ECB vykdomosios valdybos nario Piero Cipollonės įvadinis pranešimas Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete
Briuselis, 2026 m. birželio 3 d.
Džiaugiuosi galėdamas čia sugrįžti ir toliau diskutuoti apie skaitmeninį eurą.
Įkvepia pažanga, kurios ECON komitetas pasiekė derybose dėl bendrosios valiutos dokumentų rinkinio. Tikiuosi, kad Europos Parlamentas jau netrukus priims poziciją šiuo aktualiu klausimu.
Šiandien norėčiau pradėti nuo svarbios temos – prieigos prie grynųjų pinigų užtikrinimo, į kurią jūs atkreipėte dėmesį prieš kelis mėnesius savo rezoliucijoje dėl ECB metinės atskaitos[1]. Po to pristatysiu du svarbiausius pokyčius, susijusius su skaitmeninio euro projektu, įvykusius po mūsų paskutinio susitikimo kovo mėnesį. Tai, pirma – susitarimai, kuriuos pasirašėme su Europos standartus nustatančiomis institucijomis, ir antra – tolesni pasirengimai kitais metais vyksiančiam bandomajam projektui.
Didinama žmonių laisvė rinktis grynuosius pinigus
Viena pagrindinių mūsų, kaip centrinio banko, darbo sričių – užtikrinti, kad žmonės ir toliau galėtų laisvai naudoti grynuosius pinigus.
Todėl palankiai vertiname tai, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, ir dėl skaitmeninio euro buvo pateikti kaip vienas dokumentų rinkinys. Tai sustiprina suvokimą, kad grynieji eurai ir skaitmeninis euras yra tie patys pinigai, tik grindžiami skirtingomis technologijomis.
Tvirtai remiame pasiūlymą dėl grynųjų pinigų kaip teisėtos mokėjimo priemonės, nes jis padeda užtikrinti grynųjų pinigų priėmimą bei prieinamumą ir galiausiai suderina grynųjų pinigų politiką visoje euro zonoje[2].
Tai, kad laikomės įsipareigojimo išsaugoti grynuosius pinigus, rodo ir šiuo metu mūsų vykdomas eurų banknotų dizaino atnaujinimas. Naujasis dizainas bus grindžiamas temomis „Europos kultūra“ arba „Upės ir paukščiais“[3]. Sprendimą dėl galutinės temos tikimės priimti iki šių metų pabaigos. Pirmuosius naujosios serijos banknotus rengiamės išleisti ateinančio dešimtmečio pradžioje. Juose bus patobulintų apsaugos priemonių, o gamybai bus naudojamos tvaresnės medžiagos bei metodai.
Kaip minėjau, grynieji pinigai kartu su skaitmeniniu euru užtikrina monetarinį suverenumą ir pasirinkimo laisvę atliekant mokėjimus.
Susitarimai su Europos standartus nustatančiomis institucijomis
Dabar noriu pereiti prie skaitmeninio euro klausimo ir tarti keletą žodžių apie mūsų darbą standartų srityje.
Standartai – tai technologijų kalba, leidžianti mokėjimo kortelėms, telefonams ir terminalams sklandžiai bendrauti. Kaip bendra kalba padeda žmonėms suprasti vieniems kitus, taip ir standartai užtikrina, kad mokėjimo sistemos veiktų sklandžiai, saugiai ir tarpvalstybiniu mastu.
Šiandien Europa yra labai priklausoma nuo nuosavybinių standartų, kuriuos kontroliuoja tarptautinių mokėjimo kortelių schemos[4]. Tai riboja europinių sprendimų išplečiamumą, nes jie yra priklausomi nuo šių neeuropinių standartų. Norint naudoti europinius sprendimus, reikia arba mokėti už šių užsienio standartų taikymą, arba įtikinti prekybininką naudoti kol kas tik ribotos aprėpties europinius standartus. Abu šie sprendimai daug kainuoja ir yra neefektyvūs.
Tačiau būdamas teisėta mokėjimo priemonė, skaitmeninis euras suteiks galimybę taikyti vienodus atviruosius standartus visoje euro zonoje ir užtikrins, kad visos mokėjimo kortelės, telefonai ir terminalai bendrautų ta pačia Europos kalba, kurią patys sukūrėme ir kuri mums priklauso. Pasinaudojant skaitmeninio euro standartais, bus galima išplėsti ir Europos privačių mokėjimo sprendimų taikymą visoje euro zonoje, kartu padidinant ir jų naudojimo atvejų įvairovę be papildomo techninio terminalų prekybos vietose pritaikymo. Tai – akivaizdus pavyzdys, kaip skaitmeninis euras papildytų privačius sprendimus ir būtų jiems naudingas.
Gegužės mėn. pasirašėme bendradarbiavimo susitarimus su trimis Europos standartus nustatančiomis organizacijomis, taip rinkai iš anksto suteikdami aiškumo dėl standartų, kurie bus naudojami skaitmeniniam eurui ir kuriais remdamiesi privatūs mokėjimo sprendimų operatoriai jau dabar gali saugiai pradėti kurti savo sprendimus[5].
Panaudosime šiuos galiojančius Europos atviruosius standartus internetiniams mokėjimams skaitmeniniu euru apdoroti. Standartai buvo nustatyti glaudžiai bendradarbiaujant su rinkos dalyviais Skaitmeninio euro taisyklių sąvado rengimo grupėje[6].
Toks ankstyvas aiškumas duoda tiesioginės naudos, nes sumažėja rinkos prisitaikymo išlaidos ir lengviau vykdyti koordinuotą diegimą. Pavyzdžiui, prekybininkai turi periodiškai atnaujinti savo mokėjimo terminalus, tad per kitą modernizavimo ciklą jie jau galės atsižvelgti į šiuos standartus. Panašiai ir mokėjimo paslaugų teikėjai (MPT) gali atitinkamai derinti savo mokėjimo sprendimų kūrimo planus.
Tačiau vien techninio aiškumo nepakanka. Tik teisėkūros institucijos gali užtikrinti teisinį tikrumą, kad šie standartai bus taikomi visoje euro zonoje, įtvirtindamos skaitmeninį eurą, turintį teisėtos mokėjimo priemonės statusą.
Todėl labai svarbu laiku pasiekti pažangą kuriant teisės aktų sistemą[7]. Ją sukūrus, standartų teikiama nauda taps reali, o Europos subjektai galės plėsti savo paslaugų mastą dar iki skaitmeninio euro išleidimo ir taip prisidėti stiprinant mūsų autonomiją mokėjimų srityje.
Dalyvių atranka bandomajam skaitmeninio euro projektui
Be minėtų darbų, rengiamės ir bandomajam projektui.
Jam naudosime infrastruktūrą, kurią dabar kuriame, kad patikrintume jos veikimą realiomis sąlygomis ir galėtume surinkti visų dalyvių atsiliepimus[8].
Pastaraisiais mėnesiais savo interneto svetainėje paskelbėme patvirtinamuosius dokumentus ir aktyviai bendravome su rinkos dalyviais, norinčiais prisijungti prie bandomojo projekto[9].
Gegužės viduryje pasibaigė terminas, iki kurio projekte norintys dalyvauti MPT galėjo pareikšti susidomėjimą[10]. Gavome daugiau kaip 50 paraiškų ir jas šiuo metu vertiname. Iš gautų paraiškų matyti gera pusiausvyra tarp įvairių verslo modelių (įskaitant mažesnius ir didesnius bankus, įsigyjančius ir platinančius MPT) bei šalių.
Liepos mėn. paskelbsime, kurie MPT buvo atrinkti, kad šių metų trečiąjį ketvirtį būtų galima pradėti kurti infrastruktūrą. Bandomąjį projektą tikimasi pradėti 2027 m. antrąjį pusmetį.
Išvada
Norėčiau apibendrinti.
2027 m. sausio 1 d. minėsime 25-ąsias eurų banknotų ir monetų išleidimo į apyvartą metines. Užbaigus trilogus ir iki to laiko priėmus bendrosios valiutos dokumentų rinkinį, įskaitant grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, ir skaitmeninio euro dokumentus, būtų pasiųsta aiški simbolinė žinia, kad grynieji pinigai ir skaitmeninis euras yra dvi tos pačios monetos pusės. Tai parodytų, kaip Europoje mūsų leidžiami pinigai kinta, kad žmonės ir toliau galėtų laisvai rinkis, kaip atsiskaityti – grynaisiais pinigais ar skaitmeniniu euru.
Dabar mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
Bendrovės euro zonoje ir toliau plačiai priima grynuosius pinigus. Tačiau 2021–2024 m. grynųjų pinigų priėmimas smuktelėjo nuo 96 % iki 88 %. Žr. ECB (2024), Use of cash by companies in the euro area.
Žr. ECB (2025), ECB atrinko būsimų eurų banknotų motyvus, sausio 31 d.
Nėra europinės alternatyvos, kuri veiktų visoje euro zonoje. Pavyzdžiui, jei turite banko sąskaitą Nyderlanduose ir norite atlikti mokėjimą kortele kitoje Europos šalyje, paprastai naudojatės Visa arba Mastercard. Ir nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija, turi savo nacionalinius mokėjimo sprendimus su savo standartais, tie sprendimai veikia tik tose atitinkamose šalyse.
Šie standartai tai: i) Europos mokėjimų kortele bendradarbiavimo grupės sukurti CPACE standartai – jie palaiko bekontakčius spustelėjimo būdu atliekamus (angl. tap-to-pay) mokėjimus, kai keičiamasi duomenimis trumpu atstumu (angl. near‑field communication) tarp mokėjimo įrenginio ir mokėjimo terminalo; ii) nexo standartų specifikacijos – šie standartai sujungia prekybininkų sistemas su mokėjimo paslaugų teikėjų ir gavėjų galinėmis sistemomis ir, pavyzdžiui, palaiko mokėjimų priėmimą bei bankomatais atliekamas operacijas; iii) Berlin Group standartai – šie standartai leidžia atlikti mokėjimus naudojantis kitu vardu (alias), pavyzdžiui, mobilaus telefono numeriu, ir leidžia pasitikrinti ir suderinti likutį keliuose mobiliuosiuose prietaisuose, taip pat palaiko mokėjimų priėmimą tokiais atvejais kaip per prekybininko programėlę išmaniajame telefone skaitmeniniu euru atliekami sandoriai. Dėl išsamesnės informacijos žr. ECB pranešimą spaudai (2026) „ECB signs agreements with European standard setters to facilitate digital euro payments“, 24 April.
Skaitmeninio euro taisyklių sąvade nustatytos bendros pagrindinių mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų teikimo taisyklės, standartai ir procedūros, skirti schemoje dalyvaujantiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Žr. ECB (2025), Update on the work of the digital euro scheme’s Rulebook Development Group, 30 October.
Tai minima ir Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos veiksmų gairėse „Viena Europa, viena rinka“.
Bandomojo projekto metu tam tikros numatytos skaitmeninio euro funkcijos bus išbandytos kontroliuojamoje aplinkoje, daugiausia dėmesio skiriant mokėjimams tarp fizinių asmenų ir tarp fizinių asmenų bei įmonių. Įvairios testavimo užduotys bus vykdomos tiek internetu, tiek be jo Eurosistemos centrinių bankų patalpose. Testavimą vykdys dalyvaujančių Eurosistemos centrinių bankų darbuotojai, taip pat atrinkti prekybininkai, teiksiantys kasdienes paslaugas mūsų patalpose – pavyzdžiui, darbuotojų kavinėse ir valgyklose – arba elektroninės prekybos paslaugas. Šiame bandyme naudojamas skaitmeninis euras bus skaitmeninė mokėjimo priemonė, neturinti teisėtos mokėjimo priemonės statuso. Žr. Cipollone, P. (2026), „Skaitmeninis euras – pasirengimas galimam įvedimui“, įvadinis pranešimas Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kovo 24 d.
Žr. pranešimą ECB interneto svetainėje; Trečia tikslinė sesija apie skaitmeninio euro bandomąjį projektą; Antra tikslinė sesija apie skaitmeninio euro bandomąjį projektą; ir Tikslinė sesija (virtuali) – Skaitmeninio euro bandomasis projektas.
Žr. ECB (2026), Call for expression of interest – Participation of payment service providers in the digital euro pilot, 5 March.
Europos Centrinis Bankas
Komunikacijos generalinis direktoratas
- Sonnemannstrasse 20
- 60314 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
- +49 69 1344 7455
- media@ecb.europa.eu
Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.
Kontaktai žiniasklaidai