Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2016 m. gruodžio 8 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, šiandien atlikome išsamų ekonomikos ir infliacijos perspektyvų bei mūsų pinigų politikos pozicijos vertinimą. Tai atlikusi, siekdama kainų stabilumo tikslo, Valdančioji taryba priėmė šiuos sprendimus:

Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – iki 2017 m. kovo pabaigos toliau pirksime turtą pagal turto pirkimo programą už 80 mlrd. eurų per mėnesį. Nuo 2017 m. balandžio mėn. iki gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, turto ketinama pirkti už 60 mlrd. eurų per mėnesį. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę. Bus ne tik perkama turto, bet ir reinvestuojamos pagrindinės pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių sumos, suėjus jų terminui.

Kad Eurosistemos turto pirkimo programa ir toliau būtų vykdoma sklandžiai, Valdančioji taryba nusprendė nuo 2017 m. sausio mėn. pakeisti kai kuriuos jos parametrus. Pirma, bus praplėsta viešojo sektoriaus pirkimo programoje numatytų terminų grupė sutrumpinant mažiausią tinkamų vertybinių popierių likutinį terminą nuo dvejų iki vienų metų. Antra, bus leidžiama, kiek būtina, pirkti vertybinių popierių, kurių pajamingumas iki išpirkimo termino yra mažesnis negu palūkanų norma už naudojimąsi ECB indėlių galimybe.

Pagrindinės ECB palūkanų normos nebuvo pakeistos. Mes tebemanome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos.

Turto pirkimo programos terminas šiandien buvo atitinkamai pratęstas siekiant išsaugoti labai aukštą skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygį, būtiną, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu sugrįžtų į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Šis pratęsimas, kartu ir didelė jau nupirkto turto apimtis bei numatomas reinvestavimas, padės užtikrinti, kad finansų sąlygos euro zonoje ir toliau būtų labai palankios, o tai būtina, kad pasiektume mūsų tikslą. Turto pirkimo programos termino pratęsimas visų pirma didina tvaresnį dalyvavimą rinkoje, o tai prailgina mūsų skatinimo priemonių poveikį. Šis kalibravimas rodo euro zonos ekonomikos nuosaikų, bet vis stiprėjantį atsigavimą ir vis dar vangų infliacinį spaudimą. Valdančioji taryba atidžiai stebės kainų stabilumo perspektyvos raidą, o prireikus reaguoti imsis visų pagal įgaliojimus turimų priemonių.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP euro zonoje padidėjo 0,3 %, beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį. Gaunami duomenys, konkrečiau – apklausų rezultatai, rodo, kad ir 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį ekonomika augo panašiu tempu. Vertindami tolesnes perspektyvas, manome, kad ekonomikos augimas ir toliau turėtų būti nuosaikus, tačiau vis stabilesnis. Mūsų pinigų politikos priemonių poveikis realiajai ekonomikai skatina vidaus paklausą ir palengvina finansinio įsiskolinimo mažinimą. Investicijų atsigavimą vis dar skatina didėjantis įmonių pelningumas ir palankios finansavimo sąlygos. Be to, dėl, be kitų dalykų, anksčiau įgyvendintų struktūrinių reformų toliau didėjantis užimtumas daro teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir asmeniniam vartojimui. Taip pat yra ženklų, kad šiek tiek labiau atsigauna pasaulio ekonomika. Vis dėlto euro zonos ekonomikos augimą turėtų slopinti vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas ir nebaigti koreguoti įvairių sektorių balansai.

Iš esmės toks pat vertinimas pateiktas ir 2016 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai. Jose numatoma, kad 2016 ir 2017 m. metinis realusis BVP padidės 1,7 %, o 2018 ir 2019 m. – 1,6 %. Palyginti su 2016 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė iš esmės nesikeitė. Euro zonos ekonomikos perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje 2016 m. lapkričio mėn. buvo 0,6 % (spalio ir rugsėjo mėn. – atitinkamai 0,5 % ir 0,4 %). Tai daugiausia susiję su padidėjusiu metiniu energijos kainų lygiu, nors dar nėra ženklų, užtikrintai rodančių grynosios infliacijos kilimo tendenciją. Sprendžiant iš dabartinių naftos ateities sandorių kainų, tikėtina, kad metų pabaigoje bendrosios infliacijos lygis dar gerokai padidės – daugiausia dėl metinio energijos kainų kitimo tempo bazės efektų. 2018 ir 2019 m. infliacijos lygis turėtų toliau didėti dėl mūsų pinigų politikos priemonių, numatomo ekonomikos atsigavimo ir atitinkamai mažėsiančio sąstingio.

Tokį vertinimą patvirtina ir 2016 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2016 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 0,2 %, 2017 m. – 1,3 %, 2018 m. – 1,5 %, o 2019 m. – 1,7 %. Palyginti su 2016 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI augimo prognozė iš esmės nesikeitė.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2016 m. spalio mėn. plačiojo pinigų junginio (P3) augimas sulėtėjo: metinis P3 augimo tempas sumažėjo iki 4,4 % (rugsėjo mėn. buvo 5,1 %). Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas spalio mėn. buvo 7,9 % (rugsėjo mėn. – 8,4 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas padidėjo ir 2016 m. spalio mėn. buvo 2,1 % (rugsėjo mėn. – 2,0 %). Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nesikeitė ir sudarė 1,8 %. Nors bankų teikiamų kreditų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą, stiprėjant nuo 2014 m. birželio mėn. taikomų pinigų politikos priemonių poveikiui, labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina šiandien priimtų pinigų politikos sprendimų reikalingumą siekiant išsaugoti labai aukštą skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygį tam, kad infliacija būtų kuo greičiau sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Kaip Valdančioji taryba yra ne kartą minėjusi, pažymime, jog, siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, daug ryžtingesnių priemonių būtina imtis kitose srityse tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis. Reikia daug ryžtingiau vykdyti būtent struktūrines reformas, kad sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų potencialios gamybos apimtis euro zonoje. Struktūrines reformas būtina įgyvendinti visose euro zonos šalyse. Kad padidėtų investicijos ir sparčiau būtų kuriamos darbo vietos, būtina imtis priemonių našumui kelti ir verslo aplinkai gerinti, taip pat reikia sukurti tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Teigiamą postūmį siekiant šio tikslo duotų ir dabartinių investicinių iniciatyvų sustiprinimas, taip pat spartesnis kapitalo rinkų sąjungos kūrimas ir reformų, padėsiančių sumažinti neveiksnių paskolų apimtį, įgyvendinimas. Sparčiai ir veiksmingai vykdant struktūrines reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, didės euro zonos atsparumas pasauliniams sukrėtimams. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau ir toliau turi būti laikomasi Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas fiskaline sistema. Kartu yra labai svarbu, kad visos šalys dar labiau stengtųsi padaryti fiskalinės politikos struktūrą palankesnę augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.