SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Borisas Vujčićius

2026 m. birželio 11 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Valdančioji taryba yra įsipareigojusi savo pinigų politiką formuoti taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi mūsų siekiamame 2 proc. lygyje. Todėl šiandien nusprendėme padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kyla spaudimas infliacijai, todėl sprendimas padidinti palūkanų normas yra tinkamas, atsižvelgiant į įvairius scenarijus, palyginančius šio sukrėtimo galimą raidą ir poveikį euro zonos perspektyvoms vidutiniu laikotarpiu.

Pagal Eurosistemos ekspertų naujausių prognozių pagrindinį scenarijų numatyta, kad 2026 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 3,0 proc., 2027 m. – 2,3 proc., o 2028 m. – 2,0 proc. Pagal šį scenarijų taip pat numatoma, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2026 ir 2027 m. bus vidutiniškai 2,5 proc., o 2028 m. – 2,2 proc. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, ekspertai šiek tiek padidino 2026 ir 2027 m. pagrindinio scenarijaus infliacijos prognozę dėl numatomo aukštesnio energijos kainų lygio, kuris, jų vertinimu, iš dalies persiduos maisto, prekių ir paslaugų kainų infliacijai. Pagal pagrindinį scenarijų, 2026 m. ekonomika turėtų augti vidutiniškai 0,8 proc., 2027 m. – 1,2 proc., o 2028 m. – 1,5 proc. Prognozė 2026 ir 2027 m. sumažinta, atsižvelgiant į stipresnį karo poveikį žaliavų rinkoms, realiosioms pajamoms ir pasitikėjimo lygiui.

Perspektyvai toliau būdingas neapibrėžtumas – lieka sustiprėjusi didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika. Kokios bus karo pasekmės infliacijai ir ekonomikos augimui vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo energijos kainų sukrėtimo intensyvumo ir trukmės bei jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto. Šį neapibrėžtumą rodo ir labai įvairūs infliacijos bei augimo rezultatai Eurosistemos ekspertų parengtuose naujausiuose orientaciniuose scenarijuose. Šie scenarijai bus paskelbti su ekspertų prognozėmis mūsų interneto svetainėje.

Priėmę šiandieninį sprendimą, tebesame gerai pasirengę susitvarkyti su dabartiniu karo nulemtu neapibrėžtumu. Atidžiai stebėsime padėtį ir sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Atmetus laikino veiksnio Airijoje poveikį, euro zonos ekonomika, palaikoma vidaus paklausos ir eksporto, pirmąjį ketvirtį augo. Tačiau karas Artimuosiuose Rytuose daro neigiamą poveikį ekonominei veiklai, o apklausos rodo lėtėjimą, ypač paslaugų sektoriuje. Apdirbamoji gamyba kol kas atsilaikė. Iš dalies tai yra dėl to, kad įmonės, rengdamosi tiekimo grandinės sutrikimams, kaupė atsargas. Tai susiję ir su didesnėmis gynybos išlaidomis.

Darbo rinka tebėra atspari. Nedarbas, balandžio mėn. buvęs 6,3 proc., tebėra arti istoriškai žemiausio lygio. Pirmąjį ketvirtį buvo kuriama papildomų darbo vietų, nors ir lėčiau nei 2025 m. paskutinįjį ketvirtį. Toliau mažėjo darbo jėgos paklausa, o įmonės ir namų ūkiai numato vangesnį darbo rinkos aktyvumą.

Ekspertai, vertindami ateities perspektyvas, numato, kad vidaus paklausa bus mažesnė, nei jų prognozuota kovo mėn., karui ir toliau neigiamai veikiant pasitikėjimą ir dėl padidėjusių energijos sąnaudų traukiantis realiosioms pajamoms. Kita vertus, namų ūkių balansai apskritai yra stabilūs, o ekonomikos augimą ir toliau labiausiai turėtų skatinti vartojimas. Padidėjusios energijos sąnaudos ir smuktelėjęs pasitikėjimas artimiausiu metu žemyn stumtels privačias investicijas, tačiau paskatą turėtų teikti įmonių investicijos į naująsias skaitmenines technologijas. Viešąsias investicijas turėtų ir toliau palaikyti augančios vyriausybių išlaidos gynybai ir infrastruktūrai. Tikimasi, kad šie veiksniai suteiks tam tikrą apsaugą nuo karo pasekmių.

Valdančioji taryba pabrėžia, kad būtina skubiai stiprinti euro zonos ekonomiką, kartu užtikrinant patikimus viešuosius finansus. Fiskalinis tvarumas yra kritiškai svarbus bendresniam ekonominiam stabilumui. Fiskalinės priemonės, kurių imamasi dėl energijos kainų sukrėtimo, turėtų būti laikinos, tikslinės ir skirtos konkrečiam tikslui pasiekti. Tai pabrėžiama ir Europos Komisijos 2026 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje. Reformos, skirtos euro zonos augimo potencialui didinti ir energetikos pertvarkai paspartinti, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro, dabar yra svarbesnės nei kada nors anksčiau. Santaupų ir investicijų sąjungos kūrimo užbaigimas yra labai svarbus veiksnys siekiant finansuoti inovacijas, remti žaliąją bei skaitmeninę pertvarkas ir didinti našumą. Skaitmeninis euras ir didmeninių centrinių bankų pinigų žetonai sustiprins Europos strateginę autonomiją, konkurencingumą bei finansinę integraciją ir paskatins mokėjimų srities inovacijas. Todėl būtina skubiai priimti Reglamentą dėl skaitmeninio euro sukūrimo. Supaprastinus ir suderinus visoje ES bendrojoje rinkoje taikomas taisykles, Europos įmonės galės sparčiau augti.

Infliacija

Gegužės mėn. infliacija padidėjo iki 3,2 proc. (balandžio mėn. buvo 3,0 proc.). Energijos kainų infliacija, balandžio mėn. sudariusi 10,8 proc., padidėjo iki 10,9 proc., o maisto produktų kainų infliacija sumažėjo nuo 2,4 proc. iki 2,0 proc. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, pakilo iki 2,5 proc., palyginti su 2,2 proc. balandžio mėn., nes prekių kainų infliacija padidėjo iki 0,9 proc., o paslaugų kainų infliacija – nuo 3,0 proc. iki 3,5 proc.

Pirmąjį ketvirtį vidaus sąnaudų spaudimas sumažėjo, o tai lėmė lėčiau augantis darbo užmokestis ir pelnas. ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonės ir apklausos dėl darbo užmokesčio lūkesčių taip pat toliau rodo, kad darbo užmokesčio augimas per metus turėtų lėtėti. Tačiau įmonėms tampa vis brangiau įsigyti kitas žaliavas, todėl jos planuoja didinti pardavimo kainas. Be to, dėl energetinio sukrėtimo poveikio jau pakilo kai kurie grynosios infliacijos rodikliai. Infliacijos lūkesčiai trumpesniu laikotarpiu tebėra gerokai didesni nei prieš prasidedant karui Artimuosiuose Rytuose. Kartu dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių svyruoja ties 2 proc., o tai prisideda prie infliacijos stabilizavimosi ties siekiamu lygiu vidutiniu laikotarpiu.

Dėl energijos kainų augimo infliacija vasarą dar labiau padidės ir 2027 m. pirmąjį pusmetį gerokai viršys tikslinį lygį. Tai paveiks ir maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų infliaciją. Infliacija turėtų grįžti prie tikslinio lygio 2027 m. antrojoje pusėje, pingant energijai ir lėčiau kylant kitoms kainoms. Vis dėlto karas Artimuosiuose Rytuose tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Kuo ilgiau energijos kainos bus aukštos, tuo labiau tikėtina, kad jos prisidės prie bendresnės infliacijos augimo per netiesioginį ir antrinį poveikius. Todėl atidžiai stebėsime energijos kainų kilimo mastą ir trukmę bei tai, kaip jis persiduoda kainų ir darbo užmokesčio nustatymui, infliacijos lūkesčiams bei ekonomikos dinamikai apskritai.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva yra prastesnė daugiausia dėl karo Artimuosiuose Rytuose, kuris dar labiau padidino pasaulinės politinės aplinkos nestabilumą. Užsitęsę energijos tiekimo sutrikdymai galėtų dar labiau ir ilgesniam laikui, nei šiuo metu numatoma, padidinti energijos kainas. Dėl šių veiksnių dar labiau sumažėtų realiosios pajamos, o įmonės ir namų ūkiai būtų mažiau linkę investuoti ir leisti pinigus. Ekonomikos augimas būtų labiau slopinamas, jei, uždarius pagrindinius laivybos maršrutus, pradėtų labai trūkti svarbiausių žaliavų ir dėl euro zonos įmonės būtų priverstos mažinti produkciją. Blogėjančios pasaulio finansų rinkos nuotaikos ar mažesnė kredito pasiūla dar labiau slopintų paklausą. Dėl naujų tarptautinės prekybos trikdžių galėtų dar labiau sutrikti tiekimo grandinės, sumažėti eksportas ir sumenkti vartojimas bei investicijos. Kita geopolitinė įtampa, ypač nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą, tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Kita vertus, augimas galėtų būti didesnis, jeigu paaiškėtų, kad ekonomika ir energijos rinkos greičiau, negu manyta, prisitaiko prie karo Artimuosiuose Rytuose sukeltų sutrikimų arba jei karas būtų užbaigtas greitai ir ilgam. Be to, numatytos išlaidos gynybai ir infrastruktūrai, reformos našumui didinti bei naujų technologijų diegimas euro zonos įmonėse gali paskatinti didesnį, nei vertinta, ekonomikos augimą. Dabartinius lūkesčius viršijantį augimą galėtų paskatinti gilesnė bendrosios rinkos integracija.

Rizika, kad infliacija gali kilti, yra padidėjusi. Jei energijos kainos kiltų daugiau ir ilgesnį laiką, nei šiuo metu tikimasi, euro zonos infliacija didėtų toliau. Ši tendencija galėtų sustiprėti ir tapti ilgalaikė, jeigu pakilusių energijos kainų poveikis kitoms kainoms ir darbo užmokesčiui būtų stipresnis, nei numatoma, jeigu dėl to didėtų ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai arba jei platesniu mastu būtų sutrikdytos pasaulinės tiekimo grandinės. Neslūgstanti prekybos santykių įtampa taip pat galėtų dar labiau suskaidyti pasaulines tiekimo grandines, apriboti esminių žaliavų tiekimą ir padidinti euro zonos ekonomikos pajėgumų suvaržymus. Dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų ir intensyvėjančios platesnio masto klimato ir gamtos krizės labiau, negu tikėtasi, gali pakilti maisto produktų kainos. Kita vertus, infliacija galėtų būti šiek tiek mažesnė, jeigu karo Artimuosiuose Rytuose ekonominis poveikis pasirodytų esąs labiau trumpalaikis, nei šiuo metu manoma, arba jeigu netiesioginis ar antrinis poveikiai pasirodytų esą mažesni. Padidėjęs kintamumas ir rizikos vengimas finansų rinkose gali slopinti paklausą ir kartu mažinti infliaciją.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Nuo mūsų praėjusio posėdžio finansinės sąlygos iš esmės neapkito, tačiau tebėra griežtesnės nei iki karo. Rinkoje skolintų lėšų kaina balandžio mėn. padidėjo iki 4,0 proc. (kovo mėn. buvo 3,9 proc.). Balandžio mėn. bankų paskolų įmonėms palūkanų normos ir toliau buvo 3,6 proc., būsto paskolų palūkanų normos – 3,4proc.

Metinis bankų paskolų įmonėms augimo tempas balandžio mėn. padidėjo iki 3,4 proc. (kovo mėn. buvo 3,2 proc.), o bendrovių obligacijų išleidimo augimo tempas padidėjo iki 4,6 proc. Būsto paskolų teikimas balandžio mėn. vėl išaugo 3,0 proc.

Vadovaudamasi pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba atidžiai įvertino pinigų politikos ir finansinio stabilumo ryšį. Euro zonos bankai yra atsparūs, jų kapitalo ir likvidumo rodikliai yra geri, gera ir turto kokybė, o pelningumas – didelis. Tačiau staiga ir smarkiai kritus turto kainoms, ypač jei kritimo poveikį dar labiau sustiprintų ne bankų finansų sektorius ir blogėjanti turto kokybė (visų pirma energetikos ir nuo prekybos priklausomuose sektoriuose), kiltų grėsmė finansiniam stabilumui. Kuo ilgiau tęsiasi dabartiniai geopolitiniai konfliktai, tuo labiau šios grėsmės didėja. Makroprudencinė politika ir toliau yra pirmoji gynybos linija, neleidžianti didėti finansiniam pažeidžiamumui, padedanti stiprinti atsparumą ir apsaugoti makroprudencinę erdvę.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Esame įsipareigoję savo pinigų politiką formuoti taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi mūsų siekiamame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi mūsų nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame lygyje ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.