Pasaulio finansų struktūra

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė sukėlė plačias diskusijas apie tarptautinės pinigų ir finansų sistemos struktūrą ir veikimą. Toliau pateikti pastaraisiais metais G20 vadovų priimti susitarimai ir TVF veikla.

G20

Po pirmojo susitikimo 2008 m. lapkričio mėn. Vašingtone G20 narių valstybių ar vyriausybių vadovai (toliau – vadovai) 2009 m. balandžio mėn. Londone susirinko į antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame:

  • ragino imtis veiksmų finansų reguliavimo ir makroekonominės politikos srityse,
  • pabrėžė savo įsipareigojimą dėl atvirųjų rinkų ir laisvosios prekybos,
  • susitarė dėl tarptautinių finansų institucijų finansavimo ir reformavimo,
  • susitarė išplėsti Finansinio stabilumo forumą ir, suteikus didesnius įgaliojimus, atkurti jį kaip Finansinio stabilumo tarybą (FST), kuri turėtų tvirtesnį institucinį pagrindą ir daugiau kompetencijos.

2009 m. rugsėjo mėn. Pitsburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G20 vadovai priėmė šiuos sprendimus:

  • patvirtino savo tolesnius įsipareigojimus vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą, sprendžiant pasaulio politikos problemas. Pabrėždami vaidmenį, kurį G20 šalys atliko formuodamos atsakus į pasaulinę finansų krizę, vadovai įvardijo G20 šalis kaip svarbiausią mūsų tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo forumą;
  • pradėjo įgyvendinti G20 spartaus, tvaraus ir subalansuoto augimo priemonių sistemą, kurios tikslas – padėti valdyti perėjimą nuo atsakomųjų veiksmų krizės metu prie spartaus, tvaraus ir subalansuoto pasaulinio augimo tendencijų, taip pat sureguliuoti pasaulio ekonomikos nesubalansuotumą, kuris prisidėjo prie finansų krizės. Sistemoje numatytas tarpusavio vertinimas, kaip dera G20 šalių nacionalinės bei regioninės politikos ir politikos struktūros ir ar jos atitinka sistemos tikslą siekti spartaus, tvaraus ir subalansuoto augimo. G20 nariai pagal sutartą modelį paskelbė savo politikos sistemas, į kurias savo bendrą indėlį įdeda ES pirmininkaujanti šalis, Euro grupė, Europos Komisija ir ECB, atstovaudamos euro zoną ir Europos Sąjungą. Dėl savo patirties dvišalės ir daugiašalės stebėsenos srityje TVF padės G20 nariams vykdyti tarpusavio vertinimo procesą, atsižvelgdamas ir į kitų tarptautinių organizacijų indėlį, įskaitant FST indėlį finansų politikos srityje.
  • pažymėjo nemažą pažangą, padarytą įvairiose reguliavimo ir priežiūros srityse, tačiau pripažino, kad dar labai daug reikia nuveikti. Remiantis G20 ministrų ir valdytojų deklaracija dėl tolesnių veiksmų, siekiant stiprinti tarptautinę finansų sistemą, numatyta dirbti šiose keturiose pagrindinėse srityse: i) aukštos kokybės kapitalo suformavimas ir procikliškumo sumažinimas, ii) kompensavimo praktikos reformavimas, iii) nebiržinių išvestinių finansinių priemonių rinkų patobulinimas ir iv) tarptautinių nutarimų dėl sistemiškai svarbių įstaigų priėmimas. Be to, visi didieji G20 finansų centrai įsipareigojo iki 2011 m. įgyvendinti kapitalo sistemą „Bazelis II“.

2010 m. birželio mėn. Toronte vykusiame ketvirtajame aukščiausiojo lygio susitikime G20 vadovai priėmė šiuos sprendimus:

  • patvirtino įsipareigojimus, prisiimtus ankstesnio susitikimo Pitsburge metu, ir baigė G20 sistemos tarpusavio vertinimo proceso pirmąjį etapą. Jie susidarė dėl įvairių konkrečių įsipareigojimų, pavyzdžiui, dėl to, kad einamosios sąskaitos deficitą turinčios išsivysčiusios šalys imtųsi priemonių didinti taupymą, o einamosios sąskaitos perteklių turinčios šalys imtųsi reformų mažinti savo priklausomybę nuo išorės paklausos ir skirtų daugiau dėmesio vidaus augimo šaltiniams. Einamosios sąskaitos perteklių turinčios besiformuojančios ekonomikos įsipareigojo pradėti vykdyti reformas savo socialinės apsaugos tinklams stiprinti, siekiant padėti mažinti taupymą atsargumo tikslais ir skatinti privačias išlaidas bei didinti valiutų kursų lankstumą, susiejant juos su pagrindiniais ekonomikos veiksniais. Be to, visos G20 šalys narės įsipareigojo pradėti struktūrines reformas ekonomikos augimui skatinti.
  • prisiminė nemažą pažangą, padarytą tokiose srityse kaip rizikos ribojimo priežiūra, gerinant rizikos valdymą ir skatinant skaidrumą pasaulio finansų sistemai stiprinti. Jie taip pat pripažino, kad reikia dar dirbti, norint įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus per pastaruosius tris aukščiausiojo lygio susitikimus, ir nustatė keturis svarbiausius G20 finansų reguliavimo reformos darbotvarkės punktus, t. y. nauja kapitalo sistema, efektyvi priežiūra, SSFĮ keliamos rizikos suvaldymas ir skaidrūs tarptautiniai bei tarpusavio vertinimai.

2010 m. lapkričio mėn. Seule vykusiame penktajame aukščiausiojo lygio susitikime G20 priėmė šiuos sprendimus:

  • susitarė dėl Seulo veiksmų plano su konkrečiais įsipareigojimais siekti pažangos įgyvendinant G20 sistemos tikslus,
  • patvirtino daugelio svarbių darbų rezultatus, pasiektus rengiantis šiam aukščiausiojo lygio susitikimui, ypač TVF kvotų ir valdymo reformą, taip pat svarbiausius finansų sistemos pertvarkymo darbus šalinant tikrąsias krizės priežastis, įskantant Bazelio komiteto darbą,
  • pademonstravo supratimą, kad G20 šalys taip pat turėjo spręsti klausimus, susijusius su didele, neatstovaujama besivystančių ir mažas pajamas gaunančių šalių grupe.

2011 m. lapkričio 3–4 d. Kanuose vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G20 vadovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dirbti kartu ir koordinuoti savo vykdomos politikos kryptis. Vadovai priėmė šiuos sprendimus:

  • susitarė dėl Kanų veiksmų augimo ir darbo plano, kuriuo nustatomos konkrečioms šalims taikytinos trumpalaikės ir vidutinės trukmės politikos priemonės, skirtos skatinti spartesnį, tvaresnį ir labiau subalansuotą pasaulio ekonomikos augimą,
  • patvirtino priemones, kuriomis siekiama stiprinti tarptautinės pinigų sistemos atsparumą. Jie patvirtino savo finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitarimą dėl i) aiškių išvadų, padėsiančių valdyti kapitalo srautus, ii) TVF ir regioninio finansavimo būdų vienodo taikymo bendrųjų principų ir iii) veiksmų plano vietos valiutos obligacijų rinkų atžvilgiu. Be to, vadovai pritarė TVF pristatytai Prevencijos ir likvidumo linijai, kurios tikslas – konkrečiais atvejais teikti trumpalaikę lanksčią likvidumo paramą šalims, vykdančioms griežtą politiką ir turinčioms tvirtus pagrindus, tačiau laikinai susiduriančioms su sukrėtimais iš išorės.
  • toliau pasistūmėjo finansų sektoriaus reformos srityje. Vadovai patvirtino politikos priemonių integruoto rinkinio, skirto suvaldyti rizikoms, kurias pasaulio finansų sistemai kelia sisteminės svarbos finansų įstaigos (SSFĮ), įgyvendinimą ir šių priemonių įgyvendinimo grafiką. Konkrečios priemonės yra skirtos pasaulinės sisteminės svarbos finansų įstaigoms. Jas įgyvendinant bus siekiama stiprinti priežiūrą, sukurti naują tarptautinį problemų sprendimo tvarkos standartą ir pritaikyti papildomus kapitalo reikalavimus. Jie taip pat kreipėsi į jurisdikcijas, primindama jų įsipareigojimą nuosekliai ir iki galo įgyvendinti sistemos „Bazelis II“ ir „Bazelis II-5“ papildomus reikalavimus bei sistemos „Bazelis III“ kapitalo ir likvidumo standartus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF): pastarojo meto veikla

TVF toliau skatino globalius sprendimus finansų krizei spręsti, griežtindamas priežiūrą, teikdamas su politikos vykdymu susijusius patarimus ir finansinę paramą jo šalims narėms.

  • G20 šalims aukščiausiojo lygio susitikime Londone 2009 m. balandžio mėn. įsipareigojus padidinti tarptautinių finansų įstaigų turimus išteklius, 2011 m. kovo mėn. įsigaliojo pataisyti ir papildyti Naujieji skolinimosi susitarimai (NSS). Dalyvavimas NSS išplėstas nuo 26 iki 40 šalių, o bendra šių kredito linijų suma TVF padidėjo nuo 34 mlrd. iki 370 mlrd. SST. Į NSS ilgainiui turės būti įtraukta dauguma dvišalių skolinimosi ir vertybinių popierių pirkimo susitarimų, pasirašytų tarp TVF ir jo šalių narių nuo 2009 m., kurių suma sudaro apie 196 mlrd. SST.
  • 2011 m. lapkričio mėn. TVF sutarė toliau tobulinti savo skolinimo priemones, kad galėtų tinkamai reaguoti į šalių, turinčių stiprius ekonomikos pagrindus, bet veikiamų persidavimo rizikos, likvidumo poreikius. Todėl buvo nuspręsta padidinti 2010 m. rugpjūčio mėn. sukurtos Prevencinės kredito linijos lankstumą leidžiant ja naudotis šalims narėms, turinčioms faktinių mokėjimų balanso poreikių, ir leidžiant naudotis šešių mėnesių susitarimais papildomai prie esamų vienų ir dvejų metų susitarimų galimybių. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Prevencinė kredito linija buvo pervadinta Prevencine ir likvidumo linija.
  • Be to, 2011 m. G20 ir TVF vykdomoji valdyba pasikeitė nuomonėmis dėl valiutų krepšelio sudėties, kuri apibrėžia SST vertę. Buvo patvirtinta, kad krepšelio sudėtis ir toliau turėtų būti susijusi su valiutų santykiniu vaidmeniu pasaulio prekybos ir finansų sistemoje ir kad tebegalioja SST vertės nustatymo principai, įskaitant svarbiausių valiutų stabilumą, nors reikėtų toliau aiškintis priėmimo į krepšelį kriterijus. Dabartiniame keturių valiutų SST krepšelyje 2011 m. sausio 1 d. nustatyta euro dalis buvo 42,3 euro centai, arba 37,4 % krepšelio.
  • 2011 m. peržiūrėta viena iš svarbiausių TVF veiklų – stebėsena, kuri reguliariai peržiūrima kas trejus metus. Peržiūros metu buvo atsižvelgta į stebėsenos pamokas, susijusias su pasauline finansų krize, ir nuo 2008 m. padarytą pažangą (įskaitant anksčiau minėtas naujas šalių vykdomų politikų persidavimo poveikio ataskaitas ir 2007 m. sprendimo dėl šalių narių politikos dvišalės stebėsenos įgyvendinimą). Dėl šių aspektų peržiūra buvo itin griežta ir išsami. Buvo susitarta, kad stebėsenos sistema turėtų būti labiau integruota, nešališka ir veiksmingesnė, kad galėtų geriau nustatyti ir mažinti riziką, įskaitant persidavimo riziką, ekonomikos ir finansiniam stabilumui. TVF vadovas pristatė veiksmų planą, kuriuo vadovaujantis bus toliau tobulinami šie 6 pagrindiniai veiklos aspektai: tarpusavio ryšiai, rizikos vertinimai, finansinis stabilumas, išorinis stabilumas, teisinė sistema ir įsipareigojimas bei laikymasis TVF politikos rekomendacijų.