Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christinė Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindos

Frankfurtas prie Maino, 2020 m. spalio 29 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu pasveikinti visus, stebinčius mūsų spaudos konferenciją. Pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nusprendė Valdančioji taryba.

Atsinaujinęs užsikrėtusiųjų koronavirusu (COVID-19) skaičiaus augimas vėl kelia iššūkių visuomenės sveikatai ir euro zonos bei pasaulio ekonomikos augimo perspektyvoms. Gaunama informacija rodo, kad po stipraus, tačiau dalinio ir netolygaus ekonominės veiklos atsigavimo vasaros mėnesiais euro zonos ekonomikos atsigavimas praranda pagreitį greičiau, negu tikėtasi. Didėjantis COVID-19 atvejų skaičius ir dėl to griežtinamos viruso plitimo ribojimo priemonės slopina aktyvumą, o tai akivaizdžiai pablogina artimiausio laikotarpio perspektyvas. Ekonominis aktyvumas apdirbamosios gamybos sektoriuje toliau didėjo, tačiau paslaugų sektoriuje jis pastebimai lėtėjo. Nors fiskalinės politikos priemonėmis užtikrinama parama namų ūkiams ir įmonėms, vartotojai, atsižvelgdami į pandemiją ir jos padarinius užimtumui ir uždarbiui, elgiasi atsargiai. Be to, silpnesni balansai ir padidėjęs neapibrėžtumas dėl ekonominės perspektyvos slopina verslo investicijas. Nedidelės paklausos ir didelio darbo ir produktų rinkų sąstingio kontekste bendrąją infliaciją slopina mažos energijos kainos ir vangus kainų spaudimas.

Pinigų politikos priemonės, kurių ėmėmės nuo kovo pradžios, padeda išlaikyti palankias finansavimo sąlygas visiems sektoriams ir jurisdikcijoms visoje euro zonoje ir yra labai svarbi pagalba siekiant paskatinti ekonominę veiklą ir vidutiniu laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą. Akivaizdu, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių ekonomikos augimas bus lėtesnis, negu prognozuota, todėl Valdančioji taryba atidžiai vertins gaunamą informaciją, įskaitant pandemijos dinamiką, vakcinų sukūrimo perspektyvas ir valiutų kursų raidą. Gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse bus iš naujo nuodugniai įvertinta ekonomikos augimo perspektyva ir rizikų pusiausvyra. Atsižvelgdama į šį atnaujintą vertinimą, Valdančioji taryba, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, atitinkamai peržiūrės savo priemones, kad būtų tinkamai reaguojama į kintančią situaciją ir kad būtų užtikrinta, jog finansavimo sąlygos ir toliau būtų palankios ekonomikos atsigavimui ir taip atsvertų pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai, taip skatindamos tvarią infliacijos raidą siekiamo lygio link.

Todėl nusprendėme ir toliau vykdyti skatinamąją pinigų politiką.

Pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisime. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Toliau vykdysime turto pirkimą pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už 1 350 mlrd. eurų sumą. Pirkimai pagal šią programą padės sušvelninti bendrą pinigų politikos pobūdį ir taip atsverti pandemijos daromą spaudimą numatomai infliacijos raidai. Jie ir toliau bus vykdomi lanksčiai paskirstant laike pagal turto klases ir jurisdikcijas. Tai padeda mums veiksmingai riboti sklandžiam pinigų politikos perdavimui kylančią riziką. Grynuosius turto pirkimus pagal SPPP vykdysime bent iki 2021 m. birželio pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso krizės etapas. Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, reinvestuosime ne trumpiau kaip iki 2022 m. pabaigos. Bet kokiu atveju laipsniškas SPPP portfelio mažėjimas suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui.

Toliau iki metų pabaigos bus vykdomi grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP) kartu su papildomais 120 mlrd. eurų vertės laikinais pirkimais. Mes tebemanome, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Mes taip pat toliau teiksime daug likvidumo likvidumą vykdydami refinansavimo operacijas. Pažymėtina, kad trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operacijos tebėra patrauklus finansavimo šaltinis bankams – tai skatina bankus skolinti bendrovėms ir namų ūkiams.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. 2020 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP sumažėjo 11,8 %. 2020 m. balandžio mėn. pasiekusi žemiausią kritimo tašką, trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomika smarkiai atsigavo – tai sudarė maždaug pusę per pirmąjį pusmetį sumažėjusių apimčių. Akivaizdu, kad spartus užsikrėtusiųjų koronaviruso infekcija skaičiaus didėjimas ir dėl to nuo vasaros griežtinamos viruso plitimo ribojimo priemonės nepalankiai veikia trumpalaikę perspektyvą. Iš pastarojo meto oficialių duomenų, apklausų rezultatų ir didelio dažnio rodiklių matyti, kad paskutinįjį šių metų ketvirtį ekonominė veikla smarkiai nuslops. Be to, ekonominė raida sektoriuose tebėra nevienoda. Visų pirma aktyvumas paslaugų sektoriuje vėl lėtėja, nes jį labiausiai paveikė nauji socialinės veiklos ir judumo apribojimai. Nors su pandemijos raida susijęs neapibrėžtumas veikiausiai slopins darbo rinkos, vartojimo ir investicijų atsigavimą, euro zonos ekonomikos aktyvumą ir toliau turėtų skatinti palankios finansavimo sąlygos ir skatinamoji fiskalinė politika.

Apskritai, akivaizdu, kad euro zonos ekonomikos augimas bus lėtesnis, negu prognozuota. Tai daugiausia siejama su pastaruoju metu vėl pradėjusiu augti naujų užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejų skaičiumi, su dėl šios priežasties griežtinamomis viruso plitimo ribojimo priemonėmis ir sunkiai prognozuojama pandemijos trukme bei jos padariniais ekonominėms ir finansinėms sąlygoms.

Dėl energijos išteklių, pramonės prekių, neįskaitant energijos, ir paslaugų kainų pokyčių euro zonos metinė infliacija, rugpjūčio mėn. buvusi –0,2 %, rugsėjo mėn. sumažėjo iki –0,3 %. Atsižvelgiant į naftos kainų raidą ir į laikiną PVM sumažinimą Vokietijoje, tikėtina, kad bendroji infliacija tebebus neigiama iki 2021 m. pradžios. Be to, dėl silpnos paklausos, ypač turizmo ir su kelionėmis susijusiuose sektoriuose, taip pat dėl mažesnio spaudimo didinti darbo užmokestį ir sustiprėjusio euro kurso artimiausiu metu kainų spaudimas tebebus nedidelis. Pandemijos poveikiui nykstant, dėl skatinamosios pinigų ir fiskalinės politikos poveikio atsigausianti paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų didinti infliaciją. Rinkos ir apklausų duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai beveik nesikeitė ir tebėra žemi.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad pinigų junginys P3, 2020 m. rugpjūčio mėn. sudaręs 9,5 %, rugsėjo mėn. padidėjo iki 10,4 %, taigi, ir toliau buvo gerokai didesnis negu iki COVID-19 pandemijos. Spartus pinigų junginio augimas tebėra susijęs su vidaus kreditų augimu ir Eurosistemos tebevykdomais turto pirkimais, taip pat su tuo, kad atsargumo sumetimais vis dažniau pirmenybė teikiama likvidumui pinigų turinčiame sektoriuje. Esant tokioms aplinkybėms pinigų junginio P3 augimą labiausiai ir toliau skatino siaurasis pinigų junginys P1, apimantis likvidžiausias pinigų formas.

Paskolų privačiajam sektoriui raidą vis dar formuoja COVID-19 pandemijos padariniai ekonominei veiklai. Pirmaisiais pandemijos mėnesiais labai padidėjęs paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas rugsėjo mėn. buvo toks pat kaip rugpjūtį, t. y. 7,1 %. Tačiau po tuo slypi pastaruosius kelis mėnesius mažėję paskolų srautai. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas padidėjo tik truputį – rugpjūčio mėn. buvęs 3,00 %, rugsėjo mėn. buvo 3,1 %. Dėl bankų taikomų istoriškai mažų palūkanų normų toliau didėjo paskolų privačiajam sektoriui lygis.

Remiantis 2020 m. trečiojo ketvirčio bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatais, paskolų teikimo įmonėms sąlygos griežtėjo. Bankai nurodė, kad jų finansavimo sąlygos ir balansai tebėra palankūs skolinimui, tačiau nuogąstavimai, kad rizika yra išaugusi, gali turėti poveikio jų požiūriui į naujų paskolų teikimą. Apklausoje dalyvavę bankai nurodė, kad trečiąjį ketvirtį sumažėjo paskolų įmonėms paklausa – tai siejama su sumažėjusiu poreikiu skubiai gauti likvidumo ir sumažėjusiomis įmonių investicijomis. Iš apklausos rezultatų matyti, kad trečiąjį ketvirtį padidėjo grynoji paskolų namų ūkiams paklausa – tai taip pat rodo ketinimą griežtinti paskolų namų ūkiams teikimo sąlygas.

Apskritai mūsų priemonės kartu su šalių vyriausybių ir Europos institucijų priimtomis kreditavimo skatinimo priemonėmis ir toliau užtikrina nuolatinę galimybę gauti finansavimą, taip pat ir tiems, kuriems pandemija daro didžiausią poveikį.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad būtų skatinama ekonominė veikla ir kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad, staiga smukus euro zonos ekonomikos augimui ir sumažėjus privačiai paklausai, šiuo metu tebėra būtinas ambicingas ir suderintas fiskalinės politikos pobūdis. Nors fiskalinės priemonės, kurių imamasi reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, turėtų būti kuo tikslingesnės ir laikinos, dėl mažos įmonių ir namų ūkių paklausos ir padidėjusios rizikos, kad atsigavimas vėluos, būtinas tolesnis skatinimas nacionalinės fiskalinės politikos priemonėmis. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos trys apsauginės priemonės darbuotojams, verslui ir valstybėms dabartinėje situacijoje yra svarbi finansinė parama.

Valdančioji taryba pripažįsta priemonių paketo „Next Generation EU“ svarbą ir pabrėžia, kad jis turi būti nedelsiant pradėtas įgyvendinti. Jeigu tik lėšos bus naudojamos produktyvioms viešosioms išlaidoms ir jeigu kartu bus vykdoma produktyvumą didinanti struktūrinė politika, „Next Generation EU“ padės užtikrinti spartesnį, stipresnį ir tolygesnį atsigavimą ir padidins valstybių narių ekonomikos atsparumą bei augimo potencialą, o kartu padidins pinigų politikos veiksmingumą euro zonoje. Tokia struktūrinė politika itin svarbi norint išspręsti įsisenėjusias struktūrines ir institucines problemas ir paspartinti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos ir skaitmeninio formato.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai