Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Žvilgsnis į praėjusius metus

2020 m. euro zonos ekonomika patyrė neeilinį, stiprų sukrėtimą dėl koronaviruso (COVID‑19) pandemijos. Per pirmąjį pusmetį dėl taikytų karantino priemonių ir didesnio rizikos vengimo ekonominis aktyvumas labai susitraukė. Antrąjį pusmetį aktyvumą stabilizuoti padėjo ryžtingas ir koordinuotas atsakas pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis ir palankios naujienos apie vakcinas. 2020 m. euro zonos BVP iš viso susitraukė 6,6 %. Metinė bendroji infliacija, 2019 m. buvusi 1,2 %, sumažėjo iki 0,3 %, daugiausia dėl krintančių energijos kainų, bet ir dėl veiksnių, susijusių su pandemija. Pavyzdžiui, antrąjį pusmetį infliacija mažėjo ir dėl krizės labiausiai paveiktų sektorių, kaip antai transporto ir viešbučių.

ECB itin sušvelnino savo pinigų politikos pobūdį, kad galėtų sumažinti neigiamą pandemijos poveikį euro zonos ekonomikai, taikydamas išsamų per metus koreguotų priemonių rinkinį. Taikytos šios priemonės: pradėta vykdyti nauja laikina specialioji pandeminė pirkimo programa, sušvelninti tinkamumo ir įkaitui taikomi kriterijai ir pradėtos vykdyti naujos ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos. Atsakas pinigų politikos priemonėmis buvo lemiamas veiksnys, padėjęs stabilizuoti rinkas ir sumažinti didelę pandemijos keliamą riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui, euro zonos ekonomikos perspektyvai ir galiausiai – ECB tikslui palaikyti kainų stabilumą. Be to, vykdant makroprudencinę politiką buvo siekiama palaikyti ekonomikos kreditavimą, o ECB Bankų priežiūros tarnybos taikomomis mikroprudencinėmis priemonėmis buvo švelninamas krizės poveikis ir didinamas Europos bankų sektoriaus atsparumas.

Sausio mėn. Valdančioji taryba pradėjo ECB pinigų politikos strategijos peržiūrą, kad užtikrintų jos tinkamumą dabar ir ateityje. Šios peržiūros metu siekiama atidžiai išnagrinėti didelių pokyčių, įvykusių nuo paskutinės peržiūros 2003 m., poveikį. Šie pokyčiai tai, pavyzdžiui, nuolat mažėjanti infliacija ir pusiausvyros palūkanų normos, taip pat globalizacijos, skaitmenizacijos ir klimato kaitos poveikis. Atliekant peržiūrą, kurią planuojama baigti per 2021 m. antrąją pusę, bus sprendžiama, ar, reaguodamas į šiuos pokyčius, ECB turėtų koreguoti savo pinigų politikos strategiją ir, jei taip – kaip.

ECB nagrinėja visus įmanomus būdus, kaip pagal savo įgaliojimus galėtų prisidėti mažinant veikiausiai didelius klimato kaitos ekonominius ir socialinius padarinius. Šiuo tikslu jis atidžiai analizuoja įvairias politikos sritis, savo pensijų fondo ir nuosavas lėšas investuoja vadovaudamasis tvaraus bei atsakingo investavimo principais ir daug dėmesio skiria savo anglies dioksido išmetimo kiekiui. ECB neseniai įkūrė klimato kaitos centrą. Jo paskirtis – su klimatu susijusių klausimų koordinavimas.

Siekdama panaudoti naujovėms palankų skaitmenizacijos potencialą, Eurosistema sukūrė išsamią mažmeninių mokėjimų strategiją. Dėmesys buvo sutelktas į momentinių mokėjimų sprendimo įgyvendinimą, europinio mokėjimų sprendimo sukūrimą ir skaitmeninio euro projektą. 2020 m. spalio mėn. vyko viešos konsultacijos dėl skaitmeninio euro. Jomis siekta užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu Eurosistema pasiūlytų naują pinigų ir mokėjimų formą, visuomenė ja pasitikėtų.

2020 m. ECB dar pagerino savo komunikavimą ir informavimą, kad galėtų reaguoti į pandemijos keliamus iššūkius ir geriau suprastų Europos piliečių ekonominius rūpesčius ir poreikius. Buvo sukurtas ir ECB tinklaraštis. 2020 m. jame paskelbta 19 įrašų – daugelis jų skirti ECB atsakui į krizę. 2020 m. spalio mėn. įvyko pirmasis serijos „ECB klauso“ renginys. Per portalą „ECB klauso“ buvo išsakyta beveik 4 000 nuomonių apie pinigų politikos strategiją.

2020-ieji buvo intensyvių ir skubių darbų metai. Buvo glaudžiai bendradarbiaujama tiek su Europos institucijomis, tiek su įvairių pasaulio šalių centriniais bankais, siekiant kartu įveikti didžiulį išorinį sukrėtimą, kurį patyrė pasaulio ekonomika. ECB atliko jam priklausančius darbus.

2021 m. balandžio mėn., Frankfurtas prie Maino

Christine Lagarde

Pirmininkė

Praėję metai skaičiais

1 Ekonomika dėl pandemijos patyrė išskirtinį ir didelį sukrėtimą

2020 m., kilus precedento neturinčių iššūkių, pasaulio ekonomika patyrė gilų nuosmukį. Tačiau COVID19 veiksnys, nulėmęs sukrėtimą, buvo labiau išorinio pobūdžio negu veiksniai, lėmę ankstesnes 2008 m. ir 2011–2012 m. krizes. Per ankstesnes krizes dėmesio centre buvo atsidūrusios konkrečios finansų sektoriaus problemos, o 2020 m. recesijos pagrindinė priežastis nebuvo susijusi su ekonomika. COVID19 plitimas padarė itin didelį poveikį ekonominiam aktyvumui, iš pradžių – Kinijoje, o paskui – ir visame pasaulyje. Staigiai sumažėjo tarptautinės prekybos apimtis, smarkiai sutriko pasaulinių vertės grandinių veikimas ir gerokai padidėjo neapibrėžtumas pasaulio finansų rinkose.

Euro zonos ekonomika taip pat patyrė intensyvų pandemijos poveikį. Šį poveikį buvo galima pastebėti, pavyzdžiui, vartojimo srityje, nes vartojimas dėl plataus masto karantino priemonių ir padidėjusio rizikos vengimo pirmąjį pusmetį smarkiai sumažėjo. Dėl paklausos stokos ir veiklai taikomų apribojimų taip pat gerokai sumažėjo aktyvumas, ypač paslaugų sektoriuje. Taigi realusis BVP antrąjį ketvirtį nepaprastai sparčiai smuko. Kartu pinigų ir fiskalinės politikos formuotojai skubiai ir ryžtingai ėmėsi veiksmų, siekdami spręsti paklausos kritimo ir didelio neapibrėžtumo klausimus, be kita ko, užtikrindami palankias bei stabilias finansavimo sąlygas ir tolesnes galimybes gauti likvidumo. Nuo pat COVID19 sukeltos krizės pradžios didelį poveikį lūkesčiams dėl recesijos masto ir trukmės darė perspektyva, kad bus rasta medicininių sprendimų ir visų pirma bus sukurta vakcina. Ryžtingi ir koordinuoti politiniai veiksmai ir vėlyvą rudenį pasirodžiusios teigiamos naujienos apie pažangą kuriant vakcinas paskatino laipsnišką pasitikėjimo sugrįžimą. Nors ekonomikos augimo raida antrąjį pusmetį, kai prasidėjo nauja pandemijos banga, tebebuvo permaininga, augimo lūkesčiai sustiprėjo ir stabilizavosi. Pandemija didelį poveikį padarė ir kainų raidai. Sumenkus paklausai, nukritus naftos kainoms ir sumažėjus aktyvumui, infliacija pagal SVKI per metus mažėjo ir nuo rugpjūčio mėn. svyravo žemiau nulio. Infliacijos mažėjimą paskatino ir kiti veiksniai, kaip antai laikinas PVM tarifo Vokietijoje sumažinimas antrąjį pusmetį. Kartu lūkesčiai dėl tvirto atsigavimo 2021 m. ir laikino pobūdžio veiksnių panaikinimas, pavyzdžiui, PVM tarifo Vokietijoje sumažinimas, palaikė infliacijos augimo perspektyvą. Ryžtingi politikos veiksmai padėjo išsaugoti palankias kredito ir finansavimo sąlygas ir daugiausia atsvėrė rizikos aplinkos blogėjimo poveikį, kuris bankus skatino griežtinti kredito reikalavimus. Nors finansavimo sąlygos dėl pandemijos įvykusio sukrėtimo rinkoje išprovokuotos suirutės kovo mėn. tapo nepalankesnės, skubūs politiniai veiksmai, kurių buvo imtasi, prisidėjo prie bendro euro zonos šalių vyriausybės obligacijų pajamingumo mažėjimo 2020 m. ir prie laipsniško euro zonos akcijų kainų atsigavimo antrąjį pusmetį bei jų pakilimo iš per pandemiją pasiektų žemumų. Dėl šio didelio neapibrėžtumo laikotarpio taip pat sparčiau didėjo pinigų kiekis ir kreditas, tai rodė, kad bendrovės ir namų ūkiai teikia didelę pirmenybę likvidumui ir jį didina.

1.1 Pandemija sukėlė gilų ekonomikos nuosmukį

Koronavirusas sukėlė didžiausią pasaulio ekonomikos nuosmukį nuo Didžiosios depresijos laikų, bet teigiamos naujienos apie vakcinas paskatino laipsnišką pasitikėjimo sugrįžimą

Pagrindiniai veiksniai, pasauliniu lygmeniu nulėmę ekonomikos augimo tendenciją, buvo COVID‑19 pandemijos raida, taip pat viruso plitimo ribojimo priemonės ir politinė parama, kuria buvo siekiama sušvelninti pandemijos poveikį ekonomikai. Pasaulio ekonomika patyrė staigų išorės sukrėtimą ir vyriausybės dėl jo apskritai ėmėsi tvirtų politikos paramos priemonių, siekdamos sušvelninti pandemijos ekonominį poveikį. Dėl viruso plitimo ribojimo priemonių žemiausią lygį 2020 m. antrąjį ketvirtį pasiekusi pasaulio ekonomika trečiąjį ketvirtį ėmė atsigauti, nes atslūgo pandemija, buvo sušvelnintos viruso plitimo ribojimo priemonės ir atsirado žinių apie veiksmingas vakcinas. Tačiau dėl antrosios pandemijos bangos ir kai kuriose išsivysčiusios ekonomikos šalyse vėl įvestų griežtų viruso plitimo ribojimo priemonių ekonomikos augimas paskutinį metų ketvirtį gerokai sulėtėjo (žr. 1 pav.). Kalbant apie didžiąsias besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, ketvirčių augimo tempas 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo neigiamas, bet antrąjį pusmetį augimo kreivė smarkiai atsitiesė.

1 pav.

Pasaulio BVP augimas

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

Šaltiniai: Haver Analytics, nacionaliniai šaltiniai ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: regioniniai agreguoti rodikliai skaičiuojami naudojant BVP duomenis, pakoreguotus pagal perkamosios galios paritetą. Ištisinės linijos rodo duomenis iki 2020 m. ketvirtojo ketvirčio, brūkšninės linijos – ilgalaikį vidurkį (1999 m. I ketv.–2020 m. IV ketv.). Paskutiniai duomenys – 2021 m. vasario 25 d.

Staigų pasaulio ekonomikos nuosmukį daugiausia nulėmė reikšmingai smukęs paslaugų sektorius, tam didelę įtaką darė pandemijos nustatytos viruso plitimo ribojimo priemonės ir sumažėjusi prekybos bei investicijų apimtis. Apdirbamosios gamybos sektoriuje produkcijos augimas atsigavo sparčiau negu paslaugų sektoriuje, nes jį palaikė vyriausybių įgyvendinami ekonomikos skatinimo planai, padidėjusi elektronikos prekių, kompiuterių ir medicinos produktų paklausa bei spartesnis dėl pandemijos nustatytų viruso plitimo ribojimo priemonių atšaukimas, palyginti su paslaugų sektoriumi, kuris labiau priklauso nuo tiesioginių ryšių su paslaugų gavėjais.

2020 m. dėl viruso plitimo ribojimo priemonių ir prekybos sutrikimų gerokai sumažėjo prekybos ir investicijų apimtis

Smarkiai padaugėjo su COVID‑19 susijusių sutrikimų, kurių lygis tebebuvo padidėjęs, taip pat labai išaugo neapibrėžtumas, kuris ir toliau buvo didelis, o tai slopino pasaulio ekonomikos augimą. Dėl pandemijos taip pat sutriko tarptautinių prekybos ir pasaulinių tiekimo grandinių veikimas. 2020 m. antrąjį pusmetį šie sutrikimai sumažėjo nedaug, nes tik iš dalies buvo atšauktos viruso plitimo ribojimo priemonės. Nepaisant JAV ir Kinijos pasirašyto „pirmojo etapo“ prekybos susitarimo, įtampa dviejų šalių prekybos santykiuose, kaip matyti iš daugelio įvairių rodiklių, tebebuvo padidėjusi. Prekybos santykiuose vyraujant didelei įtampai, pandemijos suduotas smūgis paklausai ir anksčiau nustatyti muitai paskatino staigų prekybos apimties sumažėjimą, o padidėjęs neapibrėžtumas ir prastėjantys ekonominiai vertinimai varžė investicijas (žr. 2 pav.).

2 pav.

Pasaulinės prekybos augimas (importo apimtis)

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

Šaltiniai: Haver Analytics, nacionaliniai šaltinai ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: pasaulinės prekybos augimas – tai pasaulio, įskaitant euro zoną, importo augimas. Ištisinės linijos rodo duomenis iki 2020 m. ketvirtojo ketvirčio, brūkšninės linijos – ilgalaikį vidurkį (1999 m. IV ketv.–2020 m. IV ketv.). Paskutiniai duomenys – 2021 m. vasario 25 d.

Bendroji infliacija sumažėjo, bet grynoji infliacija smuko mažiau

Pasaulinė infliacija 2020 m. sumažėjo ir tai paskatino dėl pandemijos sumenkusi pasaulinė paklausa (žr. 3 pav.) bei staigus daugelio žaliavų kainų sumažėjimas. EBPO šalyse metinė bendroji infliacija sumažėjo nuo maždaug 2 % (2019 m. antrąjį pusmetį) iki 1,2 % (2020 m. gruodžio mėn.) ir tai lėmė mažėjančios energijos kainos bei lėčiau kylančios maisto produktų kainos. Grynoji infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažėjo mažiau negu bendroji infliacija ir 2020 m. pabaigoje sudarė apie 1,6 %.

3 pav.

Bendrosios infliacijos lygis EBPO šalyse

(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

Šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2021 m. sausio mėn.

Naftos kainos svyravo – tai lėmė lūkesčiai dėl mažos pasaulinės paklausos

Dėl staigaus pasaulinės paklausos smukimo, kurį visų pirma paskatino su kelionėmis susiję apribojimai ir darbas iš namų, dėl kurių sumažėjo naftos vartojimas, naftos kainos pirmąjį pusmetį labai sumažėjo. 2020 m. Brent žalios naftos kaina smarkiai svyravo – nuo 20 (žemiausio lygio per pastaruosius du dešimtmečius) iki 70 JAV dolerių už barelį. JAV West Texas Intermediate naftos kainos balandžio mėn. nukrito žemiau nulio, tačiau tik trumpam.

Euras pabrango euro zonos prekybos partnerių valiutų atžvilgiu

2020 m. euro nominalusis efektyvusis kursas pakilo apie 7 %. Vertinant pagal abipusę prekybą, tai paskatino euro pabrangimas daugiausia JAV dolerio atžvilgiu. Euro kursas svaro sterlingų atžvilgiu pakilo, bet 2020 m. gerokai svyravo – daugiausia dėl besikeičiančių su Brexitu susijusių lūkesčių.

Pasauliniam aktyvumui kylanti rizika buvo labiau neigiama, bet medicininio sprendimo perspektyvos galėtų paskatinti ekonomikos atsigavimą

2020 m. pabaigoje, atsiradus teigiamų žinių apie kuriamas vakcinas nuo COVID‑19, pasaulio ekonomikos augimo prognozėse buvo numatytas spartus atsigavimas 2021 m. Tačiau šios perspektyvos buvo itin miglotos ir pasauliniam aktyvumui kylanti rizika apskritai buvo labiau neigiama, kadangi ekonomikos atsigavimo tempui įtakos turėjo didėjantis užsikrėtimų skaičius ir didžiosiose šalyse toliau taikomos viruso plitimo ribojimo priemonės[1].

1.2 Euro zonos ir pasaulio ekonomikos raidos tendencijos – panašios[2]

2019 m. sulėtėjus ekonominio aktyvumo augimui, 2020 m. euro zonos realusis BVP sumažėjo 6,6 % (žr. 4 pav.). Smarkų ekonominio aktyvumo sumažėjimą ir jo netolygumą 2020 m. lėmė poveikis, kurį padarė COVID‑19 pandemijos sukrėtimas ir susijusios karantino priemonės, kurios buvo įgyvendintos siekiant suvaldyti viruso plitimą. Pirmoji pandemijos banga, kurios greitis ir intensyvumas neturėjo precedento, euro zonos šalims smogė daugiausia kovo–balandžio mėn. ir dėl jos daugumoje šalių buvo imtasi griežtų viruso plitimo ribojimo priemonių, kurios buvo taikomos visos ekonomikos mastu. Dėl šių priemonių euro zonos ekonomikos aktyvumas 2020 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo iš viso 15,3 %. Suvaldžius pandemiją ir nuo 2020 m. gegužės mėn. daugumoje šalių atšaukus viruso plitimo ribojimo priemones, aktyvumas trečiąjį ketvirtį smarkiai atsigavo. Tačiau iki rudens ekonominio aktyvumo augimas vėl ėmė lėtėti, o vėl smarkiai padaugėjus užsikrėtimo atvejų, paskutinį ketvirtį įvairiose šalyse buvo vėl paskelbtas karantinas, kuris visgi buvo kryptingesnis už galiojusįjį per pirmąją bangą. Nors pandemija visų pirma buvo bendras sukrėtimas, paveikęs visų šalių ekonomiką, jos ekonominis poveikis įvairiose euro zonos šalyse taip pat buvo iš dalies nevienodas ir tai daugiausia lėmė nevienoda socialinių kontaktų ribojimo priemonių labiausiai paveiktų sektorių svarba ekonomikoje, taip pat pačios sveikatos krizės intensyvumo ir įgyvendintų ekonomikos skatinimo priemonių apimties bei pobūdžio skirtumai. 2020 m. pabaigoje euro zonos ekonomikos aktyvumas buvo 4,9 % mažesnis už prieš pandemiją buvusį lygį, tačiau šis rodiklis įvairiose šalyse gerokai skyrėsi: pavyzdžiui, Ispanijoje jis buvo 9,1 % mažesnis negu prieš pandemiją, o Nyderlanduose – 3,0 % mažesnis negu prieš pandemiją buvęs lygis.

4 pav.

Euro zonos realusis BVP

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltinis: Eurostatas.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2020 m. ketvirtojo ketvirčio.

Palyginti su paskutiniais ilgalaikio nuosmukio atvejais, kaip antai 2008–2009 m. pasauline finansų krize ar 2011–2012 m. euro zonos šalių valstybės skolos krize, pandemiją lydintis nuosmukis ankstyvaisiais etapais buvo ūmesnis. O tvirti atsigavimo ženklai ir jo lūkesčiai atsirado kur kas anksčiau negu per kitas krizes. Tai daugiausia buvo susiję su išoriniu COVID‑19 sukrėtimo pobūdžiu, laiku įgyvendintų ryžtingų pinigų ir fiskalinės politikos priemonių vaidmeniu bei pažanga kuriant vakcinas, taip pat su kur kas geriau suvaldytais nei per ankstesnes krizes grįžtamojo ryšio su finansų sektoriumi ciklais (prie to taip pat buvo prisidėta tikslingomis centrinių bankų priemonėmis).

Privatusis vartojimas euro zonoje iki 2020 m. sumažėjo 8,0 %; ypač smarkiai jis smuko 2020 m. pirmąjį pusmetį ir tai visų pirma lėmė karantino priemonių poveikis. Dideli valstybės pervedimai sušvelnino karantino paskatintą realiųjų disponuojamųjų pajamų sumažėjimą, tad, sumažėjus vartojimui, taip pat staigiai padidėjo santaupų lygis. 2020 m. trečiąjį ketvirtį karantino priemonės buvo gerokai sušvelnintos ir privatusis vartojimas ėmė užtikrintai didėti, tačiau paskutinį ketvirtį, per antrąją pandemijos bangą, šis augimas nutrūko. 2020 m. pabaigoje, darbo rinkoms patyrus smūgį ir vyraujant dideliam neapibrėžtumui, privatusis vartojimas tebebuvo mažesnis negu prieš pandemiją.

Verslo investicijos 2020 m. pirmąjį pusmetį taip pat gerokai sumažėjo. Dėl įgyvendintų karantino priemonių ir dėl jų smarkiai kritusių pajamų bendrovės atidėjo investicinius sprendimus. Be to, investicijas toliau slopino sumažėjusi pasaulinė ir vidaus paklausa. Antrąjį pusmetį, prasidėjus antrajai pandemijos bangai, verslo investicijų perspektyvoms buvo būdingas tolesnis padidėjęs neapibrėžtumas ir ilgalaikių nuosaikių pokyčių lūkesčiai, kuriuos nulėmė suprastėjusi išorės aplinka, nuosaikesnė galutinė paklausa ir blogėjantys bendrovių balansai.

Išorės sektoriaus grynasis poveikis euro zonos ekonomikos aktyvumui 2020 m. taip pat buvo neigiamas. COVID‑19 pažaboti Kinijoje įvestas karantinas metų pradžioje pakirto euro zonos prekybą, o priemonės, kurių buvo imtasi siekiant apriboti viruso plitimą Europoje, antrąjį ketvirtį išprovokavo ir importo, ir eksporto nuosmukį (eksportui labiausiai pakenkė laikinas verslo veiklos nutraukimas). Apribojimų sušvelninimas vasaros mėnesiais atvėrė kelią prekybos srautų atsigavimui, nors labiausiai nukentėjusiuose kelionių, turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose padėtis gerėjo lėčiau. Nauja pandemijos banga sulėtino euro zonos prekybos augimą – iki metų pabaigos ji taip ir neatsigavo.

COVID‑19 poveikis aktyvumo augimui įvairiuose sektoriuose taip pat buvo nevienodas: labiausiai prie realiosios bendrosios pridėtinės vertės sumažėjimo prisidėjo paslaugų sektorius ir tai lėmė ypatingas poveikis, kurį jam darė socialinių kontaktų ribojimo priemonės ir euro zonos ekonomikos sektorių struktūra (žr. 5 pav.).

5 pav.

Euro zonos realioji bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominę veiklą

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltinis: Eurostatas.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2020 m. ketvirtojo ketvirčio.

Euro zonos darbo rinkos susilpnėjo, nors vyriausybių politikos priemonės padėjo sušvelninti poveikį nedarbui

Užimtumo nuostoliai 2020 m. tebebuvo riboti ir tai lėmė, be kita ko, darbo vietų išsaugojimo schemų poveikis

Nors pandemija gerokai pakenkė ir užimtumo augimui, euro zonos darbo rinkų rezultatus 2020 m. nulėmė darbo rinkos politikos priemonės (žr. 6 pav.). Palyginti su ekonominiu aktyvumu, kuris 2020 m. pirmąjį pusmetį smarkiai ir sparčiai smuko maždaug 15 %, užimtumo nuosmukis buvo mažesnis, bet vis vien labai didelis. Bendras užimtumas tuo laikotarpiu sumažėjo apie 5 mln. žmonių ir grįžo į prieš 2018 m. buvusius lygius. Įvairių euro zonos šalių vyriausybių įgyvendintos paramos priemonės padėjo sumažinti atleidimų iš darbo skaičių (apie darbo vietų išsaugojimo schemas žr. 1 intarpą). Palyginti su ankstesnėmis ekonominėmis ir finansų krizėmis, euro zonos vyriausybės, siekdamos sumažinti darbuotojų atleidimus, didesniam darbuotojų skaičiui taikė darbo vietų išsaugojimo schemas, kurios padėjo išsaugoti bendrovių ir darbuotojų žmogiškąjį kapitalą. Vis dėlto darbo jėgos aktyvumo lygis per pandemijos sukeltą krizę gerokai sumažėjo ir darbo jėga 2020 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo apie 3 mln. žmonių. Besitęsiantis darbo rinkos prisitaikymas prie pokyčių darbuotojams padarė nevienodą poveikį ir tai lėmė dabartinės krizės įtaka paslaugų sektoriui bei įmonėms, kurias socialinių kontaktų ribojimo priemonės ir judumo apribojimai paveikė labiausiai. Visų pirma, žemos kvalifikacijos darbo jėga sumažėjo beveik 7 %, o vidutinės kvalifikacijos darbo jėga – 5,4 %, tačiau aukštos kvalifikacijos darbo jėga faktiškai padidėjo 3,3 %.

6 pav.

Darbo rinkos rodikliai

(procentais, palyginti su darbo jėga; augimo tempas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu; dėl sezoniškumo pakoreguota)

Šaltinis: Eurostatas.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2020 m. ketvirtojo ketvirčio.

Nedarbo lygis pakilo mažiau negu per ankstesnius nuosmukio laikotarpius

Užimtumas 2020 m. sumažėjo 1,9 %, o nedarbo lygis pakilo iki 8,4 %. Nedarbo lygis pakilo mažiau negu per ankstesnius nuosmukio laikotarpius, kaip antai 2008–2009 m. ir 2011–2012 m., ir tai taip pat lėmė plataus masto atsakomosios priemonės, kurių laiku ėmėsi euro zonos vyriausybės. O valandinis darbo našumo augimas 2020 m. sudarė vidutiniškai 1 % ir jį palaikė dėl pasitelktų darbo vietų išsaugojimo schemų gerokai sumažėjęs dirbtų valandų skaičius.

1 intarpas
Vidutinės trukmės ir ilgalaikis COVID‑19 poveikis ekonomikai

Euro zonos darbo rinkų reakcija į COVID‑19 pandemijos sukeltus ekonominius padarinius buvo gana atspari, nes jos buvo remiamos įvairiomis ekonominės politikos priemonėmis, tokiomis kaip darbo vietų išsaugojimo schemos ar paskolų garantijos, kurios padėjo apriboti užimtumo nuostolius ir išvengti staigaus iš verslo dėl pandemijos pasitraukiančių bendrovių skaičiaus padidėjimo. Siekiant užkirsti kelią ilgalaikių krizės padarinių atsiradimui ir taip pat išvengti kliūčių būtinam ekonomikos restruktūrizavimui, laipsniško šių politikos priemonių nutraukimo strategijos modelis ir laikas bus ne ką mažiau svarbūs už tai, kaip ir kada baigs galioti patys paramos paketai. Žvelgiant į ateitį, dėl ilgalaikių pandemijos padarinių darbo jėgos judumui, taip pat dėl vis didėjančio skaitmeninimo įsisavinimo gali prireikti gerokai perskirstyti darbo vietas ir verslą.

Neseniai atliktoje pirmaujančių euro zonos bendrovių apklausoje daug dėmesio skirta nustatymui, kaip dėl pandemijos paspartėjo skaitmeninių technologijų įsisavinimas, dėl kurio didėja našumas, bet ilgainiui mažėja užimtumas[3]. Paprašyti paaiškinti ir svarbos tvarka nurodyti ne daugiau kaip tris būdus, kuriais pandemija darys ilgalaikį poveikį jų verslui, respondentai dažniausiai minėjo poveikį, susijusį su padidėjusiu darbo iš namų aplinkos naudojimu ir aktyvesniu skaitmeninių technologijų naudojimu. Kiti daugelio minėti veiksniai buvo susiję su sumažėsiančiu verslo kelionių skaičiumi ir (arba) virtualių susitikimų skaičiaus padidėjimu, taip pat su padidėjusia elektroninės prekybos (arba verslas verslui (B2B) segmentuose – vadinamojo virtualaus pardavimo) apyvarta. Dauguma respondentų sutiko, kad dėl to, kas buvo išmokta per pandemiją, jų verslas bus veiksmingesnis ir (arba) atsparesnis. Maždaug trys ketvirtadaliai respondentų nurodė, kad nuotoliniu būdu ilgainiui dirbs kur kas didesnė jų darbo jėgos dalis. Kartu jie nemanė, kad dėl darbo nuotoliniu būdu sumažės darbuotojų našumas. Nors sumažėjęs neformalaus asmeninio bendravimo mastas šiuo požiūriu buvo laikytas trūkumu, buvo įžvelgta ir nemažai privalumų, įskaitant sutaupytą laiką dėl sumažėjusių kelionių į darbą ir atgal poreikių, galimybę geriau suderinti pareigas šeimoje ir darbe, taip pat glaudesnius ryšius. Atsižvelgdami į tai, daugiau nei pusė respondentų pareiškė, kad našumas jų versle ar sektoriuje padidės, o manančiųjų, jog viena iš ilgalaikių pandemijos pasekmių bus našumo sumažėjimas, beveik nebuvo. Ir atvirkščiai, daugiau nei pusė apklaustųjų numatė neigiamą ilgalaikį poveikį užimtumui, o kad ilgalaikis poveikis užimtumui bus teigiamas, manė tik maždaug 10 %. Nuomonės apie ilgalaikį poveikį pardavimams, taip pat kainoms, sąnaudoms ir darbo užmokesčiui buvo įvairesnės, bet apskritai buvo neigiamos.

Pandemijos sukelta krizė padarė didelį poveikį euro zonos darbo rinkai. Palyginti su ekonominio aktyvumo sumažėjimu, euro zonos nedarbo lygio (žr. mėlyną liniją A pav.) pokytis buvo nuosaikus ir neparodo viso COVID‑19 poveikio darbo rinkai. Siekiant tiksliau įvertinti nepakankamo darbo jėgos panaudojimo per pandemijos krizę mastą, standartinį nedarbo lygį galima pakoreguoti darbo rinkoje neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi (žr. geltoną liniją A pav.). Be to, ši pandemijos sukelta krizė išsiskyrė, be kita ko, tuo, kad buvo plačiai taikytos darbo vietų išsaugojimo schemos, kurios padėjo apsaugoti darbo vietas mažinant darbo valandas ir remiant darbuotojų pajamas. 2020 m. balandžio mėn. darbuotojų, kuriems buvo taikytos darbo vietų išsaugojimo schemos, skaičius pasiekė maždaug 30 mln. (apie 19 % darbo jėgos). Taigi lygis, apskaičiuojamas naudojant standartinį nedarbo lygį, neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus rodiklį, taip pat ir darbuotojų, įtrauktų į darbo vietų išsaugojimo schemas, skaičių (žr. raudoną liniją A pav.), aiškiau parodo nepakankamo darbo jėgos panaudojimo būseną.

A pav.

Standartiniai ir nestandartiniai nedarbo matai

(procentais)

Šaltinis: ECB skaičiavimai, pagrįsti Eurostato duomenimis[4].

Apskritai dėl COVID‑19 sukelto sukrėtimo padidėjo bendrovių, kurioms kyla rizika, dalis, o tai gali padaryti papildomą ilgalaikį poveikį užimtumo nuostoliams. Po 2020 m. antrąjį ketvirtį įvykusio didelio ekonominio aktyvumo nuosmukio trečiąjį ketvirtį stebėtas atsigavimas leido daryti prielaidą, kad pandemijos sukrėtimas gali būti daugiausia laikino pobūdžio. Tačiau dėl antrosios karantino priemonių bangos sustiprėjo ilgalaikio žalingo poveikio ekonomikos augimui ir darbo vietoms rizika. COVID‑19 sukeltas sukrėtimas įvairiems sektoriams padarė nevienodą poveikį: mažesnį poveikį bendrovėms, kurioms yra būdingas aktyvesnis skaitmeninių technologijų įsisavinimas, ir didesnį poveikį bendrovėms, kurių veikla yra susijusi su tiesioginiu bendravimu. Pastarosioms bendrovėms gali grėsti rizika pasitraukti iš rinkos ir tai priklausys nuo pandemijos trukmės bei nuo to, ar, taikant nacionalines politikos priemones, bus sėkmingai apribotas ir pašalintas likvidumo trūkumas. Antrasis išskirtinis COVID‑19 sukelto sukrėtimo ypatumas yra susijęs su jo išoriniu pobūdžiu, o tai reiškia, kad šis sukrėtimas poveikį padarė ir našioms, ir nenašioms bendrovėms. Iš tikrųjų „valomasis poveikis“, kurį darys mažiau našių bendrovių (jas našumo sukrėtimai paprastai veikia labiau) pasitraukimas iš rinkos, bus mažesnis negu per ankstesnes krizes, nes rizika taip pat gali kilti našesnėms bendrovėms, turinčioms laikinų likvidumo problemų[5].

1.3 Fiskalinės politikos atsakas į krizę

Dėl COVID-19 pandemijos viešieji finansai patyrė precedento neturinčių iššūkių

2020 m. viešuosius finansus paveikė COVID‑19 pandemija, kuri vyriausybėms sukėlė precedento neturinčių iššūkių, bet ir paskatino imtis atsakomųjų priemonių. Didelis poveikis fiskalinės politikos pozicijai pasireiškė ir valdžios sektoriaus biudžeto pajamų, ir išlaidų srityse, nes padidėjo kovai su krize reikalingos išlaidos ir, ištikus giliam nuosmukiui ir ėmus taikyti su išlaidomis susijusias priemones įmonėms bei namų ūkiams, sumažėjo biudžeto pajamos. Tad, kaip matyti iš 2020 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominių prognozių, euro zonos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 0,6 % BVP (2019 m.) iki 8,0 % BVP (2020 m.) (žr. 7 pav.). Taigi 2019 m. buvusi šiek tiek skatinamoji fiskalinės politikos pozicija[6] 2020 m. dėl, be kita ko, vyriausybių suteiktos tvirtos paramos ekonomikai virto itin skatinamąja, o jos mastas pasiekė 4,8 % BVP, nors pažymėtina, kad fiskalinio atsako dydis, taigi ir fiskalinės politikos pozicija įvairiose šalyse gerokai skyrėsi. Tačiau tai, kad euro zonos vyriausybės skubiai suteikė paramą, ir tos paramos mastas apskritai parodė pagerėjusius gebėjimus imtis veiksmų per krizę ir tai daryti koordinuotai. Tą palengvino pradėta taikyti Stabilumo ir augimo pakte numatyta bendroji nukrypti leidžianti išlyga.

7 pav.

Valdžios sektoriaus balansas ir fiskalinės politikos pozicija

(procentais, palyginti su BVP)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.

Didžioji dalis papildomų išlaidų buvo susijusi arba su tiesioginėmis išlaidomis kovai su sveikatos krize, arba su parama namų ūkiams ir bendrovėms

Europos Komisijos skaičiavimais[7], fiskalinių priemonių, kurių buvo imtasi dėl pandemijos, vertė visoje euro zonoje 2020 m. sudarė 4,2 % BVP. Didžioji dalis šių papildomų išlaidų buvo susijusi arba su tiesioginėmis valdžios išlaidomis kovoje su visuomenės sveikatos krize, arba su namų ūkiams ir bendrovėms skirtomis paramos priemonėmis (žr. 8 pav.). Šiomis priemonėmis buvo visų pirma siekiama išsaugoti darbo vietas ir gamybos pajėgumus, kad, slopstant pandemijai, ekonomika sparčiau atsigautų. Siekiant šio tikslo, didžioji dalis paramos namų ūkiams buvo suteikta pasitelkus sutrumpinto darbo laiko ar prastovų programas, kuriomis buvo siekiama išvengti masinio nedarbo, o tiesioginiams pervedimams namų ūkiams iš biudžeto buvo skirta tik mažesnė tos paramos dalis[8]. Artėjant pirmosios pandemijos bangos pabaigai, buvo nustatyta tam tikrų labiau ribotos apimties priemonių, kuriomis buvo siekiama paremti ekonomikos atsigavimą, kaip antai, buvo apkarpyti netiesioginiai mokesčiai arba imtasi daugiau viešojo sektoriaus investicijų projektų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pandemija 2020 m. nebuvo įveikta ir rudenį prasidėjo jos antroji banga, šios priemonės svarbų vaidmenį veikiausiai atliks ir ateityje.

8 pav.

Apytikrė su COVID‑19 susijusių priemonių sudėtis 2020 m.

Šaltiniai: ECB skaičiavimai remiantis 2021 m. biudžeto planų projektais.

Vyriausybės ekonomikai taip pat suteikė didelę likvidumo paramą

Be fiskalinės paramos savo ekonomikai, euro zonos šalys suteikė daug paskolų garantijų, siekdamos pagerinti bendrovių, visų pirma mažų ir vidutinio dydžio įmonių, kurios dažnai negali lengvai gauti finansavimo iš išorės šaltinių, likvidumo padėtį. Vertinant politikos priemones, kurių buvo imtasi, tokia likvidumo parama buvo ypač svarbi ankstyvame krizės etape, kai dar nebuvo pradėtos įgyvendinti kitos paramos programos. Šių garantijų vertė visoje euro zonoje sudarė iš viso apie 17 % BVP[9]. Paskolų garantijos priskiriamos prie vyriausybių neapibrėžtųjų įsipareigojimų, taigi panaudotų garantijų suma virs papildomomis viešosiomis išlaidomis. Be to, daugelis vyriausybių taip pat atidėjo mokesčių mokėjimą ir bendrovėms suteikė paskolų bei akcinio kapitalo injekcijų. Tokios grynųjų pinigų injekcijos ir kita likvidumo parama į biudžeto balansą paprastai neįtraukiamos, tačiau jas iš dalies atspindi valdžios sektoriaus skola.

Vyriausybių skolos lygiams buvo padarytas neigiamas poveikis, tačiau skolos tvarumui kylanti rizika tebebuvo tinkamai ribojama

Krizė taip pat prisidėjo prie labai išaugusio valstybių skolos lygio visoje euro zonoje. Tai parodė 2020 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės, iš kurių matyti, kad bendras skolos ir BVP santykis 2020 m., apytikriais vertinimais, pašoko iki 98,4 % BVP ir buvo 14,5 procentinio punkto didesnis negu 2019 m. Valstybės papildomai prisiėmė didelių neapibrėžtųjų įsipareigojimų dėl paskolų garantijų. Nors skolos lygiams gerokai sumažinti reikės laiko, nėra jokių ženklų, kad būtų abejojama dėl euro zonos valstybių skolos tvarumo. Šis vertinimas grindžiamas pagerėjusiais lūkesčiais dėl atsigavimo 2021 m., kuriuos ypač parėmė geros žinios apie kelias vakcinas nuo COVID‑19, bet, svarbiausia, ir finansavimo sąlygos, kurios artimiausioje ateityje turėtų būti palankios. Be to, stabilizuojantį poveikį turėtų padaryti koordinuoti fiskaliniai veiksmai, kurių buvo imtasi ES lygmeniu (apie naujausią pavyzdį žr. 4 intarpe). Tebėra svarbu, kad, atsigavus ekonominiam aktyvumui, valstybės narės atkurtų patikimą fiskalinės politikos poziciją.

1.4 Infliacija dėl kritusių naftos kainų ir ekonomikos nuosmukio gerokai sumažėjo[10]

Bendroji infliacija euro zonoje, 2019 m. siekusi 1,2 %, 2020 m. sumažėjo iki vidutiniškai 0,3 %. Vertinant pagal suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) sudedamąsias dalis, šį sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnis energijos kainų poveikis, bet antrąjį pusmetį – ir mažesnis infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, poveikis (žr. 9 pav.). Kalbant apie šiuos pokyčius lėmusius veiksnius, pabrėžtina, kad defliacijos procesas vyko tuo metu, kai smarkiai smuko ekonominis aktyvumas ir dėl to gerokai sumažėjo vartotojų paklausa ir kilo didelė rizika ekonomikos perspektyvoms. Defliacinis spaudimas taip pat buvo susijęs su tam tikrais veiksniais, kuriuos lėmė COVID‑19 pandemijos ekonominės pasekmės ir atsakomieji veiksmai, kurių buvo imtasi dėl jos. Pavyzdžiui, antrąjį pusmetį infliacija dar labiau sumažėjo iš dalies dėl krizės labiausiai paveiktų su kelionėmis susijusių paslaugų (ypač transporto ir viešbučių) kainų sumažėjimo ir laikino PVM tarifo sumažinimo Vokietijoje poveikio.

9 pav.

Infliacija pagal SVKI ir jos sudedamųjų dalių poveikis

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.

