Menu

Žvilgsnis į praėjusius metus

 2017 m. euro zonos ekonomikos atsigavimas peraugo į solidų ir plačiai apimantį augimą. Ekonomika augo 2,5 % tempu, o paskutinis metų ketvirtis buvo jau 18-as iš eilės, kai buvo fiksuotas ekonomikos augimas. Tai didžiausias augimas per dešimtmetį ir plačiausias per du dešimtmečius. Euro zonos šalių augimo tempų skirtumai buvo mažiausi nuo pat pinigų sąjungos pradžios.

Spartus ekonomikos augimas lėmė ir darbo rinkos atsigavimą panašiu tempu. Paskatintas rekordinio moterų ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo darbo rinkoje, užimtumas padidėjo 1,6 % ir pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį. Nedarbas pasiekė žemiausią nuo 2009 m. sausio mėn. lygį. Nuo 2013 m. vidurio iš viso sukurta 7,5 milijono darbo vietų – tiek, kiek jų prarasta per krizę.

Kaip ir kelerius praėjusius metus, prie šios atsigavimo ir konvergencijos sėkmės istorijos labai prisidėjo ECB vykdoma pinigų politika. Anksčiau stebėta mūsų pinigų politikos poveikio perdavimo asimetrija 2017 m. beveik išnyko ir finansavimo sąlygos su rekordiškai mažomis palūkanų normomis stabilizavosi visoje euro zonoje. Todėl paskolų privačiajam sektoriui augimas buvo didžiausias nuo krizės pradžios 2008 m.

Deja, infliacijos raida neprilygo sparčiam realiosios ekonomikos augimui. Nors anksčiau žemiausią lygį pasiekusi bendroji infliacija pradėjo augti ir per metus svyravo vidutiniškai apie 1,5 %, vidaus kainų spaudimas tebebuvo silpnas, o tvaraus grynosios infliacijos didėjimo ženklų nebuvo.

Tokios skirtingos ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyvos privertė ECB persvarstyti jo vykdomą turto pirkimo programą ir priimti atitinkamus pinigų politikos sprendimus.

Spalio mėn. Valdančioji taryba nusprendė dar sumažinti turto pirkimo tempą – pirkti turto ne už 60, o už 30 milijardų eurų per mėnesį, tačiau pratęsti programą dar bent devyniais mėnesiais – iki 2018 m. rugsėjo mėn. Be to, 2018 m. kovo mėn. Valdančiosios tarybos oficialiame pranešime nebebuvo nurodyta, kad ji yra pasirengusi padidinti turto pirkimo programos apimtį ir (arba) pailginti jos trukmę, jeigu perspektyva taptų mažiau palanki.

Šiuos sprendimus Valdančioji taryba priėmė dar tvirčiau tikėdama geromis ekonomikos augimo perspektyvomis, kurioms pasitvirtinus ankstesnė politikos pozicija, jeigu nebūtų pakeista, būtų vis labiau ekspansinė. Tačiau Valdančioji taryba taip pat pripažino, kad reikia kantrybės laukiant, kol spaudimas infliacijai sustiprės, ir kad ECB pinigų politika turi būti tęsiama norint, kad infliacijos raida taptų tvari ir būtų savaiminė.

Nors pinigų politika duoda norimų rezultatų, gali pasireikšti ir nepageidaujamų šalutinių padarinių. Todėl ECB ir 2017 m. akylai stebėjo riziką finansiniam stabilumui, kuri, regis, buvo valdoma.

Stipresnis nominalusis ekonomikos augimas padėjo sumažinti riziką, nes padidėjo įmonių ir namų ūkių skolos tvarumas. Abiejuose sektoriuose skolos rodikliai sumažėjo iki 2008 m. pradžioje buvusio lygio. Tai rodo, kad ekonomikos atsigavimas neskatino skolos didėjimo privačiajame sektoriuje. Tiesą sakant, ko gero, pirmą kartą nuo pinigų sąjungos pradžios privačiojo sektoriaus išlaidos didėjo, nors įsiskolinimas mažėjo.

Auganti ekonomika ir bankams atvėrė daugiau galimybių toliau stiprinti savo balansus. Ekonomikai stiprėjant, jie galėjo stabilizuoti pelningumą, didindami verslo apimtį ir patirdami mažiau išlaidų dėl turto vertės sumažėjimo. Toliau didėjo bankų gebėjimas atlaikyti sukrėtimus. Tai liudija pagerėjusi jų turto kokybė – 2017 m. trečiąjį ketvirtį bendro 1 lygio nuosavo kapitalo santykis pasiekė 14,5 %.

Euro zonos bankai vis sparčiau mažino neveiksnių paskolų lygį – 2014 m. sudaręs 8 % visų paskolų, 2017 m. trečiąjį ketvirtį neveiksnių paskolų lygis sumažėjo iki 5,2 % visų paskolų. Vien per pirmuosius tris 2017 m. ketvirčius neveiksnių paskolų vertė sumažėjo 119 milijardų eurų. Vis daugiau neveiksnių paskolų likviduojama jas parduodant antrinėje rinkoje. Tokių rezultatų padėjo pasiekti ECB iniciatyvos, skirtos neveiksnių paskolų rinkų skaidrumui padidinti. Tačiau reikia ir toliau dėti pastangas siekiant sumažinti didelį neveiksnių paskolų lygį.

ECB toliau stebėjo sąlygas finansų rinkose. 2017 m. rinkos buvo gana ramios, tačiau vis tiek tebebuvo neatsparios staigaus rizikos perkainojimo ir finansų rinkos svyravimų padidėjimo rizikai. 2018 m. pradžioje tokia rizika kilo pasaulio akcijų rinkose, tačiau euro zonos kredito rinkoms, tad ir finansinėms sąlygoms platesne prasme didesnio poveikio kol kas nepadarė.

2017 m. įvyko svarbių pokyčių euro zonos atsiskaitymų sistemoje. Buvo baigtas paskutinis perėjimo prie atsiskaitymo už vertybinius popierius sistemos TARGET2-Securities etapas. Tai padarius per šią sistemą kasdien buvo atliekama vidutiniškai po 556 684 sandorius. Į apyvartą išleistas naujasis 50 eurų banknotas, tad tiems euro zonos šalių piliečiams, kuriems grynieji pinigai ir toliau yra pagrindinė atsiskaitymo prekybos vietose priemonė, padidėjo atsiskaitymų saugumas.

ECB toliau didino savo skaidrumą ir atskaitomybę ES piliečiams. 2017 m. atsakėme į 138 klausimus, gautus iš Europos Parlamento narių. Atidarėme naują Lankytojų centrą, jame tikimės priimti po 40 000 lankytojų per metus. Mūsų interneto svetainėje buvo lankomasi iš visų pasaulio šalių. Joje apsilankyta per 17 milijonų kartų.

Vertindami ateities perspektyvas, tikimės, kad ekonomikos plėtra bus tvirta ir 2018 metais. Nors esame įsitikinę, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu priartės prie mūsų siekiamo lygio, vis dar yra neapibrėžtumo dėl ekonomikos sąstingio lygio.

Kad infliacija vėl būtų tokia, kokios siekiame, būtina ir toliau kantriai ir atkakliai vykdyti rizikos ribojimu pagrįstą pinigų politiką.

2018 m. balandžio mėn., Frankfurtas prie Maino

Mario Draghi

Pirmininkas


Praėję metai skaičiais

 

Solidus ir plačiai apimantis ekonomikos augimas 2,5 % Euro zonos bendrojo vidaus produkto augimui, palyginti su ankstesniais metais, teigiamo poveikio turėjo didesnis grynasis eksportas ir stabilios vidaus išlaidos prekėms ir paslaugoms. Atsigaunanti infliacija 1,5 % Vidutinė bendroji infliacija euro zonoje padidėjo – daugiausia dėl padidėjusių energijos ir šiek tiek mažiau padidėjusių maisto kainų. Užimtumas didesnis negu prieš krizę 1,6 % Dėl palankių ekonominių sąlygų ir pasiteisinusių politikos priemonių darbo rinkos atsigavimas tęsėsi, užimtumas stabiliai didėjo. 1998 m.: 1,47σ 2017 m.: 0,75σ 2017 m. buvo fiksuotas per visą pinigų sąjungos istoriją mažiausias euro zonos šalių ekonomikos augimo tempų skirtumas, išreikštas standartiniais bendrosios pridėtinės vertės nuokrypiais. Ekonomikos augimo tempų skirtumai istoriškai maži

  

 

Padidėjęs bankų mokumas 14,5 % Euro zonos bankų mokumas toliau didėjo, kaip liudija 2017 m. trečiąjį ketvirtį iki 14,5 % išaugęs bendro 1 lygio nuosavo kapitalo santykis. Spartesnis neveiksnių paskolų lygio mažinimas –119 mlrd. eurų Per pirmuosius tris metų mėnesius labai sumažėjo visa euro zonos bankų neveiksnių paskolų vertė. Didėjantis per T2S sistemą vykdomų sandorių skaičius 556 684 sandoriai kasdien Perėjimo prie TARGET2-Securities sistemos pabaiga – svarbus žingsnis Europos vertybinių popierių atsiskaitymo infrastruktūros integravimo link, kaip rodo po perėjimo pabaigos per dieną įvykdomų sandorių skaičiaus vidurkis. 138 ECB Pirmininkas Mario Draghi atsakė į daugiau kaip 130 Europos Parlamento narių klausimų. Tai liudija apie aukštus ECB atskaitomybės ir skaidrumo standartus. Atsakyta į daug Europos Parlamento klausimų


ECB politika ir veikla ekonomikos ir finansų srityse 2017 m.

Euro zonos ekonomikos atsigavimą skatino palankūs veiksniai ir pinigų politika

Euro zonos ekonomika buvo atspari vyravusiam neapibrėžtumui – 2017 m., kaip ir nuo 2013 m., ji toliau augo. Produkcijos augimas ne tik sustiprėjo, bet ir apėmė daugiau sričių, tiek tarp šalių, tiek tarp sektorių, o produkcijos augimo skirtumai pasiekė žemiausią lygį per du dešimtmečius. Ir toliau auganti ekonomika tebebuvo naudinga euro zonos darbo rinkoms. Užimtumo rodikliai didėjo ir pasiekė aukščiausią lygį nuo euro zonos įkūrimo, o nedarbo lygis sumažėjo iki 2009 m. pirmąjį ketvirtį fiksuoto lygio.

Euro zonos ekonomikos atsigavimą skatino daugybė palankių ciklinių ir struktūrinių veiksnių. Pasaulio produkcijos augimo tempas paspartėjo ir darė teigiamą įtaką eksporto paklausai. Balansų koregavimas, institucijų steigimas ir struktūrinės reformos euro zonoje taip pat davė teigiamų rezultatų. Be to, bendra euro zonos fiskalinės politikos kryptis iš esmės buvo neutrali. ECB pinigų politikos priemonės vis dar skatino pinigų ir paskolų rinkų raidą – užtikrindamos žemas palūkanų normas ir vis dar palankias finansavimo sąlygas, jos buvo pagrindinis didėjančio namų ūkių vartojimo ir bendrovių investavimo veiksnys.

Nepaisant spartėjančio ekonomikos atsigavimo, dar nėra įtikinamų ženklų, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka ECB kainų stabilumo apibrėžimą, pagal kurį infliacija vidutiniu laikotarpiu turi būti mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Darbo rinkoje tebevyraujant dideliam sąstingiui, spaudimas grynajai infliacijai tebebuvo menkas. Dar reikia laiko, kad dėl gerėjančių darbo rinkos sąlygų darbo užmokestis pradėtų sparčiau kilti. Svarbu įvertinti trumpalaikių infliacijos duomenų, kurie turėjo mažai (arba apskritai neturėjo) įtakos kainų stabilumui vidutiniu laikotarpiu, kintamumą.

Dėl tvirto ir plataus masto augimo galima tikėtis, kad ilgainiui infliacijos rodikliai didės. ECB valdančioji taryba pabrėžė, kad tam reikia kantrybės, atkaklumo ir apdairumo, nes tikėtina, kad šis procesas užtruks ir tebepriklausys nuo labai aukšto skatinamosios pinigų politikos lygio.

Pasaulio ekonomika augo sparčiau

Ir 2017 m. buvo stebimas ciklinis pasaulio ekonominės veiklos pakilimas (žr. 1 pav.). Ekonomikos augimas sustiprėjo ir tarp šalių, ir tarp sektorių. Vartojimas tebebuvo pagrindinis pasaulinį augimą skatinantis veiksnys, padidėjo investicijų paklausa, ypač išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Atsigaunant pasaulinei prekybai, gerėjo verslo lūkesčiai, didėjo paklausa intensyviai importuojančiuose regionuose, ypač Europoje.

 

1 pav.

Pasaulio realusis BVP

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

-2 0 2 4 6 8 10 12 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 išsivysčiusios ekonomikos šalys, išskyrus euro zoną besiformuojančios rinkos žaliavas eksportuojančios šalys besiformuojančios rinkos žaliavas importuojančios šalys

Šaltiniai: Haver Analytics, nacionaliniai šaltiniai ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: BVP duomenys pakoreguoti pagal perkamosios galios paritetą (PGP). Išsivysčiusios ekonomikos šalys: Australija, Kanada, Japonija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir JAV. Žaliavas eksportuojančios šalys: Argentina, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Indonezija, Malaizija, Meksika, Rusija, Saudo Arabija, Pietų Afrika ir Venesuela. Žaliavas importuojančios šalys: Honkongas, Indija, Korėja, Singapūras, Taivanas, Tailandas ir Turkija.

Pasaulio ekonomikos atsigavimą skatino palankūs veiksniai išsivysčiusios ekonomikos šalyse, mažėjo sunkumų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Kalbant apie išsivysčiusios ekonomikos šalis, pasakytina, kad gamybos pajėgumai toliau didėjo, o sąstingis darbo rinkoje mažėjo, nes augimą vis daugiau skatino vidaus veiksniai. Palankios finansavimo sąlygos ir didėjantis pasitikėjimas bendrovių ir namų ūkių sektoriais skatino išsivysčiusios ekonomikos šalių augimą. Dėl besiformuojančių rinkų pasakytina, kad skatinamoji politika darė teigiamą įtaką žaliavas importuojančių šalių augimui, o žaliavas eksportuojančių šalių augimas paspartėjo dėl pakilusių žaliavų kainų ir vėl gaunamų kapitalo įplaukų.

 

2 pav.

EBPO darbo rinkos pokyčiai

(ketvirtiniai duomenys)

5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 7,5 8,0 8,5 9,0 0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 nedarbo lygis (procentais; atvirkštinė skalė dešinėje) atlygis vienam samdomajam darbuotojui

Šaltiniai: Haver Analytics, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: atlygis vienam samdomajam darbuotojui apskaičiuojamas kaip vienetinių darbo sąnaudų ir darbo našumo metinių pokyčių (dėl sezoniškumo pakoreguotų) suma.

Išaugusi vidaus paklausa ir sumažėjęs nedarbo lygis nenulėmė didesnio darbo užmokesčio (žr. 2 pav.) ir grynoji infliacija daugelyje pagrindinių ekonomikų dar nepadidėjo. Palyginti su praėjusias metais, pasaulinė infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, iš esmės nepakito. Vis dėlto dėl kylančių žaliavų kainų pasaulinė bendroji infliacija padidėjo (žr. 3 pav.).

 

3 pav.

EBPO infliacijos lygis

(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

0 1 2 3 4 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 infliacija infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų

Šaltiniai: Haver Analytics, EBPO ir ECB ekspertų skaičiavimai.

Dėl pakilusių žaliavų kainų padidėjo pasaulinė infliacija

Pirmąjį pusmetį naftos kaina sumažėjo nuo 56 JAV dolerių už barelį (sausio mėn.) iki 44 JAV dolerių už barelį (birželio mėn.). Tokį sumažėjimą daugiausia lėmė abejonės dėl Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir svarbiausių ne OPEC naftą išgaunančių šalių pasirašyto susitarimo laikymosi ir JAV naftos pasiūlos ūgtelėjimo (žr. 4 pav.). Padidinusi pasaulio infliaciją, gruodžio pabaigoje Brent žalios naftos kaina pakilo iki 67 JAV dolerių už barelį – tai susiję su rinkos perbalansavimu dėl didesnės, nei tikėtasi, paklausos 2017 m., 2017 m. kovo mėn. pratęstu EBPO ir ne EBPO šalių susitarimu dėl gamybos apimčių mažinimo ir gavybos uždelsimu kai kuriose naftą išgaunančiose šalyse, todėl naftos atsargos tebemažėjo. Metų pabaigoje, didesnes kainas lėmė geopolitinė įtampa, lūkesčiai, kad bus pratęstas EBPO ir ne EBPO šalių susitarimas dėl gavybos mažinimo, kuriuos patvirtina faktinis jo pratęsimas nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. pabaigos, ir didelė pasaulinė naftos paklausa.

 

4 pav.

Svarbiausi žaliavų kainų pokyčiai

(dienos duomenys)