Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Kas yra palūkanų normos ir kuo skiriasi nominalioji ir realioji palūkanų normos?

Palūkanos yra tai, kiek sumokate skolindamiesi arba kiek uždirbate taupydami

Palūkanos yra tai, kiek sumokate skolindamiesi arba kiek uždirbate taupydami. Kitaip tariant, kai skolinatės iš banko, palūkanos yra tai, ką mokate bankui už paskolą. Kai laikote pinigus taupomojoje sąskaitoje, palūkanos yra tai, ką gaunate iš banko už jame laikomus savo pinigus.

Tokios išlaidos arba pajamos išreiškiamos procentais nuo jūsų pasiskolintos arba paskolintos (nes bankui „skolinate“ savo santaupas) sumos.

Ekonomistai skiria nominaliąsias ir realiąsias palūkanų normas. Kuo jos skiriasi ir kodėl svarbu tai žinoti?

Nominalioji palūkanų norma

Nominalioji palūkanų norma – tai norma, dėl kurios faktiškai susitarta ir kuri yra mokama. Pavyzdžiui, jeigu turite būsto paskolą, tai yra norma, kurią už ją mokate; jeigu turite indėlį, tai yra norma, kurią už jį gaunate. Paskolų turėtojai nominaliąją palūkanų normą moka, o indėlininkai – gauna.

Realioji palūkanų norma

Tiems, kurie skolinasi, ir tiems, kurie laiko indėlius, svarbi ne tik nominali suma, bet ir tai, kiek už tą sumą galima įsigyti prekių, paslaugų ar kitų dalykų. Ekonomistai tai vadina pinigų perkamąja galia. Paprastai ji laikui bėgant mažėja, nes dėl infliacijos kyla kainos. Pagal infliaciją pakoreguota palūkanų norma ir yra tikroji skolinimosi kaina ir tikroji taupymo grąža. Ji apskaičiuojama taip:

realioji palūkanų norma = nominalioji palūkanų norma – infliacija

Kaip tai veikia praktikoje? Panagrinėkime pavyzdį

Asmuo į banko sąskaitą vieniems metams padėjo 1 000 eurų indėlį su 2,5 % nominaliąja palūkanų norma. Po metų jis gali atsiimti 1 025 eurus. Tačiau, jei per tuos metus kainos pakils 3 %, jam reikės 1 030 eurų, kad galėtų susimokėti už tiek pat prekių ar paslaugų, už kurias prieš metus būtų sumokėjęs 1 000 eurų. Tai reiškia, kad realioji jo indėlio grąža būtų –0,5 %. Tai ir yra realioji palūkanų norma, apskaičiuojama iš nominaliosios palūkanų normos (2,5 %) atėmus infliacijos normą (3 %).

Nominaliosios ir realiosios palūkanų normų raida euro zonoje

Realioji palūkanų norma kinta priklausomai nuo nominaliosios palūkanų normos ir infliacijos. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje vidutinė nominalioji palūkanų norma euro zonoje buvo didelė, bet didelė buvo ir infliacija. Todėl vidutinė realioji palūkanų norma buvo maža. Grafike parodyta vidutinių nominaliosios ir realiosios palūkanų normų, mokamų už trumpalaikius indėlius euro zonos šalių bankuose, ir infliacijos raida nuo 1981 m.

Pastaba: procentais. Šaltinis: Eurostato, ECB, NCB, ECB įverčiai.