Įžanginis žodis

Daugeliu aspektų 2016-ieji buvo nelengvi metai, tačiau buvo ir teigiamų pokyčių. Metų pradžioje tvyrojo ekonominis neapibrėžtumas, o pabaigoje ekonomika buvo stabiliausia nuo krizės laikų.

Vis dėlto, atslūgus ekonominiam neapibrėžtumui, padidėjo politinis neapibrėžtumas. Geopolitiniai 2016 m. įvykiai dar ne vienus metus turės įtakos mūsų vykdomai politikai. Šių metų ataskaitoje aprašyta, kaip ECB sekėsi įveikti kilusius sunkumus.

2016 m. pradžioje kilo nerimas, kad pasaulio ekonomikos augimas vėl sulėtės, ir jis lėmė didelį finansų rinkų kintamumą. Kilo pavojus, kad infliacijos lygio priartinimas prie tikslinio lygio gali užtrukti, o dėl ir taip mažo infliacijos lygio kilo defliacijos grėsmė. Valdančioji taryba, siekdama savo tikslo, kaip ir 2015 m., buvo tvirtai pasiryžusi imtis visų pagal įgaliojimus turimų priemonių.

Taigi, kovo mėn. pradėjome taikyti naujas skatinamosios pinigų politikos priemones, pavyzdžiui, dar labiau sumažinome mūsų pagrindines palūkanų normas, padidinome sumą (nuo 60 iki 80 mlrd. eurų), už kurią kas mėnesį pagal turto pirkimo programą perkamas turtas, pirmą kartą pradėjome pirkti bendrovių obligacijas ir vykdyti naujas tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas.

Kaip išdėstyta metų ataskaitoje, šios priemonės buvo labai veiksmingos gerinant finansavimo sąlygas, užtikrinant tvarų ekonomikos atsigavimą ir pamažu priartinant infliacijos lygį prie stabilias kainas užtikrinančio lygio.

Kadangi mūsų vykdoma politika pasiteisino, gruodžio mėn. turto pirkimo programa buvo pratęsta dar devyniems mėnesiams, siekiant ilgesnį laiką užtikrinti palankias finansavimo sąlygas ir tvarų infliacijos lygio artėjimą prie mažesnio nei 2 % lygio. Suma, už kurią kas mėnesį perkama turto, sumažinta iki pradinės sumos – 60 mlrd. eurų. Tai susiję su mūsų veiksmų metų pradžioje nulemtais palankiais rezultatais – didėjančiu pasitikėjimu euro zonos ekonomika ir mažėjančia defliacijos rizika.

Nepaisant visų teigiamų aspektų, pinigų politika, kaip visada, turi ir šalutinių padarinių. 2016 m. jie dažnai atsidurdavo dėmesio centre. Šioje metų ataskaitoje aptariame kai kuriuos susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su mūsų veiksmų sukeltomis nenumatytomis pasekmėmis.

Vienas iš padarinių – mūsų veiksmų nevienodo pasiskirstymo poveikio nulemtas nelygybės aspektas. Vidutiniu laikotarpiu pinigų politika daro teigiamą skirstomąjį poveikį ir mažina nedarbo lygį. Tai naudingiausia mažiau pasiturintiems namų ūkiams. Galimybė įsidarbinti yra vienas labiausiai nelygybę mažinančių veiksnių.

Kitas susirūpinimą keliantis klausimas – bankų, draudikų ir pensijų fondų pelningumas. Aptariame, kaip finansų įstaigas paveikė mažų palūkanų normų aplinka ir kaip jos į tokią aplinką reagavo. Rodome, kad bankų gebėjimas prisitaikyti priklauso nuo jų specifinio veiklos modelio.

Metų ataskaitoje aptariami ir kiti iššūkiai, su kuriais 2016 m. susidūrė finansų sektorius. Daug dėmesio skiriama neveiksnių paskolų problemai, nagrinėjama, kaip ją spręsti ir kokios kliūtys dar nepašalintos. Atskira ataskaitos dalis yra skirta naujoms sektoriaus technologijoms ir inovacijoms. Aptariama, kaip jos gali paveikti sektoriaus struktūrą bei veikimą ir kaip tai veikia priežiūros ir reguliavimo institucijas.

Be abejo, 2016 m. apžvalga nebūtų išsami, jei neaptartume didelio atgarsio sulaukusių politinių pokyčių, kaip antai Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Metų ataskaitoje šis sprendimas vertinamas ECB požiūriu. Visų pirma pabrėžiame, kad svarbu išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą ir atitinkamų taisyklių bei jų laikymosi vienodumą.

Tikėtina, kad politinis neapibrėžtumas vyraus ir 2017 m. Tačiau ir toliau esame įsitikinę, kad, skatinama mūsų pinigų politikos, ekonomika ir toliau atsigaus. ECB suteikti aiškiai apibrėžti įgaliojimai – palaikyti kainų stabilumą. Šis orientyras buvo sėkmingas 2016 m., todėl juo bus remiamasi ir ateinančiais metais.

Frankfurtas prie Maino, 2017 m. balandžio mėn.

Mario Draghi

Pirmininkas


Euro zonos ekonomika, ECB pinigų politika ir Europos finansų sektorius 2016 m.

Euro zonos ekonomika

Pasaulio makroekonominė aplinka

2016 m. euro zonos ekonomika susidūrė su sudėtinga išorės aplinka. Tiek išsivysčiusių, tiek besiformuojančios rinkos šalių ekonomika, istoriškai vertinant, augo nuosaikiai, buvo stebimi keli padidėjusio neužtikrintumo ir trumpalaikio finansų rinkos kintamumo padidėjimo laikotarpiai, ypač po JK referendumo dėl narystės ES birželio mėn. ir po JAV prezidento rinkimų lapkričio mėn. Pasaulinė infliacija buvo nedidelė dėl pamažu slūgstančio anksčiau sumažėjusių naftos kainų poveikio ir vis dar gausių pasaulinių nepanaudotų pajėgumų.

Pasaulio ekonomikos augimas tebebuvo nuosaikus

2016 m. pasaulio ekonomika ir toliau po truputį atsigavo, nors ir šiek tiek lėtesniu tempu nei ankstesniais metais dėl mažėjančio augimo išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Ekonominis aktyvumas didėjo tik antrąjį pusmetį, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Apskritai pasaulio BVP tebeaugo lėčiau nei iki krizės (žr. 1 pav.).

2016 m. įvyko keli reikšmingi politiniai įvykiai, kurie prastino pasaulio ekonomikos perspektyvas. 2016 m. birželio mėn. JK referendumo rezultatai sukėlė netikrumą dėl JK ekonomikos perspektyvų, tačiau tiesioginis finansinis ir ekonominis poveikis jos ekonomikai buvo trumpalaikis ir nedidelis. Metų pabaigoje vykusių JAV prezidento rinkimų rezultatai nulėmė pasikeitusius lūkesčius dėl būsimos naujosios JAV administracijos politikos, todėl vėl padidėjo netikrumas dėl politikos.

1 pav.

Kai kurių ekonomikų pagrindinių rodiklių raida

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys; mėnesiniai duomenys)

-10 % -5 % 0 % 5 % 10 % 15 % 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 a) Produkcijos augimas JAV Jungtinė Karalystė Kinija Japonija euro zona pasaulis, neįskaitant euro zonos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys -2 -1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 b) Infliacijos lygis JAV Jungtinė Karalystė Kinija Japonija euro zona EBPO

Šaltiniai: Eurostatas ir nacionaliniai duomenys.
Pastabos: BVP duomenys dėl sezoniškumo pakoreguoti. Euro zonos ir Jungtinės Karalystės SVKI; JAV, Kinijos ir Japonijos VKI.

Išsivysčiusių šalių ekonomika ir toliau augo, nors ir lėtesniu tempu nei prieš metus. Vis dar skatinamosios finansavimo sąlygos ir gerėjanti darbo rinkų padėtis didino ekonominį aktyvumą. Besiformuojančios rinkos šalių ekonomika visus metus augo nuosaikiai, o ekonominės perspektyvos reikšmingai pagerėjo antrąjį pusmetį. Ypač įtaką darė du veiksniai: ir toliau po truputį lėčiau auganti Kinijos ekonomika ir tai, kad nuosekliai mažėjo gilus pagrindinių žaliavas eksportuojančių ekonomikų nuosmukis. Nepaisant to, augimas tebebuvo nuosaikus dėl geopolitinės įtampos, pernelyg didelio sverto, pažeidžiamumo dėl kapitalo srautų pokyčių ir lėto prisitaikymo sumažėjus pajamoms žaliavų eksportuotojų atveju.

2016 m. pasaulinė prekyba augo lėtai. Pasaulinio importo apimtis per metus padidėjo vos 1,7 % (2015 m. – 2,1 %). Manoma, kad vidutiniu laikotarpiu kai kurie struktūriniai pokyčiai, praeityje skatinę prekybą – tokie kaip mažėjančios transportavimo sąnaudos, prekybos liberalizavimas, besiplečiančios pasaulinės vertės grandinės ir plačiau prieinamos finansinės paslaugos, – neskatins jos taip, kaip anksčiau. Atitinkamai, yra nelabai tikėtina, kad pasaulinė prekyba artimiausioje ateityje augs sparčiau nei pasaulio ekonomikos aktyvumas.

Pasaulinės finansavimo sąlygos visus metus buvo palankios. Pagrindinių išsivysčiusios ekonomikos šalių centriniai bankai ir toliau laikėsi skatinamosios pinigų politikos pozicijos, o Bank of England, Japonijos centrinis bankas ir ECB toliau taikė ekspansinę pinigų politiką. 2016 m. gruodžio mėn. JAV federalinio rezervo sistema padidino federalinių fondų tikslinę palūkanų normą 25 baziniais punktais ir taip toliau normalizavo savo pinigų politiką. Apskritai finansų rinkos buvo atsparios sukrėtimams, nepaisant trumpų padidėjusio netikrumo laikotarpių, kuriuos nulėmė politiniai įvykiai. Metų pabaigoje JAV ilgalaikių obligacijų pajamingumas gerokai padidėjo. Vis dar neaišku, ar jis padidėjo dėl didesnių augimo ir infliacijos lūkesčių, ar dėl padidėjusių JAV ilgalaikių obligacijų premijų. Daugeliui besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių buvo naudingos iki JAV rinkimų lapkričio mėn. gerėjusios finansavimo skolintomis lėšomis sąlygos. Tačiau po rinkimų anksčiau didėję kapitalo srautai į besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis ėmė mažėti, o kai kuriose šalyse didėjo vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumai ir spaudimas šių šalių valiutoms.


Gausūs nepanaudoti pajėgumai ir toliau darė įtaką pasaulinei infliacijai

2016 m. bendrajai pasaulinei infliacijai ir toliau darė įtaką mažos naftos kainos ir vis dar gausūs pasauliniai nepanaudoti pajėgumai (žr. 2 pav.). Metinė bendroji infliacija EBPO šalyse metų pabaigoje nuosekliai didėjo ir 2016 m. sudarė 1,1 % (2015 m. – 0,6 %). Grynoji metinė infliacija (neįskaitant maisto ir energijos) EBPO šalyse padidėjo tik šiek tiek – iki 1,8 % (žr. 1 pav.).

2 pav.

Žaliavų kainos

(dienos duomenys)