EPS ekonomikos valdymas

ECB veikia kaip Europos Sąjungos ekonominės ir pinigų sąjungos sistemos dalis.

Daugiasluoksnis valdymas

Įvedus eurą kompetencija vykdyti pinigų politiką ir valiutos kurso politiką buvo perduota ECB. Tačiau ekonominė politika (fiskalinė ar darbo rinkos politika) iš esmės liko nacionalinių politikos formuotojų atsakomybė.

Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) valdymo struktūra yra daugiasluoksnė, nes, be kitų dalykų, dėl bendros valiutos ir ES bendrosios rinkos Europos valstybės tarpusavyje labai susijusios. Ši tarpusavio priklausomybė yra poveikio plitimo tarp narių, ypač tarp pinigų sąjungos narių, priežastis, t. y. vienoje šalyje narėje priimti politiniai sprendimai ar įvykę ekonominiai pokyčiai daro didelį poveikį kitoms šalims narėms.

Nacionalinės politikos koordinavimas

Ekonominėje ir pinigų sąjungoje nacionalinei ekonominei politikai taikoma Europos koordinavimo ir priežiūros sistema. Taip užtikrinama, kad šia politika būtų siekiama tvarumo ir atsparumo, prisidedama prie sklandaus EPS funkcionavimo ir kartu padedama vykdyti bendrą pinigų politiką siekiant užtikrinti kainų stabilumą.

Be to, siekiant išvengti ekonominių sukrėtimų, galinčių paveikti daugelį pinigų sąjungos narių ar jas visas, ar bent šiuos sukrėtimus sušvelninti, suderintomis nacionalinės politikos priemonėmis bus pasiektas didesnis poveikis.

Stabilumo ir augimo paktas

Stabilumo ir augimo paktas buvo priimtas 1997 m. siekiant sustiprinti Sutarties nuostatas dėl fiskalinio tvarumo. Kai valstybės finansai patikimi, lengviau siekti kitų svarbių politikos tikslų, pavyzdžiui, stipraus ir tvaraus augimo, ir taip skatinti darbo vietų kūrimą.

Europos semestras

ES valstybių narių ekonominės politikos priežiūra organizuojama metiniais ciklais, vadinamais Europos semestrais. Šis procesas sukurtas siekiant geriau suderinti ES fiskalinės ir ekonominės politikos priežiūrą (fiskalinė ir ekonominė politika teisiškai yra atskirtos).

Šios politikos kryptys vertinamos tuo pačiu metu, kad būtų užtikrintas didesnis nuoseklumas tarp skirtingų priežiūros procesų ir gautas kompleksiškas valstybių narių ekonomikos ir jos sąveikos vertinimas.

Makroekonominio disbalanso procedūra

Makroekonominio disbalanso procedūra yra skirta makroekonominiams disbalansams ir mažėjančiam konkurencingumui nustatyti ir imtis priemonių tokiai padėčiai taisyti. Makroekonominio disbalanso problemas svarbu spręsti, kad didėtų euro zonos ekonomikos atsparumas ir būtų užkirstas kelias galimoms krizėms.

EPS kūrimo užbaigimas

Nepaisant įvairių pastaraisiais metais atliktų patobulinimų, EPS ekonominio valdymo struktūroje tebėra silpnų vietų.

Ekonominės politikos sprendimai Europos lygmeniu nėra griežtai koordinuojami, todėl įgyvendinant patikimą ekonominę politiką tarp narių gali atsirasti atotrūkis. Esant tokioms aplinkybėms, tikimasi, kad bus imtasi tolesnių veiksmų EPS architektūrai užbaigti.

2012 ir 2015 m. ECB dalyvavo rengiant EPS stiprinimo planus. Šis darbas apibendrintas paskelbtame leidinyje „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, dar vadinamame Penkių pirmininkų ataskaita. Šioje ataskaitoje išdėstyti pagrindiniai principai ir žingsniai EPS užbaigti, kuriuos atitinka keturi ataskaitos dalių pavadinimai: tikra ekonominė sąjunga, finansinė sąjunga, fiskalinė sąjunga ir politinė sąjunga. Joje aptariami ir trumpo, ir ilgo laikotarpio uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti ne vėliau kaip iki 2025 m. Tai konkretus EPS stiprinimo planas – ambicingas, bet įgyvendinamas.