SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2019 m. kovo 7 d.

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize ir kartu atsižvelgdami į naujausias ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai, atlikome nuodugnų ekonomikos ir infliacijos perspektyvų vertinimą ir Valdančiojoje taryboje, siekdami kainų stabilumo, priėmėme šiuos sprendimus.

Pirma, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Šiuo metu manome, kad jos nesikeis dar bent iki 2019 m. pabaigos, tačiau bet kokiu atveju tol, kol to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Antra, ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal Turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Trečia, nusprendėme pradėti vykdyti naują ketvirčio tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (TITRO III). Šios naujos operacijos bus vykdomos 2019 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. kovo mėn., kiekvienos iš jų trukmė – dveji metai. Jos padės išsaugoti palankias bankų skolinimo sąlygas ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. TITRO III leis sandorių šalims pasiskolinti iki 30 % dydžio tinkamų paskolų sumos 2019 m. vasario 28 d., taikant normą, indeksuotą atsižvelgiant į pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą kiekvienos operacijos laikotarpiu. Kaip ir kitose TITRO, TITRO III numatytos paskatos, užtikrinančios, kad kreditavimo sąlygos ir toliau būtų palankios. Daugiau informacijos apie TITRO III sąlygas bus paskelbta vėliau.

Ketvirta, toliau vykdysime skolinimo operacijas kaip fiksuotųjų palūkanų normų konkursus, paskirstant visą sumą, tol, kol bus reikalinga, bet ne trumpiau kaip iki atsargų laikymo laikotarpio, prasidėsiančio 2021 m. kovo mėn., pabaigos.

Šiandien priimtais pinigų politikos sprendimais siekiama užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Nors yra ženklų, kad tam tikri išskirtinio pobūdžio vidaus veiksniai, kurie slopina augimą, pradeda nykti, prastesni ekonominiai duomenys rodo, kad ekonomikos augimo tempas gerokai sulėtėjo ir šiais metais toliau lėtės. Nemažėjantis neapibrėžtumas, susijęs su geopolitiniais veiksniais, protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu, atrodo, turi įtakos ekonominiams vertinimams. Be to, grynoji infliacija tebėra nedidelė. Dėl lėtesnio ekonomikos augimo tempo infliacija mūsų siekiamo lygio link artėja lėčiau. Tačiau euro zonos ekonomika toliau auga, o spaudimas infliacijai laipsniškai didėja dėl palankių finansavimo sąlygų, palankios darbo rinkos raidos ir kylančio darbo užmokesčio. Šiandien priimti sprendimai padės toliau stiprinti vidaus kainų spaudimą ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėti bendrąją infliaciją. Stiprų skatinamąjį pinigų politikos poveikį ir toliau užtikrins mūsų ateities gairės dėl pagrindinių ECB palūkanų normų ir didelio įsigyto turto kiekio reinvestavimas bei nauja TITRO serija. Bet kokiu atveju Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tolesnę tvarią infliacijos raidą Valdančiosios tarybos siekiamo infliacijos lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,2 % (trečiąjį ketvirtį – 0,1 %). Gaunami duomenys, ypač iš apdirbamosios pramonės sektoriaus, ir toliau buvo nelabai palankūs; tai susiję su lėčiau augusia išorės paklausa ir kai kuriais atskiroms šalims bei sektoriams būdingais veiksniais. Šių veiksnių poveikis, panašu, tampa ilgalaikis, o tai reiškia, kad artimiausio laikotarpio augimo perspektyva bus prastesnė, negu buvo manyta. Tačiau, vertinant ateities perspektyvas, šių neigiamų veiksnių poveikis turėtų nuslūgti. Euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatins palankios finansavimo sąlygos, tebedidėjantis užimtumas, kylantis darbo užmokestis ir toliau vis labiau atsigaunanti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika.

Šį vertinimą iš esmės atspindi 2019 m. kovo mėn. ECB ekspertų euro zonos makroekonominės prognozės. Jose prognozuojama, kad metinis realusis BVP 2019 m. padidės 1,1 %, 2020 m. – 1,6 %, o 2021 m. – 1,5 %. Palyginti su 2018 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė 2019 m. buvo gerokai, o 2020 m. – šiek tiek sumažinta.

Su euro zonos augimo perspektyva susijusios rizikos yra vis dar didelės dėl nemažėjančio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitiniais veiksniais, protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu.

Pagal Eurostato išankstinį įvertį, 2019 m. vasario mėn. metinė euro zonos infliacija pagal SVKI buvo 1,5 %, palyginti su 1,4 % sausio mėn., tai rodo didesnį energijos ir maisto kainų augimą. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija turėtų svyruoti ties dabartiniu lygiu, o metų pabaigoje – sumažėti. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli, tačiau, esant aukštam gamybos pajėgumų panaudojimo lygiui ir augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas sustiprėjo ir išsiplėtė. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad grynoji infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2019 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2019 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,2 %, 2020 m. – 1,5 %, o 2021 m. – 1,6 %. Palyginti su 2018 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė prognozuojamu laikotarpiu sumažinta, visų pirma dėl nedidelio artimiausio laikotarpio augimo perspektyvos.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2019 m. sausio mėn. plačiojo pinigų junginio (P3) augimas sumažėjo iki 3,8 % (gruodžio mėn. jis siekė 4,1 %). Nepaisant pastaruoju metu sulėtėjusio kreditų augimo tempo, P3 augimą tebeskatina bankų teikiami kreditai, o didžiausią įtaką jam ir toliau daro siaurasis pinigų junginys P1.

Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2019 m. sausio mėn. sumažėjo iki 3,3 % (2018 m. gruodžio mėn. buvo 3,9 %) dėl bazės efekto ir kai kuriose šalyse dėl tipinės pavėluotos reakcijos į ekonominės veiklos sulėtėjimą, o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas iš esmės nepakito ir siekė 3,2 %. Įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos tebėra palankios, nes dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., ir toliau sudaromos galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Politikos priemonės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas šiandien vykusiame posėdyje, ir ypač nauja TITRO serija padės užtikrinti, kad bankų skolinimo sąlygos būtų palankios ir ateityje.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir kitose politikos srityse. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į tai, kad, kaip neseniai pranešė Europos Komisija, 2018 m. buvo įgyvendinta mažai konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad euro zonos fiskalinės politikos pozicija, kuri buvo šiek tiek skatinamoji, ir savaiminės stabilizavimo priemonės skatina ekonominį aktyvumą, o šalys, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas yra didelis, turi ir toliau vykdyti fiskalinių rezervų atkūrimą. Visoms šalims būtų naudinga dar labiau siekti, kad valstybės finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse bėgant laikui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti Europos Sąjungos fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo gerinimas ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba teigiamai vertina atliekamą darbą ir primygtinai ragina imtis tolesnių konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai