Vertės sumažinimo koeficientas (haircut) – kas tai?

2016 11 03

Finansų rinkose vartojama sąvoka haircut reiškia turto vertės sumažinimą. Tai yra tam tikras procentais išreikštas koeficientas. Pavyzdžiui, jei turto (tarkim, įsigytų vyriausybės obligacijų) vertė yra 1 mln. eurų ir tam turtui pritaikomas 20 % vertės sumažinimo koeficientas, tai toks turtas traktuojamas lyg būtų 0,8 mln. eurų vertės.

Kada vertės sumažinimo koeficientai taikomi?

Vienas iš vertės sumažinimo koeficiento taikymo pavyzdžių – kai centriniai bankai skolina komerciniams bankams. Suteikdamas paskolą ir norėdamas apsidrausti, centrinis bankas prašo pateikti įkaitą (daugiau apie įkaitą galite sužinoti čia). Tačiau centrinis bankas jam pateiktam įkaitui taiko vertės sumažinimo koeficientą, t. y. įvertina jį mažesne negu tikroji jo vertė rinkoje. Paimkime pirmiau minėtą pavyzdį: turto, kurio tikroji rinkos vertė – 1 mln. eurų, bet kuriam pritaikytas 20 % vertės sumažinimo koeficientas, kaip įkaito pakaks 0,8 mln. eurų dydžio paskolai gauti.

Kodėl vertės sumažinimo koeficientai taikomi?

Centriniai bankai turi turėti garantiją, kad jų paskolinti pinigai jiems bus grąžinti. Žinoma, didžiausia garantija – tai banko susitarimas su paskolos gavėju dėl paskolos grąžinimo. Bet jei vis dėlto paskolos gavėjas paskolos negrąžins, centrinis bankas bus priverstas parduoti įkaitą. Todėl jis turi užsitikrinti, kad įkaitą galės parduoti už tiek, kad atgautų paskolintą sumą. Tačiau turto vertė kinta. Be to, centriniams bankams įkaitu pateikto turto gali nepavykti parduoti iškart. Tad jo vertės sumažinimas yra tam tikra apsauga nuo nuostolių dėl įkaito rinkos vertės sumažėjimo ir dėl laiko, kurio bankui prireiks įkaitui parduoti.

Kad būtų dar aiškiau, kaip pavyzdį imkime 1 mln. eurų vertės namą. Galbūt šiandien jis tikrai vertas 1 mln. eurų, bet juk nėra jokios garantijos, kad, atėjus laikui jį parduoti, už jį gausime 1 mln. eurų. Galbūt namui pakenks audra, o gal rajonas, kuriame namas stovi, nebebus toks patrauklus. Iš ECB ir 19 euro zonos šalių centrinių bankų sudaryta Eurosistema nekilnojamojo turto kaip įkaito nepriima, tačiau turtui, kurį ji priima kaip įkaitą, pavyzdžiui, aukštos kokybės obligacijoms ir kitiems trumpesnės trukmės vertybiniams popieriams, galioja tas pats principas. Šio turto vertė dėl įvairių priežasčių taip pat gali sumažėti. Todėl turto, kurio rinkos vertė šiuo metu yra 1 mln. eurų, nepakanka tokio paties dydžio paskolai gauti.

Kas lemia vertės sumažinimo koeficiento dydį?

Paskolos teikėjas privalo įvertinti, kokio dydžio koeficiento pakanka norint apsisaugoti nuo rizikos, kad turto nepavyks parduoti už jo dabartinę vertę. Tai priklauso nuo pirmiau paminėtų veiksnių, taip pat nuo to, kiek rizikingas yra tokio tipo turtas, t. y. kiek nepastovi jo kaina ir kiek jis likvidus, kitaip tariant, ar nebus sunku jį greitai parduoti nepatiriant finansinių nuostolių. Grįžkime prie mūsų pavyzdžio: senam dvarui (kuris neturi didelės paklausos) vietovėje, kur dažnos vėtros (galinčios jam pakenkti), bus taikomas didesnis vertės sumažinimo koeficientas negu miesto centre esančiam naujos statybos trijų kambarių butui. Panašiai ir su turtu, kurį centriniai bankai priima kaip įkaitą: vyriausybės obligacijos dažniausiai yra palyginti saugi ir likvidi investicija, tad joms taikomas mažesnis vertės sumažinimo koeficientas negu banko paskoloms, kurios taip pat gali būti įkaitu ir dažniausiai yra mažiau likvidžios.

Kokius vertės sumažinimo koeficientus taiko Eurosistema?

Eurosistema kruopščiai apsvarsto, kokį vertės sumažinimo koeficientą taikyti jai priimtinam įkaitui. Visada siekiama užtikrinti, kad taikomas koeficientas būtų pakankamas ir proporcingas nuostolių rizikai sumažinti iki minimumo.

Svarstydama, ar priimti siūlomą įkaitą, Eurosistema neteikia pirmenybės jokiam konkrečiam turtui. Svarbiausia, kad tas turtas atitiktų jos reikalavimus. Pavyzdžiui, už 1 mln. eurų vertės paskolą paskolos gavėjas kaip įkaitą galėtų pateikti 1,7 mln. eurų vertės banko paskolų, pritaikius 40 % koeficientą, arba 1,06 mln. eurų vertės vyriausybės obligacijų, pritaikius 5 % koeficientą. Abiem atvejais įkaito vertė būtų vos didesnė negu 1 mln. eurų. Tai reiškia, kad paskolos gavėjas gali pateikti arba daugiau turto, kuriam taikomas didesnis koeficientas, arba mažiau turto, kuriam taikomas mažesnis koeficientas. Svarbiausia, kad bendra įkaito vertė, pritaikius vertės sumažinimo koeficientus, nebūtų mažesnė negu bendra paskolos vertė.

Eurosistema turi griežtą rizikos valdymo sistemą, o vertės sumažinimo koeficientų taikymas – tik viena iš priemonių, kurių ji imasi siekdama užsitikrinti, kad neprisiimtų nereikalingos rizikos.

ECB skelbia ir reguliariai peržiūri įkaitams taikomų vertės sumažinimo koeficientų sąrašą.