Kintančios SVKI sudedamosios dalys iš dalies kito priešingomis kryptimis

2020 m., palyginti su 2019 m., prie vidutinės bendrosios infliacijos sumažėjimo daug prisidėjo energijos kainų pokyčiai, susiję su naftos kainų kritimu pandemijos pradžioje. O pakilusių maisto produktų kainų poveikis bendrajai infliacijai pagal SVKI 2020 m. šiek tiek padidėjo iki 0,4 procentinio punkto ir buvo šiek tiek didesnis nei 2019 m., o tai daugiausia lėmė visų pirma laikinai reikšmingai per pandemiją pakilusios neperdirbtų maisto produktų kainos(7,6 % šuolis 2020 m. balandžio mėn.)[11].

Grynoji infliacija 2020 m. sumažėjo

Grynosios infliacijos rodikliai 2020 m. sumažėjo. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2019 m. siekusi 1,0 %, 2020 m. vidutiniškai sudarė 0,7 %, o 2020 m. paskutinius keturis mėnesius buvo pasiekusi rekordiškai žemą lygį. Prie mažesnės infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prisidėjo vangūs pramonės prekių, neįskaitant energijos, ir paslaugų kainų augimo pokyčiai. Pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų augimo tempas 2020 m. rugpjūčio mėn. tapo neigiamas, gruodžio mėn. pasiekė rekordiškai žemą lygį, o paslaugų kainų augimo tempas spalio mėn. pasiekė istoriškai žemiausią 0,4 % lygį, kuris vėliau šiek tiek padidėjo. Poveikį šių dviejų sudedamųjų dalių pokyčiams darė tam tikri bendri veiksmai, tačiau jų įtaka buvo šiek tiek nevienoda. Pakilęs euro kursas antrąjį pusmetį pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų augimui padarė didesnį poveikį negu paslaugų kainų augimui. Tas pats pasakytina ir apie netiesioginių mokesčių pokyčius, nes kai kurios paslaugų sudedamosios dalys, kaip antai nuoma, yra neapmokestinamos PVM. Karantinas ir viruso plitimo ribojimo priemonės, kurių buvo imtasi dėl pandemijos, didesnį poveikį padarė paslaugų kainų augimui ir tai visų pirma parodė sumažėjęs kelionių bei su laisvalaikiu susijusių paslaugų kainų augimas. Tačiau didžiausią poveikį pramonės prekių, neįskaitant energijos, ir paslaugų kainų kilimui apskritai darė pandemijos nulemtas paklausos sumažėjimas, kurį paskatino padidėjęs neapibrėžtumas ir rizikos vengimas, viruso plitimo ribojimo priemonės ir pajamų bei darbo vietų praradimas. Šis poveikis reikšmingai atsvėrė šiokį tokį infliaciją didinantį poveikį, kurį nulėmė tiekimo sutrikimai tam tikruose sektoriuose. Be to, pandemija trukdė rinkti SVKI apskaičiavimui reikalingus kainų duomenis. Dėl to įvertintų kainų dalis SVKI struktūroje balandžio mėn. gerokai padidėjo, o po to sumažėjo ir nuo liepos iki spalio mėn. buvo naudojamos tik kelių prekių ir paslaugų sąlyginai apskaičiuotos kainos. Sąlyginai apskaičiuotų kainų dalis lapkričio–gruodžio mėn. vėl padidėjo, bet buvo mažesnė nei pavasarį[12]. Paklausos ir pasiūlos efektai taip pat galėjo reikšti, kad atskirų prekių ir paslaugų dalis vartojimo atžvilgiu, palyginti su 2020 m. SVKI sudėtimi, skyrėsi.

Vidaus sąnaudų spaudimas padidėjo

Vidaus sąnaudų spaudimas, kuris matuojamas atsižvelgiant į BVP defliatoriaus augimą, 2020 m. buvo vidutiniškai didesnis už 2019 m. vidurkį (žr. 10 pav.). O atlygio vienam samdomajam darbuotojui metinis augimo tempas 2020 m. sparčiai sumažėjo iki –0,6 % ir buvo gerokai mažesnis nei 2019 m. Kartu dar didesnis darbo našumo kilimo sumažėjimas lėmė tai, kad vienetinių darbo sąnaudų augimo tempas gerokai paspartėjo ir tai prisidėjo prie stebėto BVP defliatoriaus augimo. Vienetinių darbo sąnaudų augimo tempas, 2019 m. siekęs 1,9 %, 2020 m. padidėjo iki 4,6 %. Tačiau vienetinių darbo sąnaudų, darbo našumo ir atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo pokyčiams 2020 m. darė poveikį plačiai taikytos sutrumpinto darbo laiko schemos, kurios lėmė, kad užimtumo atsparumas tebebuvo didesnis nei produkcijos ar faktinio dirbtų valandų skaičiaus pokyčiai. Taip pat kilo klausimų, kaip statistiškai suregistruoti šiuos rodiklius, kurie rodė neįprastai didelį subsidijų poveikį vidaus sąnaudų pokyčiams ir trukdė naujausius pokyčius lyginti su ankstesniais pokyčiais[13]. Kalbant apie išlaidas, pasakytina, kad šie statistikos aspektai pasireiškė kaip, pavyzdžiui, antrąjį ketvirtį staigiai padidėjęs valdžios sektoriaus vartojimo defliatoriaus augimo tempas.

10 pav.

BVP defliatoriaus išskaidymas

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.

Ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai ir toliau buvo istoriškai žemo lygio

2020 m. ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai, nustatyti remiantis ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausos duomenimis, ir toliau buvo istoriškai žemo lygio, kurį pasiekė prieš metus, ir svyravo nuo 1,6 % iki 1,7 %. Infliacijos lūkesčiai po 5 m., remiantis minėtos apklausos duomenimis, 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1,7 % ir buvo tokie pat, kaip 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį. Rinka pagrįsti ilgalaikės infliacijos lūkesčių rodikliai, visų pirma 5 m. su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų norma po 5 m., per metus gerokai pakito. Pastarasis rodiklis pandemijos pradžioje reikšmingai sumažėjo ir 2020 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje pasiekė žemiausią lygį savo istorijoje (kovo 23 d. jis sudarė 0,7 %), o vėliau padidėjo ir, artėjant metų pabaigai, stabilizavosi arti prieš pandemiją buvusių lygių (gruodžio 31 d. – 1,3 %). Vis dėlto rinka pagrįsti ilgalaikės infliacijos lūkesčių rodikliai tebebuvo labai nedideli.

1.5 Ryžtingi politikos veiksmai palaikė palankias kreditavimo ir finansavimo sąlygas

Euro zonos šalių vyriausybės obligacijų pajamingumas 2020 m. sumažėjo dėl ryžtingų pinigų ir fiskalinės politikos priemonių krizei įveikti

Dėl COVID‑19 pandemijos greitai suprastėjo viso pasaulio bei atskirų šalių augimo perspektyvos ir kartu bendrai griežtinamų finansavimo sąlygų aplinkoje staigiai padidėjo vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumai. Siekdamos atremti pandemijos sukrėtimo poveikį ekonomikai ir infliacijai, pinigų ir fiskalinės politikos institucijos, susidūrusios su kylančia rizika finansiniam stabilumui ir sklandžiam pinigų politikos perdavimui, skubiai ir ryžtingai ėmėsi atsakomųjų veiksmų (žr. 2.1 skirsnį), taip veiksmingai sušvelnindamos dėl patirto sukrėtimo sugriežtintas finansavimo sąlygas ir, visų pirma, prisidėdamos prie ilgalaikių nerizikingų palūkanų normų mažėjimo bei euro zonos šalių 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo ir 10 m. vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso normos skirtumų sumažėjimo nuo per pandemiją pasiektų aukštumų. Taigi pagal BVP pakoreguotas euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo vidurkis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (kai jis sudarė –0,23 % (žr. 11 pav.) sumažėjo 50 bazinių punktų.

11 pav.

Euro zonos ir JAV ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanų normos, procentais; dienos duomenys)

Šaltiniai: Bloomberg, Thomson Reuters Datastream ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: euro zonos duomenys – tai pagal BVP pakoreguotas 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo vidurkis ir 10 m. vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso norma. Paskutiniai duomenys – 2020 m. gruodžio 31 d.

Nors per pandemiją labai sumažėjusios euro zonos akcijų kainos pakilo, jos vis dar buvo mažesnės negu 2020 m. pradžioje

Kovo viduryje smarkiai kritusios akcijų kainos iš lėto, bet nuosekliai padidėjo dėl atsigaunančio aktyvumo ir labiau pagrįstų augimo lūkesčių, palaikomos pinigų bei fiskalinės politikos priemonių ir vilčių teikiančių žinių apie galimas vakcinas, o tai greičiausiai lėmė akcijų rizikos priedų sumažėjimą ir palaikė rinkos lūkesčius dėl pelno atsigavimo. Iš esmės ši tendencija skyrėsi nuo didesnių ir, ypač, labiau užsitęsusių akcijų rinkos korekcijų po 2008–2009 m. finansų krizės. Tačiau euro zonos akcijų kainų raida atskiruose sektoriuose, palyginti su šių kainų atitinkamais lygiais 2019 m. pabaigoje, aiškiai skyrėsi. Euro zonos ne finansų bendrovių akcijų kainų bendras indeksas metų pabaigoje šiek tiek viršijo 2019 m. pabaigoje buvusį lygį, o euro zonos bankų akcijų kainos sumažėjo labiau ir tebebuvo maždaug 24 % mažesnės (žr. 12 pav.).

12 pav.

Euro zonos ir JAV akcijų rinkų indeksai

(indeksas: 2019 m. sausio 1 d. = 100)

Šaltiniai: Bloomberg, Thomson Reuters Datastream ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: EURO STOXX bankų indeksas ir Datastream rinkos ne finansų bendrovių indeksas rodo euro zonos duomenis; S&P bankų indeksas ir Datastream rinkos ne finansų bendrovių indeksas rodo JAV duomenis. Paskutiniai duomenys – 2020 m. gruodžio 31 d.

Ne finansų bendrovių skolinimasis iš bankų ir skolos vertybinių popierių išleidimas padidėjo

2020 m. ne finansų bendrovių finansavimosi skolintomis lėšomis srautai buvo didesni negu metais anksčiau, bet vis dar buvo mažesni negu 2017 m., kai paskutinį kartą buvo pasiekusios aukščiausią lygį (žr. 13 pav.). Bankų paskolų palūkanų normos 2020 m. buvo daugmaž stabilios ir artimos istoriškai žemiausiems lygiams, tokie jų pokyčiai atitiko rinkos palūkanų normų raidą. Kartu buvo galima stebėti spartų ne finansų bendrovių skolinimosi iš bankų ir skolos vertybinių popierių išleidimo augimą, kuris rodė išskirtinai didelius likvidumo poreikius, atsiradusius dėl didelio ekonomikos nuosmukio ir reikšmingo bendrovių pardavimų bei grynųjų pinigų srautų sumažėjimo. Grynasis biržinių akcijų išleidimas, priešingai, buvo neigiamas ir tai iš esmės galima paaiškinti tam tikrų akcijų pašalinimu iš biržos sąrašų 2020 m. antrąjį ketvirtį. Grynasis nebiržinių akcijų ir kitų nuosavybės vertybinių popierių išleidimas buvo spartus, net ir pakoregavus jį dėl akcijų pašalinimo iš biržos sąrašų poveikio, ir greičiausiai taip pat buvo susijęs su kapitalo injekcijomis, kurios buvo atliktos patyrus nuostolių. Galiausiai kiti finansavimosi šaltiniai, įskaitant bendrovių tarpusavio paskolas ir prekybos kreditus, buvo naudojami mažiau, kadangi susilpnėjo ekonominis aktyvumas ir buvo aktyviau skolinamasi iš bankų bei naudojamasi finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis galimybėmis.

13 pav.

Grynieji euro zonos ne finansų bendrovių finansavimosi skolintomis lėšomis srautai

(metiniai srautai, mlrd. eurų)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB.
Pastabos: „kitos paskolos“ – tai paskolos iš ne pinigų finansų įstaigų (kitų finansinių tarpininkų, pensijų fondų ir draudimo bendrovių) ir iš likusio pasaulio. „PFĮ paskolos“ ir „kitos paskolos“ yra pakoreguotos dėl paskolų pardavimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais. „Kita“ – tai skirtumas tarp bendro skaičiaus bei paveiksle pateiktų priemonių ir tai apima bendrovių tarpusavio paskolas bei prekybos kreditą. Paskutiniai duomenys – 2020 m. trečiojo ketvirčio.

Dėl COVID‑19 sukeltos krizės sparčiau didėjo pinigų kiekis ir paskolos

Pinigų kiekio augimas 2020 m. dėl COVID‑19 sukeltos krizės staigiai paspartėjo (žr. 14 pav.), jį daugiausia skatino pinigų junginys P1. Šis paspartėjimas buvo susijęs su bendrovių ir namų ūkių didintais likvidumo rezervais išaugus neapibrėžtumui, o namų ūkių atveju – ir su šiokiu tokiu priverstiniu taupymu, nes sumažėjo galimybių vartoti. Pinigų kūrimą skatino augęs vidaus kreditas ir privačiajam sektoriui, ir vyriausybėms – jų atveju kredito augimas buvo daugiausia susijęs su Eurosistemos vykdomais turto pirkimais. Pinigų, fiskalinių ir priežiūros institucijų laiku taikytos tinkamos apimties priemonės užtikrino kreditų teikimą euro zonos ekonomikai palankiomis sąlygomis.

14 pav.

P3 ir paskolos privačiajam sektoriui

(metiniai pokyčiai, procentais; dėl sezoniškumo ir kalendoriškai pakoreguota)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2020 m. gruodžio mėn.

Griežtesnis bankų rizikos vertinimas lėmė ir griežtėjančias skolinimo sąlygas

Nors bankų skolinimo sąlygos per metus buvo apskritai palankios, euro zonos bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų parodė, kad bendrovėms teikiamoms paskoloms taikomi bankų kredito reikalavimai (patvirtinimo kriterijai) 2020 m. antrąjį pusmetį buvo sugriežtinti. Tą daugiausia lėmė tai, kad bankai ėmė griežčiau vertinti riziką, susijusią su pandemijos poveikiu skolininkų kreditingumo perspektyvoms. Kartu bankai nurodė, kad pagal turto pirkimo programą ir specialiąją pandeminę pirkimo programą vykdomi turto pirkimai, taip pat trečiosios serijos tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos, ypač po šios serijos perkalibravimo kovo ir balandžio mėn., prisidėjo prie bankų likvidumo padėties ir rinkos finansavimo sąlygų gerėjimo. Šios priemonės kartu su priemonėmis, kurių ėmėsi vyriausybės, kaip antai paskolų garantijos ir moratoriumai, užkirto kelią didesniam kredito reikalavimų sugriežtinimui.

2 Pinigų politika. Palankių finansavimo sąlygų išsaugojimas

2020 m. ECB gerokai sušvelnino pinigų politiką, siekdamas įveikti neigiamą COVID19 pandemijos poveikį euro zonos ekonomikai. Išsamiu priemonių, kurios vėliau buvo pakoreguotos, rinkiniu buvo sumažinta likvidumo ir kreditų krizės grėsmė išsaugojus pakankamą likvidumą bankų sistemoje, apsaugotas realiosios ekonomikos kreditavimas ir užtikrinta skatinamoji pinigų politika išvengus procikliško finansavimo sąlygų griežtinimo. Pinigų politikos atsakas 2020 m. buvo itin svarbi rinkas stabilizuojanti jėga ir padėjo įveikti didelę riziką, kurią spartus viruso plitimas kėlė pinigų politikos perdavimo mechanizmui, euro zonos ekonomikos augimo perspektyvoms ir galiausiai ECB kainų stabilumo tikslui. Eurosistemos balansas 2020 m. pasiekė istoriškai didžiausią dydį – 7 trln. eurų ir buvo 2,3 trln. eurų didesnis negu ankstesnių metų pabaigoje. Su pinigų politika susijęs turtas 2020 m. pabaigoje sudarė 79 % viso Eurosistemos balanse esančio turto. Su dideliu balansu susijusi rizika ir toliau buvo mažinama taikant ECB rizikos valdymo sistemą.

2.1 ECB pinigų politikos atsakas į pandemijos sukeltą nepaprastąją padėtį užtikrino tvirtą paramą ekonomikos atsigavimui ir infliacijos perspektyvoms[14]

Pradinis ECB atsakas į COVID‑19 pandemiją

COVID‑19 pandemija sužlugdė metų pradžioje vyravusį atsargų optimizmą

Metų pradžioje gaunami duomenys rodė besitęsiantį, bet nuosaikų euro zonos ekonomikos augimą. Nors menka tarptautinė prekyba visame pasaulyje vyraujančio neapibrėžtumo aplinkoje tebeslopino augimą, didėjęs užimtumas kartu su kylančiu darbo užmokesčiu, šiek tiek skatinamąja euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir besitęsiančiu, nors ir šiek tiek lėtesniu pasaulinio aktyvumo augimu palaikė euro zonos ekonomiką. Infliacijos raida apskritai tebebuvo vangi, tačiau, kaip ir tikėtasi, buvo tam tikrų nuosaikaus grynosios infliacijos didėjimo ženklų. Pinigų politikos priemonėmis, kurių buvo imtasi 2019 m., buvo palaikomos palankios finansavimo sąlygos, taigi buvo palaikoma ir euro zonos ekonomikos plėtra, vidaus kainų spaudimo stiprėjimas bei infliacijos artėjimas Valdančiosios tarybos nustatyto vidutinio laikotarpio tikslo link.

Valdančioji taryba savo 2020 m. sausio mėn. posėdyje nusprendė pradėti ECB pinigų politikos strategijos peržiūrą. Po paskutinės strategijos peržiūros prasidėjo dideli struktūriniai pokyčiai tiek euro zonos, tiek ir pasaulio ekonomikos lygmenimis. Dėl mažėjančio augimo, kurį lemia mažėjantis našumas ir senėjanti visuomenė, taip pat dėl finansų krizės poveikio palūkanų normos sumažėjo, o kartu su jomis ir ECB bei kitų centrinių bankų galimybės švelninti pinigų politiką įprastomis priemonėmis, atsižvelgiant į nepalankius ciklinius pokyčius. Be to, mažos infliacijos problemos sprendimas skiriasi nuo istorinio uždavinio kovoti su didele infliacija. Grėsmė ekologiniam tvarumui, sparčiai skaitmenizacijai, globalizacijai ir besikeičiančioms finansinėms struktūroms toliau keitė pinigų politikos aplinką, įskaitant infliacijos raidą. Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, Valdančioji taryba nusprendė pradėti savo pinigų politikos strategijos peržiūrą, visapusiškai atsižvelgdama į Sutartyje įtvirtintus ECB įgaliojimus palaikyti kainų stabilumą (žr. 2 intarpą).

Vasario pabaigoje COVID‑19 protrūkis ir paplitimas visame pasaulyje sužlugdė metų pradžioje vyravusį atsargų optimizmą. Nors buvo neaišku, kiek bus pablogintos augimo prognozės ir kokiam laikotarpiui, vis labiau aiškėjo, kad pandemija padarys didelį poveikį euro zonos ekonomikai. Nors buvo spėjama, kad pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimai infliacijai euro zonoje darys tam tikrą spaudimą didėti, taip pat buvo tikimasi, kad šias tendencijas nusvers infliacijos augimą stabdanti silpnesnė paklausa. Be to, dėl staiga pablogėjusio rizikos vertinimo buvo smarkiai sugriežtintos finansinės ir bankų finansavimo sąlygos, o tai kartu su nuosaikiu euro kurso kilimu kėlė riziką, kad atsiras papildomas spaudimas infliacijai mažėti.

Buvo būtina priimti visapusišką pinigų politikos priemonių paketą

Atsižvelgusi į tai, Valdančioji taryba 2020 m. kovo 12 d. posėdyje pinigų politikos klausimais nusprendė, kad būtina priimti visapusišką pinigų politikos priemonių paketą. Šiuo paketu buvo siekta, viena vertus, sumažinti likvidumo ir kreditų krizės grėsmę bankų sistemoje išsaugant pakankamą likvidumą ir apsaugant realiosios ekonomikos kreditavimą, kita vertus, užtikrinti skatinamąją pinigų politikos poziciją ekonomikoje išvengiant procikliško finansavimo sąlygų griežtinimo.

Visų pirma Valdančioji taryba nusprendė, kad bus vykdomos papildomos ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (ITRO), kurioms bus taikoma palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe lygi palūkanų norma. Ji taip pat nusprendė, kad nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. visoms tuo laikotarpiu galiosiančioms trečiosios serijos tikslinėms ilgesnės trukmės refinansavimo operacijoms (TITRO III) bus taikomos gerokai palankesnės sąlygos. TITRO III operacijoms taikoma palūkanų norma buvo sumažinta 25 baziniais punktais ir nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. taikoma norma visoms tuo laikotarpiu galiojančioms TITRO III operacijoms gali būti net 25 baziniais punktais mažesnė už vidutinę palūkanų normą, taikomą už naudojimąsi indėlių galimybe. Be to, didžiausia bendra suma, kurią sandorių šalims buvo leista pasiskolinti vykdant TITRO III operacijas, buvo padidinta iki 50 % jų tinkamų paskolų sumos. Taigi, papildomos ITRO bankams suteiks galimybę nedelsiant pasinaudoti labai palankiomis skolinimosi sąlygomis ir taps veiksminga pereinamojo laikotarpio priemone, kol bus pradėtos vykdyti pakoreguotos TITRO III operacijos, kuriomis siekiama tvariau sušvelninti bankų finansavimosi sąlygas ir paremti nukentėjusiems sektoriams teikiamo kredito srautus ir išvengti kredito pasiūlos mažėjimo.

Valdančioji taryba taip pat nusprendė, kad iki metų pabaigos pagal turto pirkimo programą (TPP) bus laikinai vykdomi papildomi 120 mlrd. eurų vertės grynieji turto pirkimai, užtikrinsiantys didelį privačiojo sektoriaus pirkimo programų indėlį. Papildomų pirkimų vykdymas tik einamaisiais kalendoriniais metais buvo laikytas tinkamu atsaku į sukrėtimą, kuris buvo vertinamas kaip laikinas. Kartu su galiojančia TPP šiais laikinais papildomais pirkimais buvo siekta palaikyti palankias realiosios ekonomikos finansavimo sąlygas esant padidėjusiam neapibrėžtumui.

Per savaitę po Valdančiosios tarybos 2020 m. kovo mėn. posėdžio padėtis dėl spartaus COVID‑19 plitimo gerokai pablogėjo ir beveik visos euro zonos šalys ėmėsi plataus masto viruso plitimo ribojimo priemonių. Finansų rinkose pasireiškė didžiulis kintamumas, o dėl nelikvidumo ir rinkų įšalimo bei didėjančio susiskaidymo atsirado rimtų sutrikimo ženklų. Tai paskatino staigų finansavimo sąlygų griežtinimą, kuris būtų galėjęs pakenkti sklandžiam ECB pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse ir sukelti riziką kainų stabilumui.

Atsižvelgusi į šį spartų padėties blogėjimą, Valdančioji taryba 2020 m. kovo 18 d. nusprendė, kad, siekiant stabilizuoti rinkas ir spręsti staigaus finansavimo sąlygų griežtėjimo problemą, reikia imtis papildomų ryžtingų pinigų politikos atsakomųjų priemonių. Šiais veiksmais buvo siekiama įveikti didelę riziką, kurią pandemija kėlė euro zonos ekonomikos augimo perspektyvoms, pinigų politikos perdavimo mechanizmui ir galiausiai ECB kainų stabilumo tikslui. Valdančioji taryba paskelbė šias papildomas priemones.

Valdančioji taryba nusprendė pradėti naująją laikinąją turto pirkimo programą – specialiąją pandeminę pirkimo programą

Pirma, ji nusprendė pradėti naująją laikinąją turto pirkimo programą – specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP). Buvo nustatyta, kad SPPP, kurios bendra apimtis sieks 750 mlrd. eurų, apims visas turto kategorijas, laikomas tinkamomis pagal TPP. Be to, Valdančioji taryba taip pat išplėtė bendrovių sektoriaus pirkimo programos reikalavimus atitinkančio turto sąrašą, kad jis apimtų nefinansinius komercinius popierius, ir prie tokio turto priskyrė trumpesnio nei vienų metų pradinio termino antrinę rinką turinčias skolos priemones, jeigu jų likęs terminas pirkimo metu yra mažiausiai 28 dienos. Išplėtus reikalavimus atitinkančio turto sąrašą, būtų paremta bendrovių finansavimo padėtis, taigi būtų suteikta labai svarbi parama nuo viruso poveikio smarkiai kenčiančiai ekonomikos daliai. Valdančioji taryba taip pat nusprendė Graikijos Respublikos išleistiems skolos vertybiniams popieriams netaikyti tinkamumo reikalavimų, kad juos būtų galima pirkti pagal SPPP. Be to, Valdančioji taryba nusprendė, kad viešojo sektoriaus vertybiniai popieriai, kurių terminas yra trumpesnis nei vieni metai, bet ne trumpesnis kaip 70 dienų, galėtų būti perkami pagal SPPP dėl jos laikino pobūdžio.

SPPP buvo sukurta siekiant dviejų tikslų. Pirma, šia programa kartu su kitomis pinigų politikos priemonių sistemos sudedamosiomis dalimis siekta įgyvendinti būtiną skatinamąją pinigų politiką, kuria būtų užtikrinta kainų stabilumo vidutiniu laikotarpiu apsauga ir būtų paremtas ekonomikos atsigavimas nuo pandemijos sukeltos krizės. Antra, pirkimai pagal SPPP būtų vykdomi lanksčiai ir pirkimo srautų pasiskirstymas laiko atžvilgiu ir pagal turto klases bei jurisdikcijas galėtų būti nevienodas. Taikant programoje įtvirtintą lankstumą buvo užtikrinta, kad SPPP galėtų veiksmingai atlikti rinkų stabilizavimo vaidmenį, ypač atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą, siejamą su pandemijos poveikiu įvairaus turto rinkose ir euro zonos šalyse.

Be to, Valdančioji taryba tame pat posėdyje paskelbė, kad įkaitui taikomi standartai bus laikinai sušvelninti pakoregavus pagrindinius įkaito sistemos rizikos parametrus, kad būtų užtikrinta, jog sandorių šalys ir toliau galėtų visapusiškai naudotis Eurosistemos kredito operacijomis. Konkrečiau kalbant, Valdančioji taryba vėliau patvirtino du laikinų įkaitui taikomų sąlygų sušvelninimo priemonių rinkinius. Pirmuoju priemonių rinkiniu, apie kurį buvo paskelbta 2020 m. balandžio 7 d., siekta Eurosistemos sandorių šalims sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti reikalavimus atitinkančiu įkaitu, kad jos galėtų visapusiškai naudotis likvidumo didinimo operacijomis, kaip antai TITRO III operacijomis. 2020 m. balandžio 22 d. Valdančioji taryba nusprendė, kad antrinę rinką turintis turtas ir tokio turto emitentai, 2020 m. balandžio 7 d. atitikę būtiniausius kredito kokybės reikalavimus, reitingų pabloginimo atveju tebebus laikomi tinkamais, jeigu tie reitingai tebeviršys tam tikrą kredito kokybės lygį ir bus įgyvendinti visi kiti tinkamumo reikalavimai. Šia priemone buvo siekta sušvelninti galimo reitingų pabloginimo poveikį įkaito prieinamumui ir išvengti galimos procikliškos raidos.

2020 m. balandžio mėn., kai įvyko Valdančiosios tarybos posėdis pinigų politikos klausimais, ekonominė padėtis ir toliau sparčiai prastėjo, nes smuko ekonominis aktyvumas ir akivaizdžiai blogėjo darbo rinkos sąlygos. Priemonės, skirtos viruso plitimui suvaldyti, iš esmės sustabdė ekonominę veiklą visoje euro zonoje ir pasaulyje. Nors visą pandemijos pasekmių ekonomikai mastą ir trukmę vis dar buvo sunku prognozuoti, jau buvo aišku, kad euro zonos ekonomika precedento pastarojo meto istorijoje neturinčiu greičiu juda ekonominio aktyvumo nuosmukio, kurio mastas taip pat neturi precedento nesenų laikų istorijoje, link.

Dėl prastėjančių ekonomikos augimo perspektyvų, staigaus naftos kainų kritimo ir mažėjančių infliacijos lūkesčių rodiklių atsirado didelė infliacijos euro zonoje perspektyvų prastėjimo rizika. Todėl 2020 m. balandžio mėn. Valdančioji taryba nusprendė toliau stiprinti savo politikos paramą namų ūkiams ir bendrovėms. Visų pirma Valdančioji taryba dar labiau sušvelnino TITRO III operacijų sąlygas, sumažinusi 2020 m. birželio mėn.–2021 m. birželio mėn. šioms operacijoms taikytiną palūkanų normą, kad ji būtų 50 bazinių punktų mažesnė už Eurosistemos pagrindinėms refinansavimo operacijoms tuo laikotarpiu taikomą vidutinę palūkanų normą. Be to, nustatyta, kad palūkanų norma, 2020 m. birželio mėn.–2021 m. birželio mėn. taikytina sandorių šalims, kurių tinkamu pripažintas grynasis skolinimasis pasiekė nustatytą skolinimo ribą, bus 50 bazinių punktų mažesnė už vidutinę palūkanų normą, tuo laikotarpiu taikomą už naudojimąsi indėlių galimybe. Valdančioji taryba taip pat nusprendė, kad bus vykdomos naujos serijos netikslinės specialiosios pandeminės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (SPITRO), kuriomis siekiama palaikyti likvidumo sąlygas euro zonos finansų sistemoje ir, suteikiant veiksmingą likvidumo užtikrinimo priemonę, prisidėti išsaugant sklandų pinigų rinkų veikimą. Galiausiai 2020 m. kovo ir balandžio mėn. ECB taip pat atvėrė laikinų apsikeitimo ir atpirkimo sandorių linijų su euro zonai nepriklausančiais centriniais bankais, o 2020 m. birželio mėn. sukūrė centriniams bankams skirtą laikiną Eurosistemos atpirkimo sandorių priemonę (EUREP), siekdamas išplėsti likvidumo eurais didinimo mastą už euro zonos ribų ir užkirsti kelią itin švelnios politikos kitose šalyse nutraukimo poveikiui euro zonos finansų rinkoms.

Pinigų politikos pozicijos koregavimas birželio mėn.

Gaunami duomenys patvirtino, kad euro zonos ekonomika patiria precedento neturintį nuosmukį

Birželio mėn. gaunami duomenys patvirtino, kad euro zonos ekonomika dėl pandemijos ir jos plitimo ribojimo priemonių patiria precedento neturintį nuosmukį. Dėl daugybės darbo vietų praradimo, reikšmingo pajamų sumažėjimo ir ypač didelio neapibrėžtumo dėl ekonomikos augimo perspektyvų gerokai sumažėjo vartotojų išlaidos ir investicijos. Nors apklausų duomenys ir ekonominio aktyvumo realiojo laiko rodikliai rodė tam tikrų ženklų, kad vyriausybėms pamažu švelninant viruso plitimo ribojimo priemones, krizė jau pasiekė giliausią tašką, atsigavimas iki tol buvo vangus, palyginti su tuo, kokiu greičiu šie rodikliai krito per ankstesnius du mėnesius. 2020 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse buvo numatyta, kad ekonominis aktyvumas antrąjį ketvirtį rekordiškai sumažės, nors su šiomis prognozėmis buvo susijęs išskirtinai didelis neapibrėžtumas. Manyta, kad kainų spaudimas dėl staigaus realiojo BVP sumažėjimo ir susijusio gerokai padidėjusio ekonomikos sąstingio tebebus sumažėjęs. 2020 m. birželio mėn. prognozėse buvo gerokai sumažintas ir numatomas ekonominio aktyvumo lygis, ir infliacijos perspektyvos visu prognozuojamu laikotarpiu. Visų pirma prognozuojama infliacija, kuri pagal 2019 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes prognozuojamo laikotarpio pabaigoje turėjo sudaryti 1,6 %, 2020 m. birželio mėn. prognozėse buvo sumažinta iki 1,3 %.

Valdančioji taryba nusprendė SPPP numatytą sumą padidinti 600 mlrd. eurų – iki 1 350 mlrd. eurų

Atsižvelgusi į tai, Valdančioji taryba priėmė sprendimą dėl papildomų pinigų politikos priemonių, kuriomis būtų siekiama paremti ekonomiką, kai ji bus iš lėto atveriama, ir apsaugoti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu. O konkrečiai, ji nusprendė SPPP numatytą sumą padidinti 600 mlrd. eurų – iki 1 350 mlrd. eurų, grynuosius pirkimus pagal SPPP vykdyti ilgiau (bent iki 2021 m. birželio pabaigos) ir pagrindines sumas, gaunamas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, reinvestuoti ne trumpiau kaip iki 2022 m. pabaigos[15]. Šitaip pakoregavus SPPP buvo siekta dar labiau sušvelninti pinigų politikos poziciją ir taip palaikyti palankias visų sektorių bei jurisdikcijų finansavimo sąlygas ir galiausiai užtikrinti, kad infliacija tvariai artėtų Valdančiosios tarybos siekiamo lygio link.

Vasaros mėnesiais gaunamai duomenys rodė, kad ekonominis aktyvumas sparčiai atsigauna, daugiausia dėl viruso plitimo ribojimo priemonių švelninimo. Tačiau atsigavimas buvo netolygus – apdirbamosios gamybos sektoriuje jis buvo didesnis negu paslaugų sektoriuje, o aktyvumo lygis tebebuvo gerokai žemesnis už buvusį prieš pandemiją. Bendrąją infliaciją ir toliau slopino žemos energijos išteklių kainos ir silpnas kainų spaudimas, kuriam darė poveikį sumažėjusi paklausa bei didelis darbo rinkos sąstingis.

Pinigų politikos pozicijos koregavimas gruodžio mėn.

Po spartaus, nors ir dalinio bei netolygaus aktyvumo atsigavimo vasaros mėnesiais euro zonos ekonomikos atsigavimas ėmė slopti

Rudenį vis labiau aiškėjo, kad po spartaus, nors ir dalinio bei netolygaus ekonominio aktyvumo atsigavimo vasaros mėnesiais euro zonos ekonomikos atsigavimas slopsta sparčiau, negu buvo tikėtasi anksčiau. Vėl pradėjo daugėti COVID‑19 užsikrėtimo atvejų ir buvo imtasi susijusių viruso plitimo ribojimo priemonių, dėl to vėl kilo iššūkių visuomenės sveikatai ir euro zonos bei viso pasaulio ūkių augimo perspektyvoms. Esant mažai paklausai ir dideliam sąstingiui darbo bei produktų rinkose, infliacija tebebuvo labai nedidelė. Apskritai gaunami duomenys rodė, kad pandemijos poveikis ekonomikai artimiausioje ateityje bus didesnis, negu buvo manyta anksčiau, o infliacija bus nedidelė ilgiau, negu buvo numatyta. Taigi Valdančioji taryba 2020 m. spalio mėn. pranešė, kad kitame savo posėdyje 2020 m. gruodžio mėn. atitinkamai pakoreguos savo priemones, kad būtų tinkamai reaguojama į kintančią padėtį ir kad būtų užtikrinta, jog finansavimo sąlygos ir toliau būtų palankios ekonomikos atsigavimui ir taip atsvertų pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai.

2020 m. gruodžio mėn., kai įvyko Valdančiosios tarybos posėdis, gaunami duomenys ir Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės rodė, kad pandemijos poveikis ekonomikai artimiausioje ateityje bus didesnis, negu buvo manyta anksčiau, o infliacija bus nedidelė ilgiau, negu buvo numatyta. Vėl įsisiūbavusi pandemija gerokai varžė viso pasaulio ir euro zonos ekonomikos aktyvumą ir buvo manyta, kad jis 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį sumažės. Taip pat buvo manyta, kad bendroji infliacija bus neigiama ilgiau, negu numatyta (grynosios infliacijos rodikliai mažėjo), o infliacinis spaudimas dėl menkos paklausos, mažesnio darbo užmokesčio spaudimo ir euro pabrangimo 2020 m. pavasario ir vasaros mėnesiais vis dar bus nedidelis.

Atsižvelgusi į atsinaujinusios pandemijos pasekmes ekonomikai, Valdančioji taryba pakoregavo savo pinigų politikos priemones.

Valdančioji taryba nusprendė SPPP numatytą sumą padidinti 500 mlrd. eurų – iki 1 850 mlrd. eurų iš viso

Valdančioji taryba nusprendė SPPP numatytą sumą padidinti 500 mlrd. eurų – iki 1 850 mlrd. eurų iš viso, grynųjų turto pirkimų pagal SPPP terminą pratęsti bent iki 2022 m. kovo mėn., o pagrindinių sumų, gaunamų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, reinvestavimą pratęsti bent iki 2023 m. pabaigos. Siekiant užkirsti kelią finansavimo sąlygų griežtinimui, kuris trukdytų kovoti su slopinančiu pandemijos poveikiu prognozuojamai infliacijos raidai, ir paremti sklandų pinigų politikos perdavimą, įvairių klasių ir jurisdikcijų turtas ir toliau bus perkamas lanksčiai pagal rinkos sąlygas ir laiko atžvilgiu. Valdančioji taryba taip pat paskelbė, kad tuo atveju, jeigu palankias finansavimo sąlygas bus galima palaikyti turto pirkimui nepanaudojant visos gryniesiems pirkimams pagal SPPP numatytos sumos per tam numatytą laiką, panaudoti ją visą nėra būtina. Šią sumą lygiai taip pat būtų galima padidinti, jeigu to reikėtų, kad būtų palaikytos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų atsvertas neigiamas pandemijos sukelto sukrėtimo poveikis infliacijos raidai.

Be to, Valdančioji taryba nusprendė dar pakoreguoti TITRO III operacijų sąlygas. O konkrečiai, Valdančioji taryba paskelbė, kad laikotarpis, kuriuo bus taikomos gerokai palankesnės sąlygos, bus pratęstas dvylika mėnesių iki 2022 m. birželio mėn., 2021 m. bus įvykdytos trys papildomos operacijos, o bendra suma, kurią sandorių šalys galės pasiskolinti, bus padidinta nuo 50 % iki 55 % jų tinkamų paskolų sumos.

Galiausiai Valdančioji taryba nusprendė 2020 m. balandžio mėn. patvirtintų įkaitui taikomų sąlygų švelninimo priemonių taikymą pratęsti iki 2022 m. birželio mėn., 2021 m. pasiūlyti keturias papildomas SPITRO, pratęsti visų laikinųjų apsikeitimo ir atpirkimo sandorių linijų su ne euro zonos centriniais bankais galiojimą iki 2022 m. kovo mėn., taip pat centriniams bankams skirtos atpirkimo sandorių priemonės EUREP galiojimą ir tol, kol bus reikalinga, toliau vykdyti visas įprastas skolinimo operacijas kaip fiksuotųjų palūkanų aukcionus pagal vyraujančias rinkos sąlygas, paskirstant visą sumą.

Pinigų politikos priemonėmis, kurių buvo imtasi, buvo siekiama padėti pandemijos laikotarpiu palaikyti palankias finansavimo sąlygas

Visomis pinigų politikos priemonėmis, kurių buvo imtasi, buvo siekiama toliau padėti pandemijos laikotarpiu išsaugoti palankias finansavimo sąlygas ir taip palaikyti visų ekonomikos sektorių kreditavimą, paremti ekonominį aktyvumą ir išsaugoti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu. O neapibrėžtumas, be kita ko, susijęs su pandemijos raida ir vakcinavimo procesu, taip pat su euro kurso pokyčiais, tebebuvo didelis. Taigi Valdančioji taryba pareiškė, kad, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tvarią infliacijos raidą siekiamo lygio link.

Apibendrinant pasakytina, kad, kovojant su neigiamu pandemijos poveikiu, 2020 m. buvo įgyvendinta daug skatinamųjų pinigų politikos priemonių. Išsamus rinkinys priemonių ir jų paskesnis koregavimas buvo itin svarbus rinkas stabilizuojantis veiksnys ir padėjo atkurti anksčiau 2020 m. griežtintas finansavimo sąlygas. Šios priemonės buvo veiksmingos ribojant vyriausybių obligacijų pajamingumą (žr. 15 pav.), kuriuo grindžiamos namų ūkių, bendrovių ir bankų finansavimo išlaidos. Jos taip pat padėjo visu pandemijos laikotarpiu išsaugoti labai palankias bankų finansavimosi kainas (žr. 16 pav.). Be to, jomis taip pat buvo užtikrinta, kad namų ūkiai ir bendrovės gautų naudos iš šių palankių finansavimo sąlygų, nes palūkanų normos pasiekė istoriškai žemiausius lygius – atitinkamai 1,32 ir 1,46 % (žr. 17 pav.). Taigi pinigų politikos atsaku 2020 m. buvo užtikrintos palankios finansavimo sąlygos, kad būtų paremtas ekonomikos atsigavimas ir šalinamas neigiamas pandemijos poveikis numatomai infliacijos raidai, šitaip skatinant tvarų infliacijos artėjimą prie Valdančiosios tarybos siekiamo tikslo.

15 pav.

Euro zonos pagal BVP pakoreguoto 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo pokyčiai

(procentiniais punktais)

Šaltinis: ECB skaičiavimai.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2020 m. gruodžio 31 d.

16 pav.

Bendra bankų finansavimosi skolintomis lėšomis kaina

(bendra indėlių ir įkaitu neužtikrinto finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina; procentais per metus)

Šaltiniai: ECB, Markit iBoxx ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: bendra indėlių kaina – tai pagal atitinkamus indėlių likučius apskaičiuotas svertinis naujų indėlių palūkanų normų už vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius ir įspėjamojo laikotarpio indėlius vidurkis. Paskutiniai duomenys – 2020 m. gruodžio mėn.

17 pav.

Bankų paskolų ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams vidutinės palūkanų normos

(metinės palūkanų normos, procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: paskolų sudėtinės palūkanų normos apskaičiuotos agreguojant trumpalaikes ir ilgalaikes normas, taikant naujų sandorių sumų 24 mėn. slenkamąjį vidurkį. Paskutiniai duomenys – 2020 m. gruodžio mėn.

2.2 Eurosistemos balanso raida sunkmečiu

Nuo 2007–2008 m. pasaulinės finansų krizės pradžios Eurosistema taikė įvairias standartines ir nestandartines pinigų politikos priemones, kurios ilgainiui darė tiesioginę įtaką Eurosistemos balanso dydžiui ir sudėčiai. Nestandartinės priemonės apėmė refinansavimo operacijas, kurių pradinis grąžinimo terminas yra iki 4 m., skirtas finansavimui sandorių šalims teikti, ir privačiųjų bei viešųjų subjektų išleisto turto pirkimą (pagal TPP). 2020 m., kilus COVID‑19 protrūkiui, ECB, be jau taikomų nestandartinių priemonių, patvirtino išsamų papildomų pinigų politikos priemonių rinkinį, kuris padarė didelį poveikį Eurosistemos balansui. 2020 m. kovo mėn. ECB iki metų pabaigos laikinai padidino pagal TPP vykdomų pirkimų apimtį ir pradėjo įgyvendinti SPPP – dėl šių veiksmų padidėjo turimo vienakrypčiais sandoriais įsigyto turto apimtis. Be to, 2020 m. kovo–balandžio mėn. ECB sušvelnino (per du kartus) savo TITRO III sąlygas ir pakeitė įkaitui taikomas sąlygas, taip pat rizikos valdymo sistemas. Dėl visų šių papildomų priemonių gerokai padidėjo Eurosistemos tarpininkavimo mastas[16]. Apskritai Eurosistemos balansas dėl šių nestandartinių politikos priemonių, kuriomis į bankų sistemą buvo įlieta 2,2 trln. eurų papildomo likvidumo, toliau didėjo ir 2020 m. pabaigoje pasiekė istoriškai didžiausią 7 trln. eurų dydį – 49 % (arba 2,3 trln. eurų) didesnį negu 2019 m. pabaigoje.

2020 m. pabaigoje su pinigų politika susijęs turtas sudarė 5,5 trln. eurų, arba 79 % (2019 m. pabaigoje – 70 %) viso Eurosistemos balanse esančio turto. Šis su pinigų politika susijęs turtas – tai paskolos euro zonos kredito įstaigoms, jos sudarė 26 % (2019 m. pabaigoje – 13 %) viso turto, ir pinigų politikos tikslais įsigytas turtas, jis sudarė maždaug 53 % (2019 m. pabaigoje – 56 %) viso turto (žr. 18 pav.). Kitą į balansą įtrauktą finansinį turtą daugiausia sudarė Eurosistemos turima užsienio valiuta ir auksas bei ne pinigų politikos portfeliai eurais.

Kalbant apie įsipareigojimų dalį, sandorių šalių laikomos atsargos ir naudojimasis indėlių galimybe padidėjo iki 3,5 trln. eurų (2019 m. pabaigoje buvo 2 trln. eurų) ir 2020 m. pabaigoje sudarė 50 % (2019 m. pabaigoje – 39 %) visų įsipareigojimų. Dėl didelio padidėjimo 2020 m. kovo mėn. banknotų apyvartoje augimas buvo spartesnis už istorinę augimo tendenciją ir 2020 m. pabaigoje sudarė 21 % (2019 m. pabaigoje – 28 %) visų įsipareigojimų. Kiti įsipareigojimai, įskaitant kapitalo ir perkainojimo sąskaitas, padidėjo iki 2,1 trln. eurų (2019 m. pabaigoje – 1,6 trln. eurų) ir sudarė 30 % (2019 m. pabaigoje – 34 %) (žr. 18 pav.). Kitų įsipareigojimų augimą daugiausia lėmė nuo 0,2 trln. iki 0,5 trln. eurų padidėję valdžios sektoriaus indėliai, sudarę 25 % kitų įsipareigojimų (2019 m. pabaigoje – 11 %).

18 pav.

Konsoliduotojo Eurosistemos balanso raida

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: teigiami skaičiai rodo turtą, neigiami – įsipareigojimus. Perteklinio likvidumo linija pateikta kaip teigiamas skaičius, nors ji reiškia šių įsipareigojimų straipsnių – privalomųjų atsargų pertekliaus einamosiose sąskaitose ir naudojimosi indėlių galimybe – sumą.

TPP ir SPPP portfelių trukmė ir pasiskirstymas pagal turtą bei jurisdikciją

TPP sudaro keturios turto pirkimo programos: trečioji padengtųjų obligacijų pirkimo programa (POPP3), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programa (VSPP) ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP). 2020 m. pradėta vykdyti SPPP ir visos pagal TPP tinkamomis laikomos turto kategorijos taip pat laikomos tinkamomis pagal SPPP. Kalbant apie pirkimus pagal SPPP, pasakytina, kad Graikijos Respublikos išleistiems skolos vertybiniams popieriams buvo nuspręsta netaikyti tinkamumo reikalavimų. Be to, 2020 m. kovo mėn. buvo išplėstas BSPP reikalavimus atitinkančių nefinansinių komercinių popierių sąrašas, į jį įtraukus vertybinius popierius, kurių likęs terminas yra mažiausiai 28 dienos.

2020 m. pabaigoje pagal TPP turimi vertybiniai popieriai sudarė 2,9 trln. eurų

2020 m. pabaigoje pagal TPP turimi vertybiniai popieriai, vertinami amortizuota savikaina, sudarė 2,9 trln. eurų. Pagal TUVPPP turimi vertybiniai popieriai sudarė 1 % (29 mlrd. eurų), pagal POPP3 – 10 % (288 mlrd. eurų), o pagal BSPP – 9 % (250 mlrd. eurų) visų pagal TPP metų pabaigoje turėtų vertybinių popierių. Kalbant apie privačiojo sektoriaus pirkimo programas, prie TPP portfelio augimo 2020 m. labiausiai prisidėjo BSPP, pagal kurią įvykdyti grynieji pirkimai sudarė 66 mlrd. eurų. Pirkimai pagal BSPP vykdomi remiantis lyginamuoju indeksu, kuris apskaičiuojamas pagal visų BSPP pirkimams tinkamų bendrovių obligacijų rinkos kapitalizaciją.

VSPP sudarė 80 % visų pagal TPP įsigytų vertybinių popierių

2020 m. pabaigoje VSPP sudarė didžiausią TPP dalį – 2,3 trln. eurų, arba 80 % visų pagal TPP turimų vertybinių popierių (2019 m. pabaigoje – 82 %). Pagal VSPP jurisdikcijoms skiriama pirkimų dalis nustatoma pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą. Be to, kai kurie nacionaliniai centriniai bankai (NCB) pirko ES viršvalstybinių institucijų išleistus vertybinius popierius. 2020 m. pabaigoje pagal VSPP turimų vertybinių popierių vidutinė svertinė trukmė buvo 7,3 metų (2019 m. pabaigoje – 7,12 metų), su tam tikrais skirtumais tarp jurisdikcijų[17].

2020 m. pabaigoje pagal SPPP turimi vertybiniai popieriai sudarė 753,7 mlrd. eurų

2020 m. pabaigoje pagal SPPP turimi vertybiniai popieriai, vertinami amortizuota savikaina, sudarė 753,7 mlrd. eurų. Turimos padengtosios obligacijos sudarė mažiau nei 1 % (3,1 mlrd. eurų), bendrovių obligacijos – 6 % (43,2 mlrd. eurų), o viešojo sektoriaus obligacijos – 94 % (707,4 mlrd. eurų) visų metų pabaigoje pagal SPPP turėtų vertybinių popierių.

Vykdant viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimą pagal SPPP, jurisdikcijoms skiriama pirkimų dalis nustatoma pagal NCB įnašus į ECB kapitalą. Tačiau pirkimai buvo vykdomi lanksčiai, todėl pirkimo srautų pasiskirstymas pagal turto klases ir jurisdikcijas apžvelgiamu laikotarpiu nebuvo vienodas. 2020 m. pabaigoje pagal SPPP turimų viešojo sektoriaus vertybinių popierių vidutinė svertinė trukmė buvo 7,0 metų, su tam tikrais skirtumais tarp jurisdikcijų.

Eurosistema reinvestavo pagrindines sumas, gautas už TPP ir SPPP portfeliuose laikomus vertybinius popierius, suėjus jų išpirkimo terminui. Reinvesticijos pagal privačiojo sektoriaus turto pirkimo programas 2020 m. sudarė 80,2 mlrd. eurų, o pagal VSPP – 229,4 mlrd. eurų. Pagal VSPP, BSPP ir POPP3 įsigytas turtas ir toliau buvo skolinamas[18] siekiant palaikyti obligacijų ir atpirkimo sandorių rinkų likvidumą[19]. Pagal SPPP turimi vertybiniai popieriai taip pat yra skolinami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pagal TPP. 2020 m. lapkričio mėn. Eurosistema pakoregavo savo vertybinių popierių skolinimo priemonių kainodaros sąlygas, kad jos būtų palankesnės sandorių šalims ir toliau būtų veiksminga kraštutinė priemonė norinčioms pasiskolinti sandorių šalims.

Eurosistemos refinansavimo operacijų pokyčiai

Nuo 2019 m. pabaigos pagal Eurosistemos refinansavimo operacijas paskolinta suma padidėjo 1,2 trln. ir 2020 m. pabaigoje sudarė 1,8 trln. eurų. Tai daugiausia susiję su 1,75 trln. eurų, pasiskolintų pagal TITRO III, taip pat su 26,6 mlrd. eurų, pasiskolintų pagal SPITRO operacijas. Savanoriškas pasiskolintų 192 mlrd. eurų grąžinimas ir terminų grąžinti pagal TITRO II pasiskolintus 303 mlrd. eurų pasibaigimas tik šiek tiek atsvėrė per ankstesnes refinansavimo operacijas esamų paskolintų sumų padidėjimą. Bankams buvo suteikta galimybė perkelti TITRO operacijų likutines sumas į 2020 m. birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn. TITRO III operacijas. Vykdomų Eurosistemos refinansavimo operacijų vidutinis svertinis terminas pailgėjo nuo maždaug 1,2 metų (2019 m. pabaigoje) iki maždaug 2,4 metų (2020 m. pabaigoje).

Įkaitui ECB taikomų sąlygų sušvelninimo priemonės

Įkaitui ECB laikinai taikomų sąlygų sušvelninimo priemonės, apie kurias buvo paskelbta 2020 m. balandžio mėn. ir kurios buvo pratęstos 2020 m. gruodžio mėn., buvo viena pagrindinių ECB pinigų politikos atsako į pandemiją sudedamųjų dalių. Šiomis priemonėmis visų pirma buvo siekta kuriam laikui išplėsti kredito reikalavimų kaip įkaito naudojimo galimybes, ypač per galimą papildomų kredito reikalavimų (angl. additional credit claim, ACC) sistemų išplėtimą. Pagal persvarstytą laikiną sistemą NCB leidžiama kaip įkaitą priimti, be kita ko, paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms ar savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems taikomos su COVID‑19 susijusios vyriausybių garantijų sistemos.

Be to, siekdama išvengti procikliško reitingų sumažinimo, Valdančioji taryba nusprendė laikinai nekeisti antrinę rinką turinčio turto ir tokio turto emitentų, minimalius kredito kokybės reikalavimus atitikusius 2020 m. balandžio 7 d., tinkamumo. Konkrečiau, Eurosistema ir toliau kaip įkaitą priima antrinę rinką turintį turtą, kuris minėtą atskaitos dieną buvo laikomas tinkamu likvidumo operacijoms, tačiau tik tuo atveju, jeigu reitingas tebėra aukštesnis už tam tikrą kredito kokybės lygį ir yra įgyvendinti visi kiti tinkamumo reikalavimai.

Be to, ECB nusprendė laikinai proporcingai 20 % sumažinti visų įkeičiamo turto kategorijų įkaito vertės sumažinimo koeficientus, taigi laikinai padidino Eurosistemos balanse priimtinos rizikos lygį. Valdančioji taryba taip pat nusprendė neužtikrintųjų bankų obligacijų koncentracijos ribą padidinti nuo 2,5 iki 10 % ir minimalią neunifikuotų vidaus rinkos kredito reikalavimo sumą – nuo 25 000 iki 0 eurų, siekdama palengvinti paskolų mažoms įmonėms panaudojimą įkaitu. Imdamasi politikos veiksmų pandemijos ekonominio sukrėtimo padariniams šalinti, Valdančioji taryba taip pat nusprendė Graikijos Respublikos išleistiems antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams laikinai netaikyti minimalaus kredito kokybės reitingo reikalavimo.

Antrinę rinką turinčio tinkamo turto suma padidėjo 1 493 mlrd. eurų ir 2020 m. pabaigoje sudarė 15 657 mlrd. eurų (žr. 19 pav.). Didžiausia tebebuvo centrinės valdžios vertybinių popierių turto klasė (8 385 mlrd. eurų). Kitos turto klasės apima neužtikrintąsias bankų obligacijas (1 667 mlrd. eurų), padengtąsias obligacijas (1 640 mlrd. eurų) ir bendrovių obligacijas (1 872 mlrd. eurų). Regionų valdžios obligacijoms (552 mlrd. eurų), turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams (584 mlrd. eurų) ir kitam antrinę rinką turinčiam turtui (958 mlrd. eurų) teko po palyginti nedidelę tinkamo turto struktūros dalį.

19 pav.

Reikalavimus atitinkančio įkaito pokyčiai

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: įkaito vertės yra nominalios sumos. Pateikiami kiekvieno laikotarpio mėnesio pabaigos duomenų vidurkiai.

Panaudoto įkaito suma reikšmingai padidėjo – nuo 1 543 mlrd. Iki 2 595 mlrd. eurų (žr. 20 pav.). Šį padidėjimą galima daugiausia susieti su kredito reikalavimais (įskaitant papildomus kredito reikalavimus), kurių panaudotos sumos padidėjo daugiau nei du kartus – nuo 378 mlrd. iki 825 mlrd. eurų. Antroji svarbiausia turto klasė, kalbant apie turto panaudojimą kaip įkaitą, buvo padengtosios bankų obligacijos (629 mlrd. eurų). Centrinės valdžios obligacijos (383 mlrd. eurų) ir turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (387 mlrd. eurų) taip pat buvo svarbūs naudojamo įkaito šaltiniai. Neužtikrintosios bankų obligacijos, regionų valdžios obligacijos ir bendrovių obligacijos buvo naudotos mažesniu mastu ir sumos sudarė atitinkamai 145 mlrd. eurų, 90 mlrd. eurų bei 78 mlrd. eurų.

20 pav.

Įkaito panaudojimo pokyčiai

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: nuo 2013 m. pirmojo ketvirčio „antrinės rinkos neturintis turtas“ skirstomas į „kredito reikalavimus“ ir „terminuotuosius ir grynųjų pinigų indėlius“. Įkaitų duomenys pateikti kaip kiekvieno laikotarpio mėnesio pabaigos duomenų vidurkiai, o įverčiai – po įvertinimo ir vertės sumažinimo. Kredito atveju naudojami dienos duomenys.

2.3 Su SPPP ir TPP siejamos finansinės rizikos mažinamos taikant atitinkamas sąrangas

TPP ir SPPP yra viena kitą papildančios priemonės, tačiau jų tikslai skirtingi

Pagrindinis grynųjų turto pirkimų pagal TPP tikslas – užtikrinti spartų infliacijos artėjimą prie Valdančiosios tarybos siekiamo vidutinio laikotarpio tikslo. TPP buvo papildyta SPPP, kurią įgyvendinant siekiama kovoti su dėl COVID‑19 pandemijos kylančia didele rizika pinigų politikos perdavimo mechanizmui ir euro zonos ekonomikos perspektyvoms.

Rizikos efektyvumas yra pagrindinis Eurosistemos rizikos valdymo funkcijos principas

Visos pinigų politikos priemonės, įskaitant vienakrypčius turto pirkimus, neatsiejamai susijusios su finansinėmis rizikomis, kurias valdo ir kontroliuoja Eurosistema. Kai politikos tikslus pasiekti galima keliais būdais, pasirinktas būdas turėtų būti veiksmingas ir operaciniu, ir rizikos atžvilgiais. Tokiomis aplinkybėmis Eurosistemos vykdoma rizikos valdymo funkcija siekiama rizikos valdymo efektyvumo, t. y. politikos tikslų siekiama taip, kad Eurosistemai kiltų mažiausia rizika[20].

Vienakrypčiams turto pirkimams būtinos specialios rizikos valdymo sąrangos

Vienakrypčiams turto pirkimams reikia specialių finansinės rizikos valdymo sąrangų, kurios priklauso nuo konkrečių politikos tikslų ir nuo atitinkamos rūšies turto savybių bei rizikos profilio. Kiekvieną iš šių sąrangų sudaro tinkamumo kriterijai, kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūros, kainų nustatymo sąrangos, lyginamieji indeksai ir limitai. TPP ir SPPP rizikos valdymo sąrangos taikomos perkant papildomą turtą, reinvestuojant lėšas, gautas iš įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, ir nupirktiems vertybiniams popieriams, kol jie yra Eurosistemos balanse.

Taikant rizikos valdymo sąrangas, ne tik mažinama finansinė rizika, bet ir padedama, kiek tai įmanoma, sėkmingai siekti politikos tikslų, kai turto pirkimai vykdomi orientuojantis į diversifikuotą, rinkos atžvilgiu neutralų turto paskirstymą. Taikant šias sąrangas, taip pat atsižvelgiama į nefinansinę riziką, pavyzdžiui, teisinę, operacinę ir reputacinę.

Toliau aprašomos šiuo metu taikomos finansinės rizikos valdymo sąrangos, kuriomis reguliuojamas TPP ir SPPP įgyvendinimas[21]. Pagrindiniai naudojamų sąrangų elementai apibendrinami 1 lentelėje.

1 lentelė

Pagrindiniai TPP ir SPPP rizikos valdymo sąrangų elementai

Šaltinis: ECB.
Pastabos: CQS – kredito kokybės žingsnis vadovaujantis Eurosistemos suderinta reitingų skale (žr. Eurosistemos kredito vertinimo sistemą).
1 TUVP, kurių vertinimas yra žemesnis negu 2 kredito kokybės žingsnis, turi atitikti tokius papildomus reikalavimus: i) nėra neveiksnių paskolų, kuriomis būtų užtikrintas TUVP emisijos metu arba kurios būtų įtrauktos TUVP galiojimo laikotarpiu; ii) pinigų srautą kuriantis turtas, kuriuo būtų užtikrintas TUVP, negali būti struktūrizuotas, sindikuotas arba su finansiniu svertu; iii) turi būti vykdomi aptarnavimo tęstinumo reikalavimai.

2 Žr. ECB interneto svetainės skiltį Viešojo sektoriaus pirkimo programos (VSPP), įgyvendinimas.

Vienakrypčiams turto pirkimams taikomi tinkamumo reikalavimai

Tinkamumo kriterijai taikomi visoms turto klasėms

Vienakrypčiams turto pirkimams galimai tinkamas tik antrinę rinką turintis turtas, kuris priimamas kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms. Įkaito tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms kriterijai yra nurodyti pinigų politikos priemonių bendroje sąrangoje. Be kita ko, tinkamas turtas turi atitikti aukštus kredito kokybės standartus, t. y. turėti bent vieną kredito reitingą[22], suteiktą išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (ECAI), kuri Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) yra pripažinta kaip atitinkanti 3 kredito kokybės žingsnio (CQS 3) ar aukštesnio žingsnio (CQS 1 ar CQS 2) pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę kriterijus. Kalbant apie Graikijos Respublikos išleistus antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius, pasakytina, kad šis reikalavimas dėl COVID‑19 pandemijos laikinai netaikomas SPPP pirkimams ir įkaitui taikomų sąlygų laikino sušvelninimo priemonėms. Be to, turtas turi būti išreikštas eurais, jis turi būti išleistas ir apmokėtas euro zonoje.

Be pirmiau nurodytų tinkamumo kriterijų, specialūs tinkamumo kriterijai taikomi ir atskirai pirkimo programai. Pavyzdžiui, VSPP, BSPP ir SPPP yra nustatyti minimalaus ir maksimalaus likutinio termino apribojimai. Pirkimo pagal BSPP reikalavimų neatitinka kredito įstaigos arba emitentų, kurių patronuojančioji įmonė yra kredito įstaiga, išleistas turtas. Be to, pagal BSPP, POPP3 ir TUVPPP negalima pirkti turto, kurį išleido ar sukūrė veiklą nutraukiantys subjektai ir turto valdymo subjektai. Pagal POPP3 turtas turi atitikti būtinas sąlygas, kad būtų priimamas kaip nuosavo naudojimo įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti, t. y. jį kaip įkaitą gali naudoti išleidžiančioji kredito įstaiga[23]. Turtu užtikrintų vertybinių popierių (TUVP) atveju turto užtikrinimą generuojančių paskolų skolininkai daugiausia turi būti registruoti euro zonoje.

Kredito rizikos vertinimas ir išsamaus patikrinimo procedūros

Kredito rizika vertinama ir išsamaus patikrinimo procedūros atliekamos nuolat

Kalbant apie privačiojo sektoriaus pirkimo programas, pažymėtina, kad Eurosistema nuolat atlieka reikiamus pirkimams tinkamo turto kredito rizikos vertinimus ir išsamaus patikrinimo procedūras. Stebėsena atliekama taikant tam tikrus rizikos rodiklius. Šie vertinimai ir procedūros atliekami laikantis proporcingumo principo, kai rizikingesnis turtas yra nuodugniau nagrinėjamas. Prireikus gali būti taikomos papildomos rizikos valdymo priemonės, tačiau taip pat atsižvelgiant į proporcingumo principą. Šios priemonės apima visų pirma pirkimų apribojimą ar sustabdymą, o ypatingais atvejais – net nupirkto turto pardavimą, kuriam būtinas atskiras Valdančiosios tarybos įvertinimas ir sprendimas.

Kainų nustatymo sąrangos

Kainų nustatymo sąrangos užtikrina, kad pirkimai būtų vykdomi rinkos kainomis

TPP ir SPPP kainų nustatymo sąrangos užtikrina, kad pirkimai būtų vykdomi rinkos kainomis. Taip siekiama sumažinti rinkos iškraipymą ir užtikrinti rizikos valdymo efektyvumą. Šiomis sąrangomis atsižvelgiama į esamas prieinamas rinkos kainas, tokių kainų kokybę ir tikrąsias vertes. Be to, siekiant įvertinti, ar sandorių kainos atitiko rinkos kainas sandorių metu, atliekami ex post kainų patikrinimai.

Pirkti skolos priemones, kurių pajamingumas neigiamas, yra leidžiama pagal visas turto pirkimo programas, įskaitant, kiek būtina, ir tas skolos priemones, kurių pajamingumas yra mažesnis negu indėlių galimybės palūkanų norma.

Lyginamieji indeksai

Lyginamieji indeksai naudojami siekiant užtikrinti diversifikavimą

Lyginamieji indeksai taikomi siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytas diversifikuotas portfelis, ir prisideda prie rizikos valdymo. Privačiojo sektoriaus pirkimo programoms taikomi lyginamieji indeksai yra apskaičiuoti pagal pirkimams tinkamo turto rinkos kapitalizaciją, t. y. nominaliąją tinkamo turto, atitinkančio rizikos reikalavimus, sumą. Pagal VSPP ir SPPP perkamų viešojo sektoriaus vertybinių popierių atveju jurisdikcijai skiriama pirkimų dalis nustatoma pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą. Atsižvelgiant į tai, pirkimai pagal SPPP vykdomi lanksčiai, pirkimo srautams leidžiant svyruoti laiko atžvilgiu, tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų.

Limitai

Emisijos ir emitento limitai yra veiksminga priemonė rizikos koncentracijai riboti

Vykdant TPP taikomos nustatytos limitų sąrangos. Kalibruojant emisijų dalies ir emitentų limitus[24], atsižvelgiama į politikos, operacinius, teisinius ir rizikos valdymo aspektus. Limitai nustatomi pagal turto klasę, išskiriant viešojo ir privačiojo sektorių turtą. Paskelbusi apie SPPP, Valdančioji taryba aiškiai nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kiek kai kurie nusistatyti limitai gali trukdyti Eurosistemai imtis veiksmų siekiant įvykdyti savo įgaliojimus, Valdančioji taryba apsvarstys galimybę juos peržiūrėti tiek, kiek tai būtina, kad jos veiksmai būtų proporcingi rizikai, su kuria susiduriama.

VSPP emisijos dalies ir emitento limitai taikomi siekiant užtikrinti rinkos veikimą ir kainų formavimąsi bei proporcingumą, riboti rizikos koncentraciją ir užtikrinti, kad Eurosistema netaptų dominuojančiu euro zonos vyriausybių kreditoriumi. Pagal VSPP perkamų viršvalstybinių obligacijų nustatytas emisijos dalies limitas yra 50 % visos emisijos sumos. Kitų pagal VSPP perkamų obligacijų nustatytas emisijos dalies limitas yra 33 % visos emisijos sumos, kiekvienu konkrečiu atveju patikrinus, ar dėl to Eurosistema neįgytų blokuojančios mažumos pagal kolektyvinių veiksmų sąlygas. Kitais atvejais emisijos dalies limitas yra 25 %. Nustatytas emitento limitas viršvalstybiniams emitentams yra 50 % atitinkamos viešosios institucijos išleisto tinkamo turto sumos, kitiems tinkamiems emitentams – 33 %.

TUVPPP, POPP3 ir BSPP atveju Eurosistemos įsigyta emisijos dalis neturi viršyti 70 %. BSPP atveju kartais taikomi mažesni emisijos dalies limitai, pavyzdžiui, valstybės įmonių išleistam turtui, kuriam taikomi tokie patys principai kaip pagal VSPP. Be šių emisijų dalies limitų, POPP3 ir BSPP taikomi emitentų limitai. BSPP atveju, siekiant užtikrinti diversifikuotą pirkimų paskirstymą, emitentų limitai nustatomi remiantis paskirstymu pagal lyginamąjį indeksą, kuris apskaičiuojamas pagal emitento grupės rinkos kapitalizaciją. Be to, mažesni limitai prireikus gali būti taikomi remiantis kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų rezultatais, kaip paaiškinta pirmiau.

2 intarpas
ECB pinigų politikos strategijos peržiūra

Pinigų politikos strategijoje pirmiausia nurodomi pinigų institucijų patvirtinti ir (arba) joms nustatyti politikos tikslai, išdėstoma, kaip šiuos tikslus pasiekti, ir nurodomos atitinkamos pinigų politikos priemonės, rodikliai ir tarpiniai tikslai. Pinigų politikos strategija siekiama dviejų pagrindinių tikslų: pirma, joje politikos formuotojams pateikta nuosekli analitinė sistema, kurioje faktiniai arba numatomi ekonominiai pokyčiai susiejami su politikos sprendimais; antra, ji naudojama ir kaip komunikacijos su visuomene priemonė. Vertinant ilgesnį laikotarpį, matyti, kad pinigų politikos strategijos buvo nuolat nuosekliai plėtojamos atsižvelgiant į teorinę ir empirinę pažangą bei patirtį, taip pat į pagrindinius to laikmečio politikos iššūkius.

Pagrindiniai dabartinės ECB pinigų politikos strategijos principai grindžiami pirmąja ECB į kainų stabilumą orientuota strategija, kuri paskelbta 1998 m. ir 2003 m. patikslinta, kai ji buvo peržiūrėta paskutinį kartą[25]. Ši strategija skirta kainų stabilumui euro zonoje palaikyti, taip įgyvendinant Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo Europos centrinių bankų sistemai suteiktą įgaliojimą. Pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą – priskirtas nepriklausomam centriniam bankui pagrindžiant įsitikinimu, kad pinigų politika, kuria patikimai ir ilgam palaikomas kainų stabilumas, labiausiai padės gerinti ekonomikos perspektyvas ir kelti gyvenimo lygį.

Nuo 2003 m., kai ECB atliko paskutinę strategijos peržiūrą, ir euro zonos, ir viso pasaulio ekonomika patyrė didelių permainų. Pastarajam dešimtmečiui būdingas nuolatinis infliacijos ir pusiausvyros palūkanų normų mažėjimas – tai rodo tebesitęsiantį ilgalaikį globalizacijos, skaitmenizacijos ir visuomenės senėjimo poveikį, kurį dar sustiprino finansų krizės padariniai. Itin žemų palūkanų normų aplinkoje centriniams bankams yra sunkiau vykdyti švelnesnę pinigų politiką tuomet, kai infliacija yra mažesnė už siekiamą lygį, o ekonomika auga lėtai. Dėl taikomų neigiamų pinigų politikos palūkanų normų ECB ir kiti centriniai bankai priartėjo prie faktinės apatinės šių normų ribos, nuo kurios toliau mažinamos palūkanų normos neturėtų papildomo skatinamojo poveikio ekonomikai. Tokiomis aplinkybėmis daugelis centrinių bankų, kaip ir ECB, išplėtė savo taikomų politikos priemonių arsenalą, pavyzdžiui, patvirtino turto pirkimo programas ir numatė naujų ilgalaikio bankų sektoriaus finansavimo formų. Galiausiai pastaruoju metu nerimą keliančia ir plintančia grėsme būsimai pasaulio ekonominei ir socialinei gerovei tapo klimato kaita, o tikėtiną jos poveikį pinigų politikai dar reikia išsiaiškinti.

Atsižvelgdama į tai, 2020 m. sausio mėn. Valdančioji taryba pradėjo strategijos peržiūrą. Peržiūros tikslas – nuodugniai išanalizuoti visus šiuos struktūrinius pokyčius lemiančius veiksnius ir apsvarstyti, ar ECB turėtų atitinkamai koreguoti savo pinigų politikos strategiją, kad ji ir toliau būtų tinkama, ir kaip tai būtų galima padaryti. Peržiūra vykdoma laikantis Sutartimi suteikto įgaliojimo. Dėl pandemijos peržiūros laikotarpis buvo šiek tiek pratęstas, ji turėtų būti baigta 2021 m. antrąjį pusmetį.

Peržiūros apimtis ir procesas

Strategijos peržiūra iš esmės apima visus svarbius ECB pagal jam suteiktą įgaliojimą vykdomos pinigų politikos aspektus. Klausimus galima suskirstyti pagal pagrindinį ECB tikslą ir kitus aktualius aspektus. Atliekant peržiūrą bus nagrinėjami ir aptariami šie su pagrindiniu tikslu susiję aspektai: kaip kuo tiksliau apskaičiuoti infliaciją; kas lemia infliacijos raidą; kaip veiksmingai ir efektyviai ECB pinigų politikos priemonėmis tiek atskirai, tiek kartu valdoma infliacija; kaip kiekybiškai įvertinti kainų stabilumo tikslą; kaip kuo geriau informuoti apie pinigų politiką. Kalbant apie kitus svarbius aspektus, pagrindinis klausimas – kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis įgyvendinant pinigų politiką taip pat gali būti atsižvelgiama į realiosios ekonomikos pokyčius (verslo ciklą ir užimtumo sąlygas), riziką finansiniam stabilumui ir aplinkos tvarumo (klimato kaitos) aspektus, kai vykdoma į kainų stabilumą orientuota politika. Atsižvelgiant į tai, peržiūra taip pat apima pinigų politikos sąsajas su fiskaline bei makroprudencine politika. Siekdamas pagilinti supratimą apie visus šiuos pagrindinius klausimus, ECB nustatė 13 darbo krypčių (žr. A iliustraciją). Dirbdami šiomis kryptimis, Eurosistemos darbuotojai iš ECB ir nacionalinių centrinių bankų (NCB) glaudžiai bendradarbiauja, kad kartu parengtų analizę, kuria būtų remiamasi Valdančiosios tarybos diskusijose.

A iliustracija

ECB strategijos peržiūros darbo kryptys

Šaltinis: ECB.

Klausymas – reikšminga peržiūros proceso dalis

Siekdamas užtikrinti geresnį supratimą apie vykdomą pinigų politikos strategiją ir jos palaikymą, ECB pakvietė įvairias suinteresuotąsias šalis pareikšti savo nuomonę ir taip prisidėti prie strategijos peržiūros. Todėl ECB organizavo renginius, skirtus nuomonėms išklausyti ir jomis pasikeisti. Daug dėmesio strategijos peržiūrai buvo skiriama reguliariuose ir specialiuosiuose susitikimuose su Europos Parlamento nariais. Taip pat buvo rengiamos specialios sesijos dalyvaujant akademinei bendruomenei, strategijos peržiūra tapo pagrindine daugelio konferencijų ir seminarų, skirtų akademinei bendruomenei, rinkos dalyviams, centrinių bankų bendruomenei ir žiniasklaidai, įskaitant pagrindinį ECB forumą apie centrinę bankininkystę, tema.

Piliečiai turėjo galimybę pateikti savo nuomonę per portalą „ECB klauso“. Per aštuonis mėnesius apie 4 000 piliečių išsakė savo nuomonę, visos gautos pastabos buvo surinktos ataskaitoje ir pateiktos Valdančiajai tarybai svarstyti. Piliečiai minėjo tokius klausimus, kaip kainų stabilumas ir jo reikšmė kasdieniame gyvenime, įvairius ekonominius klausimus – nuo nelygybės, taupymo, pensijų, nedarbo ir nesaugumo dėl darbo vietos iki ekonomikos perspektyvų ir klimato kaitos.

Strategijos peržiūra taip pat paskatino toliau stiprinti ECB ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis. Taigi, 2020 m. spalio 21 d. ECB Pirmininkė Christine Lagarde ir Vykdomosios valdybos narys Philip R. Lane surengė pirmąjį „ECB klauso“ renginį. Šiame virtualiame renginyje dalyvavo 22 atstovai iš 18 pilietinės visuomenės organizacijų, veikiančių devyniuose skirtinguose sektoriuose. Kelios organizacijos pabrėžė, kad dabartinė krizė suteikia galimybę nuodugniai peržiūrėti ECB pinigų politikos strategiją atsižvelgiant į visuomenės ir pilietinės visuomenės nuogąstavimus. Pilietinės visuomenės organizacijų pateiktų pastabų santrauka paskelbta ECB interneto svetainėje. Gautomis pastabomis kartu su pastabomis, surinktomis per kitus nuomonėms išklausyti skirtus renginius, remiamasi vykstančiuose Valdančiosios tarybos svarstymuose.

ECB ir NCB ir toliau organizuos nuomonėms išklausyti skirtus renginius viso strategijos peržiūros proceso metu ir vėliau, siekdami įtraukti visas suinteresuotąsias šalis, kad būtų užtikrintas geresnis supratimas apie naująją pinigų politikos strategiją, kuri bus parengta atsižvelgiant į peržiūros rezultatus.

3 Europos finansų sektoriui dėl pandemijos kyla didesnė rizika

2020 m. finansinio stabilumo aplinką stipriai paveikė COVID19 pandemijos protrūkis. Pandemija sukėlė ne tik visuomenės sveikatos krizę, bet dėl jos padidėjo rinkų ir sektorių finansinio stabilumo pažeidžiamumas. Centrinių bankų, vyriausybių ir kitų valdžios institucijų priimtos politikos priemonės padėjo suvaldyti finansiniam stabilumui kylančią tiesioginę riziką. Tačiau pažeidžiamumas vidutiniu laikotarpiu ir toliau buvo didelis, o didžiausią susirūpinimą kėlė didėjanti turto kainų korekcijos rizika, įmonių, namų ūkių ir valstybių patiriami skolos tvarkymo sunkumai, toliau mažėjantis bankų pelningumas, taip pat ne bankų kredito ir likvidumo rizika. Esant tokioms sąlygoms, ECB ėmėsi veiksmų, kad sumažintų pandemijos nulemtus finansinius sukrėtimus. Makroprudencinės politikos priemonėmis siekta palaikyti ekonomikai skirtus kredito srautus, o ECB Bankų priežiūros tarnybos mikroprudencinės priemonės buvo skirtos krizės poveikiui mažinti ir Europos bankų sektoriaus atsparumui stiprinti. 2020 m. ECB toliau dalyvavo sprendžiant struktūrinius klausimus, be kita ko, baigiant kurti kapitalo rinkų sąjungą ir sprendžiant dėl klimato kaitos rizikos vis dažniau kylančius iššūkius euro zonos finansų sistemai.

3.1 Finansinio stabilumo aplinka 2020 m.

Finansinio stabilumo aplinka kelia iššūkių bankams ir ne bankams

Koronaviruso pandemija išryškino finansinio stabilumo pažeidžiamumą, kurį ECB buvo nustatęs ankstesniais metais. Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos finansinio stabilumo rizikai 2020 m., buvo šie: pandemija, neapibrėžtumas dėl jos eigos ateityje ir jos poveikis ekonomikos perspektyvoms bei valstybių, įmonių ir namų ūkių įsiskolinimas. Ekonominis krizės poveikis euro zonos šalyse buvo labai didelis: dėl smarkiai išaugusio įmonių ir valstybių įsiskolinimo (ypač šalyse, kurios jau buvo labai įsiskolinusios) pridėtinės vertės augimo skirtumai šalyse buvo dideli. Dėl netolygaus sektorių ir šalių atsigavimo padidėjo susiskaidymo rizika. Bankai taip pat susidūrė su didesne rizika, susijusia su numatomu turto kokybės blogėjimu, kuris sietinas su ekonominio aktyvumo sumažėjimu. Kalbant apie ne bankų sektorių, pažymėtina, kad kovo mėn. investiciniai fondai, įskaitant pinigų rinkos fondus, patyrė išlaidų, kurių mastas prilygo išlaidoms pasaulio finansų krizės metu, o tai sustiprino neramumus rinkoje. Dėl mažo pajamingumo aplinkos fondams, kurie pastaraisiais metais daugiausia orientavosi į rizikingesnį ir nelikvidesnį turtą, iškilo grėsmė patirti plataus masto nuostolių. Draudikai taip pat siekė padidinti savo grąžą ypač sudėtingomis sąlygomis, kurioms buvo būdingos mažos palūkanų normos ir dėl pandemijos didėjančio išmokų skaičiaus keliami iššūkiai.

Finansinis stabilumas pažeidžiamas keturiais aspektais

Dėl pandemijos kilusi finansinio stabilumo rizika buvo suvaldyta pastaruoju metu pritaikius plataus masto ir laiku politikos priemones. Kalbant apie politinių priemonių taikymo svarbą ribojant pandemijos poveikį ekonomikai ir finansiniam stabilumui, pažymėtina, kad ne mažiau svarbus yra jų nutraukimo valdymas. 2020 m. ECB nustatė ir kas pusmetį skelbiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje aptarė keturis pagrindinius euro zonos finansinio stabilumo pažeidžiamumo aspektus, kurie bus aktualūs dvejus ateinančius metus (žr. 1 iliustraciją).

1 iliustracija

Pagrindiniai euro zonos finansinio stabilumo pažeidžiamumo aspektai

Šaltinis: ECB.
Pastabos: 2020 m. lapkričio 25 d. finansinio stabilumo vertinimas.

  • Pirmiausia, dėl išaugusių turto kainų ir vėl padidėjusio polinkio prisiimti riziką kai kurios rinkos tapo dar jautresnės korekcijoms. Po kovo mėn. neramumų finansų rinkos per vasarą pastebimai, bet netolygiai atsigavo, nors pamatiniai ekonomikos veiksniai buvo prasti, investuotojams praėjusiais metais, tikėtina, daugiau svorio teikiant labiau ribotai neigiamai ekonominei rizikai ir taikant ekonominės politikos paramos priemones. Pagyvėjimas kai kuriose akcijų rinkose visų pirma kėlė susirūpinimą, kad galėtų įvykti atitrūkimas nuo pamatinių ekonomikos veiksnių. Kredito marža grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį visame reitingų spektre ir, atsižvelgiant į ekonomikos perspektyvas, buvo ribojanti, ypač didelio pajamingumo bendrovių obligacijų rinkos segmento.
  • Antra, padidėjo ne finansų privačiojo ir viešojo sektorių pažeidžiamumas. Reaguodamos į pandemiją, euro zonos šalių vyriausybės ėmėsi įvairių fiskalinės politikos paramos priemonių, be kita ko, numatė didelį biudžeto deficitą 2020 m. Kartu įmonės panaudojo kredito linijas ir išleido daug obligacijų, kad patenkintų likvidumo poreikius. Todėl dėl didesnio valstybių ir įmonių įsiskolinimo ateityje vėl gali kilti su skolos tvarumu susijusi rizika. Dėl vyriausybių taikomų pajamų rėmimo schemų pandemijos poveikis namų ūkių balansui buvo nedidelis. Tačiau, staiga nutraukus priemonių taikymą, gali sumažėti namų ūkių galimybės grąžinti skolą ir dar labiau susilpnėti ir taip prasta įmonių finansinė padėtis. 2020 m. taip pat didėjo gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkų korekcijos rizika vis daugėjant pervertinimo ženklų visoje euro zonoje ir staigiai bei reikšmingai sumažėjus nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui.
  • Trečia, euro zonos bankai susidūrė su didėjančia turto kokybės pablogėjimo rizika, užsitęsusiomis struktūrinėmis problemomis ir nuolatiniu spaudimu pelningumui. Buvo numatoma, kad bankų pelningumas ir toliau bus nedidelis ir tik labai pamažu pasieks prieš pandemijos protrūkį buvusį lygį. Be to, 2020 m. buvo stebimi pirmieji ženklai, rodantys turto kokybės blogėjimą, – tai galiausiai nulems kredito nuostolius ir neveiksnias paskolas.
  • Ketvirta, padidėjus polinkiui prisiimti riziką, išaugo nebankinio finansų sektoriaus pažeidžiamumas. Vėl pradėję gauti įplaukas investiciniai fondai sumažino likvidžiojo turto dalį ir padidino savo ilgesnės trukmės ir žemesnio reitingo ne finansų bendrovių skolos pozicijas. Dėl to investiciniams fondams iškilo grėsmė patirti didelių nuostolių galimos krizės ateityje atveju. Draudikai taip pat susidūrė su pelningumo problemomis, atsirandančiomis dėl sumažėjusios draudimo veiklos apimties ir padidėjusių išmokų atidėjinių, kuriuos lėmė pandemija bei palyginti didelis gaivalinių nelaimių skaičius 2020 m.

Tai, kad šie keturi pažeidžiamumo aspektai gali pasireikšti vienu metu ir galbūt sustiprinti vienas kitą, dar labiau didina finansinio stabilumo riziką.

Nederėtų pamiršti ilgesnės trukmės rizikos

2020 m. ECB taip pat pabrėžė kitus pažeidžiamumo aspektus, kurie išryškėja trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais ir kurie gali daryti neigiamą poveikį finansų sektoriui, tai visų pirma klimato kaitos keliama finansinė rizika (žr. 3 intarpą) ir kibernetinio saugumo grėsmių keliama operacinė rizika.

3 intarpas
ECB ir klimato kaita

Svarbiu viso pasaulio politikos formuotojų, be kita ko, ir centrinių bankų, prioritetu tapo įveikti su klimato kaitos poveikiu susijusius iššūkius. Dėl klimato kaitos kylančių fizinės ir perėjimo rizikų galimi padariniai yra plataus masto, todėl daro įtaką įvairioms veiklos – taip pat ECB ir ECB Bankų priežiūros tarnybos – sritims. ECB nagrinėja visus įmanomus būdus, kuriais, veikdamas pagal savo įgaliojimus, galėtų prisidėti prie klimato kaitos keliamos rizikos mažinimo. Todėl ECB, atsižvelgdamas į visas su centrine bankininkyste susijusias perspektyvas, neseniai įsteigė Klimato kaitos centrą, kad parengtų ir valdytų ECB klimato kaitos darbotvarkę.

ECB indėlis į klimato kaitos politikos diskusijas

ECB darbuotojai vykdo atidžią klimato kaitos poveikio stebėseną įvairiais aspektais. Pradėti darbai siekiant įtraukti klimato kaitos riziką į ECB modelius bei prognozavimo metodus ir įvertinti jų padarinius pinigų politikos vykdymui, finansiniam stabilumui, taip pat paties ECB investavimo portfeliams. Žaliosios obligacijos tapo svarbia ECB turto pirkimo programų dalimi, atidžiai stebimos su klimatu susijusios naujų rūšių finansinės priemonės. Be to, priežiūros institucijos aktyviai bendrauja su bankais siekdamos didinti informuotumą apie klimato kaitos keliamą riziką, kad užtikrintų, jog ši rizika ir jos suvaldymo galimybės būtų tinkamai įvertintos bankų strategijose. Šiame intarpe apžvelgiamos pagrindinės ECB veiklos sritys, susijusios su šia visa apimančia tema, t. y. finansinio stabilumo politikos ir prudencinės politikos, makroekonominės analizės ir pinigų politikos, finansų rinkos operacijų ir rizikos valdymo, finansų rinkų infrastruktūrų ir mokėjimų, mokslinių tyrimų ir statistikos, taip pat ES politikos ir finansų reguliavimo sritys. Aprašoma pagrindinė Eurosistemos vidaus ir tarptautinių forumų veikla, taip pat pabrėžiamas numatytas darbas ir pagrindiniai iššūkiai, į kuriuos artimiausiais metais dėmesį sutelks ECB darbuotojai.

Kalbant apie finansinį stabilumą, pažymėtina, kad ECB ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) Finansinio stabilumo komitetas, glaudžiai bendradarbiaudami su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), vykdo pažangiausią klimato kaitos rizikos stebėseną ir vertinimą. Šis darbas grindžiamas pirmaisiais metais atliktu darbu, kurio rezultatai 2020 m. birželio mėn. buvo paskelbti ESRV ataskaitoje. Antraisiais veiklos metais projekto grupė siekia sukurti finansų tarpininkų rizikos stebėsenos sistemą, taip pat ištirti naujus modeliavimo metodus, skirtus ilgalaikiams klimato kaitos rizikos kompromisams įvertinti. ECB finansinio stabilumo apžvalgos specialiuose intarpuose ir toliau buvo nagrinėjama finansų tarpininkams kylanti su klimato kaita susijusi rizika. Be to, ECB rengia pagal principą „iš viršaus į apačią“ vykdomą visus ekonomikos sektorius apimantį klimato kaitos rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, grindžiamą ypač išsamia informacija apie įmonėms kylančią klimato kaitos riziką ir bankų pozicijas. Šis testavimas suteiks reikalingos informacijos viešoms diskusijoms apie perėjimo ir fizinės rizikų reikšmingumą, pagrįstą į ateitį orientuotais scenarijais, per ateinančius 30 metų, taip pat padės pagrindus galimoms makroprudencinės politikos priemonėms šioje srityje.

2020 m lapkričio mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė ECB vadovą dėl klimato ir aplinkos rizikos ir nustatė savo priežiūros lūkesčius pagal galiojančią prudencinę tvarką. Jame apibrėžiami ECB lūkesčiai, kaip įstaigos turėtų atsižvelgti į su klimato kaita ir aplinka susijusią riziką rengdamos ir įgyvendindamos savo verslo strategijas ir rizikos valdymo sistemas. Taip pat išdėstyti ECB lūkesčiai, kaip įstaigos turėtų siekti didesnio skaidrumo atskleisdamos daugiau informacijos apie klimato kaitos ir aplinkos riziką. Be to, ECB įvertino, kaip visos jo tiesiogiai prižiūrimos įstaigos atskleidžia informaciją apie klimato kaitos ir aplinkos riziką. Nors, palyginti su praėjusiais metais, šiokia tokia pažanga jau padaryta, ataskaitoje nurodoma, kad atskleidžiama informacija yra tik menkai pagrįsta atitinkamais kiekybiniais bei kokybiniais duomenimis ir kad dauguma įstaigų dar nėra išsamiai atskleidusios savo rizikos profilio.

Be to, ECB analizuoja klimato kaitos rizikos makroekonominį poveikį. Analizė atliekama visų pirma tiriant makroekonomikos riziką, tiesiogiai susijusią su klimato kaita ir su politika, kuria siekiama mažinti klimato kaitos riziką ir prie jos prisitaikyti. ECB darbuotojai taip pat vertina poreikį pritaikyti makroekonominius modelius ir makroekonomines prognozes, kuriais grindžiami pinigų politikos sprendimai. ECB analizavo klimato kaitos makroekonominius padarinius pinigų politikos vykdymui. Daugiausia dėmesio buvo skiriama klimato kaitos padariniams ir susijusiai perėjimo politikai šiose srityse: i) pinigų politikos perdavimo ir kreditų teikimo; ii) natūraliosios palūkanų normos ir pinigų politikos manevravimo galimybių bei iii) pinigų politikos vykdymo padidėjus makroekonominių sukrėtimų stiprumui ir svyravimui. Atliekant pinigų politikos strategijos peržiūrą, daug dėmesio skirta ir klausimui, kaip klimato kaita galėtų paveikti pinigų politikos vykdymą, atsižvelgiant į įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą ir palaikyti Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis padedant siekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytų Sąjungos tikslų. Be to, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnyje nurodyta, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus.

ECB taip pat svarsto, kaip spręsti su klimato kaita susijusius klausimus remiantis Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo ir rizikos valdymo sistemomis. Šios analizės tikslais svarbu pagerinti turimą informaciją apie ūkio subjektams kylančius su klimato kaita susijusius iššūkius ir jos teikiamas galimybes. Tačiau šiuo metu turimi duomenys yra nenuoseklūs, iš esmės nepalyginami ir kartais nepatikimi. Todėl ECB ragina su klimatu susijusią informaciją atskleisti labiau standartizuotai ir platesniu mastu. Šiuo atžvilgiu ECB, kaip kredito reitingų naudotojas, taip pat yra suinteresuotas suprasti, kaip klimato kaitos rizika įtraukiama į atitinkamus reitingavimo procesus. Nors ir pripažįstant, kad kredito reitingų agentūros ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdamos į kredito reitingus įtraukti riziką aplinkai, šią sritį dar galima tobulinti, ypač atskleidžiant klimato kaitos rizikos svarbą ir reikšmingumą kredito reitingams.

ECB savo Darbuotojų pensijų fonde, kurį pasyviai valdo du išorės turto valdytojai, vykdo plataus masto tvaraus ir atsakingo investavimo politiką, pagrįstą pasirinktų investicijų ribojimo ir balsavimo teisių įgaliojimo gairėmis, apimančiomis aplinkosaugos, socialinius ir valdymo standartus. 2020 m. darbuotojų fondo stebimi įprasti akcijų lyginamieji indeksai buvo pakeisti mažo anglies dioksido kiekio atitikmenimis, dėl to reikšmingai sumažėjo akcijų portfelių anglies junginių pėdsakas. Ateityje ECB sieks išnagrinėti galimą mažo anglies dioksido kiekio indeksų taikymą fiksuotųjų pajamų turto klasėms. Savų lėšų portfeliams ECB taiko teminę tvaraus ir atsakingo investavimo strategiją, skirtą žaliųjų vertybinių popierių daliai padidinti. Ši strategija įgyvendinama nuosekliai vykdant tiesioginius žaliųjų obligacijų pirkimus antrinėje rinkoje, juos papildys kitomis investavimo priemonėmis įgytos pozicijos.

Aukštos kokybės su klimatu susijusi statistika ir duomenys yra būtina išankstinė sąlyga, suteikianti galimybę atlikti centrinės bankininkystės tikslams svarbią klimato kaitos temų ir susijusios rizikos pagrįstą analizę. Siekdamas patenkinti šiuos poreikius, ECBS statistikos komitetas parengė esamų duomenų šaltinių, vartotojų poreikių, metodinių problemų ir duomenų spragų, kurias reikia užpildyti, apžvalgą. Atsižvelgiant į nuolat kintančius vartotojų poreikius, pirmoji statistinio darbo užduotis bus parengti rodiklių, apimančių žaliąsias finansines priemones, finansų įstaigų anglies pėdsaką, taip pat joms kylančią su klimatu susijusią fizinę riziką, rinkinys (iš pradžių – eksperimentinis).

ECB darbuotojai įgyvendina vis daugiau tyrimų projektų klimato kaitos srityje. ECB darbo straipsnių serijoje jau paskelbti kai kurie moksliniai tyrimai, be kita ko, gaivalinių nelaimių poveikio infliacijai tyrimas[26], finansų rinkų vaidmens pereinant prie žaliosios ekonomikos analizė[27], optimalios anglies dioksido mokesčio struktūros tyrimas[28] bei COVID‑19 infekcijos ir šalies aplinkos ypatumų ryšio analizė[29]. Vykdomi šie moksliniai tyrimai: didžiųjų bankų rizikos pozicijų, bankų vaidmens skatinant klimato kaitą, žaliųjų obligacijų įkainojimo, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos poveikio įmonių taršai, galimybių draustis nuo su klimato kaita susijusių įvykių apsaugos trūkumo, klimato kaitos poveikio akcijų kainoms ir anglies dioksido mokesčių poveikio išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui analizės.

Kalbant apie finansų rinkų infrastruktūras ir mokėjimus, pažymėtina, kad ECB, bendradarbiaudamas su kitais euro zonos nacionaliniais centriniais bankais (NCB), subūrė dvi darbo grupes. Pirmosios tikslas – išsiaiškinti, kaip geriausiai ištirti mokėjimų negrynaisiais pinigais aplinkosaugos pėdsaką, o antrosios – nustatyti, koks yra klimato rizikos galimas poveikis finansų rinkų infrastruktūroms, dėmesį pirmiausia skiriant pagrindinėms sandorio šalims. Banknotų srityje ECB kartu su Eurosistemos NCB bei akredituotais gamintojais toliau dėjo pastangas siekdamas eurų banknotus padaryti ekologiškesnius. Kiti sutarti tikslai – perėjimas prie aplinką labiau tausojančių žaliavų ir specialių projektų įgyvendinimas siekiant sumažinti banknotų poveikį aplinkai juos gaminant, naudojant ir išėmus iš apyvartos.

ECB ir toliau dalyvavo tobulinant reglamentavimo sistemą ES ir tarptautiniuose forumuose. Paskelbdamas išsamų Eurosistemos atsakymą į Europos Komisijos viešas konsultacijas dėl atnaujintos tvaraus finansavimo strategijos ir dėl Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūros, ECB suteikė impulsą ES politikos darbotvarkei. Būdamas Tvaraus finansavimo techninių ekspertų grupės ir taip pat ją pakeitusios Tvaraus finansavimo platformos narys, ECB parėmė ES politikos iniciatyvas, susijusias su taksonomijos sistema ir jos taikymo bankų sektoriuje tobulinimu. Pastaruoju metu ECB dalyvauja rengiant galimus ES nefinansinės atskaitomybės standartus. Tarptautiniuose forumuose (įskaitant G 7, G 20 ir Bazelio bankų priežiūros komitetą (BBPK)) ECB taip pat pabrėžė, kaip svarbu sukurti tarptautiniu lygmeniu nuoseklias reglamentavimo sistemas ir užkirsti kelią susiskaidymui reglamentavimo srityje.

Būdamas Finansų sistemos žalinimo tinklo narys, ECB aktyviai dalyvauja skatinant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, svariai prisidėdamas prie visų penkių specialių darbo grupių, kurias tinklas įkūrė sistemindamas savo darbą šiose srityse: mikroprudencinės ir priežiūros; makrofinansų; žaliojo finansavimo didinimo; duomenų spragų mažinimo ir mokslinių tyrimų. Pripažindamas aktyvų tinklo vaidmenį ir indėlį, 2020 m. ECB tapo jo vykdomojo organo – Valdymo komiteto – nariu. ECB taip pat dalyvauja Bazelio bankų priežiūros komiteto aukšto lygio Su klimatu susijusios rizikos darbo grupėje, rengiančioje 2 analitinius dokumentus: apie klimato rizikos perdavimo kanalus ir apie vertinimo metodus.

ECB tvarumas ir aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

2020 m. ECB minėjo sertifikuotos aplinkosaugos vadybos sistemos, įgyvendinamos pagal ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir ISO 14001, dešimtmetį. Pastarąjį dešimtmetį dėtos pastangos gerinti ECB aplinkosauginį veiksmingumą davė apčiuopiamų rezultatų. 2008–2019 m., nepaisant padidėjusio teikiamų ataskaitų ir darbo vietų skaičiaus, ECB anglies pėdsaką sumažino 38 %. Tuo pačiu laikotarpiu vienai darbo vietai tenkantis išmetamo anglies dioksido kiekis sumažėjo 75 %. Tai daugiausia lėmė sumažėjęs energijos suvartojimas, perkama atsinaujinančių išteklių elektros energija, taip pat dėl to pagerėję išmetamo anglies dioksido kiekio, susijusio su darbuotojų kelionėmis į darbą ir iš jo, rodikliai (prieš pereinant prie nuotolinio darbo 2020 m.). Išsamesnė informacija apie ECB aplinkosauginį veiksmingumą pateikta atnaujintoje 2020 m. ECB aplinkosaugos ataskaitoje.

Nepaisant COVID‑19 pandemijos keliamų sunkumų, 2020 m. ECB, norėdamas pagerinti kasdienių operacijų aplinkosauginį veiksmingumą, vykdė keletą veiklų. Siekiant prisidėti prie biologinės įvairovės didinimo ECB teritorijoje, buvo įtaisyti bičių aviliai, vabzdžių viešbučiai ir inkilai šikšnosparniams bei paukščiams, o siekiant sumažinti ECB suvartojamo vandens kiekį – dar geriau pritaikyti drėkinimo būdai. Nors higienos reikalavimai paveikė ECB atliekų tvarkymo sistemą, pastangos mažinti galutines atliekas bus dedamos ir toliau pereinant, kur įmanoma, prie sprendimų, susijusių su daugkartiniu naudojimu, ir gerinant atliekų tvarkymo infrastruktūrą biuro patalpose. 2020 m. išimtinai internetiniu formatu buvo įgyvendinama darbuotojų informuotumo ekologijos srityje didinimo veikla – rengiamos paskaitos ir praktiniai seminarai apie darbo iš namų poveikio aplinkai mažinimą. Ši veikla apėmė dalyvavimą globalioje iniciatyvoje „Žemės valanda“, Planetos galimybių peržengimo dienos, Europos judrumo savaitės ir Europos atliekų mažinimo savaitės renginiuose.

Kadangi dėl pandemijos sumažėjo dalykinių kelionių ir padaugėjo nuotolinių posėdžių, vyksta diskusijos siekiant užtikrinti dalykinių kelionių skaičiaus mažinimą ilguoju laikotarpiu ir sukurti sisteminį požiūrį į tvarius posėdžius ir renginius (tiek fizinius, tiek nuotolinius).

Kalbant apie ateitį, pažymėtina, kad ECB užsibrėš dar platesnio užmojo tikslus, atitinkančius tarptautines pastangas kovoti su klimato kaita, toliau tobulindamas išmetamo anglies dioksido kiekio apskaitos ir likutinio išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo metodus kartu su vis daugiau Europos institucijų. Galiausiai nuo 2022 m. ECB planuoja teikti visapusiškas bendro tvarumo ataskaitas ir taip aprėpti ne vien tik aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius.

3.2 Makroprudencinė politika bankų sektoriaus procikliškumui mažinti ir ekonomikos atsigavimui skatinti

Makroprudencinė politika yra viena svarbiausių priemonių siekiant mažinti finansinio stabilumo pažeidžiamumą

Sisteminę riziką galinčio sukelti finansų sistemos pažeidžiamumo klausimas gali būti sprendžiamas įgyvendinant makroprudencinę politiką. BPM reglamentu ECB patikimas svarbus vaidmuo ir konkretūs įgaliojimai šioje srityje. ECB paskirta užduotis – vertinti makroprudencines priemones bankams, nustatytas ES teisės aktuose ir patvirtintas šalių, dalyvaujančių Bendrajame priežiūros mechanizme (BPM), nacionalinių valdžios institucijų, o prireikus – taikyti griežtesnes priemones, nei nustatė nacionalinė institucija. Reaguodamos į 2020 m. koronaviruso protrūkį, euro zonos nacionalinės institucijos, konsultuodamosi su ECB, ėmė taikyti svarbias makroprudencinės politikos priemones, siekdamos užtikrinti finansinį stabilumą ir sušvelninti pandemijos sukeltų sukrėtimų ekonominį poveikį.

Aktyvi makroprudencinė politika ekonomikai remti ir finansiniam stabilumui palaikyti

ECB aktyviai palaikė euro zonos šalių makroprudencinių institucijų politikos veiksmus

ECB ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo veikti makroprudencinės politikos srityje, taip svariai prisidėdamas prie realiosios ekonomikos rėmimo ir finansinio stabilumo užtikrinimo. Jis skatino ir palaikė visų BPM dalyvaujančių šalių makroprudencinių institucijų politikos veiksmus, užtikrindamas, kad bankų kapitalu būtų galima padengti nuostolius ir paskatinti skolinimą namų ūkiams bei įmonėms. Šios nacionalinės institucijos atlaisvino daugiau nei 20 mlrd. eurų iš kapitalo rezervų[30], daugiausia visiškai arba iš dalies sumažindamos anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimo normas.

Siekiant makroprudencinės politikos veiksmingumo, būtina užtikrinti, kad prireikus galėtų būti panaudoti kapitalo rezervai. Šiuo tikslu ECB skatino bankus naudoti jų sukauptus kapitalo ir likvidumo rezervus skolinimo ir nuostolių padengimo tikslais, taip padedant stabilizuoti realiąją ekonomiką. Rezervų panaudojimo galimybė taip pat buvo užtikrinta sprendimu leisti bankams nevykdyti jungtinio rezervo reikalavimo bent iki 2022 m. pabaigos, automatiškai dėl to nepradedant taikyti priežiūros priemonių. Be to, ECB pabrėžė, kad iš bankų nebus reikalaujama, jog jie pradėtų atkurti savo kapitalo rezervus dar iki maksimaliai galimo jų panaudojimo, ir bet kuriuo atveju bent iki 2022 m. pabaigos.

Siekiama sukurti makroprudencinės politikos erdvę per plačiau panaudojamus rezervus

Žvelgiant į ateitį, vis daugiau kalbama apie tai, kad vidutiniu laikotarpiu reikėtų perbalansuoti struktūrinius ir ciklinius kapitalo rezervų reikalavimus, taip siekiant didesnės makroprudencinės politikos erdvės. 2020 m. įvykiai parodė, kad, be bendro bankų kapitalo lygio, taip pat yra svarbi ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu sukauptų rezervų panaudojimo galimybė, siekiant palengvinti nuostolių padengimą ir skolinimą nuosmukio metu. Prasidėjus pandemijai, makroprudencinės politikos galimybės buvo ribotos, nes anticiklinio kapitalo rezervai, kurie gali būti atlaisvinti, sudarė tik nedidelę euro zonos bankų kapitalo dalį (0,11 %, palyginti su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodikliu, kuris yra 14,9 %)[31]. Tą daugiausia lėmė po finansų ir valstybės skolos krizių lėtai atsigaunantis finansinis ciklas. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad, normalizuojantis aplinkybėms, būtina persvarstyti rezervų sistemą, siekiant įvertinti, ar struktūrinių ir ciklinių rezervų reikalavimų perbalansavimas galėtų prisidėti prie to, kad būtų užtikrintas pakankamas lankstumas atlaisvinant sukauptus rezervus, prireikus reaguoti į ekonominius nuosmukius.

Galiausiai, ECB ir toliau siekė platesnio visuomenės informavimo makroprudencinės politikos klausimais, didindamas ECB šioje srityje atliekamo darbo ir pasirinktos pozicijos skaidrumą[32]. Viename iš 2020 m. lapkričio mėn. Finansinio stabilumo apžvalgos skirsnių pateikiama pažangi makroprudencinės politikos perspektyva kapitalo rezervų atkūrimo atžvilgiu. Be skelbiamų kalbų, pranešimų spaudai ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, teminių straipsnių, ECB toliau du kartus per metus leido makroprudencinį biuletenį – jame pristatoma analizės ir vertinimo pažanga aktualių makroprudencinių klausimų srityje. Remiantis per krizę įgyta patirtimi, paskutinis 2020 m. leidinys buvo skirtas makroprudencinių kapitalo rezervų temai, pateiktos įžvalgos apie skolinimo poveikį, galimas kliūtis rezervų panaudojimui ir makroprudencinei politikai suteiktos erdvės svarbą. ECB savo interneto svetainėje taip pat tebeskelbė makroprudencinių priemonių, šiuo metu taikomų BPM dalyvaujančiose šalyse, apžvalgą.

Makroprudencinės politikos sprendimai 2020 m.

Įgyvendindamas savo teisinius įgaliojimus, 2020 m. ECB vertino euro zonos nacionalinių institucijų pateiktus pranešimus apie 116 makroprudencinių sprendimų, susijusių su priemonėmis ciklinei ir struktūrinei sisteminei rizikai mažinti ir kitomis priemonėmis, nurodytomis Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) 458 straipsnyje. Tarp jų buvo ir paskutinį ketvirtį gauti pranešimai iš Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) ir Hrvatska narodna banka, jiems pradėjus glaudų bendradarbiavimą 2020 m. spalio 1 d. Dauguma pranešimų buvo susiję su anticiklinio kapitalo rezervo ir pasaulinės sisteminės svarbos bei kitų sisteminės svarbos įstaigų (G-SII ir O-SII) nustatymu ir jų kapitalo rezervų kalibravimu. ECB valdančioji taryba neprieštaravo nė vienam makroprudencinės politikos sprendimui, apie kuriuos 2020 m. pranešė nacionalinės institucijos.

Po koronaviruso protrūkio daugelis priemonių, apie kurias pranešta ECB, buvo skirtos pandemijos sukelto sukrėtimo poveikiui tiek finansų sistemos stabilumui, tiek ir realiajai ekonomikai mažinti. Todėl kai kurios nacionalinės institucijos nusprendė atlaisvinti dalį ankstesniais metais sukauptų kapitalo rezervų.

Iš euro zonos septynių šalių, kurios buvo nustačiusios teigiamą anticiklinio kapitalo rezervų normą, šešios nusprendė visiškai arba iš dalies atlaisvinti rezervų reikalavimus ir atšaukti anksčiau paskelbtą rezervo reikalavimų didinimą. Taip buvo siekiama sudaryti sąlygas bankams panaudoti atlaisvintą kapitalą realiajai ekonomikai paremti, skolinant namų ūkiams ir įmonėms, bei galimiems kredito nuostoliams padengti. Rengiant šį skirsnį, euro zonos šalys Liuksemburgas ir Slovakija vis dar taikė teigiamą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą.

Kalbant apie kitoms rizikoms mažinti skirtas makroprudencines priemones, pažymėtina, kad ECB įvertino nacionalinių institucijų sprendimus dėl O­SII kapitalo rezervų, sisteminės rizikos rezervų ir makroprudencinių priemonių, nurodytų KRR 458 straipsnyje. Reaguodamos į koronaviruso pandemijos sukeltą sukrėtimą, kelios šalys nusprendė visiškai arba iš dalies atlaisvinti sisteminės rizikos rezervus ir pakoreguoti bankams taikomų O­SII kapitalo rezervų reikalavimus, kadangi kitu atveju jų sisteminės rizikos rezervų naudojimas būtų apribotas, atsižvelgiant į Kapitalo reikalavimų direktyvos 131 straipsnyje nustatytą šių dviejų reikalavimų sąveiką.

Galiausiai, kai kurios šalys nusprendė atidėti paskelbtų priemonių įvedimą arba jų taikymą, pavyzdžiui, laipsnišką O­SII rezervų reikalavimų nustatymą ir KRR 458 straipsnyje nurodytos priemonės taikymą.

Bendradarbiavimas su Europos sisteminės rizikos valdyba

ECB ir toliau teikė analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę pagalbą Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) sekretoriatui, vykdančiam kasdienę ESRV veiklą. ESRV yra atsakinga už ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą ir sisteminės rizikos prevenciją bei mažinimą.

2020 m. pažymėti COVID‑19 pandemijos. Reaguodama į kintantį rizikos pobūdį, ESRV 2020 m. balandžio–gegužės mėn. perėjo prie krizės režimo ir ėmė dažniau rengti posėdžius politikos klausimais. ECBS aktyviai dalyvavo ir prisidėjo prie ESRV atsako į pandemiją bei vykdomo potencialių sisteminių rizikų nustatymo ir jų stebėsenos, taip pat teikė bendrą paramą ESRV atliekamiems darbams. Pavyzdžiui, ECBS aktyviai dalyvavo ESRV veikloje ir ėmėsi įvairių priemonių, susijusių su: i) paskolų garantijų schemų ir kitų fiskalinių priemonių, skirtų realiajai ekonomikai apsaugoti, poveikiu finansų sistemai; ii) rinkos nelikvidumu ir jo poveikiu turto valdytojams bei draudikams; iii) prociklinių obligacijų poveikiu visos finansų sistemos rinkoms ir subjektams; iv) visoje sistemoje taikomais apribojimais dėl dividendų mokėjimų, akcijų atpirkimų ir kitų išmokų; ir v) likvidumo rizika, kylančia dėl įkaito vertės išlaikymo prievolės. Be to, ECBS prisidėjo prie ESRV diskusijų ilgesnio laikotarpio politikos klausimais, susijusiais su ES bankų sektoriumi COVID‑19 pandemijos kontekste. Jų tikslas – apžvelgti įvairius iššūkius, su kuriais politikos formuotojai gali susidurti ateityje.

Per vasarą nuosekliai grįžus prie įprasto politikos ciklo, ECB ir toliau bendradarbiavo su ESRV sekretoriatu stebint fiskalinių priemonių, skirtų realiajai ekonomikai apsaugoti, įtaką finansiniam stabilumui per COVID‑19 pandemiją. 2020 m. birželio mėn. ESRV bendrosios valdybos iniciatyva buvo įsteigta ekspertų grupė, kuri įgaliota vykdyti reguliarią poveikio finansiniam stabilumui stebėseną visoje ES, vyriausybėms priėmus laikinas priemones dėl COVID‑19 pandemijos, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybiniam ir tarpsektoriniam poveikiui.

ECB taip pat prisidėjo toliau tobulinant kitų nei bankai įstaigų rizikos vertinimo kriterijus ir sudarant penktąjį „EU Non-bank Financial Intermediation Risk Monitor“ numerį. Jame pateikiama šio sektoriaus pokyčių apžvalga, ypač daug dėmesio skiriama galimos rizikos finansiniam stabilumui vertinimui.

ECB bendradarbiavo su ESRV kuriant ir įgyvendinant metodikas, reikalingas poveikio studijai, kuria siekiama nustatyti, kaip skirtingi klimato kaitos scenarijai galėtų paveikti ES finansų sektorių. ESRV 2020 m. birželio mėn. paskelbė ataskaitą, kurioje palygino skirtingas metodikas, įvertino duomenų prieinamumą ir pateikė finansų įstaigų pozicijų rūšies, kuri turėtų būti išanalizuota atliekant rizikų, susijusių su klimato kaita, apžvalgą.

Be to, ECB aktyviai dalyvavo Europos sisteminės kibernetinės grupės, kuriančios analitinę kibernetinės rizikos vertinimo sistemą, veikloje.

ECB taip pat pirmininkavo darbo grupei, įgaliotai parengti ESRV rekomendaciją, siekiant, kad ES būtų greičiau pradėtas naudoti juridinių asmenų identifikatorius (angl. Legal Entity Identifier, LEI). Šis darbas sėkmingai baigtas 2020 m. rugsėjo mėn., paskelbus ESRV rekomendaciją dėl juridinių asmenų identifikavimo.

ECB pirmininkavo ESRV testavimo nepalankiausiomis sąlygomis darbo grupei, parengusiai nepalankius scenarijus Europos bankininkystės institucijos bei Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2021 m. vykdomiems testavimams nepalankiausiomis sąlygomis. Šiam tikslui keli ECB generaliniai direktoratai ESRV darbo grupei teikė svarbią techninę pagalbą ir padėjo kuriant reikiamus modelius.

Daugiau informacijos apie ESRV pateikta ESRV interneto svetainėje ir metinėse ataskaitose.

3.3 Mikroprudencinė veikla kiekvieno banko patikimumui užtikrinti

Bulgarija ir Kroatija pirmosios iš euro zonai nepriklausančių valstybių narių prisijungė prie Europos bankų priežiūros sistemos

2020 m. prie Bendro priežiūros mechanizmo prisijungė dvi naujos narės. Bulgarija ir Kroatija tapo pirmosiomis euro zonai nepriklausančiomis šalimis, prisijungusiomis prie Europos bankų priežiūros sistemos pagal BPM reglamente nustatytą glaudaus bendradarbiavimo su euro zonai nepriklausančioms valstybėmis narėmis sistemą. Valdančiajai tarybai priėmus sprendimus pradėti glaudų bendradarbiavimą[33] su Българска народна банка (Bulgarijos nacionaliniu banku)[34] ir Hrvatska narodna banka[35], ECB tiesiogiai prižiūrimų svarbių įstaigų skaičius padidėjo – 2020 m. spalio mėn. prie jo prisidėjo penki Bulgarijos ir aštuoni Kroatijos bankai[36]. ECB taip pat atsakingas už mažiau svarbių įstaigų priežiūrą ir bendras procedūras, taikomas visiems prižiūrimiems subjektams abiejose šalyse. Tiek Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas), tiek ir Hrvatska narodna banka ECB priežiūros valdyboje turi po atstovą, kurio teisės ir pareigos, įskaitant balsavimo teises, yra tokios pačios kaip ir visų kitų narių.

ECB Bankų priežiūros tarnyba patvirtino veiksmingesnę organizacinę struktūrą ir padidino skaidrumą

2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba įvykdė pertvarką ir tapo brandesne bei skaidresne organizacija. Bankų priežiūra buvo reorganizuota pagal bankų veiklos modelius ir palaikoma rizikos ar dalyko ekspertų grupių. Strateginio planavimo tikslais buvo pasirinkta antroji gynybos linija – priežiūrinės rizikos funkcija, o priežiūros vietoje funkcija tapo struktūriškai nepriklausoma. Naujoji organizacinė struktūra nukreipta į labiau į riziką orientuotą priežiūrą, kartu užtikrinant priežiūros rezultatų nuoseklumą. Reorganizacija sustiprino tiek ECB, kaip apdairios, veiksmingos ir skaidrios priežiūros institucijos, vaidmenį, tiek ir jo bendradarbiavimą su BPM dalyvaujančiomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.

Siekdamas didesnio skaidrumo, ECB pirmą kartą paskelbė suvestinius duomenis, susistemintus pagal veiklos modelį ir konkretiems bankams nustatytus 2 ramsčio kapitalo reikalavimus, t. y. metais anksčiau, nei reikalaujama atnaujintame Kapitalo reikalavimų reglamente. Skelbiant konkrečius 2 ramsčio reikalavimus, buvo siekiama pateikti informacijos apie Europos bankų padėtį ir kartu suteikti jiems galimybę palyginti savo bei kitų bankų situaciją ir užtikrinti didesnį skaidrumą investuotojams.

Be to, ECB pradėjo viešą konsultaciją dėl Priežiūros principų taikymo bankų sektoriaus konsolidavimo srityje vadovo projekto. Šis vadovas turėtų padidinti priežiūrinių veiksmų skaidrumą bei nuspėjamumą ir padėti kredito įstaigoms rengti tvarius rizikos ribojimo projektus.

Europos Bankų priežiūros tarnyba greitai sureagavo į COVID‑19 protrūkio sukeltą krizę ir parengė priežiūros palengvinančių priemonių rinkinį

Nors koronavirusas yra precedento neturintis pasaulinio lygio sukrėtimas, dėl aktyvaus pastarųjų metų BPM vaidmens Europos bankai prieš šią krizę jau buvo užsitikrinę gerokai stipresnę kapitalo ir likvidumo poziciją bei daug geresnę turto kokybę. ECB greitai sureagavo patvirtindamas keletą palengvinančių priežiūros priemonių, leidžiančių bankams padengti nuostolius ir toliau skolinti realiajai ekonomikai. Pavyzdžiui, ECB skatino prižiūrimas įstaigas visapusiškai panaudoti kapitalo ir likvidumo atsargas, įskaitant 2 ramsčio rekomendacijas, ir pranešė rinkoms, kad bankai neturėtų būti baudžiami už pasinaudojimą suteiktu lankstumu[37]. Priežiūros veiksmų lankstumas, susijęs su neveiksnių paskolų traktavimu, nustatytas visų pirma tam, kad bankai galėtų visapusiškai pasinaudoti valdžios institucijų suteiktomis garantijomis ir moratoriumais[38]. ECB nustatė pragmatinį (supaprastintą) požiūrį į 2020 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) ciklą[39]. Taikant naująjį metodą sumažėjo prižiūrimiems bankams tenkanti našta, kartu išlaikytas aiškus ir tikslus požiūris į jų patikimumą. Be to, tuometinėmis sąlygomis bankai buvo skatinami sušvelninti procikliškumą, numatytą jų 9-ojo TFAS atidėjinių neveiksnioms paskoloms modeliuose, ir, jei dar to nedarė, pradėti taikyti 9-ojo TFAS pereinamojo laikotarpio kalendorių, nustatytą Kapitalo reikalavimų reglamente[40]. ECB taip pat pratęsė terminus tam tikroms nekritinėms priežiūros priemonėms ir prašymams dėl duomenų pateikimo, taip pat taisomosioms priemonėms, susijusioms su patikrinimais vietoje ir vidaus modelių tyrimais.

Išanalizavęs Europos bankų pažeidžiamumą pirmosiomis COVID‑19 sukeltos krizės savaitėmis, ECB persvarstė kai kuriuos savo sprendimus. Pavyzdžiui, iki 2021 m. sausio 1 d. pratęsė bankams skirtą rekomendaciją dėl dividendų paskirstymo ir akcijų atpirkimo. Vėliau ECB ragino bankus susilaikyti nuo dividendų mokėjimo arba jį apriboti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Be to, siekdamas palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą, ECB leido bankams neįtraukti tam tikrų centrinių bankų pozicijų į sverto koeficientą[41].

Apie visas priežiūros palengvinančias priemones įvairiais kanalais buvo veiksmingai ir skaidriai pranešta bankams ir visuomenei, įskaitant laiškus, dialogą su jungtinėmis priežiūros grupėmis, DUK, pranešimus spaudai, tinklaraščių įrašus ir kalbas.

Prasidėjus COVID‑19 sukeltai krizei, ECB padidino veiklos lankstumo galimybes Brexitui besiruošiantiems subjektams, tačiau vėliau priežiūrinis dialogas buvo atnaujintas ir sustiprintas. Daugelis bankų padarė didelę pažangą arba sėkmingai įgyvendino po Brexito numatytos tikslinės veiklos modelius, kurie leis jiems prekiauti, vesti užsakymus ir valdyti rizikas ES taip, kad būtų užtikrintas apdairus rizikos valdymas ir veiksminga priežiūra. ECB toliau skelbė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bankai turi būti pasirengę visiems įmanomiems atvejams. Daug dėmesio priežiūros srityje taip pat buvo skiriama siekiant užtikrinti, kad prižiūrimi bankai per anksčiau sutartą laiką įgyvendintų savo tikslinius veiklos modelius. Taip būtų užtikrinta, kad bet kokia galima vidutinio laikotarpio Brexito sukelta rizika būtų mažinama nuosekliai ir veiksmingai.

Europos Bankų priežiūros tarnyba
ir toliau stiprino savo priemones

Galiausiai, po viešos konsultacijos ECB baigė rengti Vadovą, kuriame išdėstyta, kaip ECB vertina bankų sandorio šalies kredito rizikos modelių atitiktį reguliavimo reikalavimams. Tai svarbu bankams, besikreipiantiems dėl vidaus modelių išplėtimo arba jų pakeitimo, taip pat ECB nuolat vykdomai tokių modelių ar su vidaus modeliais susijusių tyrimų stebėsenai. ECB taip pat priėmė ir paskelbė Gaires dėl mažiau svarbioms įstaigoms pradelstų kreditinių įsipareigojimų ribinės vertės, kuri užtikrina svarbioms įstaigoms taikomų taisyklių laikymąsi[42].

Išsamesnė informacija apie ECB Bankų priežiūros tarnybą pateikta jos interneto svetainėje ir 2020 ECB priežiūros veiklos metų ataskaitoje.

3.4 ECB indėlis į Europos politikos iniciatyvas

Po pasaulinės finansų krizės įgyvendintos reguliavimo reformos padėjo užtikrinti didesnį finansų sektoriaus atsparumą

Dešimt metų po pasaulinės finansų krizės įgyvendintos svarbios reguliavimo reformos padėjo užtikrinti, kad finansų sistema būtų gerai pasirengusi atlaikyti COVID‑19 pandemijos sukeltus sukrėtimus. Nors buvo padaryta didelė pažanga, tebėra rimtų teisinių ir institucinių problemų, kurias reikia išspręsti, kad Europos bankai galėtų pradėti veikti visapusiškai integruotoje sistemoje, kuri duotų naudos ir finansinių paslaugų naudotojams. Taip pat reikia toliau dėti pastangas plėtojant kapitalo rinkas ir kartu stiprinti nebankinio finansų sektoriaus reguliavimo bei priežiūros sistemas. Be to, 2020 m. buvo beprecedenčių veiksmų, kurių ekonominės politikos srityje ėmėsi Europos Sąjunga, metai. 2020 m. liepos mėn. ES lyderiai sutarė, kad Sąjunga dėl bendro ekonominio sukrėtimo pirmą kartą savo istorijoje išleis bendrų skolos vertybinių popierių. Platesnis ES atsakas į krizę ir jo pasekmės realiajai ekonomikai bei finansų sektoriui apžvelgiami 4 intarpe.

Bankų sąjungos kūrimo užbaigimas

ECB prisidėjo prie diskusijų dėl bankų sąjungos kūrimo užbaigimo

Atsižvelgęs į laišką, kurį Euro grupės pirmininkui 2019 m. gruodžio mėn. nusiuntė aukšto lygio darbo grupės dėl Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS) pirmininkas, ECB toliau dalyvavo Europos forumuose vykstančiose diskusijose dėl bankų sąjungos kūrimo užbaigimo.

2020 m. lapkričio pabaigoje įvykusiame susitikime Euro grupė pasiekė svarbų susitarimą dėl peržiūrėtos Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties ir dėl ankstyvo Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės sukūrimo.

Atsižvelgdamas į tai, ECB toliau prisidėjo prie bendrųjų stebėsenos ataskaitų dėl rizikos mažinimo rodiklių (žr. birželio mėn. leidimą ir lapkričio mėn. leidimą), kurias rengia kartu su Europos Komisija ir Bendra pertvarkymo valdyba. 2020 m. lapkričio mėn. ataskaitoje buvo pateiktos ir papildomos analizės dėl neveiksnių paskolų ir minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų (angl. minimum requirements for own funds and eligible liabilities, MREL) pozicijų. Remdamasi 2020 m. lapkričio mėn. ataskaita ir atsižvelgusi į teigiamą rizikos mažinimo rodiklių įvertinimą, Euro grupė pritarė ankstyvam bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įvedimui.

Be to, ECB dalyvavo diskusijose dėl tarptautinės bankų grupių integracijos. Šiame kontekste du ECB pareigūnai bendrame tinklaraščio įraše pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip skatinti veiksmingą likvidumo išteklių paskirstymą bankų grupėse ir kartu suteikti apsaugos priemonių priimančiųjų šalių institucijoms[43].

Kalbant apie krizių valdymo sistemos peržiūrą, pažymėtina, kad ECB rėmė pastangas užtikrinti, kad šioje sistemoje būtų numatytos geriausia patirtimi pagrįstos priemonės, skirtos su mažesniais indėlius priimančiais bankais susijusiems klausimams spręsti. ECB pasisakė už tai, kad būtų tobulinama ankstyvos intervencijos priemonių sistema, siekiant ją paprasčiau įgyvendinti praktikoje[44]. ECB taip pat pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti, kad bankai, kurie buvo pripažinti žlungančiais arba galinčiais žlugti, galėtų per pagrįstą laiką pasitraukti iš bankų rinkos. Toliau bus dirbama krizių valdymo politikos srityje. Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad Europos Komisija inicijavo bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūrą.

Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas

ECB ragino dėti dar didesnes pastangas kuriant kapitalo rinkų sąjungą

2020 m. ECB, atsižvelgęs į daugelį ES tenkančių iššūkių, ragino dėti dar didesnes pastangas kuriant kapitalo rinkų sąjungą[45]. Tarp šių iššūkių galima paminėti atsigavimą po COVID‑19 pandemijos, perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos užtikrinimą, tarptautinio euro vaidmens stiprinimą ir Brexito padarinių finansinėms paslaugoms likvidavimą, kaip pabrėžta ECB 2020 m. lapkričio mėn. finansinio stabilumo apžvalgoje.

ECB palankiai įvertino 2020 m. Europos Komisijos paskelbtą naują kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą ir pabrėžė, kad, norint padaryti esminę pažangą, reikia konkrečių veiksmų ir tikros politinės valios bei užmojų. ECB atkreipė dėmesį į keletą kapitalo rinkų stiprinimo politikos prioritetų, įskaitant tuos, kuriais siekiama didinti nuosavo kapitalo finansavimą, kad būtų remiamas ekonomikos augimas ir inovacijos[46]. Šie prioritetai yra susiję su tikslinių sričių – įmonių nemokumo taisyklių ir išskaičiuojamojo mokesčio – derinimu, taip pat su emitento įvykių procesų derinimu poprekybinėje erdvėje. Siekiant užtikrinti nuoseklų bendro taisyklių sąvado įgyvendinimą visoje Europos Sąjungoje, bus labai svarbu užtikrinti pažangą siekiant priežiūros konvergencijos ir tam, be kita ko, reikės pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų siekiama geresnio priežiūros koordinavimo arba Europos priežiūros institucijų vykdomos tiesioginės priežiūros. Be to, su finansiniu švietimu arba pensijų kaupimo galimybėmis susijusios iniciatyvos padėtų piliečiams pasinaudoti kapitalo rinkų sąjungos teikiama nauda.

ECB ir toliau svariai prisidėjo prie kapitalo rinkų sąjungos kūrimo remdamas europinės finansų rinkų infrastruktūros plėtrą ir integraciją (žr. 4.3 skirsnį).

Bankams ir ne bankams skirtos rizikos ribojimo sistemos peržiūra

Būtina patikima nebankinėms finansų įstaigoms skirta rizikos ribojimo sistema

Dalis nebankinio finansų sektoriaus, įskaitant pinigų rinkos fondus ir kai kuriuos investicinius fondus, per kovo mėn. rinkoje kilusią sumaištį patyrė didelę įtampą. Nors didesnis ne bankų finansinio tarpininkavimo vaidmuo finansuojant ekonomiką yra vienas iš kapitalo rinkų sąjungos tikslų, tebėra labai svarbu vykdyti atidžią šio sektoriaus stebėseną.

Siekiant tinkamai spręsti klausimus, susijusius su sistemine rizika, kuri galėtų kilti nebankiniame finansų sektoriuje, būtina šio sektoriaus atsparumą didinti atsižvelgiant į makroprudencines perspektyvas. Taigi ECB 2020 m. toliau skatino įgyvendinti nebankinio finansų sektoriaus makroprudencinio reguliavimo reformas ir svariai prisidėjo prie susijusių techninių diskusijų ES ir tarptautiniuose forumuose.

ECB rėmė iniciatyvas, kurių tikslas – užtikrinti bankų atsparumą

Kalbant apie bankų sektoriaus prudencinę sistemą, pažymėtina, kad ECB pritarė Europos Komisijos pasiūlymui dėl tikslinių KRR pakeitimų reaguojant į COVID‑19 pandemiją. ECB padarė išvadą, kad šis pasiūlymas papildytų jo taikomas švelninančias priežiūros priemones, ir išdėstė savo poziciją teisinėje nuomonėje. Visų pirma, ECB pritarė pakeitimams, susijusiems su 9-ojo TFAS nuostatų poveikio reguliuojamajam kapitalui mažinimo pereinamojo laikotarpio priemonėmis, su laikinu lengvatinio režimo taikymo nacionalinių vyriausybių ar kitų viešųjų subjektų garantuojamoms neveiksnioms paskolos išplėtimu ir su sisteminės svarbos bankų sverto koeficiento rezervo taikymo atidėjimu.

Be to, ECB pasiūlė patikslinti mechanizmą, pagal kurį, apskaičiuojant sverto koeficientą, laikinai neįtraukiamos tam tikros centrinių bankų pozicijos, kad būtų galima užtikrinti didesnį COVID‑19 pandemijos ekonominio poveikio švelninimui panaudotų pinigų politikos priemonių veiksmingumą ir paremti bankų skolinimą namų ūkiams ir verslui. Be to, vadovaudamasis Bazelio bankų priežiūros komiteto standartu, ECB atkreipė dėmesį į būtinybę kompetentingoms institucijoms suteikti daugiau lankstumo vertinant rinkos rizikos vidaus modelius, kad būtų galima išlaikyti kredito įstaigų gebėjimą užtikrinti rinkos likvidumą ir vykdyti rinkos formavimo veiklą, šitaip remiant realiąją ekonomiką.

4 intarpas
ES fiskalinis atsakas į krizę ir poveikis bankų sektoriui bei Europos integracijai

Krizės poveikis ir kodėl buvo reikalingas atsakas europiniu lygmeniu

2020 m. dėl koronaviruso pandemijos Europos šalių ekonomikos susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais. Atsižvelgiant į ekonominio sukrėtimo mastą ir bendrą pobūdį, buvo tikslinga imtis bendro atsako: nors koronaviruso pandemija paveikė visas ES valstybes nares, kilo grėsmė, kad krizė gali lemti fragmentaciją tarp valstybių ir galimai didėsiančius skirtumus tarp jų ilguoju laikotarpiu, o tai pakenktų bendrajai rinkai ir turėtų neigiamų padarinių visoms valstybėms narėms.

Dėl to 2020 m. balandžio mėn. Euro grupė susitarė dėl priemonių – trijų apsaugos programų – skirtų padėti valstybėms narėms mažinti poveikį jų ekonomikoms, kurį sukelia viruso plitimą ribojantys veiksniai. Europos stabilumo mechanizmo paramos kovai su pandemija priemonė, EIB grupės Europos garantijų fondas ir Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) kartu sudaro iki 540 mlrd. eurų, kurie paskolų ir garantijų pavidalais bus išdalyti Europos valstybėms įmonėms ir dirbantiesiems paremti.

Krizei tebesitęsiant, darėsi vis aiškiau, kad tokio masto ir trukmės sukrėtimui įveikti ir toliau reikės reikšmingos paramos. 2020 m. liepos pabaigoje ES valstybių ar vyriausybių vadovai susitarė ne tik dėl ES biudžeto, bet ir dėl vienkartinio 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo fondo „Next Generation EU“ (NGEU), kuris būtų finansuojamas bendrai ES pasiskolintomis lėšomis. ECB pasisakė už bendrą Europos ekonominį atsaką į krizę ir pagal Sutartimi jam suteiktą kompetenciją prisidėjo prie ES vykusių diskusijų – laiku teikė informaciją apie Europos ekonomikos perspektyvas ir numatomus finansavimo poreikius.

Pagrindiniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bruožai

Iniciatyva NGEU sukurta iš esmės padėti labiausiai nuo krizės nukentėjusioms šalims. Pagal didžiausią NGEU iniciatyvos programą – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), ES valstybėms narėms bus skirta iki 312,5 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 360 mlrd. eurų paskoloms iš anksto sutartoms investicijoms ir reformoms finansuoti. Lėšos bus išmokamos pasiekus iš anksto sutartas tarpines siektinas reikšmes, o investicijos ir reformos turi būti įgyvendintos vėliausiai iki 2026 m. pabaigos. Investicijomis ir reformomis turėtų būti siekiama įgyvendinti kiekvienais metais Europos semestro ciklo metu parengtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taip didinant jų ekonomikų atsparumą, augimą ir užimtumo potencialą. Investicijos ir reformos taip pat turėtų padėti paspartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką – ne mažiau kaip 37 % visų RRF lėšų numatyta skirti kovai su klimato kaita susijusios išlaidoms, 20 % – ekonomikos skaitmeninimo projektams finansuoti.

Realiosios ekonomikos atsigavimo skatinimas ir poveikis valdžios sektoriaus skolai

Tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis fiskalinė parama buvo esminė siekiant sumažinti pandemijos poveikį ekonomikai. Nors dėl karantino laikinas ekonomikos susitraukimas buvo neišvengiamas, buvo svarbu sumažinti ilgalaikę žalą ekonomikai apsaugant gamybos pajėgumus ir darbo vietas. Europos fiskalinis atsakas padeda sudaryti vienodas konkurencines sąlygas įmonėms ir namų ūkiams, nes remiamos ypač smarkiai nuo krizės nukentėjusios valstybės narės, kurios prasidėjus krizei jau turėjo didelę valstybės skolą. Pagal iniciatyvą NGEU gali būti suteikiama reikšminga makroekonominė parama, siekianti beveik 5 % euro zonos BVP, jei ji būtų panaudota visa apimtimi. Apie du trečdalius euro zonos šalims pagal NGEU skiriamų dotacijų turėtų būti suteiktos šešioms šalims, kurių skolos ir BVP santykis viršija 100 %.

Be to, Europos fiskalinėmis priemonėmis mažinama didelė dėl krizės nacionaliniams viešiesiems finansams tenkanti našta. Automatiniai stabilizatoriai, fiskalinės paskatos ir likvidumo paramos priemonės prisideda prie reikšmingai didėjančios valdžios sektoriaus skolos. Europos paramos programos, o ypač plataus užmojo Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, kartu su pinigų politikos priemonėmis padėjo nuraminti finansų rinkas ir palaikyti labai palankias skolinimosi sąlygas valstybėms, nepaisant išaugusių valdžios sektoriaus skolų. ES skiriami fiskaliniai ištekliai galėtų padengti apie trečdalį valstybių finansavimo poreikių, dėl krizės susidarančių didelę skolą turinčiose euro zonos šalyse, o jų skola iki 2026 m. galėtų sumažėti vidutiniškai apie 6 % BVP.

Pastangos išvengti neigiamo poveikio bankų sektoriui

Nors galutinės COVID‑19 sukeltos krizės pasekmės bankų sektoriui nėra aiškios, euro zonos bankų padėtis prasidėjus pandemijai buvo visai kitokia nei prieš 2008 m. finansų krizę. Bankų sąjungai priklausančių bankų kapitalo ir likvidumo rodikliai buvo reikšmingai didesni, o tai nulėmė didesnį sektoriaus atsparumą. Be to, bankų sąjungos politikos priemonės ir egzistuojanti valdymo sistema leido ECB Bankų priežiūros tarnybai greitai priimti esminius politikos sprendimus, turėjusius didelį teigiamą poveikį bankų gebėjimui atlaikyti galimus nuostolius ir toliau remti realiąją ekonomiką. Šios priemonės apėmė dividendų paskirstymo ribojimus ir leidimą panaudoti kapitalo ir likvidumo atsargas.

2020 m. fiskalinė parama realiajai ekonomikai iš esmės apsaugojo bankus nuo nuostolių. Tačiau bus svarbu užtikrinti tolesnį šios paramos efektyvumą, nes pagal priemones, kurių imtasi reaguojant į COVID‑19 sukeltą krizę, parama finansų sektoriui nenumatyta. Remiantis ECB atlikta jautrumo analize, galima teigti, kad bankų sektorius turėtų būti pakankamai kapitalizuotas, kad atlaikytų pandemijos sukeltą sukrėtimą. Vis dėlto valdžios institucijos taip pat turi būti pasirengusios įgyvendinti tolesnes priemones, jei išsipildytų labai nepalankus scenarijus.

Svarba Europos integracijai

Nors iniciatyva NGEU sukurta kaip laikina priemonė, galimybė pasinaudoti tokiomis priemonėmis kilus krizėms ateityje yra labai svarbus pokytis ES politikos priemonių rinkinyje. Europa pirmą kartą bendrai pasiskolintomis lėšomis teikia finansavimą (nors ir laikiną) nacionalinio lygmens fiskalinei politikai papildyti. Taip suteikiama galimybė panašias priemones taikyti ateityje, jei susiklostytų panašios nepaprastosios aplinkybės.

Laikina bendra skolos vertybinių popierių emisija pagal NGEU kartu su bendra skolos vertybinių popierių emisija, kuri jau išplatinta pagal SURE, yra dar vienas žingsnis siekiant sukurti Europos saugią turto klasę – svarbus žingsnis stiprinant euro vaidmenį pasaulio finansų rinkose ir užtikrinant pažangą kuriant kapitalo rinkų sąjungą. Sėkmingas priemonės NGEU įgyvendinimas reikšmingai paskatintų ES ekonomikos augimą bei konvergenciją ir palengvintų tolesnę fiskalinę integraciją ateityje.

4 Sklandus rinkos infrastruktūrų ir mokėjimų veikimas

Vienas pagrindinių Eurosistemos uždavinių – užtikrinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. Šis uždavinys yra glaudžiai susijęs su Eurosistemos atsakomybe pinigų politikos ir finansinio stabilumo srityse. Eurosistema atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant, valdant ir prižiūrint rinkos infrastruktūras bei priemones, kuriomis užtikrinamas saugus ir veiksmingas mokėjimų, vertybinių popierių ir užtikrinimo priemonių srautas visoje euro zonoje. Ji taip pat veikia kaip integracijos ir inovacijų mokėjimo ir vertybinių popierių rinkoje katalizatorius.

4.1 TARGET paslaugos

Eurosistemos TARGET paslaugos apima tris atsiskaitymo paslaugas: TARGET2 – realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą (RLAA), skirtą mokėjimo operacijoms eurais, susijusioms su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, taip pat tarpbankiniais ir verslo mokėjimais; TARGET2-Securities (T2S) – bendrą Europos atsiskaitymo už vertybinius popierius platformą; TARGET momentinių mokėjimų vykdymo (TIPS) paslaugą, mokėjimo paslaugų teikėjams leidžiančią klientams siūlyti momentinius lėšų pervedimus ištisą parą be poilsio ir švenčių dienų.

Daugiau kaip 1 000 bankų naudoja TARGET2 mokėjimams eurais savo arba klientų vardu inicijuoti. Per TARGET2 visame pasaulyje galima pasiekti daugiau nei 44 000 bankų, įskaitant jų skyrius ir patronuojamąsias įmones. 2020 m. sistemoje TARGET2 buvo apdoroti vidutiniškai 345 006 mokėjimai per dieną, o jų vidutinė bendra vertė sudarė 1,8 trln. eurų per dieną.

2022 m. TARGET2 pakeis T2

Dėl technologijų plėtros, naujų reguliavimo reikalavimų ir besikeičiančių naudotojų poreikių mokėjimų ekosistema per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė, tad Eurosistema planuoja pakeisti TARGET2 į T2 sistemą, kurią sudaro nauja RLAA ir Centrinio likvidumo valdymo sistema, kuriomis siekiama optimizuoti likvidumo valdymą tarp visų TARGET paslaugų. T2 bus taikomas ISO 20022 pranešimų standartas ir ši sistema suteiks galimybę paprasčiau atlikti mokėjimus įvairiomis valiutomis.

Dėl COVID-19 pandemijos keliamų iššūkių ir SWIFT sprendimo pakeisti visuotinio perėjimo prie ISO 20022 tarpvalstybinių mokėjimų srityje tvarkaraštį šio Eurosistemos projekto įgyvendinimo terminas po diskusijų su Europos finansų bendruomene buvo pratęstas nuo 2021 iki 2022 m. Įgyvendinant projektą, 2020 m. pradėtas programinės įrangos vidinių testavimų etapas, vadinamas Eurosistemos priėmimo testavimu. 2020 m. pabaigoje buvo paskelbtas būsimos Realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemos vartotojo vadovas. T2S buvo sukurta įgyvendinant iniciatyvą, kuria siekta spręsti itin didelio Europos atsiskaitymo už vertybinius popierius aplinkos suskaidymo problemą. Ją įdiegus, neliko sudėtingų tarpvalstybinių atsiskaitymo procedūrų ir sunkumų, kurių kėlė įvairių šalių atsiskaitymo praktikų skirtumai.

Šiandien T2S platforma jungia 21 centrinį vertybinių popierių depozitoriumą (CVPD) 20 Europos rinkų ir joje galima vykdyti atsiskaitymus už vertybinius popierius eurais ir Danijos kronomis. 2020 m. joje buvo atliekami vidutiniškai 687 476 sandoriai per dieną, o jų bendra vidutinė vertė sudarė 672,53 mlrd. eurų per dieną[47]. Nuo kovo pradžios iki balandžio vidurio dėl COVID‑19 pandemijos rinkoje sukelto neapibrėžtumo platformoje įvykdytų sandorių apimtis itin padidėjo, o aukščiausias lygis buvo pasiektas kovo 16 d., kai buvo atlikti 1 088 815 sandorių.

2020 m. lapkričio mėn. T2S platformoje buvo įdiegta nuobaudų taikymo mechanizmo funkcija, kuria siekiama centriniams vertybinių popierių depozitoriumams padėti laikytis savo įsipareigojimų pagal CVPD reglamente nustatytą atsiskaitymo drausmės tvarką. Rengiantis atitinkamų šio reglamento nuostatų įsigaliojimui 2022 m. vasario mėn., 2021 m. bus toliau atliekami šios naujos ir sudėtingos funkcijos bandymai.

Prie TIPS, pradėjusios veikti 2018 m. lapkričio mėn., 2020 m. pabaigoje prisijungė devynios euro zonos rinkos, o tai reiškia, kad naudojantis šia paslauga galima pasiekti daugiau kaip 3 800 mokėjimo paslaugų teikėjų. 2020 m. liepos mėn. ECB paskelbė, kad bus imtasi svarbių veiksmų siekiant iki 2021 m. pabaigos per TIPS užtikrinti momentinių mokėjimų prieinamumą visoje Europoje. Be to, siekdami panaudoti TIPS gebėjimą palaikyti įvairias valiutas, Sveriges Riksbank ir Eurosistema pasirašė sutartį, pagal kurią Švedijos centrinis bankas nuo 2022 m. gegužės mėn. naudotojams Švedijoje galės siūlyti TIPS platforma pagrįstą naują momentinių mokėjimų Švedijos kronomis paslaugą (RIX-INST). 2020 m. Danmarks Nationalbank pateikė prašymą prisijungti prie T2 ir išreiškė norą prisijungti prie TIPS ne vėliau kaip iki 2025 m.

2020 m. patvirtinta būsima T2 kainodaros politika ir buvo peržiūrėta TIPS kainodaros politika.

Kalbant apie Eurosistemos rinkos infrastruktūrų veikimą per COVID‑19 sukeltą krizę, pasakytina, kad neįvyko jokių didelių su šia padėtimi susijusių veiklos incidentų. Tačiau per metus su veikla susijusių incidentų būta dėl kitų priežasčių, dėl kurių reikėjo imtis tolesnių veiksmų, kad būtų išvengta jų pasikartojimo. Po 2020 m. spalio 23 d. TARGET2 sistemoje įvykusio incidento ECB paskelbė, kad bus atliktas nepriklausomas patikrinimas, kurį vykdant taip pat bus atsižvelgta į kitus incidentus, kurie 2020 m. padarė poveikį TARGET paslaugoms. Pagrindinės šio patikrinimo išvados bus pateiktos rinkos dalyviams ir paviešintos iki 2021 m. antrojo ketvirčio.

Be minėtų trijų atsiskaitymo paslaugų, Eurosistema kuria naują TARGET paslaugą –Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (angl. Eurosystem Collateral Management System, ECMS). Šio projekto tikslas – sukurti bendrą vienodų funkcijų turinčią įkaito valdymo sistemą, kurioje būtų galima valdyti turtą, naudojamą kaip užtikrinimo priemonę Eurosistemos kredito operacijose visose euro zonos jurisdikcijose. 2020 m. užbaigtas projekto specifikacijų rengimo etapas. Nusprendus metams pratęsti T2 projekto įgyvendinimo terminą ir atsižvelgus į rinkos dalyvių nuogąstavimus dėl dabartinės neigiamos aplinkos, kuri trukdytų jų pasirengimui, sistemos veikimo pradžios data buvo atidėta iki 2023 m. lapkričio mėn.

4.2 Priežiūra ir emisijos centrinio banko vaidmuo

Siekdama užtikrinti finansų rinkos infrastruktūrų ir mokėjimų saugumą bei veiksmingumą, Eurosistema konkrečiuose reglamentuose, standartuose, gairėse ir rekomendacijose nustato tikslus ir vykdo savo priežiūros uždavinius, rinkdama informaciją, vertindama ją pagal priežiūros tikslus ir prireikus skatindama pokyčius.

2020 m. Eurosistema toliau vykdė sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų (SSMS) priežiūrą, vertindama šių sistemų veiklos rodiklius ir diegiamus pakeitimus, taip pat jų kibernetinio atsparumo lygį. Be TARGET2, EURO1, STEP2-T ir CORE(FR), sistemiškai svarbia mokėjimo sistema buvo pripažinta ir MasterCard tarpuskaitos valdymo sistema (angl. MasterCard Clearing Management System). Surengus viešas konsultacijas, buvo pradėta SSMS reglamento peržiūra, siekiant aiškiai apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kuris iš Eurosistemos centrinių bankų turėtų būti paskirtas kompetentinga institucija vykdyti atskirų SSMS priežiūrą.

Nauja elektroninių mokėjimo priemonių, schemų ir susitarimų (PISA) priežiūros sistema

Be to, Eurosistema toliau vykdė sistemiškai svarbiomis nelaikomų mažmeninių mokėjimo sistemų (ne SSMS), įskaitant momentinių mokėjimo sistemų ir mokėjimo schemų, priežiūrą. Siekdamas nustatyti elektroninių mokėjimo priemonių, schemų ir susitarimų priežiūros principus, kurie būtų paprastesni, veiksmingi ateityje ir suderinti, ECB paskelbė viešoms konsultacijoms skirtą siūlomą naują Eurosistemos vykdomos elektroninių mokėjimo priemonių, schemų ir susitarimų (PISA) priežiūros sistemą.

Eurosistema, nuolat vykdanti su mokėjimo kortelėmis susijusių sukčiavimo operacijų atliekant mokėjimus stebėseną, paskelbė savo šeštąją priežiūros ataskaitą apie sukčiavimo atvejus naudojant mokėjimo korteles. Ši ataskaita parodė, kad sukčiavimo naudojant mokėjimo korteles srityje 2014–2018 m. tebevyravo nuotolinės operacijos, t. y. sukčiavimas internete ir sukčiavimas paštu bei telefonu.

Eurosistema toliau skatino didinti finansų rinkos infrastruktūrų kibernetinį atsparumą ir rėmė iniciatyvą sukurti informacijos apie kibernetinius incidentus ir žvalgybą dalijimosi iniciatyvą (CIISI-EU), taip pat tęsiamą TIBER-EU sistemos priėmimą bei įgyvendinimą.

Kalbant apie vertybinių popierių atsiskaitymo sritį, pažymėtina, kad po pirmojo išsamaus T2S platformos priežiūrinio vertinimo buvo įvertinta sistemos operatoriaus padaryta pažanga šalinant tam tikrose srityse nustatytus trūkumus Be to, buvo įvertinta, kaip įdiegta centriniams vertybinių popierių depozitoriumams (CVPD) T2S platformoje skirta nuobaudų taikymo mechanizmo funkcija, atsižvelgiant į CVPD reglamente nustatytą atsiskaitymo drausmės tvarką (taip pat žr. 4.1 skirsnį).

Apibendrinant veiklos rezultatus, pažymėtina, kad Eurosistema, vykdydama priežiūrą, visų pirma daugiausia dėmesio skyrė 2020 m. įvykusiems su TARGET paslaugomis susijusiems incidentams ir aktyviai bendradarbiavo su sistemos operatoriumi, siekdama visapusiškai įvertinti šiuos incidentus bei priemones, kurių imamasi norint išvengti jų pasikartojimo. Dėmesys veiklos rezultatams ir ateinančiais metais bus Eurosistemos vykdomos priežiūros prioritetas.

Finansų rinkos infrastruktūrų srityje per COVID‑19 sukeltą krizę neįvyko jokių didelių su pandemija susijusių veiklos incidentų. Tačiau 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo retsykiais pastebima problemų dėl tiekimo grandinių, susijusių su itin paveiktose vietovėse esančiomis trečiosiomis šalimis, taip pat nedidelių vėlavimų teikiant paslaugas bei per pandemijos piką sumažėjo atsiskaitymų veiksmingumas, kurį lėmė didesnė negu įprasta jų apimtis.

Pandemija ir su ja susijęs rinkos nepastovumas taip pat padarė poveikį mokėjimų ir atsiskaitymų modeliams. Pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) reikalavimai įmokėti garantines įmokas labai padidėjo. Dėl šios priežasties rinkos dalyviai, kurie buvo mažiau pasirengę valdyti likvidumą nepalankiomis sąlygomis, kartais susidurdavo su likvidumo suvaržymais.

Eurosistema, kaip eurų emisijos centrinis bankas, dalyvauja CVPD veiklos leidimų išdavimo ir reguliarios peržiūros bei vertinimo pagal CVPD reglamentą veikloje. 2020 m. Eurosistema dalyvavo šešiuose leidimų išdavimo ir 12 peržiūros bei vertinimo procesų. Ji yra vienintelė institucija, dalyvaujanti visų euro zonos CVPD leidimų išdavimo ir peržiūros veikloje, taigi ji padeda lengviau taikyti nuoseklų požiūrį į šiuos uždavinius ir todėl atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą atsiskaitymą už vertybinius popierius.

Kalbant apie pagrindines sandorio šalis, pabrėžtina, kad Eurosistema, vykdydama savo, kaip eurų emisijos centrinio banko, vaidmenį, dalyvavo priežiūros institucijų kolegijų ir krizės valdymo grupių veikloje. ECB prisijungė prie Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įkurtų naujojo PSŠ priežiūros komiteto bei PSŠ politikos komiteto ir dalyvavo pagal pakeistą Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR 2) rengiant naująją PSŠ priežiūros sistemą, ypač Brexito kontekste. Be to, ECB nagrinėjo prociklišką rinkos kintamumo poveikį PSŠ ir jų dalyviams, siekdamas paremti vykstančias politines diskusijas. Atsižvelgusi į priimtą ES PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo reglamentavimo sistemą, Eurosistema pradėjo rengtis vykdyti savo, kaip eurų emisijos centrinio banko, vaidmenį pertvarkymo kolegijose. ECB koordinuos Eurosistemos veiksmus šioje srityje, nes bet kokiam atskirų PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo planavimui reikalingas koordinuotas sisteminės rizikos vertinimas.

4.3 Inovacijos ir integracija į rinkos infrastruktūrą bei mokėjimus

Finansų sektorius patiria dideles permainas, kurias skatina inovacijos ir skaitmenizacija. Mažmeninių mokėjimų rinkoje vis atsiranda naujų rinkos dalyvių, naujų kanalų naudotis mokėjimo paslaugomis ir naujų būdų inicijuoti mokėjimus. Naujieji rinkos dalyviai iš kitų nei finansų sektorių ir (arba) iš už Europos ribų meta iššūkį rinkos senbuviams. Nors, siekiant skatinti inovacijas, atvirumas pasaulinei konkurencijai yra lemiamai svarbus, dėl per didelės priklausomybės nuo užsienio mokėjimo sprendimų ir technologijų Europos mokėjimų rinka rizikuoja tapti mažiau atspari išorės sutrikimams, tokiems kaip kibernetinės grėsmės, ir mažiau pajėgia palaikyti bendrąją rinką ir bendrąją valiutą. Be to, įtaką viso pasaulio rinkoje turintys mokėjimo paslaugų teikėjai nebūtinai atsižvelgs į Europos suinteresuotųjų subjektų interesus.

Eurosistemos mažmeninių mokėjimų strategija apima momentinius mokėjimus, europinį mokėjimo sprendimą ir galimą skaitmeninį eurą

Siekdama panaudoti inovatyvų skaitmenizacijos potencialą ir suvaldyti mokėjimų rinkoje Europos suverenumui kylančius iššūkius, Eurosistema parengė išsamią mažmeninių mokėjimų strategiją. Jos pagrindinės dalys – momentinių mokėjimų diegimas, europinio mokėjimo sprendimo kūrimas ir galimybės įvesti skaitmeninį eurą tyrimas (žr. 5 intarpą).

Siekiant užtikrinti, kad momentinius mokėjimus visi piliečiai ir įmonės galėtų atlikti ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir visoje Europoje, reikia, kad prie SEPA momentinių kredito pervedimų schemos prisijungtų daugiau mokėjimo paslaugų teikėjų, ir turi būti garantuotas visiškas tokių mokėjimų prieinamumas visoje Europoje (apie Eurosistemos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti momentinių mokėjimų prieinamumą visoje Europoje, žr. 4.1 skirsnyje).

Eurosistema taip pat remia priemones, kuriomis siekiama išspręsti galutiniam naudotojui pritaikytų mokėjimų inicijavimo sprendimų ir mokėjimų prekybos vietose (fizinėse ir elektroninės prekybos vietose) skirtumų problemą. Visų pirma, ji skatina plėtoti mokėjimo sprendimus, kurie tenkintų 2019 m. nustatytus penkis pagrindinius tikslus: prieinamumo visoje Europoje ir geros vartotojų patirties, patogumo ir mažų kainų, saugumo, Europos prekės ženklo ir valdymo bei priėmimo pasaulio mastu galimybės, sutelkiant dėmesį į tarpvalstybinių mokėjimų, ypač mokėjimų iš ES į užsienį, gerinimą.

2020 m. ECB taip pat toliau vykdė kriptoturto analizę, daugiausia dėmesio skirdamas privačiojo sektoriaus išleistų stabiliųjų kriptovaliutų poveikiui pinigų politikai, finansiniam stabilumui, rinkos infrastruktūrai bei mokėjimams ir bankų priežiūrai. Atsižvelgdamas į analizės rezultatus, ECB siekia parengti ir įgyvendinti visapusišką politikos atsaką, kad būtų sumažintas galimas neigiamas stabiliųjų kriptovaliutų poveikis ES mokėjimams ir finansinei situacijai, kartu sudarant sąlygas imtis pagrįstų iniciatyvų, kurios būtų naudingos Europos vartotojams ir įmonėms. ECB palaiko tarptautinės bendruomenės darbą, t. y. Finansinio stabilumo tarybos paskelbtą G 20 veiksmų planą siekiant užtikrinti greitesnius, pigesnius, skaidresnius ir integruotus tarptautinius mokėjimus, kuriems dažnai poveikį daro neveiksmingumas ir neskaidrumas.

Siekdama remti tolesnę Europos finansų rinkų integraciją, Eurosistema 2020 m. toliau skatino visą rinką apimantį derinimą poprekybinėje erdvėje. Kalbant apie įkaito valdymo derinimą, iki metų vidurio buvo gauti visų Europos rinkų, kurioms taikomi Bendrose Europos įkaito valdymo taisyklėse (SCoRE) nustatyti standartai, prisitaikymo prie šių standartų planai. Eurosistema taip pat pradėjo stebėti ir vertinti pažangą, daromą siekiant užtikrinti atitiktį SCoRE standartams. Atidėjus ECMS projekto įgyvendinimo terminą (žr. 4.1 skirsnį), 2022 m. lapkričio mėn. planuota SCoRE įgyvendinimo data buvo pakeista į 2023 m. lapkričio mėn.

2020 m. ECB vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūros patariamoji grupė (angl. Advisory Group on Market Infrastructures for Securities and Collateral) toliau teikė paramą kuriant kapitalo rinkų sąjungą. Visų pirma ši grupė Kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio forumui pateikė konkrečių pasiūlymų dėl pajamų apmokestinimo ir įmonių esminių įvykių viešinimo procedūrų.

5 intarpas
Skaitmeninis euras

Finansų sektoriaus permainos dėl skaitmeninimo (žr. 4.3 skirsnį) taip pat veikia ir mokėjimo būdus. Pažangėjant skaitmeninimui, yra keletas scenarijų, pagal kuriuos centriniai bankai galėtų nuspręsti išleisti skaitmeninę valiutą, ją savo mokėjimams galėtų naudoti visi piliečiai ir bendrovės.

ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai kruopščiai nagrinėja ekonomines, strategines, technologines ir socialines skaitmeninio euro išleidimo pasekmes. Plačiajai visuomenei prieinamas skaitmeninis euras galėtų paremti Europos finansų rinkų ir visos ES ekonomikos skaitmeninimą ir sustiprinti jų strateginį nepriklausomumą. Jis galėtų papildyti grynuosius pinigus, kaip mokėjimo priemonė, ypač tuo atveju, jeigu grynųjų pinigų naudojimas toliau mažėtų. Jis taip pat galėtų padėti įveikti iššūkius, kurių gali atsirasti dėl privačiojo sektoriaus išleistų pinigų ir (arba) kitų centrinių bankų išleistų skaitmeninių valiutų.

Eurosistema nagrinėja galimo skaitmeninio euro galimybes, iššūkius ir koncepcijos ypatumus, nors ir dar neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl jo išleidimo ir nepriėmė jokių sprendimų šiuo klausimu. Skaitmeninis euras taptų grynųjų pinigų papildu, o ne pakaitalu. Kiekvienas, norintis naudoti grynuosius pinigus, galės ir toliau juos naudoti. Skaitmeninis euras piliečiams suteiktų galimybę naudoti paprastą, nerizikingą ir patikimą skaitmeninę mokėjimo priemonę, kuria mokėtojai galėtų naudotis nemokamai visoje euro zonoje.

Šiuo metu nustatomi galimo skaitmeninio euro koncepcijos ypatumai. Bet kokio pobūdžio koncepcija turi atitikti tam tikrus principus ir reikalavimus, kaip antai prieinamumo, patikimumo, saugumo, veiksmingumo ir privatumo apsaugos, turi atitikti reguliacinę aplinką. Skaitmeninis euras turi būti sukurtas taip, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų jo išleidimo pasekmių. Jis turėtų euro zonoje padidinti efektyvumą, kartu mažindamas neigiamą pinigų politikos priemonių poveikį finansiniam stabilumui ar paslaugų teikimui bankiniame sektoriuje. Susijusias rizikas būtų galima suvaldyti pasitelkiant tokias priemones, kaip, pavyzdžiui, pakopinė atlyginimo sistema ar turimų skaitmeninių eurų ribojimas, tačiau tam reikia tolesnių tyrimų.

2020 m. spalio mėn. pradėtos viešos konsultacijos dėl skaitmeninio euro siekiant sužinoti plačiosios visuomenės bei specialistų nuomones ir užtikrinti, kad visuomenė ir toliau tvirtai pasitikėtų bet kokia nauja pinigų ir mokėjimų forma, kurią galėtų sukurti Eurosistema. Be to, Eurosistema toliau dirba savo tiriamąjį darbą ir, be kita ko, vykdo techninių sprendimų bandymus. 2021 m. ji nuspręs, ar pradėti įgyvendinti skaitmeninio euro projektą.

5 Pastangos palaikyti rinkų veikimą ir kitoms institucijoms teikiamos finansinės paslaugos

Atsižvelgęs į nepaprastąją padėtį dėl COVID19 pandemijos, ECB likvidumo didinimui pagrindinėmis tarptautinėmis valiutomis 2020 m. kovo ir balandžio mėn. nustatė kelias apsikeitimo sandorių linijas su kitais centriniais bankais, o vasaros mėnesiais įvedė papildomų apsikeitimo sandorių ir atpirkimo sandorių linijų, siekdamas išplėsti likvidumo didinimo eurais mastą. Intervencijų užsienio valiutų rinkose jis nevykdė, tai matyti iš ECB vykdomų užsienio valiutų intervencijų ketvirčio duomenų, kurie skelbiami nuo 2020 m. gegužės mėn.

2020 m. spalio mėn. suėjo metai, kai yra sėkmingai skelbiama euro trumpalaikio skolinimosi norma (€STR) – ECB indėlis į lyginamųjų palūkanų normų reformą. €STR pamažu keičia euro vienos nakties palūkanų vidurkio indeksą (EONIA). 2020 m. ECB per savo rinkos kontaktines grupes toliau palaikė vertingą dialogą su finansų rinkos dalyviais ir įgytos rinkos įžvalgos buvo naudingos stengiantis užtikrinti, kad ECB pinigų politika būtų įgyvendinama veiksmingiau ir rezultatyviau.

2020 m. ECB tebebuvo atsakingas už įvairių finansinių operacijų administravimą ES vardu ir toliau atliko bendrą Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sistemos koordinatoriaus vaidmenį.

5.1 Rinkos operacijų pokyčiai

Likvidumo linijos eurais ir užsienio valiuta

Likvidumo linijos padeda ECB siekti savo kainų stabilumo tikslo, užkirsti kelią likvidumo eurais trūkumui ir skatinti euro naudojimą pasauliniuose sandoriuose

Eurosistemos susitarimai dėl apsikeitimo sandorių ir atpirkimo sandorių[48], kuriais užtikrinama, kad ne euro zonos sandorių šalims būtų prieinamas finansavimas eurais, padeda ECB siekti savo kainų stabilumo tikslo, neleisti, kad likvidumo eurais trūkumas už euro zonos ribų imtų kelti riziką finansiniam stabilumui, ir skatinti euro naudojimą pasauliniuose finansiniuose bei komerciniuose sandoriuose[49]. Šie susitarimai padeda euro zonoje užtikrinti sklandų pinigų politikos perdavimą, nes jais užkertamas kelias galimam kredito teikimo sąlygų griežtinimui visoje euro zonoje arba jos dalyje finansinės sumaišties atveju, o tai yra naudinga visai Europos ekonomikai ir visiems Europos piliečiams. Skolinant užsienio valiutą euro zonos sandorių šalims, mažėja spaudimas pasaulio finansavimo rinkose, taigi padedama švelninti tokios įtampos poveikį kredito namų ūkiams ir bendrovėms pasiūlai ir euro zonoje, ir užsienyje.

Svarbu suprasti, kad apsikeitimo ir atpirkimo sandorių linijos naudojamos kaip finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, kuri, ne euro zonos rezidentams teikiant likvidumą eurais, neturėtų konkuruoti su privataus finansavimo rinkomis ir neturėtų jų pakeisti. Tačiau vien tai, kad yra prevencinių susitarimų dėl likvidumo, gali daryti raminantį poveikį rinkoms ir padėti išsaugoti tinkamas rinkos sąlygas.

2 iliustracija

ECB likvidumo linijų apžvalga

Šaltinis: ECB.

Pagrindinių centrinių bankų grupės susitarimai dėl apsikeitimo sandorių linijų užtikrina tarpusavio galimybę gauti kiekvieno centrinio banko valiutos, nors praktikoje dauguma šių susitarimų šiuo metu nenaudojami arba naudojami tik viena kryptimi. Dvišalės ECB ir ne euro zonos centrinių bankų apsikeitimo sandorių linijos šiems bankams suteikia galimybę skolinti eurus savo vidaus sandorių šalims. Susijusios sumos paprastai būna ribojamos ir laikoma, kad apsikeitimo sandorių linijų riziką iš dalies sumažina gaunami mokėjimai. 2020 m. kovo 15 d. ECB, suderinęs savo veiksmus su kitais pagrindiniais centriniais bankais (Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku, Federalinio rezervo sistema ir Šveicarijos nacionaliniu banku), paskelbė, kad kas savaitę siūlys 84 dienų trukmės likvidumo didinimo JAV doleriais operacijas (papildomai prie vienos savaitės trukmės operacijų) ir sumažins visų operacijų JAV doleriais kainas. Paskelbęs apie tai, ECB rengė septynių dienų ir 84 dienų trukmės operacijas ir, atsižvelgdamas į aplinką finansų rinkoje, koregavo šių operacijų dažnumą (kasdien, kartą per savaitę ar kartą per mėnesį).

2020 m. kovo 20 d. ECB paskelbė, kad atnaujins esamą dvišalę apsikeitimo sandorių liniją su Danmarks Nationalbank ir padidins jos apimtį iki 24 mlrd. eurų. Balandžio mėn. jis taip pat sudarė susitarimus dėl naujų dvišalių apsikeitimo sandorių linijų su Hrvatska narodna banka ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionaliniu banku), kurie abiem centriniams bankams suteikia galimybę vidaus sandorių šalims skolinti eurus (kiekvienu atveju – ne daugiau kaip 2 mlrd. eurų).

2020 m. ECB sudarė susitarimus dėl dvišalių atpirkimo sandorių linijų su keliais ne euro zonos centriniais bankais (žr. 2 lentelę), o birželio 25 d. parengė Eurosistemos atpirkimo sandorių priemonę (EUREP), ja sukuriama bendroji sistema, kuria gali naudotis daug įvairių ne euro zonos centrinių bankų. Naudodamiesi šia priemone, centriniai bankai gali skolintis eurų, teikdami tinkamą užstatą, kurį sudaro euro zonos centrinės valdžios ir viršvalstybinių institucijų išleisti antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai eurais.

2 lentelė

2020 m. sudarytų susitarimų dėl dvišalių atpirkimo sandorių linijų apžvalga

Šaltinis: ECB.

ECB indėlis į lyginamųjų palūkanų normų reformą

ECB ir toliau atliko svarbų vaidmenį vykdydamas euro zonos lyginamųjų palūkanų normų reformą dviem pagrindiniais būdais: pirma, teikė stabilią ir patikimą lyginamąją normą – euro trumpalaikio skolinimosi normą (€STR) ir, antra, skatino rinkos iniciatyvą, vykdęs privačiojo sektoriaus darbo grupės dėl euro nerizikingų palūkanų normų sekretoriato funkciją.

€STR pradėta skelbti 2019 m. spalio 2 d. Ši norma parodo euro zonos bankų didmenines turtu neužtikrintas euro vienos nakties skolinimosi išlaidas ir ji nustatoma remiantis vien kasdieniais su pinigų rinkos sandoriais susijusiais konfidencialiais statistiniais duomenimis, kurie renkami vadovaujantis Reglamentu dėl pinigų rinkos statistinės atskaitomybės.

Praėjus metams nuo šios normos skelbimo pradžios, ECB atliko jos skaičiavimo metodikos peržiūrą, vadovaudamasis €STR gairių 15 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią jis turi bent kartą per metus peržiūrėti, ar dėl šios normos pagrindinės rinkos pokyčių reikia pakeisti normą ir jos skaičiavimo metodiką. Atliekant peržiūrą, buvo vertinama, ar norma tinkamai atspindi pagrindinės rinkos pokyčius, apskaičiuojama pagal pakankamos apimties duomenis ir yra neobjektyvi. Padaryta išvada, kad pagal šią metodiką skaičiuojama palūkanų norma teisingai atspindi poreikį dalyvauti pagrindinėje rinkoje ir yra tinkama matuojant vienos nakties skolinimosi kainą.

Atsižvelgiant į €STR stabilumą ir reprezentatyvumą, rinkos dalyviai raginami taikyti šią normą ir grynųjų pinigų, ir išvestinių finansinių priemonių produktams, nes EONIA 2022 m. sausio 3 d. bus atsisakyta. Siekdamas paskatinti ir palaikyti platesnį €STR naudojimą, taip pat ir kaip pakaitinę normą vidutinėms tarpbankinėms palūkanų normoms (EURIBOR), ECB nusprendė skelbti sudėtines vidutines €STR ir sudėtinį indeksą[50].

Darbo grupė dėl euro nerizikingų palūkanų normų, kuriai pavesta: i) padėti rinkos dalyviams nuo plačiai taikomos EONIA pereiti prie €STR ir ii) teikti rekomendacijas dėl tinkamų EURIBOR pakaitinių normų, svariai prisidėjo prie nenumatytų atvejų planavimo pagal scenarijų, pagal kurį EURIBOR gali visai nelikti. Po dviejų viešų konsultacijų dėl EURIBOR pakaitinių normų ir atvejų, kai EURIBOR turėtų pakeisti pakaitinės normos, darbo grupė iki 2021 m. antrojo ketvirčio pabaigos turėtų paskelbti savo rekomendacijas dėl kiekvienai turto klasei tinkamiausių EURIBOR pakaitinių normų, ji numatė atvejus, kai atsirastų poreikis taikyti EURIBOR (visų terminų) alternatyvą. Rinkos dalyviai raginami atsižvelgti į šias rekomendacijas ir jas apsvarstyti, kai rengia savo planus dėl pakaitinių normų taikymo.

Rinkos kontaktinės grupės

2020 m. finansų rinkos patyrė ypatingų sunkumų ir jose įvyko nenumatytų pokyčių. Šiais padidėjusio neapibrėžtumo laikais ECB itin vertino struktūruotą sąveiką su finansų rinkos dalyviais, kuriai pasitelkė savo rinkos kontaktines grupes. Obligacijų rinkos kontaktinė grupė, Užsienio valiutos kontaktinė grupė, Pinigų rinkos kontaktinė grupė ir ECB operacijų valdytojų grupė ne kartą buvo pakviestos į ad hoc susitikimus pasidalyti nuomonėmis apie besitęsiančius pokyčius finansų rinkose ir apie rinkų veikimą. Rinkos dalyviai buvo kviečiami diskutuoti atvirai reiškiant savo nuomonę ir kelti jiems rūpimus klausimus, tai padėjo ECB nustatyti galimus finansų sistemos įtampos taškus ir įvertinti jos atsparumą, ypač per koronaviruso protrūkį Europoje 2020 m. pavasarį. Įgytos įžvalgos buvo naudingos stengiantis didinti ECB pinigų politikos įgyvendinimo efektyvumą ir rezultatyvumą.

Ataskaitų apie užsienio valiutų intervencijas teikimas

2019 m. rugsėjo mėn. ECB valdančioji taryba nusprendė skelbti papildomus duomenis apie ECB vykdomas užsienio valiutų intervencijas. Nuo 2020 m. gegužės mėn. šie duomenys lentelės forma skelbiami ECB interneto svetainėje ir Statistinių duomenų saugykloje. Duomenys atnaujinami kas ketvirtį, atsiliekant vienu ketvirčiu. Ketvirtinėse lentelėse skelbiama informacija taip pat kasmet apibendrinama ECB metinėje ataskaitoje (žr. 3 lentelę). Jeigu atitinkamu ketvirčiu nebuvo vykdyta jokių užsienio valiutų intervencijų, tai aiškiai nurodoma.

2020 m. ECB nevykdė intervencijų užsienio valiutų rinkoje. Nuo euro įvedimo pradžios ECB intervencijas užsienio valiutų rinkoje vykdė dukart – 2000 ir 2011 m.

3 lentelė

ECB užsienio valiutų intervencijos

Šaltinis: ECB.

Ataskaitų teikimo sąranga apima duomenis apie vienašales ECB užsienio valiutų intervencijas ir koordinuotas su kitais centriniais bankais intervencijas, taip pat antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) vykdomas ribines intervencijas.

5.2 ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

ECB atlieka mokėjimus pagal įvairias ES programas

ECB yra atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę (VTFPP)[51], Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM)[52] ir Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE)[53].

2020 m. ECB atliko palūkanų mokėjimus, susijusius su pagal VTFPP suteiktomis paskolomis. 2020 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę sudarė 200 mln. eurų. Be to, 2020 m. ECB atliko palūkanų ir įvairius kitus mokėjimus, susijusius su pagal EFSM suteiktomis paskolomis. 2020 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 46,8 mlrd. eurų. ECB 2020 m. taip pat pervedė valstybėms narėms paskolų išmokas pagal SURE. 2020 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę sudarė 39,5 mlrd. eurų.

ECB taip pat yra atsakingas už mokėjimų, vykdomų atliekant operacijas, susijusias su Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF)[54] ir Europos stabilumo mechanizmu (ESM)[55], administravimą. 2020 m. ECB atliko įvairius palūkanų ir rinkliavų mokėjimus, susijusius su dviem paskolom pagal EFSF.

Galiausiai ECB yra atsakingas už visus mokėjimus, susijusius su susitarimu dėl paskolos programos Graikijai[56]. 2020 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 52 193,75 mln. eurų.

5.3 Eurosistemos atsargų valdymo paslaugos

Daugelis Eurosistemos centrinių bankų teikia paslaugas pagal EAVP sistemą

2020 m. ir toliau buvo siūlomos visapusės finansinės paslaugos pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų (EAVP) rinkinį, sukurtą 2005 m. klientų atsargoms eurais valdyti. Kai kurie Eurosistemos NCB teikia EAVP suderintomis sąlygomis ir rinkos standartus atitinkančias finansines paslaugas euro zonai nepriklausantiems centriniams bankams, pinigų institucijoms ir vyriausybių agentūroms, taip pat tarptautinėms organizacijoms. ECB atlieka bendrą koordinatoriaus vaidmenį, stebi sklandų paslaugų teikimą, skatina pokyčius, kurie padėtų tobulinti sistemą, ir rengia susijusias ataskaitas ECB valdančiajai tarybai.

EAVP besinaudojančių klientų 2020 m. pabaigoje buvo 260 (2019 m. pabaigoje – 273). Bendras EAVP sistemos valdomas turtas (įskaitant pinigus ir vertybinius popierius) 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo apie 1,7 %.

EAVP teisinės nuostatos buvo atnaujintos 2020 m. siekiant padidinti teikiamų ataskaitų skaidrumą ir informacijos sklaidą Eurosistemoje teikiant EAVP paslaugas.

6 Daugiau banknotų ir istoriškai mažai padirbtų pinigų

ECB ir euro zonos NCB yra atsakingi už eurų banknotų išleidimą euro zonoje, grynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimą bei pasitikėjimo šia valiuta palaikymą. Nepaisant pandemijos poveikio vartojimui ir mokėjimo įpročiams, apyvartoje esančių eurų banknotų skaičius toliau sparčiai didėjo, o iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų skaičius sumažėjo iki istoriškai žemo lygio.

6.1 Vis dar didėjanti eurų banknotų paklausa

Eurų banknotų apyvartoje skaičius bei vertė didėjo nuo 2002 m. ir sparčiau, nei augo ekonomika

2020 m. eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė išaugo apie 10 %. Metų pabaigoje apyvartoje buvo 26,5 mlrd. eurų banknotų, jų bendra vertė – 1 435 mlrd. eurų (žr. 21 ir 22 pav.). Tiek pagal skaičių, tiek pagal vertę 50 eurų banknotai sudarė beveik pusę visų banknotų apyvartoje. 2020 m. kovo viduryje, po to, kai COVID‑19 buvo paskelbtas pandemija, grynųjų pinigų poreikis kelioms savaitėms labai padidėjo, ypač 200 ir 100 eurų banknotų, kadangi didėjo poreikis taupyti nenumatytiems atvejams. Vėlesniais mėnesiais dėl viruso plitimo ribojimo priemonių ir mokėjimo įpročių pokyčių kredito įstaigoms išduota iš NCB ir gauta į NCB mažiau nei įprastai grynųjų pinigų. Tai lėmė grynųjų pinigų ciklo apimties sumažėjimą, kuris siekė iki 20 % likusiu 2020 m. laikotarpiu, palyginti su 2019 m. Nepaisant to, apyvartoje esančių banknotų skaičius 2020 m. toliau didėjo, daugiausia dėl išaugusio neapibrėžtumo ir visuotinio polinkio kaupti grynuosius pinigus ištikus krizei.

21 pav.

Eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: mlrd.)

Šaltinis: ECB.

22 pav.

Eurų banknotų apyvartoje vertė pagal nominalą

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.

Didelė dalis apyvartoje esančių eurų banknotų (vertine išraiška) yra ne euro zonoje

Naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad apyvartoje esančių eurų banknotų dalis ne euro zonoje sudaro 30–50 % apyvartoje esančių eurų banknotų vertės. Tyrime pateikiama įrodymų, kad šie banknotai naudojami tiek taupymo, tiek atsiskaitymo tikslais.

Euro zonos NCB bendrai vykdo eurų banknotų gamybą, 2020 m. jie bendrai pagamino apie 5,7 mlrd. banknotų.

2020 m. bendras eurų monetų apyvartoje skaičius padidėjo 2 % ir metų pabaigoje sudarė 138 mlrd. vienetų. Monetų apyvartoje vertė augo iki 30 mlrd. eurų ir buvo 1,4 % didesnė nei 2019 m. pabaigoje.

2020 m. kredito įstaigos į euro zonos NCB grąžino iš apyvartos 25,0 mlrd. banknotų, kurių bendra vertė – apie 800 mlrd. eurų; 12,0 % šių banknotų, t. y. 3,0 mlrd., buvo pakeisti naujais banknotais, siekiant palaikyti aukštą apyvartoje esančių banknotų kokybę.

6.2 Grynųjų pinigų naudojimas visuomenėje

Grynųjų pinigų naudojimo euro zonoje tyrimas

2019 m. ECB pradėjo antrąjį euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimą (SPACE), siekdamas įvertinti grynųjų ir negrynųjų mokėjimo priemonių naudojimą. Tyrimas parodė, kad 73 % visų vartotojų mokėjimų fizinėse pardavimo vietose ir tarpusavyje (kai pranešta) buvo atlikta grynaisiais pinigais. Pagal vertę mokėjimai grynaisiais pinigais sudarė 48 %, o mokėjimai kortelėmis – 41 % visų atsiskaitymų vertės.

Grynieji pinigai išliks svarbūs ir ateityje

Be to, tyrimo metu nustatyta, kad 55 % respondentų svarbu arba labai svarbu ateityje turėti pasirinkimo galimybę mokėti grynaisiais pinigais. Rezultatai taip pat parodė, kad 34 % respondentų laiko grynųjų pinigų atsargas atsiskaitymo ar taupymo tikslais.

Remiantis 2020 m. liepos mėn. atlikta euro zonos apklausa, COVID‑19 pandemija turėjo didelį poveikį vartotojų mokėjimo įpročiams, nes 40 % respondentų nurodė, kad grynaisiais pinigais moka rečiau. Nurodyta pagrindinė priežastis, kodėl dėl pandemijos pasikeitė mokėjimo įpročiai, – įgyvendintos priemonės, padidinusios atsiskaitymų negrynaisiais pinigais būdų patogumą.

Grynųjų eurų prieinamumo ir galimybės jais atsiskaityti užtikrinimas

Eurosistemos grynųjų pinigų 2030 m. strategija siekiama užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą ir jų priėmimą atsiskaitant

Siekdama palaikyti pasitikėjimą eurų banknotais ir monetomis bei vartotojų laisvę pasirinkti, kaip mokėti, ECB valdančioji taryba 2020 m. patvirtino naują grynųjų pinigų strategiją. 2020 m. gruodžio mėn. paskelbtoje Eurosistemos grynųjų pinigų 2030 m. strategijoje apibrėžiami prioritetai ir strateginiai tikslai, kurių bus siekiama ateinančiais metais. Strategija siekiama užtikrinti, kad visi euro zonos piliečiai ir įmonės ir toliau turėtų gerą prieinamumą prie grynųjų pinigų paslaugų ir kad grynieji pinigai ir ateityje būtų visuotinai priimtina mokėjimo priemonė. Eurų banknotų ekologinio pėdsako mažinimas ir tolesnis inovatyvių bei saugių banknotų kūrimas taip pat yra svarbūs aspektai, į kuriuos bus atkreiptas dėmesys.

Siekdama šių tikslų, Eurosistema pradėjo analizuoti kredito įstaigų grynųjų pinigų prieigos vietų geografinį pasiskirstymą ir standartinių mokesčių, kuriuos kredito įstaigos ima iš savo klientų už banknotų ir monetų priėmimą ir išdavimą, raidą. Be to, ECB ir NCB užmezgė glaudų dialogą su bankų bendruomene ir kitais grynųjų pinigų cikle dalyvaujančiais suinteresuotaisiais subjektais dėl pakankamo grynųjų pinigų paslaugų lygio, nes kredito įstaigoms ir toliau teks pagrindinis vaidmuo mažmeninio grynųjų pinigų paskirstymo sistemoje ir tikrinant apyvartoje esančių banknotų autentiškumą bei kokybę. Po pandemijos protrūkio ECB ir NCB, glaudžiai bendradarbiaudami su visomis suinteresuotosiomis šalimis, dėjo ypač daug pastangų spręsdami dėl karantino priemonių atsiradusias problemas ir švelnindami nacionalinių grynųjų pinigų ciklų trikdžius.

Maža tikimybė koronavirusą perduoti per banknotus

Tikimybė užsikrėsti COVID‑19, atsiskaitant grynaisiais pinigais, yra nedidelė

Nuo COVID‑19 atsiradimo ECB glaudžiai bendradarbiavo su keliomis laboratorijomis, siekdamas nustatyti, kaip grynųjų pinigų naudojimas gali didinti viruso plitimą. Įvertinti du susiję, bet skirtingi aspektai: pirma, laikotarpis, kiek virusas gali išgyventi ant banknotų ir monetų paviršiaus (išlikimas); antra, viruso kiekis, kuris gali būti perduotas per grynuosius pinigus (perduodamumas). Šių testų rezultatai patvirtina daugelio žymių organizacijų anksčiau išreikštą nuomonę, kad rizika perduoti virusą per grynuosius pinigus yra maža. Testai parodė, kad viruso kiekis, kuris gali būti perduodamas per grynuosius pinigus, yra toks mažas, kad infekcijos rizika yra nedidelė.

6.3 Istoriškai mažiausias padirbtų eurų banknotų kiekis

2020 m. padirbtų eurų banknotų skaičius buvo mažiausias nuo 2003 m. Iš apyvartos išimta apie 460 000 padirbtų pinigų. Palyginti su apyvartoje esančių tikrų eurų banknotų skaičiumi, padirbtų banknotų dalis pasiekė istoriškai žemą lygį – milijonui tikrų banknotų tenka 17 padirbtų (žr. 23 pav.).

23 pav.

Padirbtų banknotų skaičius, tenkantis milijonui tikrų eurų banknotų apyvartoje

(milijonui tenkančios dalys)

Šaltinis: ECB.

2020 m. dažniausiai buvo padirbinėjami 20 ir 50 eurų banknotai – jie sudarė du trečdalius visų iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų. Daugiausia padirbinėjami 20 eurų banknotai (ankstesniais metais – 50 eurų banknotai). Taip pat padidėjo prastos kokybės klastočių dalis. Klastotes lengva atpažinti, nes šie banknotai neturi apsaugos priemonių arba jų imitacijos yra labai prastos.

ECB pataria visuomenei būti budriai ir prisiminti banknotų tikrinimo metodą „apčiuopkite– pažvelkite–pakreipkite“

Nors padirbtų banknotų kokybė suprastėjo, ECB ir toliau pataria visuomenei atidžiai tikrinti banknotus ir rekomenduoja juos tikrinti taikant metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“, taip pat rekomenduoja patikrinti daugiau nei vieną banknotų apsaugos priemonę. Profesionaliesiems grynųjų pinigų tvarkytojams nuolat organizuojami mokymai ir Europoje, ir už jos ribų, rengiama ir atnaujinama informacinė medžiaga, padedanti Eurosistemai kovoti su padirbinėjimu. Siekdamas šio tikslo, ECB bendradarbiauja ir su Europolu, Interpolu bei Europos Komisija.

7 Statistika

ECB kartu su nacionaliniais centriniais bankais (NCB) plėtoja, renka, sudaro ir skleidžia įvairaus pobūdžio statistiką ir duomenis, reikalingus įgyvendinant ECB pinigų politiką, taip pat finansinio stabilumo ir kitus Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) uždavinius. Šią statistiką taip pat naudoja viešosios institucijos, tarptautinės organizacijos, finansų rinkų dalyviai, žiniasklaida ir plačioji visuomenė, kartu ji padeda ECB užtikrinti didesnį veiklos skaidrumą.

Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama bankams tenkančios atskaitomybės naštos apribojimui, kartu išlaikant statistikos kokybę, naujai euro zonos statistikai ir duomenų bei statistikos teikimui per COVID19 pandemiją. Du intarpai skirti atitinkamai euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) atitikčiai Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. International Organization of Securities Commissions, IOSCO) suformuluotiems principams ir tarptautinių statistikos standartų peržiūrai dėl pokyčių, kurie turi didelį poveikį centrinių bankų politikai ir funkcijoms.

7.1 Atskaitomybės strategija – mažesnės išlaidos ir geresnė kokybė

ECBS pateikė pasiūlymų, kaip sumažinti atskaitomybės naštą ir pagerinti duomenų kokybę, taip pat darbus suderinti laiko atžvilgiu su IReF darbais

Savo pastabose dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI) būsimos galimybių studijos dėl integruotos bankų atskaitomybės sistemos ECBS paaiškino savo duomenų rinkimo iš bankų strategiją (žr. 3 iliustraciją) ir pateikė pasiūlymų, kaip sumažinti bankams tenkančią atskaitomybės naštą statistinės, pertvarkymo ir priežiūrinės atskaitomybės srityse, neprarandant informacijos, reikalingos pinigų politikos, pertvarkymo ir priežiūros uždaviniams įgyvendinti, turinio[57].

Tai galima pasiekti:

  • statistikos, pertvarkymo ir riziką ribojančios informacijos reikalavimų atveju – naudojantis bendru standartiniu duomenų žodynu ir bendru duomenų modeliu;
  • tobulinant procedūras, pavyzdžiui, pašalinant pakartotinius tų pačių duomenų prašymus ir užtikrinant geresnį valdžios institucijų keitimąsi duomenimis;
  • glaudžiau bendradarbiaujant Europos valdžios institucijoms, taip pat valdžios institucijoms ir bankų sektoriui siekiant bendro duomenų modelio ir pažangesnių procedūrų.

ECBS taip pat pasiūlė šiuos veiksmus suderinti laiko atžvilgiu su darbu, susijusiu su ECBS Integruotos atskaitomybės sąrangos (IReF) darbais.

3 iliustracija

ECBS duomenų rinkimo iš bankų strategija

Šaltinis: ECB.
Pastabos: BIRD – Bankų integruotas atskaitomybės žodynas, BPM – Bendras priežiūros mechanizmas, BPeM – bendras pertvarkymo mechanizmas.

7.2 Nauja ir išplėsta euro zonos statistika

Nepaisant COVID‑19 pandemijos, ECB įgyvendino planus teikti naują statistiką

2020 m. balandžio 7 d. ECB pirmą kartą paskelbė suderintą euro zonos mokėjimų balanso statistiką bei euro zonos sektorių sąskaitas ir taip palengvino bendrą šių dviejų duomenų rinkinių naudojimą analizės tikslais.

2020 m. liepos 1 d. atnaujintas euro efektyvusis kursas ir suderinti konkurencingumo rodikliai, taip pat pagrindiniai prekybos svoriai.

2020 m. ECB parengė naujų komunikacijos priemonių, kad plačioji visuomenė galėtų lengviau naudotis jo duomenimis ir statistika. Paskelbtas pirmasis ECB sąveikusis skaitmeninis leidinys „Statistikos apžvalga: Pinigai, kreditai ir oficialios palūkanų normos“, jame derinama suprantamai parengta vizualinė ir tekstinė medžiaga bei interaktyvios diagramos 23 ES kalbomis. Leidinyje pateikiama euro zonos ir nacionalinė statistika atnaujinama realiuoju laiku kiekvieną kartą skelbiant naujus duomenis. Pasaulinę statistikos dieną paskelbtame ECB vykdomosios valdybos narės Isabel Schnabel tinklaraščio įraše paaiškinama strateginė aukštos kokybės duomenų ir statistikos reikšmė formuojant ECB politiką.

7.3 Duomenų ir statistikos teikimas per pandemiją

ECB turėjo prisitaikyti, kad galėtų teikti statistiką, reikalingą norint įveikti COVID‑19 sukeltą krizę

Dėl COVID‑19 pandemijos politikos formuotojai susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais, todėl reikia stebėti didelio dažnio pakaitinius ekonominės veiklos rodiklius ir standartinius statistinius rodiklius, kad, esant dideliam neapibrėžtumui, ECB pinigų politikos atsakas būtų priderinamas realiuoju laiku. Dėl pandemijos atskaitingiesiems agentams ir statistikos rengėjams taip pat kilo didelių ir įvairių iššūkių.

Bendromis pastangomis ECB ir Eurostatas nustatė pagrindines mokėjimų balanso statistikos rengimo problemas: laikinai sustabdytos pasienio apklausos, žemesnis tiesiogiai atsiskaitančiųjų lygis ir atsiskaitymo vėlavimas, taip pat prastesnės kokybės ir vėluojančios prieigos prie administracinių duomenų (pvz., PVM deklaracijų) ir metinių finansinių ataskaitų. Buvo aptartas alternatyvių šaltinių, kuriuos būtų galima naudoti spragoms mažinti, sąrašas ir sukurtas glaudesnio statistikos rengėjų bendradarbiavimo ir partnerystės pagrindas.

Atsižvelgiant į tai, buvo svarbu išlaikyti ECBS ir Europos statistikos sistemos (ESS) statistikos ir priežiūros duomenų rengimo veiklos tęstinumą.

Bendradarbiavimas su atskaitingaisiais agentais, NCB, ESS ir Eurostatu pasirodė esąs itin svarbus

Balandžio mėn. ECB pakoregavo dalį atskaitomybės reikalavimų ir paragino NCB ir atskaitinguosius agentus ieškoti pragmatiškų sprendimų remiantis galiojančia teisine sistema, kad duomenys ir toliau būtų teikiami laikantis terminų, dėl kurių atskaitingiesiems agentams nekiltų sunkumų, kartu išlaikant tinkamą statistinės informacijos kokybės lygį[58]. ECB taip pat glaudžiai bendradarbiavo su NCB, Eurostatu ir nacionalinėmis statistikos institucijomis, kad būtų plėtojamas bendras poveikio mažinimu pagrįstas požiūris į duomenų šaltinius ir įverčių metodus siekiant užtikrinti, kad kuo mažiau nukentėtų kokybė ir būtų išvengta galimų šalių ir regionų palyginamumo problemų.

ECB renkami detalieji duomenys leido laiku atlikti išsamią analizę

ECB valdančioji taryba neseniai patvirtino keletą pandemijos poveikiui sumažinti skirtų politikos priemonių, kurias rengiant buvo pasinaudota lankstumu, kurį užtikrina ECB ir NCB renkami detalieji duomenys. ECB taip pat pertvarkė duomenų rengimo procesą, kad galėtų atitinkamai priderinti politikos priemones, įskaitant, pavyzdžiui:

  • iš bankų, dalyvaujančių tikslinėse ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose, renkamų skolinimo duomenų apdorojimą;
  • kasdienių duomenų apie euro zonos vyriausybių obligacijų bendrąsias emisijas, išpirkimą ir likučius rengimą siekiant priderinti ECB turto pirkimo programas.

6 intarpas
€STR atitiktis IOSCO principams

Laikantis Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. International Organization of Securities Commissions, IOSCO) suformuluotų finansinių lyginamųjų indeksų principų užtikrinama, kad euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) kontrolės sistema atitiktų tarptautinę gerąją patirtį.

2020 m. rugsėjo 30 d. ECB paskelbė €STR atitikties IOSCO principams deklaraciją. Deklaraciją nepriklausomai patvirtino audito įmonė „PricewaterhouseCoopers“ atlikdama išorės auditą.

ECB €STR valdymo, kokybės ir atskaitomybės procesuose taiko IOSCO principus, kur tikslinga ir tinkama, siekdamas užtikrinti, kad efektyvi ir skaidri kontrolės sąranga, atitinkanti tarptautinę geriausią patirtį, apsaugotų €STR nustatymo proceso sąžiningumą ir nepriklausomumą. Deklaracijoje apžvelgiama, kaip ECB administruoja €STR, pateikiamas savarankiškas €STR atitikties kiekvienam IOSCO principui vertinimas ir aprašomos atitinkamos sistemos ir procedūros.

7 intarpas
Tarptautinių statistikos standartų peržiūra

ECB ir NCB darbuotojai dalyvauja atnaujinant du tarptautinius – nacionalinių sąskaitų ir mokėjimų balanso statistikos metodikos – vadovus, kurie jie yra svarbūs centrinių bankų politikai ir funkcijoms.

Tarptautiniai statistikos standartai – tai suderintas sąvokų, apibrėžčių, klasifikatorių, apskaitos taisyklių ir kitų susijusių gairių rinkinys, kuriuo remiantis rengiama oficiali ekonominė statistika, siekiant, kad ji būtų tinkama politikos formavimo, analizės ir mokslinių tyrimų tikslais. Jie apibrėžia ekonominius srautus ir pozicijas, į kuriuos atsižvelgiama vertinant makroekonominius rodiklius, tokius kaip BVP, skola ar einamoji sąskaita, ir kaip jie atvaizduojami.

Kadangi standartai apima visas ekonominės statistikos sritis ir yra prieinami visiems duomenų rengėjams iš įvairių pasaulio šalių, jie palengvina skirtingų statistikos sričių ir nacionalinių bei tarptautinių ekonomikų palyginamumą. Visi ECB naudojami ekonominiai duomenys ir statistika pagrįsti standartais.

2020 m. kovo mėn. kompetentingos tarptautinės institucijos – Jungtinių Tautų Statistikos komisija ir TVF Mokėjimų balanso statistikos komitetas – nusprendė pradėti dviejų standartų sistemos vadovų (Nacionalinių sąskaitų sistemos bei Mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso vadovo) peržiūrą. Atliekant peržiūrą dėmesys bus skiriamas tokiems naujiems reiškiniams, kaip globalizacija, skaitmenizacija, naujos finansinio tarpininkavimo formos ir klimato kaita, ir bus nustatytas atitinkamas statistinis jų traktavimas. Šių pokyčių didelė reikšmė centrinių bankų politikai ir funkcijoms, jų poveikis nagrinėjamas, pavyzdžiui, ECB pinigų politikos strategijos peržiūros metu.

Atsižvelgiant į standartų svarbą ECBS, ECB ir NCB darbuotojai prisideda prie atnaujinimo proceso kartu su tarptautinių organizacijų, statistikos įstaigų ir kitų nacionalinių institucijų ekspertais. Naujuosius standartus planuojama parengti iki 2025 m., vėliau jie bus įtraukti į Europos, taip pat ir ECB, statistikos teisės aktus.

8 ECB mokslinių tyrimų prioritetai

2020 m. COVID19 pandemija taip pat turėjo įtakos mokslinių tyrimų veiklai – paskatino tobulinti priemones, skirtas ekonomikos sąlygoms ir ekonominės politikos priemonėms vertinti realiuoju laiku. Kartu darbą tęsė nuolat veikiantys mokslinių tyrimų tinklai ir darbo grupės. Kurį laiką dėl pandemijos bendradarbiavimas su akademine bendruomene buvo suvaržytas, tačiau antrąją metų pusę veikla atsigavo.

8.1 Su COVID‑19 pandemija susijusi veikla

Buvo dedamos pastangos siekiant patobulinti ekonominių ir finansinių sąlygų vertinimą realiuoju laiku

COVID‑19 pandemija suintensyvino pastangas patobulinti priemones, skirtas ekonominėms ir finansinėms sąlygoms stebėti, kad būtų galima geriau įvertinti sparčiai kintančias sąlygas realiuoju laiku.

Vienas tokių pastangų pavyzdžių – mėnesinių ir savaitinių ekonominio aktyvumo rodiklių rengimas. Nors per pastarąjį dešimtmetį mėnesiniai rodikliai tapo standartine ekonominio prognozavimo priemone, dabar analizė atliekama dažniau – kas savaitę, pasitelkiant įvairius naujus duomenis, iš dalies gaunamus iš internetinių šaltinių (žr. 8 intarpą).

Be to, siekiant kas savaitę vertinti euro zonos finansinio susiskaidymo riziką, patobulinti finansinės įtampos rodikliai. Šie rodikliai rodo, kad iš pradžių dėl COVID‑19 pandemijos įvyko didelis susiskaidymas, prilygstantis 2008 m. pasaulio finansų krizės ir 2012 m. euro zonos valstybių skolos krizės[59] lygiui. Tačiau dėl greito ekonomikos politikos atsako, finansinio stabilumo stiprinimo priemonėmis sukurto atsparumo ir per pastaruosius dešimt metų įgyvendintų reformų finansinis susiskaidymas iki 2020 m. rugsėjo mėn. vidurio iš esmės pasiekė prieš krizę buvusį lygį.

Nauja vartotojų lūkesčių internetinė apklausa suteikė informacijos apie namų ūkių nuotaikas ir darbo rinkos sąlygas

Kitu svarbiu informacijos šaltiniu tapo Vartotojų lūkesčių tyrimas – 2020 m. pradžioje pradėta nauja, vis dar bandomojo etapo internetinė apklausa. Atliekant apklausą reguliariai gaunama informacija apie namų ūkių nuotaikas ir lūkesčius, vartojimo bei taupymo planus ir darbo rinkos sąlygas. Apklausa euro zonos šalyse atliekama operatyviai ir suderintai, ypač keturiose didžiausiose valstybėse narėse[60].

Apklausa atskleidė nevienodus namų ūkių finansinius rūpesčius...

Naujoji apklausa pasirodė esanti labai vertinga atliekant namų ūkių sektoriaus stebėseną per COVID‑19 protrūkį. Pavyzdžiui, namų ūkiams buvo pateiktas klausimas apie finansinių padarinių, susijusių su pandemija, sunkumą. Iš atsakymų matyti, kad įvairiose šalyse namų ūkių finansiniai rūpesčiai skiriasi (žr. 24 pav.). Pavyzdžiui, Ispanijos ir (šiek tiek mažesne apimtimi) Italijos namų ūkiai nurodė patiriantys didesnių finansinių sunkumų nei Vokietijos ir Nyderlandų.

24 pav.

Namų ūkių susirūpinimas dėl COVID‑19 pandemijos finansinių padarinių

(susirūpinimo vertinimo balais vidurkis)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: paveiksle pavaizduotas namų ūkių atsakymų į klausimą „Kokį susirūpinimą jums kelia koronaviruso (COVID‑19) poveikis jūsų namų ūkio finansinei padėčiai?“ balų vidurkis, įvertintas pagal atsakymus 11 žingsnių atsakymų skalėje nuo 0 („nekelia jokio susirūpinimo“) iki 10 („kelia didelį susirūpinimą“). Pateikiami 2020 m. balandžio, liepos ir spalio mėn. rezultatai.

...ir priklausomybę nuo namų ūkio demografinių ir ekonominių ypatumų

Be to, apklausos rezultatai rodo, kad dėl COVID‑19 pandemijos patiriamas sukrėtimas gali labiau pažeisti namų ūkius, kurių nariai yra jauni, gauna mažas pajamas, dirba laikiną darbą arba kurių skolinimosi galimybės yra ribotos. Didesnių finansinių rūpesčių turintys namų ūkiai proporcingai labiau mažina savo išlaidas. Be to, jie būtų linkę panaudoti mažiau pervedamų lėšų, kurių galėtų gauti pagal vyriausybės paramos programas. Iš rezultatų matyti, kad stabilizuojant makroekonomines sąlygas per pandemiją svarbus vaidmuo tenka labai tikslingoms ir konkrečioms fiskalinės politikos priemonėms.

8.2 Mokslinių tyrimų tinklai

Mokslinių tyrimų grupės ir toliau vykdė įprastą veiklą

Nuolat veikiantys mokslinių tyrimų tinklai ir toliau koordinavo mokslinių tyrimų darbą Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS) ir palaikė ryšius su universitetų mokslininkais. Trys ECBS mokslinių tyrimų grupės, įsteigtos pinigų politikos, finansinio stabilumo ir struktūriniams euro zonos ekonomikos klausimams spręsti, rengė praktinius seminarus opiausiomis savo srities temomis. Ateityje grupės numato daugiau dėmesio sutelkti į mokslinius tyrimus, skirtus problemoms, kylančioms dėl lėto ekonomikos augimo aplinkos, mažos infliacijos, klimato kaitos ir finansinių technologijų inovacijų, spręsti.

Didelę pažangą padarė pinigų politikos, makroprudencinės politikos ir finansinio stabilumo klausimais suburta tyrimų darbo grupė

2020 m. tyrimų darbo grupė pinigų politikos, makroprudencinės politikos ir finansinio stabilumo klausimais įgyvendino nemažai projektų, skirtų makroprudencinės politikos poveikiui analizuoti. Viena tyrimo temų – skolininkui taikomų makroprudencinių priemonių poveikis nelygybei[61]. Nors tokios priemonės galimai gali padidinti nelygybę ir dėl to mažas pajamas gaunantiems asmenims būtų sunkiau skolintis, tačiau jos taip pat gali sumažinti šią nelygybę per krizę, sušvelnindamos krizės poveikį pažeidžiamoms grupėms. Kitoje projektų grupėje buvo tiriama, kaip makroprudencinė politika, darydama poveikį finansiniam stabilumui ir pusiausvyros palūkanų normai, veikia pinigų politikos poveikio perdavimą ir kaip pinigų politika, darydama poveikį finansų tarpininkų prisiimamai rizikai, veikia makroprudencinės politikos poreikį. Trečioji tyrimų tema buvo skirta pinigų politikos ir makroprudencinės politikos koordinavimo teikiamai naudai.

PRISMA mokslinių tyrimų tinklas ištyrė pavienių kainų pokyčių dažnį ir su vartotojų kainų vertinimu susijusius klausimus

Kainodaros mikroduomenų analizės tinklas (PRISMA) tiria pavienių įmonių ir mažmeninių prekybininkų kainų nustatymo politiką naudodamas kainų mikroduomenų rinkinius. 2020 m. grupė, norėdama geriau suprasti infliacijos procesą, ištyrė pavienių kainų pokyčių dažnį ir atnaujino šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje Infliacijos inercijos tyrėjų tinklo (angl. Inflation Persistence Network, IPN) pateiktus duomenis. Be to, ji analizavo duomenis, pagal kuriuos apskaičiuojami oficialūs vartotojų kainų indeksai.

Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo grupė paskelbė 2017 m. tyrimą

2020 m. kovo mėn. Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo grupė paskelbė Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo trečiosios bangos (2017 m.) rezultatus. 2014–2017 m. euro zonos namų ūkių grynojo turto mediana iš esmės nesikeitė, o namų ūkių pajamų augimas buvo didelis – pajamų mediana padidėjo 4,1 %. Be to, grynojo turto koncentracija tarp turtingiausių euro zonos namų ūkių šiuo laikotarpiu nepakito, o labiausiai įsiskolinusių euro zonos namų ūkių patiriama su finansavimu susijusi įtampa galėjo sumažėti. Be to, duomenys padės suprasti pinigų politikos perdavimo ir namų ūkių patiriamo finansinio spaudimo skirtumus.

CompNet ištyrė, kaip Europos įmonės konkuruoja pasaulinėje aplinkoje COVID‑19 iššūkių kontekste

ECBS taip pat palaiko ryšius su nepriklausomais mokslinių tyrimų tinklais, pavyzdžiui, Konkurencingumo mokslinių tyrimų tinklu (angl. Competitiveness Research Network, CompNet) – konkurencingumo ir našumo tyrimų bei politikos analizės centru. 2020 m. CompNet surengė dvi virtualias konferencijas kartu su Národná banka Slovenska ir ECB. Pirmojoje konferencijoje buvo nagrinėjama tvaraus vystymosi, įmonių veiklos ir konkurencingumo politika mažose atvirose ekonomikose. Antrojoje konferencijoje aptartas COVID-19 pandemijos poveikis tarptautinei prekybai ir kapitalo srautams bei jų įtaka Europos įmonėms. CompNet taip pat paskelbė naujus su produktyvumu susijusių tyrimų rezultatus 2020 m. įmonių produktyvumo ataskaitoje.

8.3 Konferencijos ir leidiniai

2020 m pirmąją pusę sumažėjusi konferencijų veikla vėliau suaktyvėjo ir įgijo naują pavidalą

Pirmąją metų pusę dėl pandemijos sutriko bendradarbiavimas su akademine bendruomene, daugelis nuolat rengiamų konferencijų buvo atšauktos arba atidėtos vėlesniam laikui, įskaitant birželio arba liepos mėn. Sintroje turėjusį įvykti, tačiau lapkričio mėn. internetu surengtą ECB centrinės bankininkystės forumą. Konferencijų veikla buvo atnaujinta antrąją metų pusę – jos pradėtos rengti kaip virtualūs renginiai, visų pirma ECB mokslinių tyrimų konferencija ir ECB pinigų politikos konferencija. Abiejose konferencijose ne tik aptartos ekonominės politikos atsako į COVID‑19 pandemiją galimybės, bet ir pristatyti inovatyvūs tyrimai, susiję su pinigų politikos perdavimu ir finansų rinkos struktūromis.

Mokslo tiriamųjų darbų skelbimo nesutrukdė COVID‑19 pandemija

2020 m. ECB darbo straipsnių serijoje išspausdintas 161 ECB eksperto parengtas darbas. Be to, labiau į politiką orientuoti arba metodiniai tyrimai paskelbti ECB nereguliarių straipsnių, statistikos straipsnių ir diskusijoms skirtų straipsnių serijose. Daug ECB tyrimų taip pat buvo paskelbti akademiniuose žurnaluose. Kita medžiaga buvo skirta platesnei auditorijai, įskaitant ECB mokslinių tyrimų biuletenyje paskelbtus 13 straipsnių.

8 intarpas
Ekonomikos stebėjimas realiuoju laiku

Trumpojo laikotarpio ekonominių prognozių modeliavimas – tai ilgalaikė ekonominės analizės užduotis. Euro zonoje ketvirtiniai BVP duomenys pirmą kartą oficialiai skelbiami praėjus maždaug keturioms savaitėms po ketvirčio pabaigos. Iki BVP paskelbimo ekonomistai, pasitelkę įvairius mėnesinius rodiklius, pavyzdžiui, pramoninės gamybos arba verslo atstovų ir vartotojų nuomonės tyrimus, turi įvertinti ekonominį aktyvumą. Vertinant svarbus vaidmuo tenka statistiniams metodams, taikomiems šių rodiklių informacijai apibendrinti.

Dėl COVID‑19 pandemijos padidėjo poreikis vertinti ekonominį aktyvumą realiuoju laiku. ECB ir nacionalinių centrinių bankų tyrėjai deda daugiau pastangų siekdami panaudoti aukšto dažnio duomenis, kad ekonominio aktyvumo įverčiai būtų gauti labiau laiku. Nors tradiciniai rodikliai rengiami kas mėnesį, perversmas didžiųjų duomenų srityje dabar suteikia galimybių kas savaitę ar net kasdien rengti ekonominio aktyvumo rodiklius, pavyzdžiui, internetinių mokėjimų duomenis, eismo (sunkiasvorio transporto kelių mokesčių) duomenis, elektros suvartojimo, oro užterštumo, Google paieškų duomenis ir daugelį kitų[62].

Šie rodikliai pasirodė esą labai vertingi vertinant ekonomiką pandemijos metu. Pavyzdžiui, A pav. pateiktas indeksas, apskaičiuojamas derinant savaitinių duomenų rinkinį su tradiciniais mėnesiniais rodikliais, kartu su ketvirtiniais BVP lygio duomenimis rodo savaitinį euro zonos ekonomikos aktyvumo vertinimą realiuoju laiku. Indeksas normalizuojamas iki 100 2019 m. gruodžio mėn. Savaitinis indeksas rodo, kad, 2020 m. kovo mėn. pirmąją savaitę įvedus karantino priemones, euro zonos ekonomika patyrė staigų nuosmukį ir balandžio mėn. pasiekė žemiausią tašką, o vėliau jas atšaukus – po truputį atsigavo. Vėliau tais metais ekonominis aktyvumas išliko stabilus.

A pav.

Savaitinio euro zonos ekonominio aktyvumo stebėjimo priemonė ir ketvirtinis BVP lygis

(indeksas: 2019 m. gruodžio mėn. = 100)

Šaltiniai: ECB, Google, Eurostatas, Markit ir nacionaliniai statistikos institutai.
Pastabos: mėlyna linija rodo aktyvumo lygį savaitiniu dažnumu, raudona linija – ketvirtinio BVP lygį. Aktyvumo lygis standartizuotas iki 2019 m. gruodžio = 100, o BVP – iki 2019 m. IV ketv. = 100.

9 Teisinė veikla ir pareigos

Šiame skyriuje apžvelgiamos į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisdikciją patenkančios bylos, susijusios su ECB; pateikiama informacija apie ECB nuomones ir atvejus, kai nebuvo vykdoma pareiga konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų, susijusių su jo kompetencijos sritimis; ir ataskaitos apie ECB vykdomą piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymosi stebėseną.

9.1 Su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

ESTT pritarė ECB pozicijai, kad Valdančioji taryba turi plačią diskreciją užtikrinti jos svarstymų rezultatų konfidencialumą

2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismas apeliacine tvarka priėmė du sprendimus, susijusius su Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatų konfidencialumu (bylos atitinkamai C-442/18 P ir C-396/19 P). Šios bylos susijusios su dviem prašymais leisti viešai susipažinti su Valdančiosios tarybos sprendimu sustabdyti kredito įstaigos (Banco Espírito Santo) prieigą prie pinigų politikos kredito priemonių. ECB atsisakė leisti susipažinti su Valdančiosios tarybos protokolo dalimi, kurioje nurodyta Banco Espírito Santo suteikto kredito suma, vykdant pinigų politikos operacijas, be kita ko, remiantis Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 10.4 straipsniu ir Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmąja įtrauka. Apeliacine tvarka Teisingumo Teismas sutiko su ECB argumentais ir panaikino ginčijamą Bendrojo Teismo sprendimų dalį. Abiejuose sprendimuose nustatyti svarbūs precedentai, susiję su vieša prieiga prie Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatų. Teisingumo Teismo teigimu, svarstymų rezultatai, kaip ir patys svarstymai, yra konfidencialūs ir lieka tokiais, nebent Valdančioji taryba nuspręstų visai ar iš dalies paviešinti šiuos rezultatus. Jos svarstymų rezultatų atskleidimas yra „išimtinė Valdančiosios tarybos kompetencija“. Atsisakant atskleisti proceso rezultatus registruojančius dokumentus, ECB motyvų pareiškimas, remiantis tuo, kad prašomas dokumentas yra protokolo dalis, yra pakankamas. Atsisakymui atskleisti svarstymų rezultatus netaikoma papildoma sąlyga, kad ECB įrodytų, kaip atskleidimas „pakenktų viešojo intereso apsaugai“.

BPM pagrindų reglamente iš esmės nustatyta, kad sprendimai dėl sankcijų skelbiami neanonimiškai

2020 m. liepos 8 d. Bendrasis Teismas priėmė pirmus keturis sprendimus dėl ECB sankcijų skyrimo sprendimų. Byloje T-203/18 (VQ prieš ECB) Teismas atmetė visus ieškovo pateiktus ieškinio pagrindus. Visų pirma jis nusprendė, kad, skirdamas sankciją ir paskelbdamas baudą, ECB nepažeidė proporcingumo principo. Teismas taip pat išaiškino, kad teisinėje sistemoje įtvirtintas neanonimizuotų sprendimų dėl sankcijų skelbimo principas taikomas iki ieškinio dėl sprendimo panaikinimo pateikimo termino pabaigos. Kitose trijose bylose (T-576/18, T-577/18 ir T-578/18) Teismas iš dalies panaikino tris ECB sprendimus dėl sankcijų Crédit Agricole S.A. ir dviem iš jos patronuojamųjų įmonių. Teismas nustatė, kad ieškovai pažeidė Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 3 dalį, kuri turi būti aiškinama kaip reikalavimas kredito įstaigai gauti kompetentingų institucijų leidimą prieš klasifikuojant jos kapitalo priemones kaip bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones. Vis dėlto jis panaikino sankcijas remdamasis tuo, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo pateikta pakankamai išsamios informacijos apie metodiką, kurią taikė ECB, nustatydamas skirtų baudų dydį. Ieškovai šiuos sprendimus apskundė ESTT (bylos C-456/20 P, C-457/20 P ir C-458/20 P).

ESTT patvirtino plačią ECB viešos prieigos režimo „mąstymo erdvės“ išimties taikymo apimtį

2020 m. gruodžio 17 d. ESTT visa apimtimi atmetė Fabio de Masi ir Yanis Varoufakis apeliaciją dėl Bendrojo Teismo sprendimo (C-342/19 P). Šiuo 2019 m. kovo 12 d. priimtu sprendimu patvirtinta, kad ECB turėjo teisę pagrįsti savo sprendimą nesuteikti viešos prieigos prie 2015 m. gautos išorinės teisinės nuomonės „mąstymo erdvės“ išimtimi pagal Sprendimo ECB/2004/3 (2004/258/EB) 4 straipsnio 3 dalies pirmą papunktį. ESTT nusprendė, kad „mąstymo erdvės“ išimtis neapsiriboja vien tik dokumentais, susijusiais su konkrečiu sprendimų priėmimo procesu, bet yra susijusi su centrinio banko nepriklausomumo principu, kuris nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 straipsnyje. Teismas priminė, kad ECB privalo turėti galimybę efektyviai siekti savo tikslų, nepriklausomai naudodamasis konkrečiomis galiomis, kurias jam šiuo tikslu suteikia Sutartis ir ECBS statutas. Be to, jis patvirtino, kad dokumentui gali būti taikomos kelios Sprendime ECB/2004/3 numatytos išimtys ir kad teisinės konsultacijos išimtis, pagal Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką, nėra lex specialis gana plačios „mąstymo erdvės“ išimties atžvilgiu. Galiausiai, ESTT paaiškino, kad „mąstymo erdvės“ išimtis nereikalauja ECB nustatyti, kad atitinkamo dokumento atskleidimas rimtai pakenktų jo sprendimų priėmimo procesui.

ESTT paskelbė, kad Slovėnija, paimdama dokumentus Banka Slovenije patalpose, pažeidė ECB archyvų neliečiamybę

2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo didžioji kolegija byloje dėl ieškinio dėl įsipareigojimų nevykdymo, kurį Europos Komisija pareiškė Slovėnijai (C-316/19), paskelbė, kad 2016 m. liepos mėn. Banka Slovenije patalpose vienašališkai paimdama dokumentus, susijusius su ECBS ir Eurosistemos užduočių vykdymu, Slovėnija nevykdė savo įsipareigojimo gerbti Europos Sąjungos archyvų neliečiamybę pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsnius. Atsižvelgdamas į glaudžiai integruotą sistemą, kurioje veikia ECB, Teisingumo Teismas paaiškino, kad Europos Sąjungos archyvai apima visus ECB ir nacionalinių centrinių bankų (NCB) dokumentus, sukurtus, apdorotus ir perduotus vykdant ECBS ir Eurosistemos uždavinius, nepriklausomai nuo to, ar jie saugomi ECB, ar NCB. Taigi, nacionalinės institucijos negali, iš anksto nesuderinusios su ECB, paimti tokių dokumentų NCB patalpose. Be to, Teisingumo Teismas paskelbė, kad Slovėnija, tinkamai nebendradarbiaudama su ECB, kad būtų pašalintos neteisėtos tokio įsipareigojimo nevykdymo pasekmės, taip pat pažeidė savo įsipareigojimą sąžiningai bendradarbiauti.

9.2 ECB nuomonės ir reikalavimų nesilaikymo atvejai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalyje ir 282 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad su ECB būtų konsultuojamasi dėl visų siūlomų ES arba nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su jo kompetencijos sritimi. Visos ECB nuomonės skelbiamos EUR-Lex. ECB nuomonės dėl siūlomų ES teisės aktų taip pat skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2020 m. ECB priėmė šešias nuomones dėl siūlomų Europos Sąjungos teisės aktų ir 31 nuomonę dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su jo kompetencijos sritimi.

Aiškūs ir svarbūs atvejai, kai nebuvo konsultuojamasi su ECB

Nustatyti penki atvejai, kai nebuvo laikomasi pareigos konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų[63], keturi iš jų buvo susiję su nacionaline teise ir vienas iš jų buvo susijęs su Europos Sąjungos teise. Keturis atvejus buvo nuspręsta laikyti aiškiais ir svarbiais. Du iš šių atvejų susiję su Slovėnijos teisės aktais dėl atidėtų paskolų mokėjimų ir likvidumo priemonių Slovėnijos ekonomikai dėl COVID‑19. Šie atvejai buvo aiškūs ir svarbūs dėl galimo jų poveikio nacionaliniam centriniam bankui, Slovėnijos kredito įstaigų kapitalo ir likvidumo pozicijoms, Eurosistemos pinigų politikos operacijoms ir piniginio finansavimo draudimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnį laikymosi. Kitas atvejis, susijęs su Italijos įstatymo dėl kompensavimo už elektroninėmis mokėjimo priemonėmis atliktus pirkimus mechanizmo projektu, buvo aiškus ir svarbus dėl jo poveikio mokėjimo priemonėms, ypač gryniesiems pinigams. Europos Sąjungos teisės atvejis, susijęs su Reglamentu dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu (SURE), buvo aiškus ir svarbus dėl galimo jo poveikio ECB ir NCB administruojant SURE paskolas. ECB teigiamai vertina operatyviai baigtą teisėkūros procesą dviem Slovėnijos atvejais ir ES SURE atveju, atsižvelgiant į kritinę dėl pandemijos susidariusią padėtį, taip pat SURE atveju poreikį greitai pradėti veikti kaip trijų trumpalaikių apsaugos tinklų, dėl kurių susitarė Euro grupė, dalis.

ECB priėmė nuomones dėl siūlomų ES teisės aktų

ECB priėmė nuomones dėl ES siūlomų pakeitimų, susijusių su rizikos ribojimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais, sistemų reaguojant į COVID‑19 pandemiją ir nuomonę savo iniciatyva dėl ECB ir NCB vykdomo paskolų pagal SURE administravimo. ECB priėmė nuomonę dėl ES pasiūlymo dėl tam tikriems trečiųjų šalių užsienio valiutos kurso lyginamiesiems indeksams taikomos išimties ir tam tikrus lyginamuosius indeksus, kurių teikimas nutraukiamas, pakeičiančių pakaitinių lyginamųjų indeksų nustatymo. Jis taip pat priėmė nuomones dėl ES pasiūlymo dėl valiutų kurso klausimų, susijusių su CFA franku ir Komorų franku, ir dėl naujo ECB vykdomosios valdybos nario skyrimo.

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinės teisės aktų projektų

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinių centrinių bankų nacionalinių teisės aktų projektų, tarp jų – dėl siūlomos visapusiškos Sveriges Riksbank reformos; dėl Hrvatska narodna banka institucinio ir finansinio nepriklausomumo; dėl Banco de Portugal valdytojo ir valdybos narių skyrimo kriterijų pakeitimų ir dėl De Nederlandsche Bank sprendimų priėmimo organų narių skyrimo tvarkos; dėl Eesti Pank stebėtojų tarybos ir Sveriges Riksbank bendrosios tarybos reformų; dėl ECB ir atitinkamai Hrvatska narodna banka ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) glaudaus bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme; dėl Eesti Pank vaidmens gynybos situacijose ir Latvijas Banka tarybos narių atleidimo nuo karo prievolės; dėl Hrvatska narodna banka vaidmens apskaičiuojant Kroatijos bankų sektoriaus finansavimo vidutinių išlaidų nacionalinę orientacinę normą; dėl Central Bank of Ireland, kaip tam tikrų finansinių subjektų tikrųjų savininkų registrų tvarkytojo, vaidmens; dėl Banco de España vaidmens prižiūrint, kaip virtualiosios valiutos paslaugų teikėjai laikosi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu registravimo reikalavimų; dėl Graikijos banko vaidmens užtikrinant, kad būtų laikomasi tam tikrų reikalavimų, susijusių su bendra mokėjimų eurais erdve (SEPA); dėl De Nederlandsche Bank vaidmens Nyderlandų finansinio stabilumo komitete; dėl Lietuvos banko teikiamos skubios paramos likvidumui padidinti nebankinėms įstaigoms; dėl Banca Naţională a României trumpalaikio likvidumo užtikrinimo bankų indėlių garantijų fondui; dėl Danmarks Nationalbank duomenų rinkimo ir keitimosi jais; dėl kredito įstaigų bankroto administratorių ir likvidatorių teisės laikyti lėšas Latvijas Banka sąskaitose; ir dėl Graikijos banko, Banca d’Italia, Central Bank of Malta ir Oesterreichische Nationalbank jų atitinkamų valstybių narių įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui finansavimo.

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinių teisės aktų projektų kredito įstaigų prudencinės priežiūros klausimais, tarp jų – vieną nuomonę dėl ECB ir Hrvatska narodna banka glaudaus bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme, dvi nuomones dėl glaudaus bendradarbiavimo su Българска народна банка (Bulgarijos nacionaliniu banku), ir nuomonę dėl kredito įstaigos Liuksemburge išduotų dalyvavimo valdant kapitalą sertifikatų vertinimo.

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su mokėjimo priemonėmis, tarp jų – dėl mokėjimų, atliekamų per paštą, apmokėjimo grynaisiais pinigais apribojimų Belgijoje; dėl būtinojo grynųjų pinigų paslaugų lygio užtikrinimo Vengrijoje ir Švedijoje; ir dėl mokėjimų grynaisiais pinigais specialistams apribojimų Danijoje.

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su bankų ir finansų reglamentavimu ir finansiniu stabilumu, tarp jų – dėl valstybės pagalbos indėlių garantijų sistemai Liuksemburge; dėl specialaus mokesčio tam tikroms finansų įstaigoms Slovakijoje panaikinimo; dėl Belgijos finansų įstaigų taupomosiose sąskaitose laikomų sumų paskirstymo nustatymo ir ataskaitų; ir dėl būsto paskolų makroprudencinės rizikos ribojimo priemonių Vokietijoje.

ECB priėmė nuomonę dėl Bulgarijos teisės akto projekto, susijusio su Bulgarijos levo oficialiu valiutos kursu valiutos kurso mechanizme (VKM II).

ECB priėmė nuomonę dėl Austrijos teisės akto projekto, susijusio su mokėjimų balanso statistinėmis ataskaitomis.

9.3 Piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymasis

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 271 straipsnio d punktą, ECB patikėta užduotis stebėti, kaip ES šalių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) laikosi draudimų, nustatytų pagal Sutarties 123 ir 124 straipsnius bei Tarybos reglamentus (EB) Nr. 3603/93 ir Nr. 3604/93. Pagal 123 straipsnį, lėšų pereikvojimas sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybės vyriausybėms bei ES institucijoms ar organams ECB ir NCB yra draudžiami, taip pat draudžiama ECB ar NCB pirminėje rinkoje pirkti šių institucijų išleistas skolos priemones. Pagal 124 straipsnį, draudžiamos bet kokios rizikos ribojimu nepagrįstos priemonės, suteikiančios vyriausybėms ir ES institucijoms ar organams privilegiją naudotis finansų įstaigomis. Kartu su ECB valdančiąja taryba Europos Komisija stebi, kaip valstybės narės laikosi pirmiau minėtų nuostatų.

ECB taip pat stebi, kaip ES centriniai bankai antrinėje rinkoje perka vidaus viešojo sektoriaus, kitų valstybių narių viešojo sektoriaus ar ES institucijų ir organų išleistas skolos priemones. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 preambulę, viešojo sektoriaus skolos priemonių pirkimas antrinėje rinkoje neturi pažeisti Sutarties 123 straipsnyje nustatyto tikslo. Tokie pirkimai neturi tapti netiesioginio viešojo sektoriaus piniginio finansavimo forma.

Sutarties 123 ir 124 straipsniuose nurodytų draudimų iš esmės buvo laikomasi

2020 m. ECB vykdyta stebėsena patvirtino, kad Sutarties 123 ir 124 straipsnių iš esmės buvo laikomasi.

Stebėsena atskleidė, kad 2020 m. daugelis NCB buvo įgyvendinę atlyginimo už viešojo sektoriaus indėlius politiką, visiškai atitinkančią nustatytas viršutines atlyginimo ribas. Vis dėlto keli NCB turi užtikrinti, kad atlyginimo už viešojo sektoriaus indėlius dydis neviršytų viršutinės ribos.

ECB toliau stebės Magyar Nemzeti Bank dalyvavimą Budapešto vertybinių popierių biržos veikloje, nes susirūpinimą vis dar kelia tai, kad 2015 m. lapkričio mėn. Magyar Nemzeti Bank įsigijo kontrolinį Budapešto vertybinių popierių biržos akcijų paketą.

Central Bank of Ireland 2020 m. vykdytas su Airijos bankų pertvarkymo korporacija (IBRC) susijusio turto mažinimas (parduodant ilgalaikius kintamosios palūkanų normos vekselius) yra žingsnis būtino visiško disponavimo šiuo turtu link. Tolesnis pardavimas tinkamu tempu dar labiau sumažintų vis dar didelį susirūpinimą dėl piniginio finansavimo.

10 ECB ES ir tarptautiniame kontekste

2020 m. ECB palaikė glaudų dialogą su Europos ir tarptautiniais partneriais. Siekdamas paaiškinti precedento neturinčias priemones, kurių ėmėsi reaguodamas į COVID19 pandemiją ir būdamas atskaitingas Europos Parlamentui, ECB daug dėmesio skyrė komunikacijai, susijusiai su atskaitomybe Europos Parlamentui. ECB konstruktyviai dalyvavo G 20 dialoguose ir aktyviai prisidėjo prie Tarptautinio valiutos fondo (TVF) diskusijų, visų pirma skirtų pandemijos poveikiui. Be to, jis ir toliau bendradarbiavo su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių centriniais bankais.

10.1 ECB atskaitomybė

Glaudus nepriklausomumo ir atskaitomybės tarpusavio ryšys

ECB iš dalies dėl to, kad gali veikti visiškai nepriklausomai, sugebėjo imtis veiksmingų politinių priemonių per COVID‑19 pandemiją. Nepriklausomumas ECB buvo suteiktas demokratinėmis priemonėmis ir įgalina jį vykdyti užduotis be politinio spaudimo[64]. Siekiant užtikrinti, kad ECB vykdytų jam suteiktus įgaliojimus, nepriklausomumas savo ruožtu grindžiamas veiksmingais atskaitomybės mechanizmais. ECB nuolat siekė užtikrinti veiksmingą atskaitomybės praktiką ir paaiškinti savo veiksmus Europos žmonėms bei jų atstovams Europos Parlamente. Taigi ši praktika neapsiriboja vien tik Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 284 straipsnio 3 dalyje nustatytais reikalavimais. Be to, juos papildo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdoma teisminė kontrolė.

ECB ėmusis precedento neturinčių priemonių prasidėjus pandemijos protrūkiui, ECB Pirmininkė ir Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (angl. Committee on Economic and Monetary Affairs of the European Parliament, ECON) atstovai surengė ad hoc keitimąsi nuomonėmis. Jis papildė keturis reguliarius klausymus, surengtus to paties komiteto, posėdžiavusio 2020 m. Klausymų metu Pirmininkė taip pat išsamiai aptarė pagrindinius kriterijus, skirtus veiksmingai atskaitomybės praktikai užtikrinti. ECB ir Europos Parlamentas susitarė glaudžiai bendradarbiauti peržiūrint ECB strategiją.

Be to, 2020 m. vasario mėn. ECB Pirmininkė dalyvavo plenariniame posėdyje dėl ECB 2018 metų ataskaitos, o 2020 m. gegužės mėn. ECB pirmininko pavaduotojas ECON pristatė ECB 2019 metų ataskaitą. Po šio renginio ECB paskelbė savo atsakymą į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB 2018 metų ataskaitos. ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta dalyvavo ne tik reguliariai rengiamuose klausymuose, bet ir Europos Parlamento savaitėje (2020 m. vasario mėn.), kur aptarė ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimą bei plėtimą, ir keičiantis nuomonėmis su ECON dėl tarptautinio euro vaidmens (2020 m. liepos mėn.) ir dėl skaitmeninio euro (2020 m. spalio mėn.). Be to, ECB 2020 m. atsakė į 48 Europos Parlamento narių raštu teikiamus klausimus, kurių buvo gerokai daugiau negu praėjusiais metais.

Naujausių Eurobarometro apklausų duomenimis, 75 % euro zonos respondentų remia eurą ir 40 % pasitiki ECB[65]. Šie duomenys rodo, kad pasitikėjimą ECB vis dar veikia ekonominiai rezultatai (galimai ir tie, kurių ECB nekontroliuoja) ir kad ECB reikia ir toliau palaikyti konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu bei piliečiais siekiant paaiškinti jiems savo sprendimus ir juos išklausyti.

10.2 Tarptautiniai ryšiai

G 20

ECB konstruktyviai dalyvavo G 20 iniciatyvose, skirtose tinkamam atsakui į COVID‑19 pandemijos sukeltą krizę parengti

Užklupus COVID‑19 pandemijai, G 20 pritarė išsamiam ekstremalių situacijų politikos Veiksmų planui, skirtam COVID‑19 pandemijos sukeltos krizės ekonominiams padariniams švelninti, pasaulio finansų sistemai apsaugoti ir neturtingoms valstybėms paremti. Be to, kartu su Paryžiaus klubu G 20 susitarė dėl laikinosios skolos sustabdymo iniciatyvos (angl. Debt Service Suspension Initiative, DSSI) neturtingiausioms šalims ir parėmė DSSI papildančią bendrą skolos traktavimo sistemą. Suintensyvintas darbas infrastruktūrų ir finansinės įtraukties srityse, atsižvelgiant į naujus iššūkius, kuriuos nulėmė krizė. Kalbant apie finansų sektoriaus klausimus, pažymėtina, kad G 20, bendradarbiaudamos su Finansinio stabilumo taryba, parengė ataskaitą apie kredito reitingų agentūrų procikliškumo poveikį finansiniam stabilumui ir veiksmų planą, kuriuo siekiama gerinti pasaulio tarptautinių mokėjimų priemones. G 20 taip pat surengė diskusijas dėl pasaulinių stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų. Šiuo klausimu numatoma toliau dirbti 2021 m. Dialogai dėl mokesčių skaitmenizacijos srityje bus perkelti į 2021 m.

Politikos klausimai, susiję su TVF ir tarptautine finansų struktūra

TVF į krizę sureagavo nedelsdamas – atliko analizę ir suteikė skubią pagalbą

ECB ir toliau aktyviai dalyvavo diskusijose TVF ir kituose forumuose dėl tarptautinės pinigų bei finansų sistemos, prisidėdamas rengiant bendras Europos Sąjungos arba euro zonos šalių pozicijas. Daugiausia dėmesio diskusijose buvo skiriama COVID‑19 pandemijos poveikiui.

Tarptautinės bendruomenės atsake į krizę TVF atliko esminį vaidmenį, ypač analizuodamas ekonominę ir finansinę situaciją. Be to, jis skubiai ėmėsi daugybės priemonių, be kita ko, suteikė finansavimą precedento neturinčiam šalių skaičiui, teikė naujas lanksčias kredito linijas, sumažino skolą neturtingiausioms savo šalims narėms ir pradėjo taikyti naują skolinimo priemonę – trumpalaikę likvidumo liniją. Paskolos per krizę buvo teikiamos panaudojant esamą TVF skolinimo pajėgumą – maždaug 1 trln. JAV dolerių. Šis skolinimo pajėgumas užtikrintas ateičiai nuo 2021 m. sausio 1 d. padvigubinus TVF naujųjų skolinimo susitarimų lėšų sumą ir pasirašius naujus dvišalio skolinimo susitarimus. Tačiau TVF išteklių paklausą reikia atidžiai stebėti. ECB prisideda prie to, kad TVF, kaip esminis pasaulio finansų tinklo saugumo centras, turėtų pakankamai išteklių.

Atsižvelgdamas į pandemijos poveikį daugelio šalių įsiskolinimo situacijai, TVF ėmėsi aktyviau įgyvendinti su skolomis susijusią darbotvarkę. Jis inicijavo diskusijas dėl tarptautinės struktūros, skirtos skolų krizei spręsti, tobulinimo ir paskelbė planus išsamiai peržiūrėti savo politiką, susijusią su valstybių skolomis. Be to, TVF ir toliau vykdė penkerių metų priežiūros prioritetų peržiūrą (procesą, kuriuo bus nustatyti 2020–2025 m. priežiūros prioritetai), taip pat – finansų sektoriaus vertinimo programos (FSVP) peržiūrą. Kalbant apie pastarąją peržiūrą, pasakytina, kad Europos centrinių bankų sistemos Tarptautinių ryšių komiteto parengta ataskaita prisidėjo prie tarptautinių diskusijų ir joje buvo pateiktos rekomendacijos dėl FSVP vykdymo spartinimo.

Tarptautinis centrinių bankų bendradarbiavimas su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis

ECB ir toliau bendradarbiavo su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių centriniais bankais

Nepaisant precedento neturinčios padėties, ECB tęsė bendradarbiavimą su ne ES centriniais bankais, visų pirma per sudarytus susitarimo su pagrindiniais Azijos ir Lotynų Amerikos centriniais bankais memorandumus ir per struktūrinį bendradarbiavimą su regioninėmis organizacijomis bei TVF. Šis bendradarbiavimas rodo pasaulinį susidomėjimą ECB politika, nuomonėmis, analitinėmis struktūromis ir darbo procesais. Diskusijose darbuotojų ir politikos formuotojų lygmeniu buvo aptarta politika ir pagrindiniai ECB uždaviniai, taip pat techniniai ir valdymo klausimai. Kalbant konkrečiau, centriniai bankai daug dėmesio skyrė su COVID‑19 pandemija, klimato kaita ir skaitmenizacija susijusioms temoms. Be to, ECB, kaip ES institucija, ir toliau prisidėjo prie ES plėtros, dalyvaudamas tikslinėse diskusijose su Vakarų Balkanų regiono šalių, turinčių perspektyvų prisijungti prie ES, centriniais bankais.

9 intarpas
VKM II raida

2020 m. liepos 10 d. Bulgarijos levas ir Kroatijos kuna buvo įtraukti į antrąjį valiutų kurso mechanizmą (VKM II) jų tuomečiu kursu. Valiutos į VKM II buvo įtrauktos laikantis 1997 m. birželio 16 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucijoje nustatytos procedūros ir atsižvelgiant į tokius pagrindinius veiksnius kaip bankų sąjungos sukūrimas. Prieš teikiant paraišką dėl prisijungimo prie VKM II, Bulgarijos ir Kroatijos valdžios institucijos įvykdė nemažai išankstinių politikos įsipareigojimų. ECB ir Europos Komisija stebėjo ir vertino, kaip šie įsipareigojimai vykdomi jų kompetencijos srityse, t. y. ECB – bankų priežiūros ir makroprudencinės politikos, o Europos Komisija – struktūrinės politikos. Laikydamosi ankstesnės praktikos, prieš prisijungdamos prie VKM II, Bulgarija ir Kroatija prisiėmė papildomų politikos įsipareigojimų, norėdamos užtikrinti tvarią konvergencijos raidą siekdamos prisijungti prie euro zonos[66]. Šalims prisijungus prie VKM II, jų centriniai bankai užmezgė glaudų bendradarbiavimą su ECB priežiūros srityje[67]. Prisijungimas prie VKM II – viena iš išankstinių sąlygų šalims, norinčioms įsivesti eurą. Šalies valiuta turi be didelių nukrypimų dalyvauti VKM II, ir ypač nenuvertėti euro atžvilgiu bent dvejus metus. Įvertinus atitiktį visiems konvergencijos kriterijams, įstojimas į euro zoną turi būti patvirtintas Europos Sąjungos Tarybos, vadovaujantis atitinkamomis Sutarties sąlygomis[68].

11 Komunikavimo ir informavimo stiprinimas

„Gera komunikacija sudaro pagrindą pasitikėjimui ECB užtikrinti ir pagrindžia mūsų teisėtumą žmonių, kuriems tarnaujame, akyse“.
ECB Pirmininkė Christine Lagarde

Tarp daugelio koronaviruso pandemijos poveikių vienas labiausiai paplitusių yra precedento neturintis neapibrėžtumas. Jis nerimą, o dažnai ir sumaištį kelia ne vien kalbant apskritai apie ekonomiką ir visuomenę, bet ir apie kiekvieną asmeniškai. Tokiomis aplinkybėmis patikima, faktais pagrįsta, laiku vykdoma ir aiški valdžios institucijų komunikacija yra esminis dalykas teikiant gyvybiškai svarbią informaciją ir kuriant pasitikėjimą. Todėl 2020 m. ECB pakoregavo ir sustiprino savo komunikacijos ir informavimo veiklą. Jis teikė rinkoms ir plačiajai visuomenei laiku ir lengvai pasiekiamą informaciją apie tai, kaip vertina ekonomikos perspektyvas, ir apie sutartas politikos priemones. O svarbiausia yra tai, kad ECB dėjo daug pastangų aiškindamas, kas lemia jo sprendimus, koks yra numatomas jų poveikis ir kokia konkreti jų nauda euro zonos žmonėms, verslui, bankams ir vyriausybėms.

11.1 Komunikacija per pandemiją

ECB pritaikė savo komunikacijos strategiją atsižvelgdamas į su pandemija susijusius suvaržymus ir didžiąją dalį komunikacijos perkėlė į internetą

Pandemija paskatino ECB atrasti naujus būdus įvairiai auditorijai pasiekti. Taikydamas inovatyvius komunikacijos būdus, jis ir toliau koncentravosi į komunikaciją ir užtikrino, kad jo auditorija būtų gerai informuota. ECB siekė, kad finansų rinkos ir ekspertai gerai suprastų technines jo taikomų priemonių detales, ir sparčiai teikė atsakymus į užklausas. Lengvai pasiekiama informacija apie ECB veiksmus buvo skelbiama specialiame ECB atsakui į koronaviruso sukeltą pandemiją skirtame tinklalapyje.

Vienas svarbiausių naujosios komunikacijos aspektų – perėjimas nuo tiesioginių susitikimų prie internetinių renginių, seminarų ir diskusijų. Kadangi pandemijos pradžioje Vykdomosios valdybos nariai pristatė mažiau kalbų ir teikė mažiau gyvų interviu, ECB išplėtė savo komunikacijos priemonių rinkinį ir pristatė ECB tinklaraštį. Tinklaraštyje pateikiamos įžvalgos apie naujausius politikos sprendimus ir tendencijas, susijusius su euro zonos ekonomika ir kitais dalykais. Visus straipsnius rašo ECB politikos formuotojai. 2020 m. paskelbta devyniolika tinklaraščio įrašų, daugelyje jų buvo aprašoma, kaip ECB reagavo į krizę. 2019 m. pradėta rengti ECB tinklalaidė – tai dar vienas svarbus komunikacijos su plačiąja visuomene kanalas. 2020 m. parengti devyni jos epizodai įvairiomis temomis, tarp kurių – pandemijos poveikis ECB ir jo politikai bei operacijoms, centrinių bankų vaidmuo kovoje su klimato kaita ir galimybė sukurti skaitmeninį eurą.

2020 m. ECB centrinės bankininkystės forumas „Centrinių bankų vaidmuo besikeičiančiame pasaulyje“ taip pat buvo perkeltas į internetą. Naujasis forumo formatas, pasitelkiant specialiai įrengtą studiją, interaktyvius elementus ir transliaciją realiuoju laiku, pritraukė daugiau žiūrovų ir susilaukė daugiau atsiliepimų socialiniuose tinkluose, o Pirmininkės kalba apie pinigų politiką pandemijos sukeltos krizės metu sulaukė itin daug dėmesio. Kaip ir ankstesniais metais, Jaunųjų ekonomistų konkursas išplėtė galimybes dalyvauti forume ir padidino jaunesnių klausytojų susidomėjimą.

ECB lankytojų centras, kuriame paprastai dažnai lankosi mokiniai ir universiteto studentai, norintys daugiau sužinoti apie ECB ir jo politiką, buvo priverstas sustabdyti lankytojų priėmimą. Šiuo metu ECB lankytojų centras yra pasiekiamas internetu, o lankytojams siūlomas virtualus turas. Ture galima dalyvauti virtualiai – užsidėjus virtualios realybės šalmą. Tai suteikia dar ypatingesnę patirtį ir realistiškumą.

Pandemijos metu skaitmeniniai kanalai buvo svarbiausi vykdant komunikacijos veiklą. ECB internetinės komunikacijos išplėtimas ir gerokai intensyvesnė ECB komunikacija jo Pirmininkės ir kitų Vykdomosios valdybos narių socialinių tinklų kanalais padėjo padidinti ECB komunikacijos aprėptį ir užtikrino didesnį ECB sekėjų atsiliepimų internete skaičių – 2,8 mln. žmonių aktyviai domėjosi socialiniuose tinkluose skelbtu turiniu. Specialūs internetiniai komunikacijos formatai, pavyzdžiui, dialogas Europos jaunimo renginio metu, buvo patrauklūs, ypač jaunesnei auditorijai. Šiame renginyje, kuris 2020 m. gegužės mėn. surengtas kartu su Europos Parlamentu, Pirmininkė Christine Lagarde atsakė į jaunųjų europiečių klausimus, kurių jiems kilo rūpinantis savo karjera, klausimus apie Europos ateitį, skaitmenizaciją ir klimato kaitą. ECB pastangos siekiant partnerystės su patyrusiomis komunikacijos organizacijomis ar nuomonės formuotojais, tokiais kaip Finanzfluss, Youtube kanalu, skirtu finansiniam raštingumui, padėjo ECB stiprinti ryšį su jaunesne auditorija ir atsakyti į jų klausimus.

11.2 Komunikacija kaip dvipusis procesas: ECB klauso

ECB klauso siekdamas užtikrinti, kad tai, ką darome, atitinka tai, ko tikisi ir ką supranta Europos piliečiai

Peržiūrėdamas savo strategiją, ECB taip pat įvertina savo komunikacijos praktiką. ECB tikslai, strategija ir politikos sprendimai turi būti gerai suprantami ir palaikomi suinteresuotųjų asmenų. Todėl ECB nusprendė komunikuoti ne vien su techniniais ekspertais ir analitikais, bet ir su plačiąja visuomene. ECB siekia įsiklausyti į Europos piliečių lūkesčius, kad geriau suprastų jų ekonominius rūpesčius bei poreikius ir nuspręstų, kaip gali šiuos lūkesčius patenkinti.

2020 m. spalio mėn. pirmą kartą vyko renginys „ECB klauso“, jame dalyvavo Pirmininkė Christine Lagarde ir vyriausiasis ekonomistas Philip R. Lane. Šiame virtualiame renginyje dalyvavo 22 atstovai iš 18 pilietinės visuomenės organizacijų, veikiančių devyniose skirtingose srityse, tokiose kaip aplinkosauga, tvarumas, socialinė gerovė, verslas, religija, kultūra ir skaidrumas.

Dalyviai prisijungė prie pokalbio nuotoliniu būdu iš įvairių vietų septyniose skirtingose šalyse. Renginys vyko dviem sesijomis: viena jų buvo apie ECB pinigų politikos ir komunikacijos poveikį, o kita – apie ateityje pasaulio laukiančius iššūkius. Diskusijos buvo atviros ir tiesios.

Panašiuose renginiuose, kuriuos organizavo nacionaliniai centriniai bankai euro zonos šalyse, gauta daugiau įžvalgų apie žmonių iš įvairių euro zonos vietų rūpesčius ir lūkesčius.

Siekdamas sužinoti įvairių suinteresuotųjų šalių nuomonę ir idėjas, ECB taip pat sukūrė portalą „ECB klauso“, kad geriau suprastų žmonių požiūrį į euro zonos ekonomiką ir tai, ko jie tikisi iš ECB. 2020 m. per šį portalą buvo pateikta beveik 4 000 komentarų apie ECB pinigų politikos strategiją.

Komentarai ir informacija, gauti per portalą „ECB klauso“, renginių serijos „ECB klauso“ metu ir nacionalinių centrinių bankų organizuotų renginių metu, bus panaudoti svarstant strategijos peržiūrą 2021 m.

Be to, ECB kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis pradėjo seriją internetinių seminarų – pirmasis surengtas 2020 m. rugsėjo mėn. apie COVID‑19 poveikį euro zonos ekonomikai ir ECB politikos atsaką.

12 Organizacijos atsparumas ir valdymas

ECB siekia teikti savo darbuotojams įkvėpimą, juos ugdyti ir įtraukti. Nepaisant papildomų iššūkių, kilusių dėl COVID19 pandemijos, 2020 m. ECB ir toliau pritraukė ir išlaikė talentingus darbuotojus, skatino jų nuolatinį augimą, taip pat darė pažangą vykdydamas kelias su darbuotojais susijusias iniciatyvas ir procesus. Skirsnyje „Susipažinkite su mūsų žmonėmis“ ECB kolegos dalijasi savo patirtimi, susijusia su ypatingomis aplinkybėmis ir iššūkiais, su kuriais susidūrė 2020 m.

ECB yra visiškai įsipareigojęs užtikrinti aukščiausio lygio sąžiningumo ir valdymo standartų laikymąsi. 2020 m. sukurta patobulinta informavimo apie pažeidimus sistema didina jo ryžtą laikytis bendrų vertybių ir skatinti darbuotojus informuoti apie pažeidimus visiškai konfidencialiai.

12.1 Darbuotojų kompetencijos didinimas esant nepaprastoms aplinkybėms

ECB veiklos rezultatus lemia žmonės

COVID‑19 pandemija iškėlė ECB naujų iššūkių. 2020 m. jo didžiausias prioritetas buvo užtikrinti darbuotojų sveikatą bei saugumą ir palaikyti juos, kad darbuotojai galėtų palaikyti savo profesinių bei asmeninių pareigų balansą ir galėtų dirbti kiek įmanoma geriau.

ECB ėmėsi kelių atsargumo priemonių savo darbuotojams apsaugoti ir užtikrinti, kad ir toliau tinkamai vykdytų jam suteiktus įgaliojimus. Pandemijos pradžioje ECB paprašė savo darbuotojų dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus tuos, kurie privalo vykdyti kritines funkcijas ECB pastatuose. Jis taip pat perskirstė darbuotojus ir kai kuriuos paskyrė dirbti srityse, kuriose vykdomos kritinės funkcijos, nes reikėjo papildomos pagalbos.

ECB nuolat pritaikė savo darbo aplinką, taisykles ir politiką, kad išsaugotų savo darbuotojų gerovę, skatintų jų profesinį tobulėjimą ir užtikrintų įtraukią aplinką, ypač esant tokioms išskirtinėms aplinkybėms kaip COVID‑19 sukelta krizė. To pavyzdžiu galėtų būti reguliari komunikacija ir sąmoningumo didinimas organizacijoje, didesnė emocinė parama teikiant medicinines ir psichologines konsultacijas, lankstus darbo laikas ir parama vaikų priežiūrai. ECB taip pat laikinai pratęsė kai kurias darbo sutartis, kurių terminas ėjo pabaigos link. Prie ECB prisijungiantys nauji darbuotojai dažniausiai buvo samdomi nuotoliniu būdu.

2020 m. ECB ir toliau palaikė savo darbuotojų karjeros raidą. 2020 m. sausio mėn. buvo pradėta taikyti nauja karjeros sistema, kuri palengvino darbuotojų galimybes keistis vaidmenimis organizacijoje tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. ECB taip pat suteikė darbuotojams nuotolinio profesinio ugdymo galimybių, pavyzdžiui, galimybę dalyvauti mokymo renginiuose ir kursuose, kurie vyksta vaizdo ryšiu. Ugdydamas vadovavimo įgūdžius, kurie itin svarbūs ECB personalo valdymo srityje, jis investavo į nuotolinį vadovų ir grupių koordinatorių mokymą apie tai, kaip susitvarkyti su sunkumais, susijusiais su COVID‑19 sukelta krize, ir vadovauti virtualioms ar mišrioms (dirbančioms ir virtualiai, ir darbo vietoje) komandoms. Su darbuotojais taip pat buvo dalijamasi kitų organizacijų patarimais ir gerąja praktika, o ECB vidinėse platformose buvo sukurta speciali erdvė, kurioje darbuotojai ir vadovai gali keistis nuomonėmis ir užduoti klausimus.

ECB siekia būti tokia darbo vieta, kurioje skatinamas atvirumas, pagarba, įvairovė ir įtrauktis, todėl 2020 m. tęsė darbus šiose srityse. Jis skatino įtraukų darbuotojų elgesį, nes jis itin svarbus darbo aplinkoje, kuri tapo iš esmės nuotolinė. Kalbant apie lyčių pusiausvyrą, pasakytina, kad 2020 m. ECB patvirtino naują strategiją, kuri apima naujus su lytimis susijusius tikslus ir atitinkamų priemonių rinkinį lyčių įvairovei skatinti. Pirmą kartą šie tikslai apima tiek sprendimus dėl įdarbinimo ir paaukštinimo, tiek bendrą moteriškos lyties darbuotojų dalį ECB.

4 iliustracija

Moteriškos lyties darbuotojų įdarbinimo, paaukštinimo ir bendros dalies ECB tikslai

Šaltinis: ECB.
Pastaba: moteriškos lyties darbuotojų dalis apskaičiuojama pagal neterminuotas ir terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų skaičių.

Nepaisant COVID‑19 pandemijos, ECB ir toliau siekė didinti supratimą apie įvairovę ir įtrauktį. Panaudodamas savo darbuotojų tinklus ECB paminėjo kelis svarbius įvykius šioje srityje, pavyzdžiui, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Tarptautinę moters dieną, Tarptautinę kovos su homofobija, bifobija, interfobija ir transfobija dieną, Tarptautinę rasinės diskriminacijos panaikinimo dieną ir Tarptautinę neįgaliųjų dieną. 2020 m. ECB taip pat sukūrė „Tėvų tinklą“, naują darbuotojų tinklą, kurio misija – didinti organizacijos supratimą apie dalykus, susijusius su motinyste bei tėvyste, ir skatinti organizacinę kultūrą, politiką ir paslaugas, kurios geriausiai atitiktų esamų ir būsimų tėvų interesus ir poreikius.

Siekdamas stebėti darbuotojų gerovę ir suprasti jų poreikius bei rūpesčius šioje nepaprastoje situacijoje, ECB nusprendė reguliariai rengti trumpas organizacijos apklausas. Šios trumpos apklausos bus rengiamos per visą COVID‑19 pandemiją ir leis ECB imtis atitinkamų priemonių savo darbuotojams paremti, jų gerovei ir įsitraukimui išsaugoti bei įtraukiai darbo kultūrai skatinti.

12.2 Susipažinkite su mūsų žmonėmis

Massimo Antolini, patarėjas, Informacinių sistemų generalinis direktoratas

Dirbu Paslaugų galutiniams naudotojams skyriuje – mes visą ECB aprūpiname nešiojamaisiais kompiuteriais ir telefonais, kuriuos ir prižiūrime, taip pat teikiame pranešimų siuntimo, bendradarbiavimo priemonių ir vaizdo konferencijų rengimo paslaugas, taip užtikrindami, kad kolegos galėtų dirbti ir palaikyti ryšį, kad ir kur fiziškai jie būtų. Mes taip pat padedame Vykdomosios valdybos nariams ir jų biurams visais su IT susijusiais klausimais.

Kartu su kitomis Infrastruktūros ir operacijų paslaugų skyriaus komandomis užtikriname galimybę nuotoliniu būdu naudotis visomis ECB IT paslaugomis. Ši nuotolinė prieiga ECB kolegoms nuo pat COVID‑19 pandemijos pradžios leido prisitaikyti prie darbo iš namų ir šitaip buvo sumažinta užsikrėtimo rizika mūsų patalpose. Nors technologijos negali visiškai pakeisti fizinio buvimo ir tiesioginio bendravimo naudos, jos nuo pat su koronavirusu susijusių apribojimų galiojimo pradžios padėjo užtikrinti veiklos tęstinumą ir palaikyti organizacinį atsparumą.

Kolegoms, kurie tebedirbo ECB patalpose, mes taip pat įrengėme kelias susitikimų sales, kuriose įdiegėme patobulintą vaizdo konferencijų įrangą, ir buvome visada pasiekiami, siekdami savo naudotojams užtikrinti nuolatinį palaikymą. Šios pastangos jau davė rezultatų: ir darbuotojai, ir Vykdomosios valdybos nariai įgijo naujų įgūdžių ir dabar drąsiai naudojasi šia šiuolaikiška infrastruktūra virtualiems susitikimams ir įvairiems žiniasklaidos bei tarpinstituciniams vaizdo renginiams. Kadangi sumažėjo kelionių, darbotvarkėse atsirado dar daugiau renginių ir ECB turbūt dar niekada nebuvo toks prieinamas ir pasiekiamas visuomenei kaip šiuo laikotarpiu.

Shani Kopolo, stažuotoja, Žmogiškųjų išteklių generalinis direktoratas

Neseniai baigiau magistrantūros studijas, o studijavau aš tarptautinių žmogiškųjų išteklių valdymą Edinburgo universitete. Esu kilusi iš Suomijos ir Zambijos, o užaugau Vienoje, kur lankiau tarptautinę mokyklą. Kadangi mano aplinkoje susipynė tiek daug įvairių kultūrų, labai džiaugiausi galimybe pradėti dirbti ECB. Kaip Kompetencijos ir profesinio tobulėjimo valdymo skyriaus Darbo kultūros grupės stažuotoja dirbu su projektais, kurie yra susiję su, be kita ko, įvairove bei įtrauktimi. Mūsų iniciatyvomis siekiama užtikrinti, kad ECB būtų darbo vieta, kur kiekvienas kolega jaustųsi vertinamas, gerbiamas, įtrauktas ir įgalintas visiškai atsiduoti darbui. Tai visada yra svarbi sąlyga, tačiau dėl COVID‑19 pandemijos ji tapo dar svarbesnė ir aš asmeniškai tai patyriau. Darbą ECB pradėjau pandemijos įkarštyje ir dėl to kilo šiokių tokių sunkumų integruojantis į savo komandą: teko prašyti patarimų ir mokytis, kaip viskas veikia, nes pasinaudoti tradicinėmis tiesioginio bendravimo formomis tiesiog nebuvo įmanoma. Tačiau galimybė kalbėtis su kolegomis per vaizdo konferencijas, o ne susirašinėti elektroniniu paštu nepaprastai padėjo adaptuotis. Mano komanda taip pat dėjo visas pastangas siekdama įtraukti mane į darbą, ir tai parodė, kad mūsų darbas dėl įtraukties nuotolinėmis sąlygomis yra itin svarbus darbuotojų gerovei tokiu išskirtiniu metu kaip COVID‑19 pandemija.

Julia Körding, vadovaujanti finansų rizikos ekspertė, Rizikos valdymo direktoratas

Įgijusi grynosios matematikos mokslo daktaro laipsnį ir atlikusi doktorantūros studijų praktiką 2006 m. pradėjau dirbti ECB, nes norėjau atrasti ryšį su realiuoju pasauliu ir gerinti žmonių gyvenimą. Mano kasdienę motyvaciją užtikrina ECB tikslas dirbti visų Europos žmonių labui. 2020 m. pradžioje dirbau Sekretoriato generaliniame direktorate ir koordinavau Valdančiosios tarybos posėdžių bei ECB 2019 metų ataskaitos rengimą. Kai prireikė išteklių paremti ECB atsaką į COVID‑19 pandemiją, 2020 m. balandžio mėn. skubiai perėjau dirbti į Rizikos valdymo direktoratą. Kadangi turiu matematiko išsilavinimą, padėjau komandai vertinti naujus kredito vertinimo šaltinius ir rengti tinkamas rizikos mažinimo priemones. Tuo siekta bankams leisti pinigų politikos operacijose kaip įkaitą naudoti daugiau paskolų ir šitaip apsaugoti realiosios ekonomikos finansavimą. Daugelį mėnesių su savo naujaisiais kolegomis susitikdavau tik virtualiai. Aptarinėti sudėtingus techninius klausimus iš biuro namuose per nešiojamąjį kompiuterį ne visada buvo lengva, tačiau tai buvo labai rezultatyvi patirtis, nes mano komanda buvo puiki. Didžiuojuosi, kad ir aš atlikau nedidelį vaidmenį siekiant sušvelninti pandemijos poveikį visos euro zonos žmonėms.

Belén Pérez Esteve, vyresnioji visuomenės informavimo ekspertė, Komunikacijos generalinis direktoratas

Kad ECB galėtų vykdyti savo įpareigojimą palaikyti kainų stabilumą, jį turi suprasti rinkos dalyviai, taip pat ir Europos piliečiai. Tai ypač aktualu išskirtinių aplinkybių, tokių kaip koronaviruso pandemija, metu. Kaip išorės santykių komandos narė padėjau aiškinti platesnei visuomenei, ką daro ECB, organizuodama jauniems europiečiams skirtas iniciatyvas. Jaunimas nuo pandemijos poveikio ekonomikai nukentėjo bene labiausiai, tad mes 2020 m. daug dirbome siekdami pasiūlyti veiksmingų internetinių planuotų fizinių renginių alternatyvų, taip pat šiai auditorijai tinkamų novatoriškų formatų. Vienas iš tokių renginių, kurie dėl pandemijos buvo galiausiai surengti virtualioje erdvėje, buvo Jaunimo dialogas internetu su Pirmininke Christine Lagarde, jo metu dalyviai galėjo tiesiogiai pateikti jai savo klausimus. Mūsų komanda taip pat organizavo kelis interviu Finanzfluss – finansiniam švietimui skirtam YouTube kanalui. Kartu su Europos jaunimo forumu organizavome ir socialinės žiniasklaidos kampaniją, kuria siekta užtikrinti, kad, ECB peržiūrint savo strategiją, būtų išgirsta ir jaunų europiečių nuomonė. Neatsilikti nuo komunikacijos tendencijų ir auditorijos prioritetų skaitmeniniame amžiuje ir per pandemiją yra sudėtinga, tačiau jauti didžiulį pasitenkinimą, kai pasieki tikslą didinti informuotumą apie tai, ką mes darome, ir pritrauki naujų auditorijų.

Olivier Strube, pagrindinis banknotų išleidimo ekspertas, Banknotų direktoratas

Esu atsakingas už planavimą, kada eurų banknotai, visų pirma iš devynių spaustuvių, kuriose jie spausdinami, bus pristatomi devyniolikai nacionalinių centrinių bankų (NCB), kurie užtikrina jų prieinamumą piliečiams. Konkrečių metų mėnesinį pristatymo visiems NCB tvarkaraštį paprastai rengiu prieš kelis mėnesius, remdamasis grynųjų pinigų paklausos prognozėmis, kurioms rengti naudojama optimizavimo programinė įranga, kad pasiūla ir paklausa būtų veiksmingai suderintos. 2020 m. kovo mėn., prieš pirmąjį pandemijos karantiną, susidūrėme su netikėtai didele banknotų paklausa, o po to – su daliniu ir (arba) visišku spaustuvių ir už pakartotiniam išleidimui į apyvartą tinkamų banknotų atranką atsakingų grynųjų pinigų centrų uždarymu. Dėl to netikėtai sumažėjo banknotų pasiūla. Dėl šio reto paklausos ir pasiūlos sukrėtimo derinio turėjau visiškai pakeisti pristatymo tvarkaraštį ir inicijuoti daugiau kaip 20 ad hoc banknotų siuntų iš mūsų strateginių banknotų atsargų pristatymą visoje Europoje. Turėjau atidžiai stebėti banknotų atsargas bei pasiūlą ir palaikyti ryšį su NCB, kad galėčiau užtikrinti, jog nė viena euro zonos šalis nepristigtų banknotų. Spręsti šią problemą mums padėjo ir viduje sukurta programėlė, kurioje galima paprasčiau numatyti įvairius pasiūlos ir paklausos scenarijus. Pajutau tikrąją europietišką dvasią, kai visi devyniolika NCB šiuo sunkiu laikotarpiu pragmatiškai padėjo vieni kitiems, siekdami užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų išsiimti pinigų, kada ir kur jam jų beprireiktų.

Anne van der Graaf, magistrantūros programos dalyvė, Rinkos operacijų generalinis direktoratas

Savo antraisiais dalyvavimo magistrantūros programoje metais pradėjau dirbti Euro zonos obligacijų rinkų skyriuje, mano pagrindinė užduotis – padėti NCB vykdyti bendrovių sektoriaus turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP). Tiesiogiai padedu užtikrinti, kad bendrovės ir toliau turėtų palankias finansavimosi sąlygų, nors dėl koronaviruso pandemijos yra susidariusios nepaprastosios aplinkybės. Man pasisekė, nes galėjau įgyti asmeninės patirties ECB prekybos salėje. Kai buvo sugriežtinti apribojimai dėl žmonių, galinčių dirbti biure, skaičiaus, koronaviruso pandemija gerokai pakeitė mano darbo dieną ir euro zonos obligacijų rinkas turėjau stebėti iš namų. Šiaip jaukus mano buto svečių kambarys virto mano biuru, kur yra ir šiokių tokių smagių „biuro baldų“, kaip antai mano kambarioko būgnai, stovintys šalia mano rašomojo stalo.

Stefan Wredenborg, vyresnysis grupės vadovas ir Finansinio stabilumo komiteto sekretorius, Makroprudencinės politikos ir finansinio stabilumo generalinis direktoratas

Komitetai yra viena iš svarbių ECB ir nacionalinių centrinių bankų bei priežiūros institucijų bendradarbiavimo formų. Vienas iš jų – Finansinio stabilumo komitetas – dėl pandemijos 2020 m. dirbo intensyviau. Buvo dažniau rengiami virtualūs susitikimai finansinio stabilumo pokyčiams ir makroprudencinės politikos sprendimams aptarti. 2020 m. buvau paskirtas šio komiteto sekretoriumi ir turėjau nedelsdamas imtis darbo; visa tai tapo įmanoma, nes mano pirmtakas pasirūpino man sklandžiai perduoti pareigas, sekretoriato komandos kolegos buvo nuostabūs, o komiteto pirmininkas davė patarimų.

Šie metai buvo sudėtingi, taip pat ir nariams, nes mums teko pratintis prie naujų bendro darbo būdų ir kartu tvarkytis su padidėjusiu darbo krūviu. Manau, mums tai pavyko, padėjo didelis noras bendradarbiauti, puiki nacionalinių institucijų bei ECB ekspertų vykdyta analizė ir mūsų IT tarnybų palaikymas, kuris mums padėjo susitvarkyti su šia nauja virtualiąja realybe. Nors tai ir skamba kiek paradoksiškai, jaučiu, kad mes, kaip komitetas, per šiuos metus tapome artimesni, nors fiziškai nebuvome susitikę. Matant narius iš visų ES šalių dalyvaujant vaizdo susitikimuose iš savo biurų namuose, o ne susirinkus prie vieno didelio stalo, kilo jausmas, kad visi mes šiuo sudėtingu laikotarpiu iš tiesų esame kartu. Kita vertus, visiems mums retkarčiais trūko tiesioginių susitikimų ir galimybės per pertraukėles neformaliai pasidalyti naujienomis!

12.3 Sąžiningumo didinimas ir valdymo standartų gerinimas

Patobulinta informavimo apie pažeidimus sistema ir politika užtikrina ECB sąžiningumą, skatina gerą organizacijos valdymą ir suteikia darbuotojams galimybę konfidencialiai pranešti apie pažeidimus

Siekiant užtikrinti ECB sąžiningumą ir skatinti gerą organizacijos valdymą, 2020 m. įdiegta patobulinta vidinė informavimo apie pažeidimus sistema ir politika. Naujoje sistemoje įdiegta vidinė priemonė, suteikianti galimybę paprastai, saugiai ir anonimiškai pranešti apie galimus profesinių pareigų pažeidimus, netinkamą elgesį ar kitokius pažeidimus bei galimybę pranešėjams ir liudininkams paprašyti apsaugos nuo neigiamo poveikio, kaip tai nustatyta pažangiausiuose standartuose. Be to, politikos taikymo apimtis buvo išplėsta, kad apimtų visus ECB aukšto lygio tarnautojus. Informavimo apie pažeidimus sistema papildytas dabartinis ECB pranešimų apie pažeidimus mechanizmas, kuris pirmiausia naudojamas išoriniams pranešimams dėl pažeidimų bankų priežiūros srityje.

ECB parengė naujas iniciatyvas ir komunikacijos kampanijas, kad darbuotojai būtų informuoti apie etikos taisykles ir nuostatas, o visi nauji darbuotojai turi baigti privalomą elektroninio mokymo programą „Kaip būti etiškam“. 2020 m. Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba atsakė į beveik 1 900 užklausų įvairiomis temomis, o užklausas po lygiai teikė centrinės bankininkystės ir bankų priežiūros darbuotojai. Beveik 60 % užklausų buvo susiję su darbuotojų asmeniniais finansiniais sandoriais, po jų – užklausos dėl išorinės veiklos ir interesų konfliktų (žr. 25 pav.). Kartu su išoriniu paslaugų teikėju atliktos atitikties patikros patvirtino, kad ECB darbuotojai ir ECB aukšto lygio organų nariai iš esmės laikosi asmeninių finansinių sandorių taisyklių.

25 pav.

2020 m. gautų ECB darbuotojų užklausų apžvalga

(užklausų skaičius)

Šaltinis: ECB.

Bendradarbiavimas su nacionaliniais centriniais bankais ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo lygmeniu toliau vyko per Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupę (EAPDG) ir buvo susijęs su etikos gairių įvairiose institucijose suderinimu ir jų nuoseklumo užtikrinimu.

Tarptautiniu lygmeniu ECB buvo priimtas į Daugiašalių organizacijų etikos tinklą (DOET) – forumą, skirtą keistis patirtimi ir informacija, palengvinti bendradarbiavimą bendrais sąžiningumo klausimais ir skatinti standartų taikymą. DOET narystė rodo ECB įsipareigojimą etikos ir gero valdymo klausimams.

Pagal Europos Centrinio Banko aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksą, ECB etikos komitetas įvertino Interesų deklaracijas, kurias Vykdomosios valdybos, Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos nariai pateikė skelbti ECB interneto svetainėje. 2020 m. Etikos komitetas pateikė daugiau nuomonių, kurių daugelis buvo susijusios su asmenine veikla ir veikla baigus tarnybą.

Siekdama toliau didinti skaidrumą, Valdančioji taryba nusprendė ECB interneto svetainėje paskelbti Etikos komiteto pateiktas nuomones dėl interesų konfliktų ir atlygintinos veiklos baigus tarnybą ECB, kurios skirtos dabartiniams ir būsimiems Vykdomosios valdybos, Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos nariams.

2020 m. ECB atsakė į 67 ES piliečių prašymus dėl prieigos prie ECB dokumentų ir atskleidė daugiau kaip 190 dokumentų (kai kurie jų buvo atskleisti iš dalies).

ECB audito komitetas[69] atliko kas trejus metus atliekamą savo įgaliojimų peržiūrą ir patvirtino papildomas nuostatas, kad atlieptų Europos Parlamento ir nevyriausybinių organizacijų raginimus toliau didinti ir apsaugoti savo narių nepriklausomumą. ECB Audito komitetas pataria Valdančiajai tarybai dėl pagrindinių Eurosistemos ir ECB bendrojo valdymo aspektų, apimančių tiek centrinę bankininkystę, tiek bankų priežiūrą. Jis buvo reguliariai informuojamas apie priemones ir iniciatyvas, kurių ECB ėmėsi dėl finansinės ir operacinės rizikos, susijusios su COVID‑19 pandemija, ir toliau skatino laiku įgyvendinti atviras audito rekomendacijas.

Finansinės ataskaitos

https://www.ecb.europa.eu/pub/annual/annual-accounts/html/ecb.annualaccounts2020~0508aea2f9.en.html

Eurosistemos konsoliduotas balansas 2020 m. gruodžio 31 d.

https://www.ecb.europa.eu/pub/annual/balance/html/ecb.eurosystembalancesheet2020~0da47a656b.en.html

Statistika (tik anglų k.)

https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/annrep/ecb.ar_annex2020_statistical_section~ae79ac8ab8.en.pdf

© Europos Centrinis Bankas, 2021

Adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija

Telefonas +49 69 1344 0

Interneto svetainė www.ecb.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Šiame leidinyje paskutiniai duomenys – 2021 m. vasario 25 d. (išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip).

Dėl terminų ir santrumpų žr. ECB glosarijų (anglų k.).

HTML ISBN 978-92-899-4645-2, ISSN 1830-2971, Skaitmeninio objekto identifikatorius:10.2866/372129, ES katalogo numeris QB-AA-21-001-LT-Q

  1. 2020 m. pabaigoje prognozėse buvo numatyta, kad bus rastas medicininis pandemijos sprendimas ir nuo 2021 m. vidurio bus pradėtas plataus masto vakcinavimas.
  2. 1.2 skirsnyje panaudoti Eurostato antrojo įverčio duomenys, paskelbti 2021 m. kovo 9 d.
  3. Žr. intarpą „Ilgalaikis pandemijos poveikis. Įžvalgos iš pirmaujančių bendrovių apklausos“, Ekonomikos biuletenis, ECB, 2020, Nr. 8.
  4. Žr. intarpą “A preliminary assessment of the impact of the COVID-19 pandemic on the euro area labour market”, Economic Bulletin, Issue 5, ECB, 2020.
  5. Žr. 2 intarpą straipsnyje “The impact of COVID-19 on potential output in the euro area”, Economic Bulletin, Issue 7, ECB, 2020.
  6. Fiskalinės politikos pozicija parodo ekonomikos fiskalinio skatinimo kryptį ir mastą, apimančius daugiau nei automatinę viešųjų finansų kaitą dėl ekonomikos ciklo. Ji vertinama kaip pagal ciklą patikslintas pirminio balanso rodiklis atėmus valstybės paramos finansų sektoriui įtaką. Daugiau apie euro zonos fiskalinę politiką žr. straipsnyje “The euro area fiscal stance”, Economic Bulletin, Issue 4, ECB, 2016.
  7. Žr. Europos Komisijos 2020 m. rudens ekonomines prognozes.
  8. Plačiau žr. straispnyje “The initial fiscal policy responses of euro area countries to the COVID-19 crisis”, Economic Bulletin, Issue 1, ECB, 2021.
  9. Žr. Europos Komisijos 2020 m. rudens ekonomines prognozes.
  10. 1.4 skirsnyje panaudoti Eurostato antrojo įverčio duomenys, paskelbti 2021 m. kovo 9 d.
  11. Šį laikiną maisto kainų šuolį paskatinę veiksniai išsamiai išnagrinėti intarpe “Recent developments in euro area food prices”, Economic Bulletin, Issue 5, ECB, 2020.
  12. Apie sunkumus apskaičiuojant vartotojų kainas per pandemiją žr. intarpą “Consumption patterns and inflation measurement issues during the COVID-19 pandemic”, Economic Bulletin, Issue 7, ECB, 2020.
  13. Plačiau žr. intarpuose „Sutrumpinto darbo laiko schemos ir jų poveikis darbo užmokesčiui bei disponuojamosioms pajamoms“, Ekonomikos biuletenis, ECB, 2020, Nr. 4, ir „Darbo užmokesčio raidos per COVID-19 pandemiją vertinimas – ar duomenys apie sutartą darbo užmokestį gali būti naudingi?“, Ekonomikos biuletenis, ECB, 2020, Nr. 8.
  14. Išsami informacija apie priežiūros priemones, kurių imtasi siekiant suteikti bankams kapitalo ir veiklos paramą, pateikta 3.3 skirsnyje ir 2020 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitoje.
  15. Valdančioji taryba taip pat paskelbė, kad SPPP portfelio laipsniškas mažėjimas suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ateityje bet kokiu atveju bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui. Ši SPPP numatyta reinvestavimo strategija sumažins nepagrįsto finansavimo sąlygų griežtinimo riziką.
  16. Eurosistema taip pat teikė likvidumo paramą, pirmiausia kovo mėn. per papildomas ITRO, o po to – balandžio mėn. pradėjusi vykdyti septynių specialiųjų pandeminių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (SPITRO) seriją.
  17. Eurosistema siekia neutralų poveikį rinkai darančio turto paskirstymo ir perka visų reikalavimus atitinkančių terminų vertybinius popierius visose jurisdikcijose tokiu būdu, kuris rodo euro zonos vyriausybių obligacijų rinkos sudėtį.
  18. Dėl išsamesnės informacijos apie vertybinių popierių skolinimą pagal įvairias turto pirkimo programas ECB interneto svetainėje žr. “Securities lending of holdings under the asset purchase programme (APP) and the pandemic emergency purchase programme (PEPP)”.
  19. ECB kas mėnesį skelbia Eurosistemos agreguotą mėnesinį pagal VSPP suteiktų VP paskolų balanso vidurkį ir agreguotą gauto pinigų įkaito mėnesinį vidurkį.
  20. Žr. “The financial risk management of the Eurosystem’s monetary policy operations”, ECB, July 2015.
  21. Žr. ECB interneto svetainės skiltį Turto pirkimo programos.
  22. TUVP privalo turėti bent du ECAI suteiktus kredito reitingus.
  23. Žr. 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo 138 straipsnio 3 dalies b punktą (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).
  24. Emitento limitas reiškia didžiausią emitento vertybinių popierių dalį, kurią Eurosistema galėtų turėti.
  25. Žr. straipsnį “The stability-oriented monetary policy strategy of the Eurosystem”, Monthly Bulletin, ECB, January 1999, ir straipsnį “The outcome of the ECB’s evaluation of its monetary policy strategy”, Monthly Bulletin, ECB, June 2003.
  26. Žr. Parker, M., “The impact of disasters on inflation“, Working Paper Series, No 1982, ECB, November 2016.
  27. Žr. De Haas, R. and Popov, A., “Finance and carbon emissions“, Working Paper Series, No 2318, ECB, September 2019.
  28. Žr. Benmir, G., Jaccard, I. and Vermandel, G., “Green asset pricing“, Working Paper Series, No 2477, ECB, October 2020.
  29. Žr. Agnoletti, M., Manganelli, S. and Piras, F., “Covid-19 and rural landscape: the case of Italy“, Working Paper Series, No 2478, ECB, October 2020.
  30. Žr. 2020 m. lapkričio mėn. ECB Finansinio stabilumo apžvagą.
  31. Žr. 2020 m. lapkričio mėn. ECB Finansinio stabilumo apžvagą.
  32. Žr., pavyzdžiui, “COVID-19 Vulnerability Analysis”, ECB Banking Supervision, 28 July 2020, ir Budnik, K. et al., “Banking euro area stress test model”, Working Paper Series, No 2469, ECB, September 2020.
  33. Gavus atitinkamus prašymus dėl glaudaus bendradarbiavimo su ECB, 2019 m. atliktas išsamus Bulgarijos bankų vertinimas, o 2020 m. – išsamus Kroatijos bankų vertinimas.
  34. Žr. pranešimą spaudai “ECB establishes close cooperation with Bulgaria’s central bank”, ECB Banking Supervision, 10 July 2020.
  35. Žr. pranešimą spaudai “ECB establishes close cooperation with Croatia’s central bank”, ECB Banking Supervision, 10 July 2020.
  36. Žr. pranešimą spaudai “ECB lists Bulgarian and Croatian banks it will directly supervise as of October 2020”, ECB Banking Supervision, 11 September 2020.
  37. Žr. pranešimą spaudai “ECB Banking Supervision provides temporary capital and operational relief in reaction to coronavirus”, ECB Banking Supervision, 12 March 2020.
  38. Žr. pranešimą spaudai “ECB Banking Supervision provides further flexibility to banks in reaction to coronavirus”, ECB Banking Supervision, 20 March 2020.
  39. Žr. McCaul, E., “A pragmatic SREP delivers appropriate supervision for the crisis”, The Supervision Blog, ECB Banking Supervision, 12 May 2020.
  40. Žr. pranešimą spaudai “ECB Banking Supervision provides further flexibility to banks in reaction to coronavirus”, ECB Banking Supervision, 20 March 2020.
  41. Žr. pranešimą spaudai “ECB allows temporary relief in banks’ leverage ratio after declaring exceptional circumstances due to pandemic”, ECB Banking Supervision, 17 September 2020. Kapitalo reikalavimų reglamentas, iš dalies pakeistas KRR „greitu sprendimu“, leidžia bankų priežiūros institucijoms, pasikonsultavus su atitinkamu centriniu banku, leisti bankams neįtraukti centrinių bankų pozicijų į sverto koeficientą.
  42. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1), konkrečiai – Reglamento 178 straipsnio 2 punktas.
  43. Žr. Enria, A. and Fernandez-Bollo, E., “Fostering the cross-border integration of banking groups in the banking union”, The Supervision Blog, ECB Banking Supervision, 9 October 2020.
  44. Žr. 2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonę dėl Sąjungos krizių valdymo sistemos peržiūros (CON/2017/47) (OL C 34, 2018 1 31, p. 17).
  45. Žr., pvz., de Guindos, L., Panetta, F. and Schnabel, I., “Europe needs a fully fledged capital markets union – now more than ever”, The ECB Blog, ECB, 2 September 2020.
  46. Žr. “Financial Integration and Structure in the Euro Area”, ECB, March 2020.
  47. Naujoji T2S statistinė sistema buvo patvirtinta 2020 m. sausio mėn. Pagrindiniai pokyčiai ir poveikis T2S rodikliams apžvelgti 2019 metų T2S ataskaitos intarpe ”Changes in the T2S statistical framework”.
  48. Susitarimai dėl atpirkimo sandorių – tai susitarimai, pagal kuriuos skolinantis centrinis bankas kitam centriniam bankui suteikia galimybę pasiskolinti lėšų savo valiuta ir kaip įkaitą, kuriuo užtikrinama, kad besiskolinantis centrinis bankas grąžins šias lėšas, priima turtą ta valiuta.
  49. Žr. taip pat Panetta, F. ir Schnabel, I., “The provision of euro liquidity through the ECB’s swap and repo operations”, The ECB Blog, ECB, 19 August 2020.
  50. Žr. pranešimą “ECB starts publishing compounded euro short-term rate (€STR) average rates on 15 April 2021”, ECB, 18 March 2021.
  51. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 141 straipsnio 2 dalį, ECBS statuto 17 straipsnį, 21 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį ir 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 332/2002 9 straipsnį.
  52. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 2 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį, ECBS statuto 17 ir 21 straipsnius ir 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 407/2010 8 straipsnį.
  53. Pagal ECBS statuto 17 ir 21 straipsnius (taip pat 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamento (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo 10 straipsnį).
  54. Pagal ECBS statuto 17 ir 21 straipsnius (taip pat EFSF pagrindų susitarimo 3 straipsnio 5 dalį).
  55. Pagal ECBS statuto 17 ir 21 straipsnius (taip pat ESM susitarimo dėl finansinės pagalbos programos bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 12 dalies 1 punktą).
  56. Atsižvelgiant į susitarimą dėl paskolos programos tarp valstybių narių, kurių valiuta yra euras (išskyrus Graikiją ir Vokietiją), ir Kreditanstalt für Wiederaufbau (veikiant viešųjų interesų labui, laikantis Vokietijos Federacinės Respublikos nurodymų ir turint jos garantiją), paskolos davėjų, ir Graikijos, paskolos gavėjos, ir Bank of Greece, paskolos gavėjos tarpininko, ir pagal ECBS statuto 17 straipsnį ir 21 straipsnio 2 dalį ir 2010 m. gegužės 10 d. Sprendimo ECB/2010/4 2 straipsnį.
  57. Pagal Kapitalo reikalavimų reglamento 430c straipsnį, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba įgaliojo EBI atlikti galimybių studiją ir paprašė atsižvelgti į ECBS pastabas.
  58. Žr. “ECB communication to reporting agents on the collection of statistical information in the context of COVID-19”, ECB, 15 April 2020, ir “ECB communication to reporting agents on the extension of deadlines for the reporting of statistical information in the context of COVID-19”, ECB, 29 April 2020.
  59. Žr. straipsnį “European financial integration during the COVID-19 crisis”, Economic Bulletin, Issue 7, ECB, 2020.
  60. Kas mėnesį atliekamoje apklausoje šiuo metu dalyvauja šešios didžiausios euro zonos šalys: Vokietija, Ispanija, Prancūzija ir Italija (imtis – 2 000 respondentų), Belgija ir Nyderlandai (imtis – 1 000).
  61. Skolininkui taikomas priemonės yra, pavyzdžiui, kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykio bei įmokos dydžio ir pajamų santykio ribos.
  62. Pavyzdžiui, žr. ECB internetinį seminarą „Tracking the economy with high frequency data”, 16 October 2020; Eraslan, S. and Götz, T., “An unconventional weekly economic activity index for Germany”, Technical Paper Series, No 2, Deutsche Bundesbank, 2020 ir Delle Monache, D., Emiliozzi, S. and Nobili, A., “Tracking economic growth during the Covid-19: a weekly indicator for Italy”, Note Covid-19, Banca d’Italia, 27 January 2021.
  63. Pareigos konsultuotis nesilaikymo atvejai apima: i) atvejus, kai nacionalinė institucija konsultacijoms su ECB nepateikė teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis, ir ii) atvejus, kai nacionalinė institucija formaliai konsultavosi su ECB, bet nesuteikė ECB pakankamai laiko išnagrinėti teisės aktų projektus ir priimti dėl jų nuomonę.
  64. Žr. Dall’Orto Mas, R., Vonessen, B., Fehlker, C. and Arnold, K., “The case for central bank independence: a review of key issues in the international debate”, Occasional Paper Series, No 248, October 2020.
  65. Informacija apie piliečių pasitikėjimo ECB ir paramos eurui padėtį, raidą bei socialinį ir demografinį pasiskirstymą pateikta straipsnyje “Citizen’s attitudes towards the ECB, the euro, and Economic and Monetary Union“, Economic Bulletin, Issue 4, ECB, 2020.
  66. VKM II komunikatus (Bulgarijos ir Kroatijos), šalių paraiškas bei įsipareigojimų prieš ir po prisijungimo sąrašus (Bulgarijos ir Kroatijos) galite rasti ECB interneto svetainėje.
  67. Daugiau informacijos žr. 2020 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitos 4.1 skirsnyje.
  68. Žr. straipsnį “The European exchange rate mechanism (ERM II) as a preparatory phase on the path towards euro adoption – the cases of Bulgaria and Croatia”, Economic Bulletin, Issue 8, ECB, 2020.
  69. 2020 m. vasario mėn. Yannis Stournaras pradėjo eiti Audito komiteto pirmininko pareigas.