ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2020 m. sausio 23 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje nusprendė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Tęsime grynuosius pirkimus už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP). Manome, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas.

Be to, ketiname ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Šiandien Valdančioji taryba taip pat nusprendė pradėti ECB pinigų politikos strategijos peržiūrą. Daugiau informacijos apie peržiūros mastą ir laiką bus paskelbta pranešime spaudai šiandien 15.30 val. (Vidurio Europos laiku).

Nuo praėjusio mūsų posėdžio gaunami duomenys patvirtina mūsų bazinį scenarijų, kad euro zonos ekonomika, nors ir lėtai, bet auga toliau. Silpnas apdirbamosios pramonės sektorius tebeslopina euro zonos ekonomikos augimo pagreitį. Kita vertus, vis dar augantis, nors ir lėčiau, užimtumas bei kylantis darbo užmokestis ir toliau prisideda prie euro zonos ekonomikos atsparumo. Nors infliacijos raida apskritai tebėra lėta, yra ženklų, kad grynoji infliacija, kaip ir tikėtasi, šiek tiek didėja.

Dėl taikomų pinigų politikos priemonių poveikio sudaromos palankios finansavimo sąlygos visiems ekonomikos sektoriams. Pabrėžtina, kad dėl įmonėms ir namų ūkiams sudarytų palankesnių skolinimosi sąlygų didėja vartojimo išlaidos ir įmonių investicijos. Visa tai palaikys euro zonos ekonomikos augimą, vidaus kainų spaudimo didėjimą, taigi ir užtikrintą artėjimą prie siekiamo vidutinio laikotarpio infliacijos rodiklio.

Atsižvelgiant į mažos infliacijos perspektyvą, būtina ir toliau palaikyti itin skatinamojo pobūdžio pinigų politiką ilgesnį laikotarpį, siekiant palaikyti spaudimą grynajai infliacijai ir bendrosios infliacijos raidą vidutiniu laikotarpiu. Todėl akylai stebėsime infliacijos raidą ir vykdomų pinigų politikos priemonių poveikį ekonomikai. Mūsų ateities gairės padės užtikrinti, kad finansinės sąlygos susireguliuotų pagal infliacijos perspektyvos pokyčius. Be kokiu atveju, Valdančioji taryba, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, ir toliau yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad užtikrintų tvarią infliacijos raidą siekiamo lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. 2019 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,3 % (antrąjį ketvirtį – 0,2 %). Lėtesnis augimas susijęs su tuo, kad, užsitęsus pasauliniam neapibrėžtumui, tarptautinė prekyba tebėra vangi, o tai ypač paveikė euro zonos apdirbamosios pramonės sektorių ir slopino investicijų didėjimą. Paslaugų ir statybų sektoriai, nepaisant nedidelio sulėtėjimo 2019 m. antrąjį pusmetį, tebėra atsparesni. Gaunami ekonominiai ir apklausų duomenys rodo tam tikrą euro zonos augimo dinamikos stabilizavimąsi. Tikimasi, kad artimiausiu laikotarpiu augimas bus panašus kaip ir praėjusiais ketvirčiais. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatins palankios finansavimo sąlygos, tebedidėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis, šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir toliau vis labiau auganti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika.

Euro zonos ekonomikos augimo perspektyva ir toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, kurią lemia geopolitiniai veiksniai, didėjantis protekcionizmas ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumas, tačiau ši rizika nebėra tokia akivaizdi, nes traukiasi kai kurie neužtikrintumą dėl tarptautinės prekybos skatinantys veiksniai.

2019 m. gruodžio mėn. metinė euro zonos infliacija pagal SVKI padidėjo iki 1,3 %, palyginti su 1,0 % lapkričio mėn. Šį infliacijos padidėjimą daugiausia lėmė padidėjusios energijos išteklių kainos. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija artimiausius mėnesius greičiausiai svyruos ties dabartiniu lygiu. Nors infliacijos lūkesčių rodikliai tebėra maži, pastaruoju metu jie arba stabilizavosi, arba šiek tiek padidėjo. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės ir toliau yra nedideli, tačiau pasirodė daugiau nedidelio padidėjimo ženklų, kaip ir buvo tikėtasi. Nors, augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas sustiprėjo, dėl mažesnio augimo pagreičio jų poveikis infliacijai persiduoda lėčiau. Vidutiniu laikotarpiu infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir stabiliai kylančio darbo užmokesčio, turėtų didėti.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad plačiojo pinigų junginio (P3) augimas 2019 m. lapkričio mėn. buvo 5,6 %, t. y. nuo rugpjūčio mėn. beveik nesikeitė. Tvarus plačiojo pinigų junginio augimo tempas yra susijęs su bankų teikiamais kreditais privačiajam sektoriui ir mažomis alternatyviosiomis sąnaudomis laikant P3, palyginti su kitomis finansinėmis priemonėmis. Iš visų plačiojo pinigų junginio sudedamųjų dalių jo augimą ir toliau labiausiai skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Paskolų įmonėms ir namų ūkiams augimas tebebuvo stabilus. Tam įtakos turėjo ir mūsų vykdoma skatinamoji pinigų politika, kurios poveikis pasireiškia itin mažomis bankų paskolų palūkanų normomis. Metinis paskolų namų ūkiams augimo tempas lapkričio mėn. nesikeitė ir buvo toks pats kaip spalio mėn., t. y. 3,5 %, tačiau metinis paskolų ne finansų bendrovėms augimo tempas šiek tiek sumažėjo – spalio mėn. buvo 3,8 %, o lapkričio mėn. – 3,4 %. Jis sumažėjo greičiausiai dėl uždelstos reakcijos į anksčiau susilpnėjusią ekonomiką. Ši raida matyti ir iš 2019 m. ketvirtojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatų, kurie rodo, kad paskolų įmonėms paklausa mažėjo, o paskolų namų ūkiams būstui įsigyti paklausa ir toliau didėjo. Tačiau tiek paskolų įmonėms, tiek paskolų namų ūkiams būstui įsigyti teikimo sąlygos iš esmės nesikeitė, o tai rodo, kad kredito pasiūlos sąlygos tebėra palankios. Apskritai, mūsų vykdoma skatinamoji pinigų politika padės išsaugoti labai palankias bankų skolinimo sąlygas ir toliau užtikrins galimybes gauti finansavimą visuose ekonomikos sektoriuose, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti, visuminei paklausai dabartinėmis aplinkybėmis skatinti ir pažeidžiamumui mažinti būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir kitose politikos srityse. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau įgyvendinti struktūrinę politiką, kad padidėtų euro zonos našumas ir augimo potencialas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir padidėtų atsparumas. 2019 m. konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis turėtų būti remiamasi kaip atitinkamomis gairėmis.

Kalbant apie fiskalinę politiką, numatoma, kad euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir toliau šiek tiek skatins ekonominį aktyvumą. Esant prastoms ekonomikos perspektyvoms, Valdančioji taryba palankiai vertina Eurogrupės gruodžio mėn. išsakytą raginimą imtis diferencijuotų fiskalinių priemonių ir jos pasiryžimą šias priemones koordinuoti. Fiskalinio manevravimo galimybę turinčios vyriausybės turėtų būti pasirengusios reaguoti laiku ir veiksmingai. Didelę valstybės skolą turinčių šalių vyriausybės turi vykdyti apdairią politiką ir siekti nustatytų struktūrinio balanso rodiklių, nes tai sudarytų sąlygas automatiniams stabilizatoriams laisvai veikti. Visos šalys turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų augimui palankesnę viešųjų finansų struktūrą.

Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse ilgainiui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti Europos Sąjungos fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Vienas iš prioritetų tebėra gerinti ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą. Valdančioji taryba teigiamai vertina atliekamą darbą ir primygtinai ragina imtis tolesnių konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai