Stojančiųjų šalių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų įvertinimas, lyginant jas su ES vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų panaudojimo Eurosistemos kredito operacijose standartais
Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbs ataskaitą „Stojančiųjų šalių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų įvertinimas, lyginant jas su ES vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų naudojimo Eurosistemos kredito operacijose standartais“.[1] (pdf 637 kB) 1997 m. lapkritį Europos pinigų institutas nustatė devynis standartus, kuriuos turėjo ir turi atitikti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos, kurias norima naudoti atliekant Eurosistemos kredito operacijas. Standartai buvo paskelbti 1998 m. sausį, ir su jais galima susipažinti ECB tinklalapyje (pdf 111 kB). Šie standartai sukuria struktūrą, reikalingą sumažinti rizikai, susijusiai su atsiskaitymų už kredito operacijas vykdymu ir užstato saugojimu, kol vykdomos šios operacijos.
Pagrindinis šio įvertinimo tikslas – padėti stojančiųjų šalių centriniams bankams nustatyti tas jų vertybinių popierių atsiskaitymo priemonių dalis, į kurias vis tiek reikės atkreipti dėmesį, siekiant palengvinti sklandų Eurosistemos kredito operacijų funkcionavimą. Formalus atitinkamų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms įvertinimas bus atliktas, kai tik šiose sistemose bus laikomas turtas, tinkamas užstatui Eurosistemos kredito operacijose.
Įvertinimas parodė, kad daugelio stojančiųjų šalių vertybinių popierių infrastruktūrą jau dabar galima laikyti sąlygiškai priimtina. Iš 21 įvertintos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos beveik visas galima būtų laikyti tinkamomis Eurosistemos kredito operacijoms, esant tam tikroms veiklos sąlygoms.[2] Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad stojančiųjų šalių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos yra nevienodai pažengusios. Daugelyje šalių vertybinių popierių kliringo ir atsiskaitymo infrastruktūra labiausiai buvo tobulinama per praėjusį dešimtmetį. Per šį laikotarpį kai kurios stojančiosios šalys nepakankamai išplėtojo savo vertybinių popierių infrastruktūrą dėl išteklių trūkumo ir dėl mažos vertybinių popierių apyvartos, o tai sutrukdė susigrąžinti pradines investicijų išlaidas. Tuo tarpu kitos šalys, regis, pasinaudojo tuo, kad joms reikėjo sukurti visiškai naujas infrastruktūras. Atitinkamos valdžios institucijos daugumoje šalių buvo tvirtai pasiryžę suderinti savo šalių infrastruktūras su visame pasaulyje pripažintais standartais.
Daugiau informacijos pateikiama ECB tinklalapyje (http://www.ecb.europa.eu) skelbiamoje ataskaitoje. Dėl spausdintų leidinių prašome kreiptis į ECB toliau nurodytu adresu.
-
[1] Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiame kontekste terminas „stojančiosios šalys“ apima visas 12 valstybių, t.y. dešimt šalių, kurios įstos į ES 2004 m. gegužę, bei Bulgariją ir Rumuniją.
-
[2] Kipre Vyriausybės vertybiniai popieriai, naudojami centrinio banko kredito operacijoms atlikti, yra dematerializuojami, o įrašai perduodami iš Kipro centrinio banko Centriniam depozitoriumui ir centriniam registrui (CDCR). Užbaigus šį projektą, o tai planuojama padaryti 2004 m., CDCR būtų laikomas tinkamu Eurosistemos kredito operacijoms, taikant išankstinį įkeitimą kartu su nemokestiniais vertybinių popierių pervedimais.
Europos Centrinis Bankas
Komunikacijos generalinis direktoratas
- Sonnemannstrasse 20
- 60314 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
- +49 69 1344 7455
- media@ecb.europa.eu
Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.
Kontaktai žiniasklaidai