DUK apie Eurosistemos atskleidžiamą su klimatu susijusią finansinę informaciją

Nuo 2023 m. visi Eurosistemos centriniai bankai kasmet skelbia su klimatu susijusią finansinę informaciją.

Atsakymuose į toliau pateiktus dažnai užduodamus klausimus (DUK) pateikta paaiškinimų apie šią atskleidžiamą informaciją, įskaitant jos apimtį, naudojamus duomenis ir metodiką.

Daugiau informacijos apie Eurosistemos narių atskleidžiamą su klimatu susijusią finansinę informaciją rasite mūsų pranešime spaudai ir šiai temai skirtoje mūsų interneto svetainės skiltyje.

1 klausimas. Kodėl Eurosistema skelbia su klimatu susijusią finansinę informaciją?

Atskleisdama su klimatu susijusią finansinę informaciją, Eurosistema siekia didinti skaidrumą savo finansinių portfelių poveikio klimatui ir su klimatu susijusios rizikos poveikio šiems portfeliams klausimais. Apskritai, atskleidžiant informaciją didinamas informuotumas ir supratimas apie su klimatu susijusią klimato riziką visame finansų sektoriuje ir finansiniuose portfeliuose, siekiama vienodinti informacijos atskleidimo praktiką laikantis besiformuojančių rinkos standartų ir prisidedama prie Europos Sąjungos poveikio klimatui neutralumo ir perėjimo prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos tikslų siekimo.

2 klausimas. Apie kokius portfelius atskleidžiama su klimatu susijusi informacija?

Visi Eurosistemos centriniai bankai atskleidžia su klimatu susijusią informaciją apie ne pinigų politikos portfelius, kuriuos jie valdo patys. Be to, Eurosistema skelbia su klimatu susijusią finansinę informaciją apie viešojo sektoriaus, įmonių obligacijas ir padengtąsias obligacijas, laikomas pinigų politikos tikslais pagal turto pirkimo programą (TPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP). Į ECB paskelbtą ataskaitą apie vertybinių popierių portfelius, įsigytus pagal TPP ir SPPP, įtrauktas ir skyrius apie ECB užsienio valiutos atsargas. Su klimatu susijusios finansinės informacijos aprėptis peržiūrima kasmet, kad būtų atsižvelgta į duomenų, informacijos atskleidimo metodikos ir praktikos pokyčius.

3 klausimas. Kodėl neatskleidžiate su klimatu susijusios informacijos apie visą balansą?

Eurosistema atskleidžia su klimatu susijusią informaciją apie jos balanse esantį turtą, apie kurį turima pakankamai su klimatu susijusių duomenų. Ši atskleidžiama informacija apima daugumą mūsų balanso straipsnių. Informacija neapima tam tikro turto ir portfelių, pavyzdžiui, pagal turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP) laikomų vertybinių popierių, fizinio aukso, specialiųjų skolinimosi teisių pinigų ir pinigų ekvivalentų ECB užsienio atsargose, nes neturima pakankamai su klimatu susijusių duomenų ar metodinių rekomendacijų. Siekdama ilgainiui pagerinti su klimatu susijusių duomenų prieinamumą ir kokybę, Eurosistema bendradarbiauja su standartų rengėjais ir klimato srities duomenų teikėjais.

4 klausimas. Kokia yra su klimatu susijusios informacijos atskleidimo metodika?

Eurosistemos informacijos atskleidimo principus drauge parengė Eurosistemos nariai; juose daugiausiai dėmesio skiriama ne pinigų politikos portfeliams. Šie reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami principai yra pagrįsti Su klimatu susijusios informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijomis. Ši darbo grupė panaikinta 2023 m. spalio mėn., nes 2024 m. jos rekomendacijos buvo įtrauktos į Tarptautinių tvarumo standartų valdybos, Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondo struktūroje veikiančios nepriklausomos standartus nustatančios įstaigos, nustatytus standartus. Eurosistema taip pat atsižvelgia į Anglies dioksido apskaitos finansų sektoriuje partnerystės ir Centrinių bankų ir priežiūros institucijų finansų sistemos žalinimo tinklo gaires, kuriose pateikiami plačiai naudojami ir pripažinti tvarumo ataskaitų teikimo standartai. Šie principai suformuluoti taip, kad atitiktų Eurosistemos ne pinigų politikos portfelių ypatumus. Ataskaitose pateikiama išsamesnė informacija apie taikytas metodikas.

5 klausimas. Ar atskleidžiama su klimatu susijusi finansinė informacija apima ir riziką, susijusią su gamtos nykimu bei jos būklės blogėjimu?

Nuo 2025 m. kai kurie Eurosistemos centriniai bankai, įskaitant ECB, ataskaitose pateikia ir su gamta susijusį rodiklį. Jis suteikia informacijos apie turimas bendrovių, veikiančių sektoriuose, kuriems reikšmingą įtaką daro su gamta susiję veiksniai, obligacijas; jį naudoti rekomenduoja Darbo grupė dėl su gamta susijusios finansinės informacijos atskleidimo. Ši informacija teikiama ir apie Eurosistemos pinigų politikos portfelius. Gerėjant su gamta susijusių duomenų kokybei, ketiname per keletą artimiausių metų išplėsti atskleidžiamų duomenų aprėptį.

6 klausimas. Ar pinigų politikos tikslais laikomo turto, įsigyto pagal TPP ir SPPP, portfeliams ir ne pinigų politikos portfeliams taikoma panaši ataskaitų teikimo metodika?

Su klimatu susijusi informacija apie viešojo sektoriaus vertybinių popierių, įmonių obligacijų ir padengtųjų obligacijų portfelius, įsigytus pagal TPP ir SPPP, atskleidžiama iš esmės pagal tą pačią metodiką, kuri pagal Eurosistemos bendrus informacijos atskleidimo principus taikoma ne pinigų politikos portfeliams. Visi metodiniai skirtumai atsiranda dėl TPP ir SPPP portfelių pinigų politikos pobūdžio ir dėl to, kad į Eurosistemos pinigų politikos sistemą nuolat integruojami klimato kaitos aspektai. Pavyzdžiui, atskleidžiant su klimatu susijusią finansinę informaciją apie įmonių obligacijų, įsigytų pagal TPP ir SPPP, portfelius remiamasi tik emitentų pateiktais duomenimis apie išmetamųjų teršalų kiekį, o atskleidžiant informaciją apie ne pinigų politikos portfelius gali būti papildomai remiamasi apytikriais klimato duomenų teikėjų duomenimis apie išmetamųjų teršalų kiekį, jei patys emitentai tokių duomenų nėra pateikę.

7 klausimas. Kokius duomenis naudojate skaičiavimams?

2026 m. ataskaitoms rengti Eurosistema naudojasi vieno specializuoto paslaugų teikėjo teikiamais klimato ir finansiniais duomenimis – Institutional Shareholder Services (ISS). Kadangi baigėsi sutartis su Carbon4 Finance (C4F), ECB ir dauguma Eurosistemos narių dabar naudojasi tik ISS duomenimis, o tai šiek tiek paveikė kai kurias ankstesnes valstybių vartojimo nulemto išmetamo ŠESD kiekio tendencijas. Suorganizavus naujus viešuosius pirkimus, kuriems vadovavo Deutsche Bundesbank ir kuriuose buvo vertinami duomenų kokybės, duomenų aprėpties bei kaštų ir naudos aspektai, atrinkti du duomenų teikėjai, kurių paslaugomis bus naudojamasi kitą kartą rengiant informaciją atskleidimui. Eurosistemos nariai gali naudotis ne tik šių teikėjų duomenimis – į savo atskleidžiamą su klimatu susijusią finansinę informaciją jie gali įtraukti ir kitų klimato duomenų teikėjų konkrečiai jiems teikiamus duomenis.

8 klausimas. Kodėl labai vėluojama įtraukti emitentų dekarbonizacijos duomenis?

Ne valstybės vertybinių popierių emitentų išmetamųjų teršalų duomenys teikiami su vienų metų vėlavimu, o valstybės vertybinių popierių emitentų atveju – ir iki dvejų metų vėlavimu. Dėl nuoseklumo santykiniams išmetamųjų teršalų duomenų parametrams naudojami tų pačių metų finansiniai duomenys kaip ir išmetamųjų teršalų duomenų parametrams. Dėl to nesutampa naujausi turimų portfelių ataskaitinių metų duomenys ir ankstesni klimato (ir finansiniai) duomenys. Tačiau tam, kad Eurosistema vis tiek galėtų pateikti ataskaitas su naujausiais turimų portfelių duomenimis, apskaičiuodama rodiklius ji naudoja naujausius turimus kiekvieno emitento išmetamųjų teršalų duomenis. Kiekvienų metų ataskaitoje atgaline data atnaujinami tų metų duomenys, už kuriuos buvo gauti nauji su klimatu susiję duomenys.

9 klausimas. Kodėl informaciją atskleidžiate pagal vidutinio svertinio taršos anglies dioksidu intensyvumo, bendro išmetamo anglies dioksido kiekio ir anglies dioksido išmetimo rodiklius?

Vidutinis svertinis taršos anglies dioksidu intensyvumas, bendras išmetamas anglies dioksido kiekis ir anglies dioksido išmetimo rodiklis yra trys pagrindiniai Eurosistemos pagal informacijos atskleidimo principus naudojami rodikliai. Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupė juos visus rekomendavo naudoti turto savininkams. Normalizuoti rodikliai (pvz., vidutinis svertinis taršos anglies dioksidu intensyvumas ir anglies dioksido išmetimo rodiklis) ir absoliutūs rodikliai (pvz., bendras išmetamas anglies dioksido kiekis) papildo vienas kitą ir kartu užtikrina didelį skaidrumą, susijusį su portfelių poveikiu klimatui ir jiems klimato rizikos daromu poveikiu. Šiems rodikliams taikoma standartizuota metodika. Jie plačiai naudojami visame finansų sektoriuje rengiant su klimatu susijusias ataskaitas. Siekdami dar didesnio skaidrumo, Eurosistemos nariai gali nuspręsti skelbti ir kitus rodiklius.

10 klausimas. Šiais metais įtraukti ir ne valstybės vertybinių popierių emitentų 3 lygio santykiniai rodikliai. Kokie šių rodiklių naudojimo privalumai ir trūkumai?

Šiais metais Eurosistema į pagrindinę ataskaitos dalį įtraukia 3 lygio santykinius išmetamo anglies dioksido kiekio rodiklius, papildančius anksčiau teiktus 3 lygio absoliučius rodiklius. Kaip apibrėžta PCAF bendrijos, 3 lygio išmetamo anglies dioksido kiekis yra „visas netiesioginis išmetamas kiekis (neįtrauktas į 2 lygio rodiklį), sukuriamas ataskaitą teikiančios organizacijos pridėtinės vertės kūrimo grandinėje, tiek pradiniame, tiek galutiniame etape“. Apie 3 lygio išmetamo anglies dioksido kiekio rodiklius pateikiama informacija leidžia geriau suprasti su kiekviena bendrove, į kurią investuojama, susijusį išmetamo anglies dioksido kiekį. Tai ypač svarbu kalbant apie finansų sektoriaus įmonių portfelius, kurių pačių veiklos metu išmetamo anglies dioksido kiekis (1 ir 2 lygio) yra santykinai mažas, tačiau su paskolomis ir finansiniais portfeliais susijęs 3 lygio išmetamo anglies dioksido kiekio rodiklis yra aukštas.

Du pagrindiniai suvaržymai, susiję su informacijos apie 3 lygio išmetamo anglies dioksido kiekio rodiklius atskleidimu, yra duomenų kokybės aspektas ir dvigubas išmetamo anglies dioksido kiekio skaičiavimas. Pirma, 3 lygio išmetamo anglies dioksido kiekio duomenis įmonės pateikia rečiau, todėl duomenų teikėjai juos vertina labiau nei 1 ir 2 lygio duomenis. Antra, jei kelios bendrovės yra toje pačioje pridėtinės vertės kūrimo grandinėje, tie patys išmetamo anglies dioksido kiekio duomenys priskiriami kiekvienai bendrovei atskirai (pvz., vienos bendrovės pateikti 3 lygio išmetamo anglies dioksido kiekio duomenys kitų bendrovių gali būti pateikti kaip 1 ar 2 lygio duomenys), dėl to galiausiai nurodomi per dideli išmetamo anglies dioksido kiekiai. Nors tokio dvigubo skaičiavimo išvengti neįmanoma, padidiname skaidrumą teikdami informaciją apie 3 lygio išmetamo anglies dioksido kiekio rodiklius atskirai nuo 1 ir 2 lygio rodiklių, kaip pataria PCAF.

11 klausimas. Kadangi santykiniai rodikliai konvertuojami į finansines vertes eurais, kokį poveikį jiems daro infliacija?

Įprastiniai santykiniai išmetamo anglies dioksido kiekio rodikliai gali rodyti pernelyg didelę dekarbonizacijos pažangą, nes jie apskaičiuojami naudojant vardiklio (pvz., pajamų) piniginę vertę. Pavyzdžiui, taršos anglies dioksidu intensyvumo svertinis vidurkis (angl. WACI) yra išmetamo anglies dioksido kiekio tonomis vienam milijonui eurų pajamų svertinis vidurkis. Tai reiškia, kad jeigu emitento pajamos dėl infliacijos padidėtų, minėtas svertinis vidurkis savaime sumažėtų ir taip rodytų per didelę portfelio dekarbonizaciją. 2026 m. paskelbta ECB ir Eurosistemos šių metų informacija pateikia pagal infliaciją pakoreguotus rodiklius, kurie papildo nekoreguotus duomenis, vadovaujantis dabartiniais standartais. Koregavimas pagal infliaciją taikomas su valstybių investicijomis susijusiems gamybos metu išmetamo anglies dioksido kiekio rodikliams ir su verslo investicijomis susijusiam taršos anglies dioksidu intensyvumo svertiniam vidurkiui. Atskleisdamas šią informaciją, ECB siekia toliau didinti savo su klimatu susijusios atskleidžiamos informacijos skaidrumą. Ši informacija bus atnaujinta, kai bus pasiektas bendras susitarimas dėl koregavimo pagal infliaciją.

12 klausimas. Kodėl apibrėžiate išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus ir ką jie konkrečiai reiškia?

Tikslai yra svarbi Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijų kategorijos „Rodikliai ir tikslai“ dalis. Jie taip pat yra svarbi su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo dalis. Nustačius tikslus, lengviau valdyti ir vertinti portfeliui kylančią su klimatu susijusią riziką ir valdyti su klimatu susijusias galimybes bei turimo turto poveikį klimatui. Visi Eurosistemos nariai siekia užtikrinti, kad jų valdomi ne pinigų politikos portfeliai ir jų turimų įmonių obligacijų, įsigytų pagal TPP ir SPPP, portfeliai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslus, kaip nustatyta Europos klimato teisės akte. Kai kurių portfelių atveju nustatomi ne tik ilgalaikiai, bet ir tarpiniai tikslai, taip siekiant aiškiai suplanuoti, kaip bus mažinamas su portfeliu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad kiekvienas Eurosistemos narys ir toliau yra pats visiškai atsakingas už visus ne pinigų politikos portfelių valdymo aspektus. Taip pat ir už su klimatu susijusios finansinės informacijos rengimą atskleidimui ir tikslų nustatymą.

13 klausimas. Kodėl informaciją apie tikslus atskleidžiate ne visų portfelių atveju?

Norint nustatyti patikimus portfelio išmetamųjų teršalų mažinimo per tam tikrą laiką tikslus, svarbus lankstumas, kad būtų galima imtis veiksmų, jei faktinis portfelio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas nukryptų nuo plano. Tačiau dėl portfeliui ir turto klasei taikomų apribojimų tokio lankstumo gali nebūti. Pavyzdžiui, portfelių apribojimai gali būti susiję su pinigų politikos aspektais arba pasyviu investavimo stiliumi (įskaitant portfelių laikymą iki termino pabaigos). Be to, kai kurioms turto klasėms dar neparengta patikima išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tvarka.

14 klausimas. Kaip Eurosistema įgyvendino savo įsipareigojimą nustatyti bendrovių sektoriaus portfelių tarpinius tikslus? Kokie yra šie tikslai?

2024 m. Valdančioji taryba nusprendė, kad tarpiniai išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslai bus nustatyti bendriems TPP ir SPPP įmonių portfeliams, ir 2025 m. jau paskelbė tarpinį tikslą. Šis tarpinis tikslas nustatytas bendriems TPP ir SPPP įmonių portfeliams, o jį nustatant kaip gairėmis remtasi ES lyginamųjų indeksų reglamento ir lydimojo Komisijos deleguotojo reglamento reikalavimais. Nepažeisdama jai suteiktų įgaliojimų palaikyti kainų stabilumą, Eurosistema kruopščiai parengė sistemą, apimančią visus svarbius elementus, kad būtų galima nustatyti patikimus tarpinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, padedančius siekti Paryžiaus susitarimo ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslų, kaip nurodyta Europos klimato teisės akte.

Pagal šią sistemą Eurosistema siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad įvykdytų savo įmonių obligacijų portfelių anglies dioksido poveikio neutralumo tikslą iki 2050 m.^[1], laikydamasi Paryžiaus susitarimo siekio, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C (stengiamasi jį apriboti iki 1,5°C).

Šiam tikslui pasiekti Eurosistema kaip vieną iš tarpinių tikslų užsibrėžė nuo 2021 m. pabaigos^[2] sumažinti vidutinį svertinį taršos intensyvumą^[3], susijusį su jos laikomais bendrais įmonių portfeliais, vidutiniškai bent 7 % per metus. Eurosistema stebės pažangą siekiant šio tarpinio tikslo ir vertins infliacijos poveikį portfelių išmetamo teršalų kiekio raidai. Nustačiusi, kad bendras įmonių portfelių rodiklis nukrypsta nuo pageidaujamos vidutinės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo trajektorijos, ir įvertinusi kiekvieną atvejį atskirai, Eurosistema, neviršydama savo įgaliojimų, svarstys taisomųjų veiksmų taikymą.

Ypač pasibaigus 2024 m. pabaigoje prasidėjusiam reinvestavimo etapui, turimų įmonių obligacijų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo raida priklauso nuo kelių pokyčių, kurių Eurosistema nekontroliuoja. Tai, be kitų dalykų, emitentų veiksmingumas mažinant savo veiklos priklausomybę nuo iškastinio kuro, kaip nurodyta jų planuose, kintanti portfelių sudėtis likvidavimo etape ir emitentų veiksmai (dėl kurių galimas, pavyzdžiui, ankstyvas išpirkimas). Tačiau verta pažymėti, kad taisomieji veiksmai nebūtų svarstomi reaguojant į atskirų emitentų nukrypimus nuo siekiamų rodiklių. Jie būtų svarstomi tik tuo atveju, jei vidutinis bendrų portfelių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo rodiklis neatitiktų pageidaujamos trajektorijos.

15 klausimas. Ar tarpiniai tikslai bendrovių sektoriaus portfeliams bus taikomi portfelio ar konkrečios bendrovės lygmeniu?

Bendriems pagal TPP ir SPPP turimų vertybinių popierių portfeliams yra taikomi bendrovių sektoriaus portfelių tarpiniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai. ECB nenustato išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų konkrečioms įmonėms. Tarpinių tikslų nustatymas portfelio lygmeniu yra įprasta turto savininkų praktika.

16 klausimas. Ar ir toliau tobulinsite tarpinius ir kiekybinius tikslus?

Eurosistemos nariai gali nuspręsti siekti kokybinio ilgalaikio tikslo, atsižvelgdami į Eurosistemos portfelių konkrečius tikslus ir apribojimus, centrinių bankų kuriamas nulinio ŠESD balanso investicijų schemas, jų dar neseniai įgytą, bet vis didėjančią patirtį, susijusią su naujai įsigytais duomenų šaltiniais, ir sparčią klimato mokslo raidą. Eurosistemos nariai reguliariai peržiūrės informacijos atskleidimo praktiką ir gali nuspręsti prireikus įtraukti tarpinius ir kiekybinius tikslus. Kai kurių Eurosistemos ne pinigų politikos portfelių atveju ilgalaikiai tikslai jau papildyti tarpiniais tikslais. Jau nustatyti tarpiniai tikslai išsamiai aprašyti su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo ataskaitos skirsnyje „Rodikliai ir tikslai“.

17 klausimas. Kokie yra Paryžiaus susitarimo tikslai ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslai?

Paryžiaus susitarimu nustatyta pasaulinė sistema, kuria siekiama apriboti visuotinį atšilimą, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2 C, pageidautina – 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Vykdydama įsipareigojimą siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, ES siekia, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui būtų neutralus. Tam ES priėmė Europos klimato teisės aktą, kuriuo nustatytas teisiškai privalomas tikslas iki 2050 m. pasiekti, kad visoje ES grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui. Teisės akte taip pat nustatytas tarpinis tikslas – iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Siekiame užtikrinti, kad mūsų ne pinigų politikos portfeliai ir įmonių obligacijų portfeliai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslus. Reguliariai stebėsime savo pažangą siekiant klimato tikslų, kaip nustatyta Europos klimato teisės akte.

18 klausimas. Kaip matuojate pažangą siekiant klimato srities tikslų?

Mūsų pažanga siekiant klimato srities tikslų vertinama pagal tam tikrų rodiklių pokyčius laikui bėgant. Tai, į kuriuos rodiklius atsižvelgiame, priklauso nuo portfelio, turto klasės ir konkretaus klimato tikslo. Pavyzdžiui, pažanga, padaryta mažinant su portfeliu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, paprastai vertinama remiantis tokiais rodikliais kaip portfelio taršos anglies dioksidu intensyvumas arba anglies dioksido išmetimo rodiklis, o pažanga, padaryta finansuojant perėjimą prie nulinio grynojo poveikio, vertinama pagal žaliųjų obligacijų dalį portfelyje.

19 klausimas. Ar ir toliau reguliariai atskleisite su klimatu susijusią finansinę informaciją?

Eurosistema yra įsipareigojusi kasmet skelbti šią informaciją. Ji reguliariai peržiūrės visus savo bendrų informacijos atskleidimo principų aspektus, kad atskleidžiamos informacijos kokybė būtų dar aukštesnė ir būtų užtikrintas jos aktualumas. Reguliariai bus peržiūrimi tokie aspektai kaip į ataskaitas įtraukti portfeliai, pranešami rodikliai ir tikslai, taip pat duomenų kokybė ir prieinamumas.

Eurosistema jau paskelbė tam tikrą su klimatu susijusią finansinę informaciją 2023, 2024, 2025 ir 2026 m.