami skaitmeninės formos pinigai, naudojami iš anksto nustatytu tikslu, pavyzdžiui, čekis, kuriam galioja tam tikri apribojimai dėl to, kur, kada arba su kuo žmogus gali jį naudoti.

Kaip numatyta ir Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte dėl skaitmeninio euro, skaitmeninis euras nebūtų programuojami pinigai, tačiau galėtų palengvinti automatizuotus mokėjimus. Pavyzdžiui, naudotojas galėtų nustatyti, kad jo nuomos mokestis būtų automatiškai kas mėnesį sumokamas skaitmeniniais eurais.

16 klausimas. Ar tarpininkams būtų atlyginama už skaitmeninio euro platinimą?

Eurosistema siūlo atlygio modelį, pagal kurį būtų sukurtos sąžiningos ekonominės paskatos padengti mokėjimo paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, bankų, skaitmeninio euro platinimo veiklos išlaidas.

Kaip dabar kitų mokėjimo sistemų atveju, taip ir skaitmeninį eurą platinantys mokėjimo paslaugų teikėjai už šias paslaugas galėtų imti mokestį iš prekybininkų. Pagal Europos Komisijos pateiktą teisės akto projektą skaitmeninio euro kainoms, kurioms būtų taikomos prekybininkams ir mokėjimo paslaugų teikėjams, būtų nustatyta tam tikra viršutinė riba.

Eurosistema padengtų skaitmeninio euro sistemos ir infrastruktūros kūrimo išlaidas, kaip padengia banknotų gamybos ir leidimo išlaidas. Be to, Eurosistema siektų kuo labiau sumažinti papildomas tarpininkų investicijų išlaidas kuo daugiau panaudodama jau esamą infrastruktūrą.

17 klausimas. Ar skaitmeninis euras galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui, jei bankai nebeatliktų tarpininkų vaidmens?

Mūsų finansų sistema – o bankai sudaro jos pagrindą – veikia gerai, tad Eurosistema nori išsaugoti pagrindinį bankų vaidmenį užtikrinant veiksmingą kreditų teikimą realiajai ekonomikai.

ECB sumažins bet kokią galimą grėsmę, kurią skaitmeninis euras galėtų kelti finansų sistemai. Taigi, skaitmeninių eurų kiekis, kurį vartotojai galės turėti savo sąskaitose, bus ribojamas, kad būtų išvengta banko indėlių nutekėjimo, net ir krizės laikotarpiais.

18 klausimas. Kaip ECB užtikrintų, kad skaitmeniniu euru žmonės galėtų atsiskaityti vienodai visoje euro zonoje?

Prižiūrimi tarpininkai būtų atsakingi už skaitmeninio euro platinimą euro zonoje. Tam, kad Eurosistemos kuriama skaitmeninio euro sistema būtų įdiegta darniai, joje yra nustatomos bendros taisyklės, standartai ir procedūros siekiant standartizuoti mokėjimus skaitmeniniu euru visoje euro zonoje ir užtikrinti, kad skaitmeninis euras veiktų visoje Europoje.

Šį bendrą taisyklių, standartų ir procedūrų rinkinį šiuo metu rengia Taisyklių sąvado rengimo grupė, glaudžiai bendradarbiaudama su rinkos atstovais, įskaitant naudotojus, mažmeninės prekybos subjektus ir tarpininkus.

19 klausimas. Kaip rengiamas bendras skaitmeninio euro taisyklių, standartų ir procedūrų rinkinys?

Kad bendrą skaitmeninio euro taisyklių, standartų ir procedūrų rinkinį parengti būtų lengviau, Eurosistema įsteigė skaitmeninio euro Taisyklių sąvado rengimo grupę, kuriai pavesta surinkti finansų sektoriaus, vartotojų ir prekybininkų įžvalgas.

Šią Grupę sudaro atitinkamos patirties turintys Eurosistemos specialistai ir rinkos atstovai. Savo darbe ji remiasi ECB valdančiosios tarybos jau patvirtintais pasirinktais skaitmeninio euro modelio aspektais.

Be jau minėtos Grupės buvo sudarytos dar kelios specialios taisyklių sąvado rengimo darbo grupės – jos rengia tam tikrus taisyklių sąvado skyrius, kurie reikalauja specialių ekspertinių žinių. Pavyzdžiui, sudaryta i) Tapatybės nustatymo ir autentiškumo tikrinimo darbo grupė, kuri rengia skaitmeninio euro tapatybės nustatymo ir autentiškumo tikrinimo reikalavimus, ir ii) Su infrastruktūra susijusių reikalavimų rengimo darbo grupė, kuri rengia reikalavimus, susijusius su tarpininkų ir galutinių vartotojų tarpusavio santykiais.

20 klausimas. Kam bus taikomas skaitmeninio euro taisyklių sąvadas?

Skaitmeninio euro taisyklių sąvade bus nustatytos bendros taisyklės, standartai ir procedūros, kurių turės laikytis prižiūrimi tarpininkai platindami skaitmeninį eurą. Šiose taisyklėse, standartuose ir procedūrose bus aprašyta:

• skaitmeninio euro funkcijų ir veikimo modelis (pvz., visas procesas, pagrindiniai reikalavimai prižiūrimiems tarpininkams, būtiniausi patogumo naudoti standartai ir kt.);
• skaitmeninio euro sistemos atitikties reikalavimams modelis (pvz., tinkamumo kriterijai, dalyvių pareigos ir kt.);
• techniniai reikalavimai (pvz., IT infrastruktūra, taikomųjų programų sąsajos įdiegimas, techniniai standartai ir kt.);
• rizikos valdymo reikalavimai;
• skaitmeninio euro sistemos valdymo taisyklės (pvz., sistemos valdymas, pokyčių valdymo procesai ir kt.).

21 klausimas. Koks būtų momentinių mokėjimų ir skaitmeninio euro ryšys?

Šiandien vartotojai atsiskaitydami parduotuvėse retai turi galimybę atlikti momentinius mokėjimus, o tai taip pat reiškia, kad prekybininkai pinigų negauna iš karto. Įvedus skaitmeninį eurą, tai pasikeistų – visi mokėjimai skaitmeniniu euru būtų momentiniai.

Kai bus parengtas ir įgyvendintas (jei bus patvirtintas) bendras skaitmeninio euro taisyklių, standartų ir procedūrų rinkinys, momentinių mokėjimų sprendimus bus galima plėtoti toliau, kad jie veiktų visose euro zonos šalyse. Taip sumažėtų priklausomybė nuo šiuo metu mokėjimų sektoriuje dominuojančių privačių ne Europos bendrovių.

22 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų kuriamas paskirstytųjų duomenų technologijos (angl. distributed ledger technology, DLT), pavyzdžiui, blokų grandinės (angl. blockchain), pagrindu?

Kurdama skaitmeninį eurą Eurosistema eksperimentuoja taikydama įvairius metodus ir technologijas, tiek centralizuotas, tiek decentralizuotas, įskaitant paskirstytųjų duomenų technologijas. Tačiau kol kas joks sprendimas nepriimtas.

23 klausimas. Ar įvedus skaitmeninį eurą mokėjimai Europoje būtų labiau pažeidžiami kibernetiniams išpuoliams?

Prieš skaitmeninį eurą, kaip ir prieš kitą skaitmeninę infrastruktūrą, gali būti vykdomi kibernetiniai išpuoliai. Kad ši rizika būtų kuo mažesnė, kuriant skaitmeninio euro modelį būtų naudojamos pažangiausios technologijos, kuriomis būtų sukurta kibernetiniams išpuoliams atspari ir ateities poreikius atitinkanti aplinka.

24 klausimas. Kuo skaitmeninis euras skirtųsi nuo stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų ir kriptoturto?

Skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigai. Tai reiškia, kad jie būtų užtikrinti centrinio banko ir būtų skirti tenkinti jį naudojančių žmonių poreikius. Jie būtų nerizikingi ir atitiktų privatumo bei duomenų apsaugos reikalavimus. Centriniai bankai yra įpareigoti išlaikyti pinigų vertę, kad ir kokie tie pinigai būtų – fiziniai ar skaitmeniniai.

Stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų stabilumas ir patikimumas galiausiai priklauso nuo jas į apyvartą leidžiančio subjekto ir nuo to, kiek patikimas ir įgyvendinamas yra jo įsipareigojimas bėgant laikui išlaikyti tokių pinigų vertę. Be to, valiutą leidžiantys privatūs subjektai asmens duomenis gali panaudoti komerciniais tikslais.

Kas yra atsakingas už kriptoturtą, tiksliai nustatyti neįmanoma, todėl užtikrinti, kad jūsų pretenzijos būtų patenkintos, irgi nėra įmanoma.