Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2015 m. rugsėjo 3 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Kaip visada, pirmiausia paminėsiu priimtus sprendimus.

Remdamasi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize ir veikdama pagal savo ateities gaires, Valdančioji taryba nusprendė pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti.

Toliau sklandžiai vykdoma turto pirkimo programa. Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad, praėjus šešiems mėnesiams nuo viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programos pradžios, Valdančioji taryba dar kartą svarstė, kaip anksčiau skelbta, emisijos dalies limito klausimą ir nusprendė iš pradžių nustatytą 25 % limitą padidinti iki 33 %. Pradėjus taikyti naująjį limitą, kiekvienas atvejis bus vertinamas atskirai, kad Eurosistema netaptų blokuojančia mažuma. Jei, pritaikius naująjį limitą, tokia situacija susidarytų, bus taikomas 25 % limitas.

Pinigų politikos vertinimą grindžiame vadovaudamiesi naujausiais duomenimis, neseniai ekspertų parengtomis makroekonominėmis prognozėmis ir preliminariais pastarojo meto rinkos svyravimų vertinimais. Turima informacija rodo, kad ekonomika atsigauna, nors ir ne taip sparčiai, taip pat infliacijos lygis kyla lėčiau, negu buvo anksčiau prognozuota. Neseniai padidėjo rizika, kad ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyva bus blogesnė, negu buvo prognozuojama. Tačiau, atsižvelgdama į staigius finansų ir žaliavų rinkų svyravimus, Valdančioji taryba mano, kad dar per anksti spręsti, ar šie pokyčiai turės ilgalaikį poveikį kainoms ir tvariam infliacijos priartėjimui prie siekiamo dydžio vidutiniu laikotarpiu, ar šis poveikis bus daugiau laikinas.

Valdančioji taryba atidžiai stebės visą su šiuo klausimu susijusią gaunamą informaciją. Ji pabrėžia, kad prireikus yra pasirengusi ir pajėgi reaguoti bei imtis visų pagal įgaliojimus turimų priemonių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto pirkimo programa gali būti taikoma lanksčiai – gali būti keičiama jos apimtis, sudėtis ir trukmė.

Šiuo metu vykdysime turto pirkimą už 60 mlrd. eurų per mėnesį. Ši priemonė daro teigiamą poveikį įmonių ir namų ūkių kredito prieinamumui ir kainai. Pirkimą planuojama vykdyti iki 2016 m. rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol įsitikinsime, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka mūsų siekį užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti, kaip vertiname turimą informaciją, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2015 m. antrąjį ketvirtį euro zonos realusis BVP padidėjo 0,3 %, t. y. šiek tiek mažiau, negu buvo tikėtasi. Naujausi apklausų duomenys rodo, kad realusis BVP panašiu tempu augs ir antrąjį pusmetį. Apskritai vertiname, kad ekonomikos augimo tendencija išliks, nors augimas ir bus lėtesnis, negu buvo prognozuota. Tai daugiausia susiję su lėtėjančiu besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ekonomikos augimu, darančiu neigiamą įtaką pasaulio ekonomikos augimui ir euro zonos eksporto užsienio paklausai. Mūsų taikomos pinigų politikos priemonės, darančios teigiamą poveikį finansinėms sąlygoms, ir pažanga fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinių reformų srityse turėtų tebeskatinti vidaus paklausą. Be to, kritusios naftos kainos turėtų daryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelningumo rodikliams, taigi ir asmeniniam vartojimui bei investicijoms. Tačiau tikėtina, kad euro zonos ekonomikos augimą toliau slopins būtinas įvairių sektorių balansų koregavimas ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas.

Tai iš esmės parodo ir 2015 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2015 m. metinis realusis BVP padidės 1,4 %, 2016 m. – 1,7 %, o 2017 m. – 1,8 %. Palyginti su 2015 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė sumažinta, daugiausia dėl sulėtėjusio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ekonomikos augimo ir dėl to sumažėjusios išorės paklausos.

Euro zonos perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuojama, ekonomikos augimo rizika, o tai visų pirma susiję su padidėjusiu neapibrėžtumu išorės aplinkoje. Šiuo metu besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse vykstantys pokyčiai gali toliau slopinti pasaulio ekonomikos augimą per poveikį prekybai ir pasitikėjimui.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2015 m. rugpjūčio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo tokia pati kaip birželio ir liepos mėn., t. y. 0,2 %. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, tai susiję su vis dar mažėjančiu energijos kainų kilimu. Šį sumažėjimą atsvėrė didesnis maisto ir pramonės prekių kainų kilimas. Atsižvelgiant į turimą informaciją ir dabartines naftos ateities sandorių kainas, artimiausiu laikotarpiu metinė infliacija pagal SVKI bus labai maža. Numatoma, kad artėjant metų pabaigai metinė infliacija pagal SVKI didės ir dėl 2014 m. pabaigoje nukritusių naftos kainų bazės efekto. Prognozuojama, kad infliacijos lygis 2016 ir 2017 m. tebekils dėl numatomo ekonomikos atsigavimo, praeityje kritusio euro kurso poveikio ir, sprendžiant iš padėties naftos ateities sandorių rinkose, tikėtino nedidelio naftos kainų augimo kelerius ateinančius metus. Vis dėlto šiuo metu tikimasi, kad toks metinis infliacijos lygis didės šiek tiek lėčiau, nei prognozuota iki šiol.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2015 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2015 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 0,1 %, 2016 m. – 1,1 %, o 2017 m. – 1,7 %. Palyginti su 2015 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, numatoma mažesnė infliacija pagal SVKI – daugiausia dėl sumažėjusių naftos kainų. Dėl naujausių naftos kainų ir valiutos kursų pokyčių kyla rizika, kad infliacija gali būti mažesnė, nei nurodyta rugsėjo mėn. ekspertų infliacijos prognozėse.

Esant tokioms aplinkybėms, Valdančioji taryba ir toliau atidžiai stebės su kainų raida susijusią riziką vidutiniu laikotarpiu. Visų pirma itin atidžiai stebėsime mūsų vykdomos pinigų politikos priemonių poveikį, taip pat pasaulio ekonomikos, finansų ir žaliavų kainų raidą bei valiutų kursų pokyčius.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad naujausi duomenys patvirtina stabilų plačiųjų pinigų (P3) augimą. 2015 m. liepos mėn. metinis P3 augimo tempas buvo 5,3 % (birželio mėn. – 4,9 %). Metinį P3 augimą vis labiau skatina jo likvidžiausios sudedamosios dalys; siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimas liepos mėn. buvo 12,1 %. (birželio mėn. – 11,7 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir liepos mėn. sudarė 0,9 % (birželio mėn. – 0,2 %); taigi, palyginti su 2014 m. pradžia, jis pamažu atsigauna. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, paskolų ne finansų bendrovėms raida ir toliau yra vangi, o tai teberodo uždelstą ryšį su ekonominiu ciklu, kredito rizika, kredito pasiūlos veiksniais ir tebevykstančiu finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimu. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir 2015 m. liepos mėn. sudarė 1,9 % (birželio mėn. – 1,7 %). Apskritai reikia pripažinti, kad nuo 2014 m. birželio mėn. mūsų taikomos pinigų politikos priemonės tikrai padeda gerinti skolinimosi sąlygas įmonėms bei namų ūkiams ir didinti kredito srautus visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog būtina ryžtingai įgyvendinti Valdančiosios tarybos priimtus pinigų politikos sprendimus ir atidžiai stebėti visą gaunamą informaciją, susijusią su jos poveikiu vidutinio laikotarpio kainų stabilumo perspektyvai.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Tačiau, norint, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų kuo daugiau naudos, ryžtingų priemonių būtina imtis ir kitose srityse. Esant vis dar dideliam struktūriniam nedarbui ir mažam euro zonos potencialaus gamybos lygio augimui, šiuo metu vykstančiam cikliniam ekonomikos atsigavimui stiprinti būtina imtis veiksmingų struktūrinės politikos priemonių. Tolesnės produktų ir darbo rinkų reformos, o visų pirma priemonės įmonių verslo aplinkai gerinti, įskaitant tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą, yra būtinos, kad išaugtų rentabilios investicijos, spartėtų darbo vietų kūrimas ir didėtų našumas. Sparčiai ir veiksmingai vykdant tokias reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir stiprės lūkesčiai, kad nuolat didės pajamos, o reformos greičiau duos rezultatų, todėl euro zona taps atsparesnė pasauliniams šokams. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau turi būti laikomasi Stabilumo ir augimo pakto. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas yra būtina prielaida norint užsitikrinti pasitikėjimą mūsų fiskaline sistema.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai