PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB 2017 metų finansinės ataskaitos

2018 m. vasario 22 d.
  • 2017 m. ECB pelnas padidėjo 0,1 mlrd. eurų – iki 1,3 mlrd. eurų (2016 m. – 1,2 mlrd. eurų). Visa suma paskirstoma nacionaliniams centriniams bankams (NCB).
  • Grynosios palūkanų pajamos už pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius sudarė 1,1 mlrd. eurų (2016 m. – 1,0 mlrd. eurų).
  • ECB balansas padidėjo iki 414 mlrd. eurų (2016 m. – 349 mlrd. eurų).

Europos Centrinio Banko (ECB) audituotos 2017 m. finansinės ataskaitos rodo, kad grynasis pelnas padidėjo 82 mln. eurų – iki 1 275 mln. eurų – daugiausia dėl didesnių grynųjų palūkanų pajamų iš portfelio JAV doleriais ir turto pirkimo programos (TPP) portfelio.

2017 m. grynosios palūkanų pajamos sudarė 1 812 mln. eurų (2016 m. – 1 648 mln. eurų). Grynųjų palūkanų pajamos iš užsienio atsargų padidėjo iki 534 mln. eurų (2016 m. – 370 mln. eurų) dėl didesnių palūkanų pajamų iš portfelio JAV doleriais. Grynosios palūkanų pajamos, gautos iš TPP, padidėjo 140 mln. eurų (iki 575 mln. eurų) dėl toliau pagal šią programą vykdomo vertybinių popierių pirkimo. Grynosios palūkanų pajamos, gautos iš vertybinių popierių rinkų programos (VPRP), priešingai, dėl išpirkimo sumažėjo iki 447 mln. eurų (2016 m. – 520 mln. eurų). ECB palūkanų pajamos iš jo turimų Graikijos vyriausybės obligacijų, įsigytų pagal VPRP, sudarė 154 mln. eurų (2016 m. – 185 mln. eurų).

Realizuotosios pajamos iš finansinių operacijų sumažėjo iki 161 mln. eurų (2016 m. – 225 mln. eurų). Grynųjų realizuotųjų pajamų sumažėjimą daugiausia lėmė tai, kad dėl kainos pokyčio gauta mažiau realizuotųjų pajamų iš vertybinių popierių JAV doleriais.

Nurašymai sudarė 105 mln. eurų (2016 m. – 148 mln. eurų). Tai daugiausia lėmė kai kurių portfelyje JAV doleriais laikomų vertybinių popierių rinkos vertės sumažėjimas ir atitinkamo pelningumo padidėjimas.

ECB pinigų politikos tikslais laikomiems vertybiniams popieriams, kurie į apskaitą įtraukiami amortizuota savikaina, atsižvelgiant į vertės sumažėjimą, taikomi vertės sumažėjimo įvertinimo testai. Remiantis šių testų rezultatais, nebuvo įrašyta jokių nuostolių, susijusių su pinigų tikslais laikomais vertybinių popierių portfeliais.

Prižiūrimiems subjektams taikomų mokesčių suma sudarė 437 mln. eurų (2016 m. – 382 mln. eurų). Šie mokesčiai taikomi siekiant padengti ECB patirtas išlaidas vykdant su priežiūra susijusius uždavinius. 2017 m. mokesčių suma padidėjo daugiausia dėl darbo, susijusio su tiksline vidaus modelių priežiūra (angl. TRIM), ir dėl padidėjusio ECB bankų priežiūros padaliniuose dirbančių tarnautojų skaičiaus.

Bendros personalo išlaikymo išlaidos ir kitos administracinės išlaidos padidėjo iki atitinkamai 535 mln. eurų (2016 m. – 467 mln. eurų) ir 539 mln. eurų (2016 m. – 487 mln. eurų) daugiausia dėl to, kad padidėjo išlaidos, susijusios su ECB vykdomais priežiūros uždaviniais.

ECB grynasis pelnas yra paskirstomas euro zonos NCB. Valdančioji taryba nusprendė 2018 m. sausio 31 d. atlikti tarpinį pelno paskirstymą (988 mln. eurų) euro zonos NCB. Vakar posėdyje Valdančioji taryba priėmė sprendimą 2018 m. vasario 23 d. paskirstyti likusią pelno dalį (287 mln. eurų).

ECB balansas padidėjo 19 % – iki 414 mlrd. eurų  (2016 m. – 349 mlrd. eurų). Šį padidėjimą beveik išimtinai lėmė pagal TPP vykdomi vertybinių popierių pirkimai.

Dėl ir toliau vykdomų vertybinių popierių pirkimo pagal TPP Eurosistemos konsoliduotas balansas padidėjo 22 % – iki 4 472 mlrd. eurų (2016 m. – 3 661 mlrd. eurų). Eurosistemos vertybinių popierių, laikomų pinigų politikos tikslais, vertė padidėjo 732 mlrd. eurų – iki 2 386 mlrd. eurų (2016 m. – 1 654 mlrd. eurų). Pagal TPP laikomų vertybinių popierių vertė padidėjo 754 mlrd. eurų – iki 2 286 mlrd. eurų, o pagal pirmąsias dvi padengtųjų obligacijų pirkimo programas ir vertybinių popierių rinkų programą laikomų vertybinių popierių vertė sumažėjo atitinkamai 9 mlrd. ir 13 mlrd. eurų dėl išpirkimo.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Stefan Ruhkamp, tel. +49 69 1344 5057.

Pastabos:

  1. ECB ir Eurosistemos apskaitos politika: vadovaudamasi Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (ECBS statutas) 26 straipsnio 4 dalimi, Valdančioji taryba nustatė Eurosistemos, įskaitant ECB, bendrą apskaitos politiką. Ji paskelbta Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje. Nors ši politika iš esmės pagrįsta tarptautinėje praktikoje pripažintais apskaitos standartais, ji pritaikyta Eurosistemos centrinių bankų specifinėms veiklos aplinkybėms. Itin didelė reikšmė skiriama atsargumo principui, turint omenyje daugumos Eurosistemos centrinių bankų dideles pozicijas užsienio valiuta. Šis atsargumo principas visų pirma taikomas skirtingai traktuojant nerealizuotąjį prieaugį ir nerealizuotąjį nuostolį jų pripažinimo pajamomis (išlaidomis) atžvilgiu. Be to, pagal šį principą draudžiama vieno turto nerealizuotąjį nuostolį kompensuoti kito turto nerealizuotuoju prieaugiu. Nerealizuotasis prieaugis pervedamas į perkainojimo sąskaitą, o nerealizuotasis nuostolis, kuris viršija perkainojimo sąskaitos likučius, metų pabaigoje pripažįstamas išlaidomis. Visi nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Visi euro zonos NCB, kaip Eurosistemos dalis, privalo vadovautis šia politika pateikdami ataskaitas apie jų vykdomas operacijas. Šios operacijos yra įtraukiamos į Eurosistemos konsoliduotas savaitines finansines ataskaitas ir metinį konsoliduotą balansą. Be to, rengdami savo metines finansines ataskaitas, NCB taiko iš esmės tą pačią politiką kaip ir ECB.
  2. Šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai įtraukiami į apskaitą amortizuota savikaina, sumažinta vertės sumažėjimu.
  3. Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, perkainojami rinkos kainomis.
  4. Auksas ir visas kitas balansinis ir nebalansinis turtas bei įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus pagal metų pabaigoje galiojantį užsienio valiutos kursą.
  5. Pelno (nuostolio) paskirstymas: remiantis ECBS statuto 33 straipsniu, iki 20 % kiekvienų metų grynojo pelno gali būti pervesta į bendrąjį atsargų fondą, kuris negali būti didesnis kaip 100 % ECB kapitalo. Likęs grynasis pelnas turi būti paskirstytas euro zonos NCB proporcingai jų apmokėtoms dalims.
  6. Jeigu ECB patiria nuostolį, jį galima dengti a) ECB bendrų atidėjinių rizikoms ir bendrojo atsargų fondo lėšomis; b) Valdančiajai tarybai priėmus sprendimą, atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamomis. Likęs grynasis nuostolis gali būti parodomas balanse kaip į kitus finansinius metus perkeliamas nuostolis ir gali būti dengiamas bet kuriomis paskesniais metais uždirbtomis grynosiomis pajamomis.
  7. Eurosistemos pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučiai: toliau lentelėje parodytas Eurosistemos pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučių 2017 m. gruodžio 31 d. pasiskirstymas pagal emitentus.

Eurosistemos pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių pasiskirstymas pagal emitento šalis 2017 m. gruodžio 31 d.

Emitento šalis

Nominalioji vertė

(mlrd. eurų)

Apskaitinė vertė[1]

(mlrd. eurų)

Vidutinis iki išpirkimo
terminas

(metų)

Airija

7,3

7,2

2,3

Graikija

9,5

8,9

2,8

Ispanija

17,3

17,3

2,3

Italija

49,5

48,7

2,2

Portugalija

7,3

7,1

2,0

Iš viso[2]

91,0

89,1

2,3

[1] Pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučiai į apskaitą įtraukiami amortizuota savikaina.

[2] Bendros sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.

Kontaktai žiniasklaidai