Bendradarbiavimas Europoje

Bendros pastabos

ECB yra Europos Sąjungos institucija, bet dėl savo nepriklausomumo ir specialios atsakomybės jis užima ypatingą vietą ES institucinėje sistemoje.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ECB numatyti labai aiškūs įgaliojimai – palaikyti kainų stabilumą (žr. Pinigų politika) ir daug kitų uždavinių (žr. ECB uždaviniai). Kad ECB galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir uždavinius, Sutartyje nurodoma, jog jis yra visiškai nepriklausomas nuo politinės įtakos (žr. Nepriklausomumas). ECB nepriklausomumas ir jo išskirtinė kompetencija nustatyti ir vykdyti pinigų politiką lemia ECB bendravimo su kitomis politiką formuojančiomis institucijomis pobūdį, kuris negali peržengti neįpareigojančio dialogo ribų.

ECB įvairiais būdais palaiko glaudžius ryšius su kitomis ES ir euro zonos institucijomis – tiek politikos, tiek ekspertų lygmeniu. Nuolatinis ECB ir kitų politiką formuojančių institucijų bei socialinių partnerių dialogas – tai galimybė ECB gauti informacijos ir įžvalgų, paaiškinti savo pinigų politikos sprendimus, o institucijoms ir partneriams – geriau suprasti ECB veiksmus ir kokią įtaką kainų nustatymo procesui turi jų pačių veiksmai. Toks bendravimas pagerina keitimąsi informacija, padeda geriau suprasti vieniems kitų politikos požiūrį ir užtikrinti dialogą abi puses dominančiais klausimais, atsižvelgiant į šaliai tenkančią atsakomybės sritį.

Be to, tais atvejais, kai ECB dalijasi kompetencija su kitomis ES institucijomis ar organais (pavyzdžiui, statistikos srityje), Sutartyje yra aiškiai išreikštas raginimas ECB bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis ar organais. ECB dalyvauja ir teisėkūros procese (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 282 straipsnio 5 dalis), teikdamas nuomones dėl ECBS svarbių ES ir nacionalinės teisės aktų projektų (žr. ECB nuomonės). Be to, konkrečiais atvejais ECB gali inicijuoti ES teisės aktą arba pats būti ES teisės akto kūrėju (žr. ECB teisinė sistema).

Daugiau informacijos ieškokite 2010 m. sausio mėn. ECB mėnesinio biuletenio skyriuje The ECB’s relations with European Union institutions and bodies: trends and prospects (anglų k.).

Ryšiai su Europos Vadovų Taryba, ES Taryba, Euro grupe ir parengiamaisiais komitetais

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 284 straipsnyje nustatyta, kad ECB pirmininkas gali dalyvauti ES Tarybos (paprastai ES valstybių narių ekonomikos ir finansų ministrų tarybos – ECOFIN) posėdžiuose, kai Taryba svarsto su ECBS tikslais ir uždaviniais susijusius klausimus. ECOFIN taryba yra svarbiausias valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo forumas. ECOFIN taryba ne tik renkasi į oficialų posėdį kiekvieną mėnesį, bet ir kartą per šešis mėnesius neoficialiai susitinka išplėstiniame posėdyje, dalyvaujant ir ECBS nacionalinių centrinių bankų valdytojams. ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas taip pat dalyvauja šiuose posėdžiuose, todėl galima atvira diskusija.

ECB pirmininkas reguliariai kviečiamas į Euro grupės posėdžius, į kiekvieną mėnesį vykstančius neoficialius euro zonos finansų ministrų posėdžius, kuriuose taip pat dalyvauja už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys, klausimams, susijusiems „su konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jie kartu prisiima bendros valiutos atžvilgiu“ aptarti (Protokolo dėl Euro grupės, kuris yra Lisabonos sutarties priedas, 1 straipsnis).

Bėgant laikui ECB ryšiai su kitomis ES institucijomis tapo artimesni, ir ypač po ekonominės ir finansinės krizės. Pavyzdžiui, ECB pirmininkas dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose, taip pat euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų posėdžiuose, kai nagrinėjami ECB aktualūs klausimai, pavyzdžiui, ES atsakas į ekonominę ir finansinę krizę.

Toliau bendrai siekdami stiprinti ekonominės politikos koordinavimą euro zonos lygmeniu, euro zonos šalių vadovai sutarė susitikti ne rečiau kaip du kartus per metus rengiant „euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus“ ir jų metu nustatyti strateginę ekonominės ir fiskalinės politikos kryptį euro zonoje. Kadangi tvarkant euro zonos einamuosius reikalus Euro grupės, Komisijos ir ECB vaidmuo yra labai svarbus, buvo nuspręsta, kad bent kartą per mėnesį būtų rengiami Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko, Komisijos pirmininko ir Euro grupės pirmininko susitikimai, kuriuose galės dalyvauti ECB pirmininkas (žr. Ekonominės politikos koordinavimo euro zonos aspektas).

ECB dalyvauja ir kitų organų, kurie rengia anksčiau minėtus susitikimus politikos lygmeniu, posėdžiuose. ECB yra Ekonomikos ir finansų komiteto statutinis narys (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 134 straipsnio 2 dalis), o tai suteikia galimybę ES šalių finansų ministerijų ir centrinių bankų bei Komisijos vyresniesiems atstovams dirbti kartu. Tai taip pat atlieka svarbų vaidmenį ruošiantis ECOFIN tarybos posėdžiams. Be to, ECB dalyvauja euro zonos šalių sudėties Ekonomikos ir finansų komiteto (vadinamosios Euro grupės darbo grupės) posėdžiuose, kurių metu rengiamasi Euro grupės posėdžiams. Glaudžiai bendradarbiaudamas su Ekonomikos ir finansų komitetu, ECB dalyvauja ir Ekonominės politikos komiteto (dar vieno konsultacinio ES organo, kuris padeda pasirengti ECOFIN tarybos darbui) posėdžiuose, ypatingą dėmesį skirdamas struktūrinei politikai.

Sutartyje numatyta, kad ES politikos formuotojai gali dalyvauti ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose, bet be teisės balsuoti. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 284 straipsnį, ES Tarybos pirmininkas (ir Europos Komisijos narys, žr. toliau) gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose ir teikti siūlymus svarstymui (praktikoje vietoje ES Tarybos pirmininko dalyvauja Euro grupės pirmininkas).

Ryšiai su Europos Komisija

Europos Komisija, kaip ES Sutarčių įgyvendinimo garantas ir ES teisėkūros iniciatorė, taip pat yra svarbi ECB partnerė. Turint galvoje Europos Komisijos svarbą koordinuojant ekonominę politiką ir tai, kad Europos Komisijai pavesta vykdyti kelis su EPS susijusius konkrečius uždavinius (pavyzdžiui, stebėti biudžeto pokyčius ir makroekonominius disbalansus ir teikti atitinkamas ataskaitas ES Tarybai, taip pat atlikti ES valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, konvergencijos būklės vertinimą), Komisijos ir ECB dialogas yra ypač svarbus. Galiausiai Komisija yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas tinkamas ES bendrųjų taisyklių taikymas ir, jei reikia, siekia užtikrinti jų vykdymą per Europos Teisingumo Teismą.

Komisijos narys, atsakingas už ekonomikos ir pinigų reikalus bei euro valiutą, kuris taip pat yra ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, gali dalyvauti ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose be teisės balsuoti. Be to, bendraujama ir vykstant posėdžiams minėtais klausimais kitose ES ir euro zonos institucijose, kuriuose dalyvauja ir Komisija, ir ECB. Abi institucijos plėtoja ir glaudžius darbo santykius, reguliariai ir prireikus susitikdamos spręsti įvairių darbo klausimų (pvz., statistikos ar mokėjimo sistemų srityse).

Ryšiai su Europos Parlamentu

Demokratinėse visuomenėse politinis nepriklausomumas neatsiejamas nuo atskaitomybės prievolės. Laikydamasis šio principo, ECB turi parodyti, kad jis veikia neperžengdamas sutarčių nuostatomis nustatytų ribų ir neviršydamas jam suteiktų galių. Europos Parlamentas, kurį tiesiogiai renka Europos gyventojai, atlieka svarbiausią vaidmenį, nes ECB yra jam atskaitingas. Daugiau informacijos apie ECB atskaitomybės įsipareigojimų vykdymą pateikta dalyje apie atskaitomybę.

Be to, Europos Parlamentas dalyvauja skiriant ECB vykdomosios valdybos narius, pateidamas savo nuomonę apie ES Tarybos rekomenduotus kandidatus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalis).

Ryšiai su ES socialiniais partneriais

ECB taip pat palaiko glaudžius ryšius su ES socialiniais partneriais, ypač per vadinamąjį makroekonominio dialogo forumą, kurį 1999 m. birželio mėn. įsteigė Europos Vadovų Taryba. Toks dialogas suteikia ECB galimybę paaiškinti savo politikos kryptį ir taip įtvirtinti su infliacija susijusius lūkesčius bei gauti informacijos abiem šalims aktualiais klausimais tiesiogiai iš socialinių partnerių.

ECB vaidmuo pertvarkytoje finansų priežiūros sistemoje

ECB labai rėmė pastangas sukurti nuoseklesnę visose valstybėse narėse veikiančią reguliavimo ir priežiūros sistemą, ypač steigiant tris Europos priežiūros institucijas ir Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV). Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos priimtais teisės aktais, ECB buvo pavesta atlikti ESRV sekretoriato funkcijas, taigi teikti ESRV analitinę, administracinę ir logistinę pagalbą.

Daugiau informacijos ieškokite ESRV interneto svetainėje.

ECB vaidmuo krizės valdymo sistemoje

ECB prisideda prie EFPSP, EFSF ir būsimo ESM veiklos tokiose srityse kaip skolos tvarumo analizė, makroekonominio koregavimo programų rengimas finansinės paramos prašančioms valstybėms narėms, programos įgyvendinimo stebėsena ir kaip EFSF antrinės rinkos operacijų agentas (daugiau informacijos ieškokite dalyje EPS politikos sistema).

Kiti ryšiai

ECB finansų valdymas ir patikimumas turi būti tikrinami. ECBS ir ECB statute numatyti du išorės kontrolės lygiai: nepriklausomas išorės auditorius skiriamas atlikti ECB metinių finansinių ataskaitų auditą (ECBS statuto 27 straipsnio 1 dalis), o Europos Audito Rūmai įvertina ECB vadovybės veiklos efektyvumą (ECBS statuto 27 straipsnio 2 dalis). Be to, ECB patenka į kovos su sukčiavimu programos taikymo sritį. Žr. Valdymas.

Kaip visoms kitoms ES institucijoms, ECB galioja Europos Teisingumo Teismo sprendimai.