1 Apžvalga

Nepaisant sudėtingos pasaulinės aplinkos, euro zonos ekonomika išlieka atspari. 2025 m. trečiąjį ketvirtį realusis BVP padidėjo 0,3 %, t. y. viršijo rugsėjo mėn. prognozes. Prieš tai, pirmąjį pusmetį, buvo didelių svyravimų, kuriuos skatino prekybos paankstinimas reaguojant į didesnius JAV prekybos muitus ir su tuo susijęs neapibrėžtumas, taip pat dideli Airijos duomenų pokyčiai. Euro zonos ekonomikos augimą ir toliau labiausiai turėtų skatinti vidaus paklausa, o ją turėtų palaikyti atsparių darbo rinkų ir rekordiškai žemo nedarbo lygio sąlygomis didėjantis darbo užmokestis bei užimtumas. Vidaus ekonomiką turėtų palaikyti ir šiemet paskelbtos papildomos valdžios sektoriaus išlaidos infrastruktūrai ir gynybai (ypač Vokietijoje) ir dėl nuo 2024 m. birželio mėn. mažintų pinigų politikos palūkanų normų pagerėjusios finansavimo sąlygos. Kalbant apie išorės aplinką, eksportas kitais metais turėtų suaktyvėti, nors konkurencingumo problemos – kai kurios iš jų yra struktūrinio pobūdžio – dar neišnyko. Didesnis eksporto aktyvumas siejamas su tuo, kad, mažėjant prekybos politikos neapibrėžtumui, atsigauna užsienio paklausa, nepaisant vis labiau pasireiškiančio didesnių muitų poveikio. Prognozuojama, kad vidutinis metinis realusis BVP 2025 m. augs 1,4 %, 2026 m. – 1,2 %, 2027 ir 2028 m. – po 1,4 %. Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, BVP augimo prognozė visam prognozių laikotarpiui buvo padidinta, atsižvelgiant į geresnius, negu tikėtasi, duomenis, sumažėjusį prekybos politikos neapibrėžtumą, didesnę užsienio paklausą ir mažesnes energijos žaliavų kainas^[1].

Prognozuojama, kad infliacija nuo 2025 m. 2,1 % lygio 2026 m. smuktels iki 1,9 %, 2027 m. – iki 1,8 %, o 2028 m. pakils iki ECB siekiamo 2 % vidutiniu laikotarpiu lygio. Bendrosios infliacijos (matuojamos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą – SVKI) sumažėjimas 2026 m. pradžioje numatomas atsižvelgiant į infliaciją mažinantį energijos kainų bazės efektą, o ne energijos dedamųjų infliacija turėtų mažėti visus 2026 m. Energijos kainų infliacijos poveikis bendrajai infliacijai turėtų išlikti nedidelis iki pat 2027 m. pabaigos, o vėliau, ypač 2028 m., šis poveikis greičiausiai padidės dėl numatomo antrosios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) įgyvendinimo; bendroji infliacija dėl to turėtų padidėti 0,2 procentinio punkto. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos, nuo 2025 iki 2026 m. turėtų sumažėti nuo 2,5 iki 2,2 %, o 2027 ir 2028 m. – iki 2,0 %. Išblėsus poveikiui, kurį kėlė ankstesnis pasaulinių maisto žaliavų kainų augimas ir visą vasarą tvyrojusios nepalankios meteorologinės sąlygos, maisto produktų kainų infliacija turėtų pastebimai sumažėti ir nuo 2026 m. pabaigos stabilizuotis 2 % šiek tiek viršijančiame lygyje. Prognozuojama, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2025–2028 m. sumažės nuo 2,4 iki 2,0 %, nes, švelnėjant darbo sąnaudų spaudimui, mažės paslaugų infliacija, o ankstesnio euro brangimo poveikiui persiduodant per kainodaros grandinę, lėčiau kils ir prekių kainos. Darbo užmokesčio augimas turėtų ir toliau lėtėti visus 2026 m., o vėliau stabilizuotis maždaug 3 % lygyje, palaikomas atsparios darbo rinkos ir kiek mažesnio nei 1 % našumo augimo. Vienetinės darbo sąnaudos turėtų augti vis lėčiau, tačiau jų poveikį infliacijai prognozių laikotarpiu turėtų iš dalies atsverti nuoseklus pelno maržų atsigavimas. Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė 2026 m. padidinta 0,2 procentinio punkto, atsižvelgiant į netikėtus pastarojo laikotarpio infliacijos pagal SVKI ir darbo užmokesčio augimo duomenis; dėl pastarųjų pastebimai padidinta ir darbo užmokesčio prognozė. Infliacijos pagal SVKI 2027 m. prognozė šiek tiek sumažinta atsižvelgiant į prielaidas dėl mažesnio energijos kainų infliacijos poveikio, nes dabar numatoma, kad ATLPS2 įgyvendinimas vietoj 2027 m. bus atidėtas iki 2028 m., nors šį poveikį turėtų iš dalies atsverti didesnė paslaugų infliacija.

2 Tarptautinė aplinka

Nepaisant muitų sukeltų sunkumų, pasaulio ekonomika šiais metais išliko atspari.^[2],[3] Dėl mažesnių JAV ir Kinijos viena kitai taikomų muitų, sumažėjusio prekybos politikos neapibrėžtumo, taip pat žemesnių naftos kainų ir švelnesnių, nei numatyta 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėse, finansavimo sąlygų pasaulio ekonomikos padėtis yra šiek tiek palankesnė. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į palankesnius, negu buvo numatyta, pagrindinių ekonomikų duomenis, šių ir 2026 m. augimo prognozė šiek tiek padidinta, o infliacijos prognozė – sumažinta.

Nors pasaulinio augimo prognozė, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, šiek tiek padidinta, numatomas augimas tebėra lėtesnis už ikipandeminį vidurkį. Apskaičiuota, kad 2025 m. pasaulio realusis BVP ūgtelėjo 3,5 %, 2026 m. augimas po truputį sulėtės iki 3,3 % ir tokiame lygyje laikysis 2027 ir 2028 m. (žr. 2 lentelę). Pasaulinio augimo prognozė padidinta daugiausia dėl didesnio JAV ir Kinijos ekonomikos augimo perspektyvos. JAV ekonomikos augimo prognozė truputį padidinta ne tik dėl mažesnių muitų, bet ir dėl atsparesnės, negu anksčiau tikėtasi, vidaus paklausos, kurią, kaip manoma, artimiausiu metu palaikys teigiamas turto poveikis, kylantis iš pastarojo meto akcijų kainų pokyčių, ir numatomos didesnės fiskalinės išlaidos. 2025 ir 2026 m. Kinijos realiojo BVP augimo prognozė taip pat buvo šiek tiek padidinta, atsižvelgiant į intensyvesnę, negu anksčiau numatyta, eksporto dinamiką ir didesnes numatomas fiskalines paskatas.

Prognozuojama, kad pagrindinių išsivysčiusios ekonomikos šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių bendroji infliacija pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) mažės po truputį, tačiau kiek sparčiau, negu numatyta rugsėjo mėn. prognozėse^[4]. Numatoma, kad 2025 m. ji bus 3,1 %, 2026 m. smuktels iki 2,8 %, 2027 m. – iki 2,5 %, o 2028 m. pakils iki 2,6 %. Taigi, infliacija pagal VKI šiais ir kitais metais mažės šiek tiek sparčiau, negu prognozuota anksčiau, nes daugumos išsivysčiusios ekonomikos šalių infliacijos rodikliai bus mažesni, negu buvo numatyta. Prognozė sumažinta ir dėl mažesnių JAV ir Kinijos dvišalių muitų, taip pat dėl šiek tiek mažesnio, negu anksčiau numatyta, muitų poveikio infliacijai JAV. Taip pat pažymėtina, kad dėl silpnesnės Kinijos vidaus paklausos vartotojų kainų infliacija prognozių laikotarpiu didės lėčiau, negu buvo numatyta anksčiau.

Prognozuojama, kad šiais metais pasaulinis importas vis dar augs stabiliai, tačiau kitais metais augimas turėtų sulėtėti. 2025 m. pasaulinis importas turėtų ūgtelėti 4,4 % – daugiausia dėl spartaus importo augimo šių metų pirmąjį pusmetį, o 2026 m. dėl neigiamo muitų poveikio tikriausia sulėtės iki 2,0 %. Tiek 2027 m., tiek 2028 m. pasaulinio importo augimas turėtų atsigauti ir sudaryti 3,1 %. Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, šių ir kitų metų pasaulinio importo augimo prognozė reikšmingai padidinta, o 2027 m. prognozė nekoreguota. Importo augimo prognozė buvo kilstelėta atsižvelgiant į palankesnius, negu tikėtasi, 2025 m. antrojo ketvirčio duomenis (daugiausia besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse) ir, kiek mažesne apimtimi, mažesnius JAV ir Kinijos 2025 m. lapkričio pradžioje sulygtus muitus. Duomenų netikėtumus galima paaiškinti dviem pagrindiniais veiksniais. Pirma, importas Pietryčių Azijos šalyse ir ne euro zonos ES valstybėse narėse viršijo lūkesčius. Tuo pat metu gauti palankesni, negu tikėtasi, eksporto rezultatai rodo, kad kai kurioms iš šių šalių, ypač Pietryčių Azijoje, tebevykstantis pasaulio prekybos santykių pertvarkymas gali būti naudingas. Šį pokytį paskatino didesni JAV muitai ir, be kitų dalykų, Kinijos eksporto nukreipimas į šias šalis, taip pat intensyvi prekyba technologijų produktais, siejama su dirbtinio intelekto srities investicijomis. Antra, importas į Egiptą, Indiją ir Turkiją reikšmingai viršijo lūkesčius, nors šiuo atveju akivaizdžios sąsajos tarp didesnio jų importo ir Kinijos eksporto nukreipimo lyg ir nėra.

Euro zonos užsienio paklausos prognozė, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, šiek tiek padidinta. Euro zonos užsienio paklausos augimas 2025 m. turėtų sudaryti 3,8 %, 2026 m., lėčiau augant pasaulinei prekybai, jis tikriausiai sulėtės iki 1,9 %, 2027 m. vėl paspartės iki 3,1 %, o 2028 m. sudarys 3,0 %. Šių metų prognozės, panašiai kaip pasaulinio importo prognozė, padidintos atsižvelgiant į antrojo ketvirčio duomenis, iš kurių matyti, kad euro zonos užsienio paklausa susitraukė mažiau, negu manyta anksčiau.

Prognozuojamos euro zonos konkurentų eksporto kainos turėtų kilti lėčiau už istorinį vidurkį, tad jų prognozė sumažinta, palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis. Euro zonos konkurentų eksporto kainos (metinės kainos nacionalinėmis valiutomis) 2025 m. turėtų augti 1,1 %, 2026 m. – 1,6 %, o 2027 ir 2028 m. – po 2,0 %. Prognozuojamas augimas yra lėtesnis už istorinį vidurkį (2000–2019 m. jis buvo 2,6 %), nes metinė Kinijos eksporto kainų infliacija greičiausiai išliks neigiama iki 2026 m. trečiojo ketvirčio. Palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, konkurentų eksporto kainų prognozė sumažinta visam prognozių laikotarpiui, atsižvelgiant į išsivysčiusios ekonomikos šalyse, įskaitant JAV ir kai kurias euro zonai nepriklausančias ES valstybes nares, taip pat mažesniu mastu – Kinijoje, lėčiau didėjančią eksporto kainų infliaciją.

3 Realioji ekonomika

2025 m. trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonominis aktyvumas padidėjo 0,3 %, t. y. buvo daug intensyvesnis, negu numatyta rugsėjo mėn. prognozėse (0,0 %), ir labiau atitiko pagal Airijos duomenų kintamumą pakoreguotus lūkesčius (žr. 1 pav.). Nors buvo numatoma, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį pasireiškęs paankstintos prekybos poveikis Airijoje greitai išblės, Airijos BVP trečiąjį ketvirtį sumažėjo daug mažiau, negu buvo numatyta, ir tuo galima paaiškinti, kodėl euro zonos BVP augo daugiau, negu tikėtasi (žr. 1 pav. c grafiką). Iš pakoreguoto euro zonos BVP rodiklio, kuriam apskaičiuoti naudota vadinamoji „pakoreguota vidaus paklausa“, o ne Airijos BVP, taip pat matyti, kad 2025 m. trečiąjį ketvirtį augimo tempas buvo 0,3 %^[7]. Taikant šį rodiklį gauti rezultatai buvo tik šiek tiek geresni už atitinkamą rugsėjo mėn. prognozę (0,2 %). Lyginant sektorius, pažymėtina, kad paslaugų aktyvumas toliau didėjo, skatinamas intensyvaus turizmo ir atsigaunančių skaitmeninių paslaugų. Pramonės aktyvumas trečiąjį ketvirtį, atvirkščiai, tebebuvo vangus, nes jį stabdė didesni muitai, vis dar didelis neapibrėžtumas ir stipresnis euras. Vartojimo prekių ir paslaugų paklausa, kurią skatino atsparių darbo rinkų sąlygomis augančios realiosios pajamos, toliau didėjo.

Ketvirtąjį ketvirtį realusis BVP turėtų truputį padidėti, tačiau skirtumai tarp sektorių neišnyks. Sudėtinis produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) lapkričio mėn. buvo 52,8, o tai rodo augimo tendencijas^[8]. Paslaugų sektoriaus veiklos PVI toliau didėjo – tai patvirtina, kad paslaugos yra pagrindinis augimą skatinantis veiksnys. Apdirbamosios gamybos PVI, priešingai, sumažėjo ir slenkstinę ribą viršijo tik šiek tiek, tad iš jo matyti, kad pokyčių nėra. Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklis lapkričio mėn. toliau didėjo ir pasiekė aukščiausią tašką nuo 2023 m. balandžio mėn. Apskritai iš apklausų duomenų matyti, kad paskutinįjį metų ketvirtį augimo tempas buvo nedidelis. Tačiau skaičiuojama, kad dėl prognozuoto staigaus Airijos BVP augimo sulėtėjimo 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augs lėčiau (apie 0,1 procentinio punkto), tad ketvirtąjį ketvirtį euro zonos BVP augimas smuktels iki 0,2 % (žr. 1 pav. c grafiką). Kai kurie nepalankūs veiksniai, susiję su muitais ir prekybos politikos neapibrėžtumu, turėtų pradėti slopti, todėl tikimasi, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas vėl paspartės iki 0,3 %. Prognozuojamą 1,4 % metinį augimo tempą 2025 m. didele dalimi lems augimo per metus dinamika, nors įtakos taip pat tikriausiai turės 2024 m. pasireiškę veiksniai.

1 pav.

Euro zonos realusis BVP

a) Realiojo BVP augimas	b) Realiojo BVP lygis
(ketvirtiniai pokyčiai, %; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)	(grandininiu metodu susieti dydžiai, indeksas, 2020 m. = 100)

c) Euro zonos realiojo BVP augimas – Airijos poveikis

(ketvirtiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais; pagal sezoniškumą ir darbo dienų skaičių pakoreguoti ketvirčio duomenys)

Prognozuojama, kad, didėjant realiosioms disponuojamosioms pajamoms, blėstant neapibrėžtumui, stiprėjant užsienio paklausai ir veikiant su išlaidomis gynybai bei infrastruktūrai susijusioms fiskalinėms paskatoms, metinis realiojo BVP augimas prognozių laikotarpiu vidutiniškai sudarys 1,3 %. Šios fiskalinės paskatos, kurių daugiausiai tenka Vokietijai, vidutiniu laikotarpiu turėtų paskatinti euro zonos BVP augimą: vertinama, kad iki 2028 m. bendras augimo tempas sudarys 0,5 %, o didžiausias poveikis augimui turėtų pasireikšti 2026–2027 m. (žr. 2 pav.)^[9]. Numatomą nedidelį realiojo BVP augimo sulėtėjimą nuo 1,4 % (2025 m.) iki 1,2 % (2026 m.) nulems 2026 m. pasireikšiantis mažesnis perkeliamasis poveikis po numatomo šiek tiek vangesnio augimo 2025 m. antrąjį pusmetį. Dėl stiprėjančio perkeliamojo poveikio metinis realiojo BVP augimo tempas vėliau turėtų paspartėti, o 2027–2028 m. stabilizuotis 1,4 % lygyje – tam panašios įtakos turės tiek perkeliamasis poveikis, tiek per šiuos dvejus metus pasireiškiantis poveikis. Jei vietoj Airijos BVP naudojamas pakoreguotas vidaus paklausos rodiklis, euro zonos realiojo BVP augimas didėja lėčiau: nuo 2025 iki 2026 m. – nuo 1,0 iki 1,1 %, o 2027 ir 2028 m. – iki 1,3 %.

2 pav.

Išlaidų gynybai ir infrastruktūrai, apie kurias paskelbta nuo 2025 m. kovo mėn. prognozių, poveikis realiojo BVP augimo prognozei

(procentiniais punktais)

Numatoma, kad pinigų politikos palūkanų normų mažinimo nuo 2024 m. birželio mėn. poveikis po truputį nusvers uždelstą ankstesnio griežtinimo ciklo poveikį ir taip skatins augimą. Dabar vertinama, kad neigiamas ankstesnio pinigų politikos griežtinimo ciklo poveikis ekonomikos augimui iš esmės išblėso. Remiantis rinkos lūkesčiais dėl būsimos palūkanų normų raidos iki galutinės duomenų šioms prognozėms rengti įtraukimo dienos, 2027–2028 m. turėtų pasireikšti nedidelis teigiamas vėlesnio švelninimo etapo poveikis. Tačiau yra daug neapibrėžtumo dėl kiekybinio šio poveikio vertinimo.

Realiojo BVP augimą ir toliau turėtų skatinti vidaus paklausa, o neigiamas grynojo eksporto indėlis 2027–2028 m. turėtų sumažėti iki nulio. Kalbant apie išlaidas (žr. 3 pav. a grafiką), numatoma, kad privatusis vartojimas sparčiai augs visą prognozių laikotarpį ir kad labiausiai skatins realiojo BVP augimą. Tikimasi, kad namų ūkių vartojimo didėjimą skatins auganti namų ūkių perkamoji galia, o šiai įtakos turės sparčiai augantis darbo užmokestis ir užimtumas, darbo rinkoms ir toliau esant atsparioms. Taip pat pažymėtina, kad investicijos turėtų augti sparčiau negu BVP visą apžvelgiamą laikotarpį. Pasibaigus programos „Next Generation EU“ (NGEU) finansavimui, sulėtėjusias viešąsias investicijas 2027–2028 m. turėtų kompensuoti privačiosios investicijos. Prognozių laikotarpiu investicijos turėtų augti dėl sumažėjusio neapibrėžtumo, padidėjusių išlaidų gynybai ir infrastruktūrai, augančio pelno ir su cikliniu atsigavimu susijusių gerėjančių paklausos sąlygų. Eksporto augimas, priešingai, greičiausiai vis dar bus vangus, nepaisant didėjančios užsienio paklausos, nes jo rezultatus neigiamai veikia nemažėjantys iššūkiai euro zonos konkurencingumui, JAV muitai ir anksčiau kilęs euro kursas. Dėl to tikėtina, kad eksporto rinkos dalys mažės ir toliau. Tad prognozuojama, kad 2025 ir 2026 m. grynojo eksporto indėlis į realiojo BVP augimą bus neigiamas, o importas augs sparčiau negu eksportas. Šį neigiamą indėlį iš dalies turėtų atsverti teigiamas indėlis dėl 2025 m. atsargų pokyčių.

3 pav.

Euro zonos realiojo BVP augimo suskaidymas pagal pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis

a) 2025 m. gruodžio mėn. prognozės	b) Korekcijos, palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis
(metiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais)	(procentiniai punktai ir indėlis procentiniais punktais)

Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2025 ir 2026 m. realiojo BVP augimo prognozė padidinta 0,2 procentinio punkto, 2027 m. prognozė – 0,1 procentinio punkto (žr. 3 pav. b grafiką). 2025 m. prognozė padidinta atsižvelgiant į ankstesnių duomenų korekcijas, įskaitant geresnius, nei tikėtasi, 2025 m. trečiojo ketvirčio rezultatus. Šiek tiek mažesnis prekybos politikos neapibrėžtumas, didesnė užsienio paklausa ir mažesnės energijos žaliavų kainos paskatino padidinti 2026 m. augimo prognozes. Atsižvelgiant į kiek aktyvesnę ketvirčių dinamiką ir didesnį perkeliamąjį poveikį dėl spartesnio 2026 m. augimo šiek tiek padidinta ir 2027 m. prognozė. Kalbant apie išlaidų sudedamąsias dalis, 2025–2027 m. prognozės labiausiai didintos dėl investicijų, visų pirma dėl didesnių verslo investicijų visą prognozių laikotarpį ir dinamiškesnių valdžios sektoriaus investicijų 2027 m., taip pat didesnio valdžios sektoriaus vartojimo 2025–2026 m. Grynosios prekybos 2025 m. prognozė taip pat padidinta, atsižvelgiant į geresnius, negu tikėtasi, šių metų pirmųjų trijų ketvirčių eksporto rezultatus.

Privatusis vartojimas turėtų stabiliai didėti, palaikomas augančio darbo užmokesčio ir ne darbo pajamų. Privatusis vartojimas pastaraisiais ketvirčiais toliau didėjo, nors ir lėčiau negu 2024 m. antrąjį pusmetį, o tam įtakos turėjo didesnis ekonominis neapibrėžtumas. Per ateinančius ketvirčius vartojimas turėtų šiek tiek atsigauti: 2026–2028 m. prognozuojamas maždaug 1,2 % metinis augimas, iš esmės atitinkantis istorinį vidurkį (žr. 4 pav. a grafiką). Šią prognozę daugiausia lemia augančios realiosios disponuojamosios pajamos, kurias labiausiai skatina pajamos iš darbo užmokesčio ir, mažesniu mastu, ne darbo pajamos. Vartotojų pasitikėjimas turėtų nuosekliai didėti ir vidutiniu laikotarpiu priartėti prie istorinio lygio. Jo didėjimą turėtų palaikyti atsparios darbo rinkos perspektyvos, dėl kurių turėtų po truputį mažėti ir namų ūkių taupymo norma (žr. 4 pav. b grafiką). Nepaisant to, taupymo norma greičiausiai tebebus didelė, o tam įtakos turės didesnis ekonominis neapibrėžtumas ir šalyse, kuriose paskelbtos fiskalinės paskatos, galintis pasireikšti Rikardo efektas. Tokį poveikį patvirtina ECB Vartotojų lūkesčių apklausos rezultatai. Palūkanų normos tebėra šiek tiek didesnės už istorinį vidurkį, o kredito teikimo sąlygos tebėra griežtos, tad tikėtina, kad tai irgi palaiko aukštą taupymo normą. Tačiau, kadangi laikotarpiu po pandemijos ekonomika patyrė keletą didelių sukrėtimų, nėra aišku, ar šie istoriniai vidurkiai yra tinkami lyginamieji vidutinio laikotarpio rodikliai. Taip pat pažymėtina, kad namų ūkiams santaupų gali prireikti didesnėms investicijoms į būstą ateityje finansuoti. Nepaisant palankesnės realiųjų disponuojamųjų pajamų dinamikos prognozių laikotarpiu, realiojo privačiojo vartojimo prognozė iš esmės nepakeista, nes numatoma, kad didėjančios pajamos ir toliau palaikys didesnę taupymo normą.

4 pav.

Namų ūkių vartojimas, pajamos ir taupymas

A) Išskaidytas realiojo privačiojo vartojimo augimas	B) Namų ūkių taupymo norma
(metiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais)	(disponuojamųjų pajamų dalis, %)

Dėl palankių finansavimo sąlygų ir didėjančių realiųjų pajamų investicijos į būstą prognozių laikotarpiu turėtų atsigauti. Investicijos į būstą, 2025 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius didėjusios, trečiąjį ketvirtį dėl neigiamų rezultatų kai kuriose euro zonos šalyse laikinai sumažėjo. Mažėjančios investicijos į būstą parodo, kad metų pradžioje prasidėjęs nedidelis atsigavimas yra nestabilus, o įtakos tam turi vis dar mažas būsto įperkamumas, didelės statybos išlaidos ir tebesitęsiantis makroekonominis neapibrėžtumas. Vis dėlto, prognozuojama, kad 2026–2028 m. investicijos į būstą didės. Jų atsigavimas atspindi padidėjusią būsto paklausą (tai patvirtina ir toliau augantis išduodamų būsto statybos leidimų skaičius ir Vartotojų lūkesčių apklausos, ar investiciją į būstą namų ūkiai laiko gera investicija, rezultatai) ir yra sietinas su nuo 2023 m. pabaigos po truputį mažėjusiomis būsto paskolų palūkanų normomis. Atsigavimą taip pat palaiko vis didėjančios namų ūkių realiosios pajamos, o atsigavimo faktą taip pat patvirtina kylančios būsto kainos.

Verslo investicijos buvo atsparesnės, negu tikėtasi, ir vidutiniu laikotarpiu turėtų po truputį spartėti. Jų augimą turėtų skatinti didėjantis ekonominis aktyvumas, mažėjantis neapibrėžtumas ir kai kuriose šalyse taikomų fiskalinių paskatų poveikis. Po teigiamo, nors ir lėtėjusio, augimo 2025 m. pirmąjį pusmetį, kai augimą skatino dėl numatomų didesnių muitų paankstinta prekyba, trečiąjį ketvirtį, nepaisant didesnių muitų ir tebetvyrančio didelio neapibrėžtumo, euro zonos verslo investicijos (neįskaitant nepastovių investicijų į intelektinės nuosavybės produktus Airijoje) sparčiai augo, priešingai rugsėjo mėn. prognozėse darytoms prielaidoms, kad investicijos trauksis. Prognozuojama, kad 2026–2028 m., toliau vis sparčiau augant pelnui, esant palankioms finansavimo sąlygoms, stiprėjant vidaus ir užsienio paklausai, mažėjant neapibrėžtumui ir pasireiškiant poveikiui dėl išlaidų gynybai ir infrastruktūrai, verslo investicijos toliau didės.

Eksportas, palyginti su istoriniais rodikliais, tikriausiai tebebus vangus, nepaisant trumpalaikio atsigavimo, teigiamos korekcijos, atsižvelgiant į mažesnius efektyviuosius muitus, ir lėčiau pasireiškiančio muitų poveikio. Po nepastovaus 2025 m. pirmojo pusmečio, kai dėl numatomų JAV muitų eksportuotojai paankstino prekybą, 2025 m. antrąjį pusmetį euro zonos eksportas tikriausiai augo kiek lėčiau. 2025 m. trečiąjį ketvirtį vėl šiek tiek didesnį eksporto aktyvumą galėjo lemti vaistų tiekimo grandinės specifika, kadangi iki ES ir JAV prekybos susitarimo tvyrojo neapibrėžtumas dėl muitų vaistams. Taip pat pažymėtina, kad iš prekių ir paslaugų eksporto užsakymų nėra matyti, kad padėtis artimiausiu laikotarpiu reikšmingai toliau blogėtų. Prognozuojama, kad, palyginti su istoriniais rodikliais, eksportas ir toliau augs lėtai: 2025 m. – 1,9 %, o 2026 m. – 1,6 %, tačiau 2025 m. augimo prognozė padidinta 0,6 procentinio punkto, o 2026 m. prognozė – 0,5 procentinio punkto. Šios korekcijos atliktos atsižvelgiant į euro zonos importui JAV taikomo efektyviojo muito sumažinimą 1 procentiniu punktu (žr. 1 intarpą) ir lūkesčius, kad visapusiškas JAV muitų poveikis pasireikš lėčiau, nes eksporto apimtis ir kainos sumažintos mažiau, negu numatyta anksčiau.

Vidutiniu laikotarpiu eksporto perspektyvą ir toliau temdo nepalanki prekybos politika, konkurencinis spaudimas, ypač iš Azijos šalių, ir anksčiau kilęs euro kursas. Jeigu prekybos politika nesikeis, eksportas po truputį turėtų pradėti augti vis sparčiau ir 2028 m. pasiekti 2,6 % augimo tempą, tačiau nuo užsienio paklausos jis vis dar tikriausiai atsiliks. To priežastis yra struktūrinės konkurencingumo, ypač su Azijos šalimis, problemos, ir pakilęs euro kursas – vertinama, kad visą prognozių laikotarpį jis neigiamai veiks kainų konkurencingumą. Todėl daroma prielaida, kad, palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, eksporto rinkos dalys, mažėjusios ir 2025 m., sumažės dar labiau.

Importo augimo perspektyvos pagerėjo, palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis. Tam įtakos pirmiausia turėjo sparesnis augimas pastaruoju laikotarpiu, tad dabar prognozuojama, kad 2025 m. dėl pakilusio euro kurso, dėl kurio sumažėjo importo kainos, importas ūgtels 3,2 %. Importas turėtų nuosekliai didėti ir vidutiniu laikotarpiu, palaikomas pigių prekių iš Kinijos ir kitų Azijos šalių, kurių eksporto kainos vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti nedidelės. Apskritai, grynosios prekybos indėlis į euro zonos ekonomikos augimą 2025 ir 2026 m. turėtų būti gana didelis ir neigiamas (atitinkamai –0,5 ir – 0,3 procentinio punkto), o 2027 ir 2028 m. – neutralus.

Prognozuojama, kad darbo rinka išliks atspari, o nedarbo lygis visą prognozių laikotarpį stabiliai mažės. Atsižvelgiant į gana stabilų prognozuojamą bendro užimtumo augimą 2026–2028 m. ir mažėjantį darbo jėgos augimą, vidutiniu laikotarpiu nedarbo lygis turėtų mažėti ir iki 2028 m. pabaigos pasiekti istoriškai žemą 5,8 % lygį (žr. 5 pav.). Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, 2025–2027 m. mažesnis nedarbo lygis pirmiausia siejamas su mažesniu, negu anksčiau tikėtasi, 2025 m. trečiojo ketvirčio rezultatu.

5 pav.

Nedarbo lygis ir bendras užimtumo augimas

a) Nedarbo lygis	b) Užimtumas
(darbo jėgos %)	(pokyčiai, procentais, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu)

Prognozuojama, kad 2026 m. užimtumas augs lėčiau, o vėliau iš esmės nesikeis (žr. 5 pav. b grafiką). Apskritai spartus užimtumo augimo tempas 2025 m. atitinka tokį patį tų metų darbo jėgos augimo tempą. Nors dėl nepalankios demografinės padėties ir mažesnio atvykstančių migrantų skaičiaus darbo jėgos augimo tempas vėliau turėtų sumažėti, prognozuojama, kad užimtumas ir toliau augs sparčiau negu darbo jėga, o jo augimą pirmiausia skatins paslaugų sektorius. Tačiau prognozių laikotarpiu užimtumo augimo tempas turėtų išlikti iš esmės toks pat, bet kiek spartesnis, negu numatyta rugsėjo mėn. prognozėse.

2026 ir 2027 m. numatomas darbo našumo augimas bus kiek didesnis, negu prognozuota anksčiau, o 2028 m. jo ciklinis atsigavimas tęsis (žr. 6 pav.). 2025 m. trečiąjį ketvirtį našumas augo lėčiau, o tam labai daug įtakos turėjo pastarojo laikotarpio Airijos BVP duomenų svyravimas. Kitoje euro zonos dalyje našumas 2025 m. trečiąjį ketvirtį kaip tik augo sparčiau ir prognozių laikotarpiu turėtų dar šiek tiek padidėti, nes neįprastai lėtas augimas, stebėtas po pandemijos, turėtų atsigauti. Darbo našumo augimo prognozė prognozių laikotarpiu, palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, šiek tiek padidinta ir atspindi padidintą BVP augimo prognozę.

6 pav.

Darbo našumas vienam samdomajam darbuotojui

(metiniai pokyčiai, %)

4 Fiskalinė perspektyva

Numatoma, kad 2025 m. šiek tiek griežtėjusi euro zonos fiskalinė politika 2026 m. bus šiek kiek švelnesnė, o 2027 ir 2028 m. vėl sugriežtės (žr. 4 lentelę)^[10]. Sugriežtinimą 2025 m. daugiausia lėmė diskretinės pajamų priemonės, įskaitant socialinio draudimo įmokų didinimą ir, mažesniu mastu, netiesioginių ir tiesioginių mokesčių didinimą^[11]. Šį didinimą iš dalies kompensavo toliau augančios viešosios išlaidos. Prognozuojama, kad 2026 m. fiskalinės politikos pozicija švelnės, daugiausia dėl didesnių viešųjų investicijų. Jos pirmiausia susijusios su didelėmis išlaidomis gynybai ir infrastruktūrai Vokietijoje (2026–2028 m.) ir, tam tikra apimtimi, NGEU lėšomis finansuojamų investicijų augimu Ispanijoje, taip pat ir kitose šalyse. 2027 m. pagal NGEU pakoreguotos fiskalinės politikos pozicijos griežtėjimą galima paaiškinti nediskretiniais veiksniais, o kalbant apie diskretines fiskalinės politikos priemones pažymėtina, kad konsolidavimą (greta kitų veiksnių, pasibaigus NGEU finansavimui) daugelyje šalių, ypač Vokietijoje, turėtų atsverti paskatos. Taip pat pažymėtina, kad kai kuriose šalyse NGEU lėšomis finansuojamos išlaidos buvo atidėtos iki 2027 m. ir dėl to tais metais fiskalinės politikos pozicija turėtų griežtėti mažiau. Numatoma, kad 2028 m. euro zonos fiskalinės politikos pozicija griežtės toliau. Tačiau už nedidelio diskretinių fiskalinės politikos priemonių griežtinimo (sudarančio šiek tiek mažiau nei 0,1 procentinio punkto BVP) slypi šalių tarpusavio skirtumai, nes reikšmingai švelninama fiskalinės politikos pozicija, ypač Vokietijoje, kompensuoja kitose šalyse vykdomą jos griežtinimą.

Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, fiskalinės politikos pozicija turėtų būti kiek švelnesnė, daugiausia dėl 2027 m. numatomų papildomų diskretinių priemonių. Dėl 2025–2027 m. korekcijų fiskalinės politikos pozicija iš viso sušvelnėja 0,2 procentinio punkto BVP, daugiausia dėl didesnių 2027 m. investicijų. Šalių lygmeniu didesnį švelninimą Vokietijoje (daugiausia susijusį su investicijomis į gynybą 2026–2027 m.) ir didesnes valdžios sektoriaus investicijas, ypač Italijoje ir mažesniu mastu Ispanijoje, tik iš dalies nusveria didesnis griežtinimas Prancūzijoje (daugiausia dėl didėjančių tiesioginių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų) ir kitose šalyse.

Biudžeto deficito ir skolos santykis toliau didėja (žr. 4 lentelę). Prognozuojama, kad euro zonos biudžeto deficitas, 2025 m. šiek tiek sumažėjęs, 2026 ir 2027 m. gana reikšmingai padidės, o paskui 2028 m. sumažės nedaug ir sudarys 3,4 % BVP. Deficito padidėjimas susijęs su didėjančiais palūkanų mokėjimais (nuo 1,9 % BVP 2024 m. iki 2,3 % 2028 m.), kuriuos teigiamas makroekonominis poveikis nusvers tik šiek tiek. Euro zonos skolos ir BVP santykio kreivė turėtų kilti į viršų, nes nuolatinius pirminius deficitus bei teigiamas deficito ir skolos santykio korekcijas nusveria palankus, nors ir mažėjantis, palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumas. Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, biudžeto balanso kreivė 2025–2027 m. šiek tiek nuleista, daugiausia dėl pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso, kuris su kaupu nusveria nedidelį ciklinės komponentės pagerėjimą. Valdžios sektoriaus skolos prognozė sumažinta atsižvelgiant į bazės efektą dėl 2024 m. duomenų statistinių korekcijų ir palankesnius palūkanų normų ir ekonomikos augimo skirtumus.

2 intarpas
Kovos su klimato kaita politikos makroekonominis poveikis euro zonoje

Parengė Pablo Aguilar García, Filippo Durero, Marien Ferdinandusse, Friderike Kuik ir Romanos Priftis

Siekiant ES tikslų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ES lygmeniu imamasi įvairių klimato kaitos švelninimo priemonių, įskaitant vadinamąjį Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį; priemonių imamasi ir nacionaliniu lygmeniu. Šiame intarpe aptariamas į prognozių pagrindinį scenarijų įtrauktų priemonių makroekonominis poveikis ir pateikiama kai kurių klimato politikos priemonių aspektų analizė pagal tam tikrus scenarijus.

Į prognozių pagrindinį scenarijų įtrauktų nacionalinių žaliųjų fiskalinių priemonių poveikis ekonomikos augimui ir infliacijai yra nedidelis^[12]. Fiskalinė priemonė laikoma žaliąja, jei daro teigiamą poveikį klimato kaitos prevencijai arba prisitaikymui prie jos. Šiame intarpe aptariamos žaliosios priemonės atspindi nacionalinių vyriausybių sprendimus dėl diskretinių fiskalinių priemonių, kurios daro atitinkamą poveikį makroekonominei perspektyvai. Tačiau jos sudaro tik dalį šalių bendrų žaliųjų pajamų bei išlaidų ir neparodo reguliavimo politikos poveikio. Didelę dalį į prognozių pagrindinį scenarijų įtrauktų žaliųjų diskretinių fiskalinių priemonių sudaro NGEU lėšomis finansuojamos išlaidos. Apskritai numatoma, kad jų poveikis infliacijai bus teigiamas, o poveikis BVP – neigiamas ir abiem atvejais poveikis sudarys mažiau kaip 0,1 procentinio punkto (žr. A pav.). Vertinama, kad poveikis infliacijai bus didžiausias 2025 ir 2026 m. Jį kels pajamų priemonės, tiesiogiai veikiančios kainas, pavyzdžiui, nacionalinių anglies dioksido kainų ir tarša grindžiamų netiesioginių mokesčių didinimas.

A pav.

Nacionalinių diskretinių žaliųjų fiskalinės politikos priemonių poveikis prognozių pagrindiniam scenarijui

a) BVP augimas	b) Bendroji infliacija
(procentiniais punktais)	(procentiniais punktais)

2025 m. gruodžio mėn. prognozių pagrindiniame scenarijuje taip pat numatytas 0,2 procentinio punkto poveikis bendrajai infliacijai euro zonoje 2028 m. Jis susijęs su naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) veikimo pradžia (žr. B pav. mėlynus stulpelius). ATLPS2 pirmiausia taikoma kelių transporto degalams bei pastatų šildymui ir veiks atskirai nuo esamos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS1). Įmonės, parduodančios iškastinį kurą ATLPS2 taikymo sektoriuose, turės atsisakyti apyvartinių taršos leidimų su tuo susijusiam išmetamam CO₂ kiekiui. Kaip ir ATLPS1 sistemoje, šiais apyvartiniais taršos leidimais bus prekiaujama, o jų kainą turėtų nustatyti rinka. Ekspertų prognozės dėl ATLPS1 grindžiamos techninėmis prielaidomis dėl apyvartinių taršos leidimų kainos, nustatomos pagal ateities sandorių kainas (žr. 1 intarpą), o dėl ATLPS2 kol kas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis patikimų kainų signalų negaunama. Nepaisant nemažo neapibrėžtumo, 2025 m. gruodžio mėn. prognozėse daroma prielaida, kad, pradėjus veikti ATLPS2, kaina už CO₂ toną (tCO₂) bus 46 eurai, o tai atitinka Europos Komisijos 2025 m. rudens ekonominėje prognozėje daromą prielaidą^[13]. Nors ankstesnėse ekspertų prognozėse daryta prielaida, kad ATLPS2 pradės veikti 2027 m., kaip numatyta ES teisės aktuose, tiek ES aplinkos ministrų taryba, tiek Europos Parlamentas išreiškė pageidavimą jos taikymą atidėti vieniems metams. Todėl 2025 m. gruodžio mėn. prognozėse daroma prielaida, kad ši sistema pradės veikti 2028 m. sausio mėn.^[14]

B pav.

ATLPS2 poveikis bendrajai infliacijai euro zonoje 2028 m. – pagrindinio ir kitų scenarijų analizė

(procentiniais punktais)

Kai kurios šalys sektoriams, kuriems taikoma ATLPS2, jau yra nustačiusios nacionalines anglies dioksido kainas. Manoma, kad poveikis vartotojų kainoms skirtingose šalyse persiduos nevienodu greičiu, todėl infliacija dėl jo keisis nevienodai. Numatoma, kad poveikis iš esmės bus didesnis tose šalyse, kuriose nėra anglies dioksido apmokestinimo sistemos, skirtos sektoriams, kuriems taikoma ATLPS2, arba kuriose numatoma, kad kartu su ATLPS2 veiks ir esama nacionalinė sistema. Tose šalyse, kuriose nacionalinė kaina yra didesnė už numatomą pagal ATLPS2 ir kuriose vietoj ATLPS2 toliau veiks nacionalinė sistema, 2028 m. poveikio neturėtų būti. O tose šalyse, kuriose nacionalinė kaina yra didesnė už numatomą pagal ATLPS2, bet kuriose vietoj nacionalinės sistemos numatoma įvesti ATLPS2 (t. y. anglies dioksido kaina sektoriuose, kuriuose taikoma ATLPS2, faktiškai sumažėtų iki ATLPS2 kainos lygio), poveikis turėtų būti neigiamas^[15]. Poveikis infliacijai taip pat priklauso nuo to, kaip greitai šis poveikis persiduotų vartotojų kainoms. Transporto degalų kainoms jis greičiausiai persiduos greitai, bet dujų kainų korekcijos įvairiose šalyse paprastai vyksta nevienodu tempu ir priklauso nuo tam tikrų veiksnių, pavyzdžiui, vidutinės tiekimo sutarčių trukmės^[16].

Remdamiesi alternatyviomis prielaidomis dėl ATLPS2 kainos, vertiname, kad galimas tiesioginis ATLPS2 poveikis infliacijai euro zonoje 2028 m. gali sudaryti 0,0–0,3 procentinio punkto, tačiau pabrėžiame, kad prielaida dėl kainos pasižymi neapibrėžtumu (žr. B pav. geltonus stulpelius)^[17]. Modeliuotas ATLPS2 apyvartinių taršos leidimų 2028 m. kainų intervalas nuo 33 Eur / tCO₂ iki 59 Eur / tCO₂ (taip pat žr. 17 išnašą). Toks kainų intervalas buvo pasirinktas remiantis prielaida, kad Europos Komisijos neseniai paskelbti pranešimai apie kai kurių su ATLPS2 veikimo pradžia susijusių neapibrėžtumo veiksnių ir galimo kainų svyravimo švelninimą rodo, kad pirmaisiais metais labai aukštų kainų rizika bus maža, nors kai kuriuose ankstesniuose rinkos tyrimuose buvo numatyta aukštesnė kaina^[18]. Be to, į scenarijų analizę įtraukta supaprastinta prielaida, kad nacionalinės anglies dioksido apmokestinimo sistemos bus visiškai pakeistos ATLPS2, vadinasi, jei nacionalinė kaina viršija ATLPS2 kainą, atitinkamuose sektoriuose pradėjus taikyti ATLPS2, anglies dioksido kaina gali sumažėti. Tuo taip pat galima paaiškinti, kodėl pagal scenarijų, kai kaina yra 33 Eur / tCO₂, poveikis yra nereikšmingas, o šalyse, kuriose 2027 m. nacionalinė anglies dioksido kaina yra aukštesnė, poveikis yra neigiamas.

Su ATLPS2 poveikiu susijęs neapibrėžtumas taip pat kyla dėl perėjimo nuo nacionalinių anglies dioksido apmokestinimo sistemų prie ATLPS2, poveikio vartotojų kainoms ir galimų kompensacinių priemonių poveikio. Pavyzdžiui, šalys gali naudoti pajamas iš ATLPS2 kaip kompensacines priemones, o jos gali mažinti ATLPS2 daromą infliacinį poveikį, ypač jei tos priemonės bus naudojamos energijos (pvz., elektros) mokesčiams mažinti. ATLPS2 poveikio persidavimas taip pat gali neatitikti istorinių poveikio persidavimo tendencijų, kuriomis remiamasi poveikį vertinant pagal pagrindinį scenarijų. Nacionaliniu lygmeniu gali skirtis tai, kaip ATLPS2 įvedama vietoj nacionalinės anglies dioksido apmokestinimo sistemos. Be to, kaip pabrėžta Europos Komisijos 2025 m. rudens ekonominėje prognozėje, tikimasi, kad ATLPS2 ilgainiui apsaugos ES ekonomiką nuo iškastinio kuro kainų sukrėtimų, nes skatins mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad ATLPS2 yra svarbi ES klimato srities tikslų įgyvendinimo sąlyga, bet koks tolesnis jos įvedimo atidėjimas gali kelti didelę riziką šių tikslų įgyvendinimui.

Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, atrodo, kad visų jau įgyvendintų klimato politikos priemonių nepakaks, kad būtų pasiektas ES pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio darbotvarkę iki 2030 m. užsibrėžtas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslas. COVID-19 pandemijos laikotarpiu prislopus ekonominiam aktyvumui, labai sumažėjo ir išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis (iki žemesnio lygio, negu buvo užsibrėžta iki 2020 m.), o per pastarojo laikotarpio energetikos krizę sumažėjus energijos suvartojimui, išmetamas ŠESD kiekis 2023 m. sumažėjo dar labiau (žr. C pav. a grafiką). Be to, nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžios energijos vartojimo intensyvumas sumažėjo visose euro zonos šalyse, nors atskirose šalyse labai skirtingai (žr. C pav. b grafiką). Nepaisant šių geresnių rodiklių, naujausios ES valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio prognozės rodo, kad įgyvendinant dabartines klimato politikos priemones, ES iki 2030 m. užsibrėžti ir vėlesnio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio tikslai nebus pasiekti^[19]. Todėl tikėtina, kad reikės imtis papildomų priemonių.

C pav.

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

a) ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir tikslai

(mln. tonų anglies dioksido ekvivalento)

b) Euro zonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo intensyvumas, palyginti su BVP

(išmetamo anglies dioksido ekvivalento tonos 1 000 Eur BVP)

Mes vertiname galimą papildomų priemonių, kurių reikia ES iki 2030 m. užsibrėžtam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslui pasiekti, poveikį, naudodami naują visos euro zonos modelį „New Area-Wide Model“ (NAWM-E)^[20]. Tam, kad būtų pasiektas Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio tikslas, papildomai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslui, kurį tikimasi pasiekti esamomis priemonėmis, iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį reikia sumažinti dar 13 %^[21]. Mūsų scenarijai grindžiami EBPO apskaičiuota faktine anglies dioksido kaina. Nagrinėjame du scenarijus: i) Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio mokesčių scenarijų, pagal kurį iki 2030 m. užsibrėžtas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas būtų pasiektas tik taikant didesnes anglies dioksido kainas, ir ii) Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio politikos priemonių scenarijų, pagal kurį iki 2030 m. užsibrėžtam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslui pasiekti būtų taikomos anglies dioksido mokestinės ir nemokestinės priemonės. Antrasis scenarijus taip pat atitinka antrinius švarios energijos dalies ir energijos suvartojimo tikslus, kurių siekiama 1,2 % padidinus bendrą švarios energijos gamybos veiksnių našumą^[22].

ES iki 2030 m. užsibrėžtas tikslas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį gali kelti infliacijos didėjimo ir ekonomikos augimo lėtėjimo riziką, ypač jei to tikslo bus daugiausia siekiama anglies dioksido apmokestinimu. Jei iki 2030 m. užsibrėžto tikslo bus siekiama tik didinant anglies dioksido mokesčius (žr. D pav. mėlynus stulpelius), 2027 m. poveikis infliacijai bus 0,4 procentinio punkto didesnis negu pagal pagrindinį scenarijų ir išliks didelis iki 2030 m., o realusis BVP iki 2030 m. sumažės 2,5 %. Tačiau Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio tikslų, susijusių su energijos vartojimu ir švaria energija, nepavyks pasiekti vien didesniu anglies dioksido apmokestinimu. Pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio politikos priemonių scenarijų (žr. D pav. geltonus stulpelius) infliacija pagal SVKI 2027 ir 2028 m. padidėja beveik 0,3 procentinio punkto daugiau negu pagal pagrindinį scenarijų, o BVP iki 2030 m. sumažėja 1 %. Dėl didesnio švarios energijos gamybos našumo didėja švarios energijos dalis, o dėl didesnio pakeitimo elastingumo mažėja energijos suvartojimas, kaip užsibrėžta pagal ES tikslus. Apskritai didesnis švarios energijos vartojimo efektyvumas leidžia taikyti žemesnį anglies dioksido mokestį, taip stabdant tiek BVP mažėjimą, tiek didesnę infliaciją.

D pav.

Klimato politikos scenarijų poveikis realiajam BVP ir infliacijai

Realusis BVP	Bendroji infliacija
(procentais)	(procentiniais punktais)

Iš klimato politikos scenarijų analizės naudojant modelį matyti, kad, palyginti su prognozių pagrindiniu scenarijumi, atsiranda didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika, o poveikis priklauso nuo įgyvendinamos pereinamojo laikotarpio priemonės rūšies. Reikėtų pažymėti, kad į modelį nėra konkrečiai įtraukti Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio reguliavimo aspektai, įskaitant jų ekonominį poveikį, tad tikslai gali būti pasiekti politikos priemones derinant įvairiais būdais, kurie šioje analizėje neįvertinti, o jų poveikis augimui ir infliacijai gali būti skirtingas. Scenarijuose taip pat konkrečiai neįvertinamas reikalingų anglies dioksido mokesčių tipas, nes pagal scenarijus padidinti faktiniai anglies dioksido mokesčio tarifai gali turėti įtakos didesniam anglies dioksido apmokestinimui ne tik tuose sektoriuose, kuriems taikomos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (įskaitant didesnes ATLPS2 kainas), bet ir kituose sektoriuose.

5 Kainos ir sąnaudos

Prognozuojama, kad bendroji infliacija nuo 2025 iki 2026 m. sumažės nuo 2,1 iki 1,9 %, 2027 m. – iki 1,8 %, o 2028 m. padidės iki 2,0 %, daugiausia dėl energijos infliacijos (žr. 7 pav.). Numatoma, kad nuo 2025 m. paskutiniojo ketvirčio iki 2026 m. pirmojo ketvirčio bendroji infliacija smuktels nuo 2,1 iki 1,9 %, daugiausia dėl energijos bazės efekto. Mažesnė visus 2026 m. numatoma vidutinė bendroji infliacija yra susijusi su infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažėjimu dėl lėtėjančios paslaugų infliacijos ir vangiau kylančio maisto produktų kainų lygio. Bendroji infliacija turėtų mažėti ir 2027 m., o tam įtakos turi toliau mažėjanti infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų; šį mažėjimą iš dalies atsveria sustojęs energijos infliacijos mažėjimas nulinio lygio link, o maisto produktų kainų kilimas turėtų nesikeisti. Bendrosios infliacijos padidėjimas iki 2,0 % 2028 m. daugiausia siejamas su reikšmingu energijos infliacijos padidėjimu, kurį sukels su klimato kaita susijusios fiskalinės priemonės, ypač naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) įdiegimas, bendrąją infliaciją kilstelėjantis 0,2 procentinio punkto (žr. 2 intarpą). Atmetus ATLPS2 poveikį, bendroji infliacija ir 2028 m. būtų šiek tiek mažesnė už siekiamą lygį (1,9 %), nes energijos infliacijos dinamika, atmetus ATLPS2 poveikį, tebėra labai nedidelė, palyginti su istorine^[24]. Prognozuojama, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos, po truputį mažės ir tiek 2027 m., tiek 2028 m. bus 2,0 %, o infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vidutiniu laikotarpiu stabilizuosis 2,0 % arba jam artimame lygyje.

7 pav.

Infliacija pagal SVKI euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

8 pav.

Infliacijos pagal SVKI euro zonoje suskaidymas pagal pagrindines sudedamąsias dalis

(metiniai pokyčiai, %; procentiniai punktai)

Prognozuojama, kad energijos infliacija iki 2027 m. pabaigos liks nedidelė, bet 2028 m., įvedus ATLPS2, vėl pastebimai padidės (žr. 9 pav. a grafiką). Staigus energijos infliacijos mažėjimas 2026 m. pirmąjį ketvirtį didele dalimi siejamas su stipriu transporto degalų sudedamosios dalies mažinamuoju bazės efektu. Taip pat manoma, kad prie energijos kainų kritimo 2026 m. pradžioje prisidės numatomas elektros energijos kainų sumažėjimas Vokietijoje dėl mažesnių tinklo mokesčių. Šiam poveikiui blėstant, energijos infliacija ir toliau bus nedidelė, kaip numatyta prielaidose dėl gana stabilių energijos kainų (žr. 1 intarpą). Vertinama, kad pastebimą, iki 2,2 %, energijos infliacijos kilimą 2028 m. daugiausia lems ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio įgyvendinimas, ypač naujos ATLPS2 taikymas pastatų šildymui ir transporto degalams – apskaičiuota, kad dėl to energijos infliacija 2028 m. padidės 1,9 procentinio punkto (žr. 2 intarpą).

9 pav.

Energijos ir maisto produktų infliacijos pagal SVKI prognozė

a) Energija pagal SVKI

(metiniai pokyčiai, %)

b) Maisto produktai pagal SVKI

(metiniai pokyčiai, %)

Prognozuojama, kad maisto produktų infliacija trumpuoju laikotarpiu, pingant žaliavoms ir slopstant meteorologiniams veiksniams, toliau pastebimai mažės ir bus nedidelė visus 2028 m. (žr. 9 pav. b grafiką). Tiksliau, 2025 m. maisto produktų infliacija turėtų nukristi nuo 3,2 % (trečiąjį ketvirtį) iki 2,5 % (ketvirtąjį ketvirtį), o tam įtakos turės pastaruoju metu sumažėjusios tam tikrų maisto žaliavų, pavyzdžiui, kakavos ir kavos, kainos, taip pat silpnėjantis visą vasarą besilaikiusių nepalankių meteorologinių sąlygų poveikis. Tolesnis mažėjimas iki 2026 m. pabaigos siejamas su mažesnėmis euro zonos maisto žaliavų kainomis ir mažinamuoju bazės efektu dėl didelio kainų padidėjimo 2025 m. viduryje. 2026–2027 m. maisto produktų kainos vidutiniškai turėtų kilti 2,4 %, o 2028 m. kainų kilimas turėtų sulėtėti iki 2,2 %. Šie lygiai yra mažesni už ilgalaikį vidurkį ir atitinka palankias prielaidas dėl energijos ir maisto žaliavų kainų.

Mažėjant spaudimui, kurį paslaugų infliacijai kelia darbo sąnaudos, infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, nuo 2025 iki 2026 m. turėtų sumažėti nuo 2,4 % iki 2,2 %, o vėlesniais prognozių laikotarpio metais stabilizuotis 2 % arba jam artimame lygyje (žr. 10 pav.). Nors 2025 m. paskutinįjį ketvirtį prognozuojama infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, padidėja iki 2,4 % ir tokia lieka 2026 m. pirmąjį ketvirtį, iki 2027 m. pirmojo ketvirčio ji turėtų sumažėti iki 1,9 %. Vertinama, kad infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažėjimą iš pradžių skatins paslaugų infliacijos lėtėjimas, susijęs su silpstančiu darbo sąnaudų spaudimu (žr. 11 pav.). Stabilizavusis darbo sąnaudų augimui, paslaugų sudedamosios dalies dezinfliacijos procesas 2027 m. turėtų sustoti. Pramonės prekių, neįskaitant energijos, infliacija dėl pabrangusio euro ateinančiais mėnesiais turėtų būti nedidelė, o iki 2027 m. pabaigos turėtų priartėti prie istorinio maždaug 1 % vidurkio ir tokiame lygyje laikytis likusį prognozių laikotarpį, todėl 2028 m. infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų šiek tiek padidėti.

10 pav.

Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

11 pav.

Pramonės prekių, neįskaitant energijos, ir paslaugų infliacijos pagal SVKI prognozė

a) Pramonės prekių, neįskaitant energijos, infliacija	b) Paslaugų infliacija
(metiniai pokyčiai, %)	(metiniai pokyčiai, %)

Numatoma, kad ECB pinigų politikos priemonės, taikomos nuo 2021 m. gruodžio mėn., prognozių laikotarpiu apskritai darys reikšmingą, nors ir mažėjantį, infliaciją slopinantį poveikį. Kadangi pinigų politikos griežtinimo poveikis augimui pasireiškia daug vėliau, vertinama, kad šis poveikis vis dar nusvers vėliau visą prognozių laikotarpį švelninsimos pinigų politikos poveikį.

Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė 2025 m. nekoreguota, 2026 m. prognozė padidinta 0,2 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto (žr. 12 pav.). Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto, prognozė 2025 m. nekoreguota, 2026 m. prognozė padidinta 0,3 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė pakoreguota 0,1 procentinio punkto. Bendrosios infliacijos 2025 m. prognozė nekoreguota, atsižvelgiant į prognozuojamas iš esmės stabilias pagrindines jos sudedamąsias dalis. 2026 m. bendrosios infliacijos prognozės padidinimas pirmiausia susijęs su sparčiau, nei tikėtasi, kylančiomis energijos, paslaugų ir pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainomis. 2027 m. prognozė sumažinta daugiausia atsižvelgiant į numatomą vėlesnę ATLPS2 sistemos veikimo pradžią, nors tai iš dalies atsveria didesnė paslaugų infliacija, atitinkanti prognozuojamas didesnes darbo sąnaudas.

12 pav.

Infliacijos prognozės korekcijos, palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis

(procentiniais punktais)

Numatoma, kad nominalusis darbo užmokestis 2026 m. toliau augs lėčiau, o likusį prognozių laikotarpį iš esmės nesikeis. 2025 m. trečiąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas paspartėjo šiek tiek daugiau nei 4 %, o tai yra daugiau, negu buvo numatyta rugsėjo mėn. prognozėse. Prognozuojama, kad nuo 2025 m. paskutiniojo ketvirčio atlygis augs lėčiau, daugiausia dėl mažesnio darbo užmokesčio atotrūkio indėlio^[25]. 2025 m. augimas turėtų vidutiniškai sudaryti 4,0 %, 2026 m. sulėtėti iki 3,2 %, o 2027 m. – iki 2,9 % (žr. 13 pav.). 2028 m., atsižvelgiant į šiek tiek didesnį darbo užmokesčio atotrūkio indėlį, taip pat į didesnes socialinio draudimo įmokas Vokietijoje, augimas turėtų paspartėti iki 3,0 %, o sutartas darbo užmokestis ir toliau turėtų augti vis mažiau. Prognozuojama, kad ir toliau mažiau augs realusis darbo užmokestis, o antrąją prognozių laikotarpio dalį jo augimas labiau panašės į našumo augimą. Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo prognozė padidinta visam prognozių laikotarpiui: 2025 m. – 0,6 procentinio punkto, 2026 m. – 0,5 procentinio punkto, 2027 m. – 0,2 procentinio punkto. Prognozė padidinta atsižvelgiant į 2025 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius sparčiau, negu tikėtasi, augantį darbo užmokestį. Tačiau korekcijoms įtakos taip pat turėjo nauja informacija apie minimaliojo darbo užmokesčio kėlimą ir didesnį numatomą minimaliojo darbo užmokesčio poveikį bendram darbo užmokesčiui, palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis.

13 pav.

Darbo užmokesčio raidos prognozė

(metiniai pokyčiai, %)

Prognozuojama, kad dėl lėčiau kylančio darbo užmokesčio ir, tam tikru mastu, didesnio našumo, vienetinės darbo sąnaudos augs mažiau visus 2027 m., bet vėliau, 2028 m., augimas stabilizuosis 2,1 % lygyje. 2025 m. trečiąjį ketvirtį vienetinės darbo sąnaudos augo šiek tiek sparčiau ir numatoma, kad iki 2026 m. pradžios jų augimas bus didesnis kaip 3 %. Dėl lėčiau didėsiančio atlygio vienam samdomajam darbuotojui visus 2026 m. turėtų lėčiau augti vienetinės darbo sąnaudos. Numatoma, kad jų augimas nuo 2025 iki 2026 m. vidutiniškai sulėtės nuo 3,3 iki 2,6 %, 2027 m. – iki 2,0 %, o 2028 m. paspartės iki 2,1 % ir truputį viršys ilgalaikį vidurkį. Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, vienetinių darbo sąnaudų augimo prognozė kiekvieniems prognozių laikotarpio metams buvo padidinta atsižvelgiant į spartesnį darbo užmokesčio augimą, nepaisant šiek tiek didesnio našumo.

Vidaus kainų spaudimas, matuojamas pagal BVP defliatoriaus augimą, 2026 m. turėtų sumažėti dėl lėčiau augančių vienetinių darbo sąnaudų ir stabilizuotis šiek tiek aukštesniame negu 2,0 % lygyje (žr. 14 pav.). Nors 2025 m. BVP defliatoriaus augimo tempas šiek tiek svyravo dėl vienetinio pelno indėlio svyravimų, numatoma, kad nuo 2025 iki 2026 m. metinis BVP defliatoriaus augimo tempas sulėtės nuo 2,4 iki 2,2 %, o 2027 ir 2028 m. stabilizuosis 2,1 % lygyje, t. y. šiek tiek viršys ilgalaikį vidurkį. Kadangi vienetinės darbo sąnaudos auga lėčiau, tikimasi, kad vienetinis pelnas prognozių laikotarpiu nuosekliai augs, o jo augimą skatins toliau atsigaunanti ekonomika, iš pradžių nedaug kylančios importo kainos, sparčiau didėjantis našumas ir laikinas apskaitinis augimas (dabar atidedamas iki 2028 m.), susijęs su statistiniu ATLPS2 vertinimu^[26]. Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, BVP defliatoriaus augimo prognozė per visą laikotarpį padidinta 0,1 procentinio punkto per metus.

14 pav.

Vidaus kainų spaudimas

(metiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais)

Importo kainų pokyčiai iki 2026 m. pradžios turėtų likti šiek tiek neigiami, tačiau vėliau, susilpnėjus ankstesnio euro brangimo poveikiui, vėl tapti teigiami. Numatoma, kad metinis importo defliatoriaus augimas paspartės nuo −0,1 % (2025 m.) iki 0,7 % (2026 m.), 2027 m. paspartės dar labiau – iki 1,7 %, o 2028 m. – iki 1,8 %. Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, importo kainų infliacijos 2025 m. prognozė sumažinta ir dėl naujausių duomenų ir atitinka prielaidas dėl mažesnių energijos žaliavų kainų. 2026 m. prognozė šiek tiek padidinta dėl truputį silpnesnio valiutos kurso prognozių laikotarpiu (žr. 1 intarpą), o 2027 m. importo kainų defliatorius nekoreguotas.

6 Jautrumo analizė

6.1 Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai

Alternatyvūs energijos žaliavų kainų raidos scenarijai rodo, kad panaši yra tiek infliacijos didėjimo, tiek mažėjimo rizika. Ekspertų prognozės grindžiamos 1 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis. Šioje jautrumo analizėje nagrinėjami alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai, parengti pagal neutralių pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos ir dujų kainų skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius^[27]. Remiantis šiais skirstiniais, rizika naftos kainoms iš esmės yra subalansuota, o dujų kainų atveju esama techninių prielaidų didėjimo rizikos (žr. 15 pav.). Be to, nuolat atliekama tiek naftos, tiek dujų kainų jautrumo analizė. Kiekvienu atveju apskaičiuojamas sintetinis energijos kainų indeksas (naftos ir dujų kainų raidos scenarijų svertinis vidurkis), o poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos makroekonominius modelius. Šių modelių vidutiniai rezultatai pateikti 6 lentelėje.

15 pav.

Alternatyvios prielaidos dėl energijos kainų raidos

a) Prielaida dėl naftos kainos

(JAV dol. už barelį)

b) Prielaida dėl dujų kainos

(Eur / MWh)

6.2 Alternatyvūs valiutos kurso raidos scenarijai

Iš rinkos duomenimis pagrįsto valiutos kurso pasiskirstymo ryškėja tolesnio euro kurso kilimo tendencija, rodanti, kad augimas ir infliacija gali būti mažesni. Pagal pagrindinį prognozių scenarijų daromos techninės prielaidos, kad valiutos kursas prognozių laikotarpiu nesikeis. Alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai apskaičiuoti pagal iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2025 m. lapkričio 26 d. ir atspindėjusio nedidelio euro brangimo tendenciją, skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius (žr. 16 pav.). Šių alternatyvių scenarijų poveikis vertinamas naudojant ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominius modelius. 7 lentelėje parodytas pagal šiuos modelius apskaičiuotas vidutinis poveikis gamybos augimui ir infliacijai.

16 pav.

Alternatyvūs JAV dolerio ir euro kurso raidos scenarijai