Pagrindiniai skaičiai

Balansas	Metų nuostolis
2025 m. ECB balansas sumažėjo 37,3 mlrd. eurų – daugiausia dėl pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelio sumažėjimo, nes Eurosistema nutraukė pagrindinių sumų, gautų iš pagal TPP ir SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, reinvestavimą.	2025 m. ECB nuostolis buvo gerokai mažesnis nei 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusių palūkanų išlaidų, susijusių su grynuoju įsipareigojimu sistemoje TARGET. 2025 m. nuostolis, kaip ir ankstesnių dvejų metų nuostolis, ir toliau bus rodomas ECB balanse ir bus dengiamas iš būsimo pelno.
Balansas	Metų pelnas (nuostolis)
(mlrd. eurų)	(mln. eurų)

1 Vadovybės ataskaita

1.1 ECB vadovybės ataskaitos tikslas

Vadovybės ataskaita yra neatskiriama ECB metinių ataskaitų dalis. Joje skaitytojams pateikiama pagalbinė su finansinėmis ataskaitomis susijusi informacija^[1],[2]. Atsižvelgiant į tai, kad ECB veikla ir operacijos vykdomos siekiant įgyvendinti jo politikos tikslus, ECB finansinė padėtis ir rezultatai turėtų būti vertinami jų neatsiejant nuo ECB politikos veiksmų.

Vadovybės ataskaitoje aprašomos pagrindinės ECB užduotys ir veikla bei jų poveikis banko finansinėms ataskaitoms. Šioje ataskaitoje taip pat analizuojami per metus įvykę pagrindiniai balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos pokyčiai, pateikiama informacijos apie ECB grynąją nuosavybę^[3]. Galiausiai ataskaitoje aprašoma rizikos aplinka, kurioje veikia ECB, įskaitant konkrečią ECB patiriamą riziką, ir visoms šioms rizikoms mažinti taikoma rizikos valdymo politika.

1.2 Pagrindinės užduotys ir veikla

ECB yra Eurosistemos dalis. Be ECB, į Eurosistemą dar įeina Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įsivedusių eurą, nacionaliniai centriniai bankai (NCB)^[4]. Pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą. ECB savo užduotis vykdo vadovaudamasis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo^[5] bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute (ECBS statutas)^[6] išdėstytomis nuostatomis (žr. 1 schemą). Vykdydamas savo veiklą ECB siekia įgyvendinti jam suteiktus įgaliojimus, o ne gauti pelno.

1 schema

Pagrindiniai ECB uždaviniai

Vadovaujantis decentralizuoto pinigų politikos įgyvendinimo Eurosistemoje principu, pinigų politikos operacijos yra įtrauktos į ECB ir euro zonos NCB finansines ataskaitas. ECB nenaudoja kai kurių į Eurosistemos pinigų politikos operacijų sistemą įtrauktų priemonių, todėl jos neturi poveikio ECB finansinėms ataskaitoms^[7].

Toliau 1 lentelėje apžvelgiama svarbiausia ECB veikla, kurią jis vykdo įgyvendindamas savo įgaliojimus, bei jos poveikis ECB finansinėms ataskaitoms.

1.3 Finansų raida

1.3.1 Balansas

Iki 2022 m. ECB balansas toliau didėjo (žr. 1 pav.), visų pirma dėl ECB vykdytų vienakrypčių vertybinių popierių pirkimų pagal turto pirkimo programą (TPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), įgyvendinant Eurosistemos pinigų politiką^[13]. Padidėjimas 2022 m. buvo mažesnis, nes nuo 2022 m. kovo pabaigos nebebuvo vykdomi grynieji vertybinių popierių pirkimai pagal SPPP, o nuo 2022 m. liepos 1 d. – pagal TPP. 2023 ir 2024 m. balansas sumažėjo – daugiausia dėl to, kad po truputį mažėjo TPP portfelis, nes 2023 m. kovo–birželio mėn. buvo reinvestuojama tik dalis pagrindinės sumos, gautos iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, o nuo 2023 m. liepos mėn. toks reinvestavimas buvo visiškai nutrauktas. Nuoseklus SPPP portfelio mažėjimas, susijęs su tuo, kad 2024 m. antrąjį pusmetį buvo tik iš dalies reinvestuojamos pagrindinės sumos, taip pat prisidėjo prie ECB balanso mažėjimo tais metais. 2024 m. pabaigoje šios reinvesticijos buvo nutrauktos.

2025 m. ECB balansas sumažėjo dar 37,3 mlrd. – iki 603,3 mlrd. eurų, taip pat daugiausia dėl pagal TPP ir SPPP laikomų vertybinių popierių išpirkimų. Dėl šių išpirkimų sumažėjo pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelis, o dėl piniginių atsiskaitymų už šiuos sandorius per TARGET sąskaitas atitinkamai sumažėjo vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai. Šį sumažėjimą tik iš dalies kompensavo piniginių lėšų išmokos dėl į ECB padėtų mažesnių indėlių, o tai kartu nulėmė mažesnius kitus įsipareigojimus.

1 pav.

Pagrindinės ECB balanso sudedamosios dalys

(mlrd. eurų)

2025 m. pabaigoje pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai, išreikšti eurais, sudarė 54 % viso ECB turto. Į šį straipsnį įtraukti vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą (POPP3), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP). Pagal šias programas įsigyti vertybiniai popieriai vertinami amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Vadovaudamasi atitinkamais Valdančiosios tarybos sprendimais, Eurosistema nustojo investuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP ir SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, atitinkamai nuo 2023 m. liepos mėn. ir 2024 m. pabaigos. Dėl šių sprendimų ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu. 2025 m. pinigų politikos portfeliai sumažėjo iš viso 51,5 mlrd. – iki 325,3 mlrd. eurų (žr. 2 pav.). VSPP, TUVPPP ir POPP3 portfeliams sumažėjus atitinkamai 26,5 mlrd., 4,0 mlrd. ir 3,1 mlrd. eurų, TPP portfelis sumažėjo 33,7 mlrd. – iki 186,5 mlrd. eurų. SPPP portfelis sumažėjo 17,8 mlrd. – iki 138,6 mlrd. eurų.

2 pav.

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eurų)

2025 m. pabaigoje ECB pagal TPP ir SPPP laikomų vertybinių popierių terminų struktūra buvo diversifikuota (žr. 3 pav.)^[14].

3 pav.

TPP ir SPPP terminų struktūra

2025 m. ECB užsienio atsargų, kurias sudaro auksas, specialiosios skolinimosi teisės, JAV doleriai, Japonijos jenos ir Kinijos juaniai, bendra vertė eurais padidėjo 13,6 mlrd. eurų – iki 116,8 mlrd. eurų.

Padidėjus aukso rinkos kainai eurais, ECB turimo aukso vertė eurais 2025 m. padidėjo 18,9 mlrd. – iki 59,8 mlrd. eurų (žr. 4 pav.). Dėl šio padidėjimo atitinkama suma išaugo ir ECB aukso perkainojimo sąskaitos (žr. 1.3.2 skirsnį Grynoji nuosavybė).

4 pav.

Auksas ir aukso kainos

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: eurai už unciją grynojo aukso)

ECB užsienio valiutos atsargų^[15] JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais vertė eurais 2025 m. sumažėjo 4,8 mlrd. – iki 55,2 mlrd. eurų (žr. 5 pav.), daugiausia dėl euro atžvilgiu sumažėjusio JAV dolerio ir Japonijos jenos kurso. Dėl sumažėjusio JAV dolerio kurso atitinkamai sumažėjo ECB perkainojimo sąskaitų likučiai (žr. 1.3.2 skirsnį Grynoji nuosavybė), o dėl sumažėjusio Japonijos jenos kurso metų pabaigoje pelno (nuostolio) ataskaitoje buvo parodytos šios valiutos kurso nurašymo išlaidos, nes 2024 m. atitinkamos perkainojimo sąskaitos buvo visiškai išeikvotos (žr. 1.3.3 skirsnį Pelno (nuostolio) ataskaita). Nepaisant šio nurašymo, Japonijos jenos atsargos padidėjo dėl standartinio perbalansavimo, siekiant ECB užsienio atsargų sudėtį suderinti su tiksliniu paskirstymu. Vykdydamas šį perbalansavimą, 2025 m. pirmąjį ketvirtį ECB pardavė nedidelę savo atsargų JAV doleriais dalį ir visas gautas pajamas reinvestavo Japonijos jenomis.

5 pav.

Užsienio valiutos atsargos

(mlrd. eurų)

JAV doleriai ir toliau sudaro didžiausią ECB užsienio valiutos atsargų dalį – 78 % 2025 m. pabaigoje.

Savo užsienio valiutos atsargų investavimą ECB valdo pagal trijų etapų procesą. Pirma, ECB rizikos valdytojai suformuoja strateginį orientacinį portfelį, jį patvirtina Valdančioji taryba. Antra, ECB portfelių valdytojai suformuoja taktinį orientacinį portfelį, jį patvirtina Vykdomoji valdyba. Trečia, NCB kasdien decentralizuotai vykdo investavimo operacijas.

ECB užsienio valiutos atsargos investuojamos į vertybinius popierius, atpirkimo investavimo sandorius ir pinigų rinkos indėlius arba laikomos einamosiose sąskaitose (žr. 6 pav.). Šį portfelį sudarantys vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusiomis rinkos kainomis.

6 pav.

Užsienio valiutos investicijų struktūra

(mlrd. eurų)

ECB užsienio valiutos atsargų paskirtis – finansuoti galimas intervencijas į užsienio valiutų rinką. Todėl ECB užsienio valiutos atsargos valdomos siekiant trijų pagrindinių tikslų (pagal svarbą) – likvidumo, saugumo ir grąžos. Atitinkamai, beveik pusę šio portfelio sudaro trumpalaikiai vertybiniai popieriai (žr. 7 pav.).

7 pav.

Užsienio valiuta išreikštų vertybinių popierių terminų struktūra

ECB nuosavų lėšų portfelį sudaro daugiausia ECB apmokėtojo kapitalo ir bendrojo atsargų fondo bei atidėjinių finansinėms rizikoms sumos investicijos^[16]. 2025 m. šio portfelio vertė padidėjo 0,4 mlrd. – iki 23,1 mlrd. eurų (žr. 8 pav.), daugiausia dėl iš jo gautų palūkanų pajamų reinvestavimo.

8 pav.

Nuosavų lėšų portfelis

(mlrd. eurų)

Nuosavų lėšų portfelį sudaro beveik vien tik eurais išreikšti vertybiniai popieriai. Šie vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusiomis rinkos kainomis. 2025 m. valdžios sektoriaus skolos vertybiniai popieriai sudarė 73 % viso portfelio.

Žaliųjų investicijų dalis ir toliau nuosekliai didėjo – nuo 28 % (2024 m. pabaigoje) iki 33 % (2025 m. pabaigoje) nuosavų lėšų portfelio^[17]. ECB ketina ateinančiais metais šią dalį didinti toliau^[18]. 2021 ir 2022 m. žaliųjų obligacijų pirkimus antrinėse rinkose papildė investicijos į 2021 m. sausio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko įsteigtą centrinių bankų eurais išreikštų žaliųjų obligacijų investicinį fondą (EUR BISIP G2). 2024 m. spalio mėn. ECB pradėjo investuoti nedidelę dalį savo nuosavų lėšų į biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange-traded funds, ETF), investuojančius į akcijas, laikydamasis su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų^[19]. Toks diversifikavimas didina ECB nuosavų lėšų portfelio grąžos galimybes ir padeda jo investicijas ir toliau derinti su planais mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, laikantis Paryžiaus susitarimo ir Europos klimato teisės akto tikslų^[20].

Nuosavų lėšų portfelio paskirtis – uždirbti pajamų, kurios padėtų finansuoti tas ECB veiklos išlaidas, kurios nesusijusios su jam pavestų priežiūros uždavinių vykdymu^[21]. Šis portfelis investuojamas į eurais išreikštą turtą, atsižvelgiant į pagal rizikos valdymo sistemą nustatytus apribojimus. Todėl šio portfelio terminų struktūra yra labiau diversifikuota (žr. 9 pav.) negu užsienio valiutos atsargų portfelio.

9 pav.

Nuosavų lėšų investicijų į vertybinius popierius terminų struktūra

2025 m. pabaigoje, palyginti su 2024 m. pabaiga, bendra Eurosistemos išleistų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė padidėjo 2,0 % – iki 1 619,5 mlrd. eurų. ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės. Metų pabaigoje ji sudarė 129,6 mlrd. eurų. Teisiniu požiūriu teisę leisti euro banknotus turi ir ECB, ir euro zonos NCB. Tačiau praktiškai eurų banknotus į apyvartą išleidžia ir juos iš apyvartos pašalina tik NCB. Todėl ECB turi vidinių Eurosistemos pretenzijų euro zonos NCB atžvilgiu, atitinkančių jam priskirtų apyvartoje cirkuliuojančių banknotų vertę.

ECB vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, kuriuos daugiausia sudaro grynieji euro zonos NCB likučiai sistemoje TARGET ECB atžvilgiu, ir ECB įsipareigojimai, susiję su užsienio valiutos atsargomis, kurias jam pervedė euro zonos NCB, prisijungę prie Eurosistemos, 2025 m. sumažėjo 34,6 mlrd. – iki 354,1 mlrd. eurų.

Vidinių Eurosistemos įsipareigojimų raidą daugiausia nulemia grynojo TARGET įsipareigojimo pokytis. Pagrindiniai veiksniai, lėmę grynojo TARGET įsipareigojimo pokyčius 2021–2025 m., buvo pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, už kuriuos atsiskaitoma per sistemos TARGET sąskaitas, pirkimas ir išpirkimas, taip pat įsipareigojimų euro zonos ir ne euro zonos rezidentams eurais pokyčiai (žr. 10 pav.). 2025 m. ECB grynieji TARGET įsipareigojimai sumažėjo 34,6 mlrd. eurų – daugiausia dėl piniginių lėšų įplaukų, gautų išpirkus pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, kurias iš dalies kompensavo piniginių lėšų išmokos, susijusios su i) sumažėjusiais įsipareigojimais ne euro zonos rezidentams eurais ir ii) už ECB grynuosius įsipareigojimus sistemoje TARGET sumokėtomis palūkanų išlaidomis.

10 pav.

Grynasis vidinis Eurosistemos TARGET likutis, įsipareigojimai euro zonos ir ne euro zonos rezidentams eurais ir pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eurų)

2025 m. ECB kiti įsipareigojimai sumažėjo 16,1 mlrd. – iki 58,8 mlrd. eurų daugiausia dėl sumažėjusių įsipareigojimų ne euro zonos rezidentams eurais, o juos lėmė mažesni indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas^[22].

1.3.2 Grynoji nuosavybė

ECB grynąją nuosavybę sudaro jo apmokėtasis kapitalas, visos sumos, laikomos atidėjiniuose finansinėms rizikoms ir bendrajame atsargų fonde, perkainojimo sąskaitos^[23], visi ankstesnių metų susikaupę nuostoliai ir visas atitinkamų metų pelnas ar nuostoliai^[24].

2025 m. pabaigoje ECB grynoji nuosavybė sudarė 60,9 mlrd. eurų (žr. 11 pav. ir 2 lentelę). Ji buvo 11,0 mlrd. eurų didesnė negu 2024 m. pabaigoje dėl išaugusių perkainojimo sąskaitų, o šios labiausiai padidėjo dėl 2025 m. pakilusios aukso rinkos kainos eurais. ECB grynosios nuosavybės padidėjimą iš dalies atsvėrė 2025 m. patirti nuostoliai.

11 pav.

ECB grynoji nuosavybė

(mlrd. eurų)

Aukso, užsienio valiutos, vertybinių popierių ir kitų priemonių, kuriems taikomas perkainojimas, nerealizuotasis prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet yra tiesiogiai įrašomas į perkainojimo sąskaitas, parodomas ECB balanso įsipareigojimų dalyje. Šių sąskaitų likučiai gali būti panaudoti siekiant sušvelninti nepalankaus atitinkamų kainų ir (arba) valiutos kursų kitimo ateityje poveikį ir todėl sustiprina ECB atsparumą pagrindinėms rizikoms. 2025 m. aukso, užsienio valiutos, vertybinių popierių ir kitų priemonių perkainojimo sąskaitos padidėjo 12,2 mlrd. – iki 62,5 mlrd. eurų (daugiausia dėl aukso perkainojimo likučių padidėjimo pakilus aukso rinkos kainai eurais). Šį poveikį iš dalies kompensavo sumažėję euro atžvilgiu nuvertėjusių užsienio valiutų, daugiausia – JAV dolerio, perkainojimo likučiai (žr. 12 pav.).

12 pav.

Pagrindiniai užsienio valiutos kursai ir aukso kaina 2021–2025 m.

(pokyčiai, procentais, palyginti su 2021 m.; metų pabaigos duomenys)

Atsižvelgdamas į patiriamas finansines rizikas (žr. 1.4.1 skirsnį Finansinės rizikos), ECB gali sudaryti atidėjinius finansinėms rizikoms; jie yra naudojami tiek, kiek Valdančioji taryba mano esant būtina dėl šių rizikų atsirandantiems nuostoliams padengti. Nuo 2023 m. pabaigos šie atidėjiniai buvo lygūs nuliui, nes jie visi buvo panaudoti 2022 ir 2023 m. ECB patirtiems nuostoliams padengti. Atlikdama kasmetinę šių atidėjinių dydžio peržiūrą, Valdančioji taryba gali nuspręsti juos papildyti, kai ECB vėl ims uždirbti pelno ir bus padengęs ankstesnių metų susikaupusius nuostolius.

ECB metų nuostolis sudarė 1,3 mlrd. eurų (žr. 1.3.3 skirsnį Pelno (nuostolio) ataskaita). Kaip ir dvejus praėjusius metus, Valdančioji taryba nusprendė šį nuostolį toliau rodyti ECB balanse ir dengti būsimųjų laikotarpių pelnu.

1.3.3 Pelno (nuostolio) ataskaita

Per praėjusių ketverių metų laikotarpį (žr. 13 pav.) ECB rezultatas kasmet mažėjo. 2022 ir 2023 m. ECB rezultatas sumažėjo visų pirma dėl to, kad materializavosi palūkanų normos rizika, nes, pakilus palūkanų normoms euro zonoje, iš karto padidėjo palūkanų išlaidos, ECB patirtos už savo grynuosius įsipareigojimus sistemoje TARGET, už kuriuos atlygis mokamas taikant pagrindinių refinansavimo operacijų (PRO) palūkanų normas^[25]. Kartu pažymėtina, kad pajamos, uždirbtos iš ECB turto, augo ne tokiu pačiu mastu ir ne tokiu pačiu tempu. Tokia padėtis buvo ir 2024 m., nepaisant to, kad birželio mėn. pinigų politikos palūkanų normos buvo pradėtos mažinti, nes palūkanų išlaidos, susijusios su grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET, vidutiniškai vis dar buvo didesnės negu palūkanų pajamos, gautos už turtą. Nors 2025 m. ECB rezultatas vis dar buvo nuostolingas, tačiau jis buvo kur kas geresnis nei 2024 m., nes sumažėjo atotrūkis tarp palūkanų normų, taikomų palūkanų uždirbančiam turtui, ir palūkanų normų, taikomų įsipareigojimams, daugiausia dėl mažesnės vidutinės gryniesiems įsipareigojimams sistemoje TARGET taikomos atlygio normos, ypač dėl to, kad toliau buvo mažinamos pinigų politikos palūkanų normos (žr. 1.4.1 skirsnį Finansinės rizikos).

ECB nuostoliai nuo 2022 m., patirti po ilgo pelningo laikotarpio, yra susiję su Eurosistemos vaidmeniu ir būtinais politikos veiksmais, kuriais ji vykdo savo pagrindinį įgaliojimą – palaikyti kainų stabilumą. Be to, taikytos pinigų politikos priemonės, pavyzdžiui, turto pirkimo programos, padėjo pagerinti ekonominius rodiklius. Iki 2022 m. ECB balansas gerokai padidėjo, daugiausia dėl vienakrypčio vertybinių popierių pirkimo pagal turto pirkimo programas.

Turto dalyje dauguma šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomų ilgo termino ir fiksuotųjų atkarpų vertybinių popierių buvo nupirkti labai mažų arba nulinių palūkanų normų laikotarpiu. Šiam turtui ECB pagrindinių palūkanų normų pokyčiai tiesioginio poveikio nedaro, todėl jis ir toliau sukuria palyginti mažai palūkanų pajamų. Kartu dėl piniginių atsiskaitymų už šiuos pirkimus per sistemą TARGET padidėjo ECB grynieji įsipareigojimai sistemoje TARGET, o jiems ECB pagrindinių palūkanų normų pokyčiai daro didelį poveikį. Nuo 2023 m. po truputį mažinant reinvestavimą ir dėl to nuosekliai mažėjant pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfeliui, atitinkamai sumažėjo ir grynasis TARGET įsipareigojimas, todėl sumažėjo ir palūkanų normos rizika (žr. 1.4.1 skirsnį Finansinės rizikos).

Tikimasi, kad ECB 2026 arba 2027 m. vėl pradės uždirbti pelną, nors tai priklausys nuo būsimų ECB pagrindinių palūkanų normų ir užsienio valiutų kursų, taip pat nuo ECB balanso dydžio ir sudėties.

Bet kuriuo atveju ECB finansinį atsparumą rodo jo kapitalas ir didelės perkainojimo sąskaitos – 2025 m. pabaigoje kartu sudarė 71,4 mlrd. eurų (žr. 1.3.2 skirsnį Grynoji nuosavybė), o ECB ir toliau yra visiškai pajėgus įgyvendinti savo pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą, nepaisant jokių nuostolių^[26].

13 pav.

Pagrindinės ECB pelno (nuostolio) ataskaitos sudedamosios dalys

(mln. eurų)

2025 m. ECB metų nuostolis sudarė 1 254 mln. eurų ir buvo daug mažesnis nei 2024 m. patirtas nuostolis dėl gerokai sumažėjusių grynųjų palūkanų išlaidų (žr. 14 pav.).

14 pav.

ECB 2024 ir 2025 m. pelno (nuostolio) priežastys

(mln. eurų)

ECB grynosios palūkanų išlaidos 2025 m. sudarė 178 mln., o 2024 m. – 6 983 mln. eurų (žr. 15 pav.). Pagrindinę jų dalį ir toliau sudarė reikšmingos palūkanų išlaidos, patirtos dėl ECB grynųjų įsipareigojimų sistemoje TARGET. Jos su kaupu viršijo palūkanų pajamas iš i) pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, ii) ECB pretenzijų, susijusių su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje, ir iii) užsienio atsargų.

15 pav.

Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos)

(mln. eurų)

2025 m. grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių sumažėjo nedaug (36 mln. – iki 3 814 mln. eurų) (žr. 16 pav.), o tam daugiausiai įtakos turėjo sumažėjusios palūkanų pajamos iš TPP portfelio (POPP3, TUVPPP ir VSPP). Grynosios palūkanų pajamos iš TPP portfelio sumažėjo 301 mln. – iki 2 318 mln. eurų, daugiausia dėl sumažėjusių palūkanų pajamų iš TUVPPP portfelio. Pastarosios sumažėjo 281 mln. – iki 137 mln. eurų, nes dėl vertybinių popierių išpirkimo gerokai sumažėjo turimų vertybinių popierių portfelis. Palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, laikomų pagal VSPP, sudarė 2 022 mln. eurų, t. y. buvo beveik tokios pačios kaip 2024 m., nes šį portfelį daugiausia sudarė mažesnio pajamingumo vertybiniai popieriai ir todėl jų išpirkimo, suėjus terminui, poveikis atitinkamoms palūkanų pajamoms, tebuvo nedidelis. Grynosios palūkanų pajamos iš pagal SPPP laikomų vertybinių popierių, priešingai, padidėjo 275 mln. iki 1 481 mln. eurų ir beveik visiškai atsvėrė sumažėjusias pajamas iš kitų pinigų politikos portfelių, o šiam padidėjimui didžiausią įtaką darė mažesnės viešojo sektoriaus vertybinių popierių premijų amortizacijos išlaidos.

16 pav.

Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos) iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių

(mln. eurų)

Grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų sumažėjo 449 mln. – iki 2 089 mln. eurų, o tam didžiausią įtaką padarė mažesnės palūkanų pajamos iš vertybinių popierių JAV doleriais.

Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo ECB ir palūkanų išlaidos, susidariusios dėl atlyginimo už NCB pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų, 2025 m. sumažėjo atitinkamai 2 332 mln. – iki 2 900 mln. eurų ir 659 mln. – iki 790 mln. eurų. Sumažėjimą abiem atvejais lėmė dėl ECB sumažėjusių pagrindinių palūkanų normų nukritusi vidutinė atlygio norma (2025 m. – 2,3 %, 2024 m. – 4,1 %) ir šiek tiek mažiau – indėlių galimybės, o ne PRO palūkanų normos taikymas.

Daugiausia dėl tos pačios priežasties 2025 m. grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų (iš NCB gautinų) likučių sistemoje TARGET sumažėjo 7 968 mln. – iki 7 706 mln. eurų. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo ir mažesni likučiai sistemoje TARGET, daugiausia dėl pinigų politikos tikslais įsigytų vertybinių popierių termino pabaigos.

Grynosios kitos palūkanų išlaidos 2025 m. sumažėjo 994 mln. – iki 485 mln. eurų. Šiam pokyčiui didžiausią poveikį darė mažesnės palūkanų išlaidos už i) indėlius, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas, ii) euro zonos išorinių sistemų likučius ir iii) pinigines lėšas, kurios buvo gautos kaip įkaitas vertybinių popierių skolinimo sandoriuose, dėl 2025 m. mažesnių vidutinių atlygio normų ir mažesnių šių trijų straipsnių vidutinių likučių. Šiuos pokyčius iš dalies atsvėrė mažesnės nuosavų lėšų portfelio palūkanų pajamos, kurias daugiausia nulėmė mažesnė diskontuotų obligacijų amortizacija.

2025 m. grynosios realizuotosios pajamos iš finansinių operacijų sudarė 950 mln. eurų, palyginti su 17 mln. eurų nuostoliu 2024 m. (žr. 17 pav.). Tai daugiausia sietina su realizuotosiomis pajamomis dėl užsienio valiutų kursų, gautomis atlikus standartinį ECB užsienio atsargų sudėties perbalansavimą 2025 m. pirmąjį ketvirtį, siekiant ją suderinti su tiksliniu paskirstymu. Pajamos, gautos pardavus nedidelę dalį atsargų JAV doleriais, buvo visos reinvestuotos į Japonijos jenas (žr. 18 pav.).

Prie bendro rezultato taip pat prisidėjo dėl kainos pokyčio gautos grynosios realizuotosios pajamos iš vertybinių popierių JAV doleriais pardavimo – jų rinkos kainai teigiamą įtaką darė per metus sumažėjęs atitinkamų JAV vertybinių popierių pajamingumas (žr. 19 pav.).

17 pav.

Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

(mln. eurų)

18 pav.

2024 ir 2025 m. ketvirtinės realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

(mln. eurų)

19 pav.

JAV, Japonijos ir Kinijos vyriausybių 2 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanos, procentais; mėnesio pabaigos duomenys)

Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai metų pabaigoje ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje parodomi kaip nurašymai. 2025 m. šie vertės nurašymai sudarė 1 446 mln. eurų (žr. 20 pav.). Užsienio valiutų kursams euro atžvilgiu nukritus iki mažesnio negu įsigijimo kaina lygio, nerealizuotieji nuostoliai dėl valiutų kursų pokyčio sudarė 1 316 mln. eurų. Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, Japonijos jenos kursas sumažėjo 13 %, todėl šios valiutos atsargos sumažėjo 1 229 mln. eurų. Be to, dėl sumažėjusios kai kurių vertybinių popierių, daugiausia nuosavų lėšų ir Japonijos jenos portfeliuose, rinkos vertės susidarė 130 mln. eurų nerealizuotieji nuostoliai dėl kainų pokyčių.

20 pav.

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

(mln. eurų)

ECB bendros veiklos išlaidos, įskaitant nuvertėjimą ir banknotų gamybos paslaugas, sumažėjo 42 mln. – iki 1 428 mln. eurų (žr. 21 pav.). Tai daugiausia lėmė mažesnės personalo išlaikymo išlaidos, susijusios su išmokomis tarnautojams, mokamomis pasibaigus jų tarnybos laikui, ir kitomis ilgalaikėmis išmokomis, daugiausia dėl to, kad 2024 m. buvo pakeistos ECB pensijų planus reglamentuojančios taisyklės ir tų metų pelno (nuostolio) ataskaitoje buvo pripažintos visos vienkartinės su tuo susijusios išlaidos.

Su vykdoma bankų priežiūra susijusios išlaidos visiškai padengiamos iš prižiūrimiems subjektams taikomų metinių mokesčių. Atsižvelgus į faktines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2025 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 690 mln. eurų^[27].

21 pav.

Veiklos išlaidos ir pajamos iš priežiūros mokesčių

(mln. eurų)

1.4 Rizikos valdymas

Rizikos valdymas yra itin svarbi ECB veiklos dalis. Rizika valdoma nuolat i) ją nustatant ir vertinant, ii) peržiūrint rizikos strategiją ir politiką, iii) įgyvendinant rizikos mažinimo priemones, iv) stebint riziką ir apie ją pranešant. Atlikti visą šį darbą padeda veiksmingos metodikos, procesai ir sistemos (žr. 2 schemą).

2 schema

Rizikos valdymo ciklas

Tolesniuose skirsniuose pristatomos šios rizikos, jų šaltiniai ir taikomos rizikos valdymo sistemos.

1.4.1 Finansinės rizikos

Vykdomoji valdyba siūlo politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas tinkamas ECB apsaugos nuo patiriamų finansinių rizikų lygis. Iš Eurosistemos centrinių bankų ekspertų sudarytas Rizikos valdymo komitetas, be kita ko, prisideda prie Eurosistemos prisiimamų finansinių rizikų, susijusių su atitinkamomis balanso pozicijomis, stebėjimo, apskaičiavimo ir informacijos apie jas teikimo. Jis taip nustato ir peržiūri susijusias metodikas ir bendras sistemas. Taip Rizikos valdymo komitetas padeda sprendimus priimantiems organams užtikrinti tinkamą Eurosistemos apsaugos lygį.

Finansinės rizikos kyla dėl ECB operacijų ir su jomis susijusių finansinių pozicijų. Rizikos valdymo sistemos ir apribojimai, kuriuos ECB naudoja savo rizikos profiliui valdyti, skiriasi pagal operacijų rūšis ir priklauso nuo įvairios skirtingų portfelių valdymo politikos arba jų investicijų paskirties, taip pat nuo turto rizikos ypatumų.

Rizikai stebėti ir įvertinti ECB taiko įvairius savo sukurtus rizikos vertinimo metodus. Šie metodai pagrįsti bendru rinkos ir kredito rizikos modeliavimu. Su rizikos matais susijusios pagrindinės modeliavimo sąvokos, metodai ir prielaidos grindžiamos šios srities standartais ir turimais rinkos duomenimis. Paprastai rizika apskaičiuojama kaip vienų metų tikėtino vertės stygiaus (angl. Expected Shortfall arba ES) rodiklis taikant 99 % patikimumo lygmenį^[28]. Rizika skaičiuojama dviem metodais: i) apskaitiniu – atsižvelgiama į poveikį ECB pelno (nuostolio) ataskaitai ir nuostoliai pirmiausia padengiami atitinkamomis perkainojimo sąskaitomis bei ii) finansiniu – atsižvelgiama į finansinio nuostolio poveikį ECB grynajai nuosavybei ir apskaičiuojant riziką perkainojimo sąskaitos nelaikomos rezervu. Kad susidarytų išsamų vaizdą apie riziką, ECB apskaičiuoja ir kitus rizikos matus esant skirtingiems patikimumo lygmenims, atlieka jautrumo bei scenarijų nepalankiausiomis sąlygomis analizę ir vertina ilgesnės trukmės pozicijų bei pajamų prognozes^[29].

Per metus ECB bendra rizika šiek tiek sumažėjo. 2025 m. pabaigos duomenimis, ECB balanso bendra vienų metų finansinė rizika, įvertinta apskaitiniu metodu pagal tikėtino vertės stygiaus rodiklį taikant 99 % patikimumo lygmenį (ES 99 %), sudarė 15,2 mlrd. eurų – tai yra truputį mažiau negu 2024 m. pabaigoje apskaičiuota rizika (žr. 22 pav.). Rizikos sumažėjimą dėl susitraukusio ECB turimo pagal TPP ir SPPP įsigytų viešojo sektoriaus vertybinių popierių portfelio daugiausia atsvėrė padidėjusi rizika, susijusi su ECB turimomis užsienio atsargomis ir nuosavų lėšų eurais portfeliu.

22 pav.

Bendra finansinė rizika (ES 99 %, apskaitinis įvertis)

(mlrd. eurų)

Kredito rizika kyla dėl ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelių, nuosavų lėšų eurais portfelio ir turimų užsienio atsargų. Nors pinigų politikos tikslais laikomi skolos vertybiniai popieriai vertinami amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu, o jų kaina, jei prekyba nevyksta, dėl kredito kokybės vertinimo pasikeitimo nesikeičia, dėl jų vis tiek kyla kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Nuosavos lėšos eurais ir užsienio atsargos vertinamos rinkos kainomis, todėl dėl jų kyla kredito kokybės vertinimo pasikeitimo rizika ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Kredito rizika, palyginti su 2024 m., sumažėjo, nes sumažėjo pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių.

Kredito rizika mažinama daugiausia taikant tinkamumo kriterijus, deramo tikrinimo procedūras ir apribojimus (skiriasi pagal portfelius).

Valiutos kurso ir biržos prekių kainų rizika kyla dėl ECB turimos užsienio valiutos ir aukso. Valiutos kurso rizika, palyginti su 2024 m., padidėjo.

Atsižvelgiant į šio turto vaidmenį vykdant politiką, ECB neapsidraudžia nuo atitinkamos valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizikos. Šios rizikos mažinamos atsargas laikant įvairia valiuta ir auksu bei turint perkainojimo sąskaitų.

Nedidelė ECB nuosavų lėšų eurais portfelio dalis investuojama į biržoje prekiaujamus į akcijas investuojančius fondus, atitinkančius Paryžiaus susitarimo lyginamuosius indeksus, todėl kyla nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika.

Kadangi ši dalis nėra didelė, ECB nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika yra gana maža. Ji mažinama diversifikuojant lėšas ir taikant perkainojimo sąskaitas.

Didžioji ECB laikomų užsienio atsargų ir nuosavų lėšų eurais dalis investuojama į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, todėl, jei šie vertybiniai popieriai yra vertinami rinkos kaina, kyla rinkos palūkanų normos rizika. Beveik pusė ECB turimų užsienio atsargų investuojamos į palyginti trumpalaikį turtą (žr. 7 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas), o nuosavų lėšų portfelyje esantis turtas paprastai yra ilgesnės trukmės (žr. 9 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas). Palyginti su 2024 m., ECB nuosavų lėšų portfelio palūkanų normos rizika, įvertinta pagal apskaitinį metodą, padidėjo.

ECB rinkos palūkanų normos rizika mažinama taikant turto išskaidymo politiką ir per perkainojimo sąskaitas.

ECB patiria ir palūkanų normos riziką, o ši kyla dėl neatitikimo tarp palūkanų, gautų už jo turtą, ir palūkanų, sumokėtų už įsipareigojimus. Tai turi įtakos jo grynosioms palūkanų pajamoms. Ši rizika nėra tiesiogiai susijusi su kuriuo nors konkrečiu portfeliu. Ji yra susijusi su visa ECB balanso struktūra, ypač su turto ir įsipareigojimų terminų bei pajamingumo neatitikimais. 2025 m. palūkanų normos rizika sumažėjo, nes, sumažėjus pagal TPP ir SPPP įsigytų vertybinių popierių, sumažėjo ir ECB įsipareigojimai. Ši rizika ne tik apskaičiuojama vienų metų laikotarpiui kaip tikėtino vertės trūkumo rodiklio taikant 99 % pasikliovimo lygmenį dalis, bet ir stebima prognozuojant ECB pelningumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

Šios rūšies rizika valdoma taikant turto išskaidymo politiką. Be to, ją švelnina ir tai, kad ECB balanse yra ir neatlyginamų įsipareigojimų.

Palūkanų normos rizikos materializavimasis lėmė nuostolius nuo 2022 m., o 2025 m. ECB vis dar patyrė grynųjų palūkanų išlaidų. Grynosios palūkanų išlaidos buvo gerokai mažesnės, palyginti su ankstesniais dvejais metais, daugiausia dėl mažėjančios indėlių galimybės palūkanų normos, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra pagrindinė atlyginimo už įsipareigojimus norma. Nors tikimasi, kad artimiausiu metu ECB pradės gauti grynųjų palūkanų pajamų, tačiau dėl anksčiau minėtų turto ir įsipareigojimų terminų bei pajamingumo neatitikimų negalima atmesti tikimybės, kad ateinančiais metais dar bus patirta palūkanų nuostolių.

Į ECB rizikos valdymo sistemą pamažu įtraukiama su klimato kaita susijusi rizika. 2022 m. Eurosistema atliko pirmąjį su klimatu susijusį Eurosistemos balanso testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuris leido preliminariai įvertinti šios rizikos poveikį ECB balansui^[30]. 2024 m. buvo atliktas dar vienas su klimatu susijęs testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Tokie testavimai bus reguliariai atliekami ir ateinančiais metais^[31].

1.4.2 Operacinė rizika

Operacinės rizikos valdymas yra neatskiriama ECB valdymo struktūros ir valdymo procesų dalis^[32]. Vykdomoji valdyba yra atsakinga už ECB operacinės rizikos valdymo politiką bei sistemą ir jas tvirtina, o Operacinės rizikos komitetas padeda Vykdomajai valdybai vykdyti operacinės rizikos valdymo priežiūros funkciją^[33].

Pagrindinis ECB operacinės rizikos valdymo sistemos tikslas yra padėti užtikrinti, kad ECB galėtų įvykdyti savo misiją ir pasiekti nustatytus tikslus, apsaugodamas savo reputaciją ir turtą nuo praradimo, netinkamo naudojimo ar žalos. Pagal operacinės rizikos valdymo sistemą kiekvienas veiklos padalinys yra atsakingas už savo operacinės rizikos ir įvykių nustatymą, įvertinimą, reagavimą į juos, informavimą apie juos ir jų stebėseną bei kontrolę. Atsižvelgiant į tai, ECB rizikos toleravimo strategijoje pateikiamos gairės dėl atsako į riziką strategijų ir rizikos priimtinumo procedūrų. Ši strategija susieta su 5 x 5 formato rizikos matrica, pagrįsta rizikos poveikio ir tikimybės vertinimo skalėmis (taikant kiekybinius ir kokybinius kriterijus).

ECB veiklos aplinkoje kyla vis sudėtingesnės ir tarpusavyje susijusios grėsmės, įskaitant geopolitinę riziką, kibernetines grėsmes ir iššūkius tvarumui. Kasdienėje ECB vykdomoje veikloje patiriama labai įvairi operacinė rizika. Didžiausią ECB susirūpinimą kelia plataus spektro nefinansinės rizikos, susijusios su žmonėmis, sistemomis, procesais, trečiosiomis šalimis ir išorės įvykiais. Todėl ECB įdiegė procesus, kurie palengvintų nuolatinį ir veiksmingą banko operacinės rizikos valdymą ir integruotų su rizika susijusią informaciją į sprendimų priėmimo procesą. Be to, ECB ir toliau daug dėmesio skiria ir savo atsparumo didinimui, visapusiškai atsižvelgdamas į visas rizikas ir galimybes plačiąja prasme, įskaitant tvarumo aspektus. Siekiant užtikrinti kritinės svarbos funkcijų tęstinumą bet kokių sutrikimų ar krizės atveju, buvo paskirti atsakingi padaliniai ir parengti veiklos tęstinumo planai.

1.4.3 Elgsenos rizika

Europos Centriniame Banke yra speciali Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba, kuri atlieka vieną svarbiausių rizikos valdymo funkcijų, skirtų ECB valdymo sistemai sustiprinti, kad būtų sumažinta elgsenos rizika^[34]. Šios tarnybos paskirtis – padėti Vykdomajai valdybai apsaugoti ECB sąžiningumą ir reputaciją, skatinti tarnautojus laikytis etikos reikalavimų ir stiprinti ECB atskaitomybę bei skaidrumą. Nepriklausomas Etikos komitetas pataria ir teikia rekomendacijas ECB aukšto lygio tarnautojams sąžiningumo ir elgesio klausimais ir padeda Valdančiajai tarybai tinkamai ir nuosekliai valdyti riziką vykdomosios valdžios lygmeniu. Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo lygmeniu veikia Etikos ir atitikties užtikrinimo konferencija, kuri siekia, kad NCB ir nacionalinėse kompetentingose institucijose būtų užtikrintas nuoseklus Elgesio kodekso įgyvendinimas.

2 ECB finansinės ataskaitos

2.1 Balansas 2025 m. gruodžio 31 d.

2.2 2025 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita

2026 m. vasario 17 d., Frankfurtas prie Maino
Europos Centrinis Bankas

Christine Lagarde
Pirmininkė

2.3 Apskaitos politika

Finansinių ataskaitų forma ir pateikimas

ECB finansinės ataskaitos parengtos laikantis toliau aprašytos apskaitos politikos^[35], pagal kurią, ECB valdančiosios tarybos vertinimu, užtikrinamas teisingas finansinių ataskaitų pateikimas, kartu atskleidžiamas ir centrinio banko veiklos pobūdis.

Apskaitos principai

Vadovautasi šiais apskaitos principais: ekonominės realybės ir skaidrumo, atsargumo, reikšmingumo, nuoseklumo ir palyginamumo, veiklos tęstinumo, kaupimo bei įvykių po balanso pripažinimo.

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Turtas arba įsipareigojimai balanse pripažįstami tik tada, kai tikėtina, kad ECB gaus ar perleis visą susijusią būsimą ekonominę naudą, prisiims iš esmės visą su juo susijusią riziką ir gaus visus susijusius atlygius, ir kai turto kainą arba vertę ar įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti.

Apskaitos pagrindas

Ataskaitos parengtos remiantis įsigijimo verte, pakoreguota pagal apyvartinių vertybinių popierių (išskyrus pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomus skolos vertybinius popierius), aukso ir viso kito balansinio bei nebalansinio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta rinkos vertę.

Finansinio turto ir įsipareigojimų sandoriai į apskaitą įtraukiami taikant atsiskaitymo dienos metodą.

Išskyrus neatidėliotinus vertybinių popierių sandorius, finansinių priemonių užsienio valiuta sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose panaikinami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose. Užsienio valiutos pirkimai ir pardavimai turi įtakos grynajai užsienio valiutos pozicijai sandorio sudarymo dieną ir tą pačią dieną apskaičiuojami dėl pardavimų susidarę realizuotieji rezultatai. Su finansinėmis priemonėmis užsienio valiuta susijusios sukauptos palūkanos, premijos ir nuolaidos apskaičiuojamos ir į apskaitą įrašomos kasdien, taip pat šios sukauptos sumos kasdien daro įtaką užsienio valiutos pozicijai.

Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta

Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso dienos užsienio valiutos kursą. Pajamos ir išlaidos perskaičiuojamos pagal jų įrašymo į apskaitą dienos užsienio valiutos kursą. Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, įskaitant balansines ir nebalansines priemones, perkainojami atskirai pagal kiekvieną valiutą.

Turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta perkainojimas pagal rinkos kainas apskaitoje parodomas atskirai nuo perkainojimo pagal užsienio valiutos kursą.

Auksas vertinamas balanso dieną buvusia rinkos kaina. Perkainojant auksą, neišskiriama aukso kainos ir užsienio valiutos kurso įtaka. Auksas perkainojamas pagal vienos uncijos grynojo aukso kainą eurais. Ji 2025 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais perskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio 2025 m. gruodžio 31 d. kursą.

Specialiosios skolinimosi teisės (SST) apibrėžiamos kaip valiutų krepšelis, o jų vertė apskaičiuota kaip penkių pagrindinių valiutų (JAV dolerio, euro, Kinijos juanio, Japonijos jenos ir svaro sterlingų) kursų svertinė suma. ECB turimos SST perskaičiuotos į eurus pagal euro ir SST 2025 m. gruodžio 31 d. kursą.

Vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai
Šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomi skolos vertybiniai popieriai įtraukiami į apskaitą amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Kiti vertybiniai popieriai
Apyvartiniai vertybiniai popieriai (kiti nei pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomi skolos vertybiniai popieriai) ir panašūs aktyvai vertinami balanso dienos vidutinėmis rinkos kainomis arba taikant atitinkamas pajamingumo kreives pagal kiekvieną vertybinį popierių atskirai. Su vertybiniais popieriais susiję pasirinkimo sandoriai vertinimo tikslais nėra atskiriami. 2025 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiems metams buvo naudojamos 2025 m. gruodžio 30 d. vidutinės rinkos kainos.

Apyvartiniai investiciniai fondai perkainojami fondo lygmeniu pagal jų grynąją turto vertę. Vienų fondų nerealizuotasis nuostolis nedengiamas kitų fondų nerealizuotuoju prieaugiu.

Nelikvidūs nuosavybės vertybiniai popieriai ir kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip nuolatinė investicija, vertinami savikaina, sumažinta vertės sumažėjimu.

Pajamų pripažinimas

Pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kurį buvo uždirbtos arba patirtos^[36]. Iš užsienio valiutos, aukso ir vertybinių popierių pardavimo gautas realizuotasis prieaugis ir nuostolis įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Toks realizuotasis prieaugis ir nuostolis skaičiuojami atsižvelgiant į atitinkamo turto vidurkinę kainą.

Nerealizuotasis prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis, o perkeliamas tiesiogiai į perkainojimo sąskaitą.

Nerealizuotasis nuostolis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei metų pabaigoje jis viršija ankstesnį prieaugį dėl perkainojimo, įrašytą į atitinkamą perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotasis nuostolis, patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso, nedengiamas kitų vertybinių popierių, valiutos ar aukso nerealizuotuoju prieaugiu. Jei susidarę kurio nors straipsnio nerealizuotieji nuostoliai buvo įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, šio straipsnio vidurkinė kaina sumažinama iki valiutos kurso ir (arba) rinkos kainos, buvusių metų pabaigoje.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir nėra panaikinami paskesniais metais, nebent vertė padidėja, o tą padidėjimą galima susieti su pastebimu įvykiu, įvykusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo pirmą kartą įtrauktas į apskaitą.

Vertybinių popierių premijos ar nuolaidos amortizuojamos per sutartinį laikotarpį, likusį iki vertybinių popierių išpirkimo.

Grįžtamieji sandoriai

Grįžtamieji sandoriai yra operacijos, kurias atlikdamas ECB perka arba parduoda turtą sudarydamas atpirkimo sandorį.

Atpirkimo skolinimosi sandorių atveju vertybiniai popieriai parduodami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje atpirkti juos iš sandorio šalies už sutartą kainą. Atpirkimo skolinimosi sandoriai rodomi kaip įkaitu užtikrintas indėlis balanso įsipareigojimų dalyje. Pagal tokį susitarimą parduoti vertybiniai popieriai ir toliau rodomi ECB balanse.

Atpirkimo investavimo sandorių atveju vertybiniai popieriai įsigyjami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje parduoti juos sandorio šaliai už sutartą kainą. Atpirkimo investavimo sandoriai parodyti kaip įkaitu užtikrintos paskolos balanso turto dalyje, nerodant ECB turimų vertybinių popierių pokyčio.

Grįžtamieji sandoriai (įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius), sudaryti pagal specializuotų įstaigų siūlomą programą, balanse parodomi tik tada, jeigu į ECB sąskaitą pervedamas piniginis įkaitas, kuris vėliau neinvestuojamas.

Nebalansinės priemonės

Valiutos priemonės, būtent išankstiniai užsienio valiutų keitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemonės, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą valiutą tam tikrą dieną ateityje, įtraukiamos į grynąją užsienio valiutos poziciją, siekiant apskaičiuoti vidurkinį kursą ir su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.

Palūkanų normų priemonės perkainojamos atskirai pagal kiekvieną priemonę. Galiojančių palūkanų normų ateities sandorių kasdieniai kintamosios maržos pokyčiai rodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai vertinami taikant visuotinai priimtus vertinimo metodus ir rinkoje galiojusias kainas, palūkanų normas ir diskonto normas, taikytinas laikotarpiu nuo atsiskaitymo pagal sandorį iki vertinimo dienos.

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas, įskaitant nematerialųjį turtą, bet išskyrus žemę ir meno kūrinius, parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Žemė ir meno kūriniai parodomi įsigijimo verte. Pagrindinis ECB pastatas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu, pritaikius vertės sumažėjimą. Pagrindinio ECB pastato nusidėvėjimui skaičiuoti jo įsigijimo vertė paskirstyta į atitinkamas dalis, kurios bus nudėvimos per nustatytą jų naudingo tarnavimo laikotarpį. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą per numatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, pradedant kitu ketvirčiu po to, kai turtas perduodamas naudoti. Numatyti tokie pagrindinių turto grupių naudingo tarnavimo laikotarpiai:

Dabartinių ECB nuomojamų patalpų kapitalizuotų remonto išlaidų nusidėvėjimo laikotarpis pakoreguotas atsižvelgiant į visus įvykius, turinčius įtakos numatytam atitinkamo turto naudingo tarnavimo laikotarpiui.

ECB kasmet vertina, ar nėra pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto (žr. dalį Nuoma toliau) vertės sumažėjimo požymių. Jeigu yra nors vienas turto vertės sumažėjimo požymis, nustatoma turto atsiperkamoji vertė. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, jeigu atsiperkamoji vertė yra mažesnė už grynąją balansinę vertę.

Mažiau kaip 10 000 eurų kainavęs ilgalaikis turtas nurašomas įsigijimo metais.

Pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus atitinkantis, bet dar nebaigtas statyti ar plėtoti turtas rodomas straipsnyje Nebaigta statyba. Į atitinkamo ilgalaikio turto straipsnį tokio turto įsigijimo vertė perkeliama perdavus jį naudoti.

Nuoma

ECB veikia ir kaip nuomininkas, ir kaip subnuomininkas.

ECB kaip nuomininkas
Visas nuomos sutarčių, pagal kurias ECB yra nuomininkas ir kurios sudarytos dėl materialiojo turto, pagrindais naudojamas materialusis turtas ir nuomos įsipareigojimai į balansą įtraukiami nuomos laikotarpio pradžios dieną, t. y. kai turtas perduodamas naudoti, ir parodomi atitinkamuose ilgalaikio turto straipsniuose – Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas bei Kiti įvairūs įsipareigojimai. Jeigu nuomojamas turtas atitinka pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus, bet turtas dar nebaigtas statyti ar plėtoti, iki nuomos pradžios dienos patirtos išlaidos rodomos straipsnyje Nebaigta statyba.

Nuomos teise naudojamas turtas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Be to, vertinamas nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto vertės sumažėjimas (plačiau apie kasmet vertinamus vertės sumažėjimo požymius žr. dalį Ilgalaikis turtas pirmiau). Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą pradedant nuo tokio turto nuomos laikotarpio pradžios iki jo naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri yra ankstesnė.

Nuomos įsipareigojimas iš pradžių įrašomas būsimų nuomos įmokų (tik nuomos dedamųjų) dabartine verte, diskontuota taikant ECB ribinio skolinimosi palūkanų normą. Vėliau nuomos įsipareigojimas vertinamas amortizuota verte, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Susijusios palūkanų išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnį Palūkanų išlaidos. Kai dėl indeksavimo ar kokių nors kitokių nuomos sutarties sąlygų pasikeitimo pasikeičia būsimos nuomos įmokos, nuomos įsipareigojimas perskaičiuojamas. Perskaičiavus nuomos įsipareigojimą, atitinkamai koreguojama nuomos teise naudojamo turto dabartinė vertė.

Trumpalaikė nuoma (12 arba mažiau mėnesių) arba mažavertė nuoma (mažesnės negu 10 000 eurų vertės – ilgalaikio turto pripažinimo ribos) nurodomos kaip išlaidos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

ECB kaip subnuomininkas
Pagal visas nuomos sutartis, kurias ECB yra sudaręs kaip subnuomininkas, ECB suteikia teisę trečiosioms šalims naudoti pagal ECB ir pirminio nuomotojo sutartį (pagrindinę nuomos sutartį) išsinuomotą pagrindinį turtą (arba jo dalį). Subnuoma skirstoma į finansinę ir veiklos nuomą^[37] atsižvelgiant ne į pagrindinį turtą, o į nuomos teise naudojamą turtą, dėl kurio sudaryta pagrindinė nuomos sutartis.

Subnuomos sutartys, kurias ECB yra sudaręs kaip subnuomininkas, pripažįstamos finansine nuoma. Tokios nuomos atveju ECB subnuomininkui pernuomotą pagal pagrindinę nuomos sutartį išsinuomotą nuomos teise valdomą turtą (arba jo dalį) išbraukia iš straipsnio Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas ir kaip gautiną subnuomą perkelia į straipsnį Kitas įvairus turtas. Pagal pagrindinę nuomos sutartį kylantiems nuomos įsipareigojimams subnuoma poveikio neturi.

Nuomos laikotarpio pradžios dieną gautina subnuomos suma iš pradžių įrašoma būsimų ECB gautinų nuomos įmokų dabartine verte, diskontuota taikant pagrindinėje nuomos sutartyje nustatytą diskonto normą. Vėliau gautina subnuoma įrašoma amortizuota verte, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Gautos palūkanų pajamos pelno (nuostolio) ataskaitoje įtraukiamos į straipsnį Palūkanų pajamos.

Išmokos tarnautojams, mokamos pasibaigus jų tarnybos laikui, ir kitos ilgalaikės išmokos

Sistemos apžvalga
ECB savo tarnautojams ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams taiko apibrėžtų išmokų planus.

Tarnautojų pensijų planas finansuojamas turtu, laikomu ilgalaikiame išmokų tarnautojams fonde. Planas apima apibrėžtų išmokų dalį ir apibrėžtų įmokų dalį. Ir ECB, ir tarnautojai moka privalomąsias įmokas į pensijų plano apibrėžtų išmokų dalį. Tarnautojai gali mokėti papildomas savanoriškas įmokas į plano apibrėžtų įmokų dalį. Išėjimo į pensiją metu tarnautojai gali konvertuoti sukauptą savo apibrėžtų įmokų vertę į papildomą anuitetą^[38].

Vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams, pasibaigus jų tarnybos laikui, mokamos įmokomis nepadengtos išmokos ir kitos ilgalaikės išmokos (įskaitant pensijas). Tarnautojams, pasibaigus jų tarnybos laikui, mokamos įmokomis nepadengtos išmokos ir kitos ilgalaikės išmokos (išskyrus pensijas).

Grynieji apibrėžtų išmokų įsipareigojimai
Su apibrėžtų išmokų planais, įskaitant kitas ilgalaikes išmokas, susiję įsipareigojimai parodyti balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai, apskaičiuojami kaip apibrėžtų išmokų įsipareigojimų dabartinės vertės balanso dieną ir pensijų plano turto tikrosios vertės skirtumas.

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimų dabartinę vertę kasmet apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai pagal planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Ši vertė apskaičiuojama diskontuojant numatomus būsimuosius pinigų srautus, taikant balanso dieną galiojusias rinkos palūkanų normas, nustatytas pagal eurais išreikštų aukštos kokybės įmonių obligacijų, kurių išpirkimo terminas atitinka įsipareigojimų terminą, rinkos pajamingumą.

Aktuarinis pelnas (nuostolis) gali susidaryti dėl tikslinimų, kai tikrasis rezultatas skiriasi nuo ankstesnių aktuarinių prielaidų, ir aktuarinių prielaidų pokyčių.

Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos
Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos padalytos į sudedamąsias dalis, parodytas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o išmokų tarnautojams, mokamų pasibaigus jų tarnybos laikui, pakartotinio vertinimo rezultatas parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos.

Grynąją sumą, parodytą pelno (nuostolio) ataskaitoje, sudaro:

1. einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų vertė;
2. ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų, jei tokių buvo, vertės korekcijos, atsiradusios dėl plano pakeitimo;
3. grynosios palūkanų išlaidos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus, apskaičiuotos taikant diskonto normas;
4. pervertinimai, susijusių su kitomis ilgalaikėmis išmokomis.

Grynąją sumą, parodytą straipsnyje Perkainojimo sąskaitos, sudaro:

1. aktuarinis pelnas (nuostolis), susijęs su išmokomis tarnautojams, mokamomis pasibaigus jų tarnybos laikui;
2. faktinė pensijų plano turto grąža, neįskaitant sumų, įtrauktų kaip grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus.

Šias sumas kasmet nustato nepriklausomi aktuarai.

Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai

Vidiniai ECBS likučiai susidaro daugiausia dėl tarptautinių mokėjimų, kurie vykdomi centrinio banko pinigais eurais, Europos Sąjungos (ES) viduje. Didžiąją šių operacijų dalį inicijuoja privatūs subjektai (pvz., kredito įstaigos, bendrovės ir privatūs asmenys). Mokėjimai atliekami per sistemą TARGET – Transeuropinę automatizuotą realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemą. Dėl jų ES centrinių bankų sąskaitose, esančiose sistemoje TARGET, susidaro abipusiai likučiai. ECB ir nacionalinių centrinių bankų (NCB) atliekami mokėjimai taip pat turi įtakos šioms sąskaitoms. Visi atsiskaitymai yra automatiškai sumuojami ir tikslinami, kad kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui susidarytų tik po vieną poziciją ECB atžvilgiu. ECB apskaitos sistemoje šios pozicijos rodo kiekvieno nacionalinio centrinio banko grynąją pretenziją ar įsipareigojimą visai ECBS. TARGET sąskaitų pokyčiai kasdien parodomi ECB ir NCB apskaitos įrašuose.

Euro zonos NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę sistemoje TARGET ECB atžvilgiu, ECB balanse parodomi kaip atskira turto ar įsipareigojimų grynoji pozicija arba straipsnyje Pretenzijos, susijusios su TARGET (grynosios), arba Įsipareigojimai, susiję su TARGET (grynieji). Ne euro zonos NCB vidiniai ECBS likučiai ECB atžvilgiu, atsiradę dėl jų dalyvavimo sistemoje TARGET^[39], parodyti straipsnyje Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kaip atskiras turtas grynąja jo verte įtraukiami į straipsnį Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje toliau).

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl prie Eurosistemos prisijungusių NCB į ECB pervestų užsienio atsargų, išreikšti eurais ir parodyti straipsnyje Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas.

Kiti vidiniai Eurosistemos likučiai eurais (pvz., ECB tarpinis pelno paskirstymas NCB, jei toks yra) ECB balanse parodomi kaip atskira turto ar įsipareigojimų grynoji pozicija arba straipsnyje Kitos vidinės Eurosistemos grynosios pretenzijos, arba straipsnyje Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai.

Banknotai apyvartoje

ECB ir euro zonos NCB, kartu sudarantys Eurosistemą, leidžia eurų banknotus^[40]. Bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė paskirstoma Eurosistemos centriniams bankams kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal banknotų paskirstymo raktą^[41].

ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės, kuri balanse parodyta įsipareigojimų dalies straipsnyje Banknotai apyvartoje. ECB tenkanti visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų dalis užtikrinama pretenzijomis NCB. Šios palūkanas uždirbančios pretenzijos^[42] parodytos straipsnyje Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai pirmiau). Su šiomis pretenzijomis susijusios palūkanų pajamos parodomos pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje Palūkanų pajamos.

Atidėjiniai finansinėms rizikoms

Valdančioji taryba gali nuspręsti visas ECB pajamas arba jų dalį pervesti į atidėjinius finansinėms rizikoms. Šie atidėjiniai gali būti naudojami dėl patiriamos finansinės rizikos galintiems susidaryti nuostoliams dengti tiek, kiek Valdančioji taryba mano esant būtina. Atidėjinių finansinėms rizikoms dydis ir nuolatinio papildymo poreikis kiekvienais metais peržiūrimi remiantis ECB atliekamu šių rizikų įvertinimu ir atsižvelgiant į įvairius veiksnius, nebent jų dydis yra lygus nuliui ir tuo pačiu nėra į juos pervestinų ECB pajamų^[43].

Tarpinis pelno paskirstymas

Suma, lygi ECB pajamų iš eurų banknotų apyvartoje ir iš pinigų politikos tikslais laikomų skolos vertybinių popierių, įsigytų pagal i) vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), ii) trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą (POPP3), iii) turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), iv) viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) ir v) specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), sumai, paskirstoma kitų metų sausio mėn. kaip tarpinis pelnas, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip^[44]. Toks sprendimas priimamas, kai, remdamasi Vykdomosios valdybos parengtu pagrįstu įvertinimu, Valdančioji taryba tikisi, kad ECB patirs metinį nuostolį arba uždirbs metinį pelną, kuris bus mažesnis negu šios pajamos. Valdančioji taryba taip pat gali nuspręsti visas šias pajamas arba jų dalį pervesti atidėjiniams finansinėms rizikoms (žr. dalį Atidėjiniai finansinėms rizikoms pirmiau).

Be to, Valdančioji taryba gali nuspręsti sumažinti sausio mėn. paskirstomą pajamų iš apyvartoje cirkuliuojančių banknotų sumą ECB patirtomis išlaidomis, susijusiomis su eurų banknotų išleidimu ir tvarkymu.

Įvykiai po balanso

Turto ir įsipareigojimų vertė tikslinama dėl įvykių, kurie pasireiškė laikotarpiu tarp metų balanso dienos ir dienos, kai Vykdomoji valdyba suteikia leidimą ECB metines ataskaitas teikti Valdančiajai tarybai tvirtinti, jeigu tokie įvykiai daro reikšmingą įtaką turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną.

Svarbūs įvykiai po balanso, nedarantys įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną, atskleidžiami pastabose.

Apskaitos politikos pasikeitimas

2025 m. ECB taikoma apskaitos politika nesikeitė.

Kitos sritys

2024 m. kovo 13 d. Valdančioji taryba nusprendė pakeisti pinigų politikos įgyvendinimo veiklos sistemą^[45]. Valdančioji taryba taip pat nusprendė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. palūkanų norma už naudojimąsi Eurosistemos siūloma indėlių galimybe bus grindžiamas atlygis už i) pretenzijas, susijusias su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje, ii) NCB mokėtinus (iš NCB gautinus) likučius sistemoje TARGET ir iii) įsipareigojimus, atitinkančius pervestas užsienio atsargas. Iki 2024 m. pabaigos šis atlygis buvo grindžiamas palūkanų norma, taikyta Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose.

Išorės auditoriaus skyrimas

Pagal ECBS statuto 27 straipsnį ir remdamasi Valdančiosios tarybos rekomendacija, ES Taryba pritarė Forvis Mazars GmbH & Co.KG Wirtschaftsprüfungsgesellschaft (Hamburgas, Vokietijos Federacinė Respublika) paskyrimui ECB išorės auditoriumi penkeriems metams – iki 2029 finansinių metų pabaigos. Šis penkerių metų terminas gali būti papildomai pratęstas iki dvejų finansinių metų.

2.4 Pastabos dėl balanso

1 pastaba. Auksas ir gautinas auksas

ECB turimos aukso atsargos:

ECB turimo aukso vertė eurais padidėjo dėl pakilusios aukso rinkos kainos eurais (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika bei 14 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

2 pastaba. Pretenzijos ne euro zonos ir euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1 pastaba. Iš TVF gautinos lėšos

Šis straipsnis – tai ECB turimos STT, 2025 m. gruodžio 31 d. sudariusios 1 772 mln. eurų (2024 m. – 2 227 mln. eurų). Turimos SST susidaro pagal dvišalį savanorišką susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl SST pirkimo ir pardavimo. Pagal jį TVF gali ECB vardu susitarti dėl SST pardavimo ar pirkimo už eurus, neperžengdamas nustatytos didžiausios ir mažiausios apimties. Apskaitoje SST traktuojamos kaip užsienio valiuta (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2025 m. ECB turimų SST likutis sumažėjo daugiausia dėl sandorių, įvykdytų pagal pirmiau minėtą savanorišką susitarimą. 2025 m. euro atžvilgiu atpigusios SST taip pat sumažino ECB turimų SST bendrą vertę eurais.

2.2 pastaba. Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas; pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Šiuos du straipsnius sudaro likučiai bankų sąskaitose ir paskolos užsienio valiuta bei investicijos į vertybinius popierius, išreikštus JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais.

Šį straipsnį sudarė šios dalys:

2025 m. šių straipsnių bendra vertė sumažėjo daugiausia dėl to, kad atpigo JAV doleris ir Japonijos jena euro atžvilgiu. Šį sumažėjimą iš dalies kompensavo per metus uždirbtos pajamos iš portfelio JAV doleriais.

Grynosios užsienio valiutų pozicijos^[46] buvo tokios:

2025 m. pirmąjį ketvirtį ECB pardavė nedidelę savo atsargų JAV doleriais dalį ir visas gautas pajamas reinvestavo Japonijos jenomis. Tai buvo dalis standartinio perbalansavimo, siekiant ECB užsienio atsargų sudėtį suderinti su tiksliniu paskirstymu.

2025 m. užsienio valiutos intervencinių operacijų nebuvo.

3 pastaba. Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

2025 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 1 mln. eurų (2024 m. – 2 mln. eurų) likučiai įstaigų, kurios yra euro zonos rezidentės, einamosiose sąskaitose.

4 pastaba. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

4.1 pastaba. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

2025 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė skolos vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal VPRP, POPP3, TUVPPP, VSPP ir SPPP.

2025 m. turto pirkimo programos (TPP)^[47] ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP)^[48] portfeliai toliau mažėjo nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestavo pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.

Pagal šias programas ECB įsigyti vertybiniai popieriai apskaitoje parodomi amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu (žr. dalį Vertybiniai popieriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

ECB turimų skolos vertybinių popierių amortizuota vertė ir jų rinkos vertė^[49] (ji neparodoma balanse ar pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet pateikiama čia tik dėl palyginimo) buvo tokia:

ECB turimų skolos vertybinių popierių amortizuota vertė per metus pasikeitė taip:

Valdančioji taryba reguliariai įvertina finansines rizikas, susijusias su pagal šias programas įsigytais vertybiniais popieriais.

Tam kasmet atliekami vertės sumažėjimo požymių vertinimai, remiantis metų pabaigos duomenimis. Juos tvirtina Valdančioji taryba. Atliekant šiuos vertinimus, atskirai vertinami kiekvienos programos vertės sumažėjimo požymiai. Kai nustatoma vertės sumažėjimo požymių, papildomai tiriama, ar vertės sumažėjimas neturėjo poveikio atitinkamų vertybinių popierių numatomiems pinigų srautams. Remiantis šių metų vertės sumažėjimo požymių vertinimo rezultatais, 2025 m. ECB neįrašė jokių nuostolių, susijusių su pinigų politikos tikslais laikomais skolos vertybiniais popieriais.

Eurosistemos turimų vertybinių popierių amortizuota vertė^[50] buvo tokia:

5 pastaba. Vidinės Eurosistemos pretenzijos

5.1 pastaba. Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

Šį straipsnį sudaro ECB pretenzijos euro zonos NCB atžvilgiu dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje (žr. 2.3 skirsnio Apskaitos politika dalį Banknotai apyvartoje). 2025 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 129 563 mln. eurų (2024 m. – 127 067 mln. eurų). Nuo 2025 m. sausio 1 d. atlyginimas už šias pretenzijas buvo skaičiuojamas kasdien pagal naujausią žinomą palūkanų normą, taikytą Eurosistemos siūlomai indėlių galimybei. Iki tol šis atlyginimas buvo apskaičiuojamas pagal naujausią žinomą palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose (žr. dalį Kiti klausimai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 22.2 pastabą Palūkanų pajamos iš pretenzijų, susijusių su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje).

6 pastaba. Kitas turtas

6.1 pastaba. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą sudarė:

2025 m. naują nuomojamą biurų pastatą ECB parodė straipsnyje Nuomos teise naudojami pastatai. Su šia turto klase susijęs sąnaudų padidėjimą daugiau nei kompensavo kito nuomojamo biuro pastato pripažinimo panaikinimas pasibaigus nuomos laikotarpiui, dėl ko atitinkamai sumažėjo ir susijęs sukauptas nusidėvėjimas.

Metų pabaigoje buvo įvertinta, ar nėra ECB pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamų pastatų vertės sumažėjimo požymių; jokių vertės sumažėjimo nuostolių nustatyta nebuvo.

6.2 pastaba. Kitas finansinis turtas

Šis straipsnis iš esmės apima ECB nuosavų lėšų portfelį, kurį sudaro daugiausia investicijos iš ECB apmokėtojo kapitalo ir sumų, pervestų į bendrąjį atsargų fondą ir atidėjinius finansinėms rizikoms. Į šį straipsnį taip pat patenka 3 211 Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) akcijų, jos į apskaitą įtrauktos įsigijimo verte – 42 mln. eurų, ir kiti likučiai einamosiose sąskaitose eurais.

Šį straipsnį sudarė šios dalys:

Šiame straipsnyje parodyta grynoji suma 2025 m. padidėjo daugiausia dėl palūkanų, gautų už investuotas ECB nuosavas lėšas, reinvestavimo.

6.3 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Didžiąją dalį šiame straipsnyje nurodytos sumos sudaro valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo 2025 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 273 mln. eurų (2024 m. – 681 mln. eurų) ir atsirado minėtų sandorių vertę perskaičiavus į eurus pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

6.4 pastaba. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos sudarė:

2025 m. gruodžio 31 d. į šį straipsnį taip pat įtrauktos sukauptos vertybinių popierių atkarpos palūkanos, įskaitant nupirktą atkarpą (žr. 2.2 pastabą Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas ir Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta, 4.1 pastabą Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai eurais ir 6.2 pastabą Kitas finansinis turtas).

Į jį taip pat buvo įtrauktos sukauptos palūkanos už sistemos TARGET likučius, gautinos iš euro zonos NCB už 2025 m. gruodžio mėn. (žr. 11.2 pastabą Įsipareigojimai, susiję su TARGET (grynieji)), ir sukauptos palūkanos, gautinos iš euro zonos NCB už 2025 m. paskutinį ketvirtį pagal ECB pretenzijas, susijusias su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. 5.1 pastabą Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje). Šios sumos sumokėtos 2026 m. sausio mėn.

Sukauptos pajamos, susijusios su priežiūros uždaviniais, atitinka priežiūros mokesčius, kurie bus gauti už 2025 m. mokestinį laikotarpį. Ši suma bus gauta 2026 m. (žr. 25 pastabą Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos))^[51].

Šiame straipsnyje taip pat parodytos i) iš ECBS projektų ir paslaugų sukauptos pajamos (žr. 27 pastabą Kitos pajamos), ii) įvairūs išankstiniai mokėjimai ir iii) sukauptos palūkanų už kitas finansines priemones pajamos.

6.5 pastaba. Kitas įvairus turtas

2025 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 110 mln. eurų (2024 m. – 53 mln. eurų). Į jį įtraukti 78 mln. eurų (2024 m. – 24 mln. eurų) vertės likučiai, susiję su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais valiutų keitimo sandoriais, tebegaliojusiais 2025 m. gruodžio 31 d. (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į jį taip pat įtrauktos gautinos lėšos, susijusios su ECBS projektais ir paslaugomis (žr. 27 pastabą Kitos pajamos), ir likučiai, susidarę dėl atgautinų sumokėtų pridėtinės vertės mokesčių.

7 pastaba. Banknotai apyvartoje

Šiame straipsnyje parodyta visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų ECB dalis (8 %) (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2025 m. gruodžio 31 d. jį sudarė 129 563 mln. eurų (2024 m. – 127 067 mln. eurų).

8 pastaba. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Eurosistemos centriniams bankams, skolinantiems pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytus vertybinius popierius, įkaitu leidžiama priimti pinigines lėšas ir nereikalaujama jų reinvestuoti. ECB šias operacijas vykdo per specializuotas įstaigas.

Šiame straipsnyje parodyti likučiai, susidarę dėl galiojančių tokių skolinimo sandorių, sudarytų su euro zonos kredito įstaigomis. Kadangi kaip įkaitas gautos piniginės lėšos, pervestos į sąskaitas, esančias sistemoje TARGET, metų pabaigoje nebuvo investuotos, šie sandoriai parodomi balanse (žr. dalį Grįžtamieji sandoriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 17 pastabą Vertybinių popierių skolinimo programos)^[52].

9 pastaba. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

9.1 pastaba. Įsipareigojimai valdžiai

2025 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 74 mln. eurų vertės Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) indėliai (2024 m. – 73 mln. eurų). Pagal ECBS statuto 21 straipsnį ECB gali veikti kaip Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, valstybių narių centrinių vyriausybių, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų arba valstybinių įmonių fiskalinis agentas.

9.2 pastaba. Kiti įsipareigojimai

Šį straipsnį sudaro euro zonos išorinių sistemų^[53], prisijungusių prie TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučiai. 2025 m. gruodžio 31 d. jie sudarė 25 947 mln. eurų (2024 m. – 24 482 mln. eurų).

10 pastaba. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais sudarė:

2025 m. gruodžio 31 d. didžiausią šio straipsnio dalį sudarė indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas, susiję su ES skolinimosi ir skolinimo veiklos administravimu (žr. 21 pastabą Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas).

Į šį straipsnį įtraukti ir sistemoje TARGET esantys ne euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika) ir ne euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučiai.

Į jį taip pat įtraukti likučiai, susiję su nuolatiniu abipusio valiutos apsikeitimo susitarimu su Federalinio rezervo sistema. Vadovaudamasis šiuo susitarimu, Niujorko federalinio rezervo bankas per apsikeitimo sandorius ECB suteikia JAV dolerių. Šiais sandoriais siekiama sudaryti sąlygas Eurosistemos sandorių šalims teikti trumpalaikį finansavimą JAV doleriais. ECB tuo pat metu sudaro kompensacinius apsikeitimo sandorius su euro zonos NCB, kurie panaudoja suteiktas lėšas vykdydami likvidumo didinamo grįžtamųjų sandorių operacijas su Eurosistemos sandorių šalimis. Dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių susidaro vidiniai Eurosistemos – tarp ECB ir euro zonos NCB – likučiai. Be to, dėl apsikeitimo sandorių, ECB sudarytų su Niujorko federalinio rezervo banku ir euro zonos NCB, susidaro išankstinės pretenzijos ir įsipareigojimai, parodomi nebalansinėse sąskaitose (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai).

Likusi šio straipsnio dalis buvo galiojančių pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytų vertybinių popierių skolinimo sandorių, sudarytų su ne euro zonos kredito įstaigomis, likučiai. Kadangi kaip įkaitas gautos piniginės lėšos, pervestos į sąskaitas, esančias sistemoje TARGET, metų pabaigoje nebuvo investuotos, šie sandoriai parodomi balanse (žr. dalį Grįžtamieji sandoriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 17 pastabą Vertybinių popierių skolinimo programos).

11 pastaba. Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

11.1 pastaba. Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas

Šiame straipsnyje parodomi įsipareigojimai euro zonos NCB, susidarę dėl jų į ECB pervestų užsienio valiutos atsargų, jiems prisijungus prie Eurosistemos. Remiantis ECBS statuso 30.2 straipsniu, šie įnašai nustatomi pagal NCB dalis ECB pasirašytajame kapitale. 2025 m. nebuvo jokių pokyčių.

Įsipareigojimai euro zonos NCB, susidarę dėl jų į ECB pervestų užsienio valiutų atsargų, sudarė:

Nuo 2025 m. sausio 1 d. atlygis už šiuos įsipareigojimus buvo skaičiuojamas kasdien pagal naujausią žinomą palūkanų normą už Eurosistemos siūlomą indėlių galimybę, koreguojant šį atlygį taip, kad aukso daliai tenkanti grąža būtų nulinė. Iki tol toks atlygis buvo skaičiuojamas pagal naujausią žinomą palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, taip pat koreguojant šį atlygį taip, kad aukso daliai tenkanti grąža būtų nulinė (žr. dalį Kiti klausimai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 22.3 pastabą Atlygis už nacionalinių centrinių bankų pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų).

11.2 pastaba. Įsipareigojimai, susiję su TARGET (grynieji)

Šį straipsnį sudaro euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu sistemoje TARGET (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Grynasis TARGET įsipareigojimas sumažėjo daugiausia dėl piniginių įplaukų už vertybinius popierius, įsigytus pagal TPP ir SPPP, už kuriuos, suėjus jų išpirkimo terminui, buvo atsiskaityta per TARGET sąskaitas (žr. 4.1 pastabą Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai). Šio veiksnio poveikį iš dalies kompensavo daugiausia pinigų srautai, susidarantys dėl i) mažesnių indėlių, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas ir kurie buvo susiję su ES skolinimosi ir skolinimo veiklos administravimu (žr. 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais); ir ii) už ECB grynuosius įsipareigojimus sistemoje TARGET sumokėtų palūkanų išlaidų (žr. 22.5 pastabą Grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų (iš NCB gautinų) likučių sistemoje TARGET).

Nuo 2025 m. sausio 1 d. atlyginimai už euro zonos NCB pozicijas sistemoje TARGET ECB atžvilgiu, išskyrus likučius, susidariusius dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių, sudarytų vykdant likvidumo JAV doleriais didinimo operacijas, buvo apskaičiuojami kasdien, taikant naujausią žinomą palūkanų normą už Eurosistemos siūlomą indėlių galimybę. Iki tos dienos toks atlygis buvo apskaičiuojamas pagal naujausią žinomą palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose (žr. dalį Kiti klausimai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 22.5 pastabą Grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų (iš NCB gautinų) likučių sistemoje TARGET).

11.3 pastaba. Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai

2025 m. gruodžio 31 d. ši pozicija buvo lygi 8 mln. eurų (2024 m. – 40 mln. eurų). Ją sudarė indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas, susiję su ES skolinimosi ir skolinimo veiklos administravimu (žr. 21 pastabą Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas).

Į ją taip pat įtraukta korespondentinė sąskaita, naudojama ECB administraciniams mokėjimams atlikti.

12 pastaba. Kiti įsipareigojimai

12.1 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Šiame straipsnyje nurodytą sumą sudaro išankstinių vertybinių popierių užsienio valiuta sandorių, kurie galiojo 2025 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 19 pastabą Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 0,2 mln. eurų ir atsirado daugiausia dėl vertybinių popierių išankstinės rinkos kainos sumažėjimo. Kita perkainojimų pokyčių dalis atsirado minėtų sandorių vertę perskaičiavus į eurus pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2024 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje nebuvo jokių likučių.

12.2 pastaba. Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos buvo tokios:

2025 m. gruodžio 31 d. dvi pagrindinės šio straipsnio sudedamosios buvo i) sukauptos palūkanos už sistemos TARGET likučius, mokėtinos NCB už 2025 m. gruodžio mėn. (žr. 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais ir 11.2 pastabą Įsipareigojimai, susiję su TARGET (grynieji)) ir ii) sukauptos palūkanos, mokėtinos euro zonos NCB už 2025 m. pagal jų pretenzijas, susijusias su į ECB pervestomis užsienio atsargomis (žr. 11.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas). Šios sumos sumokėtos 2026 m. sausio mėn.

Į šį straipsnį įtrauktos ir sukauptos palūkanos, mokėtinos už indėlius, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas (žr. 9.1 pastabą Įsipareigojimai valdžiai, 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais ir 11.3 pastabą Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai).

Kitą šio straipsnio dalį sudarė i) susikaupusios palūkanos, mokėtinos už euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie sistemos TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučius (žr. 9.2 pastabą Kiti įsipareigojimai) ir ii) kitos sukauptos įvairios išlaidos ir būsimojo laikotarpio pajamos.

12.3 pastaba. Kiti įvairūs įsipareigojimai

2025 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 1 084 mln. eurų (2024 m. – 1 327 mln. eurų). Į jį įtraukti su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais užsienio valiutų keitimo sandoriais, kurie galiojo 2025 m. gruodžio 31 d., susiję 286 mln. eurų (2024 m. – 574 mln. eurų) vertės likučiai (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukta ir 227 mln. eurų nuomos įsipareigojimo suma (2024 m. – 110 mln. eurų) (žr. dalį Nuoma 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukti ir i) įsipareigojimai, susiję su ECBS paslaugomis, ir ii) įsipareigojimai, susiję su ECB sveikatos draudimo ir ilgalaikės priežiūros draudimo planais tarnautojams bei Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams.

Į šį straipsnį įtraukti ir ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimai, susiję su išmokomis tarnautojams^[54], Vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams pasibaigus jų tarnybos laikui ir kitomis ilgalaikėmis išmokomis.

Išmokos tarnautojams, mokamos pasibaigus jų tarnybos laikui, ir kitos ilgalaikės išmokos

Balansas
Balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai pripažintos sumos, susijusios su išmokomis tarnautojams, mokamomis pasibaigus jų tarnybos laikui, ir su kitomis ilgalaikėmis išmokomis, buvo tokios:

2025 m. gruodžio 31 d. dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų tarnautojams vertė sudarė 2 948 mln. eurų (2024 m. – 2 712 mln. eurų), iš jų 356 mln. eurų (2024 m. – 293 mln. eurų) sudarė įmokomis nepadengtos išmokos, susijusios su išmokomis, mokamomis tarnautojams, pasibaigus jų tarnybos laikui, išskyrus pensijas, ir su kitomis ilgalaikėmis išmokomis. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos nariams vertė sudarė 42 mln. eurų (2024 m. – 37 mln. eurų) ir yra susijusi tik su išmokoms pasibaigus darbo santykiams ir kitoms ilgalaikėms išmokoms taikomu įmokomis nepadengtų išmokų planu.

ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų pakartotinis vertinimas dėl išmokų, mokamų tarnautojams, pasibaigus jų tarnybos laikui, parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos. 2025 m. gruodžio 31 d. prieaugis dėl pakartotinio vertinimo šiame straipsnyje sudarė 585 mln. eurų (2024m. – 416 mln. eurų) (žr. 14 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo, pensijų plano turto ir pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai
Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokyčiai buvo tokie:

2025 m. nuostolis dėl pakartotinio vertinimo, susijęs su apibrėžtų išmokų įsipareigojimu, susidarė dėl patikslinimų, padarytų įvertinus ankstesnių metų ataskaitoje taikytų aktuarinių prielaidų ir faktinių rodiklių skirtumą. Susidariusį nuostolį iš dalies kompensavo prieaugis dėl pakartotinio vertinimo, susidaręs daugiausia dėl aktuariniam vertinimui taikomos padidėjusios diskonto normos nuo 3,6 % (2024 m.) iki 3,9 % (2025 m.).

Ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų vertė, pripažinta 2024 m., buvo susijusi su dabartiniais įmokų mokėtojais bei pensininkais ir susidarė dėl tais pačiais metais atlikto ECB pensijų planus reglamentuojančių taisyklių dalinio pakeitimo, pagal kurį metinis pensijų padidinimas atitinka ECB tarnautojų metinį darbo užmokesčio koregavimą nuo 2025 m.

Su tarnautojais susijusio apibrėžtų išmokų pensijų plano turto tikrosios vertės pokyčiai buvo tokie:

Pensijų plano turto prieaugis dėl pakartotinio vertinimo 2025 m. rodo tai, kad fondų turto grąža buvo didesnė, negu prognozuotos palūkanų pajamos iš plano turto, jos buvo pagrįstos 3,6 % diskonto norma, taikyta aktuariniam vertinimui 2024 m.

Pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai buvo tokie:

Pelno (nuostolio) ataskaita
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pripažintos tokios sumos:

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pripažintos sumos, susijusios su einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų verte, įsipareigojimų palūkanų išlaidomis ir plano turto palūkanų pajamomis, vertinamos taikant praėjusiais metais taikytas prielaidas. Taikytina diskonto norma pakilo nuo 3,4 % iki 3,6 %, kaip buvo taikoma atitinkamai 2023 ir 2024 m. aktuariniams vertinimams. Dėl didesnių likučių ir didesnės diskonto normos padidėjo įsipareigojimų palūkanų išlaidos ir pensijų plano turto palūkanų pajamos. Einamojo laikotarpio tarnybos paslaugų vertė 2025 m. šiek tiek padidėjo, daugiausia dėl 2024 m. iš dalies pakeistų ECB pensijų planus reglamentuojančių taisyklių.

Dėl šio pakeitimo susidariusi ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų vertė buvo visa pripažinta 2024 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje, t. y. tais metais, kuriais buvo priimtas sprendimas dėl dalinio pakeitimo.

Pagrindinės prielaidos
Rengdami šioje pastaboje minimus vertinimus, nepriklausomi aktuarai rėmėsi tam tikromis prielaidomis, kurioms Vykdomoji valdyba pritarė apskaitos tvarkymo ir informacijos atskleidimo tikslais. Pagrindinės prielaidos, taikytos apskaičiuojant išmokų tarnautojams, mokamų pasibaigus jų tarnybos laikui, ir kitų ilgalaikių išmokų įsipareigojimą, buvo tokios:

13 pastaba. Atidėjiniai

13.1 pastaba. Kiti atidėjiniai

2025 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje buvo 84 mln. eurų (2024 m. – 72 mln. eurų) administracinių atidėjinių.

14 pastaba. Perkainojimo sąskaitos

Šį straipsnį daugiausia sudaro perkainojimo likučiai, susidarantys iš turto, įsipareigojimų ir nebalansinių priemonių nerealizuotojo prieaugio (žr. dalis Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, Vertybiniai popieriai, Pajamų pripažinimas ir Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika)^[55]. Į jį taip pat įtraukiamas grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų, susijusių su išmokomis tarnautojams, mokamomis pasibaigus jų tarnybos laikui, pakartotinio vertinimo rezultatas (žr. dalį Išmokos tarnautojams, mokamos pasibaigus jų tarnybos laikui, ir kitos ilgalaikės išmokos 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 12.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai).

Perkainojimo sąskaitos buvo tokios:

Sumos perkainojimo sąskaitose 2025 m. padidėjo daugiausia dėl to, kad pakilo aukso rinkos kainos eurais. Šį padidėjimą iš dalies nusvėrė sumažėjimas užsienio valiutos perkainojimo sąskaitose – daugiausia dėl euro atžvilgiu atpigusio JAV dolerio.

Pagrindinių užsienio valiutų ir aukso perkainojimui metų pabaigoje buvo taikomi tokie užsienio valiutų kursai:

15 pastaba. Kapitalas ir rezervai

15.1 pastaba. Kapitalas

ECB kapitalo raktas
Pagal ECBS statuto 29 straipsnį, NCB dalių ECB kapitalo pasirašymo rakte svoris nustatomas pagal tai, kokią visos ES gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto dalį sudaro atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičius ir bendrasis vidaus produktas, taikant vienodus koeficientus. Šios dalys koreguojamos kas penkerius metus ir dažniau, jeigu pasikeičia NCB, kurie moka įnašus į ECB kapitalą, skaičius.

ECB kapitalas
Kapitalo raktas taikomas pasirašytajam ECB kapitalui (10 825 mln. eurų), siekiant nustatyti kiekvieno NCB pasirašyto kapitalo dalį.

Euro zonos NCB visiškai apmokėjo savo pasirašytojo kapitalo dalį, o ne euro zonos NCB apmokėjo 3,75 % savo pasirašytojo kapitalo kaip įnašą ECB veiklos išlaidoms padengti. Ne euro zonos NCB neturi teisės gauti jokios skirstytino ECB pelno dalies ir nėra įsipareigoję padengti jokių ECB nuostolių.

2025 m. nebuvo jokių pokyčių. Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami kapitalo raktas, pasirašytasis kapitalas ir apmokėtas kapitalas:

16 pastaba. Ankstesnių metų susikaupę nuostoliai

2025 m. gruodžio 31 d. ši pozicija buvo lygi 9 210 mln. eurų (2024 m. – 1 266 mln. eurų). Ją sudarė 2023 ir 2024 m. patirtas nuostolis, kuris, Valdančiosios tarybos sprendimu, buvo rodomas ECB balanse ir dengiamas būsimųjų laikotarpių pelnu.

2.5 Nebalansinės priemonės

17 pastaba. Vertybinių popierių skolinimo programos

Valdydamas nuosavas lėšas ECB yra sudaręs susitarimą dėl vertybinių popierių skolinimo programos; pagal šį susitarimą specializuotos įstaigos ECB vardu sudaro vertybinių popierių skolinimo sandorius. Pagal Valdančiosios tarybos sprendimus, ECB taip pat nusprendė leisti skolintis jo turimų pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių^[56].

Atsižvelgiant į gautą įkaitą, vertybinių popierių skolinimo operacijos parodomos arba i) nebalansinėse sąskaitose, kai operacijos vykdomos pateikus vertybinių popierių įkaitą, arba ii) balansinėse sąskaitose, kai operacijos vykdomos pateikus piniginių lėšų įkaitą ir kai šios lėšos nėra investuotos metų pabaigoje (žr. 8 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais ir 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

Paskolintų vertybinių popierių ir atitinkamos įkaito rinkos vertė buvo tokia:

18 pastaba. Palūkanų normų ateities sandoriai

Palūkanų normų ateities sandoriai užsienio valiuta buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas. Metų pabaigoje galiojo šie sandoriai užsienio valiuta, perskaičiuoti pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus:

19 pastaba. Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai

Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas. Metų pabaigoje galiojo šie sandoriai užsienio valiuta, perskaičiuoti pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus:

20 pastaba. Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai

Užsienio atsargų valdymas
Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas. Su šiais sandoriais susijusios pretenzijos ir įsipareigojimai, perskaičiuoti pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus, sudarė:

Likvidumo didinimo valiutos apsikeitimo susitarimai
ECB yra vienas iš centrinių bankų apsikeitimo sandorių linijos tinklo dalyvių ir yra sudaręs abipusius valiutos apsikeitimo susitarimus su Kanados banku, Japonijos banku, Šveicarijos nacionaliniu banku, Anglijos banku ir Federalinio rezervo sistema. Be to, jis turi abipusę apsikeitimo sandorių liniją su Kinijos liaudies banku. Šie apsikeitimo susitarimai suteikia galimybę teikti i) likvidumą bet kuria iš minėtų centrinių bankų atitinkamų valiutų euro zonos bankams arba ii) likvidumą eurais minėtų centrinių bankų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Be to, apsikeitimo susitarimai sudaryti ir su Danmarks Nationalbank ir Sveriges Riksbank, kad likvidumą eurais būtų galima teikti jų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Šiais susitarimais siekiam užtikrinti, kad įtampa tarptautinėse finansavimo rinkose nesutrukdytų euro zonos pinigų politikos perdavimo veiksmingumui^[57].

JAV doleriais išreikštos pretenzijos ir įsipareigojimai, kurių terminas sueina 2026 m., yra susiję su likvidumo JAV doleriais teikimu Eurosistemos sandorio šalims (žr. 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

21 pastaba. Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

ECB veikia kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas, administruojantis ES skolinimosi ir skolinimo operacijas^[58]. 2025 m. ECB buvo atsakingas už sąskaitų administravimą ir mokėjimų, susijusių su šiomis ES programomis, apdorojimą:

Be to, ECB veikia kaip Europos Komisijos mokėjimų tarpininkas jos ES emisijų paslaugos atžvilgiu.

2.6 Pastabos dėl pelno (nuostolio) ataskaitos

22 pastaba. Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos)

Grynosios palūkanų išlaidos buvo tokios:

22.1 pastaba. Grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų

Grynosios palūkanų pajamos iš ECB užsienio atsargų, suskirstytos pagal priemonės rūšį, buvo tokios:

Grynosios palūkanų pajamos iš ECB užsienio atsargų, suskirstytos pagal užsienio valiutas, buvo tokios:

22.2 pastaba. Palūkanų pajamos iš pretenzijų, susijusių su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

2025 m. palūkanų pajamos, susijusios su ECB dalimi (8 %) visos eurų banknotų emisijoje vertės (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 5.1 pastabą Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje), sudarė 2 900 mln. eurų (2024 m. – 5 232 mln. eurų). Jos susitraukė daugiausia dėl mažesnio vidutinio atlygio dydžio (2025 m. – 2,3 %, 2024 m. – 4,1 %), kurį visų pirma lėmė ECB pagrindinių palūkanų normų sumažinimas 2025 m. ir, mažesniu mastu, atlygis taikant indėlių galimybės palūkanų normą, o ne pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą (žr. dalį Kiti klausimai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

22.3 pastaba. Atlygis pagal NCB pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų

2025 m. išlaidos atlygiui už euro zonos NCB pretenzijas dėl į ECB pervestų užsienio atsargų (žr. 11.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas) sudarė 790 mln. eurų (2024 m. – 1 448 mln. eurų). Jos susitraukė daugiausia dėl mažesnio vidutinio atlygio dydžio (2025 m. – 2,3 %, 2024 m. – 4,1 %), koreguojant šį atlygį taip, kad aukso daliai tenkanti grąža būtų nulinė. Atlygio smuktelėjimą visų pirma lėmė ECB pagrindinių palūkanų normų sumažinimas 2025 m. ir, mažesniu mastu, atlygis taikant indėlių galimybės palūkanų normą, o ne pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą (žr. dalį Kiti klausimai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

22.4 pastaba. Grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių

Grynosios palūkanų pajamos už pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius buvo tokios:

22.5 pastaba. Grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų (iš NCB gautinų) likučių sistemoje TARGET

Grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų (iš NCB gautinų) likučių sistemoje TARGET buvo tokios:

Jos susitraukė daugiausia dėl mažesnio vidutinio atlygio dydžio (2025 m. – 2,3 %, 2024 m. – 4,1 %), kurį visų pirma lėmė ECB pagrindinių palūkanų normų sumažinimas 2025 m. ir, mažesniu mastu, atlygis taikant indėlių galimybės palūkanų normą, o ne pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą (žr. dalį Kiti klausimai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). Šiam sumažėjimui įtakos turėjo ir mažesni likučiai sistemoje TARGET, daugiausia dėl suėjusių pinigų politikos tikslais įsigytų vertybinių popierių išpirkimo terminų.

23 pastaba. Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

Iš finansinių operacijų gautos realizuotosios pajamos ir išlaidos buvo tokios:

Grynasis realizuotasis rezultatas dėl kainų pokyčio apima realizuotąsias pajamas ir išlaidas dėl operacijų vertybiniais popieriais ir palūkanų normų ateities sandorių. 2025 m. grynosios realizuotosios pajamos dėl kainų pokyčio susidarė daugiausia dėl realizuotųjų pajamų dėl kainų pokyčio, gautų pardavus vertybinius popierius JAV doleriais, kurių rinkos kaina padidėjo sumažėjus pajamingumui.

2025 m. realizuotosios pajamos dėl užsienio valiutų kursų susidarė daugiausia atlikus standartinį ECB užsienio atsargų sudėties perbalansavimą 2025 m. pirmąjį ketvirtį, siekiant ją suderinti su tiksliniu paskirstymu. ECB pardavė nedidelę savo atsargų JAV doleriais dalį ir visas gautas pajamas reinvestavo Japonijos jenomis.

Šioje lentelėje parodytos realizuotosios pajamos ir išlaidos iš finansinių operacijų pagal valiutą ir ketvirtį:

24 pastaba. Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai buvo tokie:

2025 m. kai kurių vertybinių popierių, daugiausia laikomų nuosavų lėšų portfelyje ir portfelyje Japonijos jenomis, rinkos vertė sumažėjo kartu padidėjus atitinkamam pajamingumui. Dėl to metų pabaigoje susidarė nerealizuotasis nuostolis dėl kainų pokyčių.

Nerealizuotieji nuostoliai dėl valiutų kursų pokyčių susidarė dėl visų ECB užsienio valiutos atsargų, išskyrus JAV dolerius, iš jų 1 229 mln. eurų susidarė dėl atsargų Japonijos jenomis. Šioms valiutoms nuvertėjus euro atžvilgiu iki žemesnio nei vidurkinis kurso, šių pozicijų vidurkinė įsigijimo kaina buvo sumažinta iki jų 2025 m. pabaigoje buvusio kurso.

25 pastaba. Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)

Su komisiniais ir kitais atlygiais susijusios grynosios pajamos sudarė:

Didžiąją šiame straipsnyje parodytų pajamų dalį sudaro priežiūros mokesčiai. Išlaidas daugiausia sudaro pasaugos mokesčiai.

Su priežiūros uždaviniais susijusios pajamos ir išlaidos
Su priežiūros uždaviniais susijusios pajamos sudarė:

Su bankų priežiūra susijusias pajamas daugiausia sudaro pajamos iš priežiūros mokesčių, kasmet renkamų iš prižiūrimų subjektų metinėms išlaidoms, kurias ECB patiria vykdydamas jam pavestus priežiūros uždavinius, padengti.

Su bankų priežiūra susijusios išlaidos susidaro dėl tiesioginės svarbių subjektų priežiūros, stebėjimo, kaip vykdoma mažiau svarbių subjektų priežiūra, ir horizontaliųjų uždavinių vykdymo bei specializuotų paslaugų teikimo. Į jas įskaitomos tiesioginės ECB priežiūros funkcijos vykdymo išlaidos ir išlaidos susijusioms pagalbinių padalinių paslaugoms, reikalingoms su priežiūra susijusiems ECB įsipareigojimams vykdyti: patalpų ir įrangos, žmogiškųjų išteklių valdymo, informacinių technologijų (IT), teisinių, audito ir administracinių paslaugų, komunikacijos ir vertimo paslaugų bei kitos veiklos.

Faktinės su ECB priežiūros uždaviniais susijusios išlaidos padidėjo dėl kas dvejus metus ES mastu atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuris buvo atliktas 2025 m.^[59], naujų įgaliojimų, nustatytų Skaitmeninės veiklos atsparumo aktu (DORA)^[60], ir tolesnių investicijų į bankų priežiūrai skirtas IT sistemas.

Prižiūrimų subjektų mokėtina priežiūros mokesčių suma nustatoma pagal faktines su priežiūros uždaviniais susijusias metines išlaidas jas pakoregavus tam tikriems bankams už ankstesnius mokestinius laikotarpius grąžintomis (arba iš jų gautomis) sumomis bei kitomis sumomis, įskaitant už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas^[61]. Atsižvelgus į pakoregavimą, atitinkantį už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas, taip pat grynąsias atskiriems bankams už ankstesnius mokestinius laikotarpius grąžintas sumas, prižiūrimiems subjektams taikytinų metinių priežiūros mokesčių už 2025 m. mokestinį laikotarpį suma buvo 690 mln. eurų (žr. 6.4 pastabą Sukauptos pajamos ir būsimų laikotarpių išlaidos). Ši suma beveik atitinka faktines metines išlaidas^[62]. Priežiūros mokestis bus renkamas 2026 m. antrąjį ketvirtį^[63].

ECB taip pat turi teisę skirti administracines nuobaudas prižiūrimiems subjektams už ES bankų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų prudencinių reikalavimų (įskaitant ECB priežiūros sprendimus) nesilaikymą. Į su tuo susijusias pajamas neatsižvelgiama apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius, neatsižvelgiama nei į tokių nuobaudų grąžinimą, jei ankstesni sprendimai dėl sankcijų yra iš dalies keičiami arba panaikinami. Vietoj to šios sumos parodomos ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje.

26 pastaba. Pajamos iš nuosavybės finansinių priemonių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse

2025 m. pajamos iš nuosavybės finansinių priemonių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse sudarė 14 mln. eurų (2024 m. – 1 mln. eurų). Į bendrą sumą įtraukti dividendai, gauti iš biržoje prekiaujamų fondų, laikomų ECB nuosavų lėšų portfelyje, ir už ECB turimas TAB akcijas (žr. 6.2 pastabą Kitas finansinis turtas).

27 pastaba. Kitos pajamos

Kitos įvairios pajamos 2025 m. sudarė 135 mln. eurų (2024 m. – 119 mln. eurų). Jos gautos daugiausia iš dalyvaujančių NCB įmokų, skirtų ECB išlaidoms, patirtoms dėl ECBS projektų ir paslaugų, padengti.

28 pastaba. Personalo išlaikymo išlaidos

Personalo išlaikymo išlaidos buvo tokios:

2025 m. vidutinis tarnautojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentais^[64], buvo 4 388 (2024 m. – 4 297), iš jų 388 (2024 m. – 386) ėjo vadovaujamas pareigas.

2025 m. išlaidos, susijusios su išmokomis tarnautojams, mokamomis pasibaigus jų tarnybos laikui, ir kitomis ilgalaikėmis išmokomis, buvo mažesnės daugiausia dėl to, kad 2024 m. buvo priskaičiuotos/užregistruotos/pripažintos vienkartinės ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų vertę atitinkančios išlaidos, susijusios su ECB pensijų planus reglamentuojančių taisyklių daliniu pakeitimu. Pagal atitinkamas ECB pensijų apskaitos taisykles, visos šios išlaidos buvo pripažintos 2024 m., t. y. metų, kai buvo priimtas sprendimas, pelno (nuostolio) ataskaitoje. 2025 m. darbo užmokestis ir išmokos padidėjo dėl didesnio vidutinio ECB įdarbintų tarnautojų skaičiaus, taip pat dėl reguliarių darbo užmokesčio koregavimų.

Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos nariams ECB mokamas atlygis
Vykdomosios valdybos ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokama bazinė alga ir išmoka būstui (15 % bazinės algos). Pirmininkui, vietoj išmokos būstui, suteikiama rezidencija. Vykdomosios valdybos nariams ir Priežiūros valdybos pirmininkui mokama ir išmoka reprezentacinėms reikmėms^[65]. Vadovaujantis Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygomis^[66], abiejų valdybų nariai, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes, gali turėti teisę gauti namų ūkio, vaiko, mokslo ir kitas išmokas. Iš bazinės algos išskaitomas mokestis, mokamas ES naudai, taip pat daromi atskaitymai pensijai, sveikatos draudimui, ilgalaikės priežiūros draudimui ir draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, o išmokos neapmokestinamos ir iš jų nedaromi atskaitymai pensijai.

2025 m. Vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams (t. y. išskyrus nacionalinių priežiūros institucijų atstovus) buvo mokamos tokios bazinės algos^[67]:

Abiejų valdybų nariams išmokėtos išmokos ir už juos sumokėtos įmokos pagal ECB sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus sudarė 1 320 276 eurus (2024 m. – 1 254 013 eurų).

Buvusiems abiejų valdybų nariams gali būti mokamos pereinamojo laikotarpio išmokos už tam tikrą ribotą laikotarpį po jų kadencijos pabaigos. 2025 m. šios išmokos, įskaitant kitas su jomis susijusias išmokas ir ECB įmokas į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus sudarė 1 039 478 eurus (2024 m. – 552 772 eurus). 2025 m. šios išmokos padidėjo, nes dauguma valdybos narių jas gavo visus metus, o 2024 m. kai kurie nariai jas gavo tik kelis mėnesius.

Su pensija susijusios išmokos, įskaitant išmokas pasibaigus darbo santykiams, ir įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems valdybų nariams ir jų išlaikytiniams sudarė 2 005 333 eurų (2024 m. – 2 185 215 eurų)^[68]. 2025 m., kaip ir 2024 m., į šią sumą įtraukta vienkartinė išmoka vienam buvusiam valdybos nariui, jam baigus darbą, vietoj būsimų pensijos išmokų.

29 pastaba. Administracinės išlaidos

Administracinės išlaidos buvo tokios:

2025 m. administracinių išlaidų suma šiek tiek padidėjo daugiausia dėl didesnių išlaidų IT paslaugoms ir projektams (Su IT susijusios išlaidos). Išorės paslaugų išlaidos sumažėjo daugiausia dėl susijęs su mažesnių išlaidų finansiniam konsultavimui ir kitoms konsultavimo paslaugoms, bei išlaidų perskirstymo į su IT susijusias išlaidas dėl besikeičiančių IT paslaugų teikimo modelių.

30 pastaba. Banknotų gamybos paslaugos

2025 m. šios išlaidos sudarė 8 mln. eurų (2024 m. – 9 mln. eurų). Šios bendros išlaidos susidarė daugiausia dėl tarpvalstybinio eurų banknotų pervežimo i) tarp banknotų spaustuvių ir NCB pristatant naujus banknotus bei ii) banknotų pervežimo tarp NCB kompensuojant jų trūkumą perteklinėmis atsargomis. Šias išlaidas centralizuotai padengia ECB.

31 pastaba. Pervedimai iš atidėjinių (į atidėjinius) rizikoms

Visi atidėjiniai finansinei rizikai (žr. dalį Atidėjiniai finansinėms rizikoms 2.3 skirsnyje Apskaitos politika) buvo panaudoti 2022 ir 2023 m. nuostoliams, susidariusiems dėl finansinės rizikos, padengti. Kadangi vėlesniais metais į šiuos atidėjinius nebuvo atlikta jokių pervedimų, nuo 2023 m. pabaigos jie lygūs nuliui.

2.7 Įvykiai po balanso

32 pastaba. Bulgarijos prisijungimas prie euro zonos

Vadovaudamasi 2025 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimu (ES) 2025/1407^[69], priimtu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, 2026 m. sausio 1 d. Bulgarija įsivedė bendrąją valiutą. Pagal ECBS statuto 48 straipsnio 1 dalį ir 2025 m. gruodžio 31 d. Valdančiosios tarybos priimtus teisės aktus^[70], 2026 m. sausio 1 d. Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) sumokėjo 102 mln. eurų sumą – likusią savo pasirašyto ECB kapitalo dalį. Pagal ECBS statuto 48 straipsnio 1 dalį kartu su 30 straipsnio 1 dalimi, 2026 m. sausio 1 d. Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) pervedė į ECB 1 483 mln. eurų vertės užsienio atsargų sumą. Šias užsienio atsargas sudarė piniginės lėšos JAV doleriais (85 %) ir auksas (15 %).

Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) kredituotas pretenzijų sumomis, atitinkančiomis apmokėtą kapitalą ir pervestų užsienio atsargų ekvivalentą. Pastaroji pretenzija traktuojama lygiai taip pat kaip ir kitų euro zonos nacionalinių centrinių bankų turimos pretenzijos (žr. 11.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas).

2.8 2021–2025 m. finansinės ataskaitos

Balansas

Pelno (nuostolio) ataskaita