Šiame dokumente pateikiami atsakymai į 2026 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ECB 2024 m. metinės ataskaitos iškeltus klausimus ir reikalavimus^[1]. Jis skelbiamas tuo metu, kai Europos Parlamentui teikiama ECB 2025 m. metinė ataskaita. Dokumentas išdėstytas pagal temas. Jame paaiškinama ECB politika, susijusi su rezoliucijoje išdėstytais Europos Centriniam Bankui skirtais raginimais^[2]. ECB tokius atsakymus Europos Parlamento siūlymu skelbia nuo 2016 m.

1 Pinigų politika

1.1 Informavimas apie pinigų politiką

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas dėti pastangas gerinant skaidrumą didinančias priemones, tokias kaip lyginamieji indeksai, įžvalgos apie ECB modeliais pagrįstas prielaidas ir Valdančiosios tarybos atliekami infliacijos pokyčių vertinimai. [5 punktas]

ECB nuolat stiprina komunikaciją, susijusią su jo pinigų politikos sprendimais, ir ją pritaiko įvairioms auditorijoms bei kintančiai komunikacijos aplinkai. Veiksmingos komunikacijos svarba buvo dar kartą pabrėžta 2025 m. strategijos vertinime. Yra keletas pagrindinių priemonių, naudojamų ECB politikos vertinimui ir sprendimams paaiškinti. Tai – spaudos konferencija, kurioje pirmininkas aiškina naujausius Valdančiosios tarybos pinigų politikos sprendimus, pranešimas dėl pinigų politikos, Valdančiosios tarybos posėdžių ataskaitos, straipsniai, kuriuose pristatomos ekspertų prognozės, ekonomikos biuletenis ir ECB metų ataskaita. O informacija apie modelius, naudojamus rengiant pinigų politikos sprendimus, įskaitant informaciją apie jų struktūrą ir įvedinius, pateikiama ECB interneto svetainėje^[3]. Be to, naujausios komunikacijos priemonės – ECB tinklaraštis, ECB tinklalaidė ir „Espresso Economics“ siužetai „YouTube“ platformoje – padeda pasiekti platesnę auditoriją, pasitelkiant suprantamus pavyzdžius ir aiškią kalbą. Šiomis priemonėmis skirtingoms auditorijoms pateikiama įvairaus išsamumo informacija apie ECB darbą. Kartu su minėtais leidiniais ECB interneto svetainėje skelbiami ir išsamūs duomenų rinkiniai, pavyzdžiui, pirkimų ir turimo įsigyto turto duomenų rinkiniai.

1.2 Didelės infliacijos vertinimas

Europos Parlamento rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas dėl didelės infliacijos laikotarpiu po COVID-19 pandemijos, kurią sukėlė tiekimo sukrėtimai. Joje pažymima, kad šiuo laikotarpiu būtų buvę pagrįsta laiku atkurti kainų stabilumą ECB sprendimais, ir ECB raginamas savo metinėje ataskaitoje išsamiai įvertinti šios didelės infliacijos priežastis, taip pat pateikti politikos rekomendacijų, kad būtų galima padaryti teisingas išvadas iš būsimų infliacijos krizių. [9 punktas]

Vykdydamas savo strategijos vertinimą 2025 m., ECB išsamiai išnagrinėjo didelės infliacijos 2022–2023 m. priežastis ir atsižvelgė į šiuo laikotarpiu įgytą patirtį. Vertinant buvo atsižvelgta tiek į šio laikotarpio poveikį pinigų politikai, tiek į pamokas, susijusias su užsitęsusiu laikotarpiu, kai infliacija buvo mažesnė už siekiamą lygį, kad visa tai ateityje padėtų rengiant ECB pinigų politikos strategiją. Didelė infliacija buvo susijusi su įvairiais sukrėtimais, kuriuos sukėlė pandemijos sukelti tiekimo grandinės sutrikimai, nepateisinama Rusijos invazija į Ukrainą ir su ja susijusi energetikos krizė, taip pat ekonomikos atsivėrimas po pandemijos. Reaguodamas į tai, nuo 2022 m. liepos mėn. ECB padidino palūkanų normas 450 bazinių punktų, nutraukė grynojo turto pirkimus, o vėliau ir vertybinių popierių, įsigytų pagal turto pirkimo programą (TPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), reinvestavimą, suėjus jų terminui. Atitinkamos strategijos vertinimo išvados rodo, kad, reaguojant į didelį, ilgalaikį infliacijos nuokrypį nuo tikslo, įskaitant nukrypimus nuo tikslo į abi puses, reikia imtis atitinkamai ryžtingų arba nepaliaujamų pinigų politikos veiksmų, kad infliacijos lūkesčiai netaptų nestabilūs ir kad neįsitvirtintų infliacijos nuokrypiai nuo tikslinio lygio. Be to, atlikus vertinimą, padaryta išvada, kad pinigų politikos priemonių pasirinkimas, struktūra ir įgyvendinimas turėtų būti pakankamai lankstūs, kad būtų galima lanksčiai reaguoti į kintančią infliaciją. Be to, priimdama pinigų politikos sprendimus, Valdančioji taryba vertins ne tik labiausiai tikėtiną infliacijos ir ekonomikos raidą, bet ir įvairią su ja susijusią riziką bei neapibrėžtumą, tuo tikslu atlikdama, be kitų dalykų, atitinkamų scenarijų bei jautrumo analizę. ECB paskelbė papildomą medžiagą, kurioje analizuojamos šio laikotarpio, kai infliacija viršijo siekiamą lygį, priežastys, dinamika ir poveikis^[4]. Be kitų priemonių, priešingos padėties analizė parodė, kad spartesnis ir agresyvesnis politikos griežtinimas būtų turėjęs tik nedidelį poveikį infliacijos tendencijoms, tačiau ekonominė veikla būtų stipriai nukentėjusi^[5]. Atsižvelgiant į tai, kad išsami analizė yra viešai prieinama, ir į tai, kad ECB metinės ataskaitos tikslas – teikti ECB veiklos konkrečiais metais ataskaitą, ECB 2025 m. metinė ataskaita nebūtų buvusi tinkama priemonė šiai informacijai skelbti.

1.3 ECB infliacijos tikslas ir pinigų politikos strategija

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas įvertinti savo simetrinio tikslo tinkamumą, taip pat atsižvelgiant į kokybinius veiksnius. Palankiai vertinamas 2025 m. pinigų politikos strategijos vertinimas – ECB raginamas tokius vertinimus atlikti periodiškai. [13 punktas]

2021 m. ECB nustatė simetrinį 2 % infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslą, kuris gerai pasiteisino pastaraisiais metais. 2025 m. strategijos vertinime dar kartą patvirtintas įsipareigojimas siekti simetrinio 2 % infliacijos tikslo. Tikslo aiškumas buvo labai svarbus tiek siekiant iš naujo įtvirtinti infliacijos lūkesčius baigiantis mažos infliacijos laikotarpiui, tiek užtikrinant, kad infliacijos lūkesčiai būtų įtvirtinti tiksliniame lygyje tuo metu, kai infliacija buvo labai pakilusi. Aiškus kiekybinis tikslas turi įvairių privalumų. Vienas pavyzdys yra tai, kad vartotojai ir įmonės, kurie žino apie simetrinį 2 % infliacijos tikslą, labiau pasitiki ECB pastangomis užtikrinti kainų stabilumą, o jų infliacijos lūkesčiai labiau atitinka infliacijos tikslą, kaip rodo, pavyzdžiui, Ehrmann, Georgarakos ir Kenny tyrimas (2023 m.)^[6]. Vertindama tinkamą pinigų politikos atsaką į infliacijos nuokrypį nuo tikslo, Valdančioji taryba atsižvelgia į nuokrypio atsiradimo priežastį, mastą ir trukmę. ECB ketina reguliariai vertinti savo pinigų politikos strategijos tinkamumą. Kitas strategijos vertinimas numatomas 2030 m.

1.4 ECB balansas ir turto pirkimai

Europos Parlamento rezoliucijoje pabrėžiama, kad ECB turto pirkimo programos yra netradicinės pinigų politikos priemonės, turinčios ir šalutinį poveikį. Pažymima, kad turto pirkimo programos gali iškreipti kainų signalus ir kad ECB savo balansą pradėjo mažinti tik labai pamažu. Pritariama tolesniam ECB tiesioginio vaidmens perkant vertybinius popierius mažinimui ir ECB raginamas palaipsniui atsisakyti jo vykdomų vyriausybės obligacijų pirkimo programų. [14 punktas]

Turto pirkimo programos pradėtos vykdyti siekiant įgyvendinti pagrindinį ECB tikslą – užtikrinti kainų stabilumą,užsitęsus laikotarpiui, kai infliacija buvo mažesnė nei siekiamo lygio, o pinigų politikos palūkanų normos buvo priartėjusios prie savo apatinės ribos. Šios programos buvo įgyvendinamos kaip ECB nestandartinės priemonės, siekiant, kad pinigų politikos poveikis ir toliau būtų perduodamas, ir užtikrinti, kad infliacija grįžtų į tikslinį 2 % lygį, kai įprastinės pinigų politikos palūkanų normos priartėjo prie savo faktinės apatinės ribos. Turto pirkimas taip pat padėjo stabilizuoti finansų rinkas vyraujant nepalankioms sąlygoms. Pasibaigus pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui, reinvestavimui, nuosekliai ir nuspėjamai mažėja pagal pirkimo programą įsigytų obligacijų portfelis, o tai padeda užtikrinti sklandų rinkos veikimą^[7].

Eurosistemos balansas toliau mažėja nustatytu ir numatomu tempu, kaip matyti iš 1 pav. 2023 m. birželio pabaigoje nustota reinvestuoti pagal TPP, o 2024 m. pabaigoje – pagal SPPP. Todėl 2025 m. buvo pirmieji metai nuo programų pradžios, per kuriuos Eurosistema nevykdė jokių su pinigų politika susijusių turto pirkimų. TPP ir SPPP portfelių mažėjimą rinka sklandžiai absorbavo. Eurosistemai po truputį mažinant savo vertybinių popierių portfelį, kiti investuotojai, įskaitant namų ūkius, bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves, savuosius didino. 2025 m. atliekant strategijos vertinimą pakartota, kad pagrindinė ECB pinigų politikos priemonė yra jo pinigų politikos palūkanų normos. Kartu buvo patvirtinta, kad Valdančioji taryba gali naudoti ir kitas priemones, pinigų politikos krypčiai palaikyti, kai pinigų politikos palūkanų normos yra arti apatinės ribos arba kai reikia išsaugoti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. ECB reguliariai stebi savo pinigų politikos priemonių šalutinį poveikį rinkos veikimui, o taikydamas ar koreguodamas papildomas pinigų politikos priemones atlieka proporcingumo vertinimus.

1 pav.

Eurosistemos pinigų politikos turto raida

(mlrd. eurų)

1.5 Pinigų politikos poveikio persidavimas

Europos Parlamento rezoliucijoje išreiškiamas apgailestavimas, kad po 2008 m. finansų krizės ECB trumpalaikių paskolų programos stipriai pakeitė privataus tarpbankinio finansavimo rinką. ECB raginamas vengti bankams mokėti kredito palūkanų normas, viršijančias rinkos normas, nes tai prieštarauja atviros rinkos ekonomikos, kurioje vyrauja laisva konkurencija, principui, jis taip pat raginamas pašalinti visas kliūtis, trukdančias atsigauti trumpalaikėms neužtikrintoms tarpbankinėms rinkoms. [15 punktas]

Pinigų rinkos aktyvumas didėja mažėjant likvidumo pertekliui, o skolinimosi iš centrinio banko lygis ir toliau yra žemas. 2022–2025 m. laikotarpiu sumažėjo tiek Eurosistemos refinansavimo operacijų apimtis, tiek jų trukmė, nors krizės euro zonoje metu, kai Eurosistema pradėjo vykdyti tikslinės ilgesnio laikotarpio refinansavimo operacijas (TITRO), šie rodikliai buvo padidėję. Tai sudarė palankias sąlygas bankams ir suteikė jiems paskatų skolinti realiajai ekonomikai – taip buvo gerinamas skatinamosios pinigų politikos perdavimas krizės metu. Kadangi dėl palaipsniui mažėjančių TPP ir SPPP portfelių ir riboto naudojimosi standartinėmis refinansavimo operacijomis sumažėjo perteklinis likvidumas, vėl padidėjo pinigų rinkos aktyvumas^[8].

Sklandus pinigų politikos poveikio persidavimas priklauso nuo to, ar ECB veiksmingai reguliuoja trumpalaikes pinigų rinkos palūkanų normas. Atlygis už indėlius, kuriuos bankai laiko Eurosistemoje, yra bazinis dydis, pagal kurį nustatomos trumpalaikės pinigų rinkos palūkanų normos ir kuris leidžia reguliuoti tas palūkanų normas pagal pinigų politikos poziciją. Esant likvidumo pertekliui, pinigų rinkos palūkanų normos turėtų būti panašaus dydžio kaip palūkanų norma už naudojimąsi ECB indėlių galimybe. Pinigų rinkoms poveikio turi ir su pinigų politika nesusiję struktūriniai veiksniai. Įkaitu neužtikrintoje rinkoje trumpalaikės palūkanų normos gali būti mažesnės už palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe, nes šioje rinkoje aktyviai veikia ir ne bankų finansų įstaigos bei ne euro zonos bankai, neturintys galimybės pasinaudoti ECB indėlių galimybe^[9]. Kartu skirtumas tarp neužtikrintų trumpalaikių rinkos palūkanų normų ir palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe lėtai, bet nuosekliai nyko, mažėjant pertekliniam likvidumui. Numatoma, kad perteklinis likvidumas mažės toliau. Kalbant apie įkaitu užtikrintas trumpalaikes rinkos palūkanų normas, pažymėtina, kad dabar jos vidutiniškai atitinka palūkanų normų už naudojimąsi indėlių galimybe lygį.

1.6 Rinkos neutralumas, rinkos veikimas ir veiksmingas išteklių paskirstymas

Europos Parlamento rezoliucijoje pažymima, kad rinkos neutralumo sąvoka yra susijusi su „atvirosios rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu“. Be to, atsižvelgiant į ECB nepriklausomumą, jis raginamas spręsti rinkos nepakankamumo problemas ir užtikrinti veiksmingą išteklių paskirstymą ilguoju laikotarpiu, kiek įmanoma išliekant apolitišku ir skirtingais atvejais laikantis rinkos neutralumo principo. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad tokie sprendimai neturi būti priimami ECB įgaliojimų įgyvendinimo sąskaita. [23 punktas]

ECB yra įsipareigojęs laikytis „atvirosios rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principo, palankaus veiksmingam išteklių paskirstymui“, kaip įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 1 dalyje. Veiksmingos ir gerai veikiančios finansų rinkos yra labai svarbios siekiant užtikrinti optimalų išteklių paskirstymą rinkos ekonomikoje. Sklandžiai veikiančios finansų rinkos, ypač pinigų ir obligacijų rinkos, yra būtina sąlyga tam, kad pinigų politikos priemonių poveikis tinkamai persiduotų visai ekonomikai. Atvirosios rinkos ekonomikos principo laikymasis nereiškia draudimo daryti įtaką rinkos procesams. Veikiau taip nustatoma tvarka, pagal kurią ECB gali proporcingai ir laikydamasis savo įgaliojimų imtis intervencinių priemonių.

Rinkos neutralumas padeda užtikrinti, kad ECB veiksmai atitiktų atvirosios rinkos ekonomikos principą. ECB yra įsipareigojęs vengti nepagrįstai trikdyti rinkos veikimą ar konkurenciją. Rinkos neutralumas buvo vienas pagrindinių ECB turto pirkimo programas grindžiančių principų. Konkrečiai, laikantis rinkos neutralumo principo, siekta išsaugoti kainų nustatymo mechanizmus, išvengiant tiek reikšmingų iškraipymų pelningumo kreivėje, tiek rinkos likvidumo ar įkaito prieinamumo sutrikdymų, kuriuos būtų galėję sukelti ECB vykdomi pirkimai. ECB gali pagrįstai nukrypti nuo rinkos neutralumo principo, kai tai būtina jo tikslams pasiekti arba rizikai valdyti, su sąlyga, kad tokie veiksmai atitinka kitus Sutarties principus ir laikomasi proporcingumo principo. ECB taiko rizikos kontrolės sistemas, skirtas apsaugoti jo balansą nuo finansinių rizikų, kylančių dėl vienakrypčių turto pirkimų siekiant pinigų politikos tikslo. Šios sistemos apima kredito vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūras, kurios, laikantis proporcingumo principo, galėtų apriboti arba sustabdyti tam tikrų vertybinių popierių pirkimą, o tai gali lemti nukrypimą nuo rinkos neutralumo. Tokių sistemų taikymas pabrėžia apdairų ECB požiūris į tai, kaip jis siekia savo pinigų politikos tikslo – kainų stabilumo, kartu mažindamas riziką ir laikydamasis Sutarties principų.

2021 m. ECB kovos su klimato kaita veiksmų plane Valdančioji taryba paskelbė sprendimą reinvestuojant perorientuoti įmonių obligacijų portfelį į emitentus, kurių veiklos rezultatai klimato srityje yra geresni. Šis pokytis buvo įgyvendinamas nuo 2022 m. spalio mėn. Taip buvo siekiama sumažinti įmonių obligacijų portfelio išmetamo anglies dioksido rodiklį, sumažinti su klimato kaita susijusią finansinę riziką Eurosistemos balanse ir į ECB pinigų politiką integruoti antrinį tikslą – remti ES bendrąją ekonominę politiką, šiuo atveju – platesnius klimato srities tikslus. Dėl šių su klimatu susijusių priemonių reikšmingai sumažėjo taršos anglies dioksidu, kurią sukelia įmonių obligacijų prikimo srautai, intensyvumas. Įmonių sektoriaus vertybinių popierių reinvestavimą pagal TPP Eurosistema nutraukė 2023 m. birželio mėn., o pagal SPPP – 2024 m. pabaigoje.

2 Finansinis stabilumas ir rinkos infrastruktūra

2.1 Kriptoturto stebėsena

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas stiprinti kriptoturto, pvz., stabilizuotosios virtualiosios valiutos, stebėseną. [29 punktas]

ECB atidžiai stebi rizikas finansiniam stabilumui, kurią kelia kriptoturtas ir ypač stabilizuotosios virtualiosios valiutos, taip pat jų poveikį pinigų politikos poveikio perdavimui ir sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui. Vykdomas vis platesnis analitinis darbas ir priežiūra šioje srityje, kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius ir kintančią reguliavimo sistemą. Pavyzdžiui, 2025 m. ir 2026 m. pradžioje ECB paskelbė keletą straipsnių apie tai, kaip kriptoturtas ir stabilizuotosios virtualiosios valiutos galėtų paveikti finansinį stabilumą arba pinigų politiką^[10]. ECB taip pat bendradarbiavo su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, siekdamas stiprinti analitinius ir stebėsenos pajėgumus, ir prisidėjo prie Europos sisteminės rizikos valdybos darbo, susijusio su kriptoturtu, įskaitant stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas^[11]. Atsižvelgdamas į kriptoturto pasaulinį pobūdį ir tarpvalstybinę aprėptį, ECB ir toliau prisideda prie darbo, susijusio su kriptoturtu ir konvertavimu į žetonus tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, dalyvaudamas Finansinio stabilumo tarybos, Bazelio bankų priežiūros komiteto, Mokėjimų ir rinkos infrastruktūros komiteto, Pasaulinės finansų sistemos komiteto ir Rinkų komiteto veikloje. Šis darbas apima stebėjimą ir vertinimą: kriptoturto ir jo paslaugų teikėjų riziką, įskaitant riziką, kylančią dėl paslaugų teikėjų ryšių su finansų sektoriumi; platesnes pasekmes finansų sistemai; ir tarptautinių standartų, skirtų šiai rizikai valdyti, taikymą bei tolesnę plėtrą. ECB taip pat išplėtė stebėjimą, apimantį ne tik kriptoturtą ir stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas, bet ir į žetonus konvertuotus indėlius ar obligacijas^[12]. Tai padaryta visų pirma įgyvendinant ECB iniciatyvą „Appia“, kuria siekiama kartu su viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotosiomis šalimis sukurti integruotą, novatorišką ir konkurencingą į žetonus konvertuotą Europos finansų sistemą^[13]. ECB yra pasirengęs Komisijai ir teisės aktų leidėjams pateikti savo papildomų įžvalgų ir politikos rekomendacijų, paremtų savo analize ir vidaus stebėsena, kaip tai buvo padaryta 2025 m.^[14]

2.2 TARGET^[15] paslaugų operacinis atsparumas ir priežiūra

Europos Parlamento rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas dėl laikino ECB realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemos T2 ir T2S atjungimo, įvykusio 2025 m. vasario mėn.; taip pat ECB raginamas atidžiai stebėti atsiskaitymo sistemas ir užtikrinti tinkamą jų veikimą. [32 punktas]

Eurosistema taiko tris vienas kitą papildančius metodus finansų rinkų infrastruktūrų saugumui ir efektyvumui užtikrinti. Tai: i) finansų rinkos infrastruktūrų valdymas ir eksploatavimas („operacijų funkcija“), ii) priežiūros veiklos vykdymas („priežiūros funkcija“) ir iii) katalizatoriaus vaidmuo („katalizatoriaus funkcija“). TARGET paslaugos – tai Eurosistemos plėtojamos ir valdomos finansų rinkos infrastruktūros paslaugos, užtikrinančios laisvą pinigų, vertybinių popierių ir įkaito judėjimą visoje Europoje. Todėl Eurosistemai vykdant priežiūros funkciją, kuri organizaciniu požiūriu yra atskirta nuo operacijų funkcijos, atliekami reguliarūs patikrinimai, ar TARGET paslaugos atitinka taikytinus priežiūros principus ir teisės aktų nuostatas. Jei nustatoma neatitiktis, Eurosistema teikia priežiūros rekomendacijas padėčiai pagerinti. Priežiūros funkciją vykdantys padaliniai reguliariai bendradarbiauja su Eurosistemos operacijų funkciją vykdančiais padaliniais, atsakingais už TARGET paslaugas, siekdami gauti informaciją, reikalingą nepriklausomai nuomonei suformuluoti.

Reaguodami į 2025 m. vasario mėn. įvykusį rimtą incidentą, paveikusį T2 ir T2S, Eurosistemos TARGET paslaugų operacijų funkciją vykdantys padaliniai atliko išsamų incidento pasekmių vertinimą, apimantį pagrindines priežastis, poveikį veiklai ir taisomąsias priemones. Išvados buvo apibendrintos post mortem ataskaitoje, kuri 2025 m. lapkričio mėn. buvo paskelbta ECB interneto svetainėje ir pateikta Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetui. Po peržiūros vertinimo padarytos išvados sparčiai įgyvendinamos: laiko atžvilgiu kritinės priemonės jau įgyvendintos, o likusios priemonės vykdomos pagal sutartą veiksmų planą, siekiant toliau stiprinti operacinį atsparumą ir krizių valdymo priemones. Apskritai TARGET paslaugos teikiamos laikantis griežtų rizikos valdymo ir kibernetinio atsparumo taisyklių, apimančių veiklos tęstinumą, avarinių atvejų ir krizių valdymo priemones, taip pat dubliavimą, nuolatinę stebėseną ir reguliarų testavimą.

Be to, Eurosistemos TARGET paslaugų priežiūros funkciją vykdantys padaliniai atliko išsamų šio didelio masto incidento priežiūrinį vertinimą. Buvo pateiktos rekomendacijos dėl pagrindinių priežasčių nustatymo, atkūrimo procedūros veiksmingumo, testavimo ir avarinių atvejų sprendimų. TARGET paslaugų operacijų funkcija šiuo metu prioritetine tvarka įgyvendina šias rekomendacijas. Galiausiai, reaguodama į kintančias grėsmes, Eurosistema atnaujino savo kibernetinio atsparumo strategiją, suderindama TIBER-EU sistemą^[16] su Skaitmeninės veiklos atsparumo akto (SVAA)^[17] reikalavimais, taip padėdama valdžios institucijoms įgyvendinti ir vykdyti grėsmėmis grindžiamą skverbimosi testavimą, siekiant patikrinti, kaip operatoriai apsaugo savo sistemas nuo kibernetinių išpuolių.

3 ECB vidaus valdymas ir komunikacija

3.1 Institucinis valdymas

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas skatinti atvirą ir konstruktyvų vidaus dialogą. Jis taip pat raginamas toliau stiprinti darbuotojų atstovavimo sistemas ir ECB vidaus informavimo apie pažeidimus sistemą. [37 punktas]

ECB turi visapusišką darbuotojų atstovavimo sistemą, kuria skatinamas prasmingas dialogas ir bendradarbiavimas su darbuotojų atstovais. ECB darbuotojų atstovavimo sistema suteikia darbuotojų atstovams daug galimybių prisidėti (pvz., per konsultacijas), bendrauti ir bendradarbiauti (pvz., rengiant reguliarius susitikimus su visų lygių ECB darbuotojais ir vadovais), taip pat komunikuoti (pvz., informaciniais laiškais, el. laiškais ir ECB intranete) ir taip išsakyti savo nuomonę ir atstovauti darbuotojų nuomonei. Į šią nuomonę atsižvelgia ECB sprendimus priimantys organai, užtikrindami, kad ECB darbuotojai galėtų prisidėti prie sprendimų dėl užimtumo politikos ir su tuo susijusių klausimų.

Atsižvelgdamas į planus, išdėstytus ECB atsakyme į praėjusių metų Europos Parlamento rezoliuciją, 2025 m. ECB atliko nuodugnią savo pranešimų teikimo, tyrimų ir drausminių taisyklių peržiūrą. Ji buvo grindžiama patirtimi, įgyta nuo 2020 m., kai sistema buvo peržiūrėta iš esmės. 2025 m. gruodžio mėn. ECB vykdomoji valdyba pritarė atnaujintai sistemai, įdiegiančiai tam tikrus patobulinimus, įskaitant informavimo apie pažeidimus sistemos pagerinimą. Peržiūrėtose taisyklėse aiškiau apibrėžti pranešimų teikimo kanalai ir gerokai supaprastinti netinkamo elgesio atvejų tyrimai, kuriuos dabar vykdys vienas specialus padalinys. Be to, dabar daugiau dėmesio skiriama pagalbai tokiuose procesuose dalyvaujantiems darbuotojams, įskaitant rekomendacijas ir konsultacijas, taip pat geresnei iniciatyviai apsaugai, jei nustatoma rizika, kad gali būti imtasi kokių nors atsakomųjų veiksmų. Be to, laikantis tam tikrų sąlygų, peržiūrėtoje sistemoje sustiprinamos apsaugos priemonės, skirtos darbuotojams, viešai pranešančių apie netinkamą elgesį, darantį poveikį viešajam interesui.

3.2 Bendradarbiavimas su nacionaliniais parlamentais

Europos Parlamento rezoliucijoje Europos centrinių bankų sistema (ECBS) raginama tęsti ir stiprinti savo dialogus su nacionaliniais parlamentais, kurie, Parlamento nuomone, stiprintų ECBS teisėtumą ir politiką. [39 punktas]

Nors nacionaliniai parlamentai pirmiausia bendradarbiauja su atitinkamais Eurosistemos nacionaliniais centriniais bankais, prireikus, ECB taip pat gali su jais tiesiogiai bendradarbiauti. Lyginant valstybes nares, pažymėtina, kad nacionalinių centrinių bankų ir parlamentų bendradarbiavimo mastas ir būdai skiriasi. Kiekvienos valstybės narės specifinės konstitucinės nuostatos, įstatymų nuostatos ir platesnė institucinė struktūra turi įtakos tam, kaip, kada ir kokiu formatu nacionaliniai centriniai bankai bendrauja su nacionaliniais parlamentais. Nors ECB visų pirma yra atskaitingas Europos Parlamentui, kartais jis gali priimti nacionalinių parlamentų delegacijas, kad aptartų visai euro zonai aktualius klausimus. Šie susitikimai vyksta nacionalinio parlamento prašymu ir jais siekiama užtikrinti subalansuotą visų euro zonos šalių parlamentų dalyvavimą. Valstybės narės, kurių nacionaliniai centriniai bankai yra ECBS, bet ne Eurosistemos nariai, vykdo savarankišką pinigų politiką, ir ECB paprastai nebendrauja su šių šalių parlamentais savo pinigų politikos klausimais.