Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • PRANEŠIMAS SPAUDAI

Mokėjimo įpročiai euro zonoje pamažu keičiasi

2020 m. gruodžio 2 d.

  • Fizinėse pardavimo vietose dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau jų naudojimas po truputį mažėja.
  • Vis daugiau mokėjimų kortele yra bekontakčiai.
  • Tyrimo rezultatai rodo, kad koronaviruso pandemijos metu vis daugiau mokėjimų vykdoma nesinaudojant grynaisiais pinigais.

Europos Centrinio Banko (ECB) šiandien paskelbti duomenys rodo, kad 2019 m. pabaigoje, atsiskaitant fizinėse pardavimo vietose, daugiausia buvo naudotasi grynaisiais pinigais, vis dėlto vis dažniau euro zonos vartotojai šiuos sandorius atlieka atsiskaitydami kortele.

Pernai euro zonoje gyvenantys suaugusieji 73 % visų atsiskaitymų fizinėse pardavimo vietose atliko grynaisiais pinigais (vertės atžvilgiu – 48 %). Pagal 2016 m. ECB atlikto tyrimo rezultatus, mokėjimai grynaisiais tais metais sudarė 79 % tokių sandorių (vertės atžvilgiu – 54 %).

Per tą patį trejų metų laikotarpį atsiskaitymų fizinėse pardavimo vietose dalis naudojantis kortele padidėjo 5 procentiniais punktais – nuo 19 iki 24 % (vertės atžvilgiu – 41 %). 2019 m. beveik keturi iš dešimties sandorių kortele buvo atlikti naudojantis bekontakčio mokėjimo technologija.

Už pirkinius internetu suaugę euro zonos vartotojai daugiausia mokėjo kortelėmis (49 % sandorių), o vienas iš keturių tokių sandorių buvo atliktas naudojantis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Apmokant sąskaitas keturi iš dešimties sandorių atlikti naudojantis tiesioginio debeto paslauga, du iš dešimties – įvykdžius kredito pervedimą.

Siekdamas suprasti galimą dabartinės pandemijos poveikį vartotojų mokėjimo įpročiams, 2019 m. vykdytą tyrimą ECB papildė ad hoc apklausa, atlikta 2020 m. liepos mėn. Keturi iš dešimties respondentų nurodė, kad, prasidėjus pandemijai, jie rečiau naudojosi grynaisiais pinigais. Nors dauguma taip atsakiusiųjų nurodė manantys, kad jų mokėjimo įpročiai nesikeis ir pandemijai pasibaigus, ilgalaikis poveikis mokėjimo įpročiams vis dar neaiškus.

„Mums nepaprastai svarbu, kad vartotojai galėtų laisvai rinktis mokėjimo būdą. Todėl siekiame užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų nesudėtinga išsigryninti lėšų ir kad grynieji būtų plačiai priimami, bet kartu skatiname ir skaitmeninių mokėjimų naujoves, įskaitant ir mūsų darbą galimo skaitmeninio euro išleidimo klausimu“, kalbėjo Vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta.

Šiandien paskelbti duomenys padės ECB ir euro zonos nacionaliniams centriniams bankams geriau suprasti vartotojų poreikius ir rinkos tendencijas, o taip pat įgyvendinti Eurosistemos mažmeninių mokėjimų ir grynųjų pinigų strategijas. Pastarosios apima konkurencingų, novatoriškų ir atsparių europinių rinkos sprendimų skatinimą, taip pat įsipareigojimą užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų prieinami ir pripažįstami kaip mokėjimo priemonė visoje euro zonoje.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Estherai Tejedor telefonu +49 69 1344 95596.

Pastabos

Grynųjų pinigų strategija 2030 m.