Žvilgsnis į praėjusius metus

2025 m. ECB pavyko sugrąžinti infliaciją į tikslinį 2 % lygį vidutiniu laikotarpiu po to, kai dėl viena po kitos kilusių krizių – pandemijos, Rusijos nepagrįsto įsiveržimo į Ukrainą sukeltų ekonominių padarinių – 2022 m. pabaigoje ji buvo pasiekusi rekordines aukštumas.

Reaguodamas į didžiausią per pastarąjį laikotarpį infliacijos sukrėtimą, ECB ėmėsi griežčiausių iki šiol pinigų politikos griežtinimo priemonių: nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. pinigų politikos palūkanų normas padidino rekordiniu 450 bazinių punktų dydžiu ir įsipareigojo palaikyti pakankamai ribojančio lygio palūkanų normas tol, kol bus būtina.

Ir tai pasiteisino. Infliacija euro zonoje reikšmingai sumažėjo, ir nuo 2024 m. vidurio ECB pradėjo po truputį švelninti savo pinigų politiką. 2025 m. pradžioje defliacijos procesas vyko pagal planą, o ECB prognozėse buvo numatyta, kad infliacija vėl pasieks tikslinį lygį.

Tačiau tais metais įvyko didelis geopolitinis sukrėtimas. JAV, didžiausia Europos eksporto rinka, apsupo save muitų siena. Šis žingsnis kėlė grėsmę euro zonos ekonomikos augimui ir gerokai padidino infliacijos perspektyvų neapibrėžtumą.

Tačiau infliacinis poveikis buvo suvaldytas. Europa susilaikė nuo didelio masto atsakomųjų veiksmų, o kylantis euro kursas slopino importuojamų prekių kainų spaudimą.

Infliacijai toliau kintant, kaip numatyta, Valdančioji taryba galėjo toliau mažinti pinigų politikos palūkanų normas: keturiais etapais iš eilės jos buvo sumažintos iš viso 100 bazinių punktų ir birželio mėn. pagrindinė pinigų politikos palūkanų norma sudarė 2,00 %.

Kiekvieną iš sprendimų mažinti palūkanų normas Valdančioji taryba priėmė atsižvelgdama į tris veiksnius: infliacijos perspektyvų vertinimą, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Sprendimai buvo priimami per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaujantis gaunamaisiais duomenimis, neįsipareigojant laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Euro zonos ekonomika įrodė esanti atspari, esant sudėtingai pasaulinei aplinkai.

Iš dalies tai lėmė intensyvios išankstinės pastangos, nes įmonės skubėjo pasirengti naujoms prekybos kliūtims metų pradžioje, o tai sukūrė laikiną postūmį Europos apdirbamosios gamybos sektoriui. Šis postūmis susilpnėjo įsigaliojus muitams, o kilę konkurencingumo iššūkiai prislopino apdirbamosios gamybos sektoriaus aktyvumą.

Tačiau iš esmės euro zonos ekonomiką palaikė iš tikrųjų didėjanti vidaus paklausa, atsvėrusi išorinių sukrėtimų poveikį. 2025 m. augimą skatino vien vidaus paklausa.

Turbūt labiausiai džiuginantis pokytis vyko investicijų srityje.

Verslo investicijos sparčiai augo, labiausiai tokiose nematerialiosiose srityse kaip dirbtinis intelektas, programinė įranga ir skaitmeninimas, nes Europos įmonės dar paspartino skaitmeninių technologijų diegimą. O metų pabaigoje pasijuto didesnių Vokietijos gynybos išlaidų, kurios pačios savaime buvo atsakas į naują geopolitinę padėtį, poveikis.

2025 m. euro zonos ekonomika augo 1,4 %, t. y. beveik trečdaliu daugiau, negu buvo prognozuota metų pradžioje, ir tai buvo ekonomikos atsparumo įrodymas.

Atsižvelgusi į visa tai, Valdančioji taryba nuo liepos mėn. galėjo nebekeisti palūkanų normų. Infliacijai pasiekus tikslinį lygį vidutiniu laikotarpiu, esant stabiliems ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiams ir iš esmės neutraliai pinigų politikos pozicijai, Valdančioji taryba buvo gerai pasirengusi reaguoti į būsimus sukrėtimus bet kuria kryptimi.

2025 m. Valdančioji taryba taip pat oficialiai nustatė, kaip ji interpretuos būsimus sukrėtimus ir kaip į juos reaguos, bendromis Eurosistemos pastangomis atlikusi pinigų politikos strategijos vertinimą, užbaigtą birželio mėn. Šio vertinimo apimtis buvo siauresnė nei 2021 m. peržiūros, tačiau buvo atsižvelgta į patirtį, įgytą pasikeitus infliacijos aplinkybėms, ir į vėliau priimtus politikos sprendimus.

Atlikus vertinimą, dar kartą kaip kertinis ECB strategijos akmuo patvirtintas simetrinis 2 % infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslas. Be to, ši simetrija pritaikyta ir reakcijos mechanizmui: į didelius ir ilgalaikius nukrypimus nuo tikslo bet kuria kryptimi būtų reaguojama atitinkamai ryžtingais arba nuosekliais veiksmais. Valdančioji taryba taip pat pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti ne tik į labiausiai tikėtiną infliacijos ir augimo scenarijų, bet ir į su juo susijusią riziką bei neapibrėžtumą, atliekant, be kita ko, įvairių scenarijų ir jautrumo analizes.

Be pinigų politikos, 2025 m. ECB padarė pažangą ir daugelyje kitų sričių.

Europoje suintensyvėjus diskusijoms dėl reguliavimo supaprastinimo, Valdančioji taryba subūrė aukšto lygio darbo grupę supaprastinimo klausimais, kad ji parengtų pasiūlymus dėl reguliavimo, priežiūros ir atskaitomybės sistemų racionalizavimo. Darbo grupė savo rekomendacijas paskelbė apžvelgiamų metų pabaigoje, kad Europos Komisija, rengdama ataskaitą apie bendrą Europos bankų sektoriaus padėtį, galėtų į jas atsižvelgti.

Pastebimų pokyčių įvyko ir rinkos infrastruktūros bei mokėjimų srityse.

Birželio mėn. pradėjo veikti Eurosistemos įkaito valdymo sistema – atskiras nacionalines platformas pakeitusi bendra įkaito valdymo sistema. Vadovaujantis 2025 m. Momentinių mokėjimų reglamento reikalavimais, įpareigojančiais euro zonos mokėjimo paslaugų teikėjus būti pajėgius gauti ir siųsti momentinius mokėjimus, momentinių mokėjimų operacijų eurais per TARGET momentinių mokėjimų sistemą (TIPS) skaičius išaugo 132 %.

Be to, Valdančioji taryba pradėjo kitą skaitmeninio euro projekto etapą, kurio metu daugiausia dėmesio bus skiriama techniniam pasirengimui, rinkos įtraukimui ir teisėkūros procesui. Per šį etapą bus siekiama pasirengti galimam bandomajam skaitmeninio euro projektui 2027 m. ir tikėtinam skaitmeninio euro pasirodymui 2029 m.

Kartu toliau buvo atliekami eurų banknotų dizaino atnaujinimo darbai, o tai rodo ECB įsipareigojimą naudoti ne tik skaitmeninius, bet ir grynuosius pinigus. Valdančioji taryba atrinko motyvus, iliustruojančius dvi galimas kitos banknotų serijos temas („Europos kultūra – bendros kultūrinės erdvės“ ir „Upės ir paukščiai – atsparumą stiprinanti įvairovė“) ir liepos mėn. paskelbė naujų banknotų dizaino konkursą.

Ir toliau tarptautiniu mastu plačiai pripažįstama ECB mokslinių tyrimų kokybė, o tai rodo mūsų tyrėjų kompetenciją. Remiantis „Research Papers in Economics“, plačiai naudojamu ekonomikos mokslinių tyrimų indeksu, šiuo metu ECB užima pirmą vietą pasaulyje mokslinių tyrimų pinigų ekonomikos srityje.

Prieš pasibaigiant metams euro zona buvo pasirengusi priimti Bulgariją kaip dvidešimt pirmąją narę – ši plėtra tik dar kartą patvirtina euro patrauklumą didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui. O eurą palaikančių euro zonos gyventojų skaičius pavasarį pasiekė rekordiškai aukštą lygį – 83 % – ir tebebuvo didelis visus metus.

Nė vienas iš minėtų dalykų nebūtų buvęs įmanomas be ECB darbuotojų pastangų ir kompetencijos. Šioje metų ataskaitoje išsamiai apžvelgiamas jų darbas 2025 m.

Frankfurtas prie Maino, 2026 m. gegužės mėn.

Christine Lagarde

Pirmininkė

Praėję metai skaičiais

1 ECB pinigų politika sumažino infliacinį spaudimą

2025 m. pasaulio ekonomikos aktyvumas tebebuvo atsparus, nepaisant padidėjusių su prekyba susijusių trikdžių. JAV prekybos politikos esminio pokyčio poveikį pasauliniam augimui sušvelnino palankios politikos priemonės, didelės investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir paankstintas importas. Dėl paankstinto importo, tikintis didesnių muitų, pasaulinė prekyba išaugo, tačiau per metus augimas sulėtėjo, nes paankstinimo poveikis išnyko ir pasireiškė didesnių muitų poveikis. Pasaulinė infliacija toliau mažėjo, nors lėčiau ir ne taip sinchroniškai kaip ankstesniais metais. Euras sustiprėjo tiek nominaliojo efektyviojo kurso, tiek gerokai daugiau JAV dolerio atžvilgiu. 2025 m. euro zonos ekonomika atsigavo nuosaikiai, bet plačiu mastu, darbo našumo augimas tapo teigiamas, nors užimtumas didėjo šiek tiek lėčiau. Augimo dinamiką palaikė mažiau ribojamoji pinigų politika, tačiau ekonomika susidūrė su sunkumais, susijusiais su neapibrėžtumu dėl prekybos muitų ir geopolitinės padėties. Pramonei buvo būdingas tam tikras nestabilumas, bet paslaugų sektorius tebebuvo stabilesnis ir išlaikė minimalų augimo lygį. 2025 m. bendroji infliacija euro zonoje toliau artėjo prie ECB nustatyto 2 % tikslinio lygio vidutiniu laikotarpiu, o tai lėmė ankstesnis pinigų politikos griežtinimas, mažėjantis kainodaros grandinės spaudimas dėl energijos ir ne energijos žaliavų kainų bei apskritai silpnas importo kainų spaudimas. Dauguma bazinės infliacijos rodiklių 2025 m. toliau po truputį mažėjo, o tai prisidėjo prie bendrosios infliacijos artėjimo prie tikslinio lygio. Esant tokiai ekonominei aplinkai ir mažiau ribojamajai pinigų politikai bei padidėjus realiosioms ilgalaikėms palūkanų normoms, euro zonos pajamingumo kreivės tapo statesnės, o akcijų kainos gerokai pakilo. Euro zonos įmonių ir namų ūkių finansavimo sąlygos metų pradžioje toliau švelnėjo, o vėliau iš esmės stabilizavosi. Tačiau bankų skolinimas atsigavo vis dar vangiai, o pinigų kiekis augo nedaug.

1.1 Pasaulio ekonomika tebeaugo tvariai, nepaisant JAV prekybos politikos pokyčių

2025 m. pasaulio ekonomika tebebuvo atspari, toliau augo nuosaikiai, nuo 2024 m. iš esmės nepakitusiu tempu – 3,4 %. Šiais metais gerokai pasikeitė JAV ekonomikos politikos prioritetai – JAV muitai padidėjo iki aukščiausio lygio per beveik šimtą metų. Nors bendrą poveikį pasaulio ekonomikai sušvelnino ribota prekybos partnerių reakcija, neapibrėžtumas dėl būsimų prekybos susitarimų vis dar buvo didelis (žr. 1.1 pav.), o tai temdė prekybos perspektyvas. Nepaisant šių nepalankių veiksnių, pasaulinį aktyvumą palaikė keletas kompensuojančiųjų veiksnių. Didelės investicijos, susijusios su pažanga DI srityje, skatino prekybą technologijų produktais ir prisidėjo prie akcijų rinkos augimo kai kuriose ekonomikose, visų pirma JAV. Be to, įmonės ir namų ūkiai, numatydami galimą muitų didinimą, paspartino užsienio prekių pirkimą, taip bent laikinai palaikydami apdirbamosios gamybos produkciją ir eksportą, taip pat ir iš Kinijos. Apskritai palankus politikos priemonių paketas pagrindinėse ekonomikose, visų pirma fiskalinėje srityje, toliau švelnino prekybos santykių įtampos daromą neigiamą poveikį. Vis dėlto, silpnėjant laikinų teigiamų veiksnių poveikiui, pasaulinis augimas metų pabaigoje sulėtėjo, o prekybos kliūtys ir neapibrėžtumas toliau darė neigiamą poveikį pasitikėjimui ir investicijoms, nors ir ne tokiu mastu, kaip pirmąjį pusmetį.

1.1 pav.

JAV efektyvieji muitų tarifai ir neapibrėžtumas dėl prekybos politikos

a) JAV efektyvieji muitų tarifai	b) Neapibrėžtumas dėl prekybos politikos
(prekių importo muitai procentais)	(indeksas)

2025 m. pasaulinė prekyba augo sparčiai – padidėjo 4,7 %. Tam įtakos turėjo pirmąjį pusmetį sparčiai augęs importas, kai namų ūkiai ir įmonės, atsižvelgdami į numatomus didesnius muitus, paankstino vartojimo ir investicinius sprendimus. Be to, prekybos srautai prisitaikė prie naujos muitų aplinkos, o kai kurie jų buvo nukreipti į kitas šalis. Prekybą, ypač eksportą iš Azijos šalių, taip pat skatino didelė prekių, kurios padeda diegti DI, paklausa, nes JAV ir kitose išsivysčiusios ekonomikos šalyse buvo daug investuojama į informacinių ir ryšių technologijų įrangą. Antrąjį pusmetį prekyba augo gerokai lėčiau, nes ankstesnis paankstintos prekybos poveikis išnyko ir pasireiškė didesnių muitų poveikis.

2025 m. pasaulinė infliacija toliau mažėjo, tačiau ne taip sinchroniškai kaip praėjusiais metais. 2025 m. gruodžio mėn. bendroji vartotojų kainų infliacija (VKI) sumažėjo iki 2,2 % (2024 m. gruodžio mėn. buvo 3,0 %) (žr. 1.2 pav.). Mažėjimą šiek tiek lėtino atsinaujinęs prekių kainų kilimas, o paslaugų kainos daugelyje šalių ir toliau kilo stabiliai. Infliacijos raida skirtingose šalyse buvo nevienoda. Bendroji infliacija JAV vis dar viršijo tikslinį lygį, o dėl muitų padidinimo sparčiai kilo prekių kainos. 2025 m. pabaigoje infliacija Jungtinėje Karalystėje buvo didesnė nei praėjusių metų pabaigoje dėl padidėjusių administruojamųjų ir maisto produktų kainų ir mažėjančio ankstesnio energijos kainų kritimo poveikio. Infliacija Kinijoje, priešingai, tebebuvo nedidelė, o tam įtakos turėjo dėl užsitęsusio nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukio ir nuolatinio pramonės perteklinio pajėgumo maža vidaus paklausa.

1.2 pav.

Bendrosios ir grynosios infliacijos lygiai

a) Bendroji infliacija ir jos sudedamosios dalys	b) Infliacija pagrindinėse ekonomikose
(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)	(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

1.3 pav.

Naftos ir Europos dujų kainos

(skalė kairėje: JAV dol. už barelį; skalė dešinėje: eurai už MWh)

2025 m. pabaigoje energijos kainos buvo mažesnės nei prieš metus dėl sumažėjusių tiek naftos, tiek Europos dujų kainų (žr. 1.3 pav.). Dėl bendro paklausos ir pasiūlos veiksnių poveikio Brent naftos kainos sumažėjo 19 %. Paklausos atžvilgiu pasaulio ekonomikos aktyvumas sumažėjo po balandžio mėn. prasidėjusių nesutarimų dėl muitų. Pasiūlos atžvilgiu OPEC+ šalims kelis kartus iš eilės padidinus gavybą, metų pabaigoje rinkoje susidarė didelis perteklius. Nepaisant to, birželio mėn. kainos šiek tiek svyravo dėl padidėjusios įtampos Artimuosiuose Rytuose, ypač po Izraelio ir JAV smūgių Iranui, tačiau trumpas kainų šuolis nuslūgo po to, kai buvo paskelbta apie paliaubas Gazoje, kurioms tarpininkavo JAV. Europos dujų kainos, palyginti su praėjusių metų pabaiga, sumažėjo 42 % ir tebebuvo gerokai mažesnės už 2022 m. fiksuotą jų piką. Metų pradžioje dujų kainos pakilo, nes nustojo galioti Rusijos ir Ukrainos tranzito sutartis ir kilo susirūpinimas dėl Europos dujų atsargų pakankamumo 2025–2026 m. žiemai. Vėliau jos sumažėjo dėl palyginti mažo vartojimo Europoje, sumažėjusios Azijos suskystintų gamtinių dujų paklausos ir vėlesniais mėnesiais atsinaujinusių vilčių, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis.

Euras sustiprėjo 6,8 % nominaliojo efektyviojo kurso atžvilgiu ir 13,1 % JAV dolerio atžvilgiu, palyginti su 2024 m. pabaiga. Didžioji dalis euro vertės padidėjimo dolerio atžvilgiu įvyko pirmąjį pusmetį. Šį pokytį lėmė padidėjęs neapibrėžtumas dėl JAV muitų politikos, kuris darė neigiamą poveikį doleriui ir skatino spartesnius kapitalo srautus į euro zonos turtą stiprėjimą, taip pat apsidraudimo nuo rizikos strategijų korekcijas, taip pat didesnis, nei tikėtasi, euro zonos ekonomikos atsparumas. Vėlesniais mėnesiais euro kursas svyravo palyginti siaurame intervale, nes jį mažinantys ir didinantys veiksniai iš esmės kompensavo vienas kitą. Rinkos lūkesčiai dėl to, kiek JAV federalinio rezervo sistema sumažins savo pinigų politikos palūkanų normą, nuolat kito, kai buvo skelbiami nauji ekonominiai duomenys. Su muitais susijęs infliaciją didinantis spaudimas iš esmės stiprino JAV dolerį, nes mažino palūkanų normų sumažinimo lūkesčius, o darbo rinkos sulėtėjimo požymiai turėjo priešingą poveikį. Be to, reguliavimo ir institucinis neapibrėžtumas kartu su nerimu dėl JAV federalinės vyriausybės darbo sustabdymo tikriausiai darė neigiamą poveikį JAV doleriui. Euras ne tik gerokai pabrango JAV dolerio atžvilgiu, bet ir sustiprėjo užsienio prekybos sverto atžvilgiu. Jis gerokai sustiprėjo kai kurių Azijos šalių valiutų atžvilgiu, įskaitant Japonijos jeną (+12,9 %), tvyrant neapibrėžtumui dėl Japonijos fiskalinės ir pinigų politikos krypties. Euras taip pat pabrango kitų pagrindinių atsargų valiutų, pavyzdžiui, Britanijos svaro (+5,2 %) ir Kanados dolerio (+7,6 %) atžvilgiu. Šveicarijos franko atžvilgiu (−1,0 %), kuris padidėjusio neapibrėžtumo laikotarpiais tebebuvo saugus, jis, priešingai, šiek tiek nuvertėjo.

1.2 Ekonominis aktyvumas tebebuvo stabilus, nepaisant didelio pasaulinio neapibrėžtumo

Euro zonos realiojo BVP augimas padidėjo nuo 0,9 % (2024 m.) iki 1,4 % (2025 m.) (žr. 1.4 pav.). ECB nuoseklus perėjimas nuo ribojamosios prie neutralesnės pinigų politikos pozicijos, lūkesčiai dėl švelnesnės fiskalinės politikos ir mažėjanti infliacija atliko svarbų vaidmenį palaikant nuosaikų, bet plataus masto atsigavimą. Ekonominę aplinką taip pat stipriai paveikė geopolitinė įtampa ir didelis neapibrėžtumas dėl prekybos muitų, ypač JAV, taip pat nestabili geopolitinė padėtis kai kuriose pasaulio dalyse, turėję įtakos pasitikėjimui ir gamybos grandinėms. Nedidelis atsigavimas gamybos sektoriuje ir stabilesnė padėtis paslaugų sektoriuje buvo pagrindiniai veiksniai, leidžiantys suprasti, kodėl euro zonos ekonomika 2025 m. tebebuvo palyginti atspari, nepaisant sudėtingų aplinkybių.

1.4 pav.

Euro zonos realusis BVP ir bendroji pridėtinė vertė

(metiniai pokyčiai, procentais; indėlis, procentiniais punktais)

2025 m. realioji bendroji pridėtinė vertė pramonėje paaugo 2,2 % (2024 m. ji susitraukė 0,5 %). Atsigavimas prasidėjo daugiausia pirmąjį ketvirtį, kai gamyba laikinai padidėjo siekiant prisitaikyti prie paankstinto eksporto, nes buvo numatoma, kad naujoji JAV administracija vėliau įves didesnius muitus. Tačiau kitais ketvirčiais augimo dinamika gerokai sulėtėjo, o tam įtakos turėjo didesni muitai, didėjanti pasaulinė konkurencija, ilgalaikis energijos kainų padidėjimas ir didelis, nors ir po truputį mažėjantis, neapibrėžtumas dėl ekonominės politikos. Nors beveik visus 2024 m. ECB pagrindinės palūkanų normos buvo didelės, aiškesni signalai dėl artėjančio politikos švelninimo 2025 m. pradžioje sumažino neapibrėžtumą ir pagerino kreditavimo sąlygas įmonėms. Tai padėjo atsigauti investicijoms, ypač apdirbamosios gamybos sektoriuje, kurį iki tol varžė didelės finansavimo sąnaudos. 2025 m. realioji bendroji pridėtinė vertė paslaugų sektoriuje augo 1,2 %, t. y. lėčiau nei 2024 m., kai augimas sudarė 1,5 %, ir vis tiek palaikė minimalų euro zonos ekonomikos augimą. Lėtesnis paslaugų augimas iš dalies buvo susijęs su namų ūkių atsargumu, kuris, tvyrant nuolatinei geopolitinei rizikai ir dideliam ekonominiam neapibrėžtumui, pasireiškė aukštu namų ūkių taupymo lygiu. Skaitmeninės ir IT paslaugos tebebuvo palyginti atsparios, nes įmonės toliau nuolat investavo į automatizavimą, kibernetinį saugumą ir DI integravimą.

Privatusis vartojimas 2025 m. šiek tiek padidėjo: palyginti su ankstesniais metais, – 1,5 %. Prekių vartojimas labiau augo metų pradžioje, o išlaidos paslaugoms pradėjo sparčiau didėti nuo antrojo ketvirčio, nors trečiąjį ketvirtį sulėtėjo. Apskritai prekių vartojimas padidėjo labiau nei paslaugų vartojimas (žr. 1.5 pav.). Toliau sparčiai kylant nominaliajam darbo užmokesčiui, mažėjant infliacijai, o užimtumui toliau didėjant stabiliai, nors ir šiek tiek lėčiau nei ankstesniais metais, didėjusios realiosios disponuojamosios pajamos palaikė namų ūkių išlaidas. Tačiau privatusis vartojimas vis dar atsiliko nuo realiųjų disponuojamųjų pajamų augimo, nes dėl padidėjusios geopolitinės rizikos ir ekonominio neapibrėžtumo taupymo lygis tebebuvo pakilęs.

1.5 pav.

Euro zonos vartojimas, investicijos į ne statybos sektorių ir būstą

(indeksai: 2022 m. = 100)

a) Privatusis vartojimas

b) Investicijos

Po staigaus kritimo 2024 m., kuriam įtakos turėjo maža paklausa ir vėliau pasireiškęs griežtesnių finansavimo sąlygų poveikis, 2025 m. investicijos į būstą pradėjo atsigauti. Tai iš esmės lėmė gerėjusios finansavimo sąlygos ir toliau didėjančios namų ūkių realiosios pajamos – abu šie veiksniai pagerino įperkamumą ir per metus padėjo stabilizuoti būsto paklausą. Vis dėlto investicijos į būstą tebebuvo mažesnės nei privatusis vartojimas ir investicijos į ne statybos sektorių, o tai rodo, kad jų atsigavimas yra ankstyvame etape.

2025 m. investicijos į ne statybos sektorių (standartinis nacionalinių sąskaitų pakaitinis rodiklis verslo investicijoms vertinti, kai, neturint statistinių duomenų apie privačiąsias ir viešąsias investicijas, statyba neįtraukiama į bendras investicijas) sparčiai augo, nes ECB pirmąjį pusmetį toliau mažinant pagrindines palūkanų normas didėjo paklausa ir gerėjo finansavimo sąlygos. Nepaisant didelio kintamumo skirtingais ketvirčiais, 2025 m. investicijos, palyginti su 2024 m., iš viso padidėjo 4,4 %. Atmetus itin nepastovias investicijas į nematerialųjį turtą Airijoje, kurioms didelę įtaką daro tarptautinių įmonių veikla, 2025 m. verslo investicijos padidėjo 2,2 % (žr. 1.5 pav.). Šį rezultatą lėmė pastaraisiais metais ir toliau pasireiškęs materialiųjų ir nematerialiųjų investicijų dinamikos skirtumas. Investicijas į materialųjį turtą, pavyzdžiui, mašinas, įrangą ir transportą, slopino didesni muitai ir padidėjęs neapibrėžtumas. Priešingai, nematerialiosios investicijos augo sparčiai, nes jas skatino skaitmeninimo pažanga, ypač DI ir programinės įrangos kūrimo srityse. Be to, investicijas 2025 m. palaikė atsigavęs pelno augimas ir priemonės „Next Generation EU“ (NGEU) šalutinis poveikis, padėjęs kompensuoti neigiamą konkurencingumo praradimo poveikį. Įmonės, kurios praėjusiais metais investavo mažiau, kaip vieną iš priežasčių nurodė ir pernelyg apsunkinančius reguliavimo reikalavimus.

2025 m. prekybos raidai buvo būdingas didelis nestabilumas ir euro zonai kilę struktūriniai iššūkiai. Pirmąjį ketvirtį euro zonos eksportas smarkiai išaugo dėl paankstintos prekybos prieš numatomą JAV muitų padidinimą, o didžiausią įtaką tam padarė farmacijos produktų, ypač iš Airijos, eksporto šuolis. Tačiau šis augimas buvo laikinas. Antrąjį ketvirtį dėl didesnių JAV muitų, stipraus euro ir vangios pasaulinės paklausos eksportas sumažėjo, o farmacijos produktų eksportas buvo labai nepastovus. Trečiąjį ketvirtį eksportas padidėjo dėl didesnio farmacijos produktų pardavimo JAV, tačiau bendras augimas tebebuvo mažas. Liepos mėn. sudarytas JAV ir ES prekybos susitarimas, pagal kurį JAV muitai ES prekėms negali viršyti 15 %, padėjo sumažinti vis dar didelį neapibrėžtumą dėl politikos (žr. 1.1 pav.). Tačiau iš perspektyvinių rodiklių matyti, kad apdirbamosios gamybos eksporto užsakymų ir toliau bus mažai. 2025 m. importas po truputį augo, o jį skatino didėjantis importas iš Kinijos – tam iš dalies įtakos turėjo prekybos srautų perskirstymas, kurį paskatino įtampa tarp Kinijos ir JAV bei stipresnis euras, dėl kurio importas atpigo. Euro zonos importo kainoms toliau buvo daromas ir slopinamasis poveikis, nes toliau mažėjo energijos žaliavų kainų spaudimas. Kinijos prekių konkurencingomis kainomis srautas dėl nuolatinio Kinijos gamybos pajėgumų pertekliaus sustiprino konkurenciją vietos gamintojams, o svarbių žaliavų, pavyzdžiui, retųjų žemių metalų, Kinijos eksporto ribojimai išryškino euro zonos tiekimo grandinių pažeidžiamumą.

Darbo rinka

Po laikotarpio, kai įmonės pasilikdavo daugiau darbuotojų, 2025 m. užimtumo augimas sulėtėjo, palyginti su pastaraisiais metais, o iš apklausų rodiklių buvo matyti, kad euro zonos darbo rinkos aktyvumas visus metus toliau po truputį mažėjo (žr. 1.6 pav.). Nedarbo lygis nuo sausio iki gruodžio mėn. svyravo nuo 6,3 iki 6,4 %, o gruodžio mėn. buvo 6,3 %, t. y. pasiekė bene žemiausią nuo euro įvedimo užregistruotą lygį ir buvo 1,2 procentinio punkto žemesnis negu iki pandemijos, 2020 m. sausio mėn. Bendras užimtumas ir bendras dirbtų valandų skaičius 2025 m. padidėjo atitinkamai maždaug 0,7 ir 0,6 %, t. y. mažiau nei realusis BVP, kuris išaugo 1,5 % Šie pokyčiai lėmė darbo našumo augimo atsigavimą. Spartesnis darbo našumo augimas parodė, kad mažėja laikomas darbuotojų perteklius, t. y. kai įmonės pasilieka daugiau darbuotojų, nei jų reikia trumpalaikiams gamybos poreikiams patenkinti. Tai rodo ir laisvų darbo vietų rodiklio, 2022 m. antrąjį ketvirtį pasiekusio piką, tolesnis mažėjimas – 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį jis sudarė 2,2 % ir buvo mažesnis nei iki pandemijos (2,3 %). Nepaisant didelio svyravimo ir skirtumų tarp šalių, 2025 m. vidutinis dirbtų valandų skaičius sumažėjo^[3]. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį darbo jėgos aktyvumo lygis 15–74 metų amžiaus grupėje padidėjo iki 66,2 %, t. y. 1,6 procentinio punkto viršijo iki pandemijos buvusį lygį. Daugiausia prie šio darbo jėgos padidėjimo prisidėjo moterys, vyresnio amžiaus darbuotojai, aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai ir užsieniečiai.

1.6 pav.

Darbo rinka

(skalė kairėje: metiniai pokyčiai procentais; skalė dešinėje: procentais)

1.3 Būtinybė nustatyti viešųjų išlaidų prioritetus esant ribotoms fiskalinėms galimybėms

2025 m. euro zonos valdžios sektoriaus deficitas turėtų šiek tiek sumažėti – iki 3,0 % BVP (žr. 1.7 pav.) (2024 m. buvo 3,1 %, 2023 m. – 3,5 %). 2024 m. fiskalinės politikos pozicija buvo gerokai sugriežtinta, nes pamažu buvo atsisakoma vyriausybių taikytų likusių priemonių, skirtų didelėms energijos kainoms ir infliacijai kompensuoti namų ūkiams ir įmonėms. 2025 m., atvirkščiai, buvo prognozuojamas tik nedidelis fiskalinės politikos pozicijos griežtinimas dėl didesnių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, kurias nevisiškai kompensuoja didesnis pirminių viešųjų išlaidų (įskaitant priemonės NGEU lėšomis finansuojamas išlaidas) augimas ir didėjantys palūkanų mokėjimai.

1.7 pav.

Euro zonos biudžeto balansas ir sudedamosios dalys

(procentais, palyginti su BVP)

Numatoma, kad euro zonos skolos ir BVP santykis, kuris ir taip buvo didelis (2024 m. – 86,6 %), 2025 m. ūgtelėjo dar šiek tiek – iki 87,3 % BVP. Jis tebėra gerokai didesnis už 2019 m. prieš krizę buvusį 83,6 % lygį (žr. 1.8 pav.). Prognozuojamą skolos santykio padidėjimą 2025 m. lėmė bendros pirminio deficito bei teigiamos deficito ir skolos santykio korekcijos, kurias palankus, bet mažėjantis, palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumas atsvėrė tik iš dalies.

1.8 pav.

Euro zonos valdžios sektoriaus skola

(procentais, palyginti su BVP)

Strateginių išlaidų, įskaitant gynybos, infrastruktūros, skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos išlaidas, poreikis kartu su visuomenės senėjimu kelia valstybės skolą didinantį spaudimą^[4]. Ypač pažymėtina, kad, planuodamos gynybos išlaidas, kai kurios euro zonos šalys, kurių skolos lygis buvo žemesnis, pasinaudojo savo fiskalinėmis galimybėmis, todėl skolos ir BVP santykis tapo didesnis nei iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Apskritai 2024 m. balandžio mėn. priimta peržiūrėta ES fiskalinio valdymo sistema suteikia tam tikro biudžetinio lankstumo, leidžiančio iš dalies prisitaikyti prie išlaidų spaudimo. Iš tiesų, kelios šalys pagal savo vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus pasinaudojo galimybe pratęsti konsolidavimo laikotarpį nuo ketverių iki septynerių metų mainais į struktūrines reformas ir investicijas, taip sumažindamos savo metinę fiskalinio koregavimo naštą. Be to, vienuolikai euro zonos šalių taikoma nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga suteikia galimybę dėl didesnių gynybos išlaidų laikinai nukrypti nuo savo grynųjų išlaidų planų, tačiau toks nukrypimas vidutinės trukmės laikotarpiu neturi kelti pavojaus fiskaliniam tvarumui^[5]. Kadangi biudžeto lankstumo nepakaks visoms papildomoms išlaidoms padengti, reikės papildomų finansavimo būdų, be kita ko, užtikrinant išlaidų efektyvumą ir perskirstant nacionalinių biudžetų prioritetus.

2025 m. lapkričio 25 d. Europos Komisija priėmė 2026 m. Europos semestro rudens dokumentų rinkinį, jame nustatyti ekonominės politikos prioritetai^[6]. Šiame rinkinyje pateikiamas Komisijos įvertinimas, kaip valstybės narės laikosi ES fiskalinio valdymo sistemos reikalavimų, ir gairės dėl jų 2026 m. fiskalinės politikos. Jei peržiūrėta valdymo sistema bus įgyvendinama visapusiškai, skaidriai ir neatidėliojant, šalių vyriausybėms bus lengviau tvariai sumažinti savo biudžeto deficitą ir skolos rodiklius. Europos Komisija įvertino, kad iš septyniolikos euro zonos šalių, pateikusių savo 2026 m. biudžeto planų projektus, dvylikos šalių planai atitinka ES fiskalinę sistemą^[7]. Įvertinta, kad reikalavimų gali neatitikti penkių šalių planai, o dviejų šalių planai jų gali neatitikti reikšmingai. Taip pat pažymėtina, kad Europos Komisija, remdamasi 2025 m. fiskalinių rezultatų duomenimis, 2026 m. pavasarį įvertins šešių euro zonos šalių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, t. y. Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Maltos, Austrijos ir Slovakijos, padėtį. Lapkričio mėn. Europos Komisija taip pat pasiūlė pradėti perviršinio deficito procedūrą dėl Suomijos.

1.4 Per metus infliacija priartėjo prie 2 % tikslo vidutiniu laikotarpiu

2025 m. bendroji infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) euro zonoje toliau artėjo prie 2 % tikslo vidutiniu laikotarpiu (žr. 1.9 pav.). Vidutinė metinė infliacija ketvirtąjį ketvirtį ir per visus metus buvo 2,1 %, 2024 m. – 2,4 %. ECB anksčiau griežtinta pinigų politika, silpnėjantis darbo užmokesčio spaudimas, mažėjantis kainodaros grandinės spaudimas dėl energijos ir ne energijos žaliavų kainų bei apskritai silpnas importo kainų spaudimas, iš dalies dėl brangusio euro, prisidėjo prie tolesnės dezinfliacijos. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų (SVKIX), 2025 m. labiausiai prisidėjo prie bendrosios infliacijos mažėjimo. Tais metais ji po truputį mažėjo ir vėlesniais mėnesiais stabilizavosi ties 2,3–2,4 %. Tai daugiausia lėmė mažėjanti (pirmiausia dėl mažėjančio darbo užmokesčio spaudimo), tačiau vis dar didelė paslaugų infliacija. Priešingai, pramonės prekių, neįskaitant energijos, infliacija tebebuvo iš esmės stabili ir beveik visus 2025 m. buvo artima ilgalaikiam iki pandemijos buvusiam vidurkiui, o labiau sumažėjo tik paskutiniais metų mėnesiais dėl mažo importo kainų spaudimo. Bendrąją infliaciją taip pat slopino nedidelis energijos kainų kilimas, kurį lėmė mažėjusios energijos žaliavų kainos ir brangęs euras. Maisto produktų infliacija, priešingai, 2025 m. pirmąjį pusmetį didėjo ir liepos mėn. pasiekė aukščiausią lygį, daugiausia dėl neperdirbtų maisto produktų kainų didėjimo, kurį lėmė nepalankios oro sąlygos ir pasiūlos trūkumas. Metų pabaigoje kainų kilimo tempas sulėtėjo iki 2,5 %. Perdirbtų maisto produktų infliacija taip pat prisidėjo prie spaudimo, pasireiškus ankstesnio biržos prekių, ypač kakavos ir kavos, kainų didėjimo poveikiui^[8].

1.9 pav.

Bendroji infliacija ir jos pagrindinės sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, procentais; indėlis, procentiniais punktais)

2025 m. pradžioje energijos infliacija sumažėjo ir nuo kovo mėn. buvo neigiama, daugiausia dėl sumažėjusių naftos ir didmeninių dujų kainų JAV doleriais bei pabrangusio euro. Tačiau metinis vartotojų energijos kainų pokytis taip pat svyravo, daugiausia dėl infliaciją didinančių bazės efektų, ypač susijusių su transporto degalų dedamąja. 2025 m. maisto produktų infliacijos kreivė buvo kupolo formos, o tai daugiausia lėmė neperdirbtų maisto produktų kainos. Per pirmus aštuonis mėnesius neperdirbtų maisto produktų infliacija didėjo dėl vaisių ir daržovių kainų, kurios kilo esant nepalankioms oro sąlygoms, taip pat dėl nuolat kylančių mėsos kainų, kurias didino pasiūlos trūkumas, iš dalies susijęs su gyvūnų ligomis. Nuo rugsėjo mėn. infliacija pradėjo mažėti, nes oro sąlygos nebeturėjo tokio didelio poveikio vaisių ir daržovių kainoms, tačiau metų pabaigoje vėl šiek tiek padidėjo. Beveik visus 2025 m. perdirbtų maisto produktų infliacija buvo palyginti stabili ir akivaizdžiai sumažėjo tik paskutinį ketvirtį, kai susilpnėjo kainodaros grandinės spaudimas dėl maisto produktų, pavyzdžiui, kavos ir kakavos, kainų. Apskritai maisto produktų infliacija buvo padidėjusi visus metus. Tam įtakos turėjo tebesitęsiantis, nors ir silpnėjantis, ankstesnio maisto produktų kainų kilimo poveikis, kai kurių segmentų pasiūlos ir paklausos disbalansas ir vis dar padidėjęs kainų spaudimas dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, darbo užmokesčio.

Bazinės infliacijos rodikliai, skirti pastoviajai arba bendrajai infliacijos daliai užfiksuoti, prisidėjo prie bendrosios infliacijos artėjimo prie tikslinio lygio. Pavyzdžiui, grynoji infliacija pagal SVKIX kito nedaug – sumažėjo nuo 2,7 % (2024 m. gruodžio mėn.) iki 2,3–2,4 % (daugumą mėnesių nuo kovo mėn.). Grynosios infliacijos mažėjimą daugiausia lėmė paslaugų kainos. Paslaugų infliacija sumažėjo nuo 4,0 % (2024 m. gruodžio mėn.) iki 3,4 % (2025 m. gruodžio mėn.), o įtakos tam turėjo ankstesnių veiksnių, visų pirma darbo užmokesčio augimo spaudimo ir metinio perkainojimo poveikio, nuoseklus mažėjimas^[9]. Paslaugų infliacijai balandžio mėn. buvo būdingas tam tikras kintamumas, kai dėl Velykų laikotarpio laikinai pakilo kai kurių paslaugų kainos, tačiau kitais mėnesiais ji svyravo palyginti nedaug^[10]. 2025 m. pramonės prekių, neįskaitant energijos, infliacija iš esmės nepakito ir buvo artima iki pandemijos buvusiam vidurkiui – 0,6 % (skaičiuojant nuo 1999 iki 2019 m.). Trečiąjį ketvirtį ji šiek tiek padidėjo, tačiau spalio mėn. vėl siekė iki pandemijos buvusį vidurkį. Metų pabaigoje ji sumažėjo šiek tiek žemiau šio vidurkio dėl mažo importo kainų spaudimo ir brangstančio euro. 2025 m. kiti bazinės infliacijos rodikliai taip pat iš lėto mažėjo arba iš esmės tebebuvo stabilūs^[11].

Vidaus sąnaudų spaudimas euro zonoje, vertinant pagal BVP defliatoriaus augimą, 2025 m. sumažėjo iki 2,4 %, 2024 m. sudarė 3,0 % (žr. 1.10 pav.). Tai lėmė sumažėjęs vienetinių mokesčių ir vienetinių darbo sąnaudų poveikis, o pastarąjį – lėtėjantis atlygio vienam samdomajam darbuotojui didėjimas ir spartesnis darbo našumo augimas. Sumažėjimą iš dalies atsvėrė laipsniškas vienetinio pelno poveikio stiprėjimas, kuris atitiko ciklinius pokyčius. Dėl atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo, kuris per metus beveik nesikeitė ir sudarė vidutiniškai 3,9 %, pažymėtina, kad derybomis nustatyto darbo užmokesčio augimas ir darbo užmokesčio atotrūkis svyravo^[12]. Derybomis nustatyto darbo užmokesčio augimas per metus gerokai sulėtėjo ir vidutiniškai sudarė 2,8 %, 2024 m. – 4,5 %. Tam įtakos turėjo darbo užmokesčio reikalavimų normalizavimasis po laikotarpio, kai darbuotojai pamažu atgavo dėl 2022 m. infliacijos šuolio prarastą perkamosios galios dalį^[13]. Darbo užmokesčio atotrūkio pokyčiai, iš dalies susiję su statistiniais efektais, atsiradusiais dėl vienkartinių mokėjimų 2024 m., padidino bendrą darbo užmokesčio augimą. 2025 m. vienetinis pelnas šiek tiek padidėjo ir labiau atitiko verslo ciklą, tačiau ir toliau kompensavo darbo sąnaudas, nors ir mažiau nei 2024 m.

1.10 pav.

BVP defliatorius ir jo sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, procentais; indėlis, procentiniais punktais)

2025 m. ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai iš esmės toliau atitiko ECB 2 % tikslą vidutiniu laikotarpiu, o tai prisidėjo prie tvaraus infliacijos grįžimo prie tikslinio lygio. ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausoje, taip pat ECB pinigų analitikų apklausoje, ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai 2025 m. atitiko 2 % lygį (žr. 1.11 pav.). Kiti apklausų rodikliai, pavyzdžiui, Consensus Economics, taip pat rodė, kad ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai tebebuvo stabilūs – apie 2 %. Ilgesnio laikotarpio infliacijos kompensavimo rinkos priemonės, pavyzdžiui, 5 m. su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų norma po 5 m., tebebuvo artimos 2 % ir per metus kito nedaug. Kovo mėn. buvo užfiksuotas nedidelis su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų normos padidėjimas, kurį lėmė fiskalinės plėtros planai Europoje, tačiau tai iš dalies kompensavo netrukus kilusios prekybos įtampos padariniai. Birželio mėn. užfiksuotas tolesnis laikinas padidėjimas dėl energijos kainų pokyčių, tačiau po vasaros su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų norma galiausiai iki metų pabaigos stabilizavosi ties 2,1 %. Šiems pokyčiams įtakos daugiausia turėjo didesni infliacijos rizikos priedai, o modeliu pagrįsti tikrųjų ilgalaikių infliacijos lūkesčių, neįskaitant rizikos priedų, įverčiai ir toliau buvo stabilūs – svyravo nuo 1,9 iki 2 %. Vartotojų atžvilgiu infliacijos lūkesčių mediana po 3 m. visus metus svyravo nuo 2,4 iki 2,5 %, o gruodžio mėn. ūgtelėjo iki 2,6 %. Šiam pakilusiam ir nemažėjančiam lygiui įtakos greičiausiai turėjo vis dar padidėjęs neapibrėžtumas. Iš ECB vartotojų lūkesčių tyrimo duomenų matyti, kad maisto kainos darė didelį poveikį infliacijos vertinimui ir vienų metų lūkesčiams, tačiau jų poveikis ilgesnio laikotarpio lūkesčiams buvo mažesnis.

1.11 pav.

Apklausomis ir rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos lūkesčių rodikliai

(metinės palūkanų normos, procentais)

1.5 Kredito atsigavimas tebebuvo silpnas, nepaisant tolesnio finansavimo sąlygų švelninimo

Dėl trumpalaikių palūkanų normų sumažėjimo ir reikšmingo ilgalaikių palūkanų normų padidėjimo euro zonos nerizikingo pajamingumo kreivė 2025 m. buvo statesnė. Trumpalaikių palūkanų normų sumažėjimui, daugiausia pirmąjį pusmetį, įtakos turėjo ECB iki birželio mėn. mažintos politikos palūkanų normos, nes infliacija tvariai artėjo prie tikslinio 2 % lygio vidutiniu laikotarpiu (žr. 2.1 skirsnį). Kalbant apie ilgesnio termino palūkanų normas, pažymėtina, kad 2025 m. gruodžio mėn. 10 m. vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso palūkanų norma vidutiniškai buvo 2,8 % (žr. 1.12 pav.), t. y. padidėjo maždaug 60 bazinių punktų, palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. fiksuotu vidurkiu. Pirmus keturis mėnesius dėl Europos šalių gynybos ir infrastruktūros išlaidų planų, taip pat dėl padidėjusio neapibrėžtumo dėl JAV muitų ir prekybos politikos ilgalaikės palūkanų normos svyravo stipriai ir daug. Nuo balandžio pabaigos per kitus mėnesius 10 m. vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso norma po truputį padidėjo maždaug 30 bazinių punktų, o tam įtakos pirmiausia turėjo realiosios palūkanų normos dedamosios padidėjimas dėl atsparesnės ekonomikos. Svarbu pažymėti, kad euro zonos nerizikingo pajamingumo kreivės statėjimui įtakos turėjo stipri pasaulinė dedamoji, nes panašus perkainojimas vyko ir kitose pagrindinėse išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Atspindėdamas vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso palūkanų normos pokyčius, pagal BVP pakoreguotas euro zonos šalių 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas per metus padidėjo. Gruodžio mėn. jis sudarė 3,2 %, t. y. buvo maždaug 50 bazinių punktų didesnis nei prieš metus. 2025 m. pabaigoje 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas euro zonos šalyse buvo didesnis nei metų pradžioje, o skirtumai, palyginti su vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso palūkanų norma, sumažėjo. Kai kurių euro zonos šalių gynybos išlaidų planų paskelbimas (žr. 1.3 skirsnį) padarė lemiamą poveikį rinkos pakartotiniam vertinimui – 10 m. Vokietijos obligacijų pajamingumas staigiai padidėjo maždaug 40 bazinių punktų, o kitų euro zonos vyriausybių obligacijoms padarytas panašus pajamingumą didinantis poveikis. Vėliau euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumas šiek tiek sumažėjo, nors daugumos jų pajamingumas metų pabaigoje buvo didesnis. Išimtis buvo Italijos 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas, kuris iš esmės nepakito nuo 2024 m. pabaigos, nes jį palaikė vykdomas Italijos fiskalinės pozicijos konsolidavimas. Priešingai, dėl politinio neapibrėžtumo Prancūzijoje rinkos dalyviai nerimavo dėl galimo fiskalinės konsolidacijos vėlavimo, dėl to pasireiškė Prancūzijos vyriausybės obligacijų pajamingumą didinantis spaudimas. Dėl šių pokyčių Italijos ir Prancūzijos obligacijų pajamingumas supanašėjo, o pajamingumo skirtumai euro zonoje pasiekė istoriškai žemą lygį.

1.12 pav.

Ilgalaikės palūkanų normos ir paskolų įmonėms bei namų ūkiams būstui įsigyti kaina

(metinės palūkanų normos, procentais)

2025 m. akcijų kainos pagal EURO STOXX indeksą pakilo maždaug 21 %. Didelio pelno lūkesčiai, didesni dividendai ir mažesni nuosavo kapitalo rizikos priedai skatino akcijų kainų kilimą, nepaisant neigiamo ilgalaikių nerizikingų palūkanų normų kilimo poveikio. Akcijų kainos pakilo tiek ne finansų, tiek finansų sektoriuose, tačiau kilimas buvo ryškesnis pastarajame. Finansų sektoriuje labiausiai pakilo bankų akcijų kainos, jas palaikė didesnis pelningumas, susijęs su bankų prekybos veikla, kredito teikimu ir pajamingumo didėjimu. 2025 m. pabaigoje euro zonos ne finansų bendrovių ir bankų akcijų kainų bendrieji indeksai buvo maždaug atitinkamai 12 ir 80 % didesni negu 2024 m. pabaigoje. Įmonių obligacijų pajamingumo skirtumai apskritai sumažėjo, išskyrus finansų sektoriaus didelio pajamingumo obligacijų segmente išleistas obligacijas ir nepaisant išpardavimo įmonių obligacijų rinkoje po to, kai balandžio 2 d. JAV paskelbė apie muitus. Po to įmonių obligacijų pajamingumo skirtumai reikšmingai sumažėjo dėl atsinaujinusio noro prisiimti riziką ir atsparesnės ekonomikos.

Pirmąjį pusmetį įmonių finansavimo sąlygos euro zonoje toliau švelnėjo, o vėliau iš esmės stabilizavosi, kaip ir bankų finansavimo kainų dinamika. Metų pradžioje sumažėjusioms sudėtinėms bankų paskolų palūkanų normoms įtakos turėjo pinigų politikos palūkanų normų mažinimas, o vėlesnį stabilizavimąsi lėmė rinkos palūkanų normų dinamika ir sumažėję tolesnio palūkanų normų mažinimo lūkesčiai. Įmonių nominalioji skolinimosi kaina nuo 2023 m. pasiekto aukščiausio lygio sumažėjo iš dalies dėl bankų apdairaus skolinimo nuo pinigų politikos švelninimo ciklo pradžios, nes bankai daugiau skolino mažesnės rizikos paskolų gavėjams, kuriems taikomos palankesnės paskolų kainos. Namų ūkiams skolinimosi kaina 2025 m. sumažėjo mažiau, o naujų būsto paskolų palūkanų normas iš esmės lėmė padidėjusios ilgalaikio finansavimo rinkos palūkanų normos. Gruodžio mėn. sudėtinė bankų paskolų palūkanų norma, taikoma ne finansų bendrovėms, buvo 3,6 %, t. y. maždaug 80 bazinių punktų mažesnė nei 2024 m. pabaigoje, o atitinkama norma, taikoma namų ūkiams būstui įsigyti, sumažėjo maždaug 10 bazinių punktų – iki 3,3 % (žr. 1.12 pav.). Dėl to reikšmingai sumažėjo įmonių ir namų ūkių paskolų palūkanų normų skirtumai, kurie buvo padidėję pinigų politikos griežtinimo etape. Paskolų įmonėms palūkanų normų skirtumai visose euro zonos šalyse taip pat sumažėjo, o paskolų namų ūkiams palūkanų normų skirtumams įtaką toliau darė skirtingose šalyse skirtingos paskolų terminų struktūros.

Bankų skolinimas atsigavo toliau kartu su pinigų politikos sušvelninimu, nors ir lėčiau, nei rodo istoriniai duomenys (žr. 1.13 pav.). 2025 m. antrąjį pusmetį skolinimas įmonėms stabilizavosi, bet augimo tempai tebebuvo gerokai lėtesni už istorinį rodiklį, nes visuminė paklausa buvo nedidelė, o bankai, nepaisant stiprių kapitalo pozicijų, nedidelio turto kokybės pablogėjimo ir vis dar didelio pelningumo, vengė rizikos. Remiantis euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų duomenimis, įmonėms taikomi bankų kredito standartai (vidaus gairės arba paskolų patvirtinimo kriterijai) 2025 m. pirmąjį ir du paskutinius ketvirčius buvo sugriežtinti. Įmonių apklausos dėl galimybių gauti finansavimą duomenimis, paskolų prieinamumas ypač pablogėjo mažesnėms ir rizikingesnėms įmonėms. Metinis bankų paskolų įmonėms augimo tempas gruodžio mėn. buvo 3,0 %, 1999 m. sausio mėn. – 2025 m. gruodžio mėn. vidutinis augimo tempas buvo 4,3 %. Visas kreditavimas, įskaitant ne bankų finansų tarpininkų teikiamą finansavimą, ir toliau augo nedaug, taip pat ir dėl didelio ekonominės politikos neapibrėžtumo, kaip nurodyta spalio mėn. paskelbtame ECB tinklaraščio įraše^[15]. Didesnės biržinių akcijų vertės prisidėjo prie įmonių išorės finansavimo grynojo padidėjimo (žr. 1.14 pav.). Skolinimas namų ūkiams toliau atsigavo, o metinis augimo tempas gruodžio mėn. sudarė 3,0 % (ir taip pat buvo gerokai mažesnis nei 4,2 % ilgalaikis vidurkis), daugiausia dėl būsto paskolų. Šis pokytis atitinka bankų apklausoje dėl skolinimo sąlygų nurodytą didelę būsto paskolų paklausą, taip pat vartotojų lūkesčių tyrime nurodytus tolesnius ketinimus pirkti būstą. Kartu pažymėtina, kad šiame tyrime namų ūkių, nurodžiusių, kad galimybės gauti kreditą pablogėjo, dalis buvo didesnė negu namų ūkių, nurodžiusių, kad galimybės pagerėjo. Tokių namų ūkių buvo daugiau tarp mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių. Kaip matyti iš bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų, vartojimo kreditams, kuriuos 2025 m. ėmė mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai, bankai visus metus taikė griežtesnius skolinimo standartus.

Metinis pinigų kiekio (P3) augimas, metų pradžioje stabilizavęsis ties beveik 4 %, 2025 m. pabaigoje sulėtėjo, o tai lėmė stabili namų ūkių ir įmonių paskolų bei indėlių dinamika (žr. 1.13 pav.). Gruodžio mėn. metinis P3 augimas sudarė 2,8 %, 2024 m. gruodžio mėn. – 3,4 %. Sulėtėjimui didžiausią įtaką turėjo toliau mažėjantis likvidumas, kurį lėmė sumažėję Eurosistemos turto portfeliai ir sumažėjusios grynosios užsienio įplaukos; pastarosios, palyginti su 2024 m., prarado tempą ir tapo labiau nepastovios, o bankų vykdomi vyriausybės obligacijų pirkimai, esant didelei obligacijų pasiūlai, skatino pinigų kiekio augimą.

1.13 pav.

P3 ir kredito įmonėms bei namų ūkiams augimas

(metinės palūkanų normos, procentais)

1.14 pav.

Grynieji įmonių finansavimo skolintomis lėšomis srautai

(metiniai srautai; mlrd. eurų)

1 intarpas
Bulgarija tapo dvidešimt pirmąja euro zonos šalimi

2026 m. sausio 1 d. Bulgarija įsivedė eurą ir tapo dvidešimt pirmąja euro zonos nare. Teigiamas vertinimas, pateiktas Europos Komisijos konvergencijos ataskaitoje ir ECB pranešime apie konvergenciją, atvėrė šaliai galimybę įsivesti eurą, o Europos Sąjungos Taryba šį sprendimą patvirtino 2025 m. liepos mėn. Bulgarijos prisijungimas – tai dar vienas euro zonos plėtros etapas po Kroatijos prisijungimo 2023 m., rodantis, kad narystė euro zonoje tebėra patraukli ir suteikia patikimo politinio saugumo, net ir esant padidėjusiam neapibrėžtumui bei geopolitinei įtampai^[16].

Euro įvedimas Bulgarijai yra svarbus jos platesnio europinės integracijos proceso etapas. Šalies kelias narystės euro zonoje link aiškiai parodo, kad šalis yra pasiryžusi stiprinti ekonominius ir institucinius ryšius su kitomis Europos Sąjungos narėmis. Nuo įstojimo į ES 2007 m. Bulgarija padarė didelę pažangą vykdydama Mastrichto kriterijais nustatytus bendrosios valiutos įvedimo reikalavimus. Per tą laiką buvo vykdomos įvairios struktūrinės reformos ir politinis įsipareigojimas suderinti vidaus politiką su euro zonos ekonominiais ir pinigų politikos standartais. Iki COVID‑19 pandemijos egzistavęs makroekonominis disbalansas po truputį panaikintas taikant patikimas politines priemones ir vykdant apdairią fiskalinę politiką. Per tą laiką Bulgarija taip pat pasiekė realią konvergenciją su euro zonos ekonomika: BVP, tenkantis vienam gyventojui, padidėjo nuo 35 % (2006 m.) iki šiek tiek daugiau nei 60 % euro zonos vidurkio (2025 m.).

Rengdamasi įsivesti eurą, Bulgarija įgyvendino aiškiai apibrėžtus parengiamuosius etapus ir juos atidžiai stebėjo (žr. A iliustraciją). 2018 m. Bulgarija išreiškė aiškų ketinimą prisijungti prie valiutos kurso mechanizmo (VKM II). Tai buvo labai svarbus žingsnis rengiantis įsivesti eurą^[17]. Bulgarijos valdžios institucijos ir VKM II šalys susitarė, kokį veiksmų planą, įskaitant išsamų politikos priemonių rinkinį, reikės įgyvendinti iki prisijungimo. Šiais išankstiniais įsipareigojimais buvo siekiama spręsti svarbiausius struktūrinius uždavinius ir padėti užtikrinti atitiktį ES konvergencijos kriterijams. 2020 m. Bulgarija pateikė oficialų prašymą prisijungti prie VKM II. Bulgarijos levas, kaip ir Kroatijos kuna, buvo įtrauktas į VKM II 2020 m. liepos mėn. Bulgarijos vyriausybė kartu įsipareigojo nustatyti priemones, kurių imsis po įstojimo ir kuriomis bus stiprinama šalies pinigų plovimo prevencijos sistema bei jos ne bankų finansų sektoriaus priežiūra, gerinamas valstybės įmonių vidaus valdymas ir pertvarkoma jos nemokumo valdymo sistema. Kartu nuo 2020 m. spalio mėn. Bulgarija prisijungė prie bankų sąjungos pagal glaudaus ECB ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) bendradarbiavimo mechanizmą, taip derindama bankų priežiūrą su euro zonos standartais ir stiprindama finansinį stabilumą.

Galutinis euro įvedimo Bulgarijoje etapas įgyvendintas 2025 m. 2025 m. vasario mėn. Bulgarijos institucijos oficialiai paprašė Europos Komisijos ir ECB atlikti ad hoc konvergencijos vertinimą. 2025 m. konvergencijos ataskaitoje ir pranešime apie konvergenciją, paskelbtuose 2025 m. birželio 4 d., Bulgarijos konvergencijos lygis įvertintas teigiamai. Tuo remdamasi, Europos Komisija pasiūlė ES Tarybai leisti Bulgarijai įsivesti eurą. Liepos 8 d. Taryba oficialiai patvirtino Bulgarijos narystę euro zonoje ir nustatė nekeičiamą Bulgarijos levo ir euro kursą – 1,95583 levo už eurą. Šis kursas atitiko centrinį kursą, taikytą Bulgarijos dalyvavimo VKM II laikotarpiu, taip pat nustatytą valiutos kursą, kuris ilgą laiką buvo taikomas pagal valiutų valdybos modelį, – taip užtikrintas tęstinumas ir stabilumas pereinant prie bendrosios valiutos.

A iliustracija

Pagrindiniai euro įvedimo Bulgarijoje etapai

ES Tarybai priėmus oficialų sprendimą, prasidėjo techninis pasirengimas grynųjų eurų įvedimui, o Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) po truputį integravosi į Eurosistemą. Šiuos pasirengimo darbus vykdyti padėjo ECB, o pats pasirengimas apėmė daug įvairių operacinių, logistinių ir institucinių aspektų: detalų eurų banknotų ir monetų gamybos ir platinimo planą, išsamias visuomenės informavimo ir informacijos sklaidos kampanijas, Bulgarijos finansų įstaigų priėmimą į euro zonos mokėjimo ir atsiskaitymo sistemas. Kartu Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) integravosi į Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo procesus ir operacijas užsienio valiuta, taip pat į bendras analitines sistemas, įskaitant makroekonomines prognozes. Visais šiais veiksmais užtikrintas sklandus grynųjų eurų įvedimas ir veiksmingas Bulgarijos dalyvavimas euro zonoje nuo pirmos narystės dienos.

Numatoma, kad euro įvedimas Bulgarijai suteiks apčiuopiamos ekonominės naudos. Pagrindinės tikėtinos naudos dėl išnykusių valiutos keitimo sąnaudų suteiks aktyvesnė prekyba ir didesnės tiesioginės užsienio investicijos, skaidresnės kainos, didesnis palyginamumas, tvirtesnis investuotojų pasitikėjimas ir geresnė prieiga prie Europos kapitalo rinkų. Numatoma, kad ekonomikai naudos taip pat suteiks mažesnės skolinimosi sąnaudos, kurias lemia mažesnis šalies rizikos priedas, o joms įtakos turės gana stabilūs lūkesčiai dėl infliacijos. Be to, narystė euro zonoje suteikia svarbią naudą, susijusią su ekonominiu saugumu ir stabilumu. Mažai, labai integruotai ekonomikai dalyvavimas euro zonoje padeda užtikrinti didesnį pasitikėjimą institucijomis, panaikinti valiutos kurso riziką pagrindinių euro zonai nepriklausančių prekybos partnerių atžvilgiu, o dėl gilesnės finansinės integracijos padidėja jos pajėgumas absorbuoti išorės sukrėtimus. Galiausiai pažymėtina, kad euro įvedimas suteikia galimybę Bulgarijai visapusiškai dalyvauti euro zonos sprendimų priėmimo procese ir tiesiogiai prisidėti prie bendros ekonominės ir pinigų politikos kūrimo.

Su euro įvedimu susijusios sąnaudos ir rizika turėtų būti nedidelės ir iš esmės vienkartinės. Pagrindinės sąnaudos susijusios su praktiniu pasirengimu grynųjų eurų įvedimui ir tam, kad, kainas perskaičiavus į eurus, jos gali nepagrįstai padidėti. Nerimaujant dėl galimo kainų kilimo, visuomenės euro palaikymas iki grynųjų eurų įvedimo Bulgarijoje buvo palyginti vangus. Panašios tendencijos stebėtos ir kitose šalyse joms įsivedant grynuosius eurus, tačiau po euro įvedimo visuomenės palaikymas paprastai padidėdavo^[18]. Siekdamos mažinti šį nerimą, Bulgarijos valdžios institucijos įgyvendino išsamų priemonių rinkinį, įskaitant griežtesnę kainų stebėseną ir patikrinimus, kuriais siekta užkirsti kelią piktnaudžiavimui, taip pat nustatė privalomą reikalavimą gana ilgą laikotarpį, nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. iki 2026 m. rugpjūčio 8 d., kainas nurodyti abiem valiutomis. Remiantis turimais duomenimis, grynųjų eurų įvedimo poveikis bendram kainų lygiui, regis, buvo nedidelis, vienkartinis ir iš esmės atitiko ankstesnę grynųjų eurų įvedimo kitose šalyse patirtį^[19]. Be to, Bulgarijos vidaus pinigų politikos sąlygos jau buvo gerai suderintos su euro zonos pinigų politika dar iki euro įvedimo, nes šalyje ilgą laiką veikė valiutų valdybos modelis ir buvo taikomas nustatytas euro keitimo kursas. Todėl euro įvedimas ne sumažino, bet sustiprino šalies faktinį suverenumą, nes padidino jos įtaką priimant sprendimus euro zonoje.

Euro įvedimas suteikia svarbių galimybių, tačiau, norint visapusiškai jomis pasinaudoti, reikės imtis tolesnių politikos veiksmų ir reformų. Apdairi, augimą skatinanti fiskalinė politika, grindžiama tvirta nacionaline fiskaline sistema, bus būtina siekiant užtikrinti makroekonominį stabilumą ir užkirsti kelią disbalansų susidarymui. Be to, siekiant sustiprinti realią ekonominę konvergenciją su euro zona, reikės palaikyti našumo augimą toliau įgyvendinant struktūrines reformas. Visų pirma, pastaruoju metu stebima sparti darbo užmokesčio dinamika esant įtemptai darbo rinkos situacijai galėtų pakenkti konkurencingumui, jei ji nebus suderinta su ilgalaikiu našumo didėjimu. Be to, siekiant palaikyti ilgalaikį augimą, didinti atsparumą ir užkirsti kelią makroekonominių disbalansų susidarymui, reikės stiprinti institucijas, modernizuoti infrastruktūrą ir didinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, tuo tikslu efektyviai naudojantis ES lėšomis ir skatinant finansinę plėtrą bei didesnį finansinį patikimumą.

2 Palūkanų normų nustatymas remiantis gaunamais duomenimis, per kiekvieną posėdį atskirai

Valdančioji taryba 2025 m. pirmąjį pusmetį keturis kartus sumažino tris ECB pagrindines palūkanų normas toliau įgyvendindama 2024 m. pradėtą procesą. Ji nusprendė sumažinti šias palūkanų normas atsižvelgdama į nuoseklius įrodymus, kad infliacija tvariai artėja prie tikslinio 2 % lygio vidutiniu laikotarpiu. Šios trys ECB pagrindinės palūkanų normos buvo sumažintos iš viso 100 bazinių punktų, todėl iki birželio mėn. indėlių galimybės palūkanų norma sumažėjo iki 2 %. Valdančioji taryba sprendimus priėmė kiekviename posėdyje atskirai, vadovaudamasi duomenimis, iš anksto neįsipareigodama laikytis konkrečios palūkanų normų raidos krypties. Mažiau ribojamoji pinigų politika kartu su aktyvia darbo rinka, didėjančiomis realiosiomis pajamomis ir gerais privačiojo sektoriaus balansais sustiprino euro zonos ekonomikos atsparumą pasaulinės prekybos santykių įtampai ir geopolitiniam neapibrėžtumui.

Vykdant 2022 m. pradėtą normalizavimą (žr. 2.2 skirsnį), Eurosistemos balansas 2025 m. sumažėjo 0,1 trln. – iki 6,3 trln. eurų metų pabaigoje. Tai lėmė sumažėję pinigų politikos portfeliai, nes Eurosistema nebevykdė reinvesticijų pagal savo turto pirkimo programas. Nors perteklinis likvidumas sumažėjo, Eurosistemos refinansavimo operacijos tebebuvo naudojamos retai, o tam įtakos turėjo vis dar didelio likvidumo sąlygos ir palyginti mažesnės alternatyvių finansavimo iš rinkos šaltinių sąnaudos. Turto, tinkamo naudoti kaip Eurosistemos refinansavimo operacijų įkaitas, apimtis išaugo iki 20,3 trln. eurų.

2025 m. Eurosistema patobulino savo rizikos valdymo sistemą, siekdama užtikrinti rizikos požiūriu veiksmingą pinigų politikos įgyvendinimą. Pakeitimai daugiausia buvo susiję su įkaito politika ir buvo skirti tolesniam patikimam įkeičiamo turto kredito kokybės vertinimui užtikrinti, kai kurių turto klasių vertės sumažinimo skaičiavimui patobulinti ir įkaitų sistemai pritaikyti, kad būtų atsižvelgta į su klimato kaita susijusį neapibrėžtumą. 2025 m. kelių Eurosistemos centrinių bankų, įskaitant ECB, pajamos tebebuvo mažos arba neigiamos. ECB patirti nuostoliai bus nurašyti iš būsimo pelno (žr. 2.3 skirsnį ir 2025 m. ECB metines ataskaitas).

2.1 Valdančioji taryba visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažino 100 bazinių punktų

2025 m. pinigų politika ir toliau buvo grindžiama Valdančiosios tarybos siekiu užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu tiksliniu 2 % lygiu vidutiniu laikotarpiu. Valdančioji taryba sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priėmė per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Ji iš anksto neįsipareigojo laikytis konkrečios palūkanų normų raidos krypties ir buvo pasirengusi prireikus koreguoti savo priemones, kad įvykdytų jai suteiktus įgaliojimus ir užtikrintų sklandų pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimą.

Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų priklausė nuo to, kaip ji vertino infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Remdamasi šiuo išsamiu vertinimu, Valdančioji taryba numatė, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu tvariai artės prie tikslinio 2 % lygio. Todėl Valdančioji taryba toliau mažino palūkanų normas, pradėjusi 2024 m. Nuo sausio iki birželio mėn. trys ECB pagrindinės palūkanų normos buvo mažinamos per kiekvieną pinigų politikos posėdį – iš viso 100 bazinių punktų (žr. 2.1 pav.). Po birželio mėn. Valdančiosios tarybos posėdžio indėlių galimybės palūkanų norma, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeitė ir buvo atitinkamai 2,00, 2,15 ir 2,40 %.

2.1 pav.

ECB pagrindinės palūkanų normos

(procentais)

Per pirmąjį metų posėdį pinigų politikos klausimais Valdančioji taryba įvertino, kad dezinfliacijos procesas tebevyksta. Infliacija kito taip, kaip buvo numatyta naujausiose ekspertų prognozėse, ir dar šiais metais turėtų grįžti į tikslinį 2 % lygį vidutiniu laikotarpiu. Dauguma bazinės infliacijos rodiklių rodė, kad infliacija tvariai grįš prie tikslinio lygio, nors vidaus infliacija tebebuvo didelė dėl uždelstų darbo užmokesčio ir kai kurių paslaugų kainų korekcijų po ankstesnio infliacijos šuolio. Darbo užmokesčio augimo sulėtėjimo požymiai ir infliacinį spaudimą slopinantis pelno poveikis dar labiau sustiprino Valdančiosios tarybos nuomonę, kad dezinfliacija vyksta, kaip numatyta, taigi pinigų politikos pozicija gali būti mažiau ribojamoji. Todėl ji nusprendė sumažinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais.

Valdančioji taryba pažymėjo, kad dėl pastaruoju metu mažinamų palūkanų normų pamažu pigo naujos paskolos įmonėms ir namų ūkiams. Tačiau finansavimo sąlygos tebebuvo griežtos, vis dar laikantis ribojamosios pinigų politikos. Nors euro zonos ekonomikai įtaką vis dar darė nepalankūs veiksniai, buvo tikimasi, kad didėjančios realiosios pajamos ir slopstantis ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis pamažu paskatins nuoseklų paklausos atsigavimą. Nepaisant to, vis dar buvo rizika, kad augimas bus mažesnis dėl didesnės pasaulinės prekybos trinties ir geopolitinio neapibrėžtumo, įskaitant neapibrėžtumą dėl nepateisinamo Rusijos karo prieš Ukrainą ir tragiško konflikto Artimuosiuose Rytuose, galinčių trikdyti energijos tiekimą ir dar labiau apsunkinti pasaulinę prekybą.

Siekdama palaikyti ekonomikos rodiklius, kad jų pagerėjimas būtų ilgalaikis, Valdančioji taryba pabrėžė fiskalinės ir struktūrinės politikos vaidmenį kuriant našesnę, konkurencingesnę ir atsparesnę euro zonos ekonomiką. Ji palankiai įvertino Europos Komisijos konkurencingumo kelrodį ir pabrėžė, kad, taikant tolesnes konkrečias bei plataus užmojo struktūrinės politikos priemones, reikia įgyvendinti Mario Draghi pateiktus pasiūlymus dėl Europos konkurencingumo didinimo ir Enrico Letta pasiūlymus dėl bendrosios rinkos įgalinimo. Vyriausybės buvo raginamos visiškai įgyvendinti įsipareigojimus pagal ES ekonomikos valdymo sistemą, teikiant pirmenybę augimą skatinančioms reformoms ir investicijoms.

Nutraukusi reinvesticijas pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) 2024 m. pabaigoje ir pagal turto pirkimo programą (TPP) dar 2023 m. liepos mėn., Valdančioji taryba pažymėjo, kad TPP ir SPPP portfeliai mažėjo nuosekliai ir nuspėjamai (žr. 2.2 skirsnį dėl portfelių raidos). Be to, 2024 m. gruodžio mėn. bankai buvo grąžinę visas per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO) pasiskolintas lėšas ir taip ši balanso normalizavimo proceso dalis buvo užbaigta.

Kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai bendroji infliacija buvo šiek tiek padidinta, 2025 m. ji turėtų vidutiniškai būti 2,3 %, daugiausia dėl didesnės, nei tikėtasi, energijos kainų dinamikos. Nepaisant šio padidinimo, dauguma bazinės infliacijos rodiklių ir toliau rodė, kad infliacija tvariai nusistovės ties maždaug tiksliniu 2 % lygiu vidutiniu laikotarpiu. Kaip ir tikėtasi, buvo požymių, kad darbo užmokestis ir toliau auga vis lėčiau, o pelnas tebeslopino infliacinį spaudimą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kovo mėn. Valdančioji taryba nusprendė sumažinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais.

Valdančioji taryba pažymėjo, kad pinigų politika tampa reikšmingai mažiau ribojamoji, nes mažinamos palūkanų normos mažina įmonių ir namų ūkių skolinimosi išlaidas ir skatina paskolų augimą. Tačiau apskritai skolinimas vis dar buvo vangus. Ekonomikos augimo 2025 m. prognozė buvo sumažinta iki 0,9 %, dėl padidėjusio prekybos ir politikos neapibrėžtumo sumažėjus eksportui ir investicijoms. Didėjančios realiosios pajamos ir mažesnės skolinimosi išlaidos tebebuvo pagrindiniai veiksniai, turintys pamažu paskatinti nuoseklų paklausos atsigavimą, kartu su slopstančiu ankstesnės griežtesnės pinigų politikos poveikiu.

Atsižvelgdama į didėjantį neapibrėžtumą, Valdančioji taryba dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą tinkamą pinigų politikos poziciją nustatyti per kiekvieną posėdį, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Ji pakartojo, kad nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis konkrečios palūkanų normų raidos krypties ir tebėra pasirengusi prireikus koreguoti savo priemones, kad įvykdytų suteiktus įgaliojimus palaikyti kainų stabilumą.

Didėjant pasitikėjimui, kad infliacija tvariai sumažės iki tikslinio lygio, balandžio mėn. Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas dar kartą sumažinti 25 baziniais punktais. Dezinfliacijos procesas tęsėsi, o bendroji ir grynoji infliacija kovo mėn. sumažėjo. Paslaugų kainų augimas gerokai sulėtėjo, o iš daugumos grynosios infliacijos rodiklių buvo matyti, kad infliacija tvariai grįžta prie ECB nustatyto tikslinio 2 % lygio vidutiniu laikotarpiu. Tebebuvo požymių, kad darbo užmokesčio augimas toliau lėtėja, o pelnas ir toliau iš dalies kompensavo padidėjusio darbo užmokesčio augimo poveikį infliacijai, taip prisidėdamas prie vidaus kainų spaudimo mažėjimo.

Valdančioji taryba pažymėjo, kad dėl didėjančios prekybos santykių įtampos euro zonos augimo perspektyvos blogėjo. Ši įtampa didino neapibrėžtumą ir kėlė grėsmę namų ūkių ir įmonių pasitikėjimui. Be to, tikėtina, kad nepalanki ir nepastovi rinkos reakcija į prekybos santykių įtampą darė griežtinamąjį poveikį finansavimo sąlygoms, dar labiau mažindama euro zonos augimo perspektyvas. Kartu euro zonos ekonomika tapo atsparesnė pasauliniams sukrėtimams. Buvo prognozuojama, kad stipri darbo rinka, didėjančios realiosios pajamos ir palanki pinigų politika didins išlaidas, o nacionalinės ir ES lygmens iniciatyvos gynybos išlaidų ir infrastruktūros investicijų srityje skatins apdirbamosios gamybos sektoriaus veiklą. Atsižvelgdama į didelę geopolitinę riziką, Valdančioji taryba pakartojo fiskalinės ir struktūrinės politikos svarbą siekiant didinti euro zonos našumą ir konkurencingumą, ragindama skubiai priimti pasiūlymus, kuriais siekiama supaprastinti reguliavimo sistemas ir užbaigti santaupų ir investicijų sąjungos kūrimą. Atsižvelgdama į šį išskirtinį neapibrėžtumą, Valdančioji taryba taip pat vėl išreiškė ketinimą ir toliau palūkanų normas nustatyti kiekviename posėdyje atskirai, vadovaudamasi duomenimis.

Per metus didėjo Valdančiosios tarybos įsitikinimas, kad infliacija artėja prie tikslinio lygio, o ekonomika pamažu atsigauna. Birželio mėn. Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti dar 25 baziniais punktais. Infliacija dabar buvo artima tiksliniam lygiui. Naujausiose Eurosistemos ekspertų prognozėse bendrosios infliacijos 2025 ir 2026 m. prognozė buvo sumažinta, visų pirma dėl mažesnių energijos kainų ir stipresnio euro. Infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozės iš esmės nepakito, nes darbo užmokestis didėjo pastebimai lėčiau ir prisidėjo prie tvaraus infliacijos artėjimo prie tikslinio lygio. Pirmąjį ketvirtį ekonomikos augimą iš dalies skatino tai, kad įmonės, atsižvelgdamos į numatomą muitų padidinimą, paankstino eksportą. Tačiau augimą skatino ir didelė vidaus paklausa.

Valdančioji taryba pažymėjo, kad susirūpinimas dėl finansų rinkų nestabilumo, kuris buvo stebimas balandžio mėn. dėl prekybos santykių įtampos, sumažėjo. Prie šio stabilizavimosi prisidėjo palankesnės naujienos apie pasaulinę prekybos politiką ir gerėjantis pasaulinės rizikos vertinimas. Toliau gerėjo įmonių skolinimosi sąlygos – mažėjo paskolų palūkanų normos ir įmonių obligacijų pajamingumo skirtumai, o akcijų kainos kilo. Be to, padidėjo bankų skolinimas įmonėms ir namų ūkiams.

Nepaisant šių palankių pokyčių, Valdančioji taryba įvertino, kad dėl pasaulinės prekybos santykių įtampos ir geopolitinio neapibrėžtumo tebėra rizika, kad augimas bus mažesnis. Tačiau ji pabrėžė, kad vidutiniu laikotarpiu atsparumą turėtų palaikyti palankios finansavimo sąlygos ir didesnės valdžios sektoriaus investicijos. Infliacijos prognozės buvo labiau nei įprastai neaiškios, o tam įtakos turėjo nepastovi pasaulinė prekybos aplinka, kėlusi dvejopą riziką. Visų pirma, Valdančioji taryba įspėjo, kad infliacija gali būti mažesnė, jei dėl didesnių muitų euro zonos eksporto paklausa sumažėtų, o šalims, turinčioms perteklinių gamybos pajėgumų, atsirastų paskatų nukreipti eksportą į euro zoną. Buvo manoma, kad prekybos santykių įtampa gali sukelti didesnį nestabilumą ir rizikos vengimą finansų rinkose, o tai darytų neigiamą įtaką vidaus paklausai ir taip pat sumažintų infliaciją. Priešingai, infliacija gali būti didesnė, jeigu dėl pasaulinių tiekimo grandinių susiskaidymo padidėtų importo kainos ir vidaus ekonomikos pajėgumų apribojimai.

Prasidėjus antrajam pusmečiui, Valdančioji taryba liepos mėn. nusprendė nekeisti palūkanų normų. Infliacija siekė ECB tikslinį 2 % lygį vidutiniu laikotarpiu, o naujausi duomenys iš esmės atitiko ankstesnį Valdančiosios tarybos infliacijos perspektyvų vertinimą. Lėtėjant darbo užmokesčio augimui, toliau mažėjo vidaus kainų spaudimas. Nepaisant sudėtingų pasaulinių sąlygų, euro zonos ekonomika apskritai tebebuvo atspari, o prie to prisidėjo aktyvi darbo rinka, didėjančios realiosios pajamos ir palankios finansavimo sąlygos. Sprendimui nekeisti palūkanų normų įtakos turėjo didėjantis Valdančiosios tarybos įsitikinimas, jog palūkanų normų lygis yra tinkamas užtikrinti, kad infliacija ilgą laiką atitiktų tikslinį lygį.

Esant panašiai situacijai, kokia buvo liepos mėn., Valdančioji taryba rugsėjo mėn. vėl nusprendė nekeisti palūkanų normų. Atnaujintos ECB ekspertų prognozės rodė, kad 2025 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 2,1 %, t. y. šiek tiek didesnė, nei prognozuota anksčiau, 2026 m. sumažės iki 1,7 %, o 2027 m. bus 1,9 %. 2025 m. augimo prognozė buvo padidinta iki 1,2 % atsižvelgiant į didesnę, nei tikėtasi, vidaus paklausą, o 2026 m. prognozė buvo šiek tiek sumažinta manant, kad besitęsiantis pasaulinis neapibrėžtumas darys neigiamą įtaką ekonominiam aktyvumui. Rugsėjo mėn. sprendime pabrėžta, kad dėl užsitęsusio pasaulinio neapibrėžtumo Valdančioji taryba palūkanų normas nustato per kiekvieną posėdį, vadovaudamasi gaunamais duomenimis.

2025 m. pirmąjį pusmetį ekonominis aktyvumas bendrai padidėjo 0,7 %, palaikomas didelių vartotojų išlaidų ir investicijų. Buvo numatoma, kad didesni muitai, pasaulinė konkurencija ir stipresnis euras darys neigiamą įtaką ekonomikos augimui antrąjį pusmetį. Tačiau buvo prognozuojama, kad 2026 m. šis poveikis susilpnės, nes vartotojų išlaidas ir verslo investicijas didins palankesnės finansavimo sąlygos ir tolesnis darbo rinkos aktyvumas. Infliacija ir toliau buvo stabili ir artima ECB tiksliniam lygiui. Vidaus kainų spaudimas toliau mažėjo, o prie to prisidėjo nuosaikesnis darbo užmokesčio augimas ir našumo didėjimas, dėl kurių darbo sąnaudos augo lėčiau.

Valdančioji taryba įvertino, kad rizika augimui yra labiau subalansuota nei metų pradžioje. Nors prekybos santykių įtampa ir geopolitinis neapibrėžtumas vis dar buvo, neseniai sudaryti prekybos susitarimai sumažino kai kurias rizikas, darančias įtaką pasaulinei paklausai ir pasitikėjimui. Vidutiniu laikotarpiu augimą papildomai paskatintų didesnės, nei tikėtasi, gynybos ir infrastruktūros išlaidos kartu su našumą didinančiomis reformomis. Kartu Valdančioji taryba toliau laikėsi nuomonės, kad infliacijos perspektyvos yra labiau neapibrėžtos nei įprastai dėl tų pačių priežasčių, kaip ir ankstesnių posėdžių metu.

Spalio mėn. Valdančioji taryba surengė metinį išvažiuojamąjį posėdį – šį kartą jis vyko ne Frankfurte, o Florencijoje ir jį surengė Banca d’Italia. Ji ir vėl nusprendė nekeisti palūkanų normų, nes infliacija tebebuvo artima tiksliniam 2 % lygiui vidutiniu laikotarpiu, o infliacijos perspektyvų vertinimas iš esmės buvo toks pats.

Trečiąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas padidėjo nedaug, jį skatino paslaugų sektoriaus, ypač turizmo ir skaitmeninių paslaugų, aktyvumas, kompensavęs vangumą apdirbamosios gamybos sektoriuje, kurį ir toliau veikė nepalankūs veiksniai dėl didesnių muitų ir pasaulinės konkurencijos. Buvo manoma, kad vidaus paklausa ir toliau bus atspari, o vartotojų išlaidas didins augančios realiosios pajamos, valdžios sektoriaus investicijos į infrastruktūrą ir gynybą bei palankios finansavimo sąlygos. Tačiau dėl mažėjančio prekių eksporto ir tebesitęsiančio prekybos neapibrėžtumo kilo su išorės paklausa susijusių sunkumų. Rugsėjo mėn. metinė infliacija šiek tiek padidėjo – iki 2,2 %, daugiausia dėl energijos kainų svyravimo. Kartu buvo prognozuojama, kad lėtėjantis darbo užmokesčio augimas ir didėjantis našumas toliau mažins vidaus kainų spaudimą, o ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai atitiks tikslinį lygį.

Valdančioji taryba dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą užtikrinti, kad mažmeniniai ir didmeniniai centrinio banko pinigai atitiktų skaitmeninio amžiaus poreikius. Tuo tikslu ji nusprendė pereiti prie kito skaitmeninio euro projekto etapo ir užtikrinti techninį pasirengimą galimai emisijai, o kai tik bus priimti teisės aktai, palaikyti Europos skaitmeninį suverenumą (žr. 4 intarpą).

Valdančioji taryba metų pabaigoje priėmė dar vieną sprendimą nekeisti palūkanų normų. Gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertai prognozavo, kad 2025 m. infliacija bus vidutiniškai 2,1 %, 2026 m. – 1,9 %, 2027 m. – 1,8 %, o 2028 m. – 2,0 %. 2026 m. infliacijos prognozės buvo padidintos daugiausia dėl to, kad ekspertai numatė, jog paslaugų infliacija mažės lėčiau, nei buvo prognozuojama anksčiau. Šiek tiek didesnė numatoma infliacija, palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, ir prognozuojamas grįžimas prie tikslinio lygio iki 2028 m. dar labiau sustiprino argumentus nekeisti pinigų politikos palūkanų normų. Be to, euro zonos ekonomika tebebuvo atspari, o prie to prisidėjo aktyvios darbo rinkos, didėjančios realiosios pajamos ir valdžios sektoriaus išlaidos, nepaisant pasaulinės prekybos ir geopolitinės įtampos keliamų iššūkių.

Kreditavimo sąlygos ekonomikoje buvo iš esmės stabilios, o euro zonos bankai tebebuvo atsparūs, jų kapitalo ir likvidumo rodikliai, kaip ir turto kokybė bei pelningumas, buvo geri. Buvo vertinama, kad geopolitinis neapibrėžtumas ir staigaus perkainojimo pasaulio finansų rinkose tikimybė kelia riziką euro zonos finansiniam stabilumui, todėl Valdančioji taryba pakartojo, kad makroprudencinė politika tebėra pirmasis gynybinis barjeras, saugantis nuo didėjančio finansinio pažeidžiamumo, padedantis stiprinti atsparumą ir apsaugoti makroprudencinę erdvę.

Valdančioji taryba dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą tinkamą pinigų politikos poziciją nustatyti per kiekvieną posėdį, vadovaudamasi gaunamais duomenimis.

2.2 Eurosistemos balansas buvo toliau normalizuojamas

2025 m. toliau sklandžiai vyko 2022 m. pradėtas nuoseklus Eurosistemos balanso normalizavimas. Iki metų pabaigos balansas sumažėjo iki 6,3 trln. eurų (2024 m. pabaigoje sudarė 6,4 trln. eurų). Šį sumažėjimą daugiausia lėmė toliau mažėjantys vertybiniai popieriai, laikomi TPP ir SPPP portfeliuose.

2025 m. pabaigoje pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai sudarė 3,7 trln. eurų, t. y. 0,5 trln. eurų mažiau, palyginti su 2024 m. pabaiga. Šie vertybiniai popieriai sudarė 60 % viso turto, prieš metus – 67 %. Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms vykdant Eurosistemos refinansavimo operacijas buvo nedidelis ir sudarė apie 37 mlrd., 2024 m. pabaigoje – 34 mlrd. eurų. Kitas balanse esantis finansinis turtas (turtas užsienio valiuta, auksas ir ne pinigų politikos portfeliai eurais) padidėjo 0,4 trln. eurų. Šį padidėjimą daugiausia lėmė pakilusios aukso kainos.

Dėl įsipareigojimų dalies pažymėtina, kad kredito įstaigų laikomos atsargos (įskaitant jų naudojimąsi indėlių galimybe) iki 2025 m. pabaigos sumažėjo iki 2,6 trln. eurų (2024 m. pabaigoje buvo 3,0 trln. eurų). Tai sudarė 41 % visų įsipareigojimų, ankstesniais metais – 47 %. Apyvartoje esančių banknotų vertė iš esmės nepasikeitė ir sudarė 1,6 trln. eurų, arba 26 % visų įsipareigojimų (padidėjo – praėjusiais metais sudarė 25 %). Kiti įsipareigojimai, įskaitant valdžios sektoriaus indėlius, kitus su pinigų politika nesusijusius indėlius, perkainojimo sąskaitas, kapitalą ir rezervus, padidėjo 0,2 trln. eurų.

2.2 pav.

Konsoliduotojo Eurosistemos balanso raida

(mlrd. eurų)

TPP ir SPPP portfelių pokyčiai

Laikantis Valdančiosios tarybos sprendimų, 2025 m. Eurosistemos pinigų politikos portfeliai buvo mažinami toliau. 2023 m. liepos mėn. pasibaigus reinvestavimui pagal TPP, o 2024 m. pabaigoje – pagal SPPP, 2025 m. buvo pirmi metai nuo programų pradžios, kai Eurosistema nevykdė jokių su pinigų politika susijusių turto pirkimų.

Išpirkimas pagal TPP sudarė 351,4 mlrd. eurų, todėl iki metų pabaigos portfelis sumažėjo iki 2,3 trln. eurų (amortizuota savikaina). Didžiausią dalį išperkamų vertybinių popierių sudarė viešojo sektoriaus pirkimo programa (VSPP), dėl kurios VSPP turtas sumažėjo iki 1,9 trln. eurų ir sudarė 80 % TPP portfelio. 2025 m. pabaigoje pagal VSPP turimų vertybinių popierių vidutinis svertinis terminas iš esmės nepakito ir buvo 6,8 metų. Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai sudarė mažiau nei 1 % (3 mlrd. eurų) TPP portfelio, padengtosios obligacijos – 9 % (210 mlrd. eurų), o bendrovių sektoriaus vertybiniai popieriai – 11 % (249 mlrd. eurų).

2025 m. pagrindinis išpirkimas pagal SPPP sudarė 185,9 mlrd. eurų, todėl iki metų pabaigos portfelis sumažėjo iki 1,4 trln. eurų (amortizuota savikaina). Metų pabaigoje viešojo sektoriaus vertybiniai popieriai sudarė 97 % SPPP portfelio (1,4 trln. eurų), o vidutinis svertinis terminas buvo 7,0 metų. Bendrovių sektoriaus vertybiniai popieriai sudarė 3 % (41 mlrd. eurų), o padengtosios obligacijos – mažiau nei 1 % (5 mlrd. eurų). Nuo 2025 m. sausio mėn. pradėtas taikyti skaidrus išpirkimo pagal SPPP skelbimo grafikas padėjo užtikrinti tvarkingą portfelio likvidavimą. Jame buvo suderintas SPPP duomenų skelbimas, atsižvelgiant į buvusius ir būsimus išpirkimus, ir TPP duomenų skelbimas, užtikrinant nuoseklumą ir nuspėjamumą abiejų portfelių atžvilgiu.

2025 m. bendras TPP ir SPPP turtas sumažėjo 537,3 mlrd. eurų, todėl bendro pinigų politikos vertybinių popierių portfelio vertė metų pabaigoje sudarė 3,7 trln. eurų. Eurosistemos visiškas perėjimas prie pasyvaus balanso mažinimo vyko sklandžiai visus metus ir nebuvo jokių neigiamo poveikio rinkos veikimui požymių. Likvidumo sąlygos tebebuvo stabilios, atpirkimo sandorių rinkos veikė efektyviai, o privačiojo sektoriaus investuotojų paklausa euro zonos skolos vertybiniams popieriams ir toliau buvo pastovi.

Apskritai 2025 m. pokyčiai patvirtina, kad pinigų politikos portfelio pozicijos mažinamos kaip numatyta. Pasyvaus mažinimo tvarka suteikė tvirtą pagrindą tolesniam Eurosistemos balanso normalizavimui. Šis požiūris palengvino sklandų ir skaidrų perėjimą prie mažesnio atsargų pertekliaus lygio, kartu palaikant stabilias rinkos sąlygas.

Eurosistemos refinansavimo operacijų raida

2025 m. pabaigoje Eurosistemos refinansavimo operacijų likutinė suma buvo 36,7 mlrd., t. y. 2,5 mlrd. eurų didesnė, palyginti su 2024 m. pabaiga. Šiomis operacijomis ir toliau buvo naudojamasi nedaug, o tam įtakos turėjo didelis perteklinis likvidumas ir didesnės Eurosistemos finansavimo kainos, palyginti su rinkos alternatyvomis. Metų pabaigoje pagrindinių refinansavimo operacijų ir trijų mėnesių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų likučiai buvo atitinkamai 25,0 mlrd. ir 11,7 mlrd. eurų. Gruodžio mėn. ECB pasiūlė bankams tikrinti jų galimybę dalyvauti pagrindinėse refinansavimo operacijose ir (arba) trijų mėnesių ilgesnio laikotarpio refinansavimo operacijose bent kartą per metus, pasiūlymo sumą nustatant savo nuožiūra ir pateikiant įkaitą, kaip numatyta pagal Eurosistemos bendrąją įkaito sistemą^[20].

Antrinę rinką turinčio tinkamo turto ir jo naudojimo įkaitu raida

2025 m. antrinę rinką turinčio įkaitu naudoti tinkamo turto nominalioji vertė padidėjo 939 mlrd. ir metų pabaigoje sudarė 20,3 trln. eurų (žr. 2.3 pav.). Tinkamo įkaito padidėjimą visų pirma lėmė aktyvesnis vyriausybės obligacijų leidimas. Didžiausia tebebuvo centrinės valdžios vertybinių popierių turto klasė (10,9 trln. eurų). Kitos didelės turto klasės buvo neužtikrintosios bankų obligacijos (2,3 trln. eurų), bendrovių obligacijos (2,1 trln. eurų) ir padengtosios bankų obligacijos (2,0 trln. eurų). Kartu tokios turto klasės kaip regionų valdžios obligacijos (688 mlrd. eurų), turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (669 mlrd. eurų) ir kitas antrinę rinką turintis turtas (1,7 trln. eurų) sudarė palyginti nedidelę tinkamo turto dalį.

2.3 pav.

Antrinę rinką turinčio tinkamo turto raida

(trln. eurų)

2025 m. įkeistas turtas padidėjo 53 mlrd. ir metų pabaigoje sudarė 1,6 trln. eurų (žr. 2.4 pav.). Kartu Eurosistemos refinansavimo operacijų apimtis visus metus buvo nedidelė, todėl Eurosistemos negrąžinto kredito ir įkeisto turto bendros sumos santykis buvo istoriškai nedidelis – metų pabaigoje jis sudarė vos 1,4 %. Padengtosios bankų obligacijos, kredito reikalavimai ir turtu užtikrinti vertybiniai popieriai tebebuvo dažniausiai naudojamos turto klasės. 2025 m. šiek tiek padidėjo turtu užtikrintų vertybinių popierių įkeitimas, o didžiausias naudojimo įkeitimui sumažėjimas buvo stebimas kredito reikalavimų atveju. 2025 m. Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo sistemoje atlikta keletas pakeitimų, susijusių su kredito vertinimo ir rizikos kontrolės sistemomis, taikomomis turtui, kuris gali būti naudojamas kaip įkaitas (žr. 2.3 skirsnį).

2.4 pav.

Įkeisto turto pokyčiai

(mlrd. eurų)

2.3 Eurosistema toliau stiprino savo finansinės rizikos valdymo sistemą

Eurosistema nuolat valdo finansinę riziką, susijusią su jos pinigų politikos operacijų vykdymu. Jos rizikos valdymo funkcija siekiama užtikrinti veiksmingą rizikos valdymą, ribojant rizikos prisiėmimą iki tokio lygio, kuris yra būtinas pinigų politikos tikslams pasiekti.

Pagrindiniai 2025 m. Eurosistemos rizikos valdymo sistemos pakeitimai buvo susiję su įkeitimo politika ir juos sudarė: 1) pakeistas išorės reitingų taikymas tam tikro įkeičiamo turto kredito kokybei vertinti, 2) tikslinis konkretaus įkeičiamo turto rizikos kontrolės sistemos patobulinimas, 3) į tam tikro įkeičiamo turto vertinimą įtrauktas „klimato veiksnys“, siekiant parodyti su klimato kaita susijusį neapibrėžtumą, ir 4) į nacionalinių centrinių bankų nustatomus pagal vidaus kredito rizikos vertinimo sistemas (VKRVS) parengtus reitingus įtraukta klimato kaitos rizika. Su TPP ir SPPP portfeliais susijusi rizika toliau buvo valdoma pagal nustatytas rizikos kontrolės sistemas.

2025 m. kelių Eurosistemos centrinių bankų, įskaitant ECB, grynosios pajamos tebebuvo mažos arba neigiamos. Nors ECB pagrindinės palūkanų normos buvo sumažintos, daugumos Eurosistemos centrinių bankų balansuose nurodytų įsipareigojimų išlaidos viršijo pajamas, gaunamas iš jų TPP ir SPPP portfeliuose laikomų vertybinių popierių, todėl grynosios palūkanų pajamos buvo neigiamos. Be to, nuvertėjusios užsienio valiutos euro atžvilgiu turėjo neigiamą poveikį kai kurių centrinių bankų užsienio atsargų portfeliams. Tokie nuostoliai neturi įtakos Eurosistemos pajėgumui siekti savo kainų stabilumo tikslo ir dirbti efektyviai. Kai centrinio banko pajamos yra neigiamos, jis gali jas padengti iš ankstesniais metais sukauptų finansinių rezervų arba įtraukti į balansą, kad jas būtų galima padengti iš būsimo pelno. Be to, Eurosistemos finansinį atsparumą labai padidino dėl didesnių perkainojimo sąskaitų, visų pirma susijusių su aukso atsargomis, reikšmingai padidėję finansiniai rezervai.

Eurosistemos finansinės rizikos valdymo sistemos pakeitimai

2025 m. atlikti keli Eurosistemos finansinės rizikos valdymo sistemos pakeitimai.

Pirma, 2025 m. vasario mėn. Valdančioji taryba nusprendė pakeisti taisykles dėl išorės kredito reitingų naudojimo privačiojo sektoriaus turtui, o įgyvendinti šiuos pakeitimus planuojama ne anksčiau kaip po 18 mėnesių nuo paskelbimo dienos. Pakeitimas susijęs su išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (ECAI) skelbiamais privačiojo sektoriaus turto, pavyzdžiui, neužtikrintų bankų obligacijų, padengtųjų bankų obligacijų ir ne finansų bendrovių išleisto turto, reitingais, taip pat apima ne euro zonos viešojo sektoriaus turtą, kuris gali būti įkeičiamas vykdant Eurosistemos pinigų politikos operacijas. Atlikus pakeitimą, antras geriausias reitingas iš pripažintų ECAI tokiam turtui suteiktų reitingų bus taikomas siekiant nustatyti to turto tinkamumą naudoti kaip įkaitą pagal Eurosistemos įkaito sistemą, taip pat taikytiną vertės sumažinimą. Pakeistos taisyklės leidžia geriau panaudoti turimą išorinę kredito reitingų informaciją. Jeigu tam tikram turtui pripažintos ECAI yra suteikusios tik vieną kredito reitingą, siekiant nustatyti reitingą įkeitimo tikslais, turimas kredito reitingas bus sumažintas viena pakopa. Euro zonos viešojo sektoriaus (pvz., euro zonos centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, euro zonoje įsikūrusių tarptautinių ir viršvalstybinių emitentų, kurių akcininkai yra ES, ir ECB pripažintų agentūrų) išleistas arba garantuotas turtas ir toliau bus vertinamas pagal dabartinę pirmo geriausio reitingo taisyklę. Šio turto atveju Eurosistema reguliariai naudoja visą turimą informaciją apie kredito kokybę ir taiko griežtesnes išsamaus patikrinimo procedūras. Turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams jau taikoma antro geriausio reitingo taisyklė nebus pakeista.

Antra, 2025 m. Eurosistema atliko užtikrintų kredito operacijų rizikos kontrolės sistemos peržiūrą. Eurosistema taiko rizikos kontrolės priemones savo kredito operacijų pagrindiniam turtui siekdama apsisaugoti nuo finansinių nuostolių rizikos, jei turtą reikėtų parduoti dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo. Peržiūra buvo siekiama užtikrinti, kad sistema ir toliau užtikrintų apsaugą, būtų nuosekli ir tinkama su visomis turto klasėmis susijusiai rizikai. Viena iš rizikos kontrolės priemonių yra įvertinimas mažesne nei rinkos verte, dėl kurio sumažėja suma, kurią galima pasiskolinti už tam tikrą įkaito vertę vykdant pinigų politikos kredito operacijas. Po peržiūros Eurosistema nusprendė tikslingai patobulinti vertės sumažinimo metodiką, ypač daug dėmesio skirdama nuosavo naudojimo padengtosioms obligacijoms, laikomiems turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams ir individualiems kredito reikalavimams. Šiuos pakeitimus planuojama įgyvendinti ne anksčiau kaip 2026 m. lapkričio mėn.

Trečia, siekdama spręsti su klimatu susijusios rizikos klausimus, liepos mėn. Valdančioji taryba nusprendė į įkaitų sistemą įtraukti klimato veiksnį. Klimato veiksnys, kurį planuojama pradėti taikyti nuo 2026 m. birželio 15 d., gali sumažinti tam tikro antrinę rinką turinčio turto, kuris naudojamas kaip įkaitas, vertę, priklausomai nuo to, kokį poveikį tam turtui daro su klimato kaita susijęs neapibrėžtumas. Ši priemonė skirta apsaugai nuo galimo su klimatu susijusių pereinamojo laikotarpio sukrėtimų finansinio poveikio. Ji papildys esamą Eurosistemos rizikos valdymo sistemą, į ją įtraukiant perspektyvinę klimato scenarijų analizę, ir taip padidins Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo atsparumą. Klimato veiksnys bus taikomas antrinę rinką turinčiam ne finansų bendrovių ir su jomis susijusių subjektų išleistam turtui ir bus kalibruojamas taip, kad būtų užtikrintas pakankamas įkaito prieinamumas. Valdančioji taryba reguliariai atliks klimato veiksnio, be kita ko, jo aprėpties ir kalibravimo, peržiūras. Mažindama neapibrėžtumą dėl nepageidaujamų reiškinių, susijusių su žaliąja pertvarka, Eurosistema sustiprins savo gebėjimą mažinti su klimatu susijusią finansinę riziką.

2025 m. į visus ICAS kredito vertinimus buvo įtraukta su klimatu susijusi rizika, kaip numatyta pagal 2024 m. pabaigoje pradėtus taikyti bendruosius Eurosistemos standartus. 2021 m. liepos mėn. ECB paskelbus savo klimato politikos veiksmų planą, 2022 m. Eurosistema susitarė dėl bendrųjų minimalių standartų, numatančių, kaip ICAS į savo reitingus turėtų įtraukti su klimatu susijusią riziką. ICAS yra svarbus kredito reikalavimų kredito rizikos vertinimo šaltinis. Pagal bendruosius standartus reikalaujama, kad, nustatant ICAS reitingus, būtų atskiriamos pereinamojo laikotarpio ir fizinės rizikos, taip pat būtų atsižvelgiama į įvairius klimato rizikos perdavimo kanalus. Su klimatu susijusios rizikos vertinimą ICAS atlieka įmonių lygmeniu, kai yra pakankamai patikimų duomenų, siekdamos nustatyti, ar klimato kaitos rizika daro įtaką reitinguojamų ne finansų bendrovių kreditingumui ir kokia ta įtaka yra.

Pagal TPP ir SPPP turimo turto rizikos valdymas

2025 m. TPP ir SPPP portfeliai mažėjo iš lėto ir nuspėjamu tempu, nes Eurosistema nebereinvestavo į šiuos portfelius. Šių programų finansinė rizika ir toliau valdoma pagal anksčiau nustatytas rizikos kontrolės sistemas. Abi programas sudaro įvairių rūšių turto klasės, t. y. viešojo ir bendrovių sektorių skolos vertybiniai popieriai, turtu užtikrinti vertybiniai popieriai ir padengtosios obligacijos. Rizikos sistemose atsižvelgiama į kiekvienos programos politikos tikslus ir skirtingų turto klasių rizikos profilius. Jas sudaro tinkamumo kriterijai, kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūros, kainų nustatymo sąrangos, lyginamieji indeksai ir limitai.

3 Europos finansų sektorius: atsakas į padidėjusią geopolitinę ir rinkos riziką bei struktūrinius iššūkius

2025 m. rizika finansiniam stabilumui euro zonoje tebebuvo padidėjusi dėl išaugusios geopolitinės įtampos, prekybos fragmentacijos ir didesnio pasaulinio politinio neapibrėžtumo. Muitų sukrėtimai ir sumažėjusi išorės paklausa neigiamai veikė įmonių pelningumą ir didino kredito riziką. Valstybių pažeidžiamumą lėmė didelė skolos našta, didesnių gynybos išlaidų ir investicijų poreikio perspektyva bei plintantis neigiamas poveikis, kurį kelia susirūpinimas dėl pasaulinio fiskalinio tvarumo. Nepaisant didėjančios kredito ir rinkos rizikos bei nuolatinio ne bankų finansinio tarpininkavimo sektoriaus pažeidžiamumo dėl finansinio sverto, likvidumo neatitikimų ir tarpusavio sąsajų, gera bankų kapitalizacija ir pelningumas toliau didino jų atsparumą. Tačiau, nepaisant šio esminio pažeidžiamumo, ne bankų finansinio tarpininkavimo sektorius iš esmės tebebuvo atsparus. Vykdant makroprudencinę politiką daugiausia dėmesio buvo skiriama atsparumo išsaugojimui palaikant ir kai kuriais atvejais didinant kapitalo rezervus bei į skolininką orientuotas priemones. Mikroprudencinės priežiūros srityje taip pat padaryta pažanga, susijusi su supaprastinimu, skaitmeninės veiklos atsparumo didinimu ir klimato bei gamtos rizikos įtraukimu į priežiūros darbotvarkę, o testavimas nepalankiausiomis sąlygomis patvirtino bankų patikimumą. 2025 m. ECB taip pat rengė pasiūlymus, kaip supaprastinti Europos bankų reguliavimo, priežiūros ir atskaitomybės sistemas. Nemažai nuveikta įgyvendinant svarbias teisėkūros iniciatyvas, įskaitant galutinių „Bazelis III“ reformų įgyvendinimą, ES krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos reformą bei veiksmus kuriant santaupų ir investicijų sąjungą.

3.1 Finansinio stabilumo aplinka 2025 m.

2025 m. euro zonos finansinio stabilumo pažeidžiamumas tebebuvo padidėjęs dėl išaugusios geopolitinės įtampos ir didėjančių nuogąstavimų dėl geoekonominės fragmentacijos. Pasaulinės ekonominės politikos neapibrėžtumas labai padidėjo, o jį labiausiai didino JAV prekybos aplinka, reguliavimas ir fiskalinės politikos pokyčiai, taip pat susirūpinimas, kad apskritai tolstama nuo daugiašališkumo principo. 2025 m. balandžio pradžioje paskelbus apie didesnius, nei tikėtasi, JAV importo muitus ir investuotojams iš naujo įvertinus pasaulinio augimo perspektyvas bei gilesnės geoekonominės fragmentacijos riziką, staiga labai padidėjo visų turto klasių rinkos kintamumas ir prasidėjo rizikingesnio turto pardavimas. Vėlesniais mėnesiais prekybos susitarimai tarp JAV ir kelių pagrindinių jos prekybos partnerių, įskaitant ES, sumažino prekybos politikos neapibrėžtumą ir nuramino rinkas. Tačiau euro zona, kuri yra itin atvira ir gerai į pasaulines vertės grandines integruota ekonomika, ir toliau buvo ypač pažeidžiama geoekonominės fragmentacijos rizikų.

Valstybių pažeidžiamumą euro zonoje lėmė vis dar padidėjęs kai kurių šalių skolos lygis, didėjantys emisijos poreikiai ir kintanti investuotojų paklausa. Sumažėjęs Eurosistemos vaidmuo obligacijų rinkose ir didesnių valdžios sektoriaus finansavimo poreikių lūkesčiai per metus lėmė staigų euro zonos pajamingumo kreivių kilimą, kuriam taip pat įtakos turėjo ir visame pasaulyje kylantis susirūpinimas dėl JAV ilgalaikės skolos tvarumo ir išorės finansavimo, reikalingo JAV dvigubo deficito finansavimui. Nors patikimi kredito pamatiniai veiksniai ir pagerinti kelių euro zonos šalių reitingai padėjo sumažinti vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumus, šalyse, kuriose kilo fiskalinių iššūkių ir kurių reitingai buvo sumažinti, šie skirtumai padidėjo. Taip pat pažymėtina, kad fiskalinis nestabilumas pagrindinėse išsivysčiusios ekonomikos šalyse, įskaitant biudžetinę aklavietę JAV ir laikiną JAV vyriausybės darbo sustabdymą, visame pasaulyje kėlė susirūpinimą dėl valstybių skolos tvarumo ir rizikos, kad euro zonoje valstybės skolos rizika gali būti iš naujo plačiau įvertinta. Be to, poreikis reaguoti į padidėjusią geopolitinę įtampą ir hibridines grėsmes aiškiai rodo, jog NATO priklausančios euro zonos šalys turi skubiai didinti gynybos išlaidas, kad iki 2035 m. jos pasiektų naują NATO tikslą – 5 % BVP. Tačiau didesnės gynybos išlaidos kartu su planuojamomis didelio masto investicijomis į infrastruktūrą ir klimato sritį reiškia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu reikės nemažai papildomo finansavimo. Tai gali kelti susirūpinimą dėl valstybės skolos tvarumo kai kuriose euro zonos šalyse, o dėl to padidėjęs vyriausybės obligacijų pajamingumas gali persiduoti įmonių ir finansų sektorių finansavimo sąlygoms – gali padidėti rizikos priedai ir gali būti sumažinti reitingai.

2025 m. euro zonos įmonių sektoriaus pažeidžiamumas ir toliau buvo didelis, nes didesnių muitų ir nuolatinės prekybos santykių įtampos poveikis darėsi vis stipresnis. Nors ankstesniais metais balansų padėtis pagerėjo, o bendras įsiskolinimas sumažėjo iki lygio, buvusio iki pasaulinės finansų krizės, pelningumui spaudimą darė vangi išorės paklausa, padidėjusios skolos tvarkymo išlaidos ir didėjančios darbo sąnaudos. Pabrangęs euras ir didesni muitai, taikomi euro zonos eksportui, mažino euro zonos įmonių kainų konkurencingumą pasaulio rinkose. Dėl to jos prarado rinkos dalį, o ji jau buvo sumažėjusi dėl stiprios konkurencijos su Kinijos eksportuotojais, ją iš dalies lėmė maža vidaus paklausa Kinijoje. Bankrotų skaičius padidėjo daugelyje sektorių ir šalių, o tam įtakos turėjo vis dar silpna bei neapibrėžta verslo aplinka ir didėjanti platesnio masto neigiamo makrofinansinio poveikio išplitimo rizika, kylanti visų pirma muitams jautriuose ir į eksportą orientuotuose sektoriuose.

Namų ūkių balansų padėtis per metus pagerėjo, prie to prisidėjo aktyvi darbo rinka, didėjantis realusis darbo užmokestis ir toliau mažėjantis skolos ir BVP santykis, o tai padidino pajėgumą tvarkyti skolą ir suteikė apsaugą nuo neigiamų sukrėtimų. Šį atsparumą taip pat sustiprino didelės santaupos, sukauptos ankstesniais neapibrėžtumo laikotarpiais, ir palaikė nuolat aukštos taupymo normos. Tačiau ši palanki situacija gali pasikeisti, jei su prekyba susijęs įmonių pažeidžiamumas pasireikštų stipriau. Didėjantis bankrotų ir atleidimų iš darbo skaičius muitams jautriuose sektoriuose galėtų pabloginti darbo rinkos sąlygas, lėtinti darbo užmokesčio augimą ir mažinti vartotojų pasitikėjimą, taip neigiamai paveikdamas namų ūkių vartojimą ir skolininkų atsparumą.

2025 m. euro zonos bankų sektoriaus atsparumas ir toliau buvo vienas pagrindinių finansų sistemos stabilizavimo veiksnių. Bankų kapitalo ir likvidumo rodikliai ir toliau gerokai viršijo reguliavimo reikalavimus. Didelės grynosios palūkanų pajamos kartu su tvariomis grynosiomis paslaugų ir komisinių pajamomis 2025 m. užtikrino daugiau nei 9 % nuosavo kapitalo grąžą. Be to, pagerėjusios rinkos nuotaikos šio sektoriaus atžvilgiu kartu su lūkesčiais dėl tvaraus pelno bei rekordinio pelno paskirstymo dividendų ir akcijų atpirkimo forma padidino bankų akcijų kainas bei rinkos ir apskaitinės vertės santykį kilstelėjo iki aukščiausių lygių, pasiektų po pasaulinės finansų krizės, iš lėto mažindami atotrūkį nuo JAV bankų.

2025 m. bendras svarbių įstaigų neveiksnių paskolų rodiklis tebebuvo artimas istoriškai žemiausiam lygiui. Kartu bankų paskolų portfelių kredito rizika šiek tiek padidėjo mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vartotojams suteiktų paskolų atveju. Be to, dėl prastų makrofinansinių sąlygų, uždelsto ankstesnio palūkanų normų didinimo poveikio ir didėjančios prekybos santykių įtampos kredito rizikos perspektyvos, susijusios su pozicijomis tiek įmonių, tiek namų ūkių atžvilgiu, prastėjo. Bankai, turintys daugiausia pozicijų, susijusių su sektoriais, priklausomais nuo ES išorės prekybos, arba regionais, kuriuos labiau veikia prekybos trintis, gali pajusti didesnį su turto kokybe susijusį spaudimą, jeigu prekybos fragmentacija sustiprėtų arba dar pablogėtų ekonominės sąlygos. Tokiu atveju didesni atidėjinių poreikiai gali daryti neigiamą įtaką bankų pelningumui, net jeigu jų kapitalo rezervai suteikia nemažą apsaugą nuo nuostolių.

2025 m. euro zonoje ir pasaulio finansų rinkose buvo stebimi padidinto kintamumo laikotarpiai, ypač po to, kai balandžio pradžioje JAV paskelbtų pranešimų apie muitus, kurie paskatino staigų perkainojimą ir rizikingesnio turto pardavimą. Nors euro zonos rinkos apskritai vis dar veikė tvarkingai, o po pranešimo apie laikiną muitų sustabdymą ir vėlesnių prekybos susitarimų sudarymo kintamumas sumažėjo, kai kurių klasių turtas ir toliau buvo pervertintas. Dėl to rinkose vėl galėjo atsinaujinti dideli ir staigūs koregavimai, jeigu likvidumo sąlygos pablogėtų. Kartu susirūpinimas dėl JAV fiskalinių pamatinių veiksnių ir institucinio patikimumo susilpnino JAV iždo obligacijų ir JAV dolerio kaip „saugaus prieglobsčio“ statusą, padidindamas riziką, kad staigūs pasaulinių kapitalo srautų pokyčiai ir netvarkingi valiutų kurso svyravimai gali turėti įtakos euro zonos finansinėms sąlygoms.

2025 m. euro zonoje toliau augo ne bankų finansinio tarpininkavimo sektoriaus rinkos dalis, o tai prisidėjo prie gilesnių ir įvairesnių kapitalo rinkų formavimosi realiajai ekonomikai finansuoti. Nepaisant padidėjusio politinio neapibrėžtumo ir pasikartojančių rinkos svyravimų, sektorius apskritai ir toliau buvo atsparus. Tačiau keliuose ne bankų finansinio tarpininkavimo sektoriaus segmentuose vis dar buvo likvidumo neatitikimų, kuriuos dar labiau sustiprino didelio įsiskolinimo atvejai, visų pirma kai kuriose investicinių fondų segmento dalyse. Dėl šių struktūrinių problemų ne bankų finansinio tarpininkavimo sektorius buvo pažeidžiamas nepalankių kainų pokyčių, staigaus fondų lėšų nutekėjimo bei įkaito ir užstato vertės išlaikymo prievolių padidėjimo, o tai galėjo išprovokuoti prociklinį turto pardavimą ir padidinti įtampą rinkoje. Dėl tarpusavio sąsajų su euro zonos bankais tiek ne bankų finansinio tarpininkavimo sektoriui, tiek bankų sektoriui ir toliau kilo neigiamo poveikio išplitimo per kredito ir finansavimo kanalus rizika.

Apskritai, nors 2025 m. euro zonos finansų sistema įrodė esanti atspari, rizika finansiniam stabilumui ir toliau buvo didelė. Neigiamą poveikį rizikos perspektyvoms ir toliau darė ne tik ciklinis spaudimas, kurį kėlė lėtėjantis ekonomikos augimas ir prekybos santykių įtampa, bet ir kai kurie struktūriniai veiksniai. Vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje tapo dar akivaizdesni kibernetinio saugumo trūkumai ir hibridinės grėsmės. Spartus dirbtinio intelekto diegimas ne tik suteikė galimybę didinti veiksmingumą, bet ir sukūrė naujų operacinės rizikos ir rinkos sutrikdymo kanalų.

Pasauliniu mastu tikėtina, kad didėjanti reguliavimo fragmentacija ir atsinaujinę raginimai mažinti reguliavimą skatins tarpvalstybinį arbitražą ir pažeidžiamumo, susijusio ne tik su reguliavimu, didėjimą.

Vertinant ateities perspektyvas, tikėtina, kad demografinės tendencijos, susijusios su senėjančia visuomene, ir tebevykstantis perėjimas prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos ir toliau mažins augimo perspektyvas. Nors perėjimas yra susijęs su išlaidomis, jis taip pat sukuria ekonominių galimybių, o abu veiksniai gali sąveikauti su esamu cikliniu ir struktūriniu pažeidžiamumu taip, kad gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui. Jeigu keletas iš šių ciklinių ir struktūrinių rizikų pasireikštų tuo pačiu metu, jos gali viena kitą sustiprinti ir gerokai padidinti įtampą finansų sistemoje.

3.2 Makroprudencinė politika: atsparumo išsaugojimas neapibrėžtomis aplinkybėmis

ECB privalo vertinti nacionalinių institucijų siūlomas makroprudencines kapitalo priemones, skirtas Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) dalyvaujančių šalių bankams. Svarbu pažymėti, kad prireikus ECB turi teisę taikyti griežtesnes kapitalo priemones. ECB, atidžiai stebėdamas nacionalines makroprudencinės politikos pozicijas 2025 m., nenustatė tokio poreikio, nes kelios šalys jau buvo nustačiusios makroprudencines priemones, kad sustiprintų savo bankų sektoriaus atsparumą susikaupusiam pažeidžiamumui ir lėtesnio augimo rizikai.

Pagrindinis prioritetas tebebuvo finansų sistemos atsparumo išsaugojimas

2025 m. liepos mėn. Valdančioji taryba paskelbė pareiškimą, kuriuo paragino nacionalines makroprudencines institucijas palaikyti esamus kapitalo rezervų reikalavimus, siekiant išsaugoti bankų sektoriaus atsparumą ir užtikrinti, kad rezervus būtų galima panaudoti, jei pablogėtų bankų sektoriaus arba makrofinansinės sąlygos. Pareiškime buvo nurodyta, kad staigiai išaugęs pasaulinis geopolitinis neapibrėžtumas didina riziką finansiniam stabilumui. Atsižvelgdama į tai, Valdančioji taryba pareiškė visiškai pritarianti nacionalinėms institucijoms, kurios, siekdamos sumažinti pažeidžiamumą, planavo padidinti kapitalo rezervų reikalavimus, kol vyraujančios bankų sektoriaus sąlygos ribojo procikliškumo riziką. Ji taip pat paragino nacionalines institucijas ir toliau taikyti į skolininką orientuotas priemones, kad būtų išsaugoti patikimi ir tvarūs skolinimo standartai. Pareiškime buvo nurodyta, kad tikslinis makroprudencinių priemonių perkalibravimas ar supaprastinimas galėtų būti svarstomas tais atvejais, kai sisteminės rizikos šaltiniai nuolat keičiasi ir kai tokie veiksmai nesumažintų bendro bankų sektoriaus atsparumo. Galiausiai Valdančioji taryba pažymėjo, kad, atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą, reikia palaikyti lanksčią makroprudencinę politiką ir ją pritaikyti prie kintančių sąlygų.

Šiomis aplinkybėmis kai kurios nacionalinės institucijos, siekdamos padidinti bankų atsparumą, 2025 m. toliau griežtino makroprudencinę politiką. Tiksliau, dvi dalyvaujančios šalys paskelbė apie anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimo normos padidinimą, o dar viena – kad nustatė sisteminės rizikos rezervo reikalavimą^[21]. Iki metų pabaigos visos dalyvaujančios šalys turėjo atlaisvinamus kapitalo rezervus. Vis dėlto kai kurios šalys nusprendė panaikinti arba sumažinti sisteminės rizikos rezervų reikalavimus, atsižvelgdamos į tai, kad sektoriuose, kurie anksčiau buvo labai pažeidžiami, sisteminė rizika sumažėjo^[22]. Be to, kai kurios šalys tam tikroms įstaigoms pakoregavo pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G‑SII) rezervo ir kitų sisteminės svarbos įstaigų (O‑SII) rezervo dydį. O‑SII atveju tai buvo padaryta dėl patobulintos O‑SII rezervų apatinės ribos nustatymo metodikos, kuri po truputį įvedama nuo 2025 m. sausio mėn.^[23] Galiausiai, be kapitalu grindžiamų priemonių, viena šalis taikė į skolininką orientuotas priemones, taigi šalių, kuriose tokios priemonės taikomos, skaičius padidėjo iki 18^[24].

2025 m. ECB skelbė savo nuomonę makroprudencinės politikos temomis. Gegužės mėn. Finansinio stabilumo apžvalgoje ECB nurodė pritariantis ES makroprudencinės politikos sistemos peržiūrai, kuria siekiama didinti jos veiksmingumą, supaprastinti procesus ir užtikrinti nuoseklų taikymą skirtingose jurisdikcijose^[25]. Šiuo atžvilgiu ECB atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į sudėtingą prudencinės ir pertvarkymo sistemų sąveiką, labai svarbu užtikrinti makroprudencinių rezervų tinkamumą naudoti ir galimybes juos atlaisvinti. Lapkričio mėn. Finansinio stabilumo apžvalgoje ECB pabrėžė, kad pagrindinis makroprudencinės politikos tikslas ir toliau turėtų būti finansinio stabilumo užtikrinimas, taip teikiant naudą ekonomikai, bet nemažinant bankų sektoriaus konkurencingumo, vertinamo pagal pelno efektyvumą. Nors buvo teigiama, kad didesni kapitalo reikalavimai riboja kredito pasiūlą ir mažina bankų konkurencingumą, ECB nurodė, kad naujausi empiriniai duomenys šio požiūrio nepatvirtina^[26].

Bendradarbiavimas su Europos sisteminės rizikos valdyba

ECB veikia Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) sekretoriatas, kuriam ECB teikia analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę paramą^[27]. ECB Pirmininkė yra ESRV Bendrosios valdybos pirmininkė. Valdyba posėdžiauja kas ketvirtį ir aptaria esamas grėsmes finansiniam stabilumui ir galimą atsaką. ECB darbuotojai aktyviai dalyvauja rengiantis šioms diskusijoms, bendrai pirmininkauja įvairioms darbo grupėms, taip pat atlieka tyrimus ir analitinį darbą. Visų pirma, ECB teikia ypač svarbią pagalbą ESRV atliekant duomenų analizę, nes suteikia galimybę naudotis dideliais duomenų kiekiais, ypač duomenimis apie atskirus išvestinių finansinių priemonių sandorius. Kita glaudaus bendradarbiavimo sritis – testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankių scenarijų kūrimas. Šie scenarijai, kuriuos tvirtina ESRV, turi būti ne tik itin nepalankūs, bet ir tikėtini. Kuriant šiuos scenarijus reikia ECB pateikiamų modeliais pagrįstų duomenų. 2025 m. ESRV, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis Europos priežiūros institucijomis, susitarė dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu nepalankiųjų scenarijų, skirtų bankų sektoriui, pensijų fondams ir pinigų rinkos fondams.

Be to, ECB darbuotojai pateikė svarbių analitinių įžvalgų dėl kelių ESRV ataskaitų, iš kurių dvi yra labai svarbios bankų rizikos valdymui: i) gegužės mėn. paskelbtai ataskaitai, kurioje nagrinėjamas 2021 m. pradėto paprastų, skaidrių ir standartizuotų kriterijų taikymo balansiniam pakeitimui vertybiniais popieriais poveikis finansiniam stabilumui pagal iš dalies pakeistą ES pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą^[28] ir ii) lapkričio mėn. paskelbtai ataskaitai dėl kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumų Šioje ataskaitoje pabrėžti kai kurie rinkos trūkumai, kurie gali trukdyti veiksmingam kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumų kainų, kurios yra plačiai naudojamos kredito rizikai vertinti, nustatymui. ECB ir ESRV darbuotojai bendrai parengė dvi temines ataskaitas: dėl i) geoekonominių rizikų ir finansinio stabilumo bei ii) dėl bankų ir ne bankų finansų tarpininkų sąsajų ES. Pastarojoje ataskaitoje pabrėžiamas svarbus bankų vaidmuo valdant likvidumą ir teikiant finansinį svertą ne bankų finansų tarpininkams, taip pat finansinio stabilumo rizika, kuri gali kilti dėl tokių sąsajų.

2025 m. balandžio mėn. ECB pateikė Europos Sąjungos Tarybai neoficialų dokumentą dėl ES ir trečiųjų valstybių stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų daugiašalės emisijos, jame pabrėžė, kad atvejai, kai subjektui, kurio veiklos leidimas išduotas pagal Kriptoturto rinkų (MiCA) reglamentą^[29], ir kitam subjektui, kuriam taikoma trečiosios valstybės jurisdikcija, tuo pat metu suteikiamas leidimas vykdyti stabilizuotosios virtualiosios valiutos emisiją kelia riziką finansiniam stabilumui. Kilus krizei, ES emitento turimi rezervai galėtų greitai išsekti, jei pagal trečiosios valstybės teisės aktus stabilizuotosios virtualiosios valiutos turėtojams būtų taikoma mažesnė apsauga. ESRV dalį savo ataskaitos dėl kriptoturto sisteminės rizikos skyrė išsamiai daugiašalės emisijos analizei. Be to, ji paskelbė rekomendaciją dėl stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų sistemų, kuriose dalyvauja keli emitentai, įskaitant trečiųjų valstybių emitentus^[30], ragindama Europos Komisiją paaiškinti, kad daugiašalė emisija dalyvaujant trečiųjų valstybių emitentams yra neleistina pagal Kriptoturto rinkų reglamentą, ir parengti tinkamas apsaugos priemones, kurios užtikrintų, kad daugiašalė emisija nesukeltų sisteminės rizikos.

3.3 Mikroprudencinė veikla kiekvieno banko patikimumui užtikrinti

2025 m. ECB prižiūrimi bankai parodė didelį atsparumą esant sudėtingai ekonominei ir geopolitinei aplinkai. Apskritai euro zonos bankų sektorius tebebuvo gerai kapitalizuotas. 2025 m. trečiąjį ketvirtį suminis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas buvo 16,1 %, o svarbių įstaigų suminis neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis ir toliau buvo iš esmės stabilus ir sudarė 1,9 %, t. y. buvo gerokai mažesnis nei pastarąjį dešimtmetį^[31].

2025 m. ECB kartu su BPM dalyvaujančiomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis įgyvendino keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti bankų priežiūros veiksmingumą, efektyvumą ir orientavimąsi į riziką^[32]. Be kita ko, padaryta tolesnė pažanga vykdant priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) reformą, visų pirma plačiau taikomas daugiamečio vertinimo metodas ir rizikos tolerancijos sistema, dėl to priežiūros sprendimuose dėmesys labiau sutelkiamas į tam tikrus dalykus ir jie priimami laiku. Kartu ECB pradėjo projektą, skirtą tolesniems priežiūros reformos etapams, ir pagal jį ėmėsi iniciatyvų, skirtų Europos bankų priežiūrai supaprastinti ir racionalizuoti, nepagrįstam sudėtingumui sumažinti ir užtikrinti, kad priežiūros institucijos ir toliau gebėtų mažinti naujas ir besiformuojančias rizikas. Prioritetinės sritys apima sprendimų priėmimą, vidaus modelių priežiūrą, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, su kapitalu susijusius sprendimus, ataskaitų teikimą ir patikrinimus vietoje. Be to, ECB pradėjo priežiūros kultūros iniciatyvą, kuria siekiama puoselėti bendrą priežiūros kultūrą, atitinkančią strateginius tikslus, ir remti nuoseklų ir veiksmingą reformų įgyvendinimą visoje Europos bankų priežiūros sistemoje. Jis taip pat parengė sistemą, skirtą jo priežiūros veiklos efektyvumui vertinti. Ateityje, 2026 m., ECB pradės savo priežiūros vadovų ir kitų pranešimų peržiūrą, siekdamas padidinti savo lūkesčių ir priežiūros principų skaidrumą. ECB taip pat peržiūrės proporcingumo principo taikymą mažiau svarbių įstaigų priežiūrai. Šios iniciatyvos papildo Valdančiosios tarybos rekomendacijas Europos Komisijai, kurios grindžiamos ECB aukšto lygio darbo grupės supaprastinimo klausimais pateiktais pasiūlymais.

Per metus ECB daugiau dėmesio skyrė skaitmeninės veiklos atsparumui, priežiūrinius lūkesčius dėl Skaitmeninės veiklos atsparumo akte (SVAA)^[33] nustatytų reikalavimų įgyvendinimo išdėstydamas savo Vadove dėl veiklos funkcijų perdavimo debesijos paslaugų teikėjams. Vadove pateikiama ir nustatyta geriausia praktika, skirta debesijos veiklos funkcijų perdavimo rizikai valdyti. Be to, savo atnaujintame vidaus modelių vadove ECB paaiškino mašininio mokymosi metodų taikymą.

2025 m. ECB atliko visos sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis – jis patvirtino, kad euro zonos bankų sektorius tebėra atsparus dideliam, bet tikėtinam ekonomikos nuosmukiui^[34]. Nepaisant prognozuotų didelių nuostolių, kapitalas sumažėjo mažiau, nei atliekant ankstesnius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, o tam įtakos turėjo didelis pelningumas ir stabili turto kokybė. Pagal nepalankųjį scenarijų suminis CET1 koeficientas būtų 12,0 %, o tai patvirtina, kad dabartiniai kapitalo rezervai padeda bankams atlaikyti nepalankių pokyčių poveikį.

Dėl visame pasaulyje padidėjusio neapibrėžtumo ir su tuo susijusios rizikos veiksnių tarpusavio sąsajų geopolitinė rizika ir toliau buvo vienas iš pagrindinių ECB priežiūros prioritetų. Atitinkamai ECB toliau pabrėžė, kaip svarbu, kad bankai integruotų geopolitinę riziką į savo bendrą rizikos valdymo sistemą ir palaikytų plataus masto atsparumą. Bankų gebėjimo tinkamai valdyti su klimatu ir gamta susijusią riziką priežiūra ir toliau buvo svarbus priežiūros darbotvarkės klausimas. Šiuo atžvilgiu ECB baigė daugiametę programą, skirtą bankų rizikos valdymo gebėjimams didinti, ir toliau siekė taikyti įprastą veiklos modelį, su klimatu ir gamta susijusios rizikos priežiūrą įtraukdamas į savo reguliarius priežiūrinius vertinimus ir procesus.

Siekdamas nuolat didinti skaidrumą, po viešų konsultacijų ECB 2025 m. paskelbė Gaires dėl priežiūros metodikos, kurią nacionalinės kompetentingos institucijos taiko mažiau svarbių prižiūrimų subjektų turimų neveiksnių pozicijų padengimui^[35]. Be to, po dar vienų viešų konsultacijų ECB atnaujino savo politiką dėl ES teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra, siekdamas užtikrinti, kad ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos ją taikytų nuosekliai. Tai padės didinti skaidrumą ir veiksmingumą, taip pat sudarys vienodas sąlygas bankams, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra.

ECB ir Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo nustatoma jų bendradarbiavimo sistema.

Išsamesnė informacija pateikiama ECB bankų priežiūros interneto svetainėje ir 2025 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitoje.

3.4 ECB indėlis į Europos finansų sektoriaus politikos iniciatyvas

2025 m. padaryta didelė pažanga stiprinant ES finansų reguliavimo ir priežiūros sistemą. Įsigaliojo didžioji dalis „Bazelis III“ reformų, o kitos įgyvendinamos pagal planą. ECB parėmė pagrindines teisėkūros iniciatyvas, įskaitant tikslinius prudencinių reikalavimų pakeitimus, ir prisidėjo prie kriptoturto reguliavimo sistemos kūrimo. Be to, ECB teikė techninę pagalbą teisės aktų leidėjams aptariant politiką, susijusią su krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūra. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pasiektas susitarimas dėl šios peržiūros buvo svarbus žingsnis siekiant užbaigti bankų sąjungos kūrimą ir sustiprinti ES bankų pertvarkymo sistemą. ECB toliau prisidėjo prie politikos diskusijų dėl ne bankų finansų tarpininkų bei santaupų ir investicijų sąjungos, visų pirma dėl teisėkūros iniciatyvų, kuriomis siekiama mažinti ES finansų rinkų fragmentaciją ir kurios bus įgyvendinamos ir 2026 m. 2025 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba pateikė rekomendacijas Europos Komisijai ir teisėkūros institucijoms dėl Europos bankų prudencinio reglamentavimo, priežiūros ir atskaitomybės sistemos supaprastinimo (žr. 3 intarpą).

Bankų reglamentavimo sistemos pakeitimai

2025 m. įsigaliojo peržiūrėtas Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR)^[36] ir peržiūrėta Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD)^[37], taip ES įgyvendinant galutines „Bazelis III“ reformas, kuriomis siekiama didinti ES bankų sistemos atsparumą įvairioms rizikoms. Per metus ECB padėjo ir toliau taip pat padeda Europos bankininkystės institucijai rengti daugelį techninių reguliavimo ar įgyvendinimo standartų, susijusių su KRR ir KRD. Bazelio rinkos rizikos taisyklių įgyvendinimas ES, vadinamas Esmine prekybos knygos peržiūra, buvo atidėtas dėl vienodų sąlygų užtikrinimo problemų, kilusių dėl vėluojančio „Bazelis III“ įgyvendinimo kai kuriose didžiosiose pasaulio jurisdikcijose. 2025 m. lapkričio mėn. Europos Komisija pradėjo tikslines konsultacijas dėl Esminės prekybos knygos peržiūros, daugiausia dėmesio skirdama politikos galimybėms, kurios būtų priimtos deleguotuoju aktu, numatančiu konkrečius pakeitimus, siekiant sumažinti poveikį ES bankų kapitalui^[38]. 2026 m. sausio 15 d. ECB paskelbė savo atsakymą į tikslines konsultacijas^[39].

2025 m. kovo 31 d. Europos Komisija pasiūlė, kad trumpalaikių vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams ir neužtikrintiems sandoriams su finansiniais klientais pagal grynojo pastovaus finansavimo rodiklį taikoma pereinamojo laikotarpio prudencinė tvarka taptų nuolatine. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kurio pabaiga numatyta 2025 m. birželio mėn., jei nebus priimta teisės aktų pakeitimų, ši tvarka bus suderinta su Bazelio grynojo pastovaus finansavimo rodiklio standartu^[40]. ECB savo nuomonę dėl pasiūlymo pateikė gegužės 2 d., o teisėkūros institucijos Komisijos pasiūlymą priėmė birželio mėn.^[41][42]

Ne bankų finansų tarpininkų sektoriaus politikos sistemos stiprinimas

2025 m. ECB ir toliau pabrėžė, kad svarbu šalinti ne bankų finansų tarpininkų sektoriaus struktūrinį pažeidžiamumą ir stiprinti atitinkamą politikos sistemą makroprudenciniu atžvilgiu. Jis prisidėjo prie diskusijų dėl makroprudencinių priemonių, skirtų turto valdymo sektoriui, rinkinio tobulinimo ir politikos koordinavimo ES valstybėse narėse gerinimo, kartu pabrėždamas, kaip svarbu visiškai ir laiku įgyvendinti tarptautines rekomendacijas dėl likvidumo rizikos mažinimo atviruosiuose ir pinigų rinkos fonduose^[43].

Kartu ECB pabrėžė, kad reikia mažinti riziką dėl ne bankų finansų tarpininkų sektoriaus finansinio sverto ir stiprinti tarpvalstybinį keitimąsi informacija, taip prisidedant prie tarptautinių politikos rekomendacijų, skirtų susijusiai sisteminei rizikai mažinti, rengimo^{[44], [45]}. Be to, ECB aktyviai prisidėjo prie skatinimo įgyvendinti su kriptoturtu susijusios veiklos reguliavimo priemones ir vykdyti jų stebėseną tarptautiniuose forumuose, taip pat dalyvavo Finansinio stabilumo tarybai atliekant teminį Pasaulinės kriptoturto veiklos reglamentavimo sistemos vertinimą^[46].

Parama pažangai kuriant santaupų ir investicijų sąjungą

Spartesnė pažanga kuriant santaupų ir investicijų sąjungą ir toliau buvo vienas iš pagrindinių ECB prioritetų 2025 m. Tai yra vienas esminių žingsnių stiprinant Europos konkurencingumą, strateginę autonomiją ir finansinį stabilumą, kartu remiant veiksmingą realiosios ekonomikos finansavimą^[47].

Konkrečiai ECB prisidėjo prie santaupų ir investicijų sąjungos kūrimo finansų rinkos infrastruktūros srityje (žr. 4.2 skirsnį). Be to, jis aktyviai dalyvavo politikos diskusijose ir teikė technines konsultacijas dėl svarbiausių teisėkūros iniciatyvų, pavyzdžiui, Europos Komisijos siūlomo teisėkūros dokumentų rinkinio dėl rinkos integracijos ir priežiūros^[48]. Rinkinį sudarė konkretūs pasiūlymai šalinti kliūtis, trukdančias bendrosios rinkos veikimui prekybos, poprekybinėje ir turto valdymo srityse, kartu skatinant inovacijas ir stiprinant priežiūrą. 2025 m. birželio mėn. ECB pateikė atsakymą tikslinėse konsultacijose^[49], po kurių buvo parengti šie pasiūlymai. Juos paskelbus, Valdančioji taryba teisėkūros institucijų prašymu 2026 m. balandžio 9 d. priėmė nuomonę dėl šio dokumentų rinkinio^[50].

ECB taip pat pateikė nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymų peržiūrėti ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą – tai buvo pirmoji Komisijos teisėkūros iniciatyva pagal santaupų ir investicijų sąjungos darbotvarkę^[51].

4 Sklandus rinkos infrastruktūros veikimas ir mokėjimai

Eurosistema atlieka svarbų vaidmenį plėtojant, valdant ir prižiūrint rinkos infrastruktūras ir mokėjimus. Ji valdo TARGET paslaugas, o 2025 m. jomis visomis buvo naudojamasi aktyviau. Jų funkcijos, įskaitant atsiskaitymo įvairiomis valiutomis paslaugas, buvo plėtojamos toliau. Birželio 16 d. pradėjo veikti nauja TARGET paslauga, integruota į Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (ECMS) – bendrą sistemą, kurioje suderintas Eurosistemos kredito operacijų įkaito valdymas visose euro zonos jurisdikcijose. Eurosistema toliau skatino Europos mokėjimų ir rinkos infrastruktūros saugumą ir efektyvumą, siekdama trijų pagrindinių tikslų: inovacijų, integracijos ir nepriklausomybės. Taip pat buvo baigtas skaitmeninio euro projekto parengiamasis etapas – tai dar vienas svarbus žingsnis siekiant galimo skaitmeninio euro išleidimo. 2025 m. Eurosistema tęsė darbus kurdama novatorišką, integruotą ir saugią Europos skaitmeninio turto ekosistemą didmeninėms operacijoms, kurios atliekamos naudojant paskirstytojo registro technologiją, ir pradėjo įgyvendinti iniciatyvas „Pontes“ bei „Appia“. Priežiūros srityje, peržiūrėjus ECB reglamentą dėl priežiūros reikalavimų sistemiškai svarbioms mokėjimo sistemoms, atnaujinta sistemiškai svarbaus mokėjimo sistemos operatoriaus apibrėžtis ir nuostatos dėl valdymo, kibernetinės rizikos ir užsakomųjų paslaugų.

4.1 TARGET paslaugos

TARGET paslaugos apima tris atsiskaitymo paslaugas ir įkaito valdymo paslaugą: T2 – realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą, skirtą mokėjimo operacijoms, susijusioms su pinigų politikos operacijomis, taip pat tarpbankiniais ir verslo mokėjimais; TARGET2-Securities (T2S) – bendrą Europos atsiskaitymo už vertybinius popierius platformą; TARGET momentinių mokėjimų sistemą (TIPS), leidžiančią atsiskaityti už momentinius mokėjimus centrinio banko pinigais visą parą kasdien, ir Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (ECMS) – nuo 2025 m. birželio 16 d. sėkmingai veikiančią bendrą sistemą, kurioje suderintas Eurosistemos kredito operacijų įkaito valdymas visose euro zonos jurisdikcijose.

TARGET paslaugų įvairiomis valiutomis teikimo funkcijos suteikia galimybę atsiskaityti už numatomas suteikti paslaugas ne eurais, o kita valiuta. Nuo 2018 m. spalio mėn. ji buvo naudojama T2S sistemoje atsiskaitymams už vertybinių popierių sandorius Danijos kronomis, o nuo 2024 m. vasario mėn. – TIPS sistemoje momentiniams mokėjimams Švedijos kronomis atlikti. 2025 m. balandžio mėn. atsiskaitymai Danijos kronomis tapo galimi ir T2, ir TIPS sistemose. Ateityje TIPS sistemoje bus galima atsiskaityti Norvegijos kronomis, o šiuo metu nagrinėjama galimybė įtraukti kitas valiutas tiek į TIPS, tiek į T2 sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. sausio 1 d. Bulgarija tapo euro zonos nare, Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas)ir šalies finansų bendruomenė prisijungė prie visų TARGET paslaugų, įskaitant ECMS.

2025 m. mokėjimai naudojantis visomis TARGET paslaugomis suintensyvėjo. T2 sistemoje vidutiniškai įvykdyti 431 067 mokėjimai eurais per dieną, t. y. 2,2 % daugiau negu ankstesniais metais, – šiam padidėjimui didžiausią įtaką padarė mokėjimai, kuriuos bankai atliko klientų vardu. T2S sistemoje buvo atliekami vidutiniškai 922 533 sandoriai per dieną, t. y. 16,6 % daugiau – tai nulėmė įvairios rinkos. ES Momentinių mokėjimų reglamentas^[55], pagal kurį mokėjimo paslaugų teikėjai euro zonoje turėjo užtikrinti galimybę priimti ir siųsti momentinius mokėjimus atitinkamai iki 2025 m. sausio 9 d. ir spalio 9 d., lėmė didelį TIPS veiklos eurais padidėjimą 2025 m.^[56] Vidutinis dienos mokėjimų skaičius išaugo nuo 1 657 421 mokėjimo (2024 m. gruodžio mėn.) iki 1 883 368 mokėjimų (2025 m. sausio mėn.) ir 3 845 376 mokėjimų (2025 m. gruodžio mėn.), t. y. per metus jų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai.

2025 m. birželio 16 d. buvo sėkmingai paleista ECMS ir ji pradėjo veikti sklandžiai po koordinuoto perkėlimo, jame dalyvavo 20 nacionalinių centrinių bankų ir jų bendruomenės^[57]. Ji tapo ketvirtąja TARGET paslauga ir yra visiškai integruota su kitomis TARGET paslaugomis, visų pirma T2S ir T2. Kasdien ECMS apdorodavo vidutiniškai daugiau nei 5 000 nurodymų, daugiausia susijusių su kredito reikalavimų naudojimu įkeitimui ir jų įkeitimo panaikinimu.

2025 m. Eurosistema padarė didelę pažangą tobulindama visas TARGET paslaugas. Buvo įgyvendinta nemažai veiklos ir produktų patobulinimų siekiant padidinti T2 sistemos efektyvumą dalyviams ir centriniams bankams. Be to, 2025 m. Eurosistema suteikė ne bankų mokėjimo paslaugų teikėjams galimybę įgyti prieigą prie centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų, be kita ko, TARGET. Birželio mėn. Eurosistema pradėjo viešas konsultacijas dėl galimo T2 darbo valandų pratęsimo. Išnagrinėjus visus atsakymus, ataskaita bus paskelbta 2026 m. pirmąjį pusmetį. Galiausiai buvo tęsiami parengiamieji darbai, susiję su T2 pritaikymu, reikalingu skaitmeninio euro projektui.

T2S sistema buvo papildyta svarbiomis naujomis funkcijomis, skirtomis tarpvalstybiniams atsiskaitymams gerinti, tolesniam atsiskaitymo efektyvumui didinti – visų pirma optimizuojant dalinį atsiskaitymą – ir automatinėms likvidumo valdymo paslaugoms mokėjimų bankams pagerinti. Be to, toliau buvo atliekami darbai, skirti bendram T2S atsparumui didinti. Glaudžiai bendradarbiaudami su finansų sektoriumi, T2S valdymo organai taip pat plėtojo svarbias politikos iniciatyvas. Buvo pradėta nustatyti ir vertinti sistemos pakeitimus, reikalingus siekiant pereiti prie trumpesnio vertybinių popierių atsiskaitymo ciklo ES (T+1), o jų įgyvendinimas buvo numatytas iki T+1 įvedimo 2027 m. spalio mėn.

2025 m. vasario 27 d. įvyko didelis TARGET paslaugų incidentas, dėl kurio T2 ir T2S sistemos neveikė atitinkamai apie dešimt ir aštuonias valandas. Dėl to buvo sustabdytas vertybinių popierių atsiskaitymo nurodymų, mokėjimų, išorės sistemų atsiskaitymų ir likvidumo pervedimų tarp TARGET paslaugų apdorojimas. Reaguodami į šį incidentą, TARGET paslaugų valdymo organai nustatė 20 priemonių, kurios ateityje leistų sustiprinti veiksmus nenumatytais atvejais^[58]. Šios priemonės yra: i) sugedusio fizinio komponento pakeitimas, ii) veiklos tęstinumo valdymo ir IT paslaugų tęstinumo valdymo peržiūra bei iii) išsamios grįžtamosios informacijos surinkimas iš rinkos dalyvių apie atsiskaitymo terminų nukėlimo po ilgalaikio sistemos sutrikimo efektyvumą. Įgyvendinant nustatytas priemones, padaryta didelė pažanga, o dauguma jų buvo įgyvendinta iki 2025 m. ketvirtojo ketvirčio^[59]. Eurosistema taip pat kruopščiai valdė kitus incidentus, kurie irgi turėjo įtakos TARGET paslaugų prieinamumui, nors ir mažesniu mastu (visų pirma 2025 m. kovo, gegužės ir lapkričio mėn.), ir sukaupė papildomos patirties.

4.2 Europos ateities mokėjimų ir rinkos infrastruktūros kūrimas

Eurosistemos veiksmus kuriant Europos ateities mokėjimų ir rinkos infrastruktūrą lemia trys pagrindiniai tikslai: inovacijos, integracija ir nepriklausomybė. Eurosistema naudoja novatoriškas technologijas siekdama toliau skaitmeninti mažmeninius ir didmeninius mokėjimus bei vertybinių popierių rinkas ir skatinti gilesnę integraciją bei konkurenciją per suderinimą ir standartizavimą, pavyzdžiui, poprekybinėje srityje. Kartu su pradėtais taikyti europiniais sprendimais, šios pastangos bus lemiamas veiksnys gerinant operacijų efektyvumą ir stiprinant Europos strateginę autonomiją bei atsparumą. Tai sutvirtins jos monetarinį suverenumą ir didins tarptautinį euro vaidmenį, taip pat padės palaikyti finansinį stabilumą.

Europos monetarinio suverenumo išsaugojimas pasitelkiant skaitmeninį eurą

2025 m. Eurosistema daug nuveikė toliau kurdama skaitmeninį eurą ir siekdama užtikrinti galimybę gyventojams naudotis prieiga prie viešųjų pinigų ir skaitmeniniame amžiuje. Skaitmeninis euras būtų skaitmeninis grynųjų pinigų pavidalas, papildantis banknotus, monetas ir kitas skaitmenines mokėjimo priemones. Tai būtų paprastas, nemokamas (atliekant paprasčiausius mokėjimus) ir visoje euro zonoje visuotinai pripažįstamas mokėjimo būdas, užtikrinantis aukštus privatumo, saugumo ir prieinamumo standartus. 2025 m. spalio mėn. Valdančioji taryba nusprendė pradėti kitą projekto etapą. Išsamesnė informacija apie šį projektą pateikta 4 intarpe.

Saugios ir integruotos Europos skaitmeninio turto ekosistemos skatinimas

Remdamasi sėkmingu Eurosistemos tiriamuoju darbu paskirstytojo registro technologijos (PRT) srityje, 2025 m. Valdančioji taryba patvirtino strateginį planą, kuriuo siekiama skatinti Europos skaitmeninio turto ekosistemos plėtrą panaudojant PRT teikiamas galimybes. Išsamesnė informacija pateikta 5 intarpe.

Tarpvalstybinių mokėjimų tobulinimas susiejant greitųjų mokėjimų sistemas

Tarpvalstybinių mokėjimų srityje vienas pagrindinių Eurosistemos mažmeninių mokėjimų strategijos tikslų yra sudaryti palankesnes sąlygas Europos įmonėms ir vartotojams vykdyti tarpvalstybinius sandorius ir sustiprinti euro tarptautinį vaidmenį. Eurosistema tiria, kaip TIPS galėtų prisidėti prie G20 tarpvalstybinių veiksmų gairių tikslų įgyvendinimo.

2025 m. birželio mėn. TIPS sistemoje įdiegta atsiskaitymo skirtingomis valiutomis paslauga, pagrįsta Europos mokėjimų tarybos momentinio kredito pervedimo (OCT Inst) schema, pagal kurią operacijos bet kurių valiutų pora gali būti atliekamos, jei bent vienas iš paslaugos teikėjų yra pasirinkęs vieną iš TIPS sistemos valiutų.

Pasauliniu mastu Eurosistema tiria galimybę susieti TIPS su kitomis greitųjų mokėjimų sistemomis, kad būtų dar labiau pagerinta sąveika, sumažintos išlaidos ir padidintas tarpvalstybinių mokėjimų greitis bei skaidrumas. 2025 m. rugsėjo mėn. Valdančioji taryba nusprendė išnagrinėti galimybę sukurti sąsają tarp TIPS ir Šveicarijos tarpbankinių tarpuskaitos momentinių mokėjimų (SIC IP) sistemos. 2025 m. lapkričio mėn. Valdančioji taryba nusprendė tęsti darbus ir TIPS sujungti su Indijos sistema Unified Payments Interface ir sistema Nexus Global Payments.

Europos vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūrų integracija

Bendro pranešimų apie įkaitą standarto taikymas yra privalomas pagal Bendrų Europos įkaito valdymo taisyklių sąvado (SCoRE) standartus, o tai yra labai svarbu siekiant padidinti emitentų įvykių ir trišalio įkaito valdymo automatizavimą. 2025 m. gruodžio mėn. Eurosistemos vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūros patariamoji grupė (AMI‑SeCo) parengė savo perėjimo prie ISO 20022 strategijos veiksmų planą, pagal kurį visa rinka turėtų pereiti prie ISO 20022 standarto. AMI‑SeCo taip pat paskelbė išsamią ataskaitą dėl likusių kliūčių, trukdančių poprekybinei integracijai Europoje. Ir 2025 m. atitikties emitentų įvykių standartams ataskaitoje, ir SCoREBOARD 2025 m. antrojo pusmečio atitikties ir pažangos ataskaitoje pabrėžta nedidelė pažanga ir vėlavimas užtikrinti atitiktį AMI‑SeCo standartams. Todėl Eurosistema siekia gauti informacijos iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų apie konkrečias priemones, kurių jie ėmėsi visiškai atitikčiai SCoRE standartams užtikrinti, ir įvykdymo terminus. Kai kuriose emitentų įvykių apdorojimo srityse AMI‑SeCo remia ES planuojamą perėjimą prie trumpesnio atsiskaitymo ciklo (T+1).

Apskritai ECB kartu su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) bei Europos Komisija remia ES perėjimą prie T+1 (taip pat žr. 4.1 skirsnį) dalyvaudamas specialioje ES T+1 valdymo struktūroje.

4.3 Priežiūra ir emisijos centrinio banko vaidmuo

Saugus ir efektyvus finansų rinkos infrastruktūrų ir mokėjimų veikimas euro zonoje ir toliau yra Eurosistemos, atliekančios jų priežiūrą, prioritetas. Be to, Eurosistema, kaip euro emisijos centrinis bankas, bendradarbiauja pagal sudarytus susitarimus su kitomis finansų rinkos infrastruktūrų, vykdančių reikšmingą veiklą eurais, priežiūros ar kompetentingomis institucijomis.

2025 m. užbaigus išsamų TARGET paslaugų vertinimą, padaryta išvada, kad šios paslaugos iš esmės atitinka taikytinus priežiūros reikalavimus. Buvo pateikta rekomendacijų, ypač dėl rizikos valdymo valdysenos ir kibernetinių procesų integravimo į operacinės rizikos valdymą. Buvo vertinama, kad nustatyti faktai nekelia didelės rizikos. Buvo peržiūrėti 2025 m. incidentai, turėję įtakos TARGET paslaugoms, pirmiausia didelis incidentas vasario mėn. ir kiti incidentai kovo, gegužės bei lapkričio mėn. Atlikus peržiūrą buvo pateikta rekomendacijų dėl reikšmingų incidentų ir veiklos tęstinumo valdymo procesų.

Eurosistema taip pat atliko keletą kitų sistemiškai svarbių mokėjimo schemų vertinimų, t. y. EBA CLEARING sistemų EURO1 ir STEP2‑T bei MasterCard tarpuskaitos valdymo sistemos, daugiausia dėmesio skirdama veiklos atsparumui ir svarbiems pakeitimams. 2025 m., atlikus kasmetinį mokėjimo sistemų klasifikavimą priežiūros tikslais, buvo pakeistas kai kurių mokėjimo sistemų statusas^[63]. Be to, Eurosistema baigė rengti naują ECB reglamento dėl priežiūros reikalavimų sistemiškai svarbioms mokėjimo sistemoms (ECB SSMS reglamentas)^[64] redakciją, joje buvo patikslinti įvairūs elementai, įskaitant SSMS operatoriaus apibrėžtį, kad ji apimtų ir už euro zonos ribų esančių juridinių asmenų filialus euro zonoje. Be to, į nauja redakcija išdėstytą reglamentą įtraukta nuostatų dėl kibernetinės rizikos ir dėl veiklos funkcijų perdavimo, atsižvelgiant į Europos Sąjungoje vykstančius technologinius ir reguliavimo pokyčius, įskaitant Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą (SVAA)^[65].

Eurosistema užbaigė išsamius atrinktų mokėjimo sistemų vertinimus, kuriuos atliko pagal savo elektroninių mokėjimo priemonių, schemų ir susitarimų priežiūros sistemą. Be to, ji pradėjo praktiškai vykdyti naujas pareigas pagal Kriptoturto rinkų (MiCA) reglamentą^[66] ir, bendradarbiaudama su Europos bankininkystės institucija, baigė rengti bendrą 2025 m. ataskaitą apie sukčiavimą atliekant mokėjimus.

Kibernetinio atsparumo srityje Eurosistema atliko periodinę apklausą apie kibernetinį atsparumą, siekdama įvertinti prižiūrimų subjektų atsparumą^[67]. Be to, ji koordinavo Europos finansinės infrastruktūros kibernetinio atsparumo valdybos veiklą; 2025 m. pagrindinės šios valdybos veiklos sritys apėmė krizių koordinavimą ir trečiųjų šalių rizikos valdymą.

Kaip euro emisijos centrinis bankas, Eurosistema prisidėjo prie ES pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) priežiūros bei pertvarkymo kolegijų darbo ir dalyvavo trečiųjų valstybių sisteminės svarbos PSŠ nuolatinės priežiūros darbe. Be to, jis baigė PSŠ kredito priemonės, kuria pagal TARGET gaires gali naudotis reikalavimus atitinkančios euro zonos PSŠ, peržiūrą^[68]. 2025 m. ECB stebėjo pokyčius ES tarpuskaitos sektoriuje ir atliko išsamią palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, išreikštų eurais, likvidumo fondų struktūros bei veikimo analizę. Jis taip pat prisidėjo prie sukurto naujo bendro stebėsenos mechanizmo darbo.

Vertybinių popierių atsiskaitymo srityje Eurosistema toliau vykdė savo, kaip atitinkamos institucijos pagal Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentą (CSDR)^[69], funkcijas, teikdama pagrįstas nuomones dėl reguliarios peržiūros ir vertinimo, taip pat dėl tam tikrų centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklos leidimų išplėtimo. Be to, Eurosistema pateikė neprivalomą nuomonę dėl įvairių prašymų, pateiktų pagal PRT bandomosios tvarkos reglamentą^[70].

Galiausiai ECB prisidėjo prie įvairios politikos ir reguliavimo veiklos ES ir tarptautiniu lygmeniu, įskaitant techninių reguliavimo standartų, susijusių su neseniai priimtais ar atnaujintais ES teisės aktais, taikomais finansų rinkų infrastruktūroms, rengimą.

5 Rinkos operacijos ir kitoms institucijoms teikiamos finansinės paslaugos

Eurosistemos apsikeitimo ir atpirkimo sandoriai su ne euro zonos centriniais bankais yra pinigų politikos priemonės, darančios stabilizuojantį poveikį esant įtampai pasaulio finansų rinkose. 2025 m. eurų likvidumo linijų teikimas ir vėl užtikrino finansavimą rinkoje. ECB taip pat toliau reguliariai siūlė reikalavimus atitinkančioms euro zonos kitoms sandorio šalims operacijas JAV doleriais, remdamasis esamu svarbiausių centrinių bankų apsikeitimo sandorių linijos tinklu, kurį sudaro ECB su JAV federalinio rezervo sistema, Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku ir Šveicarijos nacionaliniu banku. 2025 m. ECB nevykdė intervencijų į užsienio valiutų rinką. Jis ir toliau buvo atsakingas už įvairių finansinių operacijų administravimą ES vardu ir toliau koordinavo Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sistemą.

5.1 Rinkos operacijų pokyčiai

Likvidumo linijos eurais ir užsienio valiuta

Eurosistemos apsikeitimo ir atpirkimo sandoriai yra pinigų politikos priemonės, padedančios užkirsti kelią tam, kad įtampa tarptautinėse finansavimo rinkose nesumažintų euro zonos pinigų politikos poveikio perdavimo veiksmingumo. 5.1 lentelėje pateiktos 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusios likvidumo linijos. 2025 m. likvidumo linijos eurais tebebuvo naudojamos labai ribotai.

Kalbant apie likvidumo linijas užsienio valiuta, pažymėtina, kad 2025 m. ECB, suderinęs savo veiksmus su JAV federalinio rezervo sistema, Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku ir Šveicarijos nacionaliniu banku (apsikeitimo sandorių linijos tinklas), ir toliau kiekvieną savaitę teikė likvidumą JAV doleriais, šių operacijų terminas – septynios dienos. Euro zonos kitų sandorio šalių skolinimasis nebuvo aktyvus visus metus.

Ataskaitų apie užsienio valiutų intervencijas teikimas

2025 m. ECB nevykdė intervencijų į užsienio valiutų rinką. Nuo euro įvedimo pradžios ECB intervencijas į užsienio valiutų rinką vykdė du kartus – 2000 ir 2011 m. Duomenys apie užsienio valiutų intervencijas skelbiami kas ketvirtį, atsiliekant vienu ketvirčiu, ECB interneto svetainėje bei ECB duomenų portale ir yra apibendrinti 5.2 lentelėje. Jeigu atitinkamą ketvirtį nebuvo vykdyta jokių užsienio valiutų intervencijų, tai aiškiai nurodoma.

Ataskaitos apima duomenis apie vienašales ECB užsienio valiutų intervencijas ir intervencijas, koordinuotas su kitomis tarptautinėmis institucijomis, taip pat antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) vykdomas „ribines“ intervencijas.

5.2 ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

ECB veikia kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas administruojant ES skolinimosi ir skolinimo veiklą. 2025 m. jis buvo atsakingas už sąskaitų administravimą ir mokėjimų, susijusių su šiomis ES programomis, tvarkymą:

• vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemone (MTFA);
• Europos finansinės padėties stabilizavimo priemone (EFSM);
• Europos laikinos paramos priemone nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE);
• priemone „Next Generation EU“ (NGEU);
• skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmu;
• Ukrainos priemone;
• makrofinansine parama (MFP);
• Vakarų Balkanų reformų ir augimo priemone.

ECB taip pat veikia kaip Europos Komisijos mokėjimo tarpininkas teikiant ES emisijų paslaugą.

2025 m. ECB tvarkė įvairias išmokas ir mokėjimus, susijusius su minėtomis programomis.

Be to, jis yra atsakingas už visų mokėjimų, susijusių su susitarimu dėl paskolos Graikijai, tvarkymą.

Gruodžio 31 d. bendra likusi nominalioji suma buvo 37,1 mlrd. eurų pagal EFSM, 90,4 mlrd. eurų pagal SURE ir 26,3 mlrd. eurų pagal susitarimą dėl paskolos Graikijai. Tą dieną nebuvo jokių pagal MTFA neapmokėtų sumų.

5.3 Eurosistemos atsargų valdymo paslaugos

2025 m. Eurosistema ir toliau siūlė išsamų finansinių paslaugų rinkinį pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų (EAVP) sistemą, sukurtą 2005 m. klientų atsargoms eurais valdyti. Keli Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai teikė šias paslaugas suderintomis ir rinkos standartus atitinkančiomis sąlygomis euro zonai nepriklausantiems centriniams bankams, pinigų institucijoms ir vyriausybių agentūroms, taip pat tarptautinėms organizacijoms. ECB toliau koordinavo sistemą, stebėjo sklandų paslaugų teikimą, skatino sistemos tobulinimą ir rengė susijusias ataskaitas ECB sprendimus priimantiems organams.

2025 m. pabaigoje buvo 285 EAVP besinaudojančių klientų sąskaitos (2024 m. pabaigoje – 287). 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. ketvirtuoju ketvirčiu, bendras agreguotas EAVP sistemos valdomas turtas, įskaitant pinigus ir vertybinius popierius, padidėjo maždaug 8 %.

6 Grynųjų eurų naudojimas ateityje

2025 m. apyvartoje esančių eurų banknotų skaičius ir vėl padidėjo. Atsižvelgiant į Eurosistemos įsipareigojimą užtikrinti, kad grynieji pinigai ir toliau būtų prieinama, pasiekiama ir priimtina mokėjimo priemonė, o kartu, kad jie būtų kuo tvaresni ir draugiškesni aplinkai, toliau buvo kuriamas naujas eurų banknotų dizainas. Šis procesas padidins eurų banknotų saugumą ir suteiks galimybę juos padaryti artimesnius visiems europiečiams.

6.1 Grynųjų pinigų apyvartos ir tvarkymo pokyčiai

2025 m. eurų banknotų apyvartoje skaičius toliau augo ir metų pabaigoje pasiekė naują rekordą – 31,3 mlrd. vienetų, jų bendra nominalioji vertė sudarė 1 619,5 mlrd. eurų. Po to, kai palūkanų normų kilimo laikotarpiu augimas stabilizavosi, nominalusis augimas vėl šiek tiek atsigavo ir, palyginti su ankstesniais metais, eurų banknotų skaičius padidėjo 2,5 %, o vertė – 2,0 %.

6.1 pav.

Eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: mlrd.)

2015–2025 m. grynųjų pinigų apyvartoje vertė nuolat buvo didesnė kaip 10 % euro zonos BVP, o tai pabrėžia grynųjų pinigų, kaip mokėjimo priemonės ir kaip likvidaus turto, laikomo sandoriams ir atsargumo tikslais, svarbą. Grynųjų pinigų apyvartos didėjimą taip pat skatino tarptautinis euro naudojimas.

2025 m. kredito įstaigos grąžino euro zonos nacionaliniams centriniams bankams (NCB) 24,5 mlrd. vienetų banknotų, t. y. 0,9 mlrd. vienetų banknotų mažiau nei 2024 m. NCB saugomų banknotų vertė 2025 m. buvo 833 mlrd. eurų, t. y. mažesnė nei 2024 m., kai ji sudarė 856 mlrd. eurų. Šį sumažėjimą iš dalies lėmė tai, kad kredito įstaigos, užuot grąžinusios banknotus NCB, didesnį jų skaičių grąžino atgal į apyvartą.

2025 m., palyginti su ankstesniais metais, euro zonos valstybių narių išleistų į apyvartą eurų monetų skaičius padidėjo 1,8 %, o vertė – 2,6 %, ir sudarė 2,7 mlrd. vienetų monetų, jų nominalioji vertė – 890 mln. eurų.

6.2 Grynųjų pinigų teisinės sistemos tobulinimas

Didėjantis eurų banknotų apyvartoje skaičius rodo, kad ir toliau reikia į ateitį orientuotos politikos, kuri užtikrintų grynųjų pinigų priėmimą ir gerą galimybę gauti grynųjų pinigų paslaugas, taip pat užtikrintų banknotų saugumą ir tvarumą. Euro zonoje didėjantis susirūpinimas dėl grynųjų pinigų priėmimo ir galimybės gauti grynųjų pinigų paslaugas rodo, kad reikia skubiai sukurti išsamią ES sistemą, kurioje būtų nustatytos aiškios ir privalomos taisyklės dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statuso. Tokia sistema sustiprins visuomenės pasitikėjimą grynaisiais pinigais ir aiškiai nustatys valstybių narių pareigas užtikrinant veiksmingą galimybę gauti grynųjų pinigų paslaugas ir didesnį šių paslaugų atsparumą. ECB palankiai įvertino didelę pažangą, kurią padarė ES teisėkūros institucijos, 2025 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryboje susitarus dėl bendro požiūrio, ir yra pasirengęs teikti techninę pagalbą baigiant rengti Reglamentą dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės^[71], jis yra bendrosios valiutos dokumentų rinkinio dalis. Nors euro zonoje apskritai didėja mažmeninių skaitmeninių mokėjimų, iš elektros energijos tiekimo sutrikimų analizės matyti, kad grynieji pinigai tebėra patikima atsarginė priemonė mokėjimo sistemos sutrikimų, kurie gali įvykti netikėtai ir turėti plataus masto poveikį sandoriams, atveju^[72]. Grynieji pinigai stiprina sisteminį atsparumą, nes (be kasdienio plataus naudojimo) sutrikimų laikotarpiais yra lyg mokėjimo sistemos „atsarginis ratas“ ir taip pat skatina konkurenciją mokėjimų rinkose. Jie yra svarbūs ir dėl finansinės įtraukties, nes daugelis piliečių, juo labiau pažeidžiamų grupių, savo kasdieniams mokėjimams naudoja grynuosius pinigus.

6.3 Klastojimas ir eurų banknotų raida

2025 m. iš apyvartos išimta apie 444 000 padirbtų eurų banknotų, o tai yra 20 % mažiau nei ankstesniais metais. 20 ir 50 eurų nominalų banknotai ir toliau buvo padirbinėjami dažniausiai – jie sudarė apie 80 % visų padirbtų banknotų.

2025 m. milijonui apyvartoje esančių tikrų banknotų teko 14 padirbtų, o tai yra vienas mažiausių skaičių, užfiksuotų nuo euro įvedimo (žr. 6.2 pav.). Taigi, tikimybė gauti padirbtą banknotą yra labai maža.

Didžioji dalis padirbtų banknotų yra labai prastos kokybės, be apsaugos priemonių arba su labai prasta jų imitacija. Banknotus galima patikrinti taikant paprastą metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“, aprašytą tinklalapyje apie banknotų apsaugos priemones ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų interneto svetainėse.

6.2 pav.

Milijonui tikrų banknotų apyvartoje tenkantis per metus aptiktų padirbtų banknotų skaičius

Naujo eurų banknotų dizaino kūrimo pažanga

2025 m. ECB toliau dirbo kuriant naują eurų banknotų dizainą. Šiuo procesu siekiama, kad nauji banknotai geriau atspindėtų Europos vienybę, tapatybę ir vertybes, būtų saugesni, tausotų aplinką ir būtų artimesni visiems europiečiams. Šis projektas, pradėtas įgyvendinti 2021 m. gruodžio mėn., pabrėžia ECB įsipareigojimą užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų saugi ir visiems prieinama mokėjimo priemonė.

Visuomenės įtraukimas į naujo dizaino kūrimo procesą buvo itin svarbus. Per konsultacijas ir apklausas ECB surinko idėjas ir atsiliepimus iš visos Europos Sąjungos. 2023 m., remdamasi visuomenės nuomone ir ekspertų rekomendacijomis, Valdančioji taryba pasirinko dvi naujų banknotų temas: „Europos kultūra“, kuri skirta bendroms kultūrinėms erdvėms ir žymioms Europos asmenybėms paminėti, bei „Upės ir paukščiai“, ji atspindi turtingą Europos gamtos įvairovę. 2025 m. pradžioje buvo parinkti kiekvieną temą iliustruojantys motyvai.

Vėliau, liepos 15 d., ECB paskelbė naujų banknotų dizaino konkursą, kviesdamas Europos Sąjungoje gyvenančius dizainerius ir menininkus teikti paraiškas dalyvauti dizaino kūrimo etape. Dalyviai buvo atrinkti atsižvelgiant į jų patirtį ir laimėjimus, jie jau pradėjo rengti dizaino pasiūlymus. Dizaino konkurso vertinimo komisija, sudaryta iš nepriklausomų ekspertų iš kiekvienos euro zonos šalies, atrinks iki penkių geriausių kiekvienos temos dizainų. Visuomenė turės galimybę pareikšti savo nuomonę prieš Valdančiajai tarybai atrenkant galutinius dizainus, o tai numatoma padaryti apie 2026 m. pabaigą. Nauji banknotai į apyvartą bus išleisti praėjus keleriems metams po šio sprendimo priėmimo ir užbaigus gamybos procesą.

7 Statistika

ECB kartu su nacionaliniais centriniais bankais (NCB) plėtoja, renka, sudaro ir skelbia įvairaus pobūdžio statistiką ir duomenis, reikalingus įgyvendinant Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos sisteminės rizikos valdybos uždavinius. Šią statistiką taip pat naudoja viešojo sektoriaus institucijos, tarptautinės organizacijos, finansų rinkos dalyviai, žiniasklaida ir plačioji visuomenė, kartu ji padeda ECB užtikrinti didesnį veiklos skaidrumą.

2025 m. ECB patobulino euro zonos statistiką siekdamas geriau remti pinigų politiką, finansinį stabilumą ir bendresnius ES prioritetus. Buvo patobulinti pagrindiniai pinigų rinkų, bankų ir valdžios sektoriaus finansų duomenų rinkiniai, taip padidinant aprėptį, nuoseklumą bei skaidrumą ir kartu supaprastinant NCB atskaitomybę. Toliau buvo plėtojami su klimatu susiję rodikliai siekiant pateikti išsamesnę informaciją apie tvaraus finansavimo ir klimato riziką, taip padedant integruoti klimato aspektus į politikos analizę. Teisės aktų lygmeniu ECB rekomendavo tikslinius Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 pakeitimus, kad būtų atnaujinta statistikos rinkimo sistema, pagerinta duomenų kokybė bei veiksmingumas, kuo labiau sumažinta atskaitomybės našta, kartu užtikrinant konfidencialumą. Be to, Jungtinis bankų atskaitomybės komitetas (JBAK) padarė svarbią pažangą siekdamas padidinti bankų atskaitomybės veiksmingumą ir paskelbė pirmą rekomendaciją dėl peržiūrėto Statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus įgyvendinimo.

7.1 Euro zonos statistikos plėtojimas siekiant patenkinti kintančius politikos poreikius

2025 m. sausio mėn. ECB gerokai patobulino savo trumpalaikių Europos vertybinių popierių (STEP) statistiką, kuri teikia informaciją apie pirminės rinkos apimtį, sandorius ir trumpalaikių skolos vertybinių popierių, išleistų pagal programas, kurioms suteiktas STEP ženklas, pajamingumą. Naujoji STEP statistika grindžiama ne tik reikalavimus atitinkančių STEP duomenų teikėjų pateiktais duomenimis, bet ir kitais aukštos kokybės duomenimis, esančiais ECB centralizuotoje vertybinių popierių duomenų bazėje, todėl pagerėjo duomenų kokybė ir aprėptis. Išplėstos aprėpties statistika skelbiama interaktyviose ataskaitose – jose pateikiami nauji savaitiniai duomenys, taip padedant Eurosistemai (dėl jos pinigų politikos operacijų), vertybinių popierių emitentams ir investuotojams stebėti pinigų rinkos veiklą.

Tą patį mėnesį valdančioji taryba priėmė naujas gaires, kuriomis atnaujinama ir labiau suderinama esama euro zonos statistikos apie namų ūkių turtą, pajamas ir vartojimą sistema^[73]. Ši sistema leidžia geriau suprasti įvairių namų ūkių grupių padėtį ir tai, kaip jas veikia ekonominiai pokyčiai bei pinigų politika.

Valdančioji taryba priėmė naują gairių dėl valdžios sektoriaus finansų statistikos redakciją, kuria reglamentuojama, kaip renkami ir teikiami euro zonos duomenys apie valdžios sektoriaus pajamas, išlaidas, deficitą (perteklių) ir skolą^[74]. Naujoje gairių redakcijoje nustatyti aiškesni duomenų šablonai pagal sektorius (centrinės, krašto ir vietos valdžios bei socialinio draudimo fondų), pateikiama suderinta informacija apie finansines sąsajas su ES biudžetu ir nustatyta, kada NCB gali remtis statistiniais duomenimis, kuriuos jau perdavė Eurostatas. Tai padidina nuoseklumą ir padeda išvengti nebūtinos dvigubos atskaitomybės.

Siekiant didinti euro pinigų rinkos statistikos patikimumą ir reprezentatyvumą, nuo 2025 m. liepos 2 d. į kasdien skaičiuojamą euro trumpalaikio skolinimosi normą (€STR) įtraukiami duomenys, kuriuos pateikia išplėstos respondentų, kuriems taikoma euro pinigų rinkos statistikos atskaitomybė (PRSA), grupės. Tokia praktika pradėta taikyti po to, kai 2024 m. liepos 1 d. PRSA pradėta taikyti dar 24 bankams ir dėl to padidėjo kelių euro zonos šalių imtis, pirmą kartą įtrauktas Liuksemburgas ir Portugalija. Šis lyginamasis indeksas dabar grindžiamas didesne sandorių apimtimi ir išsamesne aprėptimi.

2025 m. liepos mėn. ECB pradėjo skelbti išsamesnę statistiką apie euro zonos portfelines investicijas į skolos vertybinius popierius, suskirstytas pagal šalis^[75]. Naujai išskaidyti duomenys pateikiami pagal daugiau valiutų ir emitento šalių, pagal įvairesnius investuotojus ir emitentų sektorius, pagal skirtingus vertybinių popierių terminus, taip pat nurodoma, ar obligacija yra žalioji, ar tvari. Be to, turtas ir įsipareigojimai sugrupuoti pagal paprastas rizikos klases, pagrįstas kredito reitingais, o kai kurie rodikliai pateikiami tiek nominaliąja, tiek rinkos verte, todėl gaunamas aiškesnis vaizdas apie pozicijas ilgesnėje perspektyvoje.

2025 m. spalio mėn. Valdančioji taryba priėmė gaires, kuriomis iš dalies keičiamos gairės dėl konsoliduotų bankų duomenų^[76]. Buvo išplėsta statistikos aprėptis, įtraukiant 1 klasės investicines įmones, kad apibendrinti duomenys geriau atspindėtų visą ES bankų sektorių^[77]. Šis pakeitimas leidžia ECB centralizuotai apibendrinti priežiūros duomenis už NCB, naudojant savo IT sistemas, kad būtų padidintas suderinamumas tarp šalių ir veiksmingumas. Be to, atskaitomybės šablonai buvo patobulinti siekiant pateikti išsamesnę informaciją apie bankų statistiką.

2025 m. lapkričio mėn. ECB dar pagerino su klimatu susijusius statistikos rodiklius. Tvarių skolos vertybinių popierių rodikliai buvo pateikti išsamiau, įtraukiant naują suskirstymą pagal valiutas, vertybinių popierių terminus ir palūkanų normos rūšį. Pereinamojo laikotarpio rizikos rodikliai dabar suteikia išsamesnės informacijos apie bankų paskolų ir vertybinių popierių portfelių pasiskirstymą pagal sektorius ir taršos anglies dioksidu intensyvumą, todėl lengviau įvertinti pozicijas labai taršių sektorių atžvilgiu ir stebėti pokyčius ilgesnėje perspektyvoje. Fizinės rizikos rodikliai buvo patikslinti, kad apimtų daugiau rizikų,, įtraukiant riziką, kurią gali sukelti temperatūra ir krituliai, bei vandens trūkumą, ir susieti šiuos veiksnius su atitinkama geografine vieta.

7.2 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 peržiūra – ECB renkama statistinė informacija

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2533/98^[78] nustatyta teisinė statistinės informacijos, kuri reikalinga ECBS uždaviniams vykdyti, rinkimo iš bankų ir kitų atskaitingųjų agentų rinkimo sistema. Šis reglamentas priimtas 1998 m. ir iš dalies pakeistas 2009 bei 2015 m. Kadangi ekonomika, finansų sistema ir duomenų aplinka ir toliau nuolat kinta, 2025 m. ECB paskelbė naują rekomendaciją iš dalies pakeisti šį reglamentą^[79]. 2025 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas^[80].

Skaitmeninė pertvarka kelia naujų reikalavimų ir atveria naujų galimybių ne tik verslui, bet ir viešųjų paslaugų teikimui. Dėl jos susikūrė precedento neturinti aplinka, kurioje atsirado naujų statistikos poreikių, reikalingų ECBS uždaviniams vykdyti, ir naujų galimybių efektyviai rinkti išsamius duomenis. Be to, neseniai įvykę ekonominiai ir finansiniai pokyčiai padidino poreikį rinkti aktualesnę, dažniau ir išsamesnę statistiką, kartu kuo labiau sumažinant atskaitomybės naštą.

Dėl šių priežasčių buvo svarbu pritaikyti teisinę sistemą taip, kad statistinės ir priežiūrinės atskaitomybės srityje, kai įmanoma, būtų laikomasi vienkartinio duomenų pateikimo principo. Siekiant išvengti atvejų, kai tuos pačius duomenis renka kelios valstybės narės ir ES institucijos bei įstaigos, statistine informacija turėtų būti dalijamasi tarp ECBS narių, taip pat ECBS turėtų dalytis ja su Europos statistikos sistemos nariais ir kitomis atitinkamomis šalimis aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis, nepriklausomai nuo to, kuris ECBS narys iš pradžių surinko duomenis.

7.3 Bankų duomenų teikimo efektyvumo didinimas

Jungtinis bankų atskaitomybės komitetas (JBAK), vienijantis Europos ir nacionalines institucijas bei bankų sektorių, padarė didelę pažangą didindamas bankų duomenų teikimo efektyvumą. 2025 m. birželio mėn. JBAK pasiekė svarbų etapą, kai paskelbė pirmąją rekomendaciją dėl peržiūrėto Statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 2.1 red.) įgyvendinimo. ECB ir Europos bankininkystės institucija užtikrins, kad bankai galėtų vienu metu taikyti peržiūrėtą klasifikatorių statistinei, priežiūrinei ir pertvarkymo atskaitomybei.

2025 m. Eurosistema ir toliau siekė mažinti bankų atskaitomybės naštą konsoliduodama statistinės informacijos teikimo reikalavimus per Integruotą atskaitomybės sistemą (IReF). Atsižvelgdama į geopolitinius pokyčius ir ilgalaikį IReF projekto pobūdį, Eurosistema nusprendė įvertinti, ar šis pirmasis žingsnis visiškai integruotos atskaitomybės sistemos link kartu galėtų būti žingsnis ir technologiškai labiau suverenios Europos link. Todėl Eurosistemai reikia daugiau laiko, negu buvo numatyta, kad ji galėtų įvertinti labiau suverenias IReF įgyvendinimo alternatyvas, įskaitant debesijos prieglobos paslaugas.

Be to, užtikrinant efektyvesnę atskaitomybę, toliau didėjo Bankų integruoto atskaitomybės žodyno (BIRD), t. y. priemonės, kuri sujungia atsakingųjų institucijų keliamus duomenų reikalavimus ir bankų vartojamą kalbą bei apibrėžtis, vaidmuo. Žodynas buvo papildytas FINREP, turto suvaržymų ir AnaCredit reikalavimais. Buvo pradėtos naujos darbo kryptys siekiant integruoti papildomas priežiūros sistemas ir duomenų reikalavimus, taip dar labiau išplečiant BIRD taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik statistinius duomenis. Šis darbas ypač svarbus, nes jis patvirtina galimybę suderinti statistinę ir priežiūrinę atskaitomybę detaliu lygmeniu, taip pagerinant bankų teikiamų duomenų kokybę ir skatinant didesnį visų atskaitomybės sričių suderinamumą.

8 ECB mokslinių tyrimų veikla

2025 m. ECB ekspertai atliko išsamius ekonominius, pinigų srities, finansų ir teisės mokslinius tyrimus, kurie tapo svarbiu pagrindu formuojant politiką, įskaitant 2025 m. strategijos vertinimą. Darbas atliktas dalyvaujant „ChaMP“ mokslinių tyrimų tinkle^[85], o moksliniai tyrimai, grindžiami vartotojų lūkesčių tyrimo bei namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo duomenimis, ir toliau teikė daug informacijos, kuria remiantis buvo formuojama pinigų politika.

Šis skirsnis pradedamas ECB mokslinių tyrimų kokybės įvertinimu, po to aprašomos penkios pagrindinės mokslinių tyrimų ir politikos rekomendacijų sritys, taip pat per metus šiose srityse padaryta pažanga. Toliau pateikiama Dirbtinio intelekto (DI) tyrimų darbo grupės (TDG) įkūrimo ir veiklos apžvalga, o skirsnio pabaigoje pateikiamas intarpas „Makroekonominis modeliavimas esant neapibrėžtumui“.

ECB siekia vykdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus srityse, kurios yra svarbiausios centrinių bankų įgaliojimams ir veiklai. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. pagal „Research Papers in Economics“ (RePEc) – plačiai naudojamą ekonomikos mokslinių tyrimų indeksą – ECB užima pirmą vietą pinigų ekonomikos srityje. 2025 m. antroje ir trečioje vietoje buvo atitinkamai JAV federalinio rezervo valdyba ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Be to, platesnėje makroekonomikos srityje ECB teko antra vieta, jį aplenkė tik Harvardo universiteto Ekonomikos fakultetas, tačiau ECB buvo viena vieta aukščiau už TVF. Bankininkystės srityje ECB ir toliau užėmė pirmą vietą, aplenkdamas Tarptautinių atsiskaitymų banką ir Čikagos universiteto Booth verslo mokyklą. 2025 m. tarp viso pasaulio centrinių bankų ir panašių įstaigų ECB užėmė antrą vietą, nusileisdamas TVF ir lenkdamas JAV federalinio rezervo valdybą. Europoje ECB užėmė trečią vietą tarp visų sričių ir įstaigų (po Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos bei Paryžiaus ekonomikos mokyklos).

2025 m. ECB vykdyti mokslinių tyrimų projektai gali būti suskirstyti į penkias plačias temines sritis. Visų sričių projektai buvo vykdomi pasinaudojant nacionalinių centrinių bankų indėliu ir bendradarbiaujant su Europos centrinių bankų sistemos mokslinių tyrimų grupėmis.

Pirma, tyrimai, susiję su pinigų politikos strategija ir poveikio perdavimu, prisidėjo prie ECB 2025 m. strategijos vertinimo ir padėjo geriau suprasti pinigų politikos poveikio perdavimą. Atnaujinus prognozavimo modelius, numatomas poveikio perdavimas susilpnėjo, o modelių prognozavimo tikslumas ir interpretavimo pajėgumas nestandartinės politikos ir energijos kainų lemiamos infliacijos laikotarpiais padidėjo. Kitas pinigų politikos poveikio perdavimo srityje vykdytas darbas buvo skirtas kiekybinio griežtinimo, turto pirkimo ir intervencijų krizių atveju analizei. Rezultatai suteikia naujų įžvalgų apie likvidumo lūkesčių poveikį skirtumams pinigų rinkoje, poveikio perdavimo nevienodumą tarp namų ūkių, įmonių ir sektorių bei netiesinę infliacijos dinamiką, taip pat apie pinigų politikos, finansinio stabilumo ir fiskalinės politikos sąveiką. Galiausiai, atliekant pinigų politikos įgyvendinimo tyrimus, daugiausia dėmesio buvo skiriama pinigų rinkos kintamumui, atpirkimo sandorių kainodarai ir reguliavimo pokyčiams, o atliekant komunikacijos tyrimus, buvo nagrinėjamas pasitikėjimas, lūkesčių įtvirtinimas ir visuomenės požiūris į centrinio banko komunikaciją bei skaitmeninį eurą. Tyrimai komunikacijos srityje apėmė bendradarbiavimą „ChaMP“ tyrimų tinkle.

Antra teminė sritis buvo susijusi su fiskaline politika ir valdymu ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Atliekant šios srities mokslinius tyrimus, buvo nagrinėjami pinigų ir fiskalinės politikos sąveikos mechanizmai, fiskaliniai saugikliai ir žalioji pertvarka. Tyrimų rezultatai parodė, kad tinkamai parengtos fiskalinės taisyklės gali padėti įgyvendinti pinigų politiką pasiekus apatinę ribą, kad fiskalinės skatinamosios priemonės daro įtaką infliacijos dinamikai, o klimato politikoje siekiama subalansuoti infliaciją, produkciją ir pertvarkos efektyvumą.

Trečia, tarptautinės makroekonomikos ir finansų srityje ECB tyrėjai nagrinėjo geopolitinį susiskaidymą, tarpvalstybinį sukrėtimų poveikį, valiutos dominavimą ir tarptautinę pinigų sistemą. Atitinkami rezultatai pabrėžia prekybos ir mokėjimų regioniškumą, nevienodą JAV pinigų politikos poveikį pasauliui ir tolesnį JAV dolerio dominavimą, taip pat nedidelius pokyčius valiutos naudojimo ir finansinės infrastruktūros srityse. Taip pat buvo nagrinėjamas teisinės valstybės principas, kuriam, kaip vertybei, kyla iššūkių tarptautiniu lygmeniu.

Ketvirta ECB tyrimų teminė sritis – makroekonominė dinamika ir mikroekonominiai pagrindai. 2025 m. daugiausia dėmesio skirta įmonių, namų ūkių, darbo rinkų ir kainų analizei, taip pat tyrimų metodams, kuriems naudojami išsamūs duomenys ir mikroekonominiais pagrindais pagrįsti modeliai. Darbas šioje srityje atskleidė nevienodą reakciją į sukrėtimus ir pinigų politiką, lūkesčių vaidmenį, sektorių infliacijos dinamiką ir darbo rinkos atsparumą. Taip pat buvo nagrinėjami metodiniai laimėjimai, įskaitant tuos, kurie buvo pasiekti naudojant DI pagrįstas prognozavimo ir vertinimo priemones.

Galiausiai, finansų įstaigų ir rinkų srityje atliekant 2025 m. mokslinius tyrimus, buvo išsamiai analizuojama pinigų politikos, finansų rinkų, infliacijos ir realiosios ekonomikos sąveika. Atliekant tyrimus buvo nagrinėjamas pinigų politikos perdavimas per būsto draudimą, kredito pasiūlą ir paskolų sutarčių struktūras, o jie parodė bankų balanso charakteristikų ir rinkos nevienalytiškumo vaidmenį. Atliekant kitus šios srities tyrimus, buvo vertinamas centrinio banko turto pirkimo poveikis bei pinigų ir makroprudencinės politikos sąveika, parodydami, kad pinigų politika daro didesnį poveikį paskolų palūkanų normoms negu makroprudecninė politika. Be to, tyrėjai ir toliau daug dėmesio skyrė bankų atsparumui, priežiūros reformoms ir ne bankų tarpininkams, įskaitant savitarpio fondus ir draudikus. Galiausiai ne mažiau svarbūs finansų sistemos tyrimai apėmė su klimatu susijusių finansinių rizikų, įskaitant su klimatu susijusio pereinamojo laikotarpio rizikas, ir klimato srities įsipareigojimų veiksmingumo analizę.

Sparčiai plintantis DI turėtų iš esmės pakeisti ekonomiką. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. rugsėjo mėn. buvo įkurta dvejų metų trukmės DI TDG, ji dirbo dviem kryptimis: DI ir realiosios ekonomikos bei DI ir finansų sektoriaus. Darbas realiosios ekonomikos srityje apima DI poveikio našumui, darbo jėgos paklausai, įmonių dinamikai, konkurencijai ir infliacijai tyrimą. Taip pat tiriamas mašinų mokymosi ir didžiųjų kalbos modelių naudojimas tekstų analizei, prognozėms ir technologijų paplitimo tyrimams. Finansų sektoriaus srityje tyrėjai pradėjo eksperimentuoti DI naudodami vertybinių popierių rinkų, bankų veiklos ir skaitmeninių mokėjimų analizei. Pirminiai rezultatai, atrodo, skiriasi nuo standartinių modelių rezultatų, o tai turi pasekmių finansiniam stabilumui ir paskolų kainodarai.

ECB mokslinių tyrimų rezultatų lygis tebebuvo aukštas. Ekspertai iš viso paskelbė 158 straipsnius ECB darbo straipsnių serijoje ir 12 straipsnių mokslinių tyrimų biuletenyje. Daugelis šių darbo straipsnių buvo paskelbti ir išorės akademiniuose žurnaluose. Kartu pagal ECB Teisės tyrimų programą koordinuoti moksliniai tyrimai buvo paskelbti prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose, o pats ECB išleido specialų straipsnių rinkinį, skirtą ES savarankiškumo stiprinimo teisiniams aspektams.

9 Teisinė veikla ir pareigos

Šiame skirsnyje apžvelgiama su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisdikcija, pateikiama informacija apie ECB nuomones ir atvejus, kai nebuvo vykdomas reikalavimas konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų, susijusių su jo kompetencijos sritimis. Jame taip pat pateikiama informacija apie ECB vykdomą piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymosi stebėseną.

9.1 Su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

2025 m. vasario mėn. ESTT atmetė apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas reikalavimas atlyginti ECB padarytą žalą, ECB Pirmininkei per spaudos konferenciją padarius viešą pareiškimą (C-11/24 P)^[94]. ESTT patvirtino, jog tam, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 340 straipsnį atsirastų ECB deliktinė atsakomybė, turi būti nustatytas pakankamai šiurkštus teisės normos, skirtos suteikti teises fiziniams asmenims, pažeidimas. ESTT nusprendė, kad nurodytos teisės nuostatos dėl kompetencijų pasiskirstymo tarp ECB organų ir dėl pinigų politikos tikslų nesuteikia teisių fiziniams asmenims, todėl ECB neatsako už žalą. ESTT taip pat patvirtino Bendrojo Teismo išvadą, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp viešo pareiškimo ir nurodytų finansinių nuostolių. Taigi, šiuo sprendimu dar kartą patvirtinamos ECB atsakomybės už pranešimus apie pinigų politiką ribos pagal ES teisę, o tai prisideda prie teisinio tikrumo vykdant jo institucinius įgaliojimus.

2025 m. liepos mėn. ESTT patvirtino, kad ECB, paskyręs Banca Carige laikinąjį administratorių, teisingai aiškino ir taikė Italijos įstatymą, kuriuo įgyvendinama Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva^[95] (sujungtos bylos C-777/22 P ir C-789/22 P). Jis paaiškino, kad, kai ECB taiko nacionalinės teisės aktus, kuriais perkelta ES direktyva, jo tiesiogiai prižiūrimam bankui, kaip numatyta Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) reglamento^[96] 4 straipsnio 3 dalyje, jis privalo aiškinti nacionalines taisykles laikydamasis tiek direktyvos, tiek ES teisės apskritai. Šie ECB ir Europos Komisijos pateikti apeliaciniai skundai buvo susiję su ankstesniu Bendrojo Teismo sprendimu byloje T-502/19 Corneli / ECB, kuri buvo iškelta smulkiajam akcininkui užginčijus ECB sprendimą paskirti Banca Carige laikinuosius administratorius. Priimtinumo klausimu ESTT patvirtino Bendrojo Teismo išvadą, kad tam tikromis aplinkybėmis prižiūrimų subjektų akcininkai gali turėti teisę užginčyti ECB priežiūros sprendimus, visų pirma tais atvejais, kai tie sprendimai daro poveikį jų administracinių teisių įgyvendinimui. ESTT panaikino 2022 m. Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžino jam bylą nagrinėti iš naujo.

9.2 ECB nuomonės ir reikalavimų nesilaikymo atvejai

Pagal SESV 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį, su ECB turi būti konsultuojamasi dėl bet kokių siūlomų ES ar nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis. Visos ECB nuomonės skelbiamos portale EUR‑Lex.

2025 m. užregistruoti devyni aiškūs ir svarbūs atvejai, kai nebuvo laikomasi pareigos konsultuotis su ECB dėl teisės akto projekto. Du atvejai, kai nebuvo laikomasi nustatytos pareigos, buvo susiję su Sąjungos teisės aktais, o septyni – su nacionalinės teisės aktais. Abiem atvejais, kai nebuvo konsultuotasi dėl ES teisės aktų nuostatų projekto, ir šešiais iš septynių atvejų, kai nebuvo konsultuotasi dėl nacionalinės teisės nuostatų projektų, ECB priėmė nuomones savo iniciatyva.

Pirmasis ES atvejis buvo susijęs su ES pasiūlymu dėl direktyvos, kuria dvejiems metams būtų atidėtas terminas, iki kurio valstybės narės turi pradėti taikyti tam tikrus įmonių informacijos apie tvarumą teikimo ir įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimus. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes jis reikšmingas pinigų politikos įgyvendinimui, kredito įstaigų prudencinei priežiūrai, indėliui į sklandų kompetentingų institucijų vykdomos politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, įgyvendinimą bei statistinės informacijos rinkimui.

Antrasis ES atvejis buvo susijęs su ES pasiūlymu dėl reglamento dėl tam tikrų atskaitomybės reikalavimų finansinių paslaugų ir investicijų palaikymo srityje. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl to, kad reglamentas gali padaryti poveikį atskaitomybei ir keitimuisi statistiniais duomenimis.

Pirmasis nacionalinis pareigos nevykdymo atvejis susijęs su Bulgarijos teise, kurioje numatytos terorizmo finansavimo, masinio naikinimo ginklų platinimo ir pinigų plovimo prevencijos priemonės. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes yra susijęs su nacionaline teise, darančia įtaką ECB išimtinei kompetencijai suteikti ir panaikinti leidimus BPM. Kiti trys nacionaliniai pareigos nevykdymo atvejai susiję su Kroatijos, Graikijos ir Vengrijos teisės aktais, kurie, be kita ko, reglamentuoja piliečių galimybę gauti grynųjų pinigų. Šie atvejai laikomi aiškiais ir svarbiais, nes pakankama ir veiksminga galimybė naudotis grynųjų pinigų paslaugomis yra būtina siekiant išsaugoti grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusą. Ketvirtasis nacionalinis atvejis yra susijęs su Vengrijos teisės aktu dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes atitinkamuose teisės aktuose nustatyti įpareigojimai ir priežiūros įgaliojimai daro poveikį Magyar Nemzeti Bank nepriklausomumui pagal SESV 130 straipsnį. Penktasis nacionalinis atvejis yra susijęs su Vengrijos teisės aktu, darančiu įtaką Magyar Nemzeti Bank. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl jo poveikio Magyar Nemzeti Bank sprendimų priėmimo organams, piniginio finansavimo draudimui ir Magyar Nemzeti Bank įsteigtų fondų leistinai veiklai. Septintasis nacionalinis atvejis susijęs su Vengrijos teise, kuria, remiantis į nacionalinę teisę perkelta Kapitalo reikalavimų Direktyva (KRD)^[97], reglamentuojama valdytojo pavaduotojo kadencija ir nustatomi tam tikri jo paskyrimo ir atleidimo reikalavimai. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl poveikio Magyar Nemzeti Bank sprendimus priimantiems organams ir Magyar Nemzeti Bank nepriklausomumui.

ECB priėmė aštuonias nuomones dėl ES teisės aktų pasiūlymų, susijusių su i) trumpesniu vertybinių popierių atsiskaitymo ciklu ES; ii) prudenciniais reikalavimais kredito įstaigoms dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams pagal grynojo pastovaus finansavimo rodiklį; iii) įmonių informacijos apie tvarumą teikimo supaprastinimu, taip pat išsamaus patikrinimo ir taksonomijos reikalavimais; iv) nefinansine komercinės paskirties nekilnojamojo turto statistika; v) euro įvedimu Bulgarijoje; vi) programa „Pericles V“, skirta kovai su euro padirbinėjimu; vii) paprastu ir skaidriu pakeitimu vertybiniais popieriais ir susijusiais kapitalo reikalavimais bei viii) ekonominio valdymo taisyklių supaprastinimu.

ECB priėmė 37 nuomones dėl nacionalinės teisės aktų projektų. Nuomonės dėl nacionalinės teisės aktų dažnai apima daugiau nei vieną temą, priklausomai nuo nacionalinės teisės aktų, dėl kurių konsultuojamasi su ECB, taikymo srities^[98]. ECB priėmė:

• septyniolika nuomonių dėl nacionalinių centrinių bankų, įskaitant dėl aukso atsargų nuosavybės, sprendimus priimančių organų narių kadencijų ir sudėties, interesų konfliktų prevencijos, pelno paskirstymo taisyklių, iždo sąskaitų, dalyvavimo BPM, pareigų civilinės krizės metu, kibernetinio saugumo ir atsparumo reikalavimų taikymo, valstybės narės įnašo į Tarptautinio valiutos fondo kvotą finansavimo, taip pat fondų ir pensijų;
• aštuonias nuomones dėl grynųjų pinigų, įskaitant galimybę gauti grynųjų pinigų paslaugas, grynųjų pinigų limitus, grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusą ir konstitucinės teisės atlikti mokėjimus grynaisiais pinigais įtvirtinimą;
• septynias nuomones dėl priežiūros nepriklausomumo ir interesų konfliktų prevencijos;
• tris nuomones dėl specialiosios paskirties bankų mokesčių arba finansinių sandorių mokesčių;
• dvi nuomones dėl teisės naudotis mokėjimo sistemomis;
• dvi nuomones dėl susijungimų, pardavimų ir įsigijimų vertinimo procedūros;
• vieną nuomonę dėl skaitmeninės veiklos atsparumo mokėjimų srityje;
• vieną nuomonę dėl finansinių pranešimų paslaugų teikėjų priežiūros;
• vieną nuomonę dėl IBAN sąskaitų perkeliamumo;
• vieną nuomonę dėl privalomo mokėjimų negrynaisiais pinigais priėmimo;
• vieną nuomonę dėl specialiųjų kredito įstaigų, kurioms taikoma mažesnė kaip 1 mln. eurų pradinio kapitalo riba;
• vieną nuomonę dėl nacionalinės teisės aktų, BPM ir konkretiems sektoriams taikomų bankininkystės taisyklių sąveikos;
• vieną nuomonę dėl privalomųjų atsargų dydžio šalyje, nepriklausančioje euro zonai;
• vieną nuomonę dėl potvynių draudimo;
• vieną nuomonę dėl nepaprastųjų priemonių planavimo civilinės krizės atveju;
• vieną nuomonę dėl makroprudencinių priemonių, susijusių su būsto paskolomis.

9.3 Piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymasis

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 271 straipsnio d punktą, ECB patikėta stebėti, kaip ES šalių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) laikosi draudimų, nustatytų Sutarties 123 ir 124 straipsniuose bei Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 3603/93^[99] ir Nr. 3604/93^[100]. Pagal 123 straipsnį, ECB ir NCB draudžiama leisti lėšų pereikvojimą sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybę vyriausybėms bei ES institucijoms ar įstaigoms, taip pat pirminėje rinkoje pirkti šių institucijų išleistas skolos priemones. Pagal 124 straipsnį, draudžiamos visokios rizikos ribojimo nuostatomis nepagrįstos priemonės, suteikiančios vyriausybėms ir ES institucijoms ar įstaigoms privilegiją naudotis finansų įstaigomis. Kartu su ECB valdančiąja taryba Europos Komisija stebi, kaip valstybės narės laikosi pirmiau minėtų nuostatų.

ECB taip pat stebi, kaip ES NCB antrinėje rinkoje perka vidaus viešojo sektoriaus, kitų valstybių narių viešojo sektoriaus ar ES institucijų ir įstaigų išleistas skolos priemones. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 preambulę, viešojo sektoriaus skolos priemonių pirkimas antrinėje rinkoje neturi pažeisti Sutarties 123 straipsnyje nustatyto tikslo.

2025 m. ECB vykdyta stebėsena patvirtino, kad Sutarties 123 ir 124 straipsnių iš esmės buvo laikomasi.

ECB toliau stebi Magyar Nemzeti Bank dalyvavimą Budapešto vertybinių popierių biržos veikloje, nes susirūpinimą dėl piniginio finansavimo vis dar kelia tai, kad 2015 m. Magyar Nemzeti Bank įsigijo kontrolinį Budapešto vertybinių popierių biržos akcijų paketą.

NCB vykdomas viešojo sektoriaus įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui finansavimas nelaikomas piniginiu finansavimu, jei dėl jo atsiranda užsienio pretenzijų, turinčių visas oficialiųjų tarptautinių atsargų savybes. Tačiau ankstesniais metais Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique ir Banque de France per Tarptautinį valiutos fondą suteiktos finansinės dotacijos, skirtos skolai labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims sumažinti, nesukėlė jokių užsienio pretenzijų, todėl joms ir toliau reikia taikyti korekcines priemones.

Ispanijos finansinės žvalgybos padaliniui (Servicio Ejecutivo de la Comisión de Prevención del Blanqueo de Capitales e Infracciones Monetarias, toliau – Sepblac) skirtas Banco de España finansavimas yra nesuderinamas su piniginio finansavimo draudimu, nes Sepblac yra viešojo sektoriaus institucija. Todėl su Sepblac susiję susitarimai turėtų būti persvarstyti, kad būtų užtikrintas draudimo laikymasis.

10 ECB ES ir tarptautiniame kontekste

Visi trys ECB sprendimus priimantys organai (Valdančioji taryba, Vykdomoji valdyba ir Bendroji taryba) toliau rengė ir nustatė politikos kryptis pagal ECB įgaliojimus dėl Europos. ECB taip pat visus metus palaikė atvirą ir konstruktyvų dialogą su Europos ir tarptautiniais partneriais. ECB atskaitomybės sistemoje itin svarbi nuolatinė ECB ir Europos Parlamento sąveika, visų pirma dalyvaujant reguliariuose posėdžiuose ir susirašinėjant su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu (ECON).

Platesniu tarptautiniu mastu ECB prisidėjo prie G20 pastangų stiprinti tiek bankų, tiek ne bankų sektorius ir paspartinti pagrindinių įsipareigojimų dėl sistemos „Bazelis III“, kriptoturto, tarptautinių mokėjimų ir finansinio stabilumo įgyvendinimą. ECB taip pat prisidėjo prie Tarptautinio valiutos fondo (TVF) veiklos dalyvaudamas atitinkamose politikos diskusijose.

10.1 ECB sprendimų priėmimas

Valdančioji taryba, pagrindinis ECB sprendimus priimantis organas, 2025 m. posėdžiavo penkiolika kartų. Aštuoni posėdžiai buvo skirti daugiausia 2 skyriuje apibendrintiems pinigų politikos sprendimams. Septyni posėdžiai vyko Frankfurte, o vieną Florencijoje surengė Banca d’Italia. Dar septyni posėdžiai, iš kurių vienas vyko Frankfurte, o kiti – vaizdo konferencijos būdu, buvo skirti kitiems Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytiems Eurosistemos uždaviniams, pavyzdžiui, rinkos operacijoms, mokėjimo sistemoms, finansiniam stabilumui, statistikai ir banknotams, arba daugiau vidaus klausimams. Visų pirma buvo priimti strateginiai sprendimai dėl svarbiausių temų, pavyzdžiui, tokių, kurios aptariamos šioje metų ataskaitoje: skaitmeninis euras, trečiosios banknotų serijos temos ir motyvai, euro įvedimas Bulgarijoje ir ES bankininkystės taisyklių supaprastinimas. Šie posėdžiai dažnai buvo derinami su seminarais konkrečiomis politikos temomis. Tokie seminarai suteikia Valdančiosios tarybos nariams papildomos pagrindinės informacijos ir sudaro sąlygas pradėti pirmines neoficialias diskusijas ir keitimąsi nuomonėmis, nepriimant jokių sprendimų. 2025 m. gegužės mėn. Valdančioji taryba taip pat surengė strateginį uždarą posėdį Porte (Portugalija). Šis posėdis buvo skirtas 2025 m. pinigų politikos strategijos vertinimui, buvo surengtas praktinis seminaras apie skaitmeninį eurą.

Kaip matyti iš toliau pateikto paveikslo, Valdančioji taryba taip pat priėmė nemažai sprendimų rašytinės procedūros tvarka. 2025 m. įvykdytos 456 rašytinės procedūros centrinės bankininkystės klausimais^[101] ir 948 – bankų priežiūros klausimais.

2025 m. keitėsi Valdančiosios tarybos sudėtis. Kompetentingos nacionalinės institucijos paskyrė tris naujus valdytojus: Martin Kocher (Oesterreichische Nationalbank), Olaf Sleijpen (De Nederlandsche Bank) ir Álvaro Santos Pereira (Banco de Portugal). Be to, Valdančioji taryba paskyrė du narius – Mārtiņš Kazāks (Latvijas Banka) ir Olli Rehn (Suomen Pankki).

Kaip skelbta 2025 m. liepos 8 d., Bulgarija prisijungė prie euro zonos 2026 m. sausio 1 d. Nauju Valdančiosios tarybos nariu tapo Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) valdytojas Dimitar Radev. Siekiant pasirengti Bulgarijos prisijungimui prie euro zonos, nuo 2025 m. rugsėjo mėn. jis buvo nuolat informuojamas apie ECB sprendimų priėmimo klausimus ir dalyvavo posėdžiuose stebėtojo teisėmis. Kalbant apie Valdančiosios tarybos balsavimo teisių rotaciją, Bulgarijos valdytojas prisijungė prie grupės, atstovaujančios 16 mažesnių euro zonos šalių centrinių bankų, kurie dalijasi 11 balsavimo teisių.

Vykdomoji valdyba yra sprendimus priimantis organas, atsakingas už Valdančiosios tarybos posėdžių rengimą, pinigų politikos ir kitų sprendimų įgyvendinimą bei ECB kasdienės veiklos valdymą. Ji ir toliau priėmė daugumą sprendimų savo posėdžiuose, kurie vyksta kartą per savaitę antradieniais ryte. 2025 m. Vykdomoji valdyba surengė 42 posėdžius ir išnagrinėjo 977 darbotvarkės klausimus, apimančius visus ECB uždavinius bei vidaus klausimus (pvz., žmogiškųjų išteklių, biudžeto, administravimo ir IT klausimus). Be to, informaciniams klausimams ar įprastiems sprendimams priimti buvo naudojamos rašytinės procedūros, o kai kurie sprendimai buvo priimti pagal Valdančiosios tarybos įgaliojimą.

10.1 pav.

Darbotvarkės klausimų skaičius pagal sprendimus priimantį organą

10.2 pav.

Rašytinių procedūrų skaičius pagal sprendimus priimantį organą

(išskyrus bankų priežiūros rašytines procedūras)

Bendroji taryba, kurios, kaip pereinamojo laikotarpio organo, nariais yra ir ne euro zonos nacionalinių centrinių bankų (NCB) valdytojai, 2025 m. posėdžiavo keturis kartus. Buvo aptariama makroekonominė, pinigų ir finansų raida ES ir keičiamasi nuomonėmis dėl konkrečių politikos klausimų, kurie aktualūs visiems NCB. Be to, buvo taikomos rašytinės procedūros konsultuojantis su Bendrosios tarybos nariais arba juos informuojant apie klausimus, patenkančius į jos kompetencijos sritį. 2025 m. Bendroji taryba nusprendė, kad nuo 2026 m. jos posėdžiai bus rengiami rečiau – du kartus per metus.

10.2 ECB atskaitomybė

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ECB suteiktas nepriklausomumas, kad jis galėtų vykdyti savo įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą be politinio kišimosi. Šį nepriklausomumą papildo įsipareigojimas už savo veiksmus atsiskaityti ES piliečiams, kuriems atstovauja Europos Parlamentas ir jo išrinkti atstovai. ECB atskaitomybės praktika, grindžiama SESV 284 straipsnio 3 dalimi, sudaro sąlygas abipusiam dialogui su Europos Parlamentu. Tai leidžia ECB paaiškinti savo politiką bei sprendimus ir išklausyti piliečių išrinktus atstovus susirūpinimą keliančiais klausimais. Galiausiai ECB atskaitomybės sistemą papildo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdoma teisminė peržiūra.

2025 m. ECB Pirmininkė dalyvavo keturiuose reguliariuose ECON komiteto klausymuose. Pirmininkė taip pat dalyvavo plenarinio posėdžio diskusijoje dėl ECB 2023 metų ataskaitos. Balandžio mėn. ECB pirmininkės pavaduotojas pristatė ECB 2024 metų ataskaitą ECON komitetui. Tą pačią dieną ECB paskelbė savo atsakymą į Europos Parlamento pastabas, pateiktas rezoliucijoje dėl 2023 metų ataskaitos. Per metus ECB atsakė į 15 Europos Parlamento narių raštu pateiktų klausimų. Šie klausimai buvo susiję su tokiomis temomis kaip pinigų politika, ekonomikos perspektyvos, skaitmeninis euras ir instituciniai klausimai. O 2025 m. spalio mėn. ECON komiteto delegacija vyko kasmetinio vizito į ECB į Frankfurtą prie Maino.

2025 m. ECB toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos Parlamentu skaitmeninio euro klausimais. Vykdomosios valdybos narys Piero Cipollone dalyvavo keturiose nuomonių apsikeitimo sesijose ECON komitete ir jose pateikė naujausią informaciją apie projekto pažangą. Komiteto pirmininkas ir nariai buvo nuolat informuojami pranešimais apie visus svarbiausius su skaitmeniniu euru susijusius pokyčius. Siekdamas prisidėti prie šiuo metu vykstančio teisėkūros proceso dėl skaitmeninio euro, ECB taip pat pateikė Europos Parlamento nariams techninę analizę ir rekomendacijas.

2025 m. pavasarį atlikta standartinė Eurobarometro apklausa parodė, kad 83 % euro zonos respondentų palaikė bendrąją valiutą, ir tai yra naujas visų laikų rekordas^[102]. Palaikymas buvo didelis ir atliekant 2025 m. rudens apklausą – 82 % respondentų eurą vertino palankiai. ECB ir toliau yra pasiryžęs konstruktyviai bendrauti su Europos Parlamentu ir euro zonos piliečiais. Paaiškindamas savo sprendimus, spręsdamas visuomenei rūpimus klausimus ir palaikydamas atvirą dialogą, ECB siekia didinti pasitikėjimą ir užtikrinti veiksmingą savo atskaitomybės įsipareigojimų vykdymą.

10.3 Tarptautiniai ryšiai

G20

2025 m., kai G20 pirmininkavo Pietų Afrikos Respublika, daugiausia dėmesio buvo skiriama solidarumui, lygybei ir tvarumui – pasaulio ekonomika susidūrė su nepalankiais veiksnias, kuriuos lėmė dideli ir kintami JAV muitai, Rusijos karas prieš Ukrainą bei konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tokiomis aplinkybėmis pirmininkaujanti šalis skatino daugiašalį G20 narių bendradarbiavimą. Liepos mėn. G20 pasiekė susitarimą dėl komunikato, spalio mėn. – dėl ministrų deklaracijos dėl skolos tvarumo, o lapkričio 22–23 d. – dėl Johanesburgo lyderių deklaracijos. Pirmininkaujanti šalis G20 darbotvarkėje daugiausia dėmesio skyrė Afrikai ir globaliesiems Pietums. Pagrindiniai prioritetai – skolos tvarumas, kovos su klimato kaita finansavimo didinimas ir vienodos galimybės gauti svarbiausių mineralinių žaliavų, taip pat politikos bendradarbiavimo skatinimas integracinio ekonomikos augimo, apsirūpinimo maistu saugumo ir dirbtinio intelekto srityse. ECB pabrėžė, kad vienodos sąlygos visose jurisdikcijose yra būtinos siekiant mažinti neigiamo poveikio išplitimą į kitas šalis ir užtikrinti finansinį stabilumą. Jis palankiai įvertino įsipareigojimus dėl G20 veiksmų plano dėl tarptautinių mokėjimų bei visapusišką ir laiku sutartų reformų ir tarptautinių standartų, įskaitant sistemą „Bazelis III“, įgyvendinimą. Jis taip pat palankiai įvertino Finansinio stabilumo tarybos (FST) rekomendacijų dėl ne bankų finansinių tarpininkų sverto patvirtinimą bei FST aukšto lygio rekomendacijų dėl kriptoturto ir stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų įgyvendinimo peržiūrą. ECB taip pat skatino toliau dirbti ne bankų finansų įstaigų srityje, o šiam darbui turėtų padėti geresni duomenys ir tarpvalstybinis keitimasis informacija, kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas ir mažinama sisteminė rizika.

Politikos klausimai, susiję su TVF ir tarptautine finansų struktūra

Siekiant prisitaikyti prie tarptautinės finansų struktūros ir ją tobulinti, ECB, kaip vienas iš pagrindinių centrinių bankų, toliau aktyviai dalyvavo TVF vykstančiose politinėse diskusijose^[103] dėl klausimų, susijusių su jo įgaliojimais. TVF pradėjo tris didelius peržiūros procesus, jie planuojami užbaigti 2026 m. Programų struktūros ir sąlygų peržiūra siekiama tobulinti skolinimo programas, kad būtų geriau palaikomas besiskolinančių šalių išorės gyvybingumas ir atsparumas. Išsami priežiūros peržiūra leis įvertinti besikeičiančią priežiūros padėtį ir nustatyti prioritetus ateinantiems penkeriems metams. Finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) peržiūra leis įvertinti FSĮP veiksmingumą sprendžiant klausimus, susijusius su didėjančiu pažeidžiamumu, ne bankų finansų įstaigų aprėptimi ir TVF politikos rekomendacijų poveikiu. ECB aktyviai dalyvauja šiuose peržiūros procesuose.

TVF taip pat tęsė darbą įgyvendinat 16-ąją bendrąją kvotų peržiūrą (dėl jos TVF kvotų ištekliai padidės 50 %), kartu siekdamas 2026 m. parengti principų rinkinį, kuris taptų gairėmis būsimoms diskusijoms dėl TVF kvotų ir valdymo, įskaitant 17-ąją bendrąją kvotų peržiūrą. TVF patikos fondų atžvilgiu buvo padaryta tolesnė pažanga perduodant finansinius išteklius, kuriuos įsipareigota skirti specialiųjų skolinimosi teisių arba lygiaverčių įnašų forma, Skurdo mažinimo ir augimo patikos fondui bei Atsparumo ir tvarumo patikos fondui (dauguma įsipareigojimų jau yra įvykdyti). ES valstybės narės ir jų NCB svariai prisideda prie šių patikos fondų.

2025 m. buvo skiriama daugiau pastangų visame pasaulyje sprendžiant skolų problemas. TVF ir Pasaulio bankas padarė pažangą teikdami pagalbą šalims, kurių skola yra tvari, bet kurios susiduria su skolos tvarkymo sunkumais. TVF pradėjo mažas pajamas gaunančių šalių skolų tvarumo programos peržiūrą, o Pasaulio valstybės skolos grupė (angl. Global Sovereign Debt Roundtable) paskelbė skolos restruktūrizavimo veiksmų planą^[104], siekdama dar labiau pagerinti skolos restruktūrizavimo nuspėjamumą ir vykdymą laiku. ECB remia tarptautinių finansų įstaigų pastangas siekiant pažangos skolos tvarumo srityje.

8 intarpas
Tarptautinis euro vaidmuo

Tarptautinė valiuta – tokia valiuta, kuri yra plačiai naudojama už jos šalies ribų. Tokios valiutos naudojamos visame pasaulyje kaip mokėjimo, taupymo ir sutarčių ar turto vertės apskaitos priemonė. Centriniai bankai visame pasaulyje laiko atsargas tarptautinėmis valiutomis, o verslo subjektai ir namų ūkiai ją naudoja kartu su vidaus valiuta, prekiaudami, skolindamiesi, investuodami ir taupydami.

Nuo pat įvedimo euras įsitvirtino kaip antra pagal svarbą tarptautinė valiuta po JAV dolerio (žr. A pav.). ECB skelbia metinę tarptautinio euro vaidmens apžvalgą, joje pristatomas sudėtinis tarptautinio euro vaidmens indeksas. Jis apskaičiuojamas pagal platų rodiklių spektrą kaip euro dalies paprastasis aritmetinis vidurkis. Iš pradžių po bendrosios valiutos įvedimo šis indeksas pakilo, o nuo 2017 m. yra stabilus ir sudaro 18–20 % tiek pagal pastovųjį, tiek pagal einamąjį valiutų kursus (žr. B pav.).

A pav.

Tarptautinės pinigų sistemos schema

Euras tebėra antra pagal svarbą tarptautinės pinigų sistemos valiuta

(procentais; 2024 m. IV ketv.)

Pastarojo laikotarpio geopolitiniai procesai tarptautiniam euro vaidmeniui ne tik kelia iššūkių, bet ir suteikia galimybių. Viena vertus, kai kurie centriniai bankai intensyviau superka auksą, BRICS šalys svarsto alternatyvas tradicinėms tarpvalstybinių mokėjimų sistemoms, o JAV administracija skatina visame pasaulyje naudoti doleriu grindžiamą stabilizuotąją valiutą. Kita vertus, Europos geopolitinio patikimumo stiprinimas ir jos kietosios galios atkūrimas taip pat turėtų padėti padidinti pasaulinį pasitikėjimą euru. JAV administracijos 2025 m. balandžio pradžioje įvesti muitai sukėlė staigų JAV dolerio nuvertėjimą kartu su ilgalaikių palūkanų normų padidėjimu – tai reta koreliacija tarp skirtingų turto klasių. Tai rodo, kad investuotojai galbūt vis labiau ima abejoti, ar JAV doleris tebėra saugi valiuta, o tai gali sukelti padarinių tarptautinei valiutų sistemai.

B pav.

Tarptautinio euro vaidmens sudėtinis indeksas

Tarptautinis euro vaidmuo pastarąjį dešimtmetį buvo iš esmės stabilus

(procentais; einamaisiais ir pastoviaisiais 2024 m. IV ketv. kursais; keturių ketvirčių slankieji vidurkiai)

Kintanti aplinka gali suteikti galimybę stiprinti tarptautinį euro vaidmenį. Tai teigiamai paveiktų euro zoną. Pirma, didesnė skolos vertybinių popierių eurais paklausa suteiktų galimybę vyriausybėms ir verslo subjektams skolintis pigiau. Antra, jei didesnė dalis prekybos vyktų eurais, euro zona apsisaugotų nuo valiutos kurso svyravimų. Trečia, stipresnis tarptautinis euro vaidmuo padidintų Europos strateginę autonomiją ir padėtų apsisaugoti nuo sankcijų ar kitų poveikio priemonių.

Tačiau euras klestės tik tada, jei bus palaikomas tinkamos politikos. Vienas iš svarbiausių Europos politikos kūrėjų prioritetų – toliau kurti santaupų ir investicijų sąjungą, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti Europos finansų rinkomis. Siekiant didinti finansavimo eurais rinkų gylį ir likvidumą, nes tai yra būtina platesnio euro naudojimo sąlyga, būtina naikinti ES esančias kliūtis. Planuojama ES lygmens obligacijų emisija, Europai prisiimant atsakomybę už savo gynybą, gali reikšmingai prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo.

Tam tikrą vaidmenį atlieka ir ECB. Siekiant sustiprinti Europos suverenumą mažesnio pastovumo geopolitinėje aplinkoje, itin svarbu spartinti skaitmeninio euro kūrimo pažangą. Atsparumą padidins ir geresnės tarpvalstybinės mokėjimo eurais ir kitomis valiutomis sistemos. Pasiūlyti sprendimai, suteikiantys galimybę didmeniniuose finansiniuose sandoriuose, registruojamuose paskirstytojo registro technologijos platformose atsiskaityti centrinio banko pinigais, padidins tiek Europos finansų rinkų efektyvumą, tiek pasaulinį euro patrauklumą. Be to, likvidumo linijos eurais, suteikiamos ne euro zonos centriniams bankams, rodo ECB pasirengimą suteikti finansinio stabilumo užtikrinimo priemonę nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, taip siekiant apsaugoti pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmą. Jos galiausiai taip pat gali paskatinti euro naudojimą pasaulio finansiniuose ir komerciniuose sandoriuose.

Galiausiai pažymėtina, kad eurą palaiko patikima euro zonos politika, tvirtos, taisyklėmis besivadovaujančios institucijos ir geopolitinis patikimumas. Siekiant išsaugoti ir galimai sustiprinti pasitikėjimą euru, taip pat labai svarbu užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi.

11 Etikos, gero valdymo, socialinio ir aplinkos tvarumo skatinimas

Kaip viešoji institucija, ECB yra atskaitingas ES piliečiams ir jų išrinktiems atstovams. Ši atsakomybė apima veiksmingą bendravimą ir bendradarbiavimą su įvairiomis auditorijomis, aukščiausių etikos standartų ir skaidrumo laikymąsi, su klimatu ir gamta susijusių rizikų poveikio vertinimą bei darbuotojų įgalinimą.

11.1 Informacija apie aplinkos apsaugą, socialinę atsakomybę ir valdyseną

Pagrindiniai 2025 m. įvykę aplinkos, socialiniai ir valdymo (ASV) pokyčiai šiame skyriuje pateikiami taip: 11.2 skirsnyje išsamiai aprašoma, kaip ECB nuolat tobulina savo valdymo sistemas. Tai apima glaudų bendradarbiavimą su panašiomis institucijomis Europos ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant puoselėti etikos principus, sąžiningumą ir tinkamą elgesį. 11.3 skirsnyje aprašomos ECB iniciatyvos, kuriomis siekiama gerinti ECB informavimo veiklą ir didinti ECB veiklos skaidrumą, ECB prieinamumą bei bendravimą su piliečiais ir visuomene. 11.4 skirsnyje apžvelgiami svarbiausi 2025 m. įvykę pokyčiai žmogiškųjų išteklių valdymo srityje ir pateikiami pagrindiniai duomenys apie ECB darbuotojų įvairovę. Galiausiai 11.5 skirsnyje aprašytas ECB darbas klimato ir gamtos srityje ir pateikta išsami informacija apie labiau specializuotus šios srities leidinius.

ECB sprendžia su klimatu susijusios rizikos klausimus taikydamas savo finansinės ir nefinansinės rizikos valdymo sistemą, kaip aprašyta ECB metinių ataskaitų (2025 m.) skyriuje apie rizikos valdymą.

Papildoma informacija šiais klausimais pateikiama kituose šios metų ataskaitos skirsniuose ir ECB interneto svetainėje (žr. 11.1 lentelę).

11.2 Etikos ir sąžiningumo stiprinimas

ECB Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (AUVT) padeda Vykdomajai valdybai saugoti ECB reputaciją ir sąžiningumą, skatina laikytis elgesio etikos normų ir didina ECB skaidrumą ir atskaitomybę.

Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas toliau teikė pagalbą Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) įstaigoms įgyvendinant Etikos gaires. Jis teikė rekomendacijas dėl apribojimų, taikomų asmeniniams finansiniams sandoriams, ir interesų konfliktų dėl išorės veiklos ir nemokamų atostogų. Komitetas taip pat organizavo temines sesijas su išorės pranešėjais. Kadangi buvo pakviestos ir įstaigos, nepriklausančios Eurosistemai bei BPM, šiose sesijose dalyvavo daugiau nei 50 įvairių viešųjų institucijų ir organizacijų. 2025 m. šis komitetas įsteigė specialią darbo grupę etikos ir dirbtinio intelekto (DI) klausimais. Darbo grupė parengė neprivalomus pagrindinius principus, kuriais siekiama skatinti etišką ir atsakingą DI sistemų kūrimą bei naudojimą ir teikti praktines gaires Eurosistemos ir BPM įstaigoms. Siekdamas skatinti informuotumą apie etiką ir sąžiningumą, minėtas komitetas surengė etikos iššūkio žinių viktoriną ir išorės pranešėjų sesiją, joje buvo aptariami etikos, visuomenės pasitikėjimo ir žmonių elgesio klausimai elgsenos mokslų perspektyvos atžvilgiu. Abu renginiai sulaukė didelio Eurosistemos ir BPM įstaigų darbuotojų susidomėjimo.

Europos lygmeniu AUVT bendradarbiavo su kitomis ES institucijomis, organais ir agentūromis siekdama bendrai surengti pirmąją Tarpinstitucinę etikos dieną. Renginyje dalyvavo daugiau nei 600 kolegų, atstovaujančių 15 skirtingų institucijų. ECB vyriausiasis atitikties užtikrinimo ir valdymo pareigūnas kartu su kitų įstaigų atstovais dalyvavo diskusijoje apie etikos įtaką organizacinei kultūrai. Platesniu tarptautiniu lygmeniu ECB aktyviai dalijosi žiniomis ir geriausia praktika Daugiašalių organizacijų etikos tinkle (ENMO). ECB atstovas ėjo tinklo pirmininko pavaduotojo pareigas, ECB taip pat prisidėjo prie tinklo susitikimų, darbo grupių veiklos bei metinio narių susitikimo, kurį surengė Azijos infrastruktūros investicijų bankas. Šis pasaulinis bendradarbiavimas sudarė sąlygas 2025 m. balandžio mėn. priimti Etikos funkcijų praktikos standartus.

Naujų darbuotojų integravimo programos buvo vykdomos įprastai. Be to, AUVT rengė mokymo kursus, pritaikytus konkrečioms verslo funkcijoms, taip pat kursus, skirtus asmeniniams finansiniams sandoriams taikomoms taisyklėms priminti. Bendros informuotumo ir informavimo iniciatyvos apėmė kasmetinę Pasaulinę etikos dieną, jos metu buvo įrengti stendai, kuriuose galėjo apsilankyti visi ECB darbuotojai.

AUVT gautų prašymų skaičius išaugo nuo 3 070 (2024 m.) iki 3 532 (2025 m.) (žr. 11.1 pav.), o tai lėmė informavimo iniciatyvos ir nuolatinės pastangos kurti intuityvias skaitmenines priemones. Kaip ir ankstesniais metais, AUVT kasmetiniai atitikties stebėsenos patikrinimai patvirtino, kad ECB darbuotojai ir aukšto lygio tarnautojai ir toliau laikosi asmeninių finansinių sandorių taisyklių.

11.1 pav.

2025 m. gautų ECB darbuotojų užklausų apžvalga

ECB nepriklausomas Etikos komitetas kartu su ECB Audito komitetu papildo ECB valdymo struktūrą. Jis teikia rekomendacijas ECB aukšto lygio tarnautojams etikos klausimais, kurie daugiausia yra susiję su privačia veikla ir mokamu darbu baigus tarnybą, taip pat vertina jų interesų deklaracijas. Be to, jis stebi Europos ir tarptautinius pokyčius etikos bei gero elgesio srityje.

Peržiūrėjęs interesų deklaracijas, 2025 m. jis patikrino, kaip ECB aukšto lygio tarnautojai laikosi asmeninių finansinių sandorių taisyklių, ir pateikė 35 nuomones. Iš šių nuomonių 15 buvo susijusios su apribojimais, taikomais pasibaigus darbo santykiams (įskaitant rekomendacijas dėl veiklos pertraukos laikotarpių). Etikos komiteto nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje praėjus šešiems mėnesiams nuo jų priėmimo dienos.

11.3 Komunikacija ir skaidrumas

Praėjusiais metais komunikacija buvo ypač sudėtinga dėl sudėtingos aplinkos. Ypač didelis ekonominis neapibrėžtumas, geopolitinė įtampa, augantis populizmas ir atsinaujinusios diskusijos dėl centrinio banko nepriklausomumo sutapo su didesniu spaudimu, susijusiu su Europos saugumo, stabilumo ir augimo finansavimu. Tačiau pagrindiniai ECB politikos priemonių rezultatai suteikė pasitikėjimo. Infliacija sėkmingai sumažinta iki maždaug 2 % ECB tikslinio lygio, pinigų politika buvo tinkama, o euro zonos bankų sistema tebebuvo atspari. Nepaisant to, daugelis gyventojų galėjo nepastebėti šių pasiekimų. Apskritai kainos, nors ir nebekilo taip sparčiai, ir toliau buvo aukštesnės nei iki infliacijos šuolio. Tai dar labiau kurstė europiečių nuolatinį susirūpinimą dėl pragyvenimo išlaidų, infliacijos ir namų ūkių biudžetų. Be to, dėl vis garsėjančių reikalavimų supaprastinti finansų sektoriaus reguliavimą arba net visiškai jo atsisakyti reikėjo pagrįsto, apgalvoto ir aiškiai perteikiamo atsako. Be to, palaikomoji vidaus komunikacija buvo reikalinga ir dėl naujos ECB karjeros ir personalo santykių sistemos, taip pat didelio masto persikėlimo iš „Eurotower“ į naują pastatą bei naujoviškos darbo vietų koncepcijos.

Atsižvelgdamas į tebesitęsiančius iššūkius, ECB yra įsipareigojęs toliau prisitaikyti prie kintančios komunikacijos aplinkos, kaip patvirtinta atliekant 2025 m. pinigų politikos strategijos vertinimą. Šio proceso metu buvo įvertintos pastangos modernizuoti ECB komunikaciją nuo 2021 m. strategijos peržiūros. Peržiūra parodė, kad visuomenė yra geriau informuojama apie ECB kainų stabilumo tikslą, taip pat buvo nustatyta, kad ECB ir nacionaliniai centriniai bankai dėjo daug pastangų siekdami didinti visuomenės įsitraukimą ir informuotumą, taip pat gerinti savo pranešimų suprantamumą ir prieinamumą. Tačiau plačioji visuomenė vis dar nepakankamai supranta, kam skirta Eurosistema ir kaip veikia ekonomika bei finansų sektorius. Todėl ECB dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą kuo suprantamiau paaiškinti savo pinigų politikos strategiją ir sprendimus visoms auditorijoms.

Be to, daugėja įrodymų, kad pinigų politikos poveikis ekonomikai galėtų būti veiksmingesnis, jeigu vartotojai apskritai geriau suprastų ekonomiką ir centrinių bankų vaidmenį^[106]. Todėl finansinio raštingumo skatinimas yra viena iš pagrindinių prioritetinių sričių. Sinergija ir nauda, gaunama bendradarbiaujant šioje srityje visoje Eurosistemoje, galėtų būti viena iš galimų veiklos krypčių. Vienas iš pavyzdžių – 2025 m. Tarptautinės moters dieną paskelbti penki įsipareigojimai, skirti finansinio raštingumo darbotvarkei įgyvendinti.

Komunikacijos koregavimas, laikantis inovatyvaus požiūrio

2025 m. sausio mėn. ECB platformoje „YouTube“ sukūrė kanalą „Espresso Economics“, skirtą daugiausia jaunesniems žiūrovams. Vaizdo įrašuose paprastai ir įdomiai paaiškinamos pagrindinės ekonomikos sąvokos. Populiariausios buvo temos, susijusios su jaunimo kasdiene patirtimi, pavyzdžiui, kodėl jaunimas mano, kad kainos kyla sparčiai ir kad būstą įsigyti tapo neįmanomai brangu, arba nerimas dėl darbo vietų DI amžiuje ir darbas trumpalaikių projektų ekonomikoje. Taip pat daug peržiūrų sulaukė vaizdo įrašai, kuriuose, remiantis ECB ekspertų analize, suprantama kalba aiškinamos aktualios temos. Tai – vaizdo įrašai apie klimato kaitos poveikį maisto produktų kainoms, muitų poveikį ekonomikai ar tai, kaip veikia dėmesio ekonomika.

2025 m. buvo pasiekti du svarbūs ECB tinklalaidės etapai: išleista 100-oji laida, o visos laidos perklausytos daugiau kaip milijoną kartų. Siekdamas prisitaikyti prie besikeičiančių klausytojų pageidavimų, ECB toliau modernizavo tiek tinklalaidės formatą, tiek turinį.

ECB tinklaraštyje, kuriame savo nuomonėmis ir analize dalijasi tiek ECB vykdomosios valdybos nariai, tiek ekspertai, taip pat buvo nagrinėjamos aktualios temos. Jos apėmė įvairius klausimus nuo Europos vartotojų reakcijos į JAV muitus ir užsieniečių darbuotojų vaidmens skatinant ekonomikos augimą iki karščio bangų poveikio kainoms ar stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų keliamos rizikos Europai. Tai, kad šie tinklaraščio įrašai sulaukė didelio atgarsio tradicinėje žiniasklaidoje, rodo, kaip veiksmingai šis kanalas padeda ECB įžvalgas padaryti prieinamas platesnei auditorijai.

ECB ir jo pagrindinis pastatas ir toliau traukė lankytojus iš visos Europos ir kitų šalių. 2025 m. daugiau nei 23 000 lankytojų dalyvavo beveik 700 renginių, įskaitant paskaitas ir ekskursijas po ECB lankytojų centrą, kuriame buvo įrengti nauji eksponatai. Buvo paskelbtas naujas vaizdo įrašas „Apie ECB“, juo lankytojai, tiek internete, tiek ir realybėje, buvo raginami geriau suprasti, kaip ECB veiksmai daro įtaką jų gyvenimui.

Dirbtinis intelektas (DI), ypač didžiųjų kalbos modelių ir automatiškai sugeneruotos medžiagos taikymas komunikacijoje, daro vis didesnį poveikį ECB. ECB patiria tiek platesnio DI naudojimo pasekmes, tiek pats jį naudoja savo komunikacijoje.

2025 m. automatiškai sugeneruotas turinys, ypač vaizdai ir vaizdo įrašai, vėl buvo piktavališkai panaudotas prieš ECB. ECB turi specialius protokolus, skirtus šiems reiškiniams nustatyti ir kovai su jais. Išpuolius sudarė netikros socialinių tinklų paskyros prisistatant ECB ar jo politikos formuotojais, sintetinės vaizdo klastotės, kuriose buvo vaizduojama Pirmininkė ir kiti Vykdomosios valdybos nariai, taip pat klaidinga informacija ir dezinformacija socialiniuose tinkluose ir tradicinėje žiniasklaidoje. Kadangi tokių incidentų skaičius didėja, o dėl naujų technologijų darosi vis sunkiau atskirti tokį turinį nuo tikros ECB informacijos ar jo atstovų, bus dar labiau sustiprinti atitinkami veiksmai ir vidiniai koordinavimo procesai.

Ypač daug klaidingos informacijos ir sąmokslo teorijų tiek internete, tiek realiame gyvenime skleidžiama apie skaitmeninį eurą. ECB pirmenybę teikia aktyviai, faktais pagrįstai komunikacijai įvairiais kanalais ir formatais, taip siekdamas užtikrinti, kad visuomenei informacija būtų teikiama tiksliai ir laiku.

DI pranašumai jau seniai naudojami ECB komunikacijoje. Visų pirma, jis padėjo institucijai susidoroti su didėjančiu vertimo raštu poreikiu, ypač bankų priežiūros srityje, ir didinti komunikacijos sklaidą. 2025 m. daugiau nei 45 mln. puslapių buvo išversti tik mašininiu būdu – daugiausia vidaus reikmėms – naudojant priemonę „eTranslation“, kurią ECB suteikė Europos Komisija. Tačiau oficialių ECB dokumentų, skirtų išorės komunikacijai bet kuria ES oficialiąja kalba, vertimo kokybę ir toliau būtinai turi peržiūrėti vertėjai.

Komunikacija apie mūsų valiutą – grynuosius ir skaitmeninius pinigus

Labiausiai apčiuopiamas euro zonos piliečių ir jų centrinio banko ryšys yra per grynuosius pinigus, o konkrečiai – eurų banknotus. Todėl būsimas banknotų dizainas domina platesnę visuomenę. 2025 m. komunikacija apie banknotus buvo sutelkta į galimų būsimų motyvų atrankos paskelbimą ir dizaino konkurso pradžią. Išsami komunikacija ir informavimo veikla, susijusi su šiais renginiais, dar kartą aiškiai patvirtino, kad ECB ir Eurosistema ir toliau yra įsipareigojusios užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų tinkama ir prieinama mokėjimo priemonė.

Dėl didesnio visuomenės susidomėjimo ECB taip pat suaktyvino komunikaciją apie skaitmeninį eurą. Pavyzdžiui, atliekant duomenimis grindžiamą analizę, buvo vertinamos projekto sąnaudos ir poveikis finansiniam stabilumui, siekiant padidinti skaidrumą ir išsklaidyti plačiai paplitusius klaidingus įsitikinimus. Be to, daugybė interviu, kalbų, parlamentinių klausymų, tinklalaidžių ir ECB Pirmininkės bei Vykdomosios valdybos narių straipsnių prisidėjo prie labiau pagrįstos visuomenės ir ES teisės aktų leidėjų diskusijos.

Euro įvedimas Bulgarijoje taip pat tapo galimybe su platesne visos ES visuomene pasidžiaugti bendrosios valiutos pasiekimais. Euras ir toliau jungia europiečius nepaisant sienų, palengvina kasdienį gyvenimą, keliones bei mainus ir skatina bendrą gerovę visoje euro zonoje. ECB šią progą paminėjo specialia komunikacijos priemonių serija. Tai buvo Pirmininkės kalba, pavadinta „Bulgarija prie euro slenksčio: link bendros ateities“, tinklaraščio įrašas apie euro populiarumą jo įvedimo metu, informacinė veikla, vykdoma bendradarbiaujant su Bulgarijos interneto turinio kūrėjais, taip pat įvairūs įrašai socialiniuose tinkluose. Vizualiai ryškiausia priemonė buvo apšviestas ECB fasadas švenčiant Bulgarijos prisijungimą prie euro zonos – šios nuotraukos pasiekė milijonus žmonių, ypač socialiniuose tinkluose.

Galimybė visuomenei susipažinti su ECB dokumentais

ECB visuomenės teisės susipažinti su informacija sistema yra būtina siekiant laikytis įsipareigojimo užtikrinti skaidrumą. Ji skatina skaidrumą ir atvirumą, stiprina ECB demokratinį teisėtumą suteikdama plačias galimybes susipažinti su ECB dokumentais, kartu užtikrinant institucijos nepriklausomumą ir efektyvų veikimą.

2025 m. ECB gavo daugiau visuomenės prašymų leisti susipažinti su informacija. Iš viso gauti 86, 2024 m. – 74 prašymai. Prašymai teikti labai įvairiomis temomis, įskaitant institucinius (valdymo) klausimus, centrinę bankininkystę ir bankų priežiūrą. Kaip ir 2024 m., daugiausia prašymų buvo susiję su instituciniais ir vidaus klausimais, pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika.

Laikantis ECB įsipareigojimo siekti skaidrumo, dokumentai, atskleisti atsakant į prašymus leisti susipažinti su jais visuomenei, paprastai skelbiami ECB viešame dokumentų registre. Be to, ECB parengė 2025 m. temų, aptariamų prašymuose susipažinti su dokumentais, apžvalgą.

AUVT vykdė informavimo veiklą, siekdama didinti informuotumą apie teisinę sistemą, reglamentuojančią teisę susipažinti su dokumentais, ir skatinti bendrą skaidrumo kultūrą institucijoje. Jos iniciatyvos buvo skirtos visam personalui arba pritaikytos konkrečioms veiklos sritims.

Europos ombudsmenas nenustatė atvejų, kad ECB būtų netinkamai nagrinėjęs visuomenės prašymus suteikti prieigą prie duomenų.

11.4 Investicijos į darbuotojus siekiant užtikrinti, kad ECB ir toliau būtų atsparus ir orientuotas į ateitį

2025 m. ECB toliau investavo į savo darbuotojus siekdamas užtikrinti, kad organizacija ir toliau būtų atspari. Perėjimas prie dinamiškų darbo erdvių prisidėjo prie organizacijos lankstumo, prieinamumo ir stipresnio tarpfunkcinio įsitraukimo, taip pat pagerino išlaidų efektyvumą ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Naujos skaitmeninės žmogiškųjų išteklių priemonės ir tikslinis mokymas, pavyzdžiui, apie dirbtinį intelektą (DI) ir įvairovę, palengvino paramos teikimą, plėtros galimybių išryškinimą ir įtraukios darbo kultūros skatinimą.

Darbo kultūra

Persikėlus 2 440 darbuotojų, beveik 50 % personalo įsikūrė įrengtuose naujuose biuruose – 1 700 „Gallileo“ pastate ir 740 pagrindiniame ECB pastate. Perėjimas prie dinamiškų darbo erdvių, įskaitant bendrai naudojamus darbo stalus, skatina lankstumą, įtrauktį ir inovacijas ECB bendruomenėje. Visiems darbuotojams persikėlus po vienu stogu „Gallileo“ pastate, prasidėjo nauja ECB Bankų priežiūros tarnybos era. Tikimasi, kad per dvejus metus visi ECB darbuotojai pradės dirbti dinamiškose darbo vietose, o tai padės didinti išlaidų efektyvumą ir mišrų bendradarbiavimą, kartu skatinant savarankiškumą.

Siekdamas skatinti pagarbą darbe, ECB peržiūrėjo informacijos teikimo, tyrimų ir drausminių procedūrų sistemą. Naujose taisyklėse aiškiau apibrėžti informacijos teikimo kanalai ir supaprastinti netinkamo elgesio tyrimai, kuriuos vykdys vienas specialus padalinys, taip pat patobulinta informavimo apie pažeidimus sistema. Įgyvendinus šiuos pakeitimus, daugiau dėmesio skiriama prevencijai, ankstyvam problemų sprendimui ir pagalbos teikimui tyrime dalyvavusiems darbuotojams, įskaitant aktyvesnę apsaugą, jei nustatoma atsakomųjų veiksmų rizika.

2025 m. pradėta nauja apklausa, siekiant dar geriau suprasti darbuotojų lūkesčius ir laiku bei veiksmingai reaguoti į jų atsiliepimus. Pirmoji apklausa pradėta lapkričio mėn., joje dalyvavo 75 % kriterijus atitinkančių darbuotojų. Apklausos rezultatai bus panaudoti tolesniems veiksmams 2026 m.

Talentų ugdymas ir profesinis tobulėjimas

ECB karjeros portalu ECB darbuotojai dabar gali naudotis kaip vidaus talentų birža, jame skelbiama apie papildomas profesinio tobulėjimo galimybes. Jis buvo papildytas trijų rūšių galimybėmis: uždavinių, projektų ir darbo stebėjimo. Dalyvaudami šiose veiklose arba jas siūlydami darbuotojai gali pasinaudoti judumo galimybėmis ir taip gilinti savo žinias, pritaikyti įgūdžius naujoje komandoje ar veiklos srityje, susipažinti su nauja aplinka ir kartu užmegzti naujus ryšius.

Didelė dalis darbuotojų išreiškė susidomėjimą ir (arba) pasinaudojo naujomis galimybėmis arba darbo vietų mainais bei mentorių paslaugomis, kurios jau buvo siūlomos minėtoje platformoje. 2025 m. portalu pasinaudojo daugiau nei 2 000 darbuotojų.

ECB skatina judumą siekdamas remti darbuotojų profesinį tobulėjimą ir gebėjimus prisitaikyti. 2025 m. vidaus judumas sudarė 6,6 %^[107]. Judumo tarp veiklos sričių atvejai sudarė maždaug 57 %, judumo vienoje veiklos srityje atvejai – 43 %, o tai rodo, kad pavyko sudaryti sąlygas platesniam judėjimui ir skatinti prisitaikymą.

Taip pat remiamas išorės judumas, siekiant suteikti darbuotojams galimybę tam tikrą laikotarpį įgyti naujos patirties kitose organizacijose. Daugelis ECB darbuotojų dirba kitose organizacijose, priklausančiose Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) arba Bendrajam priežiūros mechanizmui (BPM). 2025 m. 1,3 % darbuotojų pradėjo išorinį judumą pagal nemokamų atostogų judumui politiką.

2025 m. septintą kartą pradėta vykdyti Šumano programa ir buvo stebimas didesnis dalyvių iš ECBS ir BPM įsitraukimas. Iš viso 23 institucijos pasiūlė 93 projektus, dėl kurių buvo pateikta 220 paraiškų. Iš jų 41 projektas galiausiai buvo pasiūlytas kaip komandiravimo galimybė, leidusi 47 dalyviams dalyvauti mainuose tarp ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) ir nacionalinių centrinių bankų (NCB). Iš viso dalyvavo 18 šalių ir 23 institucijos, o tai reiškia, kad, palyginti su 2024 m., padidėjo tiek projektų, tiek dalyvių skaičius.

DI mokymų tikslas – ugdyti pasitikėjimą ir praktinius įgūdžius, padedant darbuotojams suprasti DI ir atsakingai jį naudoti ECB. 2025 m. daugiau nei 1 400 darbuotojų dalyvavo mokymuose, skirtuose DI gebėjimams ugdyti – nuo pagrindinių kursų iki techninių ir pažangesnių programų.

Įvairovė ir įtrauktis

Kintančiomis išorės aplinkybėmis ECB tebėra tvirtai įsipareigojęs skatinti lygias galimybes ir vienybę per įgyvendinamas įvairovės ir įtraukties iniciatyvas. Vykdomosios valdybos pavedimu ir vadovaujant Žmogiškųjų išteklių generaliniam direktoratui, šios iniciatyvos apima esamas ir naujas priemones, skirtas struktūrinėms kliūtims šalinti, sąžiningoms sistemoms stiprinti ir įtraukiai kultūrai skatinti. Tai bendras įsipareigojimas: vykdomieji rėmėjai talkina vadovams įvairovės ir įtraukties klausimais, įvairovės ir įtraukties ambasadoriai įgyvendina šią darbotvarkę savo padaliniuose, o šeši darbuotojų tinklai skatina įvairovę, ryšius ir tarpusavio palaikymą. Šias pastangas palaiko įvairovės ir įtraukties konsultantas ir Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato darbuotojai, įtraukdami įvairovės ir įtraukties aspektą į politiką ir sudarydami sąlygas dialogui. Kartu reguliarūs mainai ECBS ir BPM dar labiau stiprina bendrą poveikį.

Dvi lyčių strategijos ir su jomis susiję tikslai buvo itin svarbūs ECB siekiant reikšmingos pažangos lyčių lygybės srityje. Didžiausias pokytis – nuo 2019 m. 8,2 procentinio punkto padidėjęs moterų K–L pareigybių kategorijos skaičius, jis 2025 m. pabaigoje sudarė 39,4 %. Būtinoji 33 % moterų atstovavimo riba buvo pasiekta visais lygmenimis – nuo analitikų iki vyresniosios vadovybės.

Be šių pastangų, ECB puoselėjo savo įtraukią kultūrą, įvairiais būdais bendradarbiaudamas su darbuotojais. Buvo tęsiamas pokalbių apie lytis ciklas, darbuotojams buvo pristatomos svarbios temos, pavyzdžiui, apie lytims taikomas normas, vyriškumą ir vienodas priežiūros pareigas, taip pat surengta vidinė diskusija apie tarpkultūrinį intelektą. LGBT+ įtrauktis buvo skatinama dalyvaujant Frankfurte vykusiame Kristoforo gatvės dienos renginyje.

2025 m. ECB įvairovės mėnesio tema buvo žmonių su negalia įtrauktis. Buvo pradėtos įgyvendinti iniciatyvos, kuriomis siekta stiprinti neįgaliųjų įtrauktį visoje organizacijoje. Tarp svarbiausių renginių paminėtini vadovams skirti tiksliniai praktiniai seminarai ir įtraukios patirties, susijusios su regos sutrikimais, renginiai, organizuoti bendradarbiaujant su Frankfurto muziejumi „Dialog Museum“.

Žvilgsnis į mūsų darbuotojus

Darbo jėgos pasiskirstymas 2025 m.

11.5 Geresnis su klimatu ir gamta susijusių rizikų supratimas

Atšilimo tempas Europoje yra dvigubai didesnis už pasaulinį vidurkį, o žemės paviršiaus temperatūra jau yra 2,1°C aukštesnė, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu^[108]. Ekonominis poveikis jau pasireiškia. 2021–2024 m. su oru ir klimatu susijusios nelaimės ES sukėlė 208 mlrd. eurų ekonominių nuostolių, o tai sudaro vidutiniškai 0,32 % metinio BVP^[109]. Dėl klimato kaitos ir kito poveikio, daromo žmogaus veiklos, Europoje taip pat mažėja biologinė įvairovė ir blogėja ekosistemų būklė^[110].

ECB, atlikdamas 2025 m. strategijos vertinimą, dar kartą pabrėžė, kad klimato kaita daro esminį poveikį kainų stabilumui, nes ji daro įtaką ekonomikos ir finansų sistemos struktūrai bei ciklinei dinamikai. Valdančioji taryba taip pat paaiškino, kad su gamta susijusioms rizikoms tenka lemiamas vaidmuo vykdant jos įgaliojimus. Konkrečiai Valdančioji taryba įsipareigojo, neperžengdama savo įgaliojimų ribų, užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į klimato kaitos ir gamtos būklės blogėjimo pasekmes pinigų politikai ir centrinei bankininkystei. Apdairaus su klimatu ir gamta susijusių rizikos veiksnių valdymo užtikrinimas taip pat yra vienas iš 2026–2028 m. priežiūros prioritetų.

2025 m. ECB ir Eurosistemos komitetai toliau įtraukė su klimatu ir gamta susijusias rizikas į savo pagrindinę veiklą^[111]. Jie įvykdė jau prisiimtus įsipareigojimus^[112] ir suintensyvino veiklą trijose prioritetinėse srityse, t. y. perėjimo prie žaliosios ekonomikos, didėjančio fizinio klimato kaitos poveikio ir su gamta susijusios rizikos mažinimo. Atsižvelgdamas į didėjantį su klimatu ir gamta susijusių rizikų poveikį ekonomikai ir finansų sistemai, ECB yra įsipareigojęs dirbti nenukrypdamas nuo savo įgaliojimų. Metų pabaigoje jis atnaujino veiksmus, kurių ketina imtis siekdamas sustiprinti savo analitinius ir operacinius pajėgumus.

11.1 iliustracija

Pagrindinių planuojamų su klimatu ir gamta susijusių veiklų apžvalga

Įgyvendindamas pinigų politiką, ECB toliau atsižvelgė į su klimatu susijusią riziką ir apie ją pranešė. Eurosistema trečią kartą paskelbė su klimato kaita susijusią finansinę informaciją apie savo pinigų politikos portfelius ir ECB užsienio atsargas, iš kurios matyti, kad su šiuo turtu susijęs išmetamo anglies dioksido kiekis toliau mažėjo. Be to, Valdančioji taryba nustatė tarpinį tikslą, pagal kurį bus stebimas bendrų įmonių portfelių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas siekiant prisidėti prie Paryžiaus susitarimo ir Europos klimato įstatyme nustatytų tikslų įgyvendinimo. Jei bendrų įmonių portfelių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas nukryps nuo pageidaujamo vidurkio, Valdančioji taryba, neperžengdama savo įgaliojimų ribų ir kiekvienu atveju atskirai, vertins, ar reikia imtis taisomųjų veiksmų. Šioje atskleidžiamoje informacijoje taip pat buvo pristatytas naujas tiriamasis rodiklis, skirtas įmonių obligacijų pozicijoms, susijusioms su sektoriais, kurie iš esmės priklauso nuo gamtos arba daro jai poveikį, įvertinti.

Kalbant apie įkaitų sistemą, pažymėtina, kad nuo 2024 m. pabaigos Eurosistemos NCB savo vidinėse kredito vertinimo sistemose (VKVS), kurias jie taiko antrinės rinkos neturinčiam turtui, įdiegė bendrus su klimatu susijusios rizikos standartus (žr. 2.3 skirsnį). ECB tinklaraščio įraše išsamiau paaiškinta, kaip ECB siekia tinkamai įtraukti su klimato kaita susijusias rizikas į kredito reitingus. Be to, 2025 m. liepos mėn. Valdančioji taryba nusprendė pradėti taikyti klimato veiksnį, kad apsaugotų Eurosistemos įkaito vertę su klimatu susijusių pereinamojo laikotarpio sukrėtimų atveju (žr. 2.3 skirsnį). Ši priemonė bus taikoma nuo 2026 m. birželio 15 d. ne finansų bendrovių išleistam antrinę rinką turinčiam turtui. Be to, 2025 m. liepos mėn. Valdančioji taryba nusprendė atidėti reikalavimo laikytis ES įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos kaip tinkamumo kriterijaus įgyvendinimą Eurosistemos įkaitų sistemoje. Šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad minėta direktyva nebuvo visiškai perkelta į nacionalinę teisę, ir dėl jos peržiūros priėmus Europos Komisijos bendrąjį supaprastinimo dokumentų rinkinį.

Klimato klausimai buvo sistemingiau įtraukiami į ECB makroekonominę ir finansinio stabilumo analizę. Pavyzdžiui, į ECB (Eurosistemos) ekspertų makroekonomines prognozes įtraukiamos su klimatu susijusios fiskalinės priemonės, ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio elementai ir ES prekybos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos Nr. 2 makroekonominis poveikis. Kalbant apie scenarijų analizę, pažymėtina, kad Finansų sistemos ekologiškumo didinimo tinklas parengė naujus trumpalaikius klimato scenarijus pagal darbo kryptį, kuriai, kaip ir ankstesniais metais, vadovavo ECB. Šiuose scenarijuose daugiausia dėmesio skiriama klimato poveikiui iki 2030 m., t. y. laikotarpiui, kuris yra ypač svarbus politikos formuotojams ir rinkos dalyviams. Jie rodo, kad euro zonoje ankstyva, visame pasaulyje koordinuojama pertvarka mažina makrofinansines rizikas. Euro zonoje fizinės rizikos yra reikšmingos net trumpuoju laikotarpiu – ekstremalūs reiškiniai galėtų sumažinti BVP iki 5 % pagal fizinės rizikos scenarijų, kuriame atsižvelgiama į 2026 ir 2027 m. vienu metu pasikartojančių gamtinių pavojų sudėtinį poveikį (žr. ECB tinklaraščio įrašą „Su klimatu susijusios rizikos: nebe tolimos ateities scenarijus“). Be to, ECB prisidėjo prie Finansų sistemos žalinimo tinklo darbo, susijusio su klimato scenarijų analizės ir pertvarkos planų sąveika.

2025 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba baigė daugiametę programą, skirtą bankų su klimatu ir gamta susijusios rizikos valdymo gebėjimams stiprinti, ir toliau siekė taikyti įprastą veiklos modelį, pagal kurį su klimatu ir gamta susijusi rizika būtų prižiūrima atliekant reguliarų priežiūrinį vertinimų ir procesus. Apskritai bankai padarė didelę pažangą valdydami riziką, kylančią dėl besitęsiančių klimato ir gamtos krizių. Tačiau, atsižvelgiant į neišspręstus klausimus, būtina nuolat jiems skirti priežiūros institucijų dėmesį. Daugiau informacijos šiuo klausimu pateikiama ECB Bankų priežiūros veiklos metų ataskaitoje.

ECB atnaujino savo su klimatu susijusius statistinius rodiklius, įtraukdamas pažangias metodikas, naujus duomenų rinkinius ir koregavimus, skirtus infliacijos poveikiui parodyti. Tai užtikrina tikslesnį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastangų ir didėjančių su klimatu susijusių pavojų poveikio stebėjimą. ECB taip pat prisidėjo prie Europos ir tarptautinių klimato duomenų iniciatyvų, pavyzdžiui, užpildydamas G20 duomenų spragas ir gerindamas tvarumo ataskaitų teikimą.

ECB toliau mažino savo operacijų, portfelių ir banknotų aplinkosauginį pėdsaką. 2025 m. aplinkosaugos ataskaitoje nurodyta, kad 2019–2024 m. išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su ECB vidaus veikla, sumažintas 39 %, taip prisidedant prie 2030 m. tikslo įgyvendinimo. Be to, su klimato kaita susijusioje finansinėje informacijoje apie ECB ne pinigų politikos portfelius nurodyta, kad ECB darbuotojų pensijų fondo investicijos į įmones ir toliau atitinka tarpinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus. Kalbant apie eurų banknotus, pažymėtina, kad toliau buvo dedamos pastangos mažinti jų aplinkosauginį pėdsaką, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama iki 2027 m. pereiti prie 100 % ekologiškos medvilnės ir didesnio dekarbonizuotos elektros energijos naudojimo banknotų gamybai. Kartu ECB integruoja ekologinio projektavimo principus į būsimų eurų banknotų kūrimą. Eurosistema taip pat toliau siekia sumažinti elektroninių mokėjimų aplinkosauginį pėdsaką, įskaitant visą skaitmeninio euro projekto vertės grandinę.

Gebėjimų stiprinimas, seminarai ir bendradarbiavimas su kitais centriniais bankais bei tarptautinėmis institucijomis sudarė pagrindą ECB veiklai klimato ir gamtos būklės blogėjimo srityje. 2025 m. ECB toliau prisidėjo prie tarptautinių politikos diskusijų ir leidinių, dalyvaudamas daugybėje forumų tiek Europos, tiek pasauliniu lygmeniu. Tai jau minėta NGFS, Finansinio stabilumo taryba, Bazelio bankų priežiūros komitetas, Europos priežiūros institucijos ir Europos sisteminės rizikos valdyba, Tarptautinių atsiskaitymų bankas bei jo Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komitetas, G7 ir G20, taip pat Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas.

ECB tyrimai ir apklausos padėjo mums geriau suprasti ekonomines ir finansines perėjimo prie žaliosios ekonomikos pasekmes. 2025 m. liepos mėn. bankų apklausoje dėl skolinimo sąlygų bankai nurodė, kad įmonių kovos su klimato kaita rodikliai ir pastatų energinis naudingumas turi įtakos jų skolinimo sąlygoms. Jie ir toliau pranešė apie palankesnius kredito standartus įmonėms, kurių kovos su klimato kaita rodikliai yra geresni, ir griežtėjančias sąlygas įmonėms, dėl kurių veiklos susidaro daug anglies dioksido. Bankai taip pat nurodė, kad neapibrėžtumas dėl būsimo klimato reguliavimo mažina paskolų paklausą. Europos žaliųjų investicijų poreikių analizė parodė, kad, nepaisant pažangos, investicijos į žaliąją veiklą buvo mažesnės, nei jų reikėjo klimato tikslams pasiekti, ir buvo pasiūlytos įvairios finansinės bei ekonominės priemonės jai remti. Eurosistemos Tarptautinių santykių komiteto nereguliariame straipsnyje buvo nagrinėjama geoekonominės fragmentacijos ir dėl to galinčių atsirasti nesuderintų su klimato kaita susijusios pertvarkos politikos krypčių sąveika, kuri galėtų turėti abipusiai stiprinantį poveikį. Kituose straipsniuose buvo nagrinėjama, kaip dirbtinis intelektas ir žalioji pertvarka yra tarpusavyje susiję ir kaip padidėjusį gynybos finansavimo poreikį būtų galima patenkinti nepakenkiant žaliesiems ir skaitmeniniams prioritetams.

Norint įveikti didėjančius iššūkius, kylančius dėl klimato kaitos fizinio poveikio, reikia geresnio supratimo ir naujų strategijų. Vis dažniau susiduriant su ekstremaliomis temperatūromis ir karščio bangomis, ECB analizė parodė, kad fizinės rizikos taip pat daro įtaką įmonių^[113] ir bendram našumui^[114], gerokai mažina ekonominį aktyvumą paveiktuose regionuose ir didina maisto kainas^[115]. ECB tyrimai rodo, kad bankai ir investuotojai vis dažniau įkainoja fizines klimato rizikas, susijusias su gyvenamosios^[116] ir komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu^[117] rizikingose vietovėse. Tai galioja ir besiskolinančioms valstybėms^[118], nes fizinės rizikos yra susijusios su žemesniais kredito reitingais. Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, ECB tyrimuose^[119] pabrėžiamas poreikis stiprinti atsparumą, draudimo apsaugą ir finansines priemones, kad būtų galima sušvelninti ir sumažinti klimato pavojaus poveikį Europoje.

ECB intensyviai dirbo, kad geriau suprastų su gamta susijusias rizikas ir jų poveikį ekonomikai bei finansų sektoriui. Aiški nuoroda į gamtos būklės blogėjimą ECB 2025 m. strategijos vertinimo metu patikslino jo svarbą politikai. Pagrindiniai šioje srityje ECB atlikti darbai nurodyti 9 intarpe. ECB nereguliariame straipsnyje^[120] ir ECB tinklaraščio įraše „Europos ekonomika nėra atspari sausrai“ pabrėžtos rizikos realiajai ekonomikai, finansų sektoriui ir kainų stabilumui, kurias kelia nualintos ekosistemos ir biologinės įvairovės nykimas, taip pat atkreiptas dėmesys į su vandeniu susijusių rizikų reikšmingumą euro zonai. 2025 m. lapkričio mėn. ECB kartu su NGFS surengė tarptautinį praktinį seminarą, skirtą centriniams bankams ir priežiūros institucijoms prieinamai praktikai ir priemonėms, padedančioms vertinti ir spręsti su gamta susijusias rizikas.

12 Susipažinkite su mūsų žmonėmis

ECB skatina inovacijų kultūrą ir pradėjo įgyvendinti įvairias iniciatyvas, kuriomis siekia didinti veiksmingumą ir piliečiams teikti kuo didesnę naudą. 2025 m. daug pastangų buvo skirta naujiems dirbtinio intelekto (DI) sprendimams diegti, siekiant palengvinti kasdienį darbą. Šiame skyriuje penki kolegos apibūna savo vaidmenį kuriant ir taikant šias priemones, dalijasi asmenine patirtimi, kaip DI keičia mūsų darbo ECB pobūdį.

Myriam Moufakkir, bendrųjų reikalų valdytoja

Esu bendrųjų reikalų valdytoja ir vadovauju integruotai pagalbinių paslaugų sistemai, leidžiančiai ECB vykdyti savo įgaliojimus. Esu atsakinga už informacines technologijas, finansus ir biudžetą, viešuosius pirkimus, žmogiškuosius išteklius, turto valdymą, saugumą, veiklos atsparumą, valdyseną ir didelio masto pertvarką. Nuo tada, kai 2023 m. pradėjau dirbti ECB, daugiausia dėmesio skyriau vidaus paslaugų modernizavimui, kad ECB galėtų veikti lanksčiai, saugiai ir palaikydamas reikiamą technologinį savarankiškumą.

Savo kasdieniame darbe formuoju strategines gaires ir viziją, taip pat užtikrinu operatyvų vykdymą, teikdama pirmenybę trims ramsčiams:

• gebėjimams – mūsų specialistų tvirtų dirbtinio intelekto (DI, skaitmeninių ir operacinių įgūdžių ugdymas yra būtinas norint skatinti inovacijas ir atsakingai valdyti riziką;
• nepriklausomumui ir autonomijai – užtikrindama, kad paslaugos ir technologijos, kurias naudojame, leistų mums visiškai nepriklausomai vykdyti savo įgaliojimus;
• atsparumui – sparčių technologinių pokyčių, sutrikdymų ir krizių kontekste stipriname mūsų specialistų, procesų ir sistemų gebėjimą toliau vykdyti savo funkcijas.

ECB jau taiko DI keliose srityse. Dabar mes ECB sparčiau ir plačiau diegiame DI bei pažangų mašinų mokymąsi. Šiuos metodus taikome siekdami sustiprinti ekonominę analizę, gerinti infliacijos prognozavimą ir palengvinti sudėtingą makroekonominį modeliavimą, taip pat sumažinti didelę darbo naštą ir varginančias užduotis. Tai darome reguliariai bendradarbiaudami su veiklos padaliniais, rengdami mokymo programas, apimančias visus organizacijos lygmenis, ir taikydami valdymo sistemą, į kurią nuo pat pradžių įtrauktas rizikos valdymas ir savarankiškumas.

Savo profesinę patirtį įgijau vykdydama tarptautines pokyčių valdymo pareigas įvairiose finansinių paslaugų sektoriaus srityse – vadovavau skaitmeninėms iniciatyvoms, strateginiams planams ir didelio masto organizaciniams pokyčiams. Mano akademinis išsilavinimas matematikos ir gamtos mokslų srityse leido man įgyti techninių žinių ir domėtis sparčiai besivystančiomis bei naujomis technologijomis.

Man didelė garbė dirbti įvairiose srityse kartu su talentingais kolegomis ir prisidėti prie ECB pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą ir atsparumą.

Kai dirbu ne savo darbo vietoje, tenka keliauti po visą pasaulį, todėl dar labiau vertinu kultūrų įvairovę bei skirtingus požiūrius. Nepaisant įtempto darbo tvarkaraščio, visada stengiausi skirti laiko šeimai ir dalytis su ja nuoširdžia aistra kelionėms bei skirtingų kultūrų atradimams, taip paverčiant savo profesinį judumą galimybe praturtinti šeimos patirtį.

Maximilian Freier

Kaip Ekonomikos generaliniame direktorate koordinavimo funkcijas atliekantis vyriausiasis ekonomistas einu ECB pinigų politikos komiteto sekretoriaus pareigas. Eidamas šias pareigas, koordinuoju komiteto darbą, siekdamas užtikrinti, kad analizė ir politikos dokumentai, kuriais remiamasi diskusijose dėl pinigų politikos, būtų pateikiami laiku, būtų aiškūs ir palyginami visoje Eurosistemoje.

Taip pat einu Ekonomikos generalinio direktorato dirbtinio intelekto (DI) koordinatoriaus pareigas. Per pastaruosius mėnesius padarėme didelę pažangą įgyvendindami ECB DI darbotvarkę centrinės bankininkystės veiklos srityse. Sukūrėme pirminį bandomųjų priemonių rinkinį, kuris jau dabar rodo didelį potencialą stiprinti mūsų analitinius gebėjimus ir sutrumpinti laiką, skiriamą pasikartojančioms užduotims. Kartu parengėme plataus užmojo Centrinės bankininkystės skaitmeninimo programą, skirtą mūsų duomenų analizei ir verslo procesų automatizavimui tobulinti.

Nuo 2007 m. ECB ėjau įvairias ekonomisto pareigas ECB Ekonomikos, Pinigų politikos bei Tarptautinių ir Europos santykių generaliniuose direktoratuose. Prieš pradėdamas dirbti ECB, įgijau daktaro laipsnį Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje ir ekonomikos bei politikos mokslų magistro laipsnius Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universitete.

Mano mokslinių tyrimų sritys apima fiskalinę ir pinigų politiką, inovacijų valdymą, Europos integraciją ir valdymą, lyginamąją politinę ekonomiką bei taikomąjį mašinų mokymąsi. Ypač domiuosi namų ūkių ir įmonių lygmens (mikro-) duomenimis. Taip pat esu ECBS mikrosimuliacijų modeliavimo tinklo įkūrėjas ir pirmininkas. Šiame Europos centrinių bankų sistemos tyrėjų tinkle siejame naujas priemones ir metodus su pagrindiniais politikos klausimais.

Fabienne Allegret-Maret

Kaip Sekretoriato generalinio direktorato Informacijos valdymo skyriaus vyresnioji komandos vadovė vadovauju ECB bibliotekai. Suprasdama, kad reikšmingai padidėjo tiek informacijos srautų apimtis, tiek greitis, inicijavau bibliotekos pertvarką, siekdama padėti ECB darbuotojams orientuotis vis sudėtingesnėje informacinėje aplinkoje.

Šiandien mano vaidmuo apima kur kas daugiau, nei suteikiama galimybė gauti knygas ir naudotis duomenų bazėmis. Biblioteką laikau neatskiriama ECB žinių ekosistemos dalimi – tai yra svarbus išteklius, leidžiantis atlikti nuodugnią analizę ir skatinantis novatorišką mąstymą. Kartu su savo pavaldiniais įsigyju ir tvarkau aukštos kokybės išteklius, pritaikytus ekonomistų, priežiūros institucijų atstovų ir kitų ekspertų poreikiams. Man kruopštus atrankos procesas yra toks pat svarbus kaip ir prieiga, todėl užtikrinu, kad prieinama informacija būtų ne tik gausi, bet ir patikima bei aktuali. Nors didžioji dalis medžiagos dabar yra skaitmeninė, mes toliau skatiname naudotis spausdintais rinkiniais, nes manome, kad dėmesingumas ir tekstų skaitymas tebėra labai svarbūs pagrįstiems sprendimams priimti.

Ši transformacija taip pat pakeitė mūsų fizinę bibliotekos aplinką: dabar joje skatinama dalytis žiniomis ir diegti naujoves, kartu išsaugant erdves išsamiam ir tiksliniam darbui. Biblioteka tapo centru, kuriame ECB ekspertai susitinka, keičiasi idėjomis ir mokosi vieni iš kitų.

DI keičia centrinę bankininkystę, todėl mūsų atsakomybė dar labiau išsiplėtė. Aš ir mano pavaldiniai užtikriname, kad licencijuotas turinys pasitelkiant DI būtų naudojamas atsakingai, derinant naujoves su teisinėmis apsaugos priemonėmis. Aukštos kokybės, patikima informacija yra ypač svarbi DI sistemoms, visų pirma analizuojant naujienas, kad rezultatai būtų tikslūs ir patikimi.

Kartu pritaikau savo žinias informacijos tvarkymo srityje siekdama skatinti ir remti ECB semantinio sluoksnio, sujungiančio skirtingų sistemų žinias, kūrimą, kad ECB būtų lengviau rasti ir pritaikyti praktikoje konkrečias įžvalgas.

Bibliotekininkystė dabar yra daug platesnė sritis, apimanti ne vien knygų lentynų priežiūrą: dabar dirbu DI grindžiamos informacijos valdymo srityje, susiedama sparčiai besivystančias DI naujoves su specializuotais centrinės bankininkystės poreikiais. Derindama technologines naujoves su kuravimu ir valdymu, padedu ECB protingai ir sąžiningai diegti naujoves.

Steven Moons

Eidamas ECB DI programos vadovo ir DI tarnybos nario pareigas, vadovauju institucijos strateginei pertvarkai DI srityje. Prižiūriu ECB DI programos kūrimą bei įgyvendinimą ir koordinuoju tiek našumą didinančius, tiek transformacinius DI naudojimo atvejus. Mano pareigos apima atitikties etiniams, teisiniams ir reguliavimo standartams užtikrinimą, partnerystės su vidaus ir išorės suinteresuotaisiais subjektais puoselėjimą bei atsakomybe, skaidrumu ir patikimu valdymu grindžiamos inovacijų kultūros skatinimą.

Prieš pradėdamas eiti šias pareigas, bankų priežiūros srityje vadovavau kelioms DI ir priežiūros technologijų iniciatyvoms. Prieš pradėdamas dirbti ECB 2021 m., daugelį metų ėjau pareigas, susijusias su IT paslaugų teikimu, skaitmenine pertvarka ir organizaciniais pertvarkos projektais privačiajame ir viešajame sektoriuose. Tuomet dirbau modernizuojant IT aplinką, plėtojant debesijos ir architektūros iniciatyvas bei su įvairiais ekspertais Europoje, JAV ir Azijoje įgyvendinant sudėtingas programas.

Darbą ECB labiausiai vertinu dėl to, kaip čia dera įvairios perspektyvos iš visos Europos. Prisidėti prie institucijos technologinės ir skaitmeninės ateities, kartu padedant stiprinti jos, kaip patikimos ir į ateitį žvelgiančios Europos institucijos, vaidmenį – man yra ir privilegija ir nuolatinis motyvacijos šaltinis. Eidamas dabartines pareigas ypač vertinu bendradarbiavimą su įvairių veiklos sričių atstovais, nes DI apima beveik kiekvieną organizacijos sritį. Bendravimas su šia įvairiapuse ir atsidavusia kolegų bendruomene įkvepia ir suteikia energijos. Tvirta ECB bendradarbiavimo dvasia ir galimybė dirbti su žmonėmis, nuoširdžiai norinčiais kažką pakeisti, yra pagrindiniai dalykai, kuriuos vertinu savo darbe.

Ne darbo metu pusiausvyrą randu leisdamas laiką gamtoje, ypač vaikščiodamas kalnuose arba važinėdamas motociklu.

Vasilis Papaefthymiou

Esu BPM priežiūros technologijų (SupTech) grupės vadovas. Mano darbas daugiausia susijęs su novatoriškų veiklos programų, skirtų ECB ir visos euro zonos bankų priežiūros institucijoms, projektavimu ir kūrimu.

Pastaruosius penkerius metus mano darbo priežiūros technologijų srityje specializacija – DI ir generatyvinio DI programų kūrimas. Būdamas atsakingas už produktus, vadovauju dviejų priemonių kūrimui. „Athena“ yra pirmoji ir išsamiausia DI priemonė, kuria gali naudotis visi BPM dalyviai ir kuri padeda priežiūros institucijoms rasti reikiamą informaciją tarp milijonų priežiūros dokumentų. O „Delphi“ yra intuityvi rinkos rizikos vertinimo priemonė, sujungianti finansų rinkos rodiklius ir pagrindinius rinkos veiksnius, kasdien gaunamus analizuojant naujienų straipsnius, ir ji leidžia priežiūros institucijoms susidaryti nuomonę apie besiformuojančias rizikas.

Čia idealiomis sąlygomis dera mano aistra technologijoms ir sparčiai besivystanti DI sritis. Priežiūros technologijoms tenka svarbus vaidmuo Europos bankų priežiūros srityje diegiant pažangiausius sprendimus. Man tai yra ideali aplinka, kurioje galiu pritaikyti kompiuterių ir duomenų mokslo žinias, įgytas Atėnų nacionaliniame technikos universitete studijuojant elektros ir kompiuterinę inžineriją, bei vadybos ir ekonomikos žinias, įgytas baigus magistro studijas Šveicarijos federaliniame technologijos institute Ciuriche. Kompiuterių inžinieriams ECB siūlo unikalią galimybę dirbti technologijų ir finansų sankirtos srityje, kur inovacijos tiesiogiai prisideda prie finansinio stabilumo ir pasaulinio lygio priežiūros.

Mane labai įkvepia žinojimas, kad mano kasdienis darbas kuriant inovatyvias IT priemones prisideda prie veiksmingesnės ir į riziką orientuotos bankų priežiūros, o tai užtikrina saugesnius bankus ir daro teigiamą poveikį Europos piliečiams.

Laisvalaikiu mėgstu susitikti su draugais ar leisti laiką prie jūros po Graikijos saule.

Finansinės ataskaitos

Eurosistemos konsoliduotas balansas 2025 m. gruodžio 31 d.