SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Frankfurtas prie Maino, 2017 m. rugsėjo 7 d.

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad jos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa. Kalbėdami apie nestandartines pinigų politikos priemones, patvirtiname, kad grynieji turto pirkimai už dabartinę 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus vykdomi iki 2017 m. gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Grynieji pirkimai vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui.

Gaunama informacija, taip pat ir naujos mūsų ekspertų prognozės, patvirtina, kad vidutinio laikotarpio euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyva iš esmės nepasikeitė. Ekonomikos augimas, 2017 m. pirmąją pusę paspartėjęs labiau, negu tikėtasi, tebėra tvirtas ir apima daugelį šalių bei sektorių. Tačiau neseniai svyravęs valiutos kursas sukuria tam tikrą neapibrėžtumą, todėl reikia stebėti, kokio poveikio jis gali turėti vidutinio laikotarpio kainų stabilumo perspektyvai.

Nors tebesitęsiantis ekonomikos atsigavimas stiprina įsitikinimą, kad infliacija pamažu pasieks mūsų norimą lygį, jis dar nepakankamas, kad spartintų infliacijos didėjimą. Grynosios infliacijos rodikliai pastaraisiais mėnesiais šiek tiek padidėjo, tačiau dar tebėra maži. Kad spaudimas grynajai infliacijai sustiprėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, vis dar reikalingas labai aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Jeigu perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, esame pasirengę padidinti mūsų vykdomos turto pirkimo programos apimtį ir (arba) pailginti jos trukmę. Atsižvelgdami į tikėtiną infliacijos raidą ir finansines sąlygas, reikalingas, kad infliacija tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio, šį rudenį priimsime sprendimą dėl mūsų politikos priemonių kalibravimo nuo kitų metų.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,6 % (2017 m. pirmąjį ketvirtį – 0,5 %). Apklausų duomenys rodo, kad augimas ir toliau bus stabilus. Mūsų pinigų politikos priemonės skatina vidaus paklausą ir padėjo mažinti finansinį įsiskolinimą. Asmeniniam vartojimui teigiamą poveikį daro dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų padidėjęs užimtumas ir augantis namų ūkių turtas. Investicijų atsigavimui vis dar turi įtakos labai palankios finansavimo sąlygos ir augantis įmonių pelningumas. Be to, vis labiau atsigaunant pasaulio ekonomikai, didės euro zonos eksportas.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina 2017 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Prognozuojama, kad 2017 m. metinis realusis BVP padidės 2,2 %, 2018 m. – 1,8 %, o 2019 m. – 1,7 %. Palyginti su 2017 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2017 m. realiojo BVP augimo prognozė padidinta dėl spartesnio ekonomikos augimo pastaruoju metu, o likusiu laikotarpiu beveik nepasikeitė.

Su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės tebėra subalansuota. Viena vertus, dėl šiuo metu palankaus ciklinio impulso didėja tikimybė, kad ekonomikos pakilimas bus didesnis, negu tikėtasi. Kita vertus, tebėra lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, daugiausia susijusi su pasauliniais veiksniais ir užsienio valiutų rinkų pokyčiais.

2017 m. rugpjūčio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 1,5 %. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija metų pabaigoje turėtų laikinai sumažėti, daugiausia dėl energijos kainas veikiančių bazės efektų. Per pastaruosius mėnesius grynosios infliacijos rodikliai šiek tiek padidėjo, bet dar nėra įtikinančių jų stabilaus didėjimo požymių. Vidaus sąnaudų spaudimas, susijęs su darbo rinkomis, tebėra nedidelis. Numatome, kad palaikoma mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo, atitinkamai mažėjančio sąstingio ir kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu grynoji infliacija euro zonoje pamažu didės.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2017 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2017 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,5 %, 2018 m. – 1,2 %, o 2019 m. – 1,5 %. Palyginti su 2017 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė šiek tiek sumažinta daugiausia dėl pastaruoju metu padidėjusio euro kurso.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys (P3), nepaisant nedidelių mėnesinių svyravimų, toliau stabiliai didėja: jo metinis augimo tempas 2017 m. liepos mėn. buvo 4,5 % (birželio mėn. – 5,0 %). Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas 2017 m. liepos mėn. sumažėjo iki 9,1 % (birželio mėn. buvo 9,7 %).

Toliau gerėjo paskolų privačiajam sektoriui augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Padidėjo paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas  – 2017 m. liepos mėn. jis buvo 2,4 % (birželio mėn. – 2,0 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nepasikeitė ir sudarė 2,6 %. Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir auga kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, jog tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia ir toliau išsaugoti labai aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį siekiant, kad infliacija būtų tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse taip pat būtina imtis ryžtingų priemonių ilgalaikio ekonomikos augimo potencialui stiprinti ir pažeidžiamumui mažinti. Reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos augimo potencialas ir našumas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, jog visoms šalims būtų naudinga dar labiau pasistengti, kad valstybės finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Visiškas, skaidrus ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad išaugtų euro zonos ekonomikos atsparumas. Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas tebėra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba palankiai vertina tebevykstančias diskusijas dėl tolesnio mūsų ekonominės ir pinigų sąjungos institucinės struktūros gerinimo.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai