Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB 2023 metų finansinės ataskaitos

2024 m. vasario 22 d.

  • 2023 m. ECB patyrė 1,3 mlrd. eurų nuostolį (2022 m. – 0), atskaičius jam dengti panaudotą 6,6 mlrd. eurų atidėjinių finansinėms rizikoms sumą.
  • Nuostolis bus rodomas ECB balanse ir dengiamas būsimųjų laikotarpių pelnu.

Remiantis audituotomis Europos Centrinio Banko (ECB) 2023 m. finansinėmis ataskaitomis, ECB nuostolis sudarė 1 266 mln. eurų (2022 m. – 0). Jis bus rodomas ECB balanse ir dengiamas būsimųjų laikotarpių pelnu. Nuostolis apskaičiuotas įvertinus, kad buvo panaudota visa finansinėms rizikoms skirtų atidėjinių suma – 6 620 mln. eurų. Ja buvo padengta dalis per metus patirtų nuostolių. Pelno paskirstymo euro zonos nacionaliniams centriniams bankams (NCB) už 2023 m. nebus.

Nuostolis patirtas pirmą kartą per beveik dvidešimt metų, kai buvo uždirbamas nemažas pelnas. Jis yra susijęs su Eurosistemos vaidmeniu ir būtinais jos politikos veiksmais, kuriais ji vykdė savo pagrindinį įgaliojimą – palaikyti kainų stabilumą, ir neturi jokios įtakos jos gebėjimui vykdyti veiksmingą pinigų politiką. Siekiant suvaldyti infliaciją euro zonoje ir dėl to pakėlus ECB pagrindines palūkanų normas, padidėjo ECB palūkanų išlaidos už įsipareigojimus, kuriems taikomos kintamosios palūkanų normos. Tačiau palūkanų pajamos už ECB turtą nedidėjo tokiu pačiu mastu ar tokiu pačiu tempu, nes šiam turtui dažniausiai taikomos fiksuotosios palūkanų normos ir ilgi terminai. Todėl tikėtina, kad dar kelerius metus ECB patirs nuostolį, o vėliau turėtų vėl pradėti tvariai uždirbti pelną. Gerą ECB finansinę būklę rodo ir jo kapitalas bei didelės perkainojimo sąskaitos, kurių bendra suma 2023 m. pabaigoje sudarė 46 mlrd. eurų. Bet kokiu atveju ECB gali veiksmingai dirbti ir įgyvendinti savo pagrindinį įgaliojimą – palaikyti kainų stabilumą, nepaisant jokių nuostolių.

2023 m. ECB grynosios palūkanų išlaidos iš viso sudarė 7 193 mln. eurų (2022 m. buvo gauta 900 mln. eurų grynųjų palūkanų pajamų). Didžioji jų dalis – palūkanų išlaidos už ECB grynuosius įsipareigojimus sistemoje TARGET, jos sudarė 14 236 mln. eurų (2022 m. – 2 075 mln. eurų). Didesnes išlaidas nulėmė padidėjusi pagrindinių refinansavimo operacijų (PRO) palūkanų norma, taikoma atlyginti už šiuos įsipareigojimus – 2023 m. ji pakilo vidutiniškai iki 3,8 % (2022 m. vidutinė norma buvo 0,6 %). Dėl didesnės PRO palūkanų normos padidėjo ir pajamos, gautos už visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų ECB dalį, bei palūkanų išlaidos, susidariusios mokant NCB už jų pretenzijas dėl į ECB pervestų užsienio atsargų: palūkanų pajamos išaugo iki 4 817 mln. eurų (2022 m. sudarė 736 mln. eurų), o palūkanų išlaidos – iki 1 335 mln. eurų (2022 m. – 201 mln. eurų). Grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių padidėjo iki 3 467 mln. eurų (2022 m. buvo 1 534 mln. eurų), o grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų – iki 2 382 mln. eurų (2022 m. – 798 mln. eurų). Šios pajamos išaugo daugiausia dėl 2023 m. padidėjusio vidutinio euro zonos ir JAV vertybinių popierių pajamingumo.

Nurašymai sudarė 38 mln. eurų (2022 m. – 1 840 mln. eurų). Jiems didžiausią įtaką darė nerealizuotasis kai kurių portfelyje JAV doleriais ir nuosavų lėšų portfelyje laikomų vertybinių popierių perkainojimo nuostolis.

Atliktas ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, į apskaitą įtraukiamų amortizuota savikaina (sumažinta vertės sumažėjimu), vertės sumažėjimo įvertinimas. Remiantis jo rezultatais, jokių nuostolių dėl šių vertybinių popierių vertės sumažėjimo į apskaitą neįtraukta.

Bendros personalo išlaikymo išlaidos išaugo iki 676 mln. eurų (2022 m. sudarė 652 mln. eurų) – daugiausia dėl 2023 m. padidėjusio vidutinio darbuotojų skaičiaus, ypač bankų priežiūros srityje, taip pat dėl darbo užmokesčio koregavimų. Kitos administracinės išlaidos padidėjo iki 596 mln. eurų (2022 m. sudarė 572 mln. eurų) – daugiausia dėl to, kad po pandemijos grįžta prie įprasto veiklos lygio, ypač bankų priežiūros srityje, ir dėl infliacijos poveikio.

Pajamos iš priežiūros mokesčių, renkamų ECB išlaidoms, patirtoms vykdant priežiūros uždavinius, padengti, padidėjo iki 654 mln. eurų (2022 m. sudarė 594 mln. eurų).

Bendras ECB balansas sumažėjo 24 mlrd. – iki 674 mlrd. eurų (2022 m. sudarė 699 mlrd. eurų). Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė nuosekliai mažėjęs turto pirkimo programos (TPP) portfelis, nes nuo 2023 m. kovo iki birželio mėn. buvo reinvestuojama tik dalis sumų, gautų išpirkus vertybinius popierius, suėjus jų išpirkimo terminui, o nuo 2023 m. liepos mėn. reinvestavimas apskritai nutrauktas.

Eurosistemos konsoliduotasis balansas

2023 m. pabaigoje Eurosistemos konsoliduotasis balansas, kurį sudaro euro zonos NCB bei ECB turtas ir įsipareigojimai trečiosioms šalims, sudarė 6 935 mlrd. eurų (2022 m. – 7 951 mlrd. eurų). Palyginti su ankstesniais metais, balansas sumažėjo, o tam didžiausią poveikį padarė sumažėjusios Eurosistemos skolinimo operacijos – iki 410 mlrd. eurų (2022 m. sudarė 1 324 mlrd. eurų), anksčiau termino grąžinus pagal trečiosios serijos tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO III) pasiskolintas sumas ir suėjus jų terminui. Be to, 243 mlrd. – iki 4 694 mlrd. eurų (2022 m. sudarė 4 937 mlrd. eurų) – daugiausia dėl išpirkimų sumažėjo Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelis. TPP portfelis sumažėjo 228 mlrd. – iki 3 026 mlrd. eurų, o specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfelis – 15 mlrd. eurų (iki 1 666 mlrd. eurų).

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Williamui Lelieveldtui, tel. +496913447316.

Pastabos:

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai