Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal


DUK apie grynuosius pinigus

Ar tiesa, kad grynųjų pinigų artimoje ateityje neliks?

Ne. Artimoje ateityje grynieji pinigai vis dar bus pagrindinis atsiskaitymo būdas. Grynieji pinigai turi vertę, juos galima patikimai patikrinti ir atskirti nuo padirbtų, jais atsiskaitoma be trečiosios šalies įsikišimo. Jokia kita mokėjimo priemonė nepasižymi visomis trimis šiomis savybėmis tiek efektyviai, kiek grynieji pinigai.

Ar bekontakčiai mokėjimai išstums grynuosius pinigus?

Ne. Dėl savo unikalių savybių grynieji pinigai bus aktualūs ir ateityje. Skaitmeniniai mokėjimo būdai patogūs daugeliui, bet tinka ne visiems. Bekontakčiai mokėjimai neišstums grynųjų pinigų kaip mokėjimo priemonės, bet bus naudojami lygiagrečiai.

Ar mažmenininkai gali nepriimti grynųjų pinigų iš pirkėjų?

Europos Komisija, remdamasi ekspertų darbo grupės euro kaip teisėtos mokėjimo priemonės klausimais parengta ataskaita, išleido rekomendaciją (2010/191/ES), kurioje įtvirtintos tokios nuostatos dėl prievolės priimti grynuosius:

  • Mažmenininkai negali atsisakyti priimti grynųjų pinigų, nebent abi sandorio šalys yra susitarusios dėl kitų mokėjimo priemonių.
  • Parašyti raštelį ar skelbimą, kad šioje mažmeninės prekybos vietoje grynaisiais atsiskaityti negalima arba kad čia nepriimami tam tikro nominalo banknotai, nepakanka. Pardavėjas turi nurodyti pateisinamą priežastį, pavyzdžiui, kad jam sudėtinga nuolat laikyti pakankamai grynųjų pinigų grąžai atiduoti arba kad dėl konkretaus pavojaus fiziniam saugumui jis negali laikyti didelių sumų grynaisiais.
  • Gyventojams būtinas paslaugas teikiančios viešosios įmonės jokiais atvejais negali taikyti jokių apribojimų ar nepriimti grynųjų be pakankamai rimtos priežasties, nes tokiu atveju būtų pakenkta euro banknotų ir monetų kaip teisėtos mokėjimo priemonės statusui, kuris saugomas ES teisės.

Ar nacionaliniai centriniai bankai turi kokių nors kompetencijų banknotų ir monetų atžvilgiu?

Taip. Kompetenciją eurų banknotų atžvilgiu turi ECB ir Eurosistemai priklausantys nacionaliniai centriniai bankai, o kompetencija kaldinti eurų monetas priklauso valstybėms narėms, tačiau ECB tvirtina, kokį kiekį monetų konkreti valstybė narė gali nukaldinti. Atsakomybę už monetų tiekimo logistiką ir atsargų saugojimą dalijasi visi nacionaliniai centriniai bankai.

Ar komerciniai bankai turi teisę priimti sprendimą, kad banknotas padirbtas?

Ne. Jeigu komercinis bankas abejoja, ar euro banknotas yra tikras, jis perduoda jį nacionaliniam centriniam bankui (arba kompetentingam nacionaliniam ekspertizės centrui), kuris ir priima galutinį sprendimą, ar banknotas tikras, ar padirbtas.

Ar tos pačios vertės banknotai gali būti skirtingi, pavyzdžiui, du 20 eurų banknotai?

Taip. 2002 m. buvo išleisti pirmosios serijos eurų banknotai (nuo 5 iki 500 eurų nominalų), kurie ir dabar yra teisėta mokėjimo priemonė. 2013–2019 m. ECB ir Eurosistemą sudarantys nacionaliniai centriniai bankai į apyvartą išleido antrosios serijos – serijos „Europa“ – banknotus (nuo 5 iki 200 eurų nominalų; 500 eurų nominalo banknotai į apyvartą nebeleidžiami). Pirmosios ir antrosios serijų banknotai skirtingi, bet jų vertė tokia pati.

Ar galiu koronavirusu užsikrėsti per banknotus?

Viruso, kuris gali būti perduotas, koncentracija yra tokia maža, kad užsikrėtimo rizika yra labai nedidelė, palyginti su rizika užsikrėsti per kitus paviršius, kuriuos žmonės liečia kasdieniame gyvenime. ECB, siekdamas užtikrinti kuo saugesnį grynųjų pinigų tvarkymą, glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis Europos laboratorijomis, kad įvertintų, kaip ilgai koronavirusai išlieka gyvybingi ant skirtingų paviršių. Daugiau informacijos rasite mūsų tinklaraščio įraše.