Finansinis stabilumas ir makroprudencinė politika

Financial stability

ECB nuolat stebi padėtį euro zonos ir visos ES bankų sektoriuje, taip pat ir kituose finansų sektoriuose, kad nustatytų pažeidžiamas finansų sistemos vietas ir patikrintų jos atsparumą.

Šias funkcijas jis vykdo kartu su kitais Eurosistemos ir Europos centrinių bankų sistemos centriniais bankais.

Nustačius, kad finansų sistemoje gali kilti sisteminė rizika, imamasi makroprudencinės politikos priemonių. Pagrindinis makroprudencinės politikos uždavinys – išsaugoti finansinį stabilumą.

Finansinio stabilumo apibrėžtis

Finansinis stabilumas ‑ tai padėtis, kai neleidžiama kilti sisteminei rizikai.

Sisteminę riziką galima apibūdinti kaip riziką, kad būtinų finansinių produktų ir paslaugų teikimas finansų sistemoje gali sutrikti tiek, kad būtų padaryta reikšmingos įtakos ekonomikos augimui ir gerovei.

Financial Stability Review

Makroprudencinės politikos priemonėmis siekiama:

  • neleisti, kad dėl išorės veiksnių ir rinkos sutrikimų susidarytų pernelyg didelė rizika, ir taip išlyginti finansinį ciklą (laiko matmuo);
  • didinti finansų sektoriaus atsparumą ir riboti neigiamo poveikio išplitimą (tarpsektorinis matmuo);
  • skatinti finansinio reguliavimo srityje diegti sisteminį požiūrį ir taip rinkos dalyviams sukurti teisingas paskatas (struktūrinis matmuo).