ECB skelbia apie šalių padarytą pažangą siekiant euro įvedimo

2026 m. birželio 24 d.

• Kas dvejus metus rengiamoje ataskaitoje įvertinta, kokią pažangą siekdamos įsivesti eurą padarė šios šalys: Čekija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija.
• Vertinamų šalių ekonomikos yra atsparios išorės sukrėtimams, tačiau vis dar susiduriama su kliūtimis euro įvedimui.
• Užregistruotos nevienareikšmės infliacijos tendencijos, be to, daugumoje šalių blogėja fiskalinė padėtis.
• Visų penkių šalių teisės aktai nevisiškai atitinka teisinius euro įvedimui keliamus reikalavimus.

Šiandien paskelbtame Europos Centrinio Banko (ECB) 2026 m. pranešime apie konvergenciją padaryta išvada, kad euro zonai nepriklausančių Europos Sąjungos (ES) šalių pažanga siekiant ekonominės konvergencijos su euro zona nuo 2024 m. buvo nedidelė. Pagrindinis ekonominę konvergenciją ribojantis veiksnys yra išorės sukrėtimų, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą, pasaulinės prekybos santykių įtampą ir Artimuosiuose Rytuose prasidėjusį karą, ekonominis poveikis.

Nepaisant šių išorės iššūkių, vertintų šalių ekonominis aktyvumas pasirodė esąs atsparus, tačiau augimo tempas – nevienodas. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad ekonomikos perspektyvas temdo padidėjusi geopolitinė įtampa. Karas Artimuosiuose Rytuose dar padidino pasaulio energijos rinkų nepastovumą ir energijos kainų augimą, o dėl to neapibrėžtumas dėl ekonominių perspektyvų tik dar labiau sustiprėjo. Šie pokyčiai jau turėjo akivaizdų poveikį infliacijai ir ekonominiams vertinimams, o ateityje gali turėti įtakos ir gamybos apimties augimui. Nors šių šalių ekonomikos jautrumo energetiniams sukrėtimams lygis ir šių sukrėtimų tiesioginis poveikis laikui bėgant nuslūgo ir šiuo metu yra mažesnis, nei buvo 2022 m., vidutinės trukmės laikotarpiu ekonominiai padariniai priklausys nuo dabartinio energetinio sukrėtimo intensyvumo ir trukmės, taip pat nuo jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto.

Kalbant apie kainų stabilumo kriterijų, pažymėtina, kad trijose iš penkių vertintų šalių užregistruotas už 2,7 % pamatinę vertę didesnis vidutinis 12 mėnesių infliacijos lygis. Rumunijoje infliacija buvo gerokai didesnė už pamatinę vertę, o Vengrijoje ir Lenkijoje ji buvo viršyta mažesniu mastu. Čekijoje ir Švedijoje infliacija buvo mažesnė už pamatinę vertę (žr. 1 pav.). Pamatinė vertė nustatoma remiantis trijų valstybių narių, kuriose rezultatai per pastaruosius 12 mėnesių buvo geriausi, t. y. Kipro (0,9 %), Prancūzijos (1,2 %) ir Danijos (1,6 %), duomenimis, imant jų vidutinį infliacijos lygį per pastaruosius 12 mėnesių ir pridedant 1½  procentinio punkto. Nė viena iš valstybių narių, kurių rezultatai yra geriausi, nelaikoma išskirtine šalimi, neįtraukiama apskaičiuojant kainų stabilumo pamatinę vertę.

1 pav.

Infliacija pagal SVKI

(vidutiniai metiniai pokyčiai, procentais)

2 pav.

Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (–)

(procentais, palyginti su BVP)

Nuo 2024 m. pranešimo apie konvergenciją paskelbimo daugumoje šalių fiskalinis deficitas pablogėjo, o skolos ir BVP santykis kai kuriais atvejais reikšmingai padidėjo. 2025 m. deficitas Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje viršijo 3 % BVP pamatinę vertę (žr. 2 pav.). 2025 m. visose vertintose šalyse, išskyrus Vengriją, valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir BVP santykis buvo mažesnis arba gerokai mažesnis už pamatinę vertę (60 %). Tačiau naujausios Europos Komisijos prognozės rodo, kad 2026 m. tiek Lenkijoje, tiek Rumunijoje skolos ir BVP santykis padidės ir viršys pamatinę vertę.

Nuo 2024 m. pranešimo apie konvergenciją paskelbimo šalių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, skaičius padidėjo iki trijų: prie Rumunijos prisijungė Vengrija ir Lenkija. Europos Komisijos prognozėse numatoma, kad iki 2027 m. pabaigos nė viena iš šių šalių nesumažins savo deficito žemiau 3 % BVP pamatinės vertės. Pradėta taikyti 2020 m., Rumunijai ir toliau taikoma perviršinio deficito procedūra, o padėties ištaisymo terminas pratęstas iki 2030 m. 2024 m. liepos mėn. Vengrijai ir Lenkijai taip pat pradėta taikyti perviršinio deficito procedūra, remiantis tuo, kad 2023 m. jų deficitas viršijo 3 % BVP pamatinę vertę (buvo atitinkamai 4,7 % ir 7,3 %). Terminas, iki kada reikia ištaisyti padėtį, nustatytas atitinkamai 2026 m. ir 2028 m.

Dėl valiutos kurso stabilumo kriterijaus pažymėtina, kad nė vienos iš vertintų šalių valiuta nedalyvauja valiutų kurso mechanizme (VKM II), o kai kurios valiutos pastaruosius kelerius metus euro atžvilgiu gerokai svyravo (žr. 3 pav.).

Kalbant apie ilgalaikes palūkanų normas, pasakytina, kad trijose iš penkių vertintų šalių 12 mėn. vidutinės ilgalaikės palūkanų normos buvo didesnės už 5,1 % pamatinę vertę (žr. 4 pav.). Tai – Lenkija (5,4 %), Vengrija (6,7 %) ir Rumunija (6,7 %); jų ilgalaikės palūkanų normos viršijo pamatinę vertę ir 2024 m. pranešime apie konvergenciją. Pamatinė vertė pagrįsta trijų valstybių narių, kuriose infliacijos lygis mažiausias, t. y. Danijos (2,6 %), Kipro (3,1 %) ir Prancūzijos (3,5 %), 12 mėnesių vidutinėmis ilgalaikėmis palūkanų normomis. Atitinkamai vidutinė palūkanų norma yra 3,1 %, o prie jos pridėjus 2 procentinius punktus gaunama pamatinė vertė yra 5,1 %.

3 pav.

Dvišaliai valiutų kursai euro atžvilgiu

(indeksas: 2024 m. birželio mėn. vidurkis = 100; dienos duomenys; 2024 m. birželio 1 d.–2026 m. birželio 17 d.)

4 pav.

Ilgalaikės palūkanų normos

(procentais, metinis vidurkis)

Institucijų kokybė yra svarbi konvergencijos tvarumui užtikrinti. Stipresnės institucijos ir valdymas duotų didelės ekonominės naudos, ypač Vengrijoje ir Rumunijoje. Tarptautinių organizacijų paskelbti rodikliai rodo, kad vertintose šalyse, išskyrus Švediją, dar galima tobulinti institucijų ir valdymo kokybę.

Dėl nacionalinės teisės aktų suderinamumo su Sutartimis ir ECBS ir ECB statutu, paminėtina, kad nei viena iš penkių vertintų šalių neužtikrina visiškos atitikties reikalavimams dėl euro įvedimo.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Benoit Deeg telefonu +49 172 1683704.

Pastabos

• Europos Komisijos pranešimas apie konvergenciją
• ECB pranešime apie konvergenciją kas dvejus metus arba kuriai nors šaliai paprašius vertinama euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių ekonominė ir teisinė konvergencija. Vertinama, koks yra tvarios ekonominės konvergencijos su euro zona lygis, ar nacionalinės teisės aktai yra suderinti su ES teisine sistema ir ar atitinkamų šalių nacionaliniai centriniai bankai laikosi teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Danijai taikoma atsisakymo dalyvauti nuostata, ji nėra vertinama, nebent pati to paprašytų.
• Paskutinė šiame pranešime naudotų statistikos duomenų pateikimo data buvo 2026 m. birželio 17 d. Kainų stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normų kriterijų ataskaitinis laikotarpis yra 2025 m. birželio mėn. – 2026 m. gegužės mėn. Valiutų kursų ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2026 m. birželio 17 d. Ankstesnieji duomenys apie fiskalines pozicijas apima laikotarpį iki 2025 m. Prognozės pagrįstos Europos Komisijos 2026 m. pavasario ekonomine prognoze ir vertinamų šalių naujausiomis konvergencijos programomis, taip pat kita konvergencijos tvarumo perspektyvos vertinimui aktualia informacija.