ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2019 m. gruodžio 12 d.

Ponios ir ponai, malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Šiandien man teko garbė pirmą kartą pirmininkauti ECB valdančiosios tarybos posėdžiui pinigų politikos klausimais. Džiaugiuosi galėdama kartu su savo pavaduotoju pristatyti, ką šiandien per Valdančiosios tarybos posėdį nusprendėme. Posėdyje dalyvavo ir vykdomasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Lapkričio 1 d. atnaujinome grynuosius pirkimus už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP). Manome, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas.

Be to, ketiname ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Nuo spalio pabaigoje vykusio Valdančiosios tarybos posėdžio gaunami duomenys rodo, kad spaudimas infliacijai tebėra nedidelis, o euro zonos ekonomikos augimo dinamika tebėra silpna. Tačiau jau pasirodė ir pirmųjų ženklų, kad augimo lėtėjimas stabilizuojasi ir kad grynoji infliacija šiek tiek padidėjo, kaip ir buvo tikėtasi. Tebedidėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis ir toliau prisideda prie euro zonos ekonomikos atsparumo.

Rugsėjo mėn. Valdančiosios tarybos priimtais sprendimais dėl išsamaus politikos priemonių paketo suteikiame reikšmingą postūmį, padedantį užtikrinti, kad visiems ekonomikos sektoriams būtų sudarytos palankios finansavimo sąlygos. Itin pabrėžtina, kad dėl įmonėms ir namų ūkiams sudarytų palankesnių skolinimosi sąlygų didėja vartojimo išlaidos ir įmonių investicijos. Visa tai paskatins euro zonos ekonomikos augimą, tolesnį vidaus kainų spaudimo didėjimą, taigi ir užtikrintą artėjimą prie mūsų siekiamo vidutinio laikotarpio rodiklio.

Atsižvelgdama į mažos infliacijos perspektyvą, Valdančioji taryba dar kartą pabrėžė būtinybę ir toliau palaikyti itin skatinamojo pobūdžio pinigų politiką ilgesnį laikotarpį, siekiant palaikyti spaudimą grynajai infliacijai ir bendrosios infliacijos raidą vidutiniu laikotarpiu. Todėl akylai stebėsime infliacijos raidą ir vykdomų pinigų politikos priemonių poveikį ekonomikai. Mūsų ateities gairės padės užtikrinti, kad finansinės sąlygos susireguliuotų pagal infliacijos perspektyvos pokyčius. Bet kokiu atveju, Valdančioji taryba, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, ir toliau yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad užtikrintų tvarią infliacijos raidą siekiamo lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. Patvirtinta, kad 2019 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realiojo BVP augimas nesikeitė ir buvo 0,2 %. Tarptautinės prekybos vangumas tebesitęsiančio pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis ir toliau slegia euro zonos apdirbamosios pramonės sektorių ir slopina investicijų didėjimą. Tačiau gaunami ekonominiai duomenys ir apklausų rezultatai, nors nėra labai džiuginantys, rodo, kad euro zonos ekonomikos augimo lėtėjimas pamažu stabilizuojasi. Paslaugų ir statybų sektoriai, nepaisant nedidelio sulėtėjimo 2019 m. antrąjį pusmetį, tebėra atsparūs. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatins palankios finansavimo sąlygos, tebedidėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis, šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir toliau auganti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2019 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2019 m. metinis realusis BVP padidės 1,2 %, 2020 m. – 1,1 %, o 2021 ir 2022 m. – 1,4 %. Palyginti su 2019 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė 2020 m. buvo šiek tiek sumažinta.

Euro zonos ekonomikos augimo perspektyva ir toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, kurią lemia geopolitiniai veiksniai, didėjantis protekcionizmas ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumas, tačiau ši rizika nebėra tokia akivaizdi.

Pagal Eurostato išankstinį įvertį, 2019 m. lapkričio mėn. metinė euro zonos infliacija pagal SVKI padidėjo iki 1,0 %, palyginti su 0,7 % spalio mėn. Infliacijos padidėjimą daugiausia lėmė padidėjusios paslaugų ir maisto kainos. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų šiek tiek padidėti. Infliacijos lūkesčių rodikliai tebėra maži. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės ir toliau yra nedideli, tačiau jau pasirodė nedidelio padidėjimo ženklų, kaip ir buvo tikėtasi. Nors, augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas sustiprėjo, dėl mažesnio augimo pagreičio jų poveikis infliacijai persiduoda lėčiau. Vidutiniu laikotarpiu infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir stabiliai kylančio darbo užmokesčio, turėtų didėti.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2019 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2019 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,2 %, 2020 m. – 1,1 %, 2021 m. – 1,4 %, o 2022 m. – 1,6 %. Palyginti su 2019 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė 2020 m. buvo šiek tiek padidinta, o 2021 m. – sumažinta, daugiausia dėl numatomos energijos kainų raidos ateityje.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad plačiojo pinigų junginio (P3) augimas 2019 m. spalio mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, nepasikeitė ir buvo 5,6 %. Tvarus plačiojo pinigų junginio augimo tempas yra susijęs su bankų teikiamais kreditais privačiajam sektoriui ir mažomis alternatyviosiomis sąnaudomis laikant P3, palyginti su kitomis finansinėmis priemonėmis. Iš visų plačiojo pinigų junginio sudedamųjų dalių jo augimą ir toliau labiausiai skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Paskolų įmonėms ir namų ūkiams augimas tebebuvo stabilus dėl mūsų skatinamosios pinigų politikos poveikio bankų paskolų palūkanų normoms. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas spalio mėn. padidėjo iki 3,8 % (rugsėjo mėn. buvo 3,6 %). Toliau nuosekliai didėjo ir paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas – spalio mėn. jis buvo 3,5 %. Mūsų vykdoma skatinamoji pinigų politika padės išsaugoti labai palankias bankų skolinimo sąlygas ir toliau užtikrins galimybes gauti finansavimą visuose ekonomikos sektoriuose, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti, visuminei paklausai dabartinėmis aplinkybėmis skatinti ir pažeidžiamumui mažinti būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir kitose politikos srityse. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau įgyvendinti struktūrinę politiką, kad padidėtų euro zonos našumas ir augimo potencialas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir padidėtų atsparumas. 2019 m. konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis turėtų būti remiamasi kaip atitinkamomis gairėmis.

Kalbant apie fiskalinę politiką, numatoma, kad ir 2020 m. euro zonos fiskalinės politikos pozicija bus šiek tiek skatinamoji, o tai palaikys ekonomikos augimą. Suprastėjus ekonomikos perspektyvoms, Valdančioji taryba palankiai vertina Eurogrupės raginimą imtis diferencijuotų fiskalinių priemonių ir jos pasiryžimą šias priemones koordinuoti. Fiskalinio manevravimo galimybę turinčios vyriausybės turėtų būti pasirengusios reaguoti laiku ir veiksmingai. Didelę valstybės skolą turinčių šalių vyriausybės turi vykdyti apdairią politiką ir siekti nustatytų struktūrinio balanso rodiklių, nes tai sudarytų sąlygas automatiniams stabilizatoriams laisvai veikti. Visos šalys turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų augimui palankesnę viešųjų finansų struktūrą.

Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse ilgainiui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti Europos Sąjungos fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Gerinti ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą tebėra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba teigiamai vertina atliekamą darbą ir primygtinai ragina imtis tolesnių konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai