ECB paskelbė tyrimo apie eurų banknotų poveikį aplinkai rezultatus

2023 m. gruodžio 11 d.

• Vienam asmeniui eurų banknotus naudojant vienerius metus paliekamas aplinkosauginis pėdsakas, kuris prilygsta važiavimo automobiliu 8 km aplinkosauginiam pėdsakui.
• Eurosistema pasiryžo dar sumažinti banknotų poveikį aplinkai užtikrinant, kad grynieji pinigai būtų plačiai prieinami ir priimami.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien paskelbė aplinkosauginio pėdsako tyrimo, atlikto su eurų banknotais kaip mokėjimo priemone, rezultatus. Tyrimas rodo, kad 2019 m. vieno euro zonos piliečio vidutinis aplinkosauginis pėdsakas, sukeltas atsiskaitant banknotais, buvo lygus 101 mikropunktui (µPt). Tai prilygsta važiavimo automobiliu 8 km poveikiui aplinkai, arba 0,01 % vieno Europos gyventojo įvairios veiklos sukeliamo metinio poveikio aplinkai bendros reikšmės.

Tyrime matuojamas per visą eurų banknotų gyvavimo ciklą visos atliekamos veiklos galimas poveikis aplinkai – nuo žaliavų įsigijimo, banknotų gamybos, paskirstymo ir cirkuliavimo, iki euro zonos nacionalinių centrinių bankų (NCB) atliekamo banknotų atliekų šalinimo. Tyrimas grindžiamas Europos Komisijos produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) metodika ir 2004 m. pradėtu pirmosios serijos banknotų gyvavimo ciklo analizės darbu.

Pagrindiniai eurų banknotų kaip mokėjimo priemonės poveikio aplinkai veiksniai yra bankomatų sunaudojamas energijos kiekis ir transportavimas, o kiti veiksniai yra NCB vykdomas banknotų tvarkymas, banknotų popieriaus gamyba ir banknotų autentiškumo tikrinimas parduotuvėse. Banknotų gyvavimo ciklas yra ilgas ir atsiskaitymui jie naudojami daug kartų, todėl jų gamybos poveikis yra mažesnis nei transportavimo ir paskirstymo poveikis.

„Eurosistema pasiryžusi siekti, kad eurų banknotai būtų kuo labiau tausojantys aplinką, ir kartu užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų plačiai prieinami ir priimami“, – teigė ECB vykdomosios vadybos narys Piero Cipollone.

Eurosistema nuo 2004 m. vykdo tam tikras iniciatyvas, siekdama sumažinti eurų banknotų aplinkosauginį pėdsaką. Pavyzdžiui, banknotų gamybai naudojama 100 % tvari medvilnė, o banknotų atliekas draudžiama šalinti sąvartynuose.

Bankomatų gamintojai ir bankai taip pat jau yra padarę pažangą, siekdami sumažinti savo įrenginių poveikį aplinkai. Šiandien paskelbto tyrimo duomenimis, pagerinus bankomatų energijos naudojimo efektyvumą, nuo 2004 iki 2019 m. jų aplinkosauginis pėdsakas sumažėjo 35 %.

Siekiant, kad eurų banknotai būtų kuo labiau tausojantys aplinką visuose savo gyvavimo ciklo etapuose, atliekami išsamūs tyrimai ir įvairus tobulinimas. Pavyzdžiui, ECB svarsto alternatyvius banknotų atliekų šalinimo metodus, tokius kaip banknotų grąžinamąjį perdirbimą ir jų atliekų panaudojimą, taip pat galimus banknotų spausdinimo procese naudojamų medžiagų ir komponentų patobulinimus.

Šie veiksmai yra dalis ECB platesnio masto pastangų pagal jam suteiktus įgaliojimus kovoti su klimato kaita ir mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką, siekiant Paryžiaus susitarimo ir Europos Sąjungos neutralaus poveikio klimatui tikslų. Išsamesnė informacija apie tai pateikiama ECB metinėje aplinkosaugos ataskaitoje.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Belénai Pérez Esteve tel. + 49 173 533 4269.