PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB skelbia 2016 m. pranešimą apie konvergenciją

2016 m. birželio 7 d.
  • Per paskutinių ES plėtros etapų laikotarpį daugelis šalių padarė nemažą pažangą, siekdamos dalyvauti ekonominėje ir pinigų sąjungoje.
  • Septynios vertintos šalys tenkina daugumą kiekybinių ekonominių kriterijų, tačiau nė viena iš jų nėra įvykdžiusi visų Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, tarp jų ir teisinės konvergencijos kriterijų.
  • Sėkmingam euro įvedimui reikalinga tvari konvergencija.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien skelbia 2016 m. pranešimą apie konvergenciją, kuriame vertinamos šios šalys: Bulgarija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija. Nagrinėjama, ar šiose šalyse pasiektas aukštas tvarios konvergencijos laipsnis (ekonominė konvergencija), ir vertinama, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti nacionaliniai centriniai bankai, kad galėtų tapti neatskiriama Eurosistemos dalimi (teisinė konvergencija). Pranešime konvergencijos tvarumas vertinamas atsižvelgiant ir į ES sustiprintos ekonominės valdysenos sistemą (pvz., Stabilumo ir augimo paktą, makroekonominio disbalanso procedūrą).

Ekonominė konvergencija

Gerokai sumažėjo vertintų šalių infliacijos lygio skirtumai, o tai rodo, kad pastaruoju metu padaryta pažanga konvergencijos link. Ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. balandžio mėn.) infliacija visoje ES buvo labai maža, daugiausia dėl smarkiai nukritusių naftos kainų. Tai rodo 0,7 % kainų stabilumo kriterijaus pamatinė vertė – ataskaitiniu laikotarpiu šį kriterijų tenkino šešios iš septynių vertintų šalių. Nors manoma, kad artimiausiais metais infliacija šiek tiek didės, kyla susirūpinimas dėl infliacijos konvergencijos tvarumo ilgesniu laikotarpiu keliose iš vertintų šalių.

Šiek tiek pagerinti ir fiskaliniai kriterijai. Šešios iš septynių vertintų šalių nurodė, kad 2015 m. jų fiskalinio deficito ir BVP santykis buvo mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę. Kroatijai, priešingai, vis dar taikoma perviršinio deficito procedūra. 2013 m. ši procedūra buvo taikoma ir Čekijai bei Lenkijai. Kalbant apie valdžios sektoriaus skolą, pažymėtina, kad tik Kroatijoje ir Vengrijoje šis rodiklis viršijo 60 % pamatinę vertę. Kroatijoje nuo 2013 m. skolos rodiklis padidėjo, o Vengrijoje – šiek tiek sumažėjo.

Nė viena iš vertintų šalių nedalyvauja valiutų kurso mechanizme (VKM II). Dvejų metų ataskaitiniu laikotarpiu Švedijos, Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos valiutų kursams buvo būdingas palyginti didelis kintamumas.

Vertinant ilgalaikių palūkanų normų konvergenciją, pasakytina, kad visose septyniose vertintose šalyse ilgalaikės palūkanų normos, kaip ir 2014 m., buvo mažesnės už 4 % pamatinę vertę. Mažiausios ilgalaikės palūkanų normos buvo Čekijoje ir Švedijoje.

Svarbu pabrėžti, kad tik laikinai užtikrinus atitiktį skaitiniams konvergencijos kriterijams, dar negarantuojama sklandi narystė euro zonoje. Eurą įsivedančios šalys turėtų galėti įrodyti savo konvergencijos procesų tvarumą. Norint užtikrinti tvarią konvergenciją, daugelyje vertintų šalių būtini ilgalaikiai politikos pokyčiai. Visų pirma, reikia užtikrinti, kad pagerinti fiskaliniai rodikliai nepablogės ir ilgesniu laikotarpiu. Be tinkamai veikiančios finansų įstaigų priežiūros sistemos, turi būti parengtos ir tinkamos fiskalinės bei makroprudencinės politikos priemonės, kad būtų galima išvengti disbalansų susidarymo. Struktūrinėmis reformomis turėtų būti siekiama, kad institucijos būtų patikimos ir būtų tinkamai atliekamas ekonominis valdymas. Tai padėtų sudaryti palankias sąlygas, be kitų dalykų, efektyviam kapitalo ir darbo jėgos panaudojimui ir padidinti darbo bei prekių rinkų lankstumą.

Teisinė konvergencija

Nė vienos iš septynių vertintų šalių teisinė bazė nėra visiškai suderinta su visais euro įvedimui keliamais reikalavimais. Vis dar neištaisyti neatitikimai centrinio banko nepriklausomumo, visų pirma institucinio ir finansinio, o taip pat asmeninio nepriklausomumo, srityje. Be to, visose vertintose šalyse, išskyrus Kroatiją, yra nesuderintų nuostatų dėl piniginio finansavimo draudimo ir šių šalių centrinių bankų teisinės integracijos į Eurosistemą.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Eszter Miltényi-Torstensson telefonu +49 69 1344 8034.

Pastaba redaktoriui

Rengdamas šį pranešimą, ECB vykdo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio reikalavimą ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu pranešti ES Tarybai apie pažangą, padarytą valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, vykdant savo įsipareigojimus ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti.

Kontaktai žiniasklaidai