European Central Bank - eurosystem
Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Frankfurtas prie Maino, 2018 m. kovo 8 d.

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Tebemanome, kad jos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa.

Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad turto už dabartinę 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus perkama iki 2018 m. rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Eurosistema reinvestuos dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynojo turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. Tai padės užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos poziciją.

Gaunama informacija, taip pat ir naujos mūsų ekspertų prognozės, patvirtina spartų ir plataus masto euro zonos ekonomikos augimą. Numatoma, kad artimiausiu laikotarpiu ji augs šiek tiek sparčiau, negu buvo prognozuota. Tokia augimo perspektyva patvirtina mūsų įsitikinimą, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija vėl pasieks mūsų norimą mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Kita vertus, grynosios infliacijos rodikliai tebėra maži ir dar nėra įtikinančių jų stabilaus didėjimo požymių. Esant tokioms aplinkybėms, Valdančioji taryba ir toliau stebės valiutų kurso ir finansinių sąlygų raidą, kad galėtų nustatyti, kokio poveikio ji gali turėti infliacijos perspektyvai. Kad spaudimas grynajai infliacijai toliau stiprėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, vis dar būtinas aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Toks skatinimas teikiamas grynojo turto pirkimu, dideliu įsigyto turto kiekiu ir numatytu jo reinvestavimu, taip pat ir mūsų ateities gairėmis dėl palūkanų normų.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP padidėjo 0,6 % (2017 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,7 %). Naujausi ekonominiai duomenys ir apklausų rezultatai rodo vis dar spartų ir plataus masto augimą. Mūsų pinigų politikos priemonės, palengvinusios finansinio įsiskolinimo mažinimą, toliau skatina vidaus paklausą. Asmeninį vartojimą skatina didėjantis, taip pat ir dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų, užimtumas ir augantis namų ūkių turtas. Dėl labai palankių finansavimo sąlygų, augančio įmonių pelningumo ir didelės paklausos tebedidėja verslo investicijos. Pastaraisiais ketvirčiais toliau didėjo investicijos į būstą. Be to, plataus masto pasaulinis augimas skatina euro zonos eksportą.

Šį vertinimą iš esmės atspindi 2018 m. kovo mėn. ECB ekspertų euro zonos makroekonominės prognozės. Prognozuojama, kad metinis realusis BVP 2018 m. padidės 2,4 %, 2019 m. – 1,9 %, o 2020 m. – 1,7 %. Palyginti su 2017 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2018 m. realiojo BVP augimo prognozė šiek tiek padidinta, o 2019 ir 2020 m. – nepakeista.

Vertinama, kad su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Viena vertus, daugiausia palankus ciklinis impulsas artimiausiu laikotarpiu gali lemti ir didesnį augimą. Kita vertus, tebėra lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, daugiausia susijusi su pasauliniais veiksniais, įskaitant stiprėjantį protekcionizmą ir užsienio valiutų bei kitų finansų rinkų pokyčius.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2018 m. vasario mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje sumažėjo iki 1,2 % (sausio mėn. buvo 1,3 %). Tai daugiausia buvo susiję su padidėjusio neperdirbtų maisto produktų kainų lygio neigiamais bazės efektais. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, kitą metų dalį bendrosios infliacijos metinis augimo tempas turėtų svyruoti apie 1,5 % lygį. Grynosios infliacijos rodikliai bendrai tebėra maži. Tačiau, palaikomi mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo, atitinkamai mažėjančio sąstingio ir didėjančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu jie turėtų pamažu didėti.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2018 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2018 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,4 %, 2019 m. – 1,4 %, o 2020 m. – 1,7 %. Palyginti su 2017 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2019 m. bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė šiek tiek sumažinta, o 2018 ir 2020 m. – nepakeista.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys P3 toliau stabiliai didėja – jo metinis augimo tempas 2018 m. sausio mėn. buvo 4,6 % (toks pat kaip ir ankstesnį mėnesį) – dėl ECB pinigų politikos priemonių poveikio ir mažų alternatyviųjų sąnaudų, patiriamų turint likvidžiausias priemones. Plačiojo pinigų junginio didėjimą ir toliau labiausiai skatino vis dar stabiliai didėjantis siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimas.

Toliau gerėja paskolų privačiajam sektoriui rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Padidėjo paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas – 2018 m. sausio mėn. jis buvo 3,4 % (2017 m. gruodžio mėn. – 3,1 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nepasikeitė ir sudarė 2,9 %. Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia ir toliau išsaugoti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse taip pat būtina imtis ryžtingų priemonių ilgalaikio ekonomikos augimo potencialui stiprinti ir pažeidžiamumui mažinti. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. buvo įgyvendinta mažai konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kaip vakar pranešė Europos Komisija, euro zonos šalyse reformoms įgyvendinti reikia dėti daugiau pastangų. Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, jog sparčiau ir platesniu mastu augant ekonomikai, reikėtų didinti fiskalines atsargas. Tai ypač aktualu šalims, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas tebėra didelis. Visoms šalims būtų naudinga dar labiau pasistengti, kad valstybės finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Visiškas, skaidrus ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad padidėtų euro zonos ekonomikos atsparumas. Ekonominės ir pinigų sąjungos integracijos didinimas ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba primygtinai ragina imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų užbaigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai