SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2026 m. balandžio 30 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Gaunami duomenys iš esmės atitinka mūsų ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą, tačiau išaugo rizika, kad infliacija didės, o ekonomikos augimas – mažės. Esame įsipareigoję savo pinigų politiką formuoti taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi mūsų siekiamame 2 proc. lygyje.

Karas Artimuosiuose Rytuose lėmė staigų energijos kainų šuolį, padidinusį infliaciją ir neigiamai paveikusį ekonominius vertinimus. Karo pasekmės infliacijai ir ekonominei veiklai vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo energijos kainų sukrėtimo intensyvumo ir trukmės bei jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto. Kuo ilgiau tęsis karas ir kuo ilgiau energijos kainos bus didelės, tuo stipresnis bus tikėtinas poveikis bendresnei infliacijai ir ekonomikai.

Tebesame gerai pasirengę susitvarkyti su dabartiniu neapibrėžtumu. Prasidėjus šiam spartaus energijos kainų kilimo laikotarpiui, infliacija euro zonoje buvo ties mūsų tiksliniu 2 proc. lygiu. Ekonomikai pastaraisiais ketvirčiais būdingas atsparumas. Ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai ir toliau turi tvirtą pagrindą, tačiau trumpesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai gerokai išaugo.

Atidžiai stebėsime padėtį ir sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Prieš prasidedant pastarojo meto neramumams, euro zonos ekonomikos augimas jau buvo įgavęs pagreitį. Remiantis preliminariu išankstiniu Eurostato įverčiu, 2026 m. pirmąjį ketvirtį realusis BVP paaugo 0,1 %. Augimą ir toliau labiausiai skatino vidaus paklausa, padedama atsparios darbo rinkos. Tačiau ekonomikos perspektyvos dabar yra labai neaiškios ir priklausys nuo to, kiek ilgai truks karas Artimuosiuose Rytuose ir kaip stipriai jis paveiks energetikos bei kitų žaliavų rinkas, taip pat pasaulines tiekimo grandines.

Gaunami duomenys rodo, kad konfliktas neigiamai veikia ekonominę veiklą. Apklausų rezultatai rodo, kad nuo karo pradžios ekonomika auga lėčiau, o vartotojai ir įmonės tapo mažiau užtikrinti dėl ateities. Ilgesni pristatymo terminai ir didėjančios žaliavų kainos leidžia daryti išvadą, kad tiekimo grandinės patiria spaudimą.

Vertinant ateities perspektyvas, tikėtina, kad didelės energijos sąnaudos ir toliau darys neigiamą poveikį realiosioms pajamoms, todėl namų ūkiai ir įmonės bus mažiau linkę vartoti ir investuoti. Nors kovo mėn. nedarbas tebebuvo beveik istoriškai žemo lygio – 6,2 proc., darbo jėgos paklausa toliau mažėjo. Tuo pačiu metu namų ūkių finansinė padėtis vis dar yra tvirta, o investicijas turėtų ir toliau skatinti augančios vyriausybių išlaidos gynybai ir infrastruktūrai bei vis didėjančios įmonių investicijos į naujas skaitmenines technologijas. Šis palankus atspirties taškas suteikia tam tikrą apsaugą nuo karo pasekmių.

Valdančioji taryba pabrėžia, kad būtina skubiai stiprinti euro zonos ekonomiką, kartu užtikrinant patikimus viešuosius finansus. Fiskalinės priemonės, kurių imamasi dėl energijos kainų sukrėtimo, turėtų būti laikinos, tikslinės ir skirtos konkrečiam tikslui pasiekti. Reformos, skirtos euro zonos augimo potencialui didinti ir energetikos pertvarkai paspartinti, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro, dabar yra svarbesnės nei kada nors anksčiau. Santaupų ir investicijų sąjungos kūrimo užbaigimas yra labai svarbus veiksnys siekiant finansuoti inovacijas, remti žaliąją bei skaitmeninę pertvarkas ir didinti našumą. Skaitmeninis euras ir didmeninių centrinių bankų pinigų žetonai sustiprins Europos strateginę autonomiją, konkurencingumą bei finansinę integraciją ir paskatins mokėjimų srities inovacijas. Todėl būtina skubiai priimti Reglamentą dėl skaitmeninio euro sukūrimo. Supaprastinus ir suderinus visoje ES bendrojoje rinkoje taikomas taisykles, Europos įmonės galės sparčiau augti.

Infliacija

Balandžio mėn. infliacija padidėjo iki 3,0 proc. (kovo mėn. buvo 2,6 proc., o vasario mėn. – 1,9 proc.). Infliaciją didino dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylančios energijos kainos. Energijos kainų infliacija, kovo mėn. buvusi 5,1 proc., balandžio mėn. šoktelėjo iki 10,9 proc. Maisto produktų kainų infliacija balandžio mėn. smuktelėjo iki 2,5 proc. Infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, sumažėjo iki 2,2 proc. (kovo mėn. buvo 2,3 proc.), o tai buvo susiję su sumažėjusia paslaugų kainų infliacija – kovo mėn. sudariusi 3,2 proc., ji smuktelėjo iki 3,0 proc. Prekių kainų infliacija, kovo mėn. sudariusi 0,5 proc., šoktelėjo iki 0,8 proc.

Bazinės infliacijos rodikliai pastaraisiais mėnesiais pasikeitė nedaug. Šiuo metu ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonė bei apklausos dėl darbo užmokesčio lūkesčių toliau rodo mažėjančias darbo sąnaudas 2026 m. Kartu apklausos rodo, kad padidėjo kitos sąnaudų sudedamosios dalys ir pardavimo kainų lūkesčiai. Gerokai išaugo trumpesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių svyruoja ties 2 proc., o tai prisideda prie infliacijos stabilizavimosi ties siekiamu lygiu vidutiniu laikotarpiu.

Padidėjusios energijos kainos artimiausiu metu palaikys infliaciją gerokai virš 2 proc. Kadangi pakilusių energijos kainų laikotarpis tęsiasi, stiprėja tikėtinas jų poveikis – tiek netiesioginis, tiek antrinis – bendresnei infliacijai. Todėl atidžiai stebėsime energijos kainų kilimo mastą ir trukmę bei tai, kaip jis persiduoda kainų ir darbo užmokesčio nustatymui, infliacijos lūkesčiams bei ekonomikos dinamikai apskritai.

Rizikos vertinimas

Augimo perspektyva yra prastesnė. Karas Artimuosiuose Rytuose ne tik tebėra vienas veiksnių, galinčių lemti mažesnį euro zonos ekonomikos augimą, bet ir prisideda prie nepastovios pasaulinės politikos aplinkos. Užsitęsę energijos tiekimo sutrikdymai galėtų dar labiau ir ilgesniam laikui, nei šiuo metu numatoma, padidinti energijos kainas. Dėl šių veiksnių sumažėtų pajamos, o įmonės ir namų ūkiai būtų mažiau linkę investuoti ir leisti pinigus. Ekonomikos augimas būtų labiau slopinamas, jei, uždarius pagrindinius laivybos maršrutus, pradėtų labai trūkti svarbiausių žaliavų ir dėl euro zonos įmonės būtų priverstos mažinti produkciją. Blogėjančios pasaulio finansų rinkos nuotaikos dar labiau slopintų paklausą. Dėl naujų tarptautinės prekybos trikdžių galėtų labiau sutrikti tiekimo grandinės, sumažėti eksportas ir sumenkti vartojimas bei investicijos. Kita geopolitinė įtampa, ypač nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą, tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Kita vertus, augimas galėtų būti didesnis, jeigu paaiškėtų, kad ekonomika lengviau prisitaiko prie karo Artimuosiuose Rytuose sukeltų sutrikimų arba jei konfliktas būtų išspręstas greičiau, nei šiuo metu tikimasi. Be to, numatytos išlaidos gynybai ir infrastruktūrai, reformos našumui didinti bei naujų technologijų diegimas euro zonos įmonėse gali paskatinti didesnį, nei vertinta, ekonomikos augimą. Dabartinius lūkesčius viršijantį augimą galėtų paskatinti ir nauji prekybos susitarimai bei gilesnė bendrosios rinkos integracija.

Rizika, kad infliacija gali kilti, yra padidėjusi. Jei energijos kainos kiltų daugiau ir ilgesnį laiką, nei šiuo metu tikimasi, euro zonos infliacija didėtų toliau. Ši tendencija galėtų sustiprėti ir tapti ilgalaikė, jeigu pakilusių energijos kainų poveikis kitoms kainoms ir darbo užmokesčiui būtų stipresnis, nei numatoma, jeigu dėl to didėtų ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai arba jei platesniu mastu būtų sutrikdytos pasaulinės tiekimo grandinės. Neslūgstanti prekybos santykių įtampa taip pat galėtų dar labiau suskaidyti pasaulines tiekimo grandines, apriboti esminių žaliavų tiekimą ir padidinti euro zonos ekonomikos pajėgumų suvaržymus. Kita vertus, infliacija galėtų būti mažesnė, jeigu karo Artimuosiuose Rytuose ekonominis poveikis pasirodytų esąs labiau trumpalaikis, nei šiuo metu manoma, arba jeigu netiesioginis ir antrinis poveikiai pasirodytų esą mažesni. Padidėjęs kintamumas ir rizikos vengimas finansų rinkose gali slopinti paklausą ir kartu žemyn stumti infliaciją.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė didelius svyravimus pasaulio finansų rinkose. Apskritai finansinės sąlygos tebėra griežtesnės nei iki karo.

Rinkoje skolintų lėšų kaina kovo mėn. padidėjo iki 3,9 proc. (vasario mėn. buvo 3,5 proc.). Bankų paskolų įmonėms palūkanų normos, remiantis iki karo fiksuotais duomenimis, vasario mėn. smuktelėjo iki 3,5 proc., o būsto paskolų palūkanų normos tebebuvo 3,4 proc. dydžio.

Metinis bankų paskolų įmonėms augimo tempas kovo mėn. padidėjo iki 3,2 proc. (vasario mėn. buvo 3,0 proc.), o bendrovių obligacijų išleidimo augimo tempas, vasario mėn. sudaręs 4,5 proc., smuktelėjo iki 3,9 proc. Kaip matyti iš mūsų naujausios euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų, pirmąjį ketvirtį paskolų įmonėms standartai tapo griežtesni. Šis griežtinimas buvo susijęs su padidėjusiu bankų susirūpinimu dėl klientų patiriamos ekonominės rizikos. Pirmąjį ketvirtį šiek tiek sumažėjo įmonių paskolų, ypač ilgalaikėms investicijoms, paklausa.

Būsto paskolų teikimas kovo mėn. padidėjo 3,0 proc. (vasario mėn. padidėjo 3,1 proc.), nes buvo šiek tiek sugriežtinti kredito standartai, o paklausa nepakito.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame įsipareigoję formuoti savo pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi mūsų siekiamame dviejų procentų lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi mūsų nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame lygyje ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.