SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2026 m. kovo 19 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Karas Artimuosiuose Rytuose gerokai padidino perspektyvos neapibrėžtumą – sustiprėjo didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika. Tai trumpuoju laikotarpiu reikšmingai paveiks infliaciją per didesnes energijos kainas. Karo poveikis vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo jo intensyvumo ir trukmės bei nuo to, kokią įtaką energijos kainos darys vartotojų kainoms ir ekonomikai.

Esame gerai pasirengę susitvarkyti su šiuo neapibrėžtumu. Infliacija tebėra arti 2 proc. tikslinio lygio, ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai turi tvirtą pagrindą, o ekonomikai pastaraisiais ketvirčiais būdingas atsparumas. Duomenys, kuriuos gausime artimiausiu laikotarpiu, padės mums įvertinti tiek būsimą karo poveikį infliacijos perspektyvai, tiek su ja susijusias rizikas. Atidžiai stebime padėtį ir, remdamiesi visais konkrečiu metu turimais duomenimis, būsime pajėgūs tinkamai formuoti pinigų politikos poziciją.

Į naująsias ECB ekspertų prognozes išimtinai įtraukta informacija, gauta iki kovo 11 d., t. y. vėlesnės nei įprastai galutinės duomenų dienos. Pagal pagrindinį scenarijų numatyta, kad 2026 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 2,6 proc., 2027 m. – 2,0 proc., o 2028 m. – 2,1 proc. Palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis, infliacija buvo padidinta, ypač 2026 m., nes dėl karo Artimuosiuose Rytuose kils energijos kainos. Ekspertai numato, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2026 m. turėtų būti vidutiniškai 2,3 proc., 2027 m. – 2,2 proc., o 2028 m. – 2,1 proc. Tai taip pat aukštesnis infliacijos lygis, nei numatyta gruodžio mėn. prognozėse, ir tai daugiausia susiję su tuo, kad, kylant energijos kainoms, didėtų infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų. Ekspertų vertinimu, ekonomikos augimas 2026 m. turėtų būti vidutiniškai 0,9 proc., 2027 m. – 1,3 proc., o 2028 m. – 1,4 proc. Prognozė, ypač 2026 m., yra sumažinta ir tai rodo pasaulinį karo poveikį žaliavų rinkoms, realiosioms pajamoms ir pasitikėjimo lygiui. Kita vertus, žemas nedarbo lygis, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė bei valstybių išlaidos gynybai ir infrastruktūrai turėtų ir toliau skatinti augimą.

Kadangi pagal savo pinigų politikos strategiją esame įsipareigoję priimdami sprendimus atsižvelgti į įvairią riziką ir neapibrėžtumą, ekspertai, pritaikę kelis alternatyvius scenarijus, taip pat įvertino, kaip karas Artimuosiuose Rytuose galėtų paveikti ekonomikos augimą ir infliaciją. Šie scenarijai bus paskelbti su ekspertų prognozėmis mūsų interneto svetainėje. Panagrinėjus scenarijus, matyti, kad, jei naftos ir dujų tiekimas būtų sutrikdytas ilgesniam laikui, infliacija būtų didesnė, o ekonomikos augimas – mažesnis, nei numatyta prognozių pagrindiniame scenarijuje. Vidutinės trukmės infliacijos perspektyva labai priklauso nuo stipresnio ir ilgalaikiškesnio energijos sukrėtimo netiesioginio ir antrinio poveikio dydžio.

Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

2025 m. ketvirtąjį ketvirtį ekonomika paaugo 0,2 % – tai lėmė padidėjusi vidaus paklausa. Augant realiosioms pajamoms, namų ūkiai didino savo išlaidas, o nedarbas ir toliau buvo artimas istoriškai žemiausiam lygiui. Sustiprėjo statybos ir būsto renovacijos sektoriai, o įmonės daugiau investavo, ypač į tokias sritis kaip moksliniai tyrimai ir plėtra, programinė įranga bei duomenų bazės. Augimo nebestabdė grynasis eksportas, kaip tai buvo du ankstesnius ketvirčius, o labiausiai jį skatino paslaugų sektorius.

Ekspertų nuomone, vidutinės trukmės laikotarpiu privatusis vartojimas ir toliau bus pagrindinis augimo variklis. Toliau augti turėtų ir investicijos, nes vyriausybės daugiau išlaidų skiria gynybai ir infrastruktūrai, o įmonės vis daugiau investuoja į naujas skaitmenines technologijas. Išorės aplinka tebėra sudėtinga, be kita ko, atsižvelgiant ir į nepastovią pasaulinės prekybos politiką.

Karas Artimuosiuose Rytuose trikdo žaliavų rinkas ir daro neigiamą poveikį realiosioms pajamoms bei pasitikėjimui. Dėl to pagrindiniame scenarijuje ekspertai sumažino vartojimo ir investicijų prognozes, ypač 2026 m. Poveikis būtų dar didesnis alternatyviuose scenarijuose, kuriuose numatomas sunkesnis ir ilgiau trunkantis energetinis sukrėtimas.

Valdančioji taryba pabrėžia, kad būtina skubiai stiprinti euro zonos ekonomiką, kartu užtikrinant patikimus viešuosius finansus. Bet kokios fiskalinės priemonės, kurių imamasi dėl energijos kainų sukrėtimo, turėtų būti laikinos, tikslinės ir skirtos konkrečiam tikslui pasiekti. Dabartinė energetikos krizė aiškiai rodo, kad būtina toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Santaupų ir investicijų sąjungos kūrimo užbaigimas yra gyvybiškai svarbus siekiant finansuoti inovacijas ir remti žaliąją bei skaitmeninę pertvarkas. Skaitmeninis euras ir didmeninių centrinių bankų pinigų žetonai sustiprins Europos strateginę autonomiją, konkurencingumą bei finansinę integraciją ir paskatins mokėjimų srities inovacijas. Todėl būtina skubiai priimti Reglamentą dėl skaitmeninio euro sukūrimo. Supaprastinus ir suderinus visoje ES bendrojoje rinkoje taikomas taisykles, Europos įmonės galės sparčiau augti.

Infliacija

Vasario mėn. infliacija padidėjo iki 1,9 proc. (sausio mėn. buvo 1,7 proc.). Energijos kainos buvo 3,1 proc. mažesnės nei prieš metus (sausio mėn. jos buvo mažesnės 4 proc.). Maisto produktų kainų kilimas smuktelėjo iki 2,5 proc. Vasario mėn. infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, padidėjo iki 2,4 proc. (sausio mėn. buvo 2,2 proc.). Šį padidėjimą lėmė prekių infliacijos ūgtelėjimas nuo 0,4 proc. iki 0,7 proc. ir paslaugų infliacijos padidėjimas nuo 3,2 proc. iki 3,4 proc.

Bazinės infliacijos rodikliai pastaraisiais mėnesiais pasikeitė nedaug – jie ir toliau atitinka mūsų vidutinio laikotarpio tikslinį 2 proc. infliacijos lygį. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį įmonių pelnas toliau didėjo, o vienetinės darbo sąnaudos augo panašiu tempu kaip ir praėjusį ketvirtį. Atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas, trečiąjį ketvirtį buvęs 4,0 proc., smuktelėjo iki 3,7 proc. Sutartas darbo užmokesčio augimas ir perspektyvas įvertinantys rodikliai, įskaitant ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonę bei apklausas dėl darbo užmokesčio lūkesčių, rodo, kad 2026 m. darbo sąnaudos toliau mažės, o tai turėtų padėti grąžinti infliaciją į tikslinį lygį.

Dėl karo padidėjusios energijos kainos artimiausiu metu kilstels infliaciją virš 2 proc. Jei energijos kainos išliks aukštos, dėl netiesioginio ir antrinio poveikio jos gali lemti platesnį infliacijos augimą – tokią padėtį būtina atidžiai stebėti. Finansų rinkose gerokai išaugo trumpesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių svyruoja ties 2 proc., o tai prisideda prie infliacijos stabilizavimosi ties mūsų siekiamu lygiu.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva, ypač artimiausiu laikotarpiu, yra prastesnė. Karas Artimuosiuose Rytuose yra ne tik vienas veiksnių, galinčių lemti mažesnį euro zonos ekonomikos augimą, bet jis taip pat prisideda prie jau ir taip nepastovios pasaulinės politikos aplinkos. Karui užsitęsus, energijos kainos išaugtų dar labiau ir ilgesniam laikotarpiui, negu šiuo metu tikimasi. Be to, tai neigiamai paveiktų pasitikėjimą. Dėl šių veiksnių sumažėtų pajamos, o įmonės ir namų ūkiai būtų mažiau linkę investuoti ir leisti pinigus. Blogėjančios pasaulio finansų rinkos nuotaikos dar labiau slopintų paklausą. Dėl naujų tarptautinės prekybos trikdžių galėtų sutrikti tiekimo grandinės, sumažėti eksportas ir sumenkti vartojimas bei investicijos. Kita geopolitinė įtampa, ypač nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą, tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Kita vertus, augimas galėtų būti didesnis, jeigu karo Artimuosiuose Rytuose ekonominių padarinių poveikis būtų juntamas trumpiau, nei šiuo metu tikimasi. Be to, numatytos išlaidos gynybai ir infrastruktūrai, reformos našumui didinti bei naujų technologijų diegimas euro zonos įmonėse gali paskatinti didesnį, nei vertinta, ekonomikos augimą. Dabartinius lūkesčius viršijantį augimą galėtų paskatinti ir nauji prekybos susitarimai bei gilesnė bendrosios rinkos integracija.

Rizika, kad infliacija gali kilti, ypač artimiausiu laikotarpiu, yra padidėjusi. Jei karas Artimuosiuose Rytuose užtruktų, energijos kainos galėtų kilti daugiau ir ilgiau, nei šiuo metu tikimasi, o dėl to dar padidėtų euro zonos infliacija. Ši tendencija galėtų sustiprėti ir tapti ilgalaikė, jeigu dėl jos didėtų infliacijos lūkesčiai ir darbo užmokesčio augimas, jeigu kylančių energijos kainų poveikis ne energijos kainų infliacijai būtų stipresnis, nei prognozuojama pagal pagrindinį scenarijų, arba jeigu karas plačiau sutrikdytų pasaulines tiekimo grandines. Neslūgstanti prekybos santykių įtampa taip pat galėtų dar labiau suskaidyti pasaulines tiekimo grandines, apriboti esminių žaliavų tiekimą ir padidinti euro zonos ekonomikos pajėgumų suvaržymus. Kita vertus, infliacija galėtų būti mažesnė, jeigu karo Artimuosiuose Rytuose ekonominiai padariniai pasirodytų esą trumpalaikiai arba jeigu netiesioginis ir antrinis poveikis pasirodytų esąs mažesnis, nei šiuo metu tikimasi. Infliacija taip pat galėtų būti mažesnė, jei dėl muitų labiau, nei tikimasi, sumažėtų euro zonos eksporto paklausa ir jei šalys su pertekliniu pajėgumu dar labiau padidintų savo eksportą į euro zoną. Padidėjęs kintamumas ir rizikos vengimas finansų rinkose gali slopinti paklausą ir kartu žemyn stumti infliaciją.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Karas Artimuosiuose Rytuose padarė akivaizdų poveikį pasaulio finansų rinkoms. Nuo mūsų praėjusio posėdžio finansinės sąlygos apskritai sugriežtėjo. Akcijų rinkos nusmuko, o euro zonos rinkos palūkanų normos, ypač trumpalaikės, gerokai išaugo.

Sausio mėn. bankų paskolų įmonėms palūkanų normos ir finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina tebebuvo 3,6 proc., o vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma padidėjo iki 3,4 proc. Sausio mėn. bankų skolinimo įmonėms metinis augimas sudarė 2,8 proc., palyginti su 3,0 proc. gruodžio mėn. Tačiau sumažėjimą atsvėrė aktyvesnis bendrovių obligacijų leidimas – emisijų metinis augimo tempas padidėjo iki 4,0 proc., palyginti su 3,5 proc. gruodžio mėn. Būsto paskolų teikimas nepakito nuo gruodžio mėn. ir buvo 3,0 proc.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi mūsų nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame lygyje ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.