Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos

2021 m. kovo 11 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu pasveikinti visus, stebinčius mūsų spaudos konferenciją. Pristatysime, ką posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nusprendė Valdančioji taryba.

Nors tikimasi, kad 2021 m. ekonominė padėtis pagerės, tačiau artimiausio laikotarpio ekonominė perspektyva vis dar neapibrėžta, o tai daugiausia susiję su pandemijos raida ir skiepijimo kampanijų tempu. Atsigavusi pasaulinė paklausa ir papildomos fiskalinės priemonės palaiko pasaulio ir euro zonos ekonominį aktyvumą. Tačiau vis dar dideli susirgimų koronavirusu (COVID-19) skaičiai, viruso atmainų plitimas ir su tuo susijęs viruso plitimo ribojimo priemonių griežtinimas ir taikymo pratęsimas trumpuoju laikotarpiu slopina euro zonos ekonominį aktyvumą. Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad šiuo metu vykstančios skiepijimo kampanijos ir numatomas nuoseklus ribojimo priemonių švelninimas leidžia tikėtis, kad 2021 m. ekonominis aktyvumas stipriai atsigaus. Infliacija per pastaruosius mėnesius padidėjo – tai daugiausia nulėmė tam tikri trumpalaikiai veiksniai ir pakilusios energijos kainos. Kita vertus, esant nedidelei paklausai ir dideliam darbo ir produktų rinkų sąstingiui, kainų spaudimas tebėra nedidelis. Nors mūsų naujausiose ekspertų prognozėse numatyta, kad spaudimas grynajai infliacijai pamažu didės, jose taip pat patvirtinama, kad infliacijos perspektyva vidutiniu laikotarpiu bus iš esmės tokia, kokia buvo numatyta 2020 m. gruodžio mėn. ekspertų prognozėse, ir kad infliacija bus mažesnio negu mūsų siekiamo lygio.

Dabartinėmis aplinkybėmis tebėra būtina pandemijos laikotarpiu išsaugoti palankias finansavimo sąlygas. Finansavimo sąlygas apibūdina holistinis rodiklių rinkinys, apimantis įvairias sritis, t. y. visą pinigų politikos perdavimo grandinę nuo nerizikingų palūkanų normų ir vyriausybės skolos vertybinių popierių pajamingumo iki bendrovių obligacijų pajamingumo ir bankų teikiamo kredito sąlygų. Nuo metų pradžios rinkos palūkanų normos didėjo – tai kelia grėsmę finansavimo sąlygoms bendresne prasme. Kredito sąlygas bankai nustato daugiausia vadovaudamiesi nerizikingomis palūkanų normomis ir vyriausybės skolos vertybinių popierių grąža. Jeigu šios rinkos palūkanų normos didėtų daug ir ilgai ir jei tai nebūtų kontroliuojama, finansavimo sąlygos visiems ekonomikos sektoriams gali būti pradėtos griežtinti per anksti. Tai nepageidautina tokiu metu, kai vis dar būtina išsaugoti palankias finansavimo sąlygas tam, kad būtų sumažintas neapibrėžtumas ir sustiprintas pasitikėjimas ir taip skatinamas ekonominis aktyvumas ir vidutiniu laikotarpiu užtikrinamas kainų stabilumas.

Atsižvelgdama į visa tai, Valdančioji taryba priėmė šiuos sprendimus.

Pirma, toliau vykdysime grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už bendrą 1 850 mlrd. eurų sumą bent iki 2022 m. kovo pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso sukeltos krizės etapas. Atsižvelgdama į bendrą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvos vertinimą, Valdančioji taryba mano, kad per ateinantį ketvirtį pirkimai pagal SPPP bus vykdomi gerokai sparčiau negu per pirmuosius šių metų mėnesius.

Juos vykdysime lanksčiai, atsižvelgdami į rinkos sąlygas ir siekdami išvengti finansavimo sąlygų griežtinimo, nes tai būtų nesuderinama su siekiu atsverti pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai. Be to, pirkimus lanksčiai skirstant laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų ir toliau bus užtikrinamas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Jeigu palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti vykdant turto pirkimus neišnaudojant visos gryniesiems pirkimams pagal SPPP numatytos sumos per tam numatytą laiką, nebūtina ją visą išnaudoti. Šią sumą lygiai taip pat galima pakoreguoti, jeigu to reikėtų, kad būtų palaikytos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai.

Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, reinvestuosime bent iki 2023 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Antra, pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP) vykdomi grynieji pirkimai ir toliau bus vykdomi už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Mes tebemanome, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas.

Be to, ketiname ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Trečia, Valdančioji taryba nusprendė ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Galiausiai toliau didinsime likvidumą vykdydami refinansavimo operacijas. Pažymėtina, kad mūsų trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operacijos tebėra patrauklus finansavimo šaltinis bankams – tai skatina bankus skolinti bendrovėms ir namų ūkiams.

Kaip ir iki šiol, yra labai svarbu pandemijos laikotarpiu išsaugoti palankias finansavimo sąlygas visiems sektoriams ir taip paskatinti ekonominę veiklą ir vidutiniu laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą. Mes taip pat toliau stebėsime valiutų kurso raidą, kad galėtume įvertinti jos galimą poveikį infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu. Laikydamiesi simetrinio tikslo ir savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, esame pasirengę atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad infliacija tvariai artėtų prie siekiamo lygio.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. 2020 m. trečiąjį ketvirtį sparčiai augęs, ketvirtąjį ketvirtį euro zonos realusis BVP sumažėjo 0,7 %. Vertinant visus metus, pasakytina, kad 2020 m. realusis BVP sumažėjo 6,6 %, o tų metų ketvirtąjį ketvirtį ekonominio aktyvumo lygis buvo 4,9 % žemesnis negu prieš pandemiją, 2019 m. pabaigoje.

Gaunami ekonominiai ir apklausų duomenys bei didelio dažnio rodikliai leidžia daryti išvadą, kad 2021 m. pirmąjį ketvirtį ekonomika vis dar bus silpna dėl tebesitęsiančios pandemijos ir su ja susijusių viruso plitimo ribojimo priemonių. Todėl tikėtina, kad realusis BVP šių metų pirmąjį ketvirtį vėl sumažės.

Ekonomikos raida įvairiose šalyse ir sektoriuose vis dar nevienoda – paslaugų sektorių nepalankiau nei pramonės sektorių, kuris atsigauna sparčiau, veikia socialinės sąveikos ir judumo ribojimo priemonėms. Nors fiskalinės politikos priemonėmis užtikrinama parama namų ūkiams ir įmonėms, dėl pandemijos ir jos padarinių užimtumui bei uždarbiui vartotojai ir toliau elgiasi atsargiai. Be to, silpnesni įmonių balansai ir padidėjęs neapibrėžtumas dėl ekonominės perspektyvos tebeslopina verslo investicijas.

Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad šiuo metu vykstančios skiepijimo kampanijos ir ribojimo priemonių švelninimas – užkertantys kelią bet kokiems kitiems nepalankiems su pandemija susijusiems pokyčiams – leidžia tikėtis, kad 2021 m. ekonominis aktyvumas stipriai atsigaus. Vidutiniu laikotarpiu euro zonos ekonomikos atsigavimą turėtų skatinti palankios finansavimo sąlygos, skatinamoji fiskalinė politika bei dėl atšaukiamų ribojimo priemonių atsigaunanti paklausa.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2021 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatytas pagrindinis scenarijus. Prognozuojama, kad 2021 m. realiojo BVP metinis augimo tempas bus 4,0 %, 2022 m. – 4,1 %, o 2023 m. – 2,1 %. Palyginti su 2020 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, ekonominio aktyvumo prognozė iš esmės nepakeista.

Apskritai su vidutinio laikotarpio euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika tapo labiau subalansuota, nors artimiausio laikotarpio perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Viena vertus, vilčių teikia didelio masto fiskalinėmis paskatomis stiprinama geresnė pasaulinės paklausos perspektyva ir vykstančios skiepijimo kampanijos. Kita vertus, lėtesnio augimo riziką vis dar didina tebesitęsianti pandemija, įskaitant viruso atmainų plitimą, ir jos padariniai ekonominėms ir finansinėms sąlygoms.

2021 m. sausio ir vasario mėn. metinė infliacija euro zonoje šoktelėjo iki 0,9 % (gruodžio mėn. buvo –0,3 %). Bendrosios infliacijos augimas atspindi daug pavienių išskirtinių veiksnių, tokių kaip laikino PVM tarifo sumažinimo laikotarpio pabaiga Vokietijoje, uždelsto pardavimo laikotarpiai kai kuriose euro zonos šalyse, didesnių nei įprasta SVKI svorių pokyčių poveikis 2021 m. ir didesnis energijos kainų kilimas. Sprendžiant pagal dabartines naftos ateities sandorių kainas, tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais bendroji infliacija padidės, tačiau dėl besikeičiančios veiksnių, šiuo metu skatinančių infliacijos kilimą, raidos tikėtina, kad šiais metais infliacijos lygis šiek tiek svyruos. Galima tikėtis, kad šių veiksnių poveikio metiniam infliacijos lygiui nebeliks kitų metų pradžioje. Dėl dabartinių pasiūlos suvaržymų ir atsigaunančios vidaus paklausos, kainų spaudimas šiais metais turėtų šiek tiek padidėti, tačiau dėl mažo spaudimo didinti darbo užmokestį ir praeityje sustiprėjusio euro kurso, bendras kainų spaudimas, manoma, tebebus nedidelis. Pandemijos poveikiui silpnėjant, dėl skatinamosios pinigų ir fiskalinės politikos poveikio mažėsiantis didelis ekonomikos sąstingis turėtų, be kitų veiksnių, vidutiniu laikotarpiu nuosekliai didinti infliaciją. Apklausų ir rinkos duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai tebėra maži, bet rinkos duomenimis pagrįsti rodikliai toliau gerėjo.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2021 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatytas pagrindinis scenarijus. Numatoma, kad 2021 m. metinė infliacija bus 1,5 %, 2022 m. – 1,2 %, o 2023 m. – 1,4 %. Palyginti su 2020 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos prognozė 2021 ir 2022 m. buvo padidinta, daugiausia dėl laikinų veiksnių ir didesnio energijos kainų kilimo, o prognozė 2023 m. nepasikeitė.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2021 m. sausio mėn. pinigų junginio (P3) metinis augimo tempas buvo 12,5 %, palyginti su 12,4 % (2020 m. gruodžio mėn.) ir 11,0 % (2020 m. lapkričio mėn.). Spartų pinigų junginio augimą ir toliau skatino Eurosistemos vykdomi turto pirkimai – tai tebėra pagrindinis pinigų kūrimo šaltinis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė vis dar teikiama likvidumui pinigų turinčiame sektoriuje, ir į mažas likvidžiausių pinigų formų laikymo alternatyviąsias sąnaudas, pinigų junginio P3 augimą ir toliau labiausiai skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Kalbant apie paskolas privačiajam sektoriui, pasakytina, kad paskolų ne finansų bendrovėms augimas buvo truputį mažesnis, o skolinimas namų ūkiams – stabilus. Paskolų ne finansų bendrovėms mėnesinis srautas mažėja nuo vasaros pabaigos, tačiau metinis augimo tempas iš esmės nepakito ir buvo 7,0 % (2020 m. gruodžio mėn. sudarė 7,1 %). Tai vis dar atspindi labai padidėjusį skolinimą pirmąjį pusmetį. Paskolų namų ūkiams teigiamas mėnesinis srautas buvo stabilus. 2021 m. sausio mėn. metinis šių paskolų augimo tempas iš esmės nepakito ir buvo 3,0 % (2020 m. gruodžio mėn. – 3,1 %)

Apskritai mūsų politikos priemonės kartu su šalių vyriausybių ir kitų Europos institucijų priimtomis priemonėmis tebėra labai svarbios siekiant palaikyti dabartines bankų skolinimo sąlygas ir užtikrinti galimybę gauti finansavimą, visų pirma tiems, kuriems pandemija daro didžiausią poveikį.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad būtų skatinama ekonominė veikla ir kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad, staiga smukus euro zonos ekonomikos augimui, tebėra būtinas ambicingas ir suderintas fiskalinės politikos pobūdis. Dėl tebesitęsiančios pandemijos ir su ja susijusių viruso plitimo ribojimų priemonių, įmonių ir namų ūkių sukuriama paklausa yra nedidelė, todėl parama turėtų ir toliau būti teikiama per nacionalinę fiskalinę politiką. Fiskalinės priemonės, kurių imamasi reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, turėtų būti kuo tikslingesnės ir laikinos, kad problemos būtų sprendžiamos veiksmingai ir kad būtų palaikomas greitas ekonomikos atsigavimas. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos trys apsauginės priemonės darbuotojams, verslui ir vyriausybėms yra svarbi finansinė parama.

Valdančioji taryba pripažįsta priemonių paketo „Next Generation EU“ svarbą ir pabrėžia, kad jis turi būti pradėtas įgyvendinti nedelsiant. Ji ragina valstybes nares užtikrinti, kad Sprendimas dėl nuosavų išteklių būtų laiku ratifikuotas, taip pat nedelsiant baigti rengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir skirti lėšų produktyvioms viešosioms išlaidoms, kartu vykdant produktyvumą didinančią struktūrinę politiką. Taip programa „Next Generation EU“ padės užtikrinti spartesnį, stipresnį ir tolygesnį atsigavimą ir padidins valstybių narių ekonomikos atsparumą bei augimo potencialą, o kartu padidins pinigų politikos veiksmingumą euro zonoje. Tokia struktūrinė politika itin svarbi norint išspręsti įsisenėjusias struktūrines ir institucines problemas ir paspartinti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos ir skaitmeninio formato.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai