Kas yra lyginamosios palūkanų normos, kodėl jos svarbios ir kodėl vykdoma jų reforma?

2019 07 11

Kas yra lyginamosios palūkanų normos?

Palūkanų normų lyginamieji indeksai (dar vadinami bazinėmis palūkanų normomis arba tiesiog lyginamosiomis palūkanų normomis) – tai reguliariai atnaujinamos palūkanų normos, kurios yra skelbiamos viešai. Tai yra naudingas rodiklis, kuriuo galima remtis sudarant įvairias finansines sutartis, pavyzdžiui, dėl hipotekos ar banko sąskaitos kreditavimo, ir kitus sudėtingesnius finansinius sandorius.

Lyginamąsias palūkanų normas apskaičiuoja nepriklausoma institucija. Dažniausiai jos atspindi skolinimosi įvairiose rinkose kainą. Pavyzdžiui, lyginamosios palūkanų normos gali atspindėti, kiek bankams kainuoja skolintis vieniems iš kitų. Jos taip pat gali atspindėti, kiek bankams kainuoja pritraukti lėšų iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, pensijų fondų, draudimo įmonių ir pinigų rinkos fondų.

Taigi, finansų sistemoje, bankų sistemoje ir visoje ekonomikoje lyginamosioms palūkanų normoms tenka svarbus vaidmuo. Tačiau kodėl konkrečiai jos yra tokios svarbios? Kodėl dabar vyksta jų reforma?

Kodėl lyginamosios palūkanų normos yra svarbios?

Lyginamosios palūkanų normos plačiai naudojamos įvairiose mūsų ekonomikos srityse

Lyginamąsias palūkanų normas plačiai naudoja fiziniai asmenys ir organizacijos visoje ekonomikos sistemoje.

Pavyzdžiui, bankai jas taiko skolindami lėšas fiziniams asmenims arba įmonėms.

Bankas gali sutikti paskolinti pinigų įmonei už sutartą palūkanų normą, kuri apskaičiuojama prie tam tikros lyginamosios palūkanų normos pridėjus 2 %, o tai reiškia, kad įmonės mokamos palūkanos bus 2 % didesnės už to laikotarpio lyginamąją palūkanų normą. Vadinasi, lyginamajai palūkanų normai padidėjus – paskolos išlaidos padidės, o sumažėjus – sumažės. Šiuo atveju lyginamoji norma visoms sandoryje dalyvaujančioms šalims gali būti patikimas, nepriklausomas ir gana paprastas orientacinis rodiklis.

Įmonės, bankai ir kitos organizacijos lyginamąsias palūkanų normas taip pat naudoja vertindamos savo balansinius straipsnius – kitaip tariant, šios normos padeda apskaitos specialistui apskaičiuoti organizacijos (tiksliau, jai priklausančio finansinio turto) galutinę vertę.

Lyginamosiomis palūkanų normomis remiamasi ir sudarant sudėtingesnius finansinius sandorius, pavyzdžiui, leidžiant kintamųjų palūkanų normų vertybinius popierius, sudarant išankstinius ir apsikeitimo sandorius.

Kaip pavyzdį paimkime palūkanų normų apsikeitimo sandorį. Labai bendrai tariant, tai sandoris, kurį sudaro dvi šalys, sutinkančios padengti viena kitos palūkanų mokėjimus. Sudarant tokius apsikeitimo sandorius lyginamoji palūkanų norma gali būti naudojama bent vienai iš palūkanų normų, dėl kurių sudaromas tas sandoris, nustatyti. Tai padeda užtikrinti, kad sandoris visoms šalims būtų skaidrus, ir standartizuoti tam tikrus sutarties aspektus. Dėl to visoms šalims tampa lengviau derėtis.

Lyginamosios palūkanų normos, be kita ko, dar naudojamos apskaičiuojant baudas už sąskaitų lėšų pereikvojimą, apskaičiuojant kai kurių mažmeninių indėlių palūkanas ir tariantis dėl mažmeninių hipotekos ir kitų paskolų palūkanų.

Lyginamosios palūkanų normos padeda centriniams bankams atlikti savo darbą

Lyginamosiomis palūkanų normomis savo darbe taip pat gali remtis centriniai bankai. Pavyzdžiui, ECB gali remtis lyginamosiomis palūkanų normomis savo darbe užtikrinant kainų stabilumą euro zonoje.

Lyginamosioms normoms tinkamai atspindint palūkanų normas, už kurias bankai skolina ir skolinasi, galėsime geriau suprasti, kaip veikia finansų rinkos ir koks yra lėšų prieinamumas euro zonoje. Į tai gali būti atsižvelgiama priimant sprendimus dėl pinigų politikos: žinant bankų galimybes gauti lėšų, galima įvertinti jų pajėgumą tas lėšas toliau skolinti įmonėms ir gyventojams. Visa tai galiausiai turi įtakos kainų lygiui.

Be to, žinodami dabartines lyginamąsias palūkanų normas, galime stebėti, kaip mūsų pinigų politikos sprendimai veikia praktiškai. Pavyzdžiui, norėdami įvertinti, kokį poveikį turės ECB sprendimas padidinti ar sumažinti palūkanų normas, galime stebėti euro lyginamųjų palūkanų normų pokyčius.

Kodėl lyginamosios palūkanų normos reformuojamos ir kas konkrečiai yra numatyta?

Lyginamosios palūkanų normos yra naudingos tol, kol yra laikomos patikimomis ir objektyviomis. Idealiu atveju jos turėtų būti skaidriai apskaičiuojamos ir lengvai bei viešai prieinamos. Jeigu sutartis yra pagrįsta patikima lyginamąja norma, nė viena iš šalių negalės sutartai palūkanų normai daryti įtakos. Tai reiškia, kad patikima palūkanų norma gali užtikrinti objektyvią ir neginčytiną sutarties vertę.

Dėl lyginamųjų palūkanų normų ekonominės reikšmės labai svarbu, kad jų patikimumas būtų užtikrintas aiškia valdymo struktūra ir skaidria metodika.

Atsižvelgiant į tai, šiuo metu vykdomos reikšmingos Europos lyginamųjų palūkanų normų reformos. Daugelį šių reformų lėmė 2016 m. paskelbtas ir 2018 m. sausio mėn. įsigaliojęs ES lyginamųjų indeksų reglamentas.

Šiuo metu plačiausiai naudojami Europos lyginamieji indeksai

EONIA

Tai šiuo metu taikoma euro vienos nakties lyginamoji palūkanų norma. Iš privačiojo sektoriaus atstovų sudaryta Nerizikingų palūkanų normų darbo grupė rinkos dalyviams rekomendavo nuo 2019 m. spalio 2 d. EONIA palaipsniui pakeisti nauju indeksu – euro trumpalaikio skolinimosi norma (€STR).
Indeksą EONIA apskaičiuoja ECB Europos pinigų rinkų instituto (EMMI) – Briuselyje įsikūrusios ne pelno organizacijos – vardu. Indeksas buvo paprastai apskaičiuojamas kaip neužtikrintų vienos nakties tarpbankinio skolinimo sandorių palūkanų normų svertinis vidurkis. EMMI nurodė, kad nuo tada, kai bus galima taikyti €STR, iki 2022 m. sausio 3 d. indeksas EONIA bus apskaičiuojamas prie €STR pridedant maržą, kad rinkos dalyviai turėtų pakankamai laiko pereiti prie €STR taikymo.

EURIBOR

EURIBOR yra neužtikrintų sandorių lyginamoji rinkos palūkanų norma, apskaičiuojama keletui terminų (vienai savaitei, vienam, trims, šešiems ir dvylikai mėnesių). Ją administruoja Europos pinigų rinkų institutas (EMMI). Kad ši lyginamoji norma atitiktų ES lyginamųjų indeksų reglamentą, EMMI patikslino EURIBOR apibrėžtį, nurodydamas, kad tai yra norma, kurią taikydami bankai Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalyse galėtų gauti finansavimą didmeninėje neužtikrintų sandorių rinkoje. Be to, EMMI palaipsniui įgyvendina naują EURIBOR apskaičiavimo metodiką, vadinamąją hibridinę metodiką. Taikant šį skaičiavimo būdą kiek įmanoma naudojamasi faktinių sandorių duomenimis, o tais atvejais, kai faktinių sandorių duomenų nėra, remiamasi ekspertų išvadomis.

2017 m. ECB nusprendė parengti euro trumpalaikio skolinimosi normą (€STR). Tai naujas lyginamasis indeksas, kurį bus galima taikyti nuo 2019 m. spalio 2 d. Buvo numatyta, kad šis indeksas galėtų būti taikomas privačiajam sektoriui nebepalaikant savo vienos nakties lyginamojo indekso EONIA tęstinumo.

2018 m. iš privačiojo sektoriaus atstovų sudaryta Euro nerizikingų palūkanų normų darbo grupė rekomendavo indeksą EONIA pakeisti €STR, atsižvelgiant į rinkos dalyvių vertinimus. Šiuo metu darbo grupė padeda rinkai pereiti prie €STR taikymo: ECB jai teikia sekretoriato paslaugas ir joje dalyvauja kaip stebėtojas kartu su kitomis steigiančiosiomis institucijomis, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), Europos Komisija ir Belgijos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros institucija (FSMA).

Plačiau apie €STR

€STR yra sudaryta taip, kad atspindėtų, kiek bankas turi mokėti skolindamasis vienai nakčiai iš įvairių finansų sandorio šalių be užstato (šie sandoriai dar vadinami neužtikrintais). Tokios sandorio šalys gali būti bankai, pinigų rinkos fondai, investiciniai ar pensijų fondai ir kiti su finansais susiję subjektai, įskaitant centrinius bankus.

Tai reiškia, kad €STR aprėptis yra platesnė nei indekso EONIA, kurį apskaičiuojant vertinami tik tarpbankiniai sandoriai. Be to, ECB apskaičiuoja €STR pagal faktinių sandorių duomenis, kuriuos, palyginti su EONIA, teikia daugiau bankų. Didesnė aprėptis saugo nuo manipuliavimo rizikos ir padeda užtikrinti, kad €STR patikimai atspindėtų neužtikrintų kreditų kainą euro zonoje.

Daugiau informacijos galite rasti 2018 m. birželio mėn. paskelbtoje Euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) metodikoje ir tvarkoje, taip pat su €STR susijusių klausimų ir atsakymų skiltyje.