Menu

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2020 m. birželio 4 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nusprendė Valdančioji taryba.

Gaunama informacija patvirtina, kad vyksta precedento neturintis euro zonos ekonomikos susitraukimas. Koronaviruso (COVID-19) pandemija ir priemonės, skirtos jos plitimui sustabdyti, nulėmė staigų ekonominio aktyvumo smukimą. Daugybei žmonių netekus darbo ir pajamų ir esant išimtinai dideliam neapibrėžtumui dėl ekonominės perspektyvos, labai sumažėjo vartojimo išlaidos ir investicijos. Nors apklausų duomenys ir tikralaikiai ekonominio aktyvumo rodikliai rodo, kad yra ženklų, jog padėtis nustojo blogėti ir pamažu švelninamos viruso plitimo ribojimo priemonės, kol kas padėtis gerėja lėtai, palyginti su tempu, kuriuo šie rodikliai blogėjo pastaruosius du mėnesius. Birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse numatoma, kad šių metų antrąjį ketvirtį ekonomikos augimas mažės precedento neturinčiu tempu, o antrąjį pusmetį vėl pradės didėti. Tai daugiausia lems fiskalinės ir pinigų politikos didelės apimties pagalbos priemonės. Prognozėse taip pat visu prognozuojamu laikotarpiu labai sumažintas ekonominio aktyvumo lygis ir infliacijos perspektyvos rodikliai, nors bazinis scenarijus yra susijęs su išimtinai dideliu neapibrėžtumu. Bendrąją infliaciją slopina mažesnės energijos kainos, vis dėlto labai sumažėjus realiojo BVP augimui ir dėl to labai padidėjus ekonomikos sąstingiui, kainų spaudimas ir toliau turėtų būti nedidelis.

Pagal savo įgaliojimus Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti būtiną skatinamosios pinigų politikos lygį ir sklandų pinigų politikos perdavimą visuose sektoriuose ir šalyse. Todėl priėmėme sprendimus dėl pinigų politikos priemonių, skirtų ekonomikai sustiprinti jai pamažu vėl pradedant atsigauti ir kainų stabilumui palaikyti vidutiniu laikotarpiu.

Pirma, Valdančioji taryba nusprendė padidinti specialiajai pandeminei pirkimo programai (SPPP) numatytą sumą 600 mlrd. eurų iki bendros 1 350 mlrd. eurų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pandemijos prognozuojamu laikotarpiu numatoma mažesnė infliacija, SPPP apimties padidinimas padės dar sušvelninti bendrą pinigų politikos pobūdį ir palaikyti realiosios ekonomikos, ypač bendrovių ir namų ūkių, finansavimo sąlygas. Pirkimai ir toliau bus vykdomi lanksčiai paskirstant laike pagal turto klases ir jurisdikcijas. Tai mums padeda veiksmingai riboti sklandžiam pinigų politikos perdavimui kylančią riziką.

Antra, nusprendėme grynuosius turto pirkimus pagal SPPP vykdyti ilgiau – bent iki 2021 m. birželio pabaigos. Bet kokiu atveju grynuosius turto pirkimus pagal SPPP vykdysime tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso krizės etapas.

Trečia, Valdančioji taryba nusprendė, kad pagrindinės sumos, gautos iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, bus reinvestuojamos ne trumpiau kaip iki 2022 m. pabaigos. Bet kokiu atveju SPPP portfelio laipsniškas mažėjimas suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Ketvirta, toliau iki metų pabaigos bus vykdomi grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP) kartu su papildomais 120 mlrd. eurų vertės laikinais pirkimais. Mes tebemanome, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas.

Penkta, ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Šešta, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio, ir kad grynosios infliacijos raida tai nuosekliai patvirtina.

Kartu su jau vykdomomis didelį skatinamąjį poveikį darančiomis pinigų politikos priemonėmis šiandien priimti sprendimai padės užtikrinti ekonomikai reikalingą likvidumą bei finansavimo sąlygas, namų ūkių ir įmonių kreditavimą ir prisidės palaikant visiems sektoriams ir jurisdikcijoms palankias finansavimo sąlygas, siekiant paspartinti ekonomikos atsigavimą po koronaviruso sukelto nuosmukio. Dabartinėje greitai besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje Valdančioji taryba yra ir toliau visiškai pasiryžusi padaryti viską, ko reikia ir ką gali pagal savo įgaliojimus, kad padėtų visiems euro zonos piliečiams šiuo ypač sunkiu metu. Visų pirma tai susiję su mūsų vaidmeniu užtikrinant, kad, mums veikiant pagal įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą, mūsų vykdomos pinigų politikos poveikis būtų perduodamas visoms ekonomikos sritims ir visoms jurisdikcijoms. Todėl, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, Valdančioji taryba tebėra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad, laikydamasi simetrinio tikslo, užtikrintų tvarią infliacijos raidą.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą pradėdama nuo ekonominės analizės. Naujausi ekonominiai rodikliai ir apklausų rezultatai patvirtina staigų euro zonos ekonomikos susitraukimą ir spartų darbo rinkos sąlygų blogėjimą. Koronaviruso pandemija ir būtinosios viruso plitimo ribojimo priemonės labai paveikė apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektorius, dėl to sumažėjo euro zonos ekonomikos gamybos pajėgumai ir vidaus paklausa. 2020 m. pirmąjį ketvirtį, kai daugumoje šalių ribojimo priemonės buvo taikomos tik nuo kovo vidurio, euro zonos realusis BVP, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 3,8 %. Apklausų ir faktiniai duomenys bei didelio dažnio rodikliai rodo, kad antrąjį ketvirtį realusis BVP toliau labai mažės. Naujausi rodikliai rodo šiokį tokį padėties pagerėjimą gegužės mėn., kai kuriems ekonomikos segmentams vėl pamažu pradėjus vykdyti veiklą. Atitinkamai, kadangi toliau švelninamos ribojimo priemonės, trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonominis aktyvumas turėtų pamažu atsigauti. Tai turėtų skatinti palankios finansavimo sąlygos, laisvėjantis fiskalinės politikos pobūdis ir atsigaunantis pasaulinis ekonominis aktyvumas, tačiau išlieka didelis neapibrėžtumas dėl bendro atsigavimo tempo ir masto.

Šį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2020 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Pagal prognozių pagrindinį scenarijų numatoma, kad metinis realiojo BVP augimas 2020 m. sumažės 8,7, o 2021 ir 2022 m. padidės atitinkamai 5,2 ir 3,3 %. Palyginti su 2020 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2020 m. realiojo BVP augimo prognozė sumažinta net 9,5 procentinio punkto, o 2021 ir 2022 m. – padidinta atitinkamai 3,9 ir 1,9 procentinio punkto.

Atsižvelgiant į ypatingą neapibrėžtumą dėl ateities perspektyvų, į prognozes įtraukti ir du alternatyvūs scenarijai, kuriuos paskelbsime mūsų interneto svetainėje pasibaigus šiai spaudos konferencijai. Ekonomikos susitraukimo mastas ir jos atsigavimas labai priklausys nuo viruso plitimo ribojimo priemonių taikymo trukmės ir sėkmingumo, taip pat politikos, kuria siekiama sušvelninti neigiamą poveikį pajamoms ir užimtumui, sėkmingumo ir nuo to, koks bus ilgalaikis poveikis pasiūlos pajėgumams ir vidaus paklausai. Apskritai, Valdančiosios tarybos vertinimu, rizika pagrindinių prognozių atžvilgiu yra mažiau subalansuota.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2020 m. gegužės mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje sumažėjo iki 0,1 % (balandžio mėn. buvo 0,3 %), o tai daugiausia susiję su lėtesniu energijos kainų kilimu. Atsižvelgiant į naftos dabartines ir ateities sandorių kainas, bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų dar šiek tiek mažėti ir išlikti nedidelė iki metų pabaigos. Vidutiniu laikotarpiu mažesnė paklausa slopins infliaciją, o tai tik iš dalies atsvers jos didėjimas dėl tiekimo trikdžių. Rinka pagrįsti ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčių rodikliai tebėra labai žemo lygio. Nors apklausų rezultatais pagrįsti infliacijos lūkesčių rodikliai trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais suprastėjo, poveikis ilgalaikės infliacijos lūkesčiams buvo mažesnis.

Tokį vertinimą patvirtina ir 2020 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad pagal bazinį scenarijų 2020 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 0,3, 2021 m. – 0,8, o 2022 m. – 1,3 %. Palyginti su 2020 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2020 m. infliacijos pagal SVKI prognozė sumažinta 0,8, 2021 m. – 0,6, o 2022 m. – 0,3 procentinio punkto.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2020 m. balandžio mėn. pinigų junginys P3 padidėjo iki 8,3 % (kovo mėn. buvo 7,5 %). Sparčiai didėjantis pinigų kiekis rodo bankų teikiamus kreditus; tai didžiąja dalimi lemia dideli likvidumo ekonomikoje poreikiai. Be to, esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui, atsargumo sumetimais linkstama pereiti prie pinigų atsargų laikymo. Esant tokioms aplinkybėms, labiausiai pinigų junginio P3 augimą ir toliau skatina pinigų junginys P1, apimantis likvidžiausias pinigų formas.

Paskolų privačiajam sektoriui raidą vis dar formuoja koronaviruso padariniai ekonominiam aktyvumui. Metinis paskolų ne finansų bendrovėms augimo tempas 2020 m. balandžio mėn. dar padidėjo iki 6,6 % (kovo mėn. jis siekė 5,5 %) – tai rodo įmonių poreikį finansuoti savo einamąsias išlaidas ir apyvartinį kapitalą sparčiai mažėjant jų pajamoms. O paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas 2020 m. balandžio mėn. sumažėjo iki 3,0 % (kovo mėn. buvo 3,4 %), nes vartojimas buvo suvaržytas dėl taikomų viruso plitimo ribojimo priemonių, mažėjo pasitikėjimas ir prastėjo padėtis darbo rinkoje.

Mūsų taikomos politikos priemonės, visų pirma labai palankios mūsų tikslinėms ilgesnės trukmės refinansavimo operacijoms (TITRO III) taikomos sąlygos, turėtų paskatinti bankus skolinti visiems privačiojo sektoriaus subjektams. Mūsų priemonės kartu su šalių vyriausybių ir Europos institucijų taikomomis priemonėmis užtikrina nuolatinę galimybę gauti finansavimą, taip pat ir tiems, kuriems koronaviruso plitimas daro didžiausią poveikį.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad, smukus euro zonos ekonomikos augimui, tebėra būtina ambicinga ir suderinta fiskalinė politika. Priemonės, kurių imamasi reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, turėtų būti kuo tikslingesnės ir laikinos. Šiame kontekste Europos Vadovų Tarybos patvirtintos trys apsaugos programos dirbantiesiems, verslui ir valstybėms, kurių bendra vertė sudaro 540 mlrd. eurų, yra svarbi finansavimo parama. Kartu Valdančioji taryba primygtinai ragina nedelsti ir toliau dėti dideles pastangas, padėsiančias pasirengti ekonomikos atsigavimui ir jį skatinti. Todėl mes labai palankiai vertiname Europos Komisijos pasiūlymą dėl gaivinimo plano, skirto labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems regionams ir sektoriams paremti, bendrajai rinkai sustiprinti bei ilgalaikiam ir sėkmingam atsigavimui užtikrinti.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai