Kodėl stabilios kainos svarbu?
2017 05 08 (atnaujinta 2021 04 30)
Palaikyti stabilias kainas – tai geriausia, ką centriniai bankai gali padaryti žmonių asmeninės gerovės labui
Pagrindinis ECB tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Tai geriausia, ką centriniai bankai gali padaryti žmonių asmeninės gerovės labui.
„Stabilios kainos“ reiškia, kad siekiame užtikrinti, jog kainos labai nedidėtų (infliacija) ir ilgą laiką nemažėtų (defliacija). Ilgai trunkanti per didelė infliacija arba defliacija neigiamai veikia ekonomiką, o esant stabilioms kainoms ekonomika gali augti, žmonėms negresia nedarbas ir jie gali būti ramūs, kad jų turimų pinigų vertė ir rytoj bus daugiau ar mažiau tokia pati, kokia yra šiandien.
Kodėl didelė infliacija negerai?
Didelė infliacija gali įsukti kainų didėjimo spiralę. Tai apriboja jūsų perkamąją galią. Tai reiškia, kad už savo pinigus galėsite įsigyti mažiau.
Jeigu daugelio prekių, kurias jūs įprastai perkate, kainos padidėja, sumažėja jūsų perkamoji galia. Kitaip tariant, už turimus pinigus – savo pajamas ir santaupas – galite nusipirkti mažiau negu anksčiau. Tokiu atveju gali įsisukti kainų didėjimo spiralė.
Taip yra todėl, kad viskam brangstant jūs tikriausiai prašysite darbdavio padidinti jums atlyginimą. Kad darbdavys galėtų mokėti didesnį atlyginimą, jam gali tekti padidinti įmonės produkcijos kainas. Jeigu taip nutinka ne tik jūsų darbovietėje, bet ir daugelyje kitų įmonių, kyla dauguma kainų ir spiralė sukasi toliau.
Dėl to ir jums, ir įmonėms darosi vis sunkiau planuoti taupymą ir investicijas. Žmonės gali nustoti pasitikėti pinigais, nes jų vertė sparčiai mažėja. Tai tik keletas neigiamo didelės infliacijos poveikio pavyzdžių.
Kodėl užsitęsusi defliacija negerai?
Užsitęsusi defliacija gali įsukti kainų mažėjimo spiralę. Tai gali turėti neigiamo poveikio įmonėms, gyventojams ir viešosioms išlaidoms.
Nors vartotojams gali atrodyti, kad kainų mažėjimas yra teigiamas reiškinys, bet, jeigu jis tęsiasi ilgiau ir pasklinda plačiau ir jeigu kainos mažėja ne dėl didesnio našumo, tai gali būti žalinga, nes gali įsisukti kainų mažėjimo spiralė.
Pavyzdžiui, esate nusižiūrėję naują sofą, bet žinote, kad jos kaina kris, todėl nusprendžiate palaukti. Jeigu taip elgsis ir visi kiti vartotojai, įmonės neparduos savo produkcijos ir patirs nuostolių. Todėl, mažėjant paklausai, joms gali tekti sumažinti arba įšaldyti atlyginimus arba net atleisti darbuotojų, o tai padidintų nedarbą.
Neigiamas defliacijos pasekmes pajustų visi
Ekonomikos augimas pradėtų lėtėti, nes vartotojai ir įmonės imtų mažinti išlaidas ir investicijas. Be to, jums gali būti sunkiau grąžinti paskolas, pavyzdžiui, būsto paskolą, nes įmokos, skirtingai negu jūsų pajamos, nemažėtų.
Nukentėtų ir viešieji finansai. Mažėjant pajamoms ir vartojimui, būtų surenkama mažiau mokesčių, bet valstybės skolą vis tiek reikėtų grąžinti. Todėl gali tekti mažinti valstybės išlaidas, pavyzdžiui, infrastruktūrai ir sveikatos priežiūrai. Tad neigiamas defliacijos pasekmes pajustų visi.
Dar plačiau apie tai:
Rezervas skaičiavimams
Dėl taikomos skaičiavimo metodikos apskaičiuota infliacija (apskaičiuojama pagal SVKI) gali būti šiek tiek didesnė, negu yra iš tikrųjų. Taip gali būti, jeigu į prekių krepšelį, kuris naudojamas indeksui apskaičiuoti, įtrauktos prekės kaina padidėja, nes pagerėja prekės kokybė, pavyzdžiui, automobilis su patobulinta saugos įranga yra brangesnis negu ankstesnės laidos automobilis. Apskaičiuojant infliaciją nevisiškai atsižvelgiama į tai, kad kaina padidėjo dėl prekės patobulinimo, todėl skaitmuo, rodantis infliaciją, yra didesnis negu infliacija yra iš tikrųjų.
Apsidraudimas
Mažesnės, bet 2 % artimos infliacijos tikslas nustatytas kaip tam tikras apsidraudimas nuo galimos defliacijos rizikos. Esant defliacijai, įprastinių pinigų politikos priemonių (pvz., pagrindinių palūkanų normų keitimas) veiksmingumas tampa ribotas. Gali būti pasiekta riba, kai centriniam bankui nebėra prasmės toliau mažinti palūkanų normas. Be to, net ir valdoma infliacija laikui bėgant svyruoja ties vidutine verte. Todėl išsikėlęs tikslą su tam tikra atsarga virš nulio, centrinis bankas gali rečiau taikyti tokias netradicines priemones kaip kiekybinis skatinimas arba ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos.
Skirtumai tarp euro zonos šalių
ECB kainų stabilumą palaiko visoje euro zonoje. Siekiant mažesnės, bet 2 % artimos infliacijos paliekama vietos euro zonos šalių infliacijos lygio skirtumams, kurie ilgainiui turėtų išsilyginti. Už nulį didesnis tikslas padeda išvengti situacijos, kuomet kai kurioms šalims ar regionams tenka susitaikyti su itin maža arba net neigiama infliacija, kad galėtų konkuruoti su kitomis šalimis, kuriose infliacija yra didesnė.
NORITE SUŽINOTI DAUGIAU?
DAUGIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA