Menu

Euro naudojimas

1999 m. sausio 1 d. įvesta euro valiuta tapo daugiau kaip 300 milijonų europiečių bendra valiuta. Pirmuosius trejus metus eurai buvo nematoma valiuta, naudojama tik apskaitai, pavyzdžiui, vykdant elektroninius mokėjimus. Grynieji eurai pradėti naudoti tik 2002 m. sausio 1 d. – tada nustatytu kursu jie pakeitė nacionalinių valiutų, pvz., Belgijos franko ar Vokietijos markės, banknotus ir monetas.

Šiandien eurų banknotai ir monetos yra teisėta mokėjimo priemonė 19 iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įskaitant su jomis asocijuotus arba į jų sudėtį įeinančius užjūrio departamentus, teritorijas ir salas. Šios valstybės sudaro euro zoną. Mažosios valstybės Andora, Monakas, San Marinas ir Vatikanas naudoja euro valiutą pagal oficialų susitarimą su Europos Bendrija. Juodkalnija ir Kosovas taip pat naudoja euro valiutą, tačiau be oficialaus susitarimo. 340 milijonų žmonių atsiskaito grynaisiais pinigais ta pačia valiuta – eurų banknotai ir monetos tapo apčiuopiamu Europos integracijos simboliu.

Tikimasi, kad visos ES šalys, išskyrus Daniją, kuri yra susitarusi dėl išimties, prisijungs prie pinigų sąjungos ir įsives eurą, kai tik įvykdys konvergencijos kriterijus.

Sąveikusis euro zonos žemėlapis

Patyrinėkite šį sąveikųjį žemėlapį ir lenteles po juo ir sužinokite, kurios Europos Sąjungos šalys sudaro euro zoną ir kada jos pradėjo naudoti euro valiutą.

Austrija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 1995 m.

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Belgija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

Viena iš ES 1957 m. įkūrusių valstybių narių

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Bulgarija

Euro neįsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2007 m.

Kipras

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2004 m.

Eurai nuo 2008 m.

Čekija

Euro neįsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2004 m.

Vokietija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

Viena iš ES 1957 m. įkūrusių valstybių narių

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Danija

Euro neįsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 1973 m.

Estija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2004 m.

Eurai nuo 2011 m.

Ispanija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 1986 m.

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Suomija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 1995 m.

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Prancūzija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

Viena iš ES 1957 m. įkūrusių valstybių narių

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Graikija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 1981 m.

Eurai nuo 2001 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Kroatija

Euro neįsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2013 m.

Vengrija

Euro neįsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2004 m.

Airija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 1973 m.

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Italija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

Viena iš ES 1957 m. įkūrusių valstybių narių

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Lietuva

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2004 m.

Eurai nuo 2015 m.

Liuksemburgas

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

Viena iš ES 1957 m. įkūrusių valstybių narių

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Latvija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2004 m.

Eurai nuo 2014 m.

Monakas

ES nepriklausanti šalis

Malta

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2004 m.

Eurai nuo 2008 m.

Nyderlandai

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

Viena iš ES 1957 m. įkūrusių valstybių narių

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Lenkija

Euro neįsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2004 m.

Portugalija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 1986 m.

Eurai nuo 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Rumunija

Euro neįsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2007 m.

Švedija

Euro neįsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 1995 m.

Slovėnija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2004 m.

Eurai nuo 2007 m.

Slovakija

Eurą įsivedusi ES valstybė narė

ES valstybė narė nuo 2004 m.

Eurai nuo 2009 m.

San Marinas

ES nepriklausanti šalis

Europos Sąjungos ir euro zonos narės

Eurą įsivedusios Europos Sąjungos narės

Šalis Įstojo į ES Įsivedė eurą
Austrija 1995 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Belgija 1957 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Kipras 2004 m. 2008 m.
Estija 2004 m. 2011 m.
Suomija 1995 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Prancūzija 1957 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Vokietija 1957 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Graikija 1981 m. 2001 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Airija 1973 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Italija 1957 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Latvija 2004 m. 2014 m.
Lietuva 2004 m. 2015 m.
Liuksemburgas 1957 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Malta 2004 m. 2008 m.
Nyderlandai 1957 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Portugalija 1986 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)
Slovakija 2004 m. 2009 m.
Slovėnija 2004 m. 2007 m.
Ispanija 1986 m. 1999 m. (grynieji eurai nuo 2002 m.)

Euro neįsivedusios Europos Sąjungos narės

Šalis Įstojo į ES
Bulgarija 2007 m.
Kroatija 2013 m.
Čekija 2004 m.
Danija 1973 m.
Vengrija 2004 m.
Lenkija 2004 m.
Rumunija 2007 m.
Švedija 1995 m.

Jungtinė Karalystė, Europos Sąjungos nare buvusi 1973–2020 m., euro nebuvo įsivedusi.

Fiksuotieji keitimo į eurą kursai
Valiuta
1 40,3399 BEF (Belgijos franko)
1 1,95583 DEM (Vokietijos markės)
1 15,6466 EEK (Estijos kronos)
1 0,787564 IEP (Airijos svaro)
1 340,750 GRD (Graikijos drachmos)
1 166,386 ESP (Ispanijos pesetos)
1 0,585274 CYP (Kipro svaro)
1 6,55957 FRF (Prancūzijos franko)
1 1936,27 ITL (Italijos liros)
1 0,702804 LVL (Latvijos lato)
1 3,45280 LTL (Lietuvos lito)
1 40,3399 LUF (Liuksemburgo franko)
1 0,429300 MTL (Maltos liros)
1 2,20371 NLG (Nyderlandų guldeno)
1 13,7603 ATS (Austrijos šilingo)
1 200,482 PTE (Portugalijos eskudo)
1 239,640 SIT (Slovėnijos tolaro)
1 30,1260 SKK (Slovakijos kronos)
1 5,94573 FIM (Suomijos markės)

Grynųjų pinigų srautai euro zonoje

Dėl turizmo, verslo kelionių ir tarptautinių pirkimų eurų banknotai (ir monetos) keliauja po visą euro zoną. Prieš euro įvedimą panašiai, tik daug mažesniu mastu, per sienas judėjo nacionalinių valiutų banknotai, kurie  grįždavo į juos išleidusį centrinį banką, dažniausiai per komercinių bankų sistemą. Eurams grįžti nebūtina. Tačiau kadangi tokių eurų banknotų, kurie nepasilieka juos išleidusioje šalyje, o patenka į kitas euro zonos šalis, yra labai daug, centriniams bankams tenka juos perskirstyti, kad vienose šalyse nesusidarytų banknotų stygius, o kitose – perteklius. Tokius didelio masto pervedimus centralizuotai koordinuoja ir finansuoja ECB.

Grynųjų pinigų ir jų unikalių ypatybių svarba

Nuo 2002 m., kai buvo įvesti grynieji eurai, apyvartoje esančių eurų banknotų vertė ir skaičius nuolat didėja. Pagal atliktų mažmeninių sandorių skaičių grynieji pinigai yra populiariausia mokėjimo priemonė euro zonoje, tačiau vertinant pagal atliktų sandorių vertę, jų dalis yra gerokai mažesnė. Nepaisant to, pastaraisiais dešimtmečiais grynųjų pinigų svarba abiem atžvilgiais palaipsniui mažėja, o debeto ir kredito kortelių naudojimas auga. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis.

Kaip mokėjimo priemonė, grynieji pinigai turi unikalių ypatybių. Jie yra:

  • plačiausiai naudojama ir greičiausia mažmeninių mokėjimų priemonė. Be to, jie – pagrindinė mokėjimo priemonė, naudojama nenumatytoms išlaidoms;
  • laikomi pigiausia mokėjimo priemone smulkiems mažmeniniams sandoriams vykdyti, t. y. atliekant nedidelės vertės mokėjimus, vieno sandorio vidutinės bendrosios sąnaudos yra mažesnės atsiskaitant grynaisiais pinigais nei naudojant elektronines mokėjimo priemones;
  • išeitis tiems, kurie neturi banko sąskaitų, turi ribotą prieigą prie jų arba negali naudotis elektroninėmis mokėjimo formomis;
  • galimybė žmonėms geriau kontroliuoti savo išlaidas;
  • ne tik mokėjimo, bet ir kaupimo priemonė;
  • saugi mokėjimo priemonė, kurią sunku padirbti ar suklastoti.

Atsižvelgiant į šias ypatybes, visuomenė dar negalėtų apsieiti be grynųjų pinigų. Jie dar ilgai bus nepakeičiama mokėjimo priemonė.

Eurosistemos pozicija dėl grynųjų pinigų kaip mokėjimo priemonės

Vienas iš pagrindinių Eurosistemos uždavinių, nurodytų Sutartyje dėl ES veikimo, – užtikrinti, kad mokėjimo sistema veiktų sklandžiai. Eurosistemos pozicija įvairių mokėjimo priemonių atžvilgiu yra neutrali. Ji neišskiria kurios nors vienos mokėjimo priemonės. Vis dėlto su grynaisiais pinigais susijęs vienas svarbus Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimas – jie oficialiai leidžia eurų banknotus. Be to, daugelis iš jų į apyvartą leidžia eurų monetas, kaldinamas valstybių narių kalyklose. Taigi Eurosistema yra įsipareigojusi palaikyti grynuosius pinigus kaip visiems prieinamą, lengvai naudojamą, patikimą ir efektyvią mažmeninių sandorių mokėjimo priemonę. Neperžengdama savo kompetencijos ribų, Eurosistema stebi euro zonos grynųjų pinigų ciklus ir nuolat stengiasi didinti jų saugumą, atsparumą ir efektyvumą.