Sprendimai dėl pinigų politikos

2026 m. kovo 19 d.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Ji yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties tiksliniu 2 % lygiu. Karas Artimuosiuose Rytuose gerokai padidino perspektyvos neapibrėžtumą – sustiprėjo didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika. Tai trumpuoju laikotarpiu reikšmingai paveiks infliaciją per didesnes energijos kainas. Karo poveikis vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo jo intensyvumo ir trukmės bei nuo to, kokią įtaką energijos kainos darys vartotojų kainoms ir ekonomikai.

Valdančioji taryba yra gerai pasirengusi susitvarkyti su šiuo neapibrėžtumu. Infliacija tebėra arti 2 % tikslinio lygio, ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai turi tvirtą pagrindą, o ekonomikai pastaraisiais ketvirčiais būdingas atsparumas. Duomenys, kuriuos Valdančioji taryba gaus artimiausiu laikotarpiu, padės jai įvertinti tiek būsimą karo poveikį infliacijos perspektyvai, tiek su ja susijusias rizikas. Valdančioji taryba atidžiai stebi padėtį ir, remdamasi visais konkrečiu metu turimais duomenimis, bus pajėgi tinkamai formuoti pinigų politikos poziciją.

Į naująsias ECB ekspertų prognozes išimtinai įtraukta informacija, gauta iki kovo 11 d., t. y. vėlesnės nei įprastai galutinės duomenų dienos. Pagrindiniame prognozių scenarijuje numatoma, kad 2026 m. bendroji infliacija sudarys vidutiniškai 2,6 %, 2027 m. – 2,0 %, o 2028 m. – 2,1 %. Palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis, infliacija buvo padidinta, ypač 2026 m., nes dėl karo Artimuosiuose Rytuose kils energijos kainos. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2026 m. turėtų būti vidutiniškai 2,3 %, 2027 m. – 2,2 %, o 2028 m. – 2,1 %. Tai taip pat aukštesnis infliacijos lygis, nei numatyta gruodžio mėn. prognozėse, ir tai daugiausia susiję su tuo, kad, kylant energijos kainoms, didėtų infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų. Ekspertai numato, kad 2026 m. ekonomikos augimas sudarys vidutiniškai 0,9 %, 2027 m. – 1,3 %, o 2028 m. – 1,4 %. Prognozė, ypač 2026 m., yra sumažinta ir tai rodo pasaulinį karo poveikį žaliavų rinkoms, realiosioms pajamoms ir pasitikėjimo lygiui. Kita vertus, žemas nedarbo lygis, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė bei valstybių išlaidos gynybai ir infrastruktūrai turėtų ir toliau skatinti augimą.

Kadangi pagal savo pinigų politikos strategiją Valdančioji taryba yra įsipareigojusi priimdama sprendimus atsižvelgti į įvairią riziką ir neapibrėžtumą, ekspertai, pritaikę kelis alternatyvius scenarijus, taip pat įvertino, kaip karas Artimuosiuose Rytuose galėtų paveikti ekonomikos augimą ir infliaciją. Šie scenarijai bus paskelbti su ekspertų prognozėmis ECB interneto svetainėje. Panagrinėjus scenarijus, matyti, kad, jei naftos ir dujų tiekimas būtų sutrikdytas ilgesniam laikui, infliacija būtų didesnė, o ekonomikos augimas – mažesnis, nei numatyta prognozių pagrindiniame scenarijuje. Vidutinės trukmės infliacijos perspektyva labai priklauso nuo stipresnio ir ilgalaikiškesnio energijos sukrėtimo netiesioginio ir antrinio poveikio dydžio.

Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio Valdančioji taryba priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

ECB pagrindinės palūkanų normos

Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2,00 %, 2,15 % ir 2,40 %.

Turto pirkimo programa (TPP) ir specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)

TPP ir SPPP portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.

***

Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 % lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.

ECB Pirmininkė pakomentuos, kuo remiantis priimti šie sprendimai, šiandien 14.45 val. (Vidurio Europos laiku) prasidedančioje spaudos konferencijoje.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.