PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB skelbia savo 2018 m. pranešimą apie konvergenciją

2018 m. gegužės 23 d.

  • Visos septynios vertinamos ES valstybės narės padarė pažangą vykdydamos konvergencijos kriterijus.
  • Nė viena iš šalių nevykdo visų Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, įskaitant teisinės konvergencijos kriterijus.
  • Sėkmingam euro įvedimui reikalinga tvari konvergencija.

Vykdydamas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien skelbia savo 2018 m. pranešimą apie konvergenciją. Pranešime vertinamos Bulgarija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija. Nustatyta, kad visos septynios vertinamos ES valstybės narės padarė pažangą vykdydamos euro įvedimui taikomus kriterijus, tačiau nė viena iš jų nevykdo visų kriterijų. Pranešime nagrinėjama, kokį tvarios ekonominės konvergencijos laipsnį pasiekė kiekviena šalis, ir vertinama, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti nacionaliniai centriniai bankai, kad galėtų tapti Eurosistemos dalimi. Pranešime konvergencijos tvarumas vertinamas atsižvelgiant ir į ES sustiprintos ekonominės valdysenos sistemą (pvz., Stabilumo ir augimo paktą ir makroekonominio disbalanso procedūrą) bei kitus aktualius veiksnius, kaip antai, institucinės aplinkos tvirtumą.

Ekonominė konvergencija. Kalbant apie nominaliuosius konvergencijos kriterijus, pažymėtina, kad po ECB 2016 m. pranešimo apie konvergenciją paskelbimo padaryta tam tikra pažanga.

Vertinamų šalių infliacijos lygio skirtumai dar sumažėjo. Tai rodo, kad daroma pažanga siekiant didelio kainų stabilumo. Per 12 mėn. ataskaitinį laikotarpį (2017 m. balandžio mėn. – 2018 m. kovo mėn.) infliacijos lygis ES padidėjo, daugiausia dėl spartaus ekonomikos augimo ir kylančių energijos bei žaliavų kainų. Tai rodo kainų stabilumo kriterijaus pamatinė vertė – šį kriterijų atitiko penkios iš septynių pranešime vertinamų šalių. Čekijoje ir Vengrijoje infliacija viršijo pamatinę vertę, Rumunijoje ir Švedijoje ji buvo lygi pamatinei vertei, Lenkijoje ir Bulgarijoje – buvo mažesnė, o Kroatijoje – gerokai mažesnė už pamatinę vertę. Manoma, kad per keletą ateinančių metų vertinamose šalyse infliacija dar padidės. Vertinant ateities perspektyvą, pasakytina, kad infliacijos konvergencijos tvarumas daugumoje vertinamų šalių ilgesniuoju laikotarpiu kelia susirūpinimą.

Pranešime pabrėžiama, kad fiskaliniai rodikliai akivaizdžiai pagerėjo – pažanga mažinant fiskalinius disbalansus padaryta daugumoje pranešime vertinamų šalių. 2017 m. visose vertinamose šalyse užfiksuotas fiskalinis balansas – fiskalinio deficito ir BVP santykis neviršijo 3 % pamatinės vertės. Nė vienai šaliai šiuo metu netaikoma perviršinio deficito procedūra. Ši procedūra 2016 m. buvo taikoma Kroatijai. Taigi visos vertinamos šalys atitinka deficito kriterijų. Tik Kroatijos ir Vengrijos skolos santykis viršija 60 % BVP, tačiau abiejose šalyse jis pakankamai sparčiai mažėja ir artėja prie 60 % BVP, todėl gali būti vertinamas kaip atitinkantis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus.

Nė viena iš vertinamų šalių nedalyvauja valiutų kurso mechanizme (VKM II). Dvejų metų ataskaitiniu laikotarpiu daugumos vertinamų šalių valiutų kursams buvo būdingas palyginti didelis kintamumas. Išimtys buvo Bulgarija (su valiutų valdybos modeliu euro atžvilgiu) ir Kroatija (su griežtai valdomais valiutos kurso svyravimais).

Vertinant ilgalaikių palūkanų normų konvergenciją, pasakytina, kad penkiose iš septynių vertinamų šalių ilgalaikės palūkanų normos buvo mažesnės už 3,2 % pamatinę vertę. Lenkijoje ir Rumunijoje ilgalaikės palūkanų normos buvo didesnės už pamatinę vertę. Mažiausios ilgalaikės palūkanų normos buvo Čekijoje ir Švedijoje.

Tvari konvergencija yra būtina. Eurą įsivedančios šalys turėtų galėti įrodyti savo konvergencijos proceso tvarumą. Būtina tvarios konvergencijos sąlyga – makroekonominis stabilumas, pirmiausia – patikima fiskalinė politika. Dauguma vertinamų šalių padarė pažangą mažindamos savo makroekonominius disbalansus. Tvariai konvergencijai užtikrinti reikia patikimų institucijų. Šalys privalo turėti gerai veikiančias produktų ir darbo rinkas. Tai būtina siekiant įveikti makroekonominius sukrėtimus. Be to, norint išvengti makroekonominių disbalansų susidarymo, pavyzdžiui, pernelyg didelio turto kainų augimo ir kredito pakilimo bei nuosmukio ciklų, būtina įgyvendinti tinkamą makroprudencinę politiką. Galiausiai turi būti įdiegta tinkama finansų įstaigų priežiūros ir pertvarkymo sistema, visų pirma atsižvelgiant į bankų sąjungos ir Bendro priežiūros mechanizmo sukūrimą.

Teisinė konvergencija. Nė vienos iš septynių vertinamų šalių teisinė bazė nėra visiškai suderinta su visais euro įvedimui keliamais reikalavimais. Vis dar neištaisyti neatitikimai centrinio banko nepriklausomumo, visų pirma institucinio ir finansinio, taip pat ir asmeninio nepriklausomumo srityse. Be to, visose vertinamose šalyse, išskyrus Kroatiją, yra nesuderintų nuostatų dėl piniginio finansavimo draudimo ir šių šalių centrinių bankų teisinės integracijos į Eurosistemą.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Stefan Ruhkamp, tel. +49 69 1344 5057.

Pastabos.

  • Pranešimas apie konvergenciją rengiamas bent kartą per dvejus metus arba prie euro zonos prisijungti norinčios ES valstybės narės prašymu.
  • Šiuos pranešimus rengia ir ECB, ir Europos Komisija. Juose aprašoma euro zonai nepriklausančių valstybių narių pažanga, padaryta vykdant kriterijus, būtinus eurui įsivesti.

Research & Publications

European Commission

Kontaktai žiniasklaidai