Kuo skiriasi nominalioji ir realioji palūkanų normos?

2016 05 25

Palūkanų norma – tai kredito kaina arba investicijų grąža. Jei pasiskolinate iš banko, už paskolą jam turite mokėti tam tikros normos palūkanas. Jei banke turite santaupų, už jas jums mokamos palūkanos – investicijų grąža.

Ekonomistai kalba apie nominaliąsias ir realiąsias palūkanų normas. Tačiau kuo jos skiriasi ir kodėl svarbu tai žinoti?

Nominalioji palūkanų norma – tai norma, dėl kurios susitariama ir kuri yra mokama. Pavyzdžiui, tai norma, kurią būsto savininkai moka už savo būsto paskolą arba kurią turintieji santaupų gauna už savo indėlius. Pasiskolinusieji nominaliąją palūkanų normą moka, o taupantieji – gauna.

Tačiau tiems, kurie skolinasi, ir tiems, kurie taupo, svarbi ne tik nominali suma, kurią jie moka ar gauna, bet ir tai, kiek už tą sumą galima įsigyti prekių ar paslaugų. Ekonomistai tai vadina pinigų perkamąja galia. Bėgant laikui, ji paprastai mažėja, nes dėl infliacijos didėja kainos.

Iš nominaliosios palūkanų normos atėmus perkamosios galios sumažėjimą, paaiškėja realioji palūkanų norma, gaunama už santaupas ir mokama už paskolas.

Pavyzdys

Asmuo, banke vieniems metams padėjęs 1 000 eurų indėlį su 2,5 % nominaliąja palūkanų norma, gali tikėtis po metų gauti 1 025 eurus. Tačiau jei per tuos metus kainos pakils 3 %, asmeniui reikės 1 030 eurų, kad galėtų nusipirkti tas pačias prekes ar paslaugas, kurios prieš metus būtų kainavusios 1 000 eurų. Tai reiškia, kad realioji grąža iš tikro būtų –0,5 %. Tai ir yra realioji palūkanų norma, apskaičiuojama iš nominaliosios palūkanų normos (2,5 %) atėmus infliacijos normą (3 %).

Trumpalaikių indėlių nominalioji ir realioji palūkanų normos euro zonos šalyse

(procentais)

Šaltiniai: Eurostatas, ECB, NCB ir ECB įverčiai.