Bendradarbiavimas Europoje

Bendra informacija

ECB yra Europos Sąjungos institucija, tačiau dėl savo nepriklausomumo ir specialių funkcijų jis užima ypatingą vietą ES institucinėje sistemoje.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ECB nustatyti aiškūs įgaliojimai – palaikyti kainų stabilumą (pinigų politika) ir vykdyti įvairius kitus uždavinius (ECB uždaviniai). Kad ECB galėtų vykdyti šiuos įgaliojimus ir uždavinius, Sutartimi nustatytas visiškas jo nepriklausomumas nuo politinės įtakos (nepriklausomumas). ECB nepriklausomumas ir išskirtinė kompetencija formuoti ir vykdyti pinigų politiką lemia ECB bendravimo su kitomis politiką formuojančiomis institucijomis pobūdį – negali būti peržengtos neįpareigojančio dialogo ribos.

ECB įvairiais būdais palaiko glaudžius ryšius su kitomis ES ir euro zonos institucijomis – tiek politikos, tiek ekspertų lygmenimis. Nuolatinis dialogas su kitomis politiką formuojančiomis institucijomis bei socialiniais partneriais suteikia ECB galimybę gauti informacijos ir įžvalgų, paaiškinti savo pinigų politikos sprendimus, o institucijoms ir partneriams – geriau suprasti ECB veiksmus ir kokią įtaką kainų nustatymo procesui turi jų pačių veiksmai. Dėl to lengviau keistis informacija, suprasti vieniems kitų politikos požiūrį ir palaikyti dialogą visas šalis dominančiais klausimais, atsižvelgiant į visų atsakomybės sritis.

Be to, Sutartyje išsakytas raginimas ECB ir atitinkamoms institucijoms ar organams bendradarbiauti vykdant uždavinius, už kuriuos jie atsakingi kartu (pavyzdžiui, statistikos srityje). ECB dalyvauja ir teisėkūros procese (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 282 straipsnio 5 dalis) teikdamas nuomones dėl ECBS svarbių ES ir nacionalinės teisės aktų projektų (ECB nuomonės). Tam tikrais atvejais ECB gali ir pats inicijuoti ES teisės aktą arba būti ES teisės akto kūrėju (ECB teisinė sistema).

Daugiau informacijos pateikta 2010 m. sausio mėn. ECB mėnesinio biuletenio straipsnyje (anglų k.) „ECB santykiai su Europos Sąjungos institucijomis ir organais: tendencijos ir perspektyvos“ (The ECB’s relations with European Union institutions and bodies: trends and prospects).

Ryšiai su Europos Vadovų Taryba, ES Taryba, Euro grupe ir parengiamaisiais komitetais

Kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 284 straipsnyje, ECB pirmininkas dalyvauja ES Tarybos (paprastai ES valstybių narių ekonomikos ir finansų ministrų tarybos – ECOFIN) posėdžiuose, kai Taryba svarsto su ECBS tikslais ir uždaviniais susijusius klausimus. ECOFIN taryba yra svarbiausias valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo forumas. Ji ne tik renkasi į oficialų posėdį kiekvieną mėnesį, bet ir kartą per šešis mėnesius neoficialiai susitinka išplėstiniame posėdyje, dalyvaujant ir ECBS nacionalinių centrinių bankų valdytojams. Šiuose posėdžiuose dalyvauja ir ECB pirmininkas bei pirmininko pavaduotojas, todėl yra galimybė visiems atvirai aptarti rūpimus klausimus. Juose reguliariai dalyvauja ir Priežiūros valdybos pirmininkas, kuris atvyksta pristatyti bankų priežiūros apžvalgą.

ECB pirmininkas kviečiamas į Euro grupės susitikimus – kas mėnesį vykstančius neoficialius euro zonos finansų ministrų susitikimus, skirtus aptarti „klausimus, susijusius su konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jie kartu prisiima bendros valiutos atžvilgiu“ (Protokolo dėl Euro grupės, kuris yra Lisabonos sutarties priedas, 1 straipsnis). Juose taip pat dalyvauja už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys. Šiuose susikimuose dalyvauja ir už tarptautinius bei Europos reikalus atsakingas ECB vykdomosios valdybos narys.

Bėgant laikui, o ypač po ekonomikos ir finansų krizės, ECB ryšiai su kitomis ES institucijomis tapo glaudesni. Pavyzdžiui, dabar ECB pirmininkas dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose, taip pat euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų posėdžiuose, kai nagrinėjami ECB aktualūs klausimai, pavyzdžiui, ES atsakas į ekonomikos ir finansų krizę.

ECB dalyvauja ir organų, kurie rengia pirmiau minėtus posėdžius, politikos lygmens pasitarimuose. ECB yra Ekonomikos ir finansų komiteto oficialus narys (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 134 straipsnio 2 dalis), o tai suteikia galimybę ES šalių aukšto lygio finansų ministerijų ir centrinių bankų bei Komisijos atstovams dirbti kartu. Tai taip pat yra svarbu ruošiantis ECOFIN tarybos posėdžiams. Be to, ECB dalyvauja euro zonos šalių sudėties Ekonomikos ir finansų komiteto (Euro grupės darbo grupės) posėdžiuose, kurių metu rengiamasi Euro grupės posėdžiams. Glaudžiai bendradarbiaudamas su Ekonomikos ir finansų komitetu ir ypatingą dėmesį skirdamas struktūrinei politikai, ECB dalyvauja ir Ekonominės politikos komiteto (dar vieno konsultacinio ES organo, kuris padeda pasirengti ECOFIN tarybos darbui) posėdžiuose.

Sutartyje numatyta, kad ES politikos formuotojai gali dalyvauti ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose, bet be teisės balsuoti. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 284 straipsnį, ES Tarybos pirmininkas (ir Europos Komisijos narys, žr. toliau) gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose ir teikti pasiūlymus svarstymui (praktikoje vietoj ES Tarybos pirmininko dalyvauja Euro grupės pirmininkas).

Ryšiai su Europos Komisija

Europos Komisija, kaip ES Sutarčių sergėtoja ir ES teisėkūros iniciatorė, taip pat yra svarbi ECB partnerė. Turint galvoje svarbų Europos Komisijos vaidmenį koordinuojant ekonominę politiką ir tai, kad Europos Komisijai pavesta vykdyti kai kuriuos su ekonomine ir pinigų sąjunga (EPS) susijusius uždavinius (pavyzdžiui, stebėti biudžeto pokyčius bei makroekonominius disbalansus ir teikti apie tai ataskaitas ES Tarybai, taip pat atlikti ES valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, konvergencijos padėties vertinimą), Komisijos ir ECB dialogas yra ypač svarbus. Galiausiai, Komisija yra atsakinga už tai, kad būtų tinkamai taikomos ES bendrosios taisyklės; prireikus, jų laikymosi ji gali siekti per Europos Teisingumo Teismą.

ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose gali dalyvauti, bet be teisės balsuoti, už euro reikalus ir socialinį dialogą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas, kuris taip pat yra atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas bei kapitalo rinkų sąjungą. Be to, ECB ir Komisijos ryšiai toliau stiprinami ir pirmiau minėtuose ES bei euro zonos institucijų posėdžiuose, kai juose dalyvauja abiejų institucijų atstovai. Abi institucijos taip pat yra išplėtojusios glaudžius darbo santykius reguliarių ir specialių susitikimų metu spręsdamos įvairius (pvz., statistikos ar mokėjimo sistemų sričių) darbo klausimus.

Ryšiai su Europos Parlamentu

Demokratinėje visuomenėje politinis nepriklausomumas neatsiejamas nuo atskaitomybės prievolės. Laikydamasis šio principo, ECB turi parodyti, kad jis veikia neperžengdamas sutartimis nustatytų ribų ir neviršydamas jam suteiktų galių. Europos gyventojų tiesiogiai renkamas Europos Parlamentas yra pagrindinė institucija, kuriai atsiskaito ECB. Daugiau informacijos apie ECB atskaitomybės įsipareigojimų vykdymą pateikta dalyje apie atskaitomybę.

Be to, Europos Parlamentas dalyvauja skiriant ECB vykdomosios valdybos narius, pateikdamas savo nuomonę apie ES Tarybos rekomenduotus kandidatus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalis).

Ryšiai su ES socialiniais partneriais

ECB palaiko glaudžius ryšius ir su ES socialiniais partneriais, ypač per vadinamąjį makroekonominio dialogo forumą, kurį 1999 m. birželio mėn. įsteigė Europos Vadovų Taryba. Šiame forume ECB turi galimybę paaiškinti savo politikos kryptį ir taip įtvirtinti su infliacija susijusius lūkesčius, taip pat tiesiogiai iš socialinių partnerių gauti informacijos abiem šalims aktualiais klausimais.

ECB vaidmuo pertvarkytoje finansų priežiūros sistemoje

ECB aktyviai rėmė pastangas sukurti visose valstybėse narėse nuosekliau veikiančią reguliavimo ir priežiūros sistemą, visų pirma, įsteigiant tris Europos priežiūros institucijas ir Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV). Europos Parlamento ir Tarybos priimtais teisės aktais ECB pavestos ESRV sekretoriato funkcijos, o tai reiškia, kad ESRV jis turi teikti analitinę, administracinę ir logistinę paramą.

Daugiau informacijos pateikta ESRV interneto svetainėje.

ECB vaidmuo krizės valdymo sistemoje

ECB teikia pagalbą Komisijai ir Europos stabilumo mechanizmui (ESM) prižiūrint finansinės paramos iš ESM paprašiusias valstybes nares (programoje dalyvaujančias šalis) ir tokią paramą jau gavusias valstybes nares (šalis po programos įgyvendinimo). Daugiau informacijos apie tai pateikta dalyje apie EPS politikos sistemą.

Kiti ryšiai

ECB finansų valdymas ir patikimumas – tai sritys, kurios yra tikrinamos. ECBS ir ECB statute nustatyti du išorės kontrolės lygiai: paskirtas nepriklausomas išorės auditorius atlieka ECB metinių finansinių ataskaitų auditą (ECBS statuto 27 straipsnio 1 dalis), o Europos Audito Rūmai atlieka ECB vadovybės veiklos efektyvumo vertinimą (ECBS statuto 27 straipsnio 2 dalis). Be to, ECB taip pat yra tikrinamas vykdant kovos su sukčiavimu programą (žr. dalį Valdymas).

Kaip ir visom kitoms ES institucijoms, ECB galioja Europos Teisingumo Teismo sprendimai.