PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB 2015 metų finansinės ataskaitos

2016 m. vasario 18 d.

EMBARGO

Draudimas skelbti iki 2016 m. vasario 18 d., ketvirtadienio, 15:00 val. (CET)
  • 2015 m. ECB grynasis pelnas: 1 082 mln. eurų (2014 m. – 989 mln. eurų).
  • Grynosios palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal vertybinių popierių rinkų programą: 609 mln. eurų (2014 m. – 728 mln. eurų).
  • Grynosios palūkanų pajamos, gautos pagal išplėstinę turto pirkimo programą: 161 mln. eurų (2014 m. – 2 mln. eurų).
  • Iš mokesčių padengtos išlaidos, susijusios su priežiūros uždaviniais: 277 mln. eurų (2014 m. – 30 mln. eurų).
  • Palūkanų pajamos iš banknotų: 42 mln. eurų (2014 m. – 126 mln. eurų).
  • ECB balanso dydis: 257 mlrd. eurų (2014 m. – 185 mlrd. eurų).

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba patvirtino audituotas 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ECB finansines ataskaitas.

2015 m. ECB grynasis pelnas sudarė 1 082 mln. eurų (2014 m. – 989 mln. eurų). Šiam padidėjimui įtakos turėjo 2015 m. išaugusios realizuotosios pajamos iš vertybinių popierių pardavimo. Be to, 2014 m. ECB susigrąžino išlaidų, susijusių su priežiūros uždaviniais, sumas tik už lapkričio ir gruodžio mėn., o 2015 m. padengtos visų metų su priežiūra susijusios išlaidos.

Valdančioji taryba nusprendė 2016 m. sausio 29 d. atlikti tarpinį pelno paskirstymą (812 mln. eurų) euro zonos nacionaliniams centriniams bankams (NCB). Vakar posėdyje Valdančioji taryba priėmė sprendimą 2016 m. vasario 19 d. euro zonos NCB paskirstyti likusį pelną (270 mln. eurų).

Didžiąją ECB pajamų dalį sudaro pajamos iš užsienio atsargų ir nuosavų lėšų portfelių investicijų, palūkanų pajamos iš visų apyvartoje esančių eurų banknotų ECB tenkančios 8 % dalies, o keletą pastarųjų metų ir grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais įsigytų vertybinių popierių.

2015 m. grynosios palūkanų pajamos sudarė 1 475 mln. eurų (2014 m. – 1 536 mln. eurų). Jas sudarė 42 mln. eurų (2014 m. – 126 mln. eurų) palūkanų pajamos iš visų apyvartoje esančių eurų banknotų ECB dalies ir 609 mln. eurų (2014 m. – 728 mln. eurų) grynosios palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), iš jų 224 mln. eurų (2014 m. – 298 mln. eurų) buvo gauta už ECB turimas Graikijos vyriausybės obligacijas, įsigytas pagal VPRP. Į grynąsias palūkanų pajamas įskaitytos ir 120 mln. eurų (2014 m. – 173 mln. eurų) grynųjų palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal dvi pirmąsias padengtų obligacijų pirkimo programas, ir 161 mln. eurų (2014 m. – 2 mln. eurų) grynųjų palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal išplėstinę turto pirkimo programą (TPP). ECB sumokėjo 18 mln. eurų (2014 m. – 57 mln. eurų) atlygį NCB pagal jų pretenzijas ECB atžvilgiu dėl į ECB pervestų užsienio atsargų, o palūkanų pajamos iš užsienio atsargų sudarė 283 mln. eurų (2014 m. – 217 mln. eurų).

Realizuotosios pajamos iš finansinių operacijų sudarė 214 mln. eurų (2014 m. – 57 mln. eurų).

2015 m. nurašymai sudarė 64 mln. eurų (2014 m. – 8 mln. eurų). Didesnius nurašymus 2015 m. daugiausia lėmė bendras JAV dolerių portfelyje laikomų vertybinių popierių rinkos vertės sumažėjimas.

ECB administracines išlaidas sudaro personalo išlaikymo išlaidos ir visos kitos administracinės išlaidos. ECB pradėjus vykdyti priežiūros uždavinius pamažu augo ir tarnautojų skaičius, todėl 2015 m. personalo išlaikymo išlaidos padidėjo iki 441 mln. eurų (2014 m. sudarė 301 mln. eurų).

Kitos administracinės išlaidos, susidedančios iš nusidėvėjimo atskaitymų, patalpų nuomos, atlygio specialistams, kitų paslaugų ir pirkimų, 2015 m. sudarė 423 mln. eurų (2014 m. – 376 mln. eurų). Šių išlaidų padidėjimas iš esmės susijęs su pradėtu skaičiuoti naujo ECB pastato nusidėvėjimu.

ECB patirtos išlaidos vykdant su priežiūra susijusius uždavinius buvo padengtos priežiūros subjektų mokomais mokesčiais už visus 2015 m., o 2014 m. padengtos tik paskutinių dviejų mėnesių išlaidos. Dėl to padidėjo grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos). 2015 m. su BPM susijusių mokesčių suma sudarė 277 mln. eurų (2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. – 30 mln. eurų).

2015 m. ECB balansas padidėjo 72 mlrd. eurų – iki 257 mlrd. eurų (2014 m. sudarė 185 mlrd. eurų). Šiam padidėjimui daugiausia įtakos turėjo vertybinių popierių įsigijimas pagal išplėstinę TPP, pabrangusios ECB laikomos užsienio atsargos, taip pat apyvartoje esančių banknotų kiekio padidėjimas.

2015 m. pabaigoje Eurosistemos konsoliduotas balansas [1] sudarė 2 781 mlrd. eurų (2014 m. pabaigoje – 2 208 mlrd. eurų). Šį padidėjimą daugiausia lėmė pagal išplėstinę TPP toliau vykdomi vertybinių popierių pirkimai.

Eurosistemos vertybinių popierių, laikomų pinigų politikos tikslais, vertė padidėjo 586 mlrd. eurų – iki 803 mlrd. eurų (2014 m. sudarė 217 mlrd. eurų). Vertybinių popierių, laikomų pagal VPRP, vertė sumažėjo 21 mlrd. eurų dėl išpirkimo. Šį sumažėjimą iš dalies atsvėrė vertybinių popierių pirkimas pagal išplėstinę TPP. 2015 m. pagal išplėstinę TPP laikomų vertybinių popierių vertė sudarė 650 mlrd. eurų (2014 m. – 31 mlrd. eurų).

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Stefan Ruhkamp, tel. +49 69 1344 5057.

Pastabos

  1. ECB ir Eurosistemos apskaitos politika. Vadovaudamasi Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (ECBS statutas) 26 straipsnio 4 dalimi, Valdančioji taryba nustatė Eurosistemos, įskaitant ECB, bendrą apskaitos politiką. Ji paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje [2]. Nors ši politika iš esmės pagrįsta tarptautinėje praktikoje pripažintais apskaitos standartais, ji pritaikyta Eurosistemos centrinių bankų specifinėms veiklos aplinkybėms. Itin didelė reikšmė skiriama atsargumo principui, turint omenyje daugumos Eurosistemos centrinių bankų dideles pozicijas užsienio valiuta. Šis atsargumo principas visų pirma taikomas skirtingai traktuojant nerealizuotąjį prieaugį ir nerealizuotąjį nuostolį jų pripažinimo pajamomis (išlaidomis) atžvilgiu. Be to, pagal šį principą draudžiama vieno turto nerealizuotąjį nuostolį kompensuoti kito turto nerealizuotuoju prieaugiu. Nerealizuotasis prieaugis tiesiogiai pervedamas į perkainojimo sąskaitą, o nerealizuotasis nuostolis, kuris viršija perkainojimo sąskaitos likučius, metų pabaigoje pripažįstamas išlaidomis. Visi nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Visi euro zonos NCB, kaip Eurosistemos dalis, privalo vadovautis šia politika pateikdami ataskaitas apie jų vykdomas operacijas. Šios operacijos yra įtraukiamos į Eurosistemos konsoliduotas savaitines finansines ataskaitas ir metinį konsoliduotą balansą. Be to, rengdami savo metines finansines ataskaitas, NCB savanoriškai taiko iš esmės tą pačią politiką kaip ir ECB.
  2. Šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai įtraukiami į apskaitą amortizuota savikaina, sumažinta vertės sumažėjimu. Be trečiosios padengtų obligacijų pirkimo programos (POPP3) ir turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programos (TUVPPP), 2015 m. turto pradėta pirkti ir pagal viešojo sektoriaus turto pirkimo programa (VSPP). POPP3, TUVPPP ir VSPP sudaro išplėstinę TPP. Kartu paėmus, NCB ir ECB vidutiniškai turto perka už 60 mlrd. eurų per mėnesį. Planuojama turto pirkti iki 2017 m. kovo pabaigos, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.
  3. Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, perkainojami rinkos kainomis.
  4. Auksas ir visas kitas balansinis ir nebalansinis turtas bei įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso dienos užsienio valiutos kursą.
  5. Atlygis už užsienio atsargas, pervestas į ECB. Po prisijungimo prie Eurosistemos kiekvienas NCB, pervedęs ECB užsienio atsargų, įgyja atlygintiną pretenziją ECB, kurios vertė lygi jo pervestai sumai. Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pretenzijos turi būti išreikštos eurais ir atlygis už jas turi būti skaičiuojamas kasdien pagal naujausią žinomą ribinę palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, koreguojant šį atlygį taip, kad aukso daliai tenkanti grąža būtų nulinė.
  6. Pelno (nuostolio) paskirstymas. Remiantis ECBS statuto 33 straipsniu, iki 20 % kiekvienų metų grynojo pelno gali būti pervesta į bendrąjį atsargų fondą – šis negali būti didesnis kaip 100 % ECB kapitalo. Likęs grynasis pelnas turi būti paskirstytas euro zonos NCB proporcingai jų apmokėtoms dalims.
  7. Jeigu ECB patiria nuostolį, jį galima dengti a) ECB bendrų atidėjinių rizikoms ir bendrojo atsargų fondo lėšomis; b) Valdančiajai tarybai priėmus sprendimą, atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamomis. Likęs grynasis nuostolis gali būti parodomas balanse kaip į kitus finansinius metus perkeliamas nuostolis ir gali būti dengiamas bet kuriomis paskesniais metais uždirbtomis grynosiomis pajamomis.
  8. Eurosistemos pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučiai. Lentelėje parodytas Eurosistemos pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučių 2015 m. gruodžio 31 d. pasiskirstymas pagal emitentus.

Eurosistemos pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučiai 2015 m. gruodžio 31 d.

Emitento šalis

Nominalioji vertė

(mlrd. eurų)

Apskaitinė vertė*

(mlrd. eurų)

Vidutinis iki išpirkimo

likęs terminas

(metų)

Airija

9,7 9,4 3,3

Graikija

14,6 13,4 3,5

Ispanija

26,4 26,2 3,1

Italija

63,5 61,8 3,4

Portugalija

12,4 12,1 2,8

Iš viso**

126,7 123,0 3,3

* Pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučiai į apskaitą įtraukiami amortizuota savikaina.

** Bendros sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.



[1]Eurosistemos konsoliduotas balansas grindžiamas išankstiniais neaudituotais duomenimis. Visų NCB metinės finansinės ataskaitos bus patvirtintos iki 2016 m. gegužės pabaigos. Tada bus paskelbtas ir galutinis Eurosistemos konsoliduotas metinis balansas.

[2]ECB apskaitos politika išsamiai aptariama 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendime ECB/2010/21, OL L 35, 2011 2 9, p. 1, su pakeitimais.

Kontaktai žiniasklaidai