European Central Bank - eurosystem
Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2019 m. liepos 25 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad bent 2020 m. pirmąjį pusmetį ir bet kokiu atveju tol, kol to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų mūsų siekiamo lygio link, jos nesikeis arba šiek tiek sumažės.

Ketiname toliau reinvestuoti visas lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Valdančioji taryba taip pat pabrėžė būtinybę palaikyti itin skatinamojo pobūdžio pinigų politiką ilgesnį laikotarpį, nes infliacijos rodikliai – tiek stebimi, tiek prognozuojami – buvo nuolat mažesni nei siekiamas lygis. Todėl, jeigu vidutinės trukmės infliacijos perspektyva toliau neatitiks mūsų siekio, Valdančioji taryba yra pasiryžusi imtis veiksmų, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, ir yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tvarią infliacijos raidą siekiamo lygio link.

Atsižvelgdami į tai, įpareigojome atitinkamus Eurosistemos komitetus išnagrinėti galimybes ir būdus sustiprinti mūsų ateities gaires dėl pinigų politikos palūkanų normų raidos, išnagrinėti galimybes imtis švelninančių priemonių, tokių kaip pakopinės atlyginimo už laikomas atsargas sistemos projekto parengimas, ir galimybes dėl galimų naujų grynųjų turto pirkimų dydžio bei sudėties.

Nuo birželio pradžioje vykusio Valdančiosios tarybos posėdžio gaunama informacija rodo, kad, nors didėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis ir toliau prisideda prie ekonomikos atsparumo, slopstantis pasaulio ekonomikos augimas ir vangi tarptautinė prekyba toliau nepalankiai veikia euro zonos ekonomikos augimo perspektyvą. Be to, ilgai besitęsiantis neapibrėžtumas, susijęs su geopolitiniais veiksniais, didėjančia protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu, neigiamai veikia ekonominius vertinimus, ypač apdirbamosios gamybos sektoriuje. Esant tokioms aplinkybėms, infliacinis spaudimas ir toliau yra nedidelis, o infliacijos lūkesčių rodikliai sumažėjo. Taigi, kad finansinės sąlygos ir toliau būtų labai palankios ir skatintų euro zonos ekonomikos augimą, tolesnį vidaus kainų spaudimo didėjimą, taigi ir siekiamą vidutinio laikotarpio bendrosios infliacijos raidą, tebėra būtinas gana stiprus skatinimas pinigų politikos priemonėmis.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjęs 0,2 %, 2019 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos realusis BVP padidėjo 0,4 %, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Gaunami ekonominiai ir apklausų duomenys ir toliau leidžia daryti išvadą, kad šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius augimas bus šiek tiek lėtesnis. Tai iš esmės susiję su tuo, kad, užsitęsus pasauliniam neapibrėžtumui, kuris, visų pirma, turi įtakos euro zonos apdirbamosios pramonės sektoriui, tarptautinė prekyba tebėra vangi. Tačiau pagal aktyvumo lygį paslaugų ir statybų sektoriai yra gana atsparūs, o padėtis darbo rinkoje tebegerėja. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatins palankios finansavimo sąlygos, tebedidėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis, šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir toliau vis labiau auganti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika.

Su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva susijusios rizikos yra vis dar didelės dėl užsitęsusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitiniais veiksniais, didėjančia protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu.

2019 m. birželio mėn. metinė euro zonos infliacija pagal SVKI padidėjo iki 1,3 % (gegužės mėn. buvo 1,2 %), nes infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, su kaupu atsvėrė mažesnį energijos kainų kilimą. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų mažėti, o metų pabaigoje – vėl didėti. Nepaisant pastarojo meto svyravimo dėl laikinų veiksnių, grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli. Infliacijos lūkesčių rodikliai sumažėjo. Nors, esant dideliam gamybos pajėgumų panaudojimui ir augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas sustiprėjo ir išsiplėtė, sąnaudų spaudimas infliacijai persiduoda lėčiau, negu buvo numatyta. Grynoji infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir sparčiau kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad plačiojo pinigų junginio (P3) augimas 2019 m. birželio mėn. sudarė 4,5 % (gegužės mėn. jis buvo 4,8 %). Tvarus plačiojo pinigų junginio augimo tempas yra susijęs su bankų teikiamais kreditais privačiajam sektoriui ir mažomis alternatyviosiomis sąnaudomis laikant P3. Iš P3 sudedamųjų dalių P3 augimą ir toliau labiausiai skatina siaurasis pinigų junginys P1.

Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas nepakito ir 2019 m. birželio mėn. sudarė 3,8 %. Nors, palyginti su aukščiausiu lygiu, pasiektu 2018 m. rugsėjo mėn., paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas šiek tiek sumažėjo, jis tebėra stabilus. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas irgi nepakito ir birželio mėn. sudarė 3,3 %, toliau nuosekliai gerėdamas. Apskritai paskolų augimui teigiamą poveikį tebedaro istoriškai mažos bankų paskolų palūkanų normos. 2019 m. antrojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad paskolų augimą toliau skatino didėjanti visų kategorijų paskolų paklausa. Tuo pačiu metu, kilus abejonių dėl ekonominių perspektyvų, įmonių kreditavimo standartai antrąjį ketvirtį buvo sugriežtinti, tačiau paskolų būstui įsigyti sąlygos iš esmės nepasikeitė.

Mūsų taikomos pinigų politikos priemonės, įskaitant numatomą naują tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) seriją, padės išsaugoti palankias bankų skolinimo sąlygas ir toliau užtikrins galimybes gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir kitose politikos srityse. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų euro zonos našumas ir augimo potencialas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir padidėtų atsparumas. 2019 m. konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis turėtų būti remiamasi kaip atitinkamomis gairėmis. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija skatina ekonominį aktyvumą. Tačiau šalys, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas yra didelis, turi ir toliau vykdyti fiskalinių rezervų atkūrimą. Visos šalys turėtų dėti daugiau pastangų, kad viešųjų finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse bėgant laikui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti Europos Sąjungos fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Gerinti ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą tebėra prioritetas. Valdančioji taryba teigiamai vertina atliekamą darbą ir primygtinai ragina imtis tolesnių konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai