SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2020 m. balandžio 30 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nusprendė Valdančioji taryba.

Euro zonos ekonomika traukiasi taikos metu neregėtu mastu ir greičiu. Pritaikius priemones koronaviruso (COVID-19) plitimui sustabdyti, visose euro zonos šalyse ir visame pasaulyje ekonominio aktyvumo augimas iš esmės sustojo. Smukę vartotojų ir verslo nuotaikų apklausų rodikliai rodo, kad labai susitraukė ekonomikos augimas ir ženkliai pablogėjo padėtis darbo rinkose. Atsižvelgiant į didelį neužtikrintumą dėl galutinio ekonomikos nuosmukio masto, ECB ekspertų parengti augimo scenarijai rodo, kad euro zonos BVP šiais metai galėtų sumažėti 5–12 %; tai daugiausia priklausys nuo viruso plitimo ribojimo priemonių taikymo trukmės ir politikos priemonių, kuriomis švelninami ekonominiai padariniai verslui ir darbuotojams, sėkmingumo. Kadangi ribojimo priemonės pamažu atšaukiamos, scenarijuose numatytas ekonominio aktyvumo atsigavimas, tačiau dar labai neaišku, koks bus jo tempas ir mastas. Stipriai kritus naftos kainoms ir šiek tiek sumažėjus infliacijai pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažėjo infliacija.

Ryžtingai ir kryptingai pritaikius politikos priemones, kurių ėmėmės nuo kovo pradžios, euro zonos ekonomikai, o ypač krizėje labiausiai nukentėjusiems sektoriams, buvo suteikta labai svarbi parama. Mūsų priemonėmis visų pirma užtikrinamas likvidumas ir padedama palaikyti namų ūkių ir įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, kreditavimą bei visiems sektoriams ir jurisdikcijoms palankias finansavimo sąlygas.

Palankiai vertiname euro zonos šalių vyriausybių ir Europos institucijų priemones, kurių jos ėmėsi, kad būtų užtikrinti pakankami sveikatos apsaugos ištekliai ir suteikta pagalba krizėje nukentėjusioms bendrovėms, darbuotojams ir namų ūkiams. Tačiau reikia ir toliau ryžtingai dėti pastangas, imantis bendrų ir suderintų politinių veiksmų, kad rizika vėl nepadidėtų ir kad būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas.

Pagal savo įgaliojimus Valdančioji taryba, reaguodama į šiuo metu patiriamus ekonominius trikdžius ir padidėjusį neapibrėžtumą, yra pasiryžusi ir toliau padėti namų ūkiams ir įmonėms, kad vidutiniu laikotarpiu būtų išsaugotas kainų stabilumas.

Atsižvelgdama į tai, šiandien Valdančioji taryba nusprendė dar sušvelninti tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) sąlygas. Kalbant konkrečiau – nusprendėme sumažinti TITRO III operacijoms taikomą palūkanų normą 2020 m. birželio mėn. – 2021 m. birželio mėn. laikotarpiu, kad ji būtų 50 bazinių punktų mažesnė už Eurosistemos pagrindinėms refinansavimo operacijoms tuo laikotarpiu taikomą vidutinę palūkanų normą. Be to, sandorio šalims, kurių tinkamu pripažintas grynasis skolinimasis pasiekia nustatytą skolinimo ribą, palūkanų norma 2020 m. birželio mėn. – 2021 m. birželio mėn. laikotarpiu bus 50 bazinių punktų mažesnė už vidutinę indėlių galimybės palūkanų normą tuo laikotarpiu.

Taip pat nusprendėme, kad bus vykdomos naujos serijos netikslinės specialiosios pandeminės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (PELTRO), kuriomis bus siekiama užtikrinti euro zonos finansų sistemos likvidumą ir, suteikiant veiksmingą likvidumo užtikrinimo priemonę, prisidėti išsaugant sklandų pinigų rinkų veikimą. PELTRO – tai septynios papildomos refinansavimo operacijos; jos bus pradėtos vykdyti 2020 m. gegužės mėn., o jų terminai baigsis palaipsniui nuo 2021 m. liepos iki rugsėjo mėn., atitinkamai pagal įkaitui mūsų taikomų sąlygų sušvelninimo priemonių galiojimo laikotarpį. Jos bus vykdomos pagal fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūrą ir paskirstant visą sumą. Palūkanų norma bus 25 baziniais punktais mažesnė už kiekvienos PELTRO operacijos laikotarpiu galiosiančių pagrindinių refinansavimo operacijų vidutinę palūkanų normą.

Pranešimai spaudai, kuriuose bus pateikta išsamesnės informacijos apie TITRO III sąlygų pakeitimus ir mūsų naująsias PELTRO, bus paskelbti šiandien 15.30 val. (Vidurio Europos laiku).

Nuo kovo pabaigos vykdome pirkimus pagal mūsų naująją 750 mlrd. eurų specialiąją pandeminę pirkimo programą (PEPP), skirtą sušvelninti bendrą pinigų politikos poziciją ir sumažinti koronaviruso pandemijos keliamą didelę grėsmę pinigų politikos perdavimo mechanizmui bei euro zonos perspektyvai. Šie pirkimai ir toliau bus vykdomi lanksčiai juos paskirstant laike, pagal turto klases ir jurisdikcijas. Vykdysime grynuosius turto pirkimus pagal PEPP tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso krizės etapas, tačiau bet kokiu atveju iki šių metų pabaigos.

Toliau iki metų pabaigos bus vykdomi grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP), kartu su papildomais 120 mlrd. eurų vertės laikinais pirkimais. Mes tebemanome, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas.

Be to, ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Taip pat nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Kartu su jau vykdomomis didelį skatinamąjį poveikį darančiomis pinigų politikos priemonėmis, šios priemonės padės išlaikyti likvidumo lygį bei finansavimo sąlygas ir užtikrinti tolesnį sklandų kreditų teikimą realiajai ekonomikai. Dabartinėje greitai besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje Valdančioji taryba yra ir toliau visiškai pasiryžusi padaryti viską, ko reikia ir ką gali pagal savo įgaliojimus, kad padėtų visiems euro zonos piliečiams šiuo ypatingai sunkiu metu. Visų pirma tai susiję su mūsų vaidmeniu užtikrinant, kad, mums veikiant pagal mūsų įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą, mūsų vykdomos pinigų politikos poveikis būtų perduodamas visoms ekonomikos sritims ir visoms jurisdikcijoms. Todėl esame visiškai pasirengę padidinti PEPP apimtį ir pakoreguoti sudėtį, kiek tik reikės ir kol reikės. Bet kokiu atveju, Valdančioji taryba, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad laikydamasi simetrinio tikslo užtikrintų tvarią infliacijos raidą.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. Naujausi ekonominiai rodikliai ir apklausų rezultatai, apimantys koronaviruso plitimo euro zonoje laikotarpį, rodo precedento neturintį nuosmukį – labai sumažėjusį euro zonos ekonominį aktyvumą ir sparčiai blogėjančią padėtį darbo rinkose. Koronaviruso pandemija ir viruso plitimo ribojimo priemonės labai paveikė apdirbamosios pramonės ir paslaugų sektorius, dėl to sumažėjo euro zonos ekonomikos gamybos pajėgumai ir vidaus paklausa. 2020 m. pirmąjį ketvirtį, kai koronaviruso plitimo poveikis buvo juntamas tik iš dalies, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP sumažėjo 3,8 % dėl paskutines ketvirčio savaites taikytų izoliavimo priemonių poveikio. Balandžio mėn. labai sulėtėjęs ekonominis aktyvumas leidžia daryti išvadą, kad antrąjį ketvirtį poveikis bus dar didesnis. Atmetus koronaviruso pandemijos sukeltų tiesioginių trikdžių poveikį, euro zonos ekonomikos augimas, palaipsniui atšaukiant taikytas ribojimo priemones, turėtų įsibėgėti, nes jį skatintų palankios finansavimo sąlygos, euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir pasaulinio ekonominio aktyvumo atsigavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad labai neaišku, kiek dar truks pandemija, sunku numatyti neišvengiamo nuosmukio bei paskui seksiančio ekonomikos atsigavimo mastą ir trukmę. Neužbėgant už akių Eurosistemos ekspertų makroekonominėms prognozėms, kurios bus paskelbtos birželio mėn., pasakytina, kad ECB ekspertų parengti augimo scenarijai rodo, kad šiais metais euro zonos BVP gali sumažėti 5–12 %, o tolesniais metais atsigautų ir jo augimas normalizuotųsi. Ekonomikos susitraukimo mastas ir jos atsigavimas labai priklausys nuo viruso plitimo ribojimo priemonių taikymo trukmės ir sėkmingumo, nuo to, koks bus ilgalaikis poveikis pasiūlos pajėgumams ir vidaus paklausai, ir politikos, kuria siekiama sušvelninti neigiamą poveikį pajamoms ir užimtumui, sėkmingumo.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2020 m. balandžio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje sumažėjo iki 0,4 % (kovo mėn. buvo 0,7 %). Tai daugiausia susiję su mažesniu energijos kainų kilimu, o taip pat su šiek tiek sumažėjusia infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų. Atsižvelgiant į staigų dabartinių naftos kainų ir naftos ateities sandorių kainų kritimą, bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų dar gerokai sumažėti. Tikėtina, kad dėl labai sulėtėjusio ekonominio aktyvumo per artimiausius mėnesius pasijus neigiamas poveikis grynajai infliacijai. Labai neaišku, koks bus koronaviruso pandemijos poveikis infliacijai vidutiniu laikotarpiu, nes jos mažėjimą dėl kritusios paklausos gali iš dalies atsverti jos didėjimas dėl tiekimo trikdžių. Rinka pagrįsti ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčių rodikliai tebėra labai žemo lygio. Nors apklausų rezultatais pagrįsti infliacijos lūkesčių rodikliai trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais suprastėjo, poveikis ilgalaikės infliacijos lūkesčiams buvo mažesnis.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2020 m. kovo mėn. plačiojo pinigų junginio (P3) augimas padidėjo iki 7,5 % (vasario mėn. jis buvo 5,5 %). Pinigų augimas atspindi bankų privačiajam sektoriui teikiamus kreditus, kurių didžiajai daliai buvo naudojamasi kredito linijomis, ir mažas M3 laikymo alternatyviąsias sąnaudas, palyginti su kitomis finansinėmis priemonėmis, o padidėjęs ekonominis neužtikrintumas, panašu, atsargumo sumetimais paskatino pereiti prie piniginių atsargų laikymo. Esant tokioms aplinkybėms labiausiai plačiojo pinigų junginio augimą ir toliau skatino siaurasis pinigų junginys P1, apimantis likvidžiausias pinigų formas.

Koronaviruso sukelti padariniai turėjo įtakos ir paskolų privačiajam sektoriui raidai. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas 2020 m. kovo mėn. buvo 3,4 % (vasario mėn. – 3,7 %), o paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas kovo mėn. buvo 5,4 % (vasario mėn. – 3,0 %). Šie pokyčiai aiškiai matomi ir 2020 m. pirmojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatuose. Jie rodo, kad išaugo paskolų ir kredito linijų įmonėms paklausa, kad jos galėtų patenkinti savo likvidumo poreikius ir turėtų pakankamai apyvartinio kapitalo, tuo tarpu investicijų į pagrindinį kapitalą finansavimo poreikis sumažėjo. Paskolų namų ūkiams būstui įsigyti paklausa padidėjo mažiau negu praėjusį ketvirtį. Reikalavimai paskolą gauti siekiančioms įmonėms buvo sugriežtinti mažiau negu reikalavimai namų ūkiams. Abiem atvejais tai susiję su pablogėjusia ekonomine perspektyva ir sumažėjusiu įmonių ir namų ūkių finansiniu pajėgumu. Bankai tikisi, kad 2020 m. antrąjį ketvirtį įmonėms taikomi kredito reikalavimai bus sušvelninti.

Mūsų taikomos politikos priemonės, visų pirma palankesnės TITRO III operacijoms taikomos sąlygos ir įkaitui taikomų reikalavimų sušvelninimas, turėtų paskatinti bankus skolinti visiems privačiojo sektoriaus subjektams. Mūsų priemonės kartu su šalių vyriausybių ir Europos institucijų priimtomis kreditavimo skatinimo priemonėmis užtikrina nuolatinę galimybę gauti finansavimą, taip pat ir tiems, kuriems koronaviruso plitimas daro didžiausią poveikį.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad, smukus euro zonos ekonomikos augimui, šiuo metu būtina ambicinga ir suderinta fiskalinės politikos pozicija. Priemonės, kurių imamasi reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, turėtų būti kuo tikslingesnės ir laikinos. Mes palankiai vertiname tai, kad Europos Taryba patvirtino Euro grupės susitarimą dėl trijų apsauginių priemonių darbuotojams, verslui ir valstybėms, kurių bendra vertė sudaro 540 mlrd. eurų. Tuo pačiu metu Valdančioji taryba primygtinai ragina nedelsti ir dėti dideles pastangas, padėsiančias pasirengti ekonomikos atsigavimui ir jį skatinti. Todėl palankiai vertiname Europos Tarybos susitarimą siekti sukurti atkūrimo fondą, skirtą šiai precedento neturinčiai krizei įveikti.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.