Eurosistema pradeda kitą skaitmeninio euro projekto etapą

2025 m. spalio 30 d.

• Naujas etapas užtikrins techninį pasirengimą skaitmeninio euro išleidimui.
• Jei jau 2026 m. bus priimti teisės aktai, bandomasis projektas galėtų prasidėti 2027 m., o skaitmeninis euras galėtų pasirodyti per 2029 m.
• Sėkmingai baigtas 2023 m. lapkričio mėn. pradėtas parengiamasis etapas.

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė pereiti prie kito skaitmeninio euro projekto etapo. Šis sprendimas priimtas sėkmingai užbaigus Eurosistemos 2023 m. lapkričio mėn. pradėtą parengiamąjį etapą, kuriuo padėti pagrindai skaitmeninio euro išleidimui.

Valdančiosios tarybos sprendimas yra suderintas su 2025 m. spalio mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime Europos lyderių išsakytu raginimu paspartinti pažangą skaitmeninio euro srityje. Skaitmeninis euras išsaugos europiečių pasirinkimo laisvę bei privatumą ir užtikrins Europos piniginį suverenumą ir ekonominį saugumą. Jis paskatins inovacijas mokėjimų srityje ir padės užtikrinti, kad europiniai mokėjimai būtų konkurencingi, atsparūs ir įtraukūs. Eurosistema parengiamuosius darbus vykdys lanksčiai, įsiklausydama į euro zonos šalių vadovų raginimus kuo greičiau pasirengti galimam skaitmeninio euro išleidimui, tačiau atsižvelgdama ir į tai, kad teisėkūros procesas vis dar nebaigtas.

Galutinį sprendimą, ar išleisti skaitmeninį eurą ir kada tai padaryti ECB valdančioji taryba priims tik po to, kai bus priimti atitinkami teisės aktai. Darant prielaidą, kad Europos teisės aktų leidėjai Reglamentą dėl skaitmeninio euro sukūrimo priims per 2026 m, bandomasis projektas ir pradiniai sandoriai galėtų būti vykdomi nuo 2027 m. vidurio. Atitinkamai visa Eurosistema galimam skaitmeninio euro išleidimui turėtų būti pasirengusi 2029 m.

„Euras – mūsų bendri pinigai – yra patikimas Europos vienybės simbolis“, – kalbėjo ECB Pirmininkė Christine Lagarde. „Siekiame, kad labiausiai apčiuopiama jo forma – grynieji eurai – būtų tinkama ateičiai, todėl keičiame mūsų banknotų dizainą bei juos atnaujiname ir rengiamės skaitmeninių grynųjų pinigų išleidimui.“

Kintant mokėjimo įpročiams ir mažėjant mokėjimų grynaisiais pinigais, palyginti su skaitmeniniais sandoriais, vis aktualiau tampa turėti viešą skaitmeninę mokėjimo priemonę, papildančią grynuosius pinigus. Skaitmeninis euras papildys grynuosius pinigus ir leis jų privalumus – paprastumą, privatumą, patikimumą bei prieinamumą visoje euro zonoje – pritaikyti ir skaitmeniniams mokėjimams. ECB ne tik pritaria Reglamentui dėl skaitmeninio euro sukūrimo, bet ir remia Europos Komisijos pasiūlymą sustiprinti teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Eurosistema skirs daugiausia dėmesio šioms trims sritims:

• techninis pasirengimas: skaitmeninio euro techninių pagrindų kūrimas, įskaitant pradinę sistemos sąrangą ir bandomąjį projektą;
• rinkos įtraukimas: bendradarbiavimas su mokėjimo paslaugų teikėjais, prekybininkais ir vartotojais siekiant užbaigti taisyklių sąvadą, atlikti naudotojų tyrimus ir testuoti sistemą vykdant bandomąją veiklą;
• parama teisėkūros procesui: tolesnė techninė pagalba ES teisės aktų leidėjams ir, prireikus, indėlis į teisėkūros procesą.

„Tai ne tik techninis projektas, bet ir bendros pastangos sukurti ateities poreikius atitinkančią Europos pinigų sistemą,“ – teigė ECB vykdomosios valdybos narys Piero Cipollonė, pirmininkaujantis aukšto lygio darbo grupei skaitmeninio euro klausimais. „Skaitmeninis euras užtikrins, kad žmonės grynųjų pinigų pranašumais galėtų naudotis ir skaitmeniniame amžiuje. Tai sustiprins Europos mokėjimų aplinkos atsparumą, sumažins prekybininkų išlaidas ir sukurs platformą privačioms įmonėms diegti inovacijas, plėsti veiklą ir konkuruoti.“

Skaidrumas ir glaudus bendradarbiavimas su suinteresuotosiomis šalimis buvo ir bus labai svarbūs šiam projektui. Eurosistemai labai naudingos buvo pastabos, kurias pateikė Europos sprendimų priėmimo organai, rinkos dalyviai ir potencialūs naudotojai. Ji ir toliau aktyviai bendradarbiaus su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis.

Eurosistemos tolesnis pasirengimas skaitmeniniam eurui bus įgyvendinamas lanksčiai, užtikrinant, kad jis atitiktų teisėkūros proceso raidą. Šiuo tikslu darbai bus suskirstyti į modulius, kad būtų galima palaipsniui plėsti projekto apimtį ir riboti finansinius įsipareigojimus.

Galutinė skaitmeninio euro kūrimo ir eksploatavimo kaina priklausys nuo jo galutinio dizaino, įskaitant komponentus ir susijusias paslaugas, kurias reikės sukurti. Remiantis parengiamajame etape atliktu darbu, vertinama, kad bendros kūrimo išlaidos, apimančios tiek išorėje^[1], tiek viduje sukurtus komponentus, iki 2029 m. numatomo išleidimo neturėtų viršyti 1,3 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad nuo 2029 m. eksploatavimo išlaidos sudarys maždaug 320 mln. eurų per metus. Eurosistema padengtų šias išlaidas, nes skaitmeninis euras yra viešoji gėrybė kaip ir eurų banknotai, kurių gamybos ir išleidimo išlaidas ji dengia. Kaip ir banknotų atveju, šias išlaidas turėtų padengti gaunamas senjoražas, net jei skaitmeninių eurų atsargos būtų mažos, palyginti su apyvartoje esančiais banknotais.

Parengiamojo etapo pabaiga žymi svarbų žingsnį skaitmeninio euro projekte. Remdamiesi 2020–2023 m. vykusio tiriamojo etapo metu įgytomis įžvalgomis, ėmėmės tobulinti praktinį jo modelį. Svarbiausi pasiekimai: i) parengtas skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvado projektas, ii) atrinkti skaitmeninio euro komponentų ir su juo susijusių paslaugų teikėjai, iii) sėkmingai eksploatuojama inovacijų platforma, skirta eksperimentams su rinkos dalyviais, taip pat iv) techninio darbo grupė atliko skaitmeninio euro tinkamumo mokėjimo ekosistemai tyrimą. Pastarajame tyrime, kurį atliko ECB ir rinkos dalyviai per Mažmeninių mokėjimų eurais tarybą, padaryta išvada, kad skaitmeninis euras galėtų padidinti konkurenciją Europos mokėjimų rinkoje. Be tiesioginės naudos iš skaitmeninio euro platinimo, bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų pasinaudoti jo atviraisiais standartais, kad išplėstų savo paslaugas visoje euro zonoje ir jiems nereikėtų turėti savo priėmimo tinklų. Jie taip pat galėtų naudoti skaitmeninį eurą kartu su esamais mokėjimo sprendimais.

Teisės aktų leidėjams paprašius ECB jiems teikė techninę pagalbą, taip prisidėdamas prie teisėkūros proceso. Suteikti duomenys parodė, kad su skaitmeniniu euru susijusios išlaidos bankams bus nedidelės – jos bus artimos Europos Komisijos pradinėms sąmatoms ir panašios į išlaidas, patirtas įgyvendinant Mokėjimo paslaugų direktyvą. Duomenys taip pat parodė, kad į skaitmeninį eurą įdiegtos apsaugos priemonės (pvz., turimos sumos riba) padėtų užtikrinti, kad dėl jo nekiltų rizika finansiniam stabilumui.

Kad skaitmeninis euras atitiktų Europos piliečių ir prekybininkų poreikius, Eurosistema atliko išsamius naudotojų tyrimus, sutelkdama dėmesį į pažeidžiamus vartotojus ir smulkiuosius prekybininkus. Šiandien paskelbtoje ataskaitoje pateiktos išvados rodo, jog norima, kad mokėjimai būtų paprasti, patikimi ir saugūs.

Tai dar kartą pagrindžia ECB įsipareigojimą sukurti skaitmeninį eurą, kuris tiktų visiems ir skatintų Europos finansinę pažangą. Jis padėtų įgalinti piliečius, remti inovacijas ir stiprinti mūsų pinigų sistemos atsparumą.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Georginai Garriga Sánchez, tel. +49 69 1344 95368.