SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2018 m. rugsėjo 13 d.

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Mes ir toliau manome, kad jos nesikeis dar bent 2019 m. vasarą, tačiau bet kokiu atveju tiek, kiek to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – iki šio mėnesio pabaigos tęsime grynuosius pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) už dabartinę 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Po 2018 m. rugsėjo mėn. grynieji turto pirkimai bus vykdomi už mažesnę – 15 mlrd. eurų per mėnesį – sumą iki 2018 m. gruodžio pabaigos. Prognozuojame, kad, atsižvelgiant į gaunamus duomenis, kurie patvirtina mūsų vidutinės trukmės infliacijos perspektyvą, po to grynieji pirkimai nebebus vykdomi. Ketiname reinvestuoti lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynieji turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga norint išlaikyti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Gaunama informacija, taip pat ir naujos 2018 m. rugsėjo mėn. mūsų ekspertų prognozės, iš esmės patvirtina mūsų ankstesnį vertinimą, kad euro zonos ekonomika ir toliau auga plačiu mastu, o infliacija nuosekliai didėja. Stipri euro zonos ekonomika ir toliau leidžia mums pagrįstai manyti, kad infliacija ir toliau tvariai artės prie mūsų siekiamo lygio, ir kad ši raida tęsis net ir mums po truputį mažinant grynųjų turto pirkimų apimtis. Tačiau su stiprėjančiu protekcionizmu susijęs neapibrėžtumas, besiformuojančios rinkos šalių pažeidžiamumas ir finansų rinkos svyravimai pastaruoju metu tapo ryškesni. Vis dar reikia gana stipraus skatinimo pinigų politikos priemonėmis, kad vidaus kainų spaudimas toliau didėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją. Tokį skatinimą ir toliau teiks grynieji turto pirkimai iki šių metų pabaigos, dideli įsigyto turto kiekiai ir numatytas jo reinvestavimas, taip pat ir praplėstos mūsų ateities gairės dėl ECB pagrindinių palūkanų normų. Bet kokiu atveju Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tolesnę tvarią infliacijos raidą Valdančiosios tarybos norimo lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2018 m. antrąjį ketvirtį, euro zonos realiojo BVP augimas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, buvo 0,4 % (toks pats kaip ir praėjusį ketvirtį). Nors 2017 m. sparčiai augusi ekonomika šiek tiek sulėtėjo, naujausi ekonominiai rodikliai ir apklausos rezultatai rodo, kad plataus masto euro zonos ekonomikos augimas vis dar tęsiasi. Mūsų pinigų politikos priemonės toliau skatina vidaus paklausą. Asmeninį vartojimą skatina iš dalies ir dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų didėjantis užimtumas, ir kylantis darbo užmokestis. Dėl palankių finansavimo sąlygų, augančio įmonių pelningumo ir didelės paklausos didėja verslo investicijos. Investicijos į būstą tebėra didelės. Be to, tikimasi, kad ir toliau vis labiau atsigaunant pasaulio ekonomikai, didės euro zonos eksportas.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina 2018 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Prognozuojama, kad metinis realusis BVP 2018 m. padidės 2,0 %, 2019 m. – 1,8 %, o 2020 m. – 1,7 %. Palyginti su 2018 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo 2018 ir 2019 m. prognozė truputį sumažinta, daugiausia dėl šiek tiek sumažėjusios išorės paklausos.

Vertinama, kad su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės vis dar yra subalansuota. Tačiau su stiprėjančiu protekcionizmu susijusi rizika, besiformuojančios rinkos šalių pažeidžiamumas ir finansų rinkos svyravimai pastaruoju metu tapo ryškesni.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2018 m. rugpjūčio mėn. euro zonos metinė infliacija pagal SVKI buvo 2,0 % (liepos mėn. – 2,1 %). Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, likusią metų dalį bendroji metinė infliacija greičiausiai svyruos ties dabartiniu lygiu. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli, tačiau, palyginti su anksčiau pasiektu žemiausiu lygiu, didėjo. Esant aukštam gamybos pajėgumų panaudojimo lygiui ir darbo rinkoje mažėjant laisvų darbo vietų skaičiui, o dėl to didėjant darbo užmokesčiui, vidaus sąnaudų spaudimas stiprėja ir plečiasi. Su infliacijos perspektyva susijęs neapibrėžtumas mažėja. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad grynoji infliacija metams baigiantis turėtų atsigauti, o vėliau, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų laipsniškai didėti.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2018 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2018, 2019 ir 2020 m. metinė infliacija pagal SVKI sudarys 1,7 %, t. y., nesikeis, palyginti su 2018 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2018 m. liepos mėn. plačiojo pinigų junginio (P3) augimas sumažėjo iki 4,0 % (birželio mėn. jis siekė 4,5 %). Nepaisant tam tikro mėnesinių P3 srautų svyravimo, P3 augimą vis labiau skatina bankų teikiami kreditai. Plačiojo pinigų junginio didėjimą ir toliau labiausiai skatino siaurojo pinigų junginio P1 augimas.

Toliau gerėja paskolų privačiajam sektoriui rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2018 m. liepos mėn. buvo 4,1 %, o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, palyginti su birželio mėn., nepakito ir buvo 3,0 %.

Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse būtina imtis ryžtingesnių priemonių ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir padidėtų euro zonos našumo ir augimo potencialas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad ekonomikai augant plačiu mastu, reikia didinti fiskalines atsargas. Tai ypač aktualu šalims, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas yra didelis ir kurioms būtina visiškai įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas siekiant užtikrinti tvirtas fiskalines pozicijas. Atitinkamai skaidrus ir nuoseklus ES fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemos įgyvendinimas bėgant laikui visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad išaugtų euro zonos ekonomikos atsparumas. Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo gerinimas išlieka prioritetu. Valdančioji taryba primygtinai ragina imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